4.11.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 407/98

—

atsižvelgdamas į Berlyno žemės Aukščiausiojo teismo pirmininkaujančios teisėjos 2015 m. vasario 9 d. perduotą prašymą atšaukti Udo Voigto imunitetą (Nr. (3) 161 Ss 189/14 (14/15), kuris buvo paskelbtas 2015 m. kovo 25 d. plenariniame posėdyje,

—

išklausęs Udo Voigto paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

—

atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus (1),

—

atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0192/2015),

A.

kadangi Berlyno žemės Aukščiausiojo teismo pirmininkaujanti teisėja pateikė prašymą atšaukti Udo Voigto imunitetą dėl teisinio proceso dėl tariamos nusikalstamos veikos;

B.

kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.

kadangi pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalį parlamento nario be parlamento leidimo negalima patraukti atsakomybėn arba areštuoti už baustiną nusikalstamą veiką, išskyrus esant tam tikroms aplinkybėms;

D.

kadangi Udo Voigt kaltinamas kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir kolektyviniu įžeidimu leidinyje, kurį Vokietijos nacionaldemokratų partija (vok. Nationaldemokratische Partei Deutschlands, NPD) išleido 2006 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato metu ir už kurį jis, kaip partijos pirmininkas, buvo atsakingas;

E.

kadangi akivaizdu, kad kaltinimai nesusiję su Udo Voigto, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis, bet pateikiami dėl jo veiklos einant Vokietijos nacionaldemokratų partijos pirmininko pareigas;

F.

kadangi tariami veiksmai nesusiję su Europos Parlamento nario pareikšta nuomone ar balsavimu šiam einant savo pareigas, kaip tai apibrėžta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje, ir kadangi kaltinimas susijęs su 2006 m. atliktais veiksmais, t. y. ilgą laiką prieš tai, kai Udo Voigt buvo išrinktas į Europos Parlamentą 2014 m.;

G.

kadangi Udo Voigt tvirtina, kad 2006 m. pradėtų procesų trukmė įrodo troškimą sutrukdyti jo parlamentiniam darbui; tačiau kadangi dabartinis prašymas atšaukti imunitetą pateiktas dėl papildomų procesų, kurie buvo pradėti dėl teisės gynimo priemonės, kuria pasinaudojo pats Udo Voigt, todėl šiam prieštaravimui taikomas principas nemo auditur propriam turpitudinem allegans (lot. „niekas negali remtis savo paties niekšybe“);

H.

kadangi nėra jokių įtarimų, kad buvo mėginta trukdyti Udo Voigto parlamentiniam darbui (fumus persecutionis) pasinaudojant procesais, kurie buvo pradėti daug metų prieš tai, kai jis pradėjo eiti pareigas Europos Parlamente;

1.

nusprendžia atšaukti Udo Voigto imunitetą;

2.

paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingam Berlyno žemės Aukščiausiajam teismui ir Udo Voigtui.