15.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 13/49

Pranešėjas

Pavel TRANTINA

Bendrapranešėjė

Marie ZVOLSKÁ

1.1.

EESRK įsitikinęs, kad būtina skirti dėmesį neformaliojo mokymosi būdu įgytų rezultatų nustatymui, dokumentavimui, vertinimui, taigi ir panaudojimui užtikrinant, kad visiems susijusiesiems subjektams, visų pirma darbdaviams ir švietimo įstaigoms, būtų kuo lengviau juos palyginti ir suprasti.

1.2.

Valstybės narės turėtų užtikrinti piliečiams, nepriklausomai nuo jų amžiaus kategorijos ir kvalifikacijos lygio, galimybę patvirtinti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytus jų įgūdžius. Šiuo tikslu gali prireikti aktyvesnio neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo, visų pirma sprendžiant patvirtinimo finansavimo klausimus.

1.3.

EESRK ragina remti visus suinteresuotuosius subjektus, ypač socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas, kad jos suvoktų tokio patvirtinimo teikiamus privalumus ir kad galėtų aktyviai dalyvauti rengiant nacionalines kvalifikacijų sandaras ir apibrėžiant profesines kvalifikacijas.

1.4.

Būtina suteikti piliečiams reikiamą informaciją apie kompetencijų patvirtinimo privalumus, galimybes ir tvarką. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms kurti institucijas, kurios teiktų nurodymus ir patartų šiais klausimais, ir įtraukti į šią veiklą ne tik užimtumo tarnybas, bet ir jaunimo informacijos centrus, švietimo įstaigas, darbdavius, profesines sąjungas, konsultavimo karjeros klausimais centrus, jaunimo, moterų, pagalbos migrantams ir neįgaliesiems organizacijas ir valdžios institucijas.

1.5.

Būtina iš anksto nacionaliniu lygmeniu parengti kokybišką teisės aktų sistemą, kuri užtikrintų formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų sertifikatų lygiavertiškumą. Toks poreikis siejamas su labai aukštais patvirtinimo procedūros kokybės reikalavimais, o tam taip pat būtina finansinė parama, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo.

1.6.

EESRK ragina švietimo įstaigas, visų pirma vidurines ir aukštesniąsias profesinio mokymo mokyklas, aktyviau paremti neformaliojo mokymosi būdu įgytų kompetencijų ir žinių patvirtinimą. Šioje srityje ES yra keletas gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuos reikėtų skleisti.

1.7.

EESRK įsitikinęs, kad profesinių sąjungų ir darbdavių kolektyvinės derybos ir socialinis dialogas gali atlikti svarbų vaidmenį neformaliojo mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą patvirtinimo procese. Jiems tarpininkaujant reikia siekti, kad būtų patvirtintas neformalusis mokymasis, nes tai yra svarbus indėlis į diskusijas dėl įsidarbinimo galimybių ir priemonių jį skatinti.

1.8.

Esant aukštam jaunimo nedarbui būtų tikslinga užtikrinti privačių ir valstybinių įdarbinimo agentūrų, savanorių organizacijų (dirbančių su jaunimu) ir darbdavių tarpusavio sąveiką. Tai galėtų būti priemonė stiprinti matomumą ir geriau supažindinti su neformaliojo mokymosi ir savišvietos svarba ir nauda savanorių organizacijose, taip pat padėti stiprinti tarpusavio pasitikėjimą.

1.9.

Todėl svarbu remti ir plėtoti savęs vertinimo priemones, padedančias asmenims nustatyti ir apibūdinti savo mokymosi rezultatus, kurių jie pasiekė dirbdami pilietinės visuomenės organizacijose. Anksčiau EESRK yra rėmęs pasiūlymą sukurti Europos įgūdžių pasą, o vėliau priemonę „Europaso patirtis“ (angl. Europass experience). Todėl Komitetas neslepia savo nusivylimo, kad Europos Komisija sustabdė pasirengimą priimti priemonę „Europaso patirtis“, ir ragina imtis priemonių ir sėkmingai užbaigti ją rengti.

2.1.

Nepaisant daugelyje ES valstybių narių susidariusios nepalankios ekonominės ir socialinės padėties, kuriose netgi formalusis mokymasis neužtikrina galimybių patekti į darbo rinką, EESRK mano, kad Europos Sąjunga negali nepatvirtinti vertingų nematomų išteklių, t. y. neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytos patirties ir įgūdžių.

2.2.

Tokių įgūdžių ir patirties patvirtinimas gali suteikti galimybę ypač tam tikroms palankių sąlygų neturinčioms grupėms (moterims, migrantams, jaunimui, vyresnio amžiaus darbuotojams). Vis dėlto dėl to neturėtų būtų puoselėjamos tuščios viltys greitai patekti į darbo rinką. Taigi, ekonomikos ir socialinė politika turi būti labiau orientuojama į investicijas, darbo vietų kūrimą, kovą su skurdu ir socialinės atskirties rizika. Šiose politikose srityse taip pat turi būti skatinamos ir remiamos švietimo, mokymo ir perkvalifikavimo sistemos.

2.3.

EESRK remiasi svarbiu dokumentu, t. y. 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (1). Joje pabrėžiama, kad mokymosi rezultatų, t. y. žinių, gebėjimų ir kompetencijų, įgytų neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, patvirtinimas gali turėti didelės įtakos įsidarbinimo galimybių ir judumo gerinimui, taip pat mokymosi visą gyvenimą motyvacijos didinimui, visų pirma socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems ar žemos kvalifikacijos asmenims ir kad atitinkamų žinių, gebėjimų ir kompetencijų patvirtinimas yra dar vertingesnis gerinant darbo rinkos veikimą, skatinant judumą ir didinant konkurencingumą bei ekonomikos augimą.

2.4.

Pasak Tarybos, darbdavių organizacijos, darbdaviai, profesinės sąjungos, pramonės, prekybos ar amatų rūmai, nacionalinės institucijos, kurios dalyvauja profesinės kvalifikacijos pripažinimo procese ir vertinant bei tvirtinant mokymosi rezultatus, užimtumo tarnybos, jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbantys asmenys, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijos yra svarbiausi suinteresuotieji subjektai, kurių vaidmuo labai svarbus sudarant palankesnes sąlygas neformaliojo mokymosi ir savišvietos galimybėms ir visiems atitinkamiems įgūdžių patvirtinimo procesams.

2.5.

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje nurodoma, kad valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m., atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį laiko tinkamu, turėtų nustatyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo priemones, kurios padėtų piliečiams:

2.6.

Tarybos rekomendacijoje nurodoma, kad į neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo priemones reikia įtraukti toliau pateiktus elementus, tuo pačiu leidžiant kiekvienam individui pasinaudoti bet kuriuo iš jų, atskirai arba kartu, pagal savo poreikius:

2.7.

EESRK jau ne kartą atkreipė dėmesį į neformaliojo mokymosi indėlį ir į jo pripažinimo svarbą. Tačiau šioje nuomonėje pirmą kartą pateikiamas išsamus požiūris. Nuomonės tikslas – apžvelgti darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės atstovų nuomonę apie konkrečias patvirtinimo procedūras, taip pat pateikti, jų manymu, praktiškai įgyvendinamus pasiūlymus.

3.1.

Mažėjanti specializacija ir amatais grindžiama gamyba, technologijų plėtra ir paslaugų sektoriaus suklestėjimas lėmė tai, kad 21-ojo amžiaus darbdaviai nuo šiol daugiau dėmesio skiria darbuotojo „asmenybei“ ir „universaliesiems“ arba „perduodamiems“ įgūdžiams. Mokymasis visą gyvenimą ir jo metu įgytų, su mokykliniu ugdymu nesusijusių įgūdžių ir žinių patvirtinimas tampa vis svarbesnis.

3.2.

2012 m. Bato universitetas ir bendrovė GHK Consulting Europos jaunimo forumo prašymu atliko tyrimą dėl neformaliojo mokymosi jaunimo organizacijose poveikio jaunimo darbo galimybėms (3). Jaunimo organizacijos yra svarbios neformaliojo mokymo teikėjos. Mokymo šiose jaunimo organizacijose svarbiausias tikslas nėra padidinti įsidarbinimo galimybes, tačiau jo metu įgyjami įgūdžiai gali padėti tai pasiekti. Būtent šis aspektas ir nagrinėjamas tyrime.

3.3.

Tyrime daroma bendra išvada, kad darbdavių reikalaujami įgūdžiai akivaizdžiai atitinka neformaliojo mokymo sektoriuje ugdomus gebėjimus. Penkis iš šešių dažniausiai darbdavių reikalaujamų ne techninio pobūdžio gebėjimus (išskyrus matematinius) dažniau ugdo jaunimo organizacijos. Socialiniai emociniai gebėjimai, kurių dažniausiai reikalauja darbdaviai, yra šie: gebėjimas bendrauti, organizuoti, planuoti, gebėjimas priimti sprendimą, dirbti komandoje, pasitikėjimas savo jėgomis arba savarankiškumas ir matematiniai gebėjimai. Šie socialiniai emociniai asmens gebėjimai laikomi svarbiausiais norint, kad jis sėkmingai dirbtų. Kartu su šiais gebėjimais taip pat ugdomi tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip asmeninė motyvacija, iniciatyvumas ir kūrybiškumas, kurie yra susiję su pasitikėjimu savimi, savarankiškumu ir verslumu.

3.4.

Visi piliečiai raginami dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese mokantis neformaliai ir užsiimant savišvieta. Pavyzdžiui, daug moterų (taip pat ir vyrų) spręsdamos šeimos ūkio klausimus įgyja įgūdžių, kuriuos gali būti pritaikyti ir darbe, visų pirma socialinių paslaugų srityje. Prireikus keisti darbą dėl atleidimo arba dėl šeiminių priežasčių, jos gali pasinaudoti šiomis žiniomis pereidamos į naują darbo vietą, o moterys migrantės – siekdamos gauti darbą. EESRK jau ragino valstybes nares (4)„paspartinti profesinės kvalifikacijos ir užsienyje įgytos patirties pripažinimą, kad moteris galėtų ieškoti jų kvalifikaciją ir lūkesčius atitinkančio darbo“ ir „laikytis požiūrio, kad darbas kai kuriuose sektoriuose (pvz., valymo paslaugos, vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūra, darbas viešbučiuose, kavinėse ir restoranuose, žemės ūkio sektoriuje ir t. t.) gali suteikti tam tikrų galimybių mažesnę kvalifikaciją turinčioms moterims imigrantėms, tačiau šie sektoriai turi tapti deklaruojamo, profesionalaus ir labiau vertinamo darbo sektoriais, būtina kelti juose dirbančių moterų profesinę kvalifikaciją ir suteikti joms karjeros perspektyvas.“ Jis taip pat siūlė „siekti, kad kolektyvinėse sutartyse būtų labiau pripažįstama moterų migrančių kvalifikacija.“ Jis taip pat siūlė „siekti, kad kolektyvinėse sutartyse būtų labiau pripažįstama moterų migrančių kvalifikacija.“

3.5.

Siekiant, kad būtų sėkmingai patvirtinti neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatai, svarbu daugiau dėmesio skirti šiais mokymosi būdais įgytiems įgūdžiams. Tai, beje, ryžtingai ir nuolat remiama nuo 2004 m. įgyvendinant ES švietimo, mokymo ir užimtumo politinę programą. Nauja CEDEFOP studija, kurioje remiamasi 2013–2015 m vykdytais moksliniais darbais, rodo vis didesnę šiais mokymo būdais įgytų įgūdžių svarbą, kuri visoje Europoje nuolat auga, pavyzdžiui, rengiant nacionalines kvalifikacijų sandaras, apibrėžiant ir apibūdinant profesines kvalifikacijas, panaudojant mokymo metu įgytus įgūdžius programose, vertinimo procedūrose kaip atskaitos tašką atliekant patvirtinimą. Tokie veiksmai turėtų padidinti švietimo skaidrumą, svarbą ir kokybę ir paskatinti neformalųjį mokymą ir savišvietą. Praktiniu požiūriu, svarbu apibrėžti aiškius moksleivių ir studentų tikslus, nes tai skatina jų motyvaciją, atveria lankstesnes mokymosi galimybes ir padeda pasirinkti kryptį pagal mokymosi rezultatų vertinimą. Ilgainiui norint, kad būtų įgyjami kokybiški įgūdžiai, reikės patobulinti ir pačius švietimo ir mokymo metodus ir procesus.

3.6.

Todėl būtina skirti dėmesį neformaliojo mokymosi būdu įgytų įgūdžių vertinimui ir registravimui, ir tai daryti visiems susijusiesiems subjektams, visų pirma darbdaviams ir švietimo įstaigoms, suprantamu būdu. Vėliau, jei to norės suinteresuotasis asmuo ir jei bus sudarytos tinkamos sąlygos, šie įgūdžiai galės būti netgi patvirtinti kaip tikra profesinė kvalifikacija, lygiavertė formaliojo mokymosi programoms.

4.1.1.

Vykdydamos patvirtinimo procesą valstybės narės turėtų siekti, kad individualiems asmenims ir organizacijoms būtų suteikta informacija ir rekomendacijos apie patvirtinimo galimybes ir susijusius privalumus, taip pat susijusias procedūras; be to, neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimas turėtų būti remiamas tinkamu orientavimu ir konsultavimu ir kartu išlikti lengvai prieinamas.

4.1.2.

Neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo sistemos turi atitikti atitinkamus principus ir jose turi būti atsižvelgta į nacionalinius, regioninius ir vietos bei sektorių poreikius.

4.1.3.

Svarbu, kad piliečiai, nepriklausomai nuo jų amžiaus kategorijos ir jų kvalifikacijos lygio, turėtų galimybę tuo pasinaudoti. Šiuo tikslu gali prireikti, kad ne pelno sektorius, valdžios institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai aktyviau bendradarbiautų visų pirma sprendžiant patvirtinimo finansavimo klausimus.

4.1.4.

Piliečiai turėtų būti informuoti ir apie kitus dalyvavimo savanorių organizacijų veikloje privalumus. Netgi savanoriškas dalyvavimas trumpą laiką gali turėti didelės reikšmės ugdant gebėjimus ir padidinti įsidarbinimo galimybes.

4.1.5.

Būtina koordinuotai bendrauti su piliečiais ir suteikti jiems reikiamą informaciją apie įgūdžių patikrinimo privalumus, galimybes ir tvarką. Rekomenduojame valstybėms narėms kurti institucijas, kurios teiktų nurodymus ir patartų šiais klausimais, ir kartu įtraukti ne tik užimtumo tarnybas, bet ir jaunimo informacijos centrus, švietimo institucijas, darbdavius, profesines sąjungas, konsultavimo karjeros klausimais centrus, savanorių ir jaunimo organizacijas ir valdžios institucijas.

4.1.6.

Patvirtinimo procese visais etapais, t. y. nuo nustatymo iki patvirtinimo, svarbus ir naudingas vaidmuo tenka patariamajai veiklai, visų pirma skirtai jaunimui. Ši veikla turėtų:

4.2.1.

Taryba mano, kad valstybės narės turi skatinti suinteresuotųjų subjektų švietimo, mokymo, užimtumo ir jaunimo sektoriuose, taip pat ir kitose susijusiose politikos srityse, veiklos taikant patvirtinimo priemones koordinavimą. Siekiant skatinti dalyvavimą:

4.2.2.

Todėl EESRK mano, kad svarbu remti visus suinteresuotuosius subjektus, ypač socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas, kad jie suvoktų tokio patvirtinimo teikiamus privalumus ir kad jos galėtų aktyviai dalyvauti rengiant nacionalines kvalifikacijų sistemas ir apibrėžiant profesines kvalifikacijas. Gali būti sunku iš esmės pakeisti suinteresuotųjų subjektų požiūrį, ypač tose valstybėse narėse, kuriose šis klausimas nelaikomas prioritetiniu arba kuriose visuomenės požiūris į neformaliojo mokymo ir savišvietos rezultatų patvirtinimą nepakankamai remiamas nacionaliniu lygmeniu. Būtų naudinga sukurti platformą, kuri teiktų paramą tiems, kurie jau padarė pažangą šioje srityje (pvz., vykdė bandomuosius projektus) ir įgyvendino veiksmus nacionaliniu lygmeniu.

4.3.1.

Valstybės narės turėtų suteikti asmenims galimybę įgyti patvirtintu neformaliuoju mokymusi ir savišvieta visą ar, atitinkamais atvejais, dalinę kvalifikaciją. Jos turėtų užtikrinti, kad patvirtinimo nuostatos būtų susietos su nacionalinėmis kvalifikacijų sandaromis, atitiktų Europos kvalifikacijų sandarą ir būtų užtikrinta patvirtinimo tvarkos ir kredito sistemų, taikomų formaliojo švietimo ir mokymo sistemose (pavyzdžiui, ECTS ir ECVET), sinergija.

4.3.2.

Rengiant nacionalines kvalifikacijų sandaras reikėtų, be kita ko, kuo plačiau įtraukti visų pirma socialinius partnerius ir kitas organizuotos pilietinės visuomenės organizacijas ir juos deramai skatinti dalyvauti. Kai kurių valstybių narių patirtis rodo, kad norint patvirtinimo procedūrą įgyvendinti sektorių lygmeniu, būtina įsteigti su sektorių įgūdžiais susijusius komitetus ir padalinius ir tinkamai pasirinkti juose dirbančius asmenis. Nustačius sritis galima tinkamai pradėti rengti nacionalinius standartus, susijusius su įvairiomis profesijomis bei profesinėmis kvalifikacijomis.

4.4.1.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įdiegti skaidrūs su esamomis kokybės užtikrinimo sistemomis suderinti kokybės užtikrinimo mechanizmai, kuriais remiamos tvirtos, veiksmingos ir patikimos vertinimo metodikos ir priemonės. Visų pirma būtini tinkami teisės aktai, t. y. patvirtinimo reglamentavimo sistema ir garantijos, susijusios su sertifikavimo suteikimu pagal nacionalines kvalifikacijų sandaras, atitinkančias Europos kvalifikacijų sandarą.

4.4.2.

EESRK mano, kad šiuo tikslu turi būti užtikrintas formaliojo ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos būdu įgytų sertifikatų lygiavertiškumas. Toks poreikis siejamas su labai aukštais patvirtinimo procedūros kokybės reikalavimais, o tam taip pat būtina finansinė parama, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo.

4.5.1.

Patvirtinimo procese švietimo įstaigos atlieka esminį vaidmenį. Taryba rekomenduoja švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams palengvinti prieigą prie formaliojo švietimo ir mokymo remiantis neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatais ir, prireikus ir jeigu įmanoma, taikyti lengvatas ir (arba) skirti kreditų už atitinkamus neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus.

4.5.2.

EESRK ragina universitetus aktyviau paremti neformaliojo mokymosi būdu įgytų kompetencijų ir žinių patvirtinimą. Šiuo požiūriu galima pateikti gerą Airijos pavyzdį. Jos nacionalinėje aukštojo mokslo strategijoje iki 2030 m. remiama aukštojo mokslo pilietinė misija ir visuomenės dalyvavimas plačiąja prasme kaip viena iš trijų pagrindinių aukštojo mokslo tarpusavyje susijusių funkcijų. Šioje strategijoje dalyvavimas apibūdinamas kaip „bendradarbiavimas su įmonėmis, pilietine visuomene, sąsajos su viešąja politika ir praktika, menu, kultūra, sportu ir kitais bendruomenių ir regionų mokymo paslaugų teikėjais; šioje strategijoje numatyta vis didesnį dėmesį skirti veiksmams tarptautiniu lygmeniu (5).“

4.5.3.

Savaime suprantama, kad universitetai yra ne vieninteliai, galintys patvirtinti neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatus. Pavyzdžiui, 2010 m. rugsėjo mėn. Maltoje pristatytu vidurinio išsilavinimo sertifikatu ir profiliu patvirtinamas visų formų mokymasis per penkerius vidurinio išsilavinimo metus. Tiek formalusis, tiek neformalusis mokymasis suteikia galimybę gauti kreditų, o tai skatina besimokančiuosius siekti tolesnio ir aukštesnio išsilavinimo.

4.6.1.

Tarybos rekomendacija pabrėžiama patvirtinimo svarba darbe, todėl rekomenduoja valstybes nares skatinti šiame procese dalyvauti visus susijusiuosius suinteresuotuosius subjektus: darbdavius, profesines sąjungas, pramonės, prekybos ir amatų rūmus, nacionalines institucijas, dalyvaujančius profesinės kvalifikacijos pripažinimo procese. Be to, darbdaviai turėtų skatinti mokymosi dirbant rezultatų nustatymą ir dokumentavimą ir sudaryti tam palankesnes sąlygas.

4.6.2.

Neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimas gali būti įtrauktas į kolektyvines sutartis (kaip, pvz., Nyderlanduose); šis būdas būtų puikus pavyzdys, kaip darbuotojams suteikti galimybės gauti patvirtinimą ir padėti įmonėms veiksmingai valdyti žmogiškuosius išteklius. Darbdaviai turėtų aktyviai dalyvauti vertinant žinias, įgūdžius ir kompetencijas tiek darbo vietoje, tiek užtikrinant švietimą ir mokymą, kas savaime padidintų tokio patvirtinimo vertę ir padėtų padidinti pasitikėjimą juo.

4.6.3.

Profesinių sąjungų ir darbdavių kolektyvinės derybos ir socialinis dialogas gali atlikti svarbų vaidmenį neformaliojo mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą rezultatų patvirtinimo procese. Europos metalo darbuotojų federacija (EMF) yra konkretus pavyzdys Europos lygmeniu: ji siekia, kad būtų patvirtintas neformalusis mokymasis, nes tai yra svarbus indėlis į diskusijas dėl įsidarbinimo galimybių ir priemonių jį skatinti.

4.6.4.

Kai kuriose valstybėse narėse profesinių sąjungų aktyvistai vis dažniau atlieka naują vaidmenį, t. y. savo darbo valandomis teikia konsultavimo paslaugas ir derasi su darbdaviais dėl laisvo pasirinkimo galimybės mokytis darbo vietoje. Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje profesinių sąjungų atstovai atlieka „mokymo ambasadorių“ vaidmenį, skatina darbuotojus tęsti mokymąsi ir toliau užpildyti kompetencijos spragas ir duoda įmonėms patarimų apie jų mokymo poreikius (6).

4.6.5.

Atsižvelgiant į tai, kad darbdaviai, kurie įdarbina naujus jaunus mažai profesinės patirties turinčius arba jos visiškai neturinčius darbuotojus, labai vertina jų dalyvavimą jaunimo organizacijų veikloje, reikėtų skatinti šį dalyvavimą kaip vieną iš priemonių padėti jaunimui pereiti iš mokyklos į darbo rinką (7).

4.6.6.

Be to, visiems rezultatų patvirtinimu suinteresuotiems asmenims būtina suteikti geresnes profesinio orientavimo ir pagalbos paslaugas, kad kreipdamiesi dėl darbo jie galėtų veiksmingai pristatyti savo neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytus gebėjimus ir kompetenciją ir geriau suprasti, kaip šie įgūdžiai gali būti panaudoti darbe ir padėti įvykdyti konkrečias su darbu susijusias užduotis. Tai procesas, prie kurio gali prisidėti profesinio konsultavimo paslaugų teikėjai, mokyklų ir universitetų patarėjai, jaunimo sektorius ir užimtumo tarnybos, taip pat darbdaviai ir tarptautinės organizacijos. Šioje srityje taip pat būtų galima padėti jaunuoliams ir suteikti jiems informacijos ir naudingų patarimų.

4.7.1.

Savo rekomendacijoje Taryba pabrėžia, kad svarbu į rezultatų patvirtinimo procesą aktyviai įtraukti savanoriškos veiklos sektorių; jaunimo organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų skatinti mokymosi dirbant ar savanoriaujant mokymosi rezultatų nustatymą ir dokumentavimą ir sudaryti tam palankesnes sąlygas naudojant atitinkamas patvirtinimo priemones, pavyzdžiui, parengtas pagal Europaso ir Jaunimo paso sistemas, siekiant užtikrinti skaidrumą.

4.7.2.

Piliečiai turėtų būti geriau informuojami apie reikšmę, kurią darbdaviai teikia gebėjimams ir kompetencijoms, įgytiems neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, pavyzdžiui, dalyvaujant savanoriškoje veikloje. Tai visų pirma pasakytina apie asmenis, kurie turi žemą išsilavinimo lygį ir kurie dažnai prasčiau suvokia darbdavių teikiamą reikšmę tokio pobūdžio veiklai ir kurie taip pat mažiausiai apmokyti šias kompetencijas pristatyti.

4.7.3.

Esant aukštam jaunimo nedarbui būtų tikslinga užtikrinti privačių ir valstybinių įdarbinimo agentūrų, savanorių organizacijų (visų pirma dirbančių su jaunimu) ir darbdavių tarpusavio sąveiką. Tai galėtų būti priemonė stiprinti neformaliojo mokymosi savanorių organizacijose matomumą ir geriau supažindinti su šio mokymosi svarba ir nauda; taip pat padėtų stiprinti tarpusavio pasitikėjimą.

4.7.4.

Svarbu remti vertinimo ir mokymo programų plėtotę savanoriškose organizacijose, nes jų veikla susijusi su aukštesnio lygio įgūdžių ugdymu. Todėl taip pat reikėtų priminti didelę savanoriškų organizacijų veiklos įvairovę, taigi ir kriterijus, pagal kuriuos šios organizacijos vertina jų organizuojamoje veikloje įgytus gebėjimus. Šiuo požiūriu būtina skatinti didesnę savanoriškos veiklos terminijos ir vertinimo metodų konvergenciją. Derinant šiuos kriterijus būtų galima, pavyzdžiui, prisidėti prie to, kad daugiau savanorių žinotų apie įgūdžius, kurie yra ugdomi jiems dalyvaujant savanoriškoje visuomenei naudingoje veikloje.

4.8.1.

Tarybos rekomendacijoje pabrėžiama bendrų europinių pripažinimo priemonių Europaso ir Jaunimo paso svarba užtikrinant skaidrumą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad veikia patvirtinimo tvarkos ir kredito sistemų, taikomų formaliojo švietimo ir mokymo sistemose (pavyzdžiui, ECTS ir ECVET), sinergija.

4.8.2.

Žinios ir įgūdžiai, įgyti dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijose, taip pat yra vertingi darbo rinkoje, tačiau dažnai jie nei dokumentuoti, nei pakankamai apibrėžti. Todėl svarbu remti ir plėtoti savęs vertinimo priemones, padedančias asmenims nustatyti ir apibūdinti savo mokymosi rezultatus, kurių jie pasiekė dirbdami pilietinės visuomenės organizacijose. Pavyzdžiui, asmens dokumentų portfelio sukūrimas gali duoti papildomos naudos žmonėms, kurie mokosi ir nori įgyvendinti savo profesinius siekius.

4.8.3.

Sertifikatai ir portfeliai yra svarbus gebėjimų ir kvalifikacijos, įgytų neformaliojo mokymo būdu, patvirtinimo elementas. Neformaliojo mokymo paslaugų teikėjai turėtų siekti, kad būtų išduodami sertifikatai arba dokumentai, kuriuose būtų išsamiai apibūdinti dalyvavimo jų mokymo veikloje pobūdis ir rezultatai, ir padėti piliečiams suprasti tokio dalyvavimo vertę. Visų pirma turima omenyje šių dokumentų vertė mokymo požiūriu (geriau informuoti žmones apie jų įgūdžius ir gebėjimus, kurių jie įgijo pilietinės visuomenės organizacijose, apie tai, kaip šiuos gebėjimus panaudoti ieškant darbo arba toliau besimokant), o ne kaip sertifikato apie sėkmingai baigtą mokslą.

4.8.4.

Anksčiau EESRK yra rėmęs pasiūlymą sukurti Europos įgūdžių pasą, o vėliau priemonę „Europaso patirtis“ (angl. Europass experience). Todėl apgailestauja, kad Europos Komisija sustabdė šio plano įgyvendinimą.