Briuselis, 2015 12 17

COM(2015) 662 final

KOMISIJOS ATASKAITA

AŠTUNTOJI METINĖ EUROPOS ŽUVININKYSTĖS FONDO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITA (2014 M.)

{SWD(2015) 295 final}


Turinys

1.ĮVADAS

2.BENDRAS EŽF PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS

2.1.Finansinis EŽF priemonių įgyvendinimas valstybėse narėse

2.2.Pagrindinės EŽF intervencijos sritys

2.3.Prioritetinių krypčių raida

2.4.Komisijos įgyvendinamas biudžetas

2.5.Kaip valstybės narės naudojo techninės pagalbos biudžetą

2.6.Kaip Komisija naudojo techninės pagalbos biudžetą

2.7.EŽF derinimas su struktūriniais fondais ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

2.8.Pažeidimai, apie kuriuos pranešė valstybės narės

3.EŽF PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS PAGAL KRYPTĮ

3.1.1 kryptis. Bendrijos žvejybos laivyno pritaikymo priemonės

3.1.1.ES žvejybos laivyno ekonominės veiklos rezultatai 2013 m. (remiantis 2015 m. metine ekonomine ataskaita)

3.1.2.Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas

3.1.3.Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas

3.1.4.Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumas

3.1.5.Mažos apimties priekrantės žvejyba

3.1.6.Žvejybos laivyno valdymui skirtas socialinio ir ekonominio pobūdžio kompensavimas

3.2.2 kryptis. Akvakultūra, vidaus vandenų žvejyba, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir pardavimas

3.2.1.Žvejyba vidaus vandenyse

3.2.2.Akvakultūra

3.2.3.Perdirbimas

3.3.3 kryptis. Bendro intereso priemonės.

3.3.1.Žvejybos uostai, iškrovimo vietos ir priedangos

3.3.2.Naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos

3.3.3.Bandomosios operacijos.

3.4.4 kryptis. Tvari žuvininkystės sričių plėtra

4.Pirmasis veiklos išvadų dėl EŽF 2007-2013 m. laikotarpio rinkinys

1.ĮVADAS

Pagal Europos žuvininkystės fondo (EŽF) reglamento 1 68 straipsnį kiekvienais metais iki gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui turi išsiųsti EŽF priemonių įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita grindžiama Komisijos išnagrinėtomis ir įvertintomis valstybių narių metinėmis ataskaitomis ir visa kita turima informacija. Ji taip pat apima kai kurių pagrindinių EŽF priemonių įgyvendinimo analizę.

Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama EŽF priemonių įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje santrauka, taip pat 5 lentelės su išsamia informacija apie biudžeto vykdymą 2 . Šioje paskutinėje Komisijos ataskaitoje pateikiamas bendras 2014 m. valstybių narių ir Komisijos vykdomo EŽF priemonių įgyvendinimo vertinimas. Valstybių narių pateiktų duomenų apie įsipareigojimus pakako platesnei analizei iki 2015 m. gegužės 31 d., taip sudarant išsamesnį vaizdą apie dabartinį EŽF priemonių įgyvendinimą likus mažiau nei metams iki praktinio EŽF įgyvendinimo termino (2015 m. gruodžio 31 d.). Kadangi pagal Deleguotąjį reglamentą 2015/895 3 veiksmų programų įgyvendinimo 2015 m. metinių ataskaitų VN 2016 m. pateikti neturi, Komisija tų metų metinės EŽF priemonių įgyvendinimo ataskaitos nepateiks.

Tačiau ji kaip priedą prie „2016 apibendrinamosios ataskaitos, susijusios su ESI fondų programomis“, numatytą pagal bendrų nuostatų reglamento 4 53 straipsnį, pateiks valstybių narių sukurtų valdymo ir kontrolės sistemų ir EŽF paramos, reikalaujamos pagal EŽF reglamento 68 straipsnio 3 dalies d punktą, auditų santraukas.

2.BENDRAS EŽF PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS

2.1.Finansinis EŽF priemonių įgyvendinimas valstybėse narėse

Patvirtintų tarpinių mokėjimų, kuriuos valstybės narės atliko 2014 m., suma sudarė 567 mln. EUR, t. y. 4 % daugiau, palyginti su tuo pačiu 2013 m. skaičiumi (544 mln. EUR).

Nuo 2007 m. iki 2015 m. gegužės 31 d. valstybių narių įsipareigojimų EŽF suma sudarė 3,91 mlrd. EUR. Tai 14,5 % EŽF įsipareigojimų daugiau, nei 2014 m. gegužės 31 d. (495 mln. EUR per metus), o įsipareigojimų lygis vis dar buvo santykinai mažas. 2015 m. gegužės 31 d. buvo paskirta 90,83 % EŽF 5 .

Ir įsipareigojimai, ir patvirtintos išlaidos valstybių narių lygmeniu vis dar mažesni, nei buvo tikėtasi iki EŽF įgyvendinimo pabaigos. 2015 m. gegužės 31 d. daugiau kaip 9 % visų EŽF lėšų (apie 394 mln. EUR) dar nebuvo paskirta; tai rodo, kad skubiai reikia greičiau vykdyti įsipareigojimus, kurie, kaip ir patvirtintų mokėjimų atveju, kelia susirūpinimą atsižvelgiant į tai, kad galutinė data, iki kurios išlaidos atitinka reikalavimus, yra 2015 m. gruodžio 31 d.

Viešasis nacionalinis įnašas 2015 m. gegužės 31 d. siekė 2,44 mlrd. EUR; tai yra 321,62 mln. EUR daugiau, nei 2014 m. gegužės 31 d. (+15,17 %).

Per tą patį laikotarpį privatūs įnašai į EŽF remiamas priemones sudarė 2,92 mlrd. EUR, tai sudaro papildomus 375,36 mln. EUR – 14,73 % daugiau nei 2014 m. gegužės 31 d. Kaip matyti iš ankstesnių ataskaitų, privatūs įnašai daugiausia buvo skirti perdirbimui (45,62 %), akvakultūrai (24,95 %) ir investicijoms į žvejybos laivus (10,23 %). Prie jų reikia pridėti dabartines investicijas į žuvininkystės sričių plėtrą (8,57 %). Šios 4 priemonės sudaro beveik 90 % privataus sektoriaus investicijų.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. investicijos į žvejybos ir akvakultūros sektorių sudarė 9,27 mlrd. EUR: 42,14 % iš EŽF, 26,33 % iš viešųjų nacionalinių įnašų ir 31,52 % iš privataus finansavimo. Šie procentiniai dydžiai iš esmės nekito, tik per visą laikotarpį šiek tiek sumažėjo (-1,5 %) EŽF dalis.

Kalbant apie sverto poveikį, kiekvienas EŽF paramos euras pritraukia 1,37 EUR įsipareigotos skirti nacionalinės paramos (+2.2% palyginti su 2014 m. gegužės 31 d.), iš kurių 0,75 EUR yra iš privataus finansavimo ir 0,62 EUR – iš viešųjų nacionalinių įnašų.

2.2.Pagrindinės EŽF intervencijos sritys

Toliau pateiktoje lentelėje palyginami penkių labiausiai naudojamų priemonių įsipareigojimų dydžiai atitinkamai 2012 m. liepos mėn., 2013 m. gegužės mėn., 2014 m. gegužės mėn. ir 2015 m. gegužės mėn. pabaigoje:

1 lentelė

2012 07 31

2013 05 31

2014 05 31

2015 05 31

Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas (19,61 %)

Perdirbimas (17,41 %)

Perdirbimas (16,65 %)

Perdirbimas (17,53 %)

Akvakultūra (12,98 %)

Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas (17,25 %)

Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas (15,44 %)

Akvakultūra (14,33 %)

Perdirbimas (12,79 %)

Akvakultūra (14,83 %)

Akvakultūra (14,43 %)

Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas (13,98 %)

Žvejybos uostai (10,89 %)

Žvejybos uostai (11,46 %)

Žvejybos uostai (11,61 %)

Žuvininkystės regionų vystymasis (11,47 %)

Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas (7,67 %)

Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas (7,40 %)

Žuvininkystės regionų vystymasis (9,25 %)

Žvejybos uostai (11,15 %)

EŽF įsipareigojimų sankaupa šiose penkiose priemonėse yra gana didelė (68,46 %); šis rodiklis panašus į 2013 m. ir yra kiek didesnis už 2014 m. rodiklį.

Nuolatinis ir laikinas veiklos nutraukimas santykine išraiška toliau mažėja (žr. 3 lentelę); ypač tai pasakytina apie laikiną veiklos nutraukimą (5,83 % visų įsipareigojimų), kurį lenkia kolektyviniai veiksmai pagal 3 krypties priemonę (7,36 % visų įsipareigojimų) ir dabar jis yra septintoji labiausiai naudojama priemonė. Toks sumažėjimas parodytas toliau esančioje lentelėje; abiejų priemonių įsipareigojimų lygis tiriamuoju laikotarpiu sumažėjęs 30 %.



2 lentelė

Nuolatinis ir laikinas žvejybos veiklos nutraukimas

(proc. visų EŽF įsipareigojimų)

2012 07 31

28,28 %

2013 05 31

24,65 %

2014 05 31

22,2 %

2015 05 31

19,81 %

2.3.Prioritetinių krypčių raida

Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip kito santykinė visų įsipareigojimų pagal kiekvieną prioritetinę kryptį svarba nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2015 m. gegužės mėn.

2015 m. gegužės 31 d. padėtis rodo ankstesnių metų tendenciją, įskaitant 1 krypties sumažėjimą, išskyrus 4 kryptį, kurios santykinė svarba nuo 2012 m. pastebimai padidėjo.

3 lentelė

Prioritetinė kryptis 6

2012 07 31

2013 05 31

2014 05 31

2015 05 31

1 kryptis

33,05 %

30,42 %

27,77 %

25,72 %

2 kryptis

28,96 %

32,64 %

31,44 %

32,3 %

3 kryptis

27,59 %

27,38 %

28,46 %

27,26 %

4 kryptis

7,1 %

7,2 %

9,25 %

11,47 %

5 kryptis

3,29 %

2,42 %

3,07 %

3,25 %

Toliau pateiktoje lentelėje ir diagramoje parodytas faktinių įsipareigojimų ir planuotų išlaidų santykis 2007 m. pagal kiekvieną prioritetinę kryptį 2012–2015 m. laikotarpiui.

4 lentelė

Prioritetinė kryptis

2012 07 31

2013 05 31

2014 05 31

2015 05 31

% Pažanga 2015/2012

1 kryptis

67,24 %

74,36 %

79,61 %

+26,78 %

2 kryptis

56,6 %

77,47 %

86,77 %

98,4 %

+73,85 %

3 kryptis

57,8 %

67,31 %

83,80 %

93,85 %

+62,37 %

4 kryptis

28 %

44,60 %

56,89 %

80,9 %

+188,92 %

5 kryptis

44,04 %

44,60 %

65,34 %

83,86 %

+90,43 %

Iš viso EŽF

56,31 %

67,37 %

79,33 %

+61,3 %

Iš šių lentelių ir diagramos matyti, kad trejų metų laikotarpiu skirtingų krypčių įsipareigojimų dydis supanašėjo; įsipareigojimų dydis ankstyvesnėje programavimo laikotarpio stadijoje smarkiai skyrėsi dėl įvairių priežasčių – 2008 m. kuro krizės, finansų ir ekonomikos krizės poveikio, naujos 4 krypties, būtinybės panaikinti intervencijos tikslų ir aktualių poreikių neatitikimą.

Svarbiausi pokyčiai, kaip jau buvo minėta ankstesnėse Komisijos ataskaitose, yra 1 krypties viešųjų išlaidų mažėjimas, kurį galima paaiškinti dviem veiksniais: pirma, atidavimo į metalo laužą schemomis, jau įgyvendintomis pagal žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (ŽOFP) 7 , kurios buvo tęsiamos pirmaisiais EŽF įgyvendinimo metais ir jomis didžia dalimi buvo išspręsti perteklinio pajėgumo klausimai kai kuriuose laivyno segmentuose. Dėl didesnio laivų pelningumo pastaraisiais metais sektorius ėmė labiau pasitikėti savo jėgomis veikti be viešosios paramos. Todėl 1 kryptis kyla gana lėtai ir dabar atsilieka nuo vidurkio.

2 ir 3 kryptys pirmauja įsipareigojimų prasme; 2 kryptis beveik priartėjusi prie 100 %, o 3 kryptis artėja prie 95 %. Vis dėlto nuo 2012 m. paspartėjo 4 ir 5 krypčių pažanga. 2015 m. gegužės mėn. duomenimis, 4 kryptis beveik pasivijo kitas kryptis: per mažiau nei trejus metus atstumas nuo vidurkio buvo sumažintas nuo 29 iki 10 proc. punktų stebint didelį paspartėjimą po 2014 m. gegužės mėn. (+ 42 %).



2.4.Komisijos įgyvendinamas biudžetas

Pagal finansinį programavimą, paskutiniai 2007–2013 m. metiniai įsipareigojimai ES biudžete buvo padaryti 2013 m.

2014 m. buvo išmokėta 13,9 % (567,25 mln. EUR) tarpinių mokėjimų nuo visų asignavimų, iš jų 83,8 % (475,49 mln. EUR) buvo skirti konvergencijos regionams ir 16,2 % (91,76 mln. EUR) – ne konvergencijos regionams. Išsami informacija pateikta 1 priede ir tarnybų darbiniame dokumente.

2.5.Kaip valstybės narės naudojo techninės pagalbos biudžetą

2014 m. 23 valstybės narės įsipareigojo skirti lėšų iš techninės pagalbos biudžeto (5 kryptis). Didesnes sumas įsipareigojo skirti Kroatija (100 % 5 krypčiai skirtų EŽF lėšų), Lenkija (8,2 %), Švedija (6,5 %), Danija (6 %), Belgija (5,8 %) ir Rumunija (7 %). Finansuotų veiksmų tikslas – pagerinti administracinius gebėjimus, plėtoti IT, atlikti tyrimus, taikyti viešinimo ir informavimo priemones, taip pat remti veiksmų programų valdymą ir įgyvendinimą. Prieš tai esančioje diagramoje matyti žymus padidėjimas, prasidėjęs 2013 m. gegužės mėn. – įsipareigojimų dydis 45 % po dvejų metų užaugo iki 84 %.

2.6.Kaip Komisija naudojo techninės pagalbos biudžetą

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) 8 įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. ir pakeitė EŽF. Todėl 2014 m. Komisija naujų veiksmų pagal EŽF techninę paramą neatliko.

2.7.EŽF derinimas su struktūriniais fondais ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 9

Iš veiksmų programų (VP) matyti, jog visos valstybės narės iš pat pradžių žinojo, kad būtina užtikrinti EŽF įgyvendinimo nuoseklumą ir suderinamumą su struktūriniais fondais ir EŽŪFKP. Valstybių narių metinėse įgyvendinimo ataskaitose aiškiai neaptariamos esminės derinimo problemos.

2.8.Pažeidimai, apie kuriuos pranešė valstybės narės

Kalbant apie EŽF, valstybės narės 2014 m. nustatė ir pranešė apie 102 pažeidimus, susijusius su 8,7 mln. EUR (1,5 % patvirtintų išlaidų). Iš jų – 11 atvejų, apie kuriuos penkios valstybės narės pranešė kaip apie sukčiavimą, kurio vertė yra 2,1 mln. EUR 10 .

3.EŽF PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMAS PAGAL KRYPTĮ

2015 m. gegužės 31 d. EŽF parama buvo skirta iš viso 134 689 operacijoms. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinami operacijų skaičiaus pokyčiai nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. Matyti, kad nors šie skaičiai padidėja iki dviejų skaitmenų, metinis padidėjimas nuo 2012 m. nuolat mažėja.

5 lentelė

EŽF operacijos

Veikimas

2012 m. liepos mėn. = 100

Δ% metai/metai

2012 07 31

84.489

100

2013 05 31

104.848

124

+24 %

2014 05 31

121.073

143

+15,5 %

2015 05 31

136.489

161,5

+12,7 %

Vidutinė bendra išlaidų suma vienai operacijai yra 67 941 EUR, iš kurių 46 525 EUR yra bendra valstybės pagalba, o 28 635 EUR yra EŽF įnašas. Privatus indėlis sudaro 21 416 EUR, šiek tiek daugiau kaip 30 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų. Šios sumos per 2014 m. padidėjo nežymiai (+1,5 %).

3.1.1 kryptis. Bendrijos žvejybos laivyno pritaikymo priemonės

3.1.1.ES žvejybos laivyno ekonominės veiklos rezultatai 2013 m. (remiantis 2015 m. metine ekonomine ataskaita 11 )

2013 m. duomenys, kuriais paremta 2015 m. metinė ekonominė ataskaita (AER), rodo, kad 2013 m. ES žvejybos laivynas apskritai buvo pelningas ir generavo 6,8 mlrd. EUR pajamų, 3,4 mlrd. EUR bendrosios pridėtinės vertės, 506 mln. EUR grynojo pelno ir 7,8 % grynojo pelno maržos. Ši teigiama tendencija taip pat matyti iš teigiamų pramonės lūkesčių su pastaraisiais metais didėjančiomis investicijomis (daugiausia į naujus žvejybos laivus ir investicijomis į žvejybos laivus). Tačiau ši bendra teigiama tendencija netaikoma visiems ES laivynams, nes trys nacionaliniai laivynai – Belgijos, Suomijos ir Portugalijos – 2013 m. patyrė nuostolių.

Šį bendrą laivyno ekonominės veiklos rezultatų pagerėjimą visų pirma galima paaiškinti teigiamais keleto svarbių žuvų rūšių pirmo pardavimo kainų pokyčiais, perėjimu prie efektyviau kurą naudojančių žvejybos įrankių, variklių pakeitimu (tam tikrais atvejais pasinaudojant Europos žuvininkystės fondo parama), laivyno stiprinimu, taip pat žvejybos ir prekybos veiklos pokyčiais. Nuo 2008 m. iki 2013 m. sumažėjusios degalų kainos ir maždaug 10 % sumažėjęs degalų suvartojimas taip pat padėjo gerinti daugelio ES laivynų ekonominės veiklos rezultatus. Degalų suvartojimas, ėmęs mažėti pakilus jų kainai, mažėja ir toliau, nepaisant mažesnių degalų kainų.

Iš Europos regionų asamblėjos (AER) duomenų matyti, kad esama didelių skirtumų tarp regionų (visų pirma su Viduržemio jūros regionu) ir laivyno segmentų. 2008–2013 m. laikotarpiu mažos apimties priekrantės laivynų veikla buvo linkusi blogėti, o pramoninių laivynų veikla gerokai pagerėjo.

3.1.2.Nuolatinis žvejybos veiklos nutraukimas

2015 m. gegužės 31 d. EŽF buvo prisidėjęs prie 4 267 nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo atvejų (+4 %, palyginti su 2014 m. gegužės 31 d.), kurių bendra viešųjų išlaidų suma – 935,81 mln. EUR; EŽF skirta suma – 546,34 mln. EUR.

Atskirų operacijų išlaidos palyginti su praėjusiais metais iš esmės nesikeičia. Bendros išlaidos vienai operacijai – 219 313 EUR, iš kurių 128 038 EUR yra EŽF lėšos (penktas iš brangiausių pagal EŽF įsipareigojimus).



Prieš tai esančiame paveikslėlyje įtrauktos kelios perkėlimo operacijos (48). Perkėlimo išlaidos (383 131 EUR, įskaitant 237 249 EUR iš EŽF) yra 73 % didesnės už atidavimo į metalo laužą išlaidas.

3.1.3.Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas

Kaip ir ankstesniais metais, laikinas žvejybos veiklos nutraukimas vis dar yra labiausiai naudojama priemonė operacijų skaičiaus požiūriu (63 152 operacijų, 46,27 % nuo bendro skaičiaus). Tačiau nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. parama laikinam žvejybos veiklos nutraukimui santykinai sumažėjo 10 %.

Vidutinės išlaidos vienai operacijai pagal šią priemonę yra mažiausios EŽF (6 109 EUR visų išlaidų, 3 608 EUR EŽF išlaidų), ir nuo 2012 m. liepos mėn. mažėja.

3.1.4.Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumas

Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumą tebėra antroje labiausiai naudojamų EŽF priemonių vietoje (13 019 operacijų), tačiau nuo 2013 m. gegužės mėn. jų santykinė svarba sumažėjo (nuo 10,8 % iki 9,54 %).

Visos investicijos – 509,6 mln. EUR; visos valstybės investicijos – 210,53 mln. EUR. EŽF įnašas valstybės dalyje sudarė 121,93 mln. EUR (nuo 2,86 % ankstesniais metais iki 3,12 % visų EŽF įsipareigojimų).

Vienos operacijos išlaidos yra 39 143 EUR, iš kurių viešasis įnašas sudarė 16 171 EUR (9 366 EUR iš EŽF). Privatus įnašas vienai operacijai buvo gana didelis – 23 000 EUR.

Į prieš tai nurodytus skaičius įtraukti 1 509 variklių ir 954 įrangos pakeitimai. Variklio pakeitimai sudaro tik šiek tiek daugiau nei 1 % visų operacijų, bet tik 0,31 % visų EŽF įsipareigojimų. Bendra išlaidų suma vienai operacijai yra 32 753 EUR, iš kurių 8 057 EUR yra EŽF įnašas, o 5 890 EUR yra viešasis nacionalinis įnašas.

Šia priemone pasinaudojo dvylika valstybių narių. Prancūzija (516), Ispanija (348), Portugalija (220), Italija (111), Graikija (102) ir Jungtinė Karalystė (92) sudaro 99 % bendro operacijų skaičiaus. Tačiau, atsižvelgiant į laivynų dydį, trys didžiausi naudotojai yra Belgija (variklių pakeitimai sudaro 24,39 % laivyno), Kipras (4,9 %) ir Prancūzija (7,3 %).

Kalbant apie įrangos pakeitimą, bendra išlaidų suma vienai operacijai yra mažesnė: 21 495 EUR, iš kurių 4 873 EUR yra EŽF įnašas, o 4 600 EUR yra viešasis nacionalinis įnašas. Iš viso šią priemonę naudojo 13 valstybių narių – Kipras (429), Ispanija (139), Graikija (118), Italija (88) ir Jungtinė Karalystė sudaro 80 % visų operacijų skaičiaus.

3.1.5.Mažos apimties priekrantės žvejyba

Mažos apimties priekrantės žvejybos operacijų yra nedaug, jos sudaro tik 4,21 % visų operacijų skaičiaus, tačiau tik 0,97 % visų EŽF įsipareigojimų. Bendros vienos operacijos išlaidos yra 11 808 EUR, iš kurių viešasis įnašas sudarė 9 586 EUR. EŽF dalis – 6 620 EUR – yra antroje vietoje pagal mažumą po laikino žvejybos veiklos sustabdymo. Privatus įnašas – 2 222 EUR.

3.1.6.Žvejybos laivyno valdymui skirtas socialinio ir ekonominio pobūdžio kompensavimas 

Operacijų skaičius pagal šią priemonę labai panašus į prieš tai aprašytą priemonę: 4,17 % visų operacijų skaičiaus ir tik 1,82 % visų EŽF įsipareigojimų. Bendra išlaidų suma operacijoms yra 36 991 EUR, iš kurių 20 961 EUR yra nacionalinis įnašas (EŽF įnašas – 12 499 EUR). Privatus įnašas (16 000 EUR) yra daug didesnis nei mažos apimties priekrantės žvejybos atveju.

Apskritai, operacijų pagal 1 kryptį skaičius ir išlaidos pastaraisiais metais taip pat santykinai mažėja.

3.2.2 kryptis. Akvakultūra, vidaus vandenų žvejyba, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir pardavimas

3.2.1.Žvejyba vidaus vandenyse

Vidaus vandenų žvejybos operacijų tebėra nedaug, o bendrų išlaidų požiūriu jos labai nežymios. Tačiau nuo 2014 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. operacijų skaičius padidėjo 41 %. Nuo 2015 m. gegužės 31 d. atliktos 1 327 operacijos (0,97 % visų operacijų). Jos sudaro 0,44 % visų EŽF įsipareigojimų; tai mažiausias įsipareigojimų požiūriu elementas. Jos taip pat yra ketvirtoje vietoje pagal EŽF įsipareigojimų dėl kiekvienos operacijos pigumą ir sudaro 12 892 EUR, o tai – mažiau nei pusė vidutinių EŽF išlaidų vienai operacijai. Visos išlaidos vienai operacijai yra 33 089 EUR, tai tebėra trečia vieta pagal mažumą. Viešojo nacionalinio įnašo suma yra 9 390 EUR, o vidutinė privataus įnašo suma vienai operacijai yra 10 800 EUR.

3.2.2.Akvakultūra

Kaip minėta pirmiau, akvakultūros priemonės yra antra pagal dydį EŽF investicijų sritis. Operacijų skaičius santykinai mažas (8 358 operacijos, 6,12 % bendro skaičiaus), bet joms skiriama 14,33 % EŽF įsipareigojimų dalis. Bendros išlaidos vienai operacijai yra 186 042 EUR (+ 4 %, palyginti su 2014 m. gegužės mėn.), iš kurių 87 261 EUR sudaro privatūs įnašai (+ 8,3 %), 31 783 EUR – nacionaliniai viešieji ištekliai (+ 5,7 %) ir 66 998 EUR –EŽF(- 2 %). Iš viso įsipareigojimai sudarė 1 554,9 mln. EUR, iš kurių 559,97 mln. EUR iš EŽF, 265,6 mln. EUR viešųjų nacionalinių įnašų ir 729,3 mln. EUR privataus finansavimo.

Apie 60 % operacijų yra susijusios su esamų įmonių modernizavimu ir plėtra, 19 % – su vandens aplinkos apsaugos priemonėms ir 17,6 % – su naujais gamybos pajėgumais. Pastarosios pareikalauja daugiausia EŽF lėšų (155 727 EUR), po jų eina inkubatoriai (130 802 EUR) ir gyvūnų sveikatos priemonės (106 628 EUR). Išlaidos likusioms priemonėms sudaro mažiau nei 60 000 EUR EŽF įnašo.

Vienas EŽF paramos euras pritraukia 1,78 EUR nacionalinių išteklių, iš kurių 1,31 EUR yra privatūs, o 0,47 EUR – viešieji ištekliai.

3.2.3.Perdirbimas

Perdirbimo priemonės tebėra didžiausia išlaidų dalis pagal EŽF įsipareigojimus. Santykinė perdirbimo operacijų svarba didėjo nuo 2012 m. liepos mėn. pabaigos (+ 37 %). 5 016  operacijų sudaro tik 3,68 % viso skaičiaus, tačiau 17,53 % EŽF įsipareigojimų.

Bendra operacijų išlaidų suma sudaro 2,39 mlrd. EUR, iš kurių 1,33 mlrd. EUR yra privatūs ištekliai, 1,06 mlrd. EUR – viešieji ištekliai, iš kurių 685 mln. EUR yra iš EŽF, o likusi suma – iš viešųjų nacionalinių įnašų.

Bendros išlaidos vienai operacijai sudaro 476 314 EUR (dvigubai daugiau nei vienai nuolatinio žvejybos veiklos nutraukimo operacijai). Privatus įnašas yra 265 822 EUR, viešasis įnašas – 210 492 EUR, iš kurių 136 605 EUR yra EŽF lėšos (trečia pagal dydį).

Maždaug 75 % operacijų susijusios su naujų perdirbimo įrenginių statyba arba esamų modernizavimu ar plėtra; 20 % – su turgaviečių modernizavimu, o likusi dalis – su turgaviečių statyba. EŽF išlaidos vienai operacijai, susijusiai su perdirbimo įrenginiais, viršija 160 000 EUR, susijusiai su turgaviečių statyba – 155 000 EUR, su turgaviečių modernizavimu – 49 500 EUR.

Vienas EŽF paramos euras pritraukia 2,49 EUR nacionalinių išteklių, iš kurių 1,95 EUR yra privatūs, o likę yra viešieji ištekliai.

3.3.3 kryptis. Bendro intereso priemonės.

3.3.1.Žvejybos uostai, iškrovimo vietos ir priedangos

2015 m. gegužės 31 d. EŽF buvo prisidėjęs prie 1 702 infrastruktūros projektų (1,25 % viso skaičiaus). Bendra investicijų suma sudaro 815,3 mln. EUR (+ 17 %, palyginti su 2014 m. gegužės mėn.), iš kurių viešasis įnašas yra 745 mln. EUR (+ 16,5 %), iš kurių 435,96 mln. EUR – EŽF lėšos (+ 10 %).

Infrastruktūros projektai lieka patys brangiausi bendros investicijų sumos (479 043 EUR) EŽF skirtų lėšų požiūriu (256 141 EUR, -6,5 %) vienam projektui požiūriu ir ir nacionalinio viešojo įnašo požiūriu (181 600 EUR, +8,4 %).

3.3.2.Naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos

2015 m. gegužės 31 d. finansuojamų operacijų skaičius šioje srityje buvo santykinai mažas (2 363 operacijos, 1,73 % bendro skaičiaus), tačiau joms teko 3,63 % visų EŽF įsipareigojimų.

Visos išlaidos sudarė 245,2 mln. EUR, iš kurių 228,14 mln. EUR buvo viešieji įnašai (141,73 mln. EUR iš EŽF) ir 17 mln. EUR privatūs įnašai.

Bendros išlaidos vienai operacijai yra 103 758 EUR (+4,2 %, palyginti su 2014 m. gegužės mėn.), iš kurių 59 979 EUR sudaro EŽF įnašai (+2,5 %), 36 570 EUR – nacionaliniai viešieji ištekliai (+10,5 %) ir 7 210 EUR –privatūs įnašai (-9,8 %).

3.3.3.Bandomosios operacijos. 

Bandomosios operacijos apima eksperimentinį selektyvesnių žvejybos būdų naudojimą, kurių tikslas – įgyti ir skleisti naują techninę informaciją – ir kuriuos vykdo kompetentingos institucijos, kurias šiam tikslui skiria valstybės narės kartu su mokslo ar technikos įstaiga.

2015 m. gegužės 31 d. skaičiai nedideli – 716 operacijų, sudarančių 0,52 % bendro skaičiaus, tačiau tai gerokai daugiau, nei 2014 m. gegužės 31 d. (+ 20,5 %); operacijoms skiriama 2,64 % EŽF lėšų ir 3,87 % nacionalinių viešųjų išteklių.

Visos išlaidos sudarė 234,6 mln. EUR, iš kurių 197,6 mln. EUR buvo viešieji įnašai (103,2 mln. EUR iš EŽF).

Bendros išlaidos vienai operacijai yra 327 691 EUR, iš kurių 275 976 EUR yra viešos išlaidos (144 164 EUR iš EŽF, antra pagal dydį grupė) ir 51 716 EUR – privačios lėšos.

Vienas EŽF paramos euras pritraukia 1,27 EUR nacionalinių išteklių, iš kurių tik 25 % yra privatūs ištekliai. Tai yra vienos iš mažiausią sverto poveikį turinčių operacijų ir todėl yra pabrėžtinas viešojo finansavimo poreikis skatinti inovacijas.



3.4.4 kryptis. Tvari žuvininkystės sričių plėtra 

Nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. 4 kryptis išlaikė ankstesniųjų metų įgyvendinimo spartą. Ketvirtą kryptį įgyvendinanti 21 valstybė narė atrinko savo ŽVVG ir 2015 m. gegužės mėn. susidarė 312 grupių.

ŽVVG, projetų vykdytojai, taip pat valdymo ir tarpinės institucijos aktyviai rengė, rinko, tvirtino projektus ir vykdė mokėjimus. Atitinkami duomenys rodo pastovų tvirtinamų projektų augimą: jei 2012 m. pabaigoje buvo tik 2 756 vietoje atrinktų projektų, per vienerius metus šis skaičius pašoko iki 6 353. Ši tendencija tęsėsi ir 2015 m. gegužės 31 d. buvo patvirtinti 11 299 projektai (+ 28,4 %), kurie sudaro 8,28 % visų projektų ir kuriems skiriama 11,47 % visų EŽF įsipareigojimų.

Visos išlaidos pagal 4 kryptį sudaro 912,1 mln. EUR, iš kurių 661,7 mln. EUR yra viešieji įnašai. EŽF viešiesiems įnašams skyrė 448,34 mln. EUR.

Bendra išlaidų suma vienam projektui yra 80 728 EUR, iš kurių 22 165 EUR yra privatūs įnašai, o 58 562 EUR – viešasis įnašas (EŽF įnašas – 39 680 EUR).

Vienas EŽF paramos euras pritraukia 1,03 EUR nacionalinių išteklių, iš kurių 55 % yra privatūs įnašai, o likę – nacionaliniai viešieji įnašai.

4.Pirmasis veiklos išvadų dėl EŽF 2007-2013 m. laikotarpio rinkinys

2014 m. metinėje įgyvendinimo ataskaitoje patvirtinamos ankstesnėse ataskaitose pažymėtos tendencijos:

laipsniškas EŽF paramos priemonėms pagal 1 kryptį mažėjimas per pastaruosius metus (ypač nuolatinis ar laikinas žvejybos veiklos nutraukimas) 2014–2015 metais yra dar ryškesnis. Tokį mažėjimą galima paaiškinti anksčiau įgyvendintomis atidavimo į metalo laužą schemomis, kai iš dalies buvo išspręsti perteklinio pajėgumo klausimai kai kuriuose laivyno segmentuose; dėl didesnio kai kurių laivynų laivų pelningumo sektorius labiau užtikrintas ateitimi;

2 kryptis: akvakultūros priemonės yra antra pagal dydį EŽF investicijų sritis (po perdirbimo);

3 kryptyje taip pat daroma pažanga, tačiau lėčiau;

4 kryptis pažanga daroma greitai ir dabar sudaro 11,47 % visų EŽF įsipareigojimų.

Lyginant situaciją 2014 ir 2015 m gegužės pabaigoje galima pastebėti, kad daugelio priemonių atveju (pvz., akvakultūros, perdirbimo, pardavimo ir bandomųjų projektų) vidutinis nacionalinis viešasis įnašas vienai operacijai didėja greičiau už EŽF įnašą. Be to, atsižvelgiant į santykinį valstybės pagalbos schemų mažėjimą, gali būti teigiama, kad nacionalinė parama nukreipiama EŽF priemonėms bendrai finansuoti, o ne valstybės pagalbai teikti.

Yra tam tikrų įrodymų, kad išaugo privataus įnašo suma vienai operacijai. Iš dalies tai galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo pagalbos EŽF remiamoms operacijoms intensyvumas, ypač pelningos veiklos sektoriuose (visų pirma, akvakultūros ir perdirbimo sektoriuose), kuris gali derėti su fiskaliniu konsolidavimu pastaraisiais metais.

Ir įsipareigojimai, ir patvirtintos išlaidos valstybių narių lygmeniu pagerėjo, tačiau vis dar yra mažesni, nei buvo tikėtasi iki EŽF įgyvendinimo pabaigos. 2015 m. gegužės 31 d. daugiau kaip 9 % visų EŽF lėšų (apie 394 mln. EUR) dar nebuvo paskirta; tai rodo, kad reikia skubiai paspartinti mokėjimus, siekiant užtikrinti visapusišką visų turimų lėšų panaudojimą iki nustatyto termino (2015 m. gruodžio 31 d.).


KOMISIJOS ATLIEKAMAS EŽF FINANSINIS VYKDYMAS KONVERGENCIJOS IR NE KONVERGENCIJOS REGIONUOSE.

Šalis

Nuspręsta
a

Įsipareigota
b

Išmokėta
c

%
(b) / (a)

%
(c) / (a)

Belgija

2007–2013 m. laikotarpis

26 261 648

26 261 648

19 168 499,99

100 %

72,99 %

2014 finansiniai metai

0

0

3 312 272,66

Bulgarija

2007–2013 m. laikotarpis

62 783 169

62 783 169

40 409 056,31

100 %

64,36 %

2014 finansiniai metai

0

0

9 986 093,35

Čekija

2007–2013 m. laikotarpis

27 106 675

27 106 675

19 509 468,35

100 %

71,97 %

2014 finansiniai metai

0

0

0,00

Danija

2007–2013 m. laikotarpis

133 675 169

133 675 169

83 947 337,37

100 %

62,80 %

2014 finansiniai metai

0

0

703 841,35

Vokietija

2007–2013 m. laikotarpis

132 253 458

132 253 458

93 631 371,14

100 %

70,80 %

2014 finansiniai metai

0

0

11 800 128,31

Estija

2007–2013 m. laikotarpis

84 568 039

84 568 039

69 771 197,49

100 %

82,50 %

2014 finansiniai metai

0

0

15 434 669,72

Airija

2007–2013 m. laikotarpis

42 266 603

42 266 603

33 467 120,83

100 %

79,18 %

2014 finansiniai metai

0

0

0,00

Graikija

2007–2013 m. laikotarpis

202 554 357

202 554 357

152 710 751,91

100 %

75,39 %

2014 finansiniai metai

0

0

7 010 048,52

Ispanija

2007–2013 m. laikotarpis

1 055 250 968

1 055 250 968

849 911 777,01

100 %

80,54 %

2014 finansiniai metai

0

0

183 145 255,98

Prancūzija

2007–2013 m. laikotarpis

207 096 020

207 096 020

155 655 960,43

100 %

75,16 %

2014 finansiniai metai

0

0

24 039 286,49

Kroatija

2007–2013 m. laikotarpis

8 700 000

8 700 000

2 175 000,00

100 %

25,00 %

2014 finansiniai metai

0

0

0,00

Italija

2007–2013 m. laikotarpis

387 646 899

387 646 899

288 717 023,71

100 %

74,48 %

2014 finansiniai metai

0

0

47 721 421,32

Kipras

2007–2013 m. laikotarpis

19 724 418

19 724 418

18 541 677,89

100 %

94,00 %

2014 finansiniai metai

0

0

2 995 629,13

Latvija

2007–2013 m. laikotarpis

125 015 563

125 015 563

118 634 206,03

100 %

94,90 %

2014 finansiniai metai

0

0

16 211 375,11

Lietuva

2007–2013 m. laikotarpis

54 713 408

54 713 408

45 722 592,94

100 %

83,57 %

2014 finansiniai metai

0

0

5 928 308,26

Liuksemburgas

2007–2013 m. laikotarpis

0

0

0,00

0,00 %

0,00 %

2014 finansiniai metai

0

0

0,00

Vengrija

2007–2013 m. laikotarpis

34 743 470

34 743 470

28 805 751,06

100 %

82,91 %

2014 finansiniai metai

0

0

3 149 813,47

Мalta

2007–2013 m. laikotarpis

8 372 329

8 372 329

6 254 113,69

100 %

74,70 %

2014 finansiniai metai

0

0

1 760 768,20

Nyderlandai

2007–2013 m. laikotarpis

43 282 778

43 282 778

27 186 099,98

100 %

62,81 %

2014 finansiniai metai

0

0

0,00

Austrija

2007–2013 m. laikotarpis

5 249 497

5 249 497

4 996 352,10

100 %

95,18 %

2014 finansiniai metai

0

0

274 079,34

Lenkija

2007–2013 m. laikotarpis

734 092 574

734 092 574

522 607 848,80

100 %

71,19 %

2014 finansiniai metai

0

0

132 430 235,90

Portugalija

2007–2013 m. laikotarpis

225 864 267

225 864 267

175 162 077,61

100 %

77,55 %

2014 finansiniai metai

0

0

29 046 260,61

Rumunija

2007–2013 m. laikotarpis

178 273 115

178 273 115

112 008 165,34

100 %

62,83 %

2014 finansiniai metai

0

0

24 331 634,79

Slovėnija

2007–2013 m. laikotarpis

21 640 283

21 640 283

18 617 242,85

100 %

86,03 %

2014 finansiniai metai

0

0

5 135 416,12

Slovakija

2007–2013 m. laikotarpis

12 868 797

12 868 797

9 637 369,63

100 %

74,89 %

2014 finansiniai metai

0

0

1 333 295,86

Suomija

2007–2013 m. laikotarpis

38 491 347

38 491 347

31 131 452,69

100 %

80,88 %

2014 finansiniai metai

0

0

3 702 853,12

Švedija

2007–2013 m. laikotarpis

54 638 257

54 638 257

40 709 427,72

100 %

74,51 %

2014 finansiniai metai

0

0

5 542 368,16

Jungtinė Karalystė

2007–2013 m. laikotarpis

129 620 927

129 620 927

94 591 015,74

100 %

72,98 %

2014 finansiniai metai

0

0

32 251 658,18

Iš viso

2007–2013 m. laikotarpis

4 056 754 035

4 056 754 035

3 063 679 958,61

100 %

75,52 %

2014 finansiniai metai

0

0

567 246 713,95

(1) 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 120, 2006 8 15) 68 straipsnis.
(2) I lentelė. Biudžeto vykdymas konvergencijos regionuose.II lentelė. Biudžeto vykdymas ne konvergencijos regionuose.III lentelė. Biudžeto vykdymas konvergencijos ir ne konvergencijos regionuose. IV lentelė. EŽF programavimo dokumentuose numatytos sumos pagal prioritetines kryptis ir pagal valstybes nares.V lentelė. EŽF patvirtintos išlaidos pagal prioritetines kryptis ir pagal valstybes nares.
(3) 2015 m. vasario 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/895, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo papildomas nuostatomis dėl pereinamojo laikotarpio. OL L 147/1
(4) Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, OL L 347, 2013 12 20.
(5) Šis skaičius susijęs su pradiniu 2007 m. paskirstymu. Kai atsižvelgiama į įsipareigojimų panaikinimą (256,9 mln. EUR iki 2014 12 31), įsipareigojimų lygis padidėja iki 96,3 % pakeistų EŽF lėšų.
(6) 1 kryptis Bendrijos žvejybos laivyno pritaikymo priemonės
2 kryptis Akvakultūra, vidaus vandenų žvejyba, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas ir pardavimas
3 kryptis Bendro intereso priemonės.
4 kryptis Tvari žuvininkystės sričių plėtra
(7) Reglamentas (EB) Nr.  1263/1999 dėl Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento, OL L 161, 1999 6 26.
(8) Reglamentas (EB) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, OL L 149/1, 2014 5 15.
(9) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1 698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21).
(10) Visapusišką su EŽF susijusių pažeidimų, apie kuriuos pranešta, apžvalgą galima rasti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2015) 156 final (44–47 psl.) Statistical evaluation of irregularities reported for 2014, pridedamą prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2014 m. metinė ataskaita“. COM(2015) 386 final.
(11) Valstybių narių pagal duomenų rinkimo sistemą surinkti duomenys yra dviejų metų senumo.