1.Įžanga

Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) 15 protokole dėl pereinamųjų laikotarpių, susijusių su laisvu asmenų judėjimu, nurodyta, kad iki 1998 m. sausio 1 d. Lichtenšteinas EB valstybių narių ir kitų ELPA valstybių piliečiams toliau gali taikyti kiekybinius apribojimus, skirtus naujiems rezidentams. Į 1995 m. kovo 10 d. EEE Tarybos sprendimą Nr. 1/95 dėl Europos ekonominės erdvės susitarimo įsigaliojimo Lichtenšteino Kunigaikštystėje 1 įtraukta speciali EEE tarybos deklaracija dėl laisvo asmenų judėjimo. Šioje bendroje deklaracijoje teigiama, kad pereinamojo laikotarpio, numatyto EEE susitarimo 15 protokole, pabaigoje atliktina peržiūra, tinkamai atsižvelgiant į „specifinę Lichtenšteino geografinę padėtį“. Toje pačioje deklaracijoje pateiktos tam tikros gairės dėl to, ką reiškia ta specifinė padėtis: „EEE Taryba pripažįsta, kad kaimiško pobūdžio teritorija, kuri būtų tinkama gyventi, Lichtenšteine yra labai nedidelė, tačiau joje neįprastai didelis procentas rezidentų ir darbuotojų, kurie nėra tos šalies piliečiai. Be to, Taryba pripažįsta gyvybiškai svarbų Lichtenšteino siekį išsaugoti nacionalinį tapatumą“.

Baigus galioti EEE susitarimo 15 protokolui dėl laisvo asmenų judėjimo, 1999 m. Lichtenšteinas ir Europos Sąjunga sudarė specialų susitarimą. Šis susitarimas, vadinamas sektorinėmis adaptacijomis, iš pradžių išdėstytas Jungtinio komiteto sprendime Nr. 191/1999 2 , o vėliau įtrauktas į EEE susitarimo V priedą (Laisvas darbuotojų judėjimas) ir VIII priedą (Įsisteigimo teisė). Pagal Sektorines adaptacijas laisvo asmenų judėjimo nuostatos taikomos ir Lichtenšteinui. Tačiau EEE piliečiai, norintys apsigyventi Lichtenšteine, turi gauti leidimą gyventi. Adaptacijose nustatytas mažiausias kiekvienais metais EEE piliečiams išduotinų leidimų skaičius, kad bendras EEE šalių ekonomiškai aktyvių piliečių skaičiaus metinis padidėjimas, palyginti su 1998 m., sudarytų 1,75 %, o ekonomiškai neaktyvių – 0,5 % 3 . Vis dėlto leidimo gyventi šalyje gavimas nėra išankstinė sąlyga norint dirbti Lichtenšteine.

Per 2004 m. plėtros etapą ši tvarka, dėl kurios iš pradžių susitarta penkerių metų laikotarpiui, taikyta toliau su sąlyga, kad kas penkerius metus ji turi būti peržiūrima. Po pirmos 2009 m. peržiūros 2014 m. pradėta antra peržiūra.

Šis komunikatas yra tos peržiūros dalis. Ja siekiama nustatyti, ar Lichtenšteinui turėtų būti leista toliau taikyti minėtus išduodamų leidimus gyventi apribojimus.

2. Sektorinės adaptacijos praktikoje

Lichtenšteinas kasmet skelbia adaptacijų taikymo ataskaitas. Vėliau tas ataskaitas jis pateikia ES partneriams ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) priežiūros institucijai. Toliau išdėstyta informacija grindžiama 2014 m. Lichtenšteino pateikta ataskaita.

Lichtenšteino valdžios institucijos ekonominę veiklą Lichtenšteine vykdantiems EEE piliečiams gali išduoti mažiausiai 56 naujus leidimus gyventi ir maždaug 300 naujų trumpalaikių leidimų (ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui) per metus. Kiekvienais metais Lichtenšteinas įvykdo įsipareigojimus, susijusius su naujų leidimų kvota. Trumpalaikių leidimų paprastai išduodama mažiau negu 300. Ekonominės veiklos nevykdantiems asmenims, kurie pageidauja apsigyventi Lichtenšteine, gali būti pritaikyta papildoma kvota. Ši kvota – apie 20 leidimų per metus. Nėra apribojimų, kuriais leidimą gyventi turinčių asmenų šeimos nariams būtų užkertamas kelias prisijungti prie sutuoktinio arba šeimos nario ir apsigyventi Lichtenšteine. Jie taip pat turi teisę verstis ekonomine veikla.

Metai	Ekonomiškai aktyvių asmenų paraiškų skaičius	Ekonomiškai neaktyvių asmenų paraiškų skaičius
2001	502	53
2002	516	45
2003	467	31
2004	500	24
2005	436	16
2006	555	26
2007	615	33
2008	801	44
2009	657	33
2010	587	25
2011	598	41
2012	483	27
2013	464	16

Po 2009 m. peržiūros speciali tvarka nepakeista.

3. 2014 m. peržiūra

Dabartinė peržiūra pradėta 2014 m.

Naujausi Lichtenšteino pateikti duomenys (žr. pirmesnę lentelę) rodo, kad po didžiausio prašymų skaičiaus 2008 m. ekonomiškai aktyvių ir neaktyvių asmenų prašymų išduoti leidimus gyventi gerokai sumažėjo. Vis dėlto prašymų skaičius yra 16–23 kartus didesnis už minimalias kvotas, visų pirma už nustatytąsias ekonomiškai aktyviems gyventojams.

Per Europos Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir Lichtenšteino konsultacijas dėl galimybės pakeisti galiojančias taisykles Lichtenšteinas teigė, kad jo pajėgumas priimti kitų šalių piliečius tebėra palyginti ribotas ir peržiūros laikotarpiu nepasikeitė. Jis taip pat teigė, kad bendra deklaracija dėl su Lichtenšteinu susijusių sektorinių adaptacijų, pridėtų prie 2014 m. Susitarimo dėl Kroatijos dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje, iš esmės dar kartą patvirtinta, kad Lichtenšteino pajėgumas priimti kitų šalių piliečius lieka nepakitęs 4 . Todėl Lichtenšteinas pasiūlė nekeisti jam taikomos specialios tvarkos ir kitą peržiūrą atlikti iki 2019 m. gegužės mėn.

Atlikdama peržiūrą Komisija vertino, ar pasikeitė specifinė Lichtenšteino geografinė padėtis ir aplinkybės, apibūdintos EEE Tarybos sprendime Nr. 1/95: a) tai, kad kaimiško pobūdžio teritorija, tinkama gyventi, Lichtenšteine yra labai nedidelė, taip pat b) tai, kad Lichtenšteine neįprastai didelis procentas rezidentų ir darbuotojų, kurie nėra jo piliečiai, ir kad jam itin svarbu išsaugoti savo nacionalinį tapatumą.

Vertinimo rezultatas toks:

a) Lichtenšteino teritorija – 160 kvadratinių kilometrų – nepasikeitė;

b) Lichtenšteino gyventojų skaičius – 36 925. Palyginti su 32 227 gyventojų 1998 m. (adaptacijų atskaitiniais metais), šis skaičius padidėjo daugiau nei 4 000, o palyginti su 35 851 gyventojų 2009 m. (paskutinės peržiūros metais), jis padidėjo maždaug 1 300. Realus padidėjimas gali atrodyti nedidelis, tačiau jis sudaro atitinkamai 14 % ir maždaug 3 %. Užsieniečių dalis taip pat didėjo: nuo 33,3 % 2011 m. iki 33,5 % 2012 m.; pusė jų – EEE piliečiai. Darbuotojų skaičius beveik lygus rezidentų skaičiui (daugiau kaip 35 800 asmenų), 52 % jų į darbą vyksta iš kaimyninių šalių.

Šie skaičiai patvirtina Lichtenšteino ypatingą geografinę padėtį ir ribotą pajėgumą priimti kitų šalių piliečius.