Jungiamosios linijos kaip svarbiausia Energetikos sąjungos dalis

Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Sąjunga aktyviai kūrė glaudžiausiai pasaulyje integruotą, konkurencingiausią ir darniausią bendrą energetikos rinką.

Europos Sąjungos energetikos rinkų integravimas davė konkrečių rezultatų: elektros energijos didmeninės kainos sumažėjo trečdaliu[1], vartotojai turi daugiau pasirinkimo galimybių, nes tiekėjai konkuruoja mažindami kainas ir teikdami geresnes paslaugas, teisiniais pagrindais sustiprinta konkurencija sektoriuje.

Vis dėlto reikia dar daug padaryti. Priklausomybė nuo importo, pasenusi infrastruktūra ir investicijų stygius, ne visiškai veikianti mažmeninė rinka, mūsų įmonių konkurencingumui kenkiančios didelės galutinės piliečių ir verslo už energiją mokamos kainos, būtinybė kovojant su klimato kaita pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, taip pat mūsų pirmavimo technologijų srityje uždaviniai verčia daryti vieną išvadą – Europos Sąjunga turi įveikti rinkos skaidymą į nacionalines energetikos rinkas. Europos Sąjunga privalo pakeisti energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo būdus. Turi būti nubrėžtas naujas Europos energetikos politikos kursas – Energetikos sąjunga.

Dėl šių priežasčių Europos Komisija su perspektyvia klimato politika priėmė atsparios Energetikos sąjungos pagrindų strategiją. Šis komunikatas, kuriame nagrinėjama, kaip pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinį rodiklį, yra vienas iš konkrečių tokios sąjungos kūrimo darbų.

Jungtinis Europos energetikos tinklas yra būtinas Europos energetiniam saugumui, didesnei konkurencijai vidaus rinkoje, dėl kurios nusistovėtų konkurencingesnės kainos, ir tam, kad būtų sklandžiau siekiama Europos Sąjungos nusistatytų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir klimato politikos tikslų. Jungtinis tinklas padės įgyvendinti svarbiausią Energetikos sąjungos tikslą, t. y. užtikrinti saugų ir darnų įperkamos energijos tiekimą, taip pat augimą bei darbo vietų kūrimą visoje Europos Sąjungoje.

Tarp kelių valstybių narių jungiamųjų linijų nėra. Reikia skubiai visais lygmenimis telkti visas pastangas, kad šios jungiamosios linijos būtų pastatytos ir kad būtų įvykdytas bendras uždavinys – sukurti visiškai veikiančią ir sujungtą energetikos vidaus rinką.

Energetikos infrastruktūra – svarbus Europos energetikos darbotvarkės klausimas. 2014 m. Europos Vadovų Taryba paragino „sparčiai įgyvendinti visas priemones, kad būtų pasiektas tikslas – tarpusavyje būtų sujungta bent 10 % visų valstybių narių įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų“. Šiame komunikate[2], atsakyme į šį raginimą, pateikiama strategija, kaip tinkamu lygiu sujungus tinklus užtikrinti visišką elektros energijos vidaus rinkos, kuri taip pat bus neatsiejama Energetikos sąjungos dalis, integraciją.

Jungtinės energetikos sistemos nauda

Izoliuotų nacionalinių elektros energijos sistemų sujungimas ir visos Europos elektros energijos sistemos sukūrimas duos daug naudos Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

Elektros energijos tinklų jungiamosios linijos padidins energijos tiekimo saugumą Europoje. Jos padarys elektros energijos sistemą patikimesnę, todėl pagerės paslaugų kokybė ir mažiau triks elektros energijos tiekimas, taip pat mažės prekybos ir gamybos sektorių našumo nuostoliai. Aukšti elektros energijos tinklų sujungimo lygiai padės sumažinti Europos priklausomybę, nes optimizavus sistemą mažės kuro importas, todėl Europoje atsiras dagiau galimybių investuoti, augti ūkiui ir kurti darbo vietas. Be to, turėdami tinklų jungiamąsias linijas perdavimo sistemos operatoriai galės lengviau nedelsdami padėti vieni kitiems, todėl jie glaudžiau bendradarbiaus ir bus labiau solidarūs.

Sukūrus jungtinį tinklą atsiras galimybė vidaus rinkoje nusistovėti prieinamesnėms kainoms, nes suaktyvės konkurencija, padidės našumas, o turimi ištekliai bus naudojami geriau ir ekonomiškai efektyviau. Tinklų jungiamosios linijos reiškia labiau integruotą Europos rinką, didesnes rinkas, aukštesnius konkurencijos lygius ir efektyvesnę rinką. Čia pateiktame paveiksle parodyta, kad praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje pradėjus atverti rinkas elektros energijos perdavimas tarp valstybių gerokai padidėjo.

Paveikslas „Bendro elektros energijos kiekio, kurį nuo 1975 m. tarp valstybių perdavė ENTSO-E perdavimo sistemos operatoriai, raida“. ENTSO-E – Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinkle; External exchanges – tarp kitų tinklų

Jei rinka būtų glaudžiau integruota tinklų jungiamosiomis linijomis, užtektų mažesnių investicijų į piko metu būtiną energijos gamybos pajėgumą ir saugojimą, nes kiekvienos valstybės turimų elektrinių nereikėtų tuo pačiu metu. Valstybėms narėms tai duotų didelės ūkinės ir politinės naudos – užtektų mažesnių kapitalo investicijų ir sumažėtų poveikis aplinkai, nes nereikėtų statyti elektrinių. Aktyviau keičiantis sistemos balansavimo paslaugomis būtų taip pat mažinamos sistemos naudojimo trumpalaikės sąnaudos. Sujungus elektros energijos tinklus sumažėtų energijos gamybos sąnaudos ir (arba) mažiau reikėtų investuoti į gamybos pajėgumus, taip pat būtų išvengta išlaidų kurui, todėl elektros energija verslui ir namų ūkiams būtų tiekiama konkurencingesnėmis kainomis. Tinkamas jungtinis Europos energetikos tinklas leistų Europos piliečiams pajusti rinkos naudą – iki 2030 m. vartotojai galėtų kasmet sutaupyti 12–40 mlrd. EUR[3].

Geras jungtinis tinklas būtinas darniam vystymuisi ir iškastinio kuro dalies energijos rūšių derinyje mažinimui, nes į tokį tinklą galima saugiai ir rentabiliai priimti vis daugiau energijos iš kintamųjų atsinaujinančiųjų išteklių. Jei energijos gamybos išteklių derinyje didesnę dalį sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių šaltiniai, išmetamo CO2 kiekis sumažėtų, todėl būtų lengviau siekti ES klimato politikos tikslų, be to, padidėtų energijos tiekimo saugumas. Turėti daugiau energetikos tinklų jungiamųjų linijų reikia tam, kad Europos Sąjunga būtų pasaulinė atsinaujinančiųjų išteklių energetikos lyderė – tai ne vien atsakingos klimato kaitos politikos dalykas, o pramonės politikos būtinybė. Regionuose ir vietovėse kurdamos pastovias darbo vietas, Europos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir technologijų įmonės prisideda prie tvaraus ūkio augimo, todėl jos yra svarbūs pramonės sektoriaus subjektai; 2012 m. tokiose įmonėse dirbo 1,2 mln. žmonių.

Apibendrinant pasakytina, kad daugiau elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų padėtų ilguoju laikotarpiu padaryti elektros energiją įperkamesnę, padidinti visuomenės ir ūkio veiklai būtiną elektros energijos tiekimo saugumą ir kokybę, taip pat užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį. Šie pokyčiai taip pat padėtų sumažinti mūsų energetinę priklausomybę, nes būtų suvartojama mažiau įvežtinio kuro ir būtų sudarytos geresnės sąlygos naujoms investicijoms Europoje, nes elektros energijos kainos būtų konkurencingesnės ir padidėtų Europos pramonės šakų konkurencingumo lygiai. Pastačius daugiau elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų, sumažėtų poveikis aplinkai, nes nereikėtų statyti naujų elektrinių ir sumažėtų išmetamo CO2 kiekis; be to, atsirastų daugiau galimybių integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, taip būtų naudojamasi didesnėmis Europos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pramonės augimo galimybėmis ir būtų užtikrinamas Europos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pramonės pirmavimas pasaulyje, todėl Europoje atsirastų daugiau galimybių kuriant šios srities darbo vietas pasiekti grynąjį darbo vietų kūrimo prieaugį.

Dėl šių priežasčių artimiausiais metais elektros energijos rinkų sujungimas turėtų būti visais lygmenimis vykdomos Europos Sąjungos politikos prioritetas.

Esminis Europos Sąjungos energetikos infrastruktūros politikos atnaujinimas

Žinodamos tinklų jungiamųjų linijų naudą valstybės narės pastaraisiais dešimtmečiais didino savo tinklų jungiamųjų linijų pralaidumą. Vis dėlto dvylika daugiausia Europos Sąjungos pakraščiuose esančių valstybių narių nėra pasiekusios elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio, todėl tos valstybės yra atskirtos nuo elektros energijos vidaus rinkos.

Elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygiai 2014 m.

Valstybė narė || ||

Valstybės narės, kurių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis ne mažesnis kaip 10 proc.

AT || || 29 %

BE || || 17 %

BG || || 11 %

CZ || || 17 %

DE || || 10 %

DK || || 44 %

FI || || 30 %

FR || || 10 %

GR || || 11 %

HR || || 69 %

HU || || 29 %

LU || || 245 %

NL || || 17 %

SI || || 65 %

SE || || 26 %

SK || || 61 %

Valstybės narės, kurių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis mažesnis kaip 10 proc.

IE || || 9 %

IT || || 7 %

RO || || 7 %

PT || || 7 %

EE[4] || || 4 %

LT4 || || 4 %

LV4 || || 4 %

UK || || 6 %

ES || || 3 %

PL || || 2 %

CY || || 0 %

MT || || 0 %

|| Šaltinis – ENTSO-E, Scenario Outlook and Adequacy Forecast („Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas. Scenarijaus perspektyvų ir tinkamumo prognozė“), 2014 m. ||

Atsižvelgusi į šias aplinkybes Europos Sąjunga palaipsniui rengė tinkamas politikos priemones, kad sudarytų sąlygas būtinoms investicijoms į tinklo infrastruktūrą, o svarbiausia į tinklų jungiamąsias linijas.

Prasidėjus ūkio sunkmečiui, Europos Komisija pateikė Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti, pagal kurią, inter alia, visoje Europos Sąjungoje nustatomi tinklų jungiamųjų linijų projektai ir telkiamos Europos Sąjungos lėšos. Programa padėjo įgyvendinti kelis valstybių narių tinklų jungiamųjų linijų projektus, kurie anksčiau nevykdyti, nes statybai stigo lėšų. Pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti elektros energijos tinklų jungiamosioms linijoms išleista apie 650 mln. EUR (1 priedas).

Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti lėšomis paremtų tinklų jungiamųjų linijų žemėlapis

2013 m. priimtas reglamentas dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių[5] ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė[6] yra svarbiausi dokumentai, parengti tam, kad būtų nustatyta, kokių projektų Europai reikia dvylikoje prioritetinių koridorių ir sričių, ir kad tie projektai būtų laiku įgyvendinti. Šie dokumentai ir, inter alia, bendro intereso projektų nustatymas, reguliavimo tobulinimas ir leidimų išdavimo spartinimas rodo padarytą didelę pažangą.

Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinis rodiklis turėtų būti pasiektas daugiausia įgyvendinant bendro intereso projektus. 2013 m. priimtame pirmajame Sąjungos bendro intereso projektų sąraše yra 248 projektai: iš jų 137 elektros energijos srities projektai, įskaitant 52 elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų projektus ir vieną projektą, kurio būsimos investicijos leis statyti tinklų jungiamąsias linijas; iš pastarųjų projektų 37-iuose dalyvauja valstybės narės, kurių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygis yra mažesnis kaip 10 proc.

Pirmojo sąrašo bendro intereso elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų projektų, įgyvendinamų valstybėse narėse, kurių elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis mažesnis kaip 10 proc., žemėlapis

Bendro intereso projektų sąrašas yra derinamas ir atnaujinamas kas dvejus metus. TEN-E reglamentu sudarytomis regioninėmis sąlygomis šiuo metu rengiamas antrasis sąrašas, kurį Komisija ketina priimti 2015 m. rudenį. Prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kuriuos įgyvendinus gerokai padidėtų tinklų jungiamųjų linijų pralaidumas ten, kur jis yra daug mažesnis už nustatytą 10 proc. tikslinį rodiklį, ypač ten, kur šį uždavinį įvykdyti labai sunku.

Bendro intereso projektus rengia ir įgyvendina ir perdavimo sistemos operatoriai, ir privatūs projektų organizatoriai. Dabartinių projektų parengtis nevienoda – kai kurie įgyvendinami, tačiau daugelis nepažengę toliau pradinio rengimo etapo. Planuojama, kad iki 2020 m. bus įgyvendinta 75 proc. bendrojo intereso projektų iš pirmojo Sąjungos sąrašo.

Toliau pateikti Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti projektų ir bendro intereso projektų pavyzdžiai; jei (kai) šie projektai bus įgyvendinti, valstybėms narėms (vienoms – artimiausiais mėnesiais, kitoms – vidutinės trukmės laikotarpiu) bus lengviau pasiekti 10 proc. tikslinį rodiklį.

· Pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti parengtas Prancūzijos (Baixas) – Ispanijos (Santa-Llogaia) jungiamosios linijos projektas. Kai 2015 m. vasario mėn. ši linija pradės veikti, Prancūzijos ir Pirėnų pusiasalio elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumas bus dvigubai didesnis. Šiuo metu atliekamas bendro intereso projekto Prancūzija (Aquitaine) – Ispanija, Baskija tyrimas, finansuojamas Sąjungos lėšomis. Įgyvendinus šį projektą, tinklų jungiamųjų linijų pralaidumas taip pat padvigubėtų. Bus sutelktos visos pastangos jam užbaigti iki 2020 m., kad tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis būtų artimesnis 10 proc. tiksliniam rodikliui.

· Į pirmąjį bendro intereso projektų sąrašą įrašytas Portugalijos (Vila Fria – Vila do Conde – Recarei) – Ispanijos (Beariz – Fontefría) jungiamosios linijos projektas; jį įgyvendinus iki 2016 m., dabartinis 7 proc. Portugalijos ir Ispanijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis padidės, o Portugalijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis bus didesnis nei 10 proc.

· Estijos, Latvijos ir Lietuvos tinklai gerai sujungti tarpusavyje, tačiau visų šių valstybių narių tinklų jungiamųjų linijų su ES elektros energijos rinka rodiklis 2011 m. buvo vos 4 proc. Vis dėlto padėtis sparčiai gerėja. Tinklų jungiamųjų linijų su ES elektros energijos rinka pralaidumo 10 proc. rodiklį Baltijos valstybės pasiekė 2015 m., kai ėmė veikti jungiamoji linija su Suomija Estlink2, pastatyta įgyvendinant pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti remiamą projektą. Pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti finansuojamas Švedijos (Nybro) – Lietuvos (Klaipėda) jungiamosios linijos projektas Nordbalt1 nuo 2016 m. vidurio dar labiau pagerins prie elektros energijos biržos „Nord Pool Spot“ prisijungusių Baltijos valstybių integraciją į būsimą elektros energijos rinką.

· Kai bus įgyvendintas Lietuvos ir Lenkijos tinklų jungiamųjų linijų bendro intereso projektas LitPol Link, 2015 m pabaigoje, Lenkijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis padvigubės iki 4 proc. Per šias jungiamąsias linijas Baltijos valstybių tinklai bus toliau sinchronizuojami su žemyninės Europos tinklais. Įgyvendinus dar vieną, Vokietijos (Vierraden) – Lenkijos (Krajnik), jungiamosios linijos bendro intereso projektą, iki 2020 m. Lenkijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis viršytų 10 proc.

· Įgyvendinusi savo bendro intereso projektus, prie kurių priskiriamos vidaus linijos ir tinklų jungiamosios linijos su Belgija, Prancūzija, Airija ir Norvegija, Jungtinė Karalystė pasieks 10 proc. tikslinį rodiklį, o jos tinklų jungiamosios linijos bus mažiau perkrautos.

· Iki 2020 m. įgyvendinus kelis Italijos elektros energijos sektoriaus bendro intereso projektus, ypač pastačius Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Austrijos tinklų jungiamąsias linijas ir sutvirtinus vidaus sistemas, Italijos elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų su kaimyninėmis šalimis pralaidumas padidėtų iki maždaug 12 proc. Todėl elektros energija Italijoje būtų tiekiama patikimiau ir labai sumažėtų perkrovos rizika.

· Įgyvendinusi į pirmąjį bendro intereso projektų sąrašą įrašytus projektus, Airija taip pat galėtų labai padidinti savo tinklų jungiamųjų linijų pralaidumą. 2011 m. Airijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygis buvo 3 proc., 2013 m. jis padidėjo iki 7 proc., nes įgyvendintas pagal Europos energetikos programą ekonomikai gaivinti finansuotas Airijos ir Jungtinės Karalystės tinklų jungiamųjų linijų projektas, o 2020 m., kai bus įgyvendinti planuojami bendro intereso projektai Airijos tinklus dar geriau sujungti su Jungtine Karalyste (Šiaurės Airija ir Didžiąja Britanija) ir galbūt Prancūzija, jos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygis bus didesnis kaip 15 proc.

· Jei iki 2017 m. būtų pastatytos tinklų jungiamosios linijos su Serbija, Rumunijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygis padidėtų nuo dabartinių 7 proc. iki daugiau kaip 9 proc. ir būtų arčiau tikslinio rodiklio.

· Kipras yra labai nuo naftos priklausoma „energetinė sala“, kurioje elektros energija kainuoja brangiai. Būsima tinklų jungiamoji linija Euroasia Interconnector įrašyta į pirmąjį Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, dabar rengiamasi atlikti jos įgyvendinamumo tyrimą. 2023 m. įgyvendinus projektą, būtų pastatyta tinklų jungiamoji 2 000 MW pralaidumo linija, o Kipro tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygis padidėtų iki 100 proc.

· 2015 m. pradėjus veikti aukštosios įtampos jungiamajai linijai su Italija, statomai pasinaudojant Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti lėšomis, Maltos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygis nuo dabartinių 0 proc. padidės iki maždaug 35 proc.

Įgyvendinti bendro intereso projektai padėtų Europai labiau priartėti prie valstybių narių elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio, jei suplanuoti projektai būtų užbaigti 2020 m., žr. žemėlapį[7]. Taikydamos geriau suderintus metodus ir naudodamosi visomis prieinamomis priemonėmis valstybės, kuriose 10 proc. tikslinis rodiklis nepasiektas, ypač Ispanija ir Kipras, turėtų aktyviau stengtis jį pasiekti iki 2020 m.

Tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygiai 2020 m., kai bus įgyvendinti dabartiniai bendro intereso projektai

                                                                                                                                                                               

Turi būti visiškai įgyvendinta ir taikoma Europos reglamentavimo sistema

Kad būtų investuojama į infrastruktūrą, pirmiausia reikia stabilios reguliavimo sistemos. Nuo 2013 m. Europos Sąjunga infrastruktūrą planuoja ir diegia laikydamasi holistinių principų. Pirmasis dokumentas, kuriuo reguliuojami konkretūs tarpvalstybinių projektų arba projektų, nuo kurių priklauso tarpvalstybiniai srautai, klausimai yra Transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) reglamentas.

Reglamente TEN-E pripažįstama, kad tokiems projektams reikia specialaus reguliavimo; pagal reglamentą sąnaudų ir naudos analizė turi aiškiai parodyti viršvalstybinę naudą, jame taip pat numatyta galimybė sąnaudas paskirstyti tarpvalstybiniu mastu atsižvelgiant į tai, kokią naudą jos duoda tam tikroje valstybėje narėje. Reglamente TEN-E reikalaujama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos nustatytų reguliavimo paskatas, kurios atitiktų su tokiais projektais susijusią riziką. Vadinasi, nustatant naudojimosi infrastruktūra tarifus turi būti atsižvelgiama, pavyzdžiui, į deramą investicijų grąžos laiką, nusidėvėjimo laiką, tikėtinų būsimų investicijų poreikį ir t. t.

Projektus įgyvendina daugiausia perdavimo sistemos operatoriai, o tarifus patvirtina arba nustato reguliavimo įstaigos. Yra vad. „prekybos linijų“ projektų (kai kurie iš jų bendro intereso), kuriuos įgyvendina privatūs organizatoriai. Tokių projektų sąnaudos dažniausia susigrąžinamos iš kainų abiejuose linijos galuose skirtumo. Todėl jų rizika yra visiškai kitokia. Dėl šios priežasties tokioms linijoms dažnai daromos kai kurios reguliavimo pagrindų, pavyzdžiui, trečiųjų šalių prieigos ir pralaidumo perviršio tarifų, išimtys, nors reglamento TEN-E leidimų išdavimo nuostatos taikomos įprastai.

Reglamentu TEN-E taip pat sprendžiami anksčiau neišspręsti ilgos leidimų išdavimo procedūros ir visuomenės pritarimo klausimai – dvi didžiausios kliūtys infrastruktūros plėtrai, ypač orinių elektros energijos perdavimo linijų statybai. Reglamente nustačius privalomą įpareigojimą leidimus išduoti per 3,5 metų, dabartinis 10–13 metų vidurkis turėtų labai sumažėti. Visi leidimų išdavimo įgaliojimai atiduoti vienai kompetentingai institucijai („vieno langelio“ sistema). Komisija aktyviai taikė vykdymo užtikrinimo priemones, todėl 2015 m. pavasarį[8] tokios institucijos veiks visose valstybėse narėse. Nustatytos geresnio konsultavimosi ir didesnio skaidrumo taisyklės, kad piliečiai būtų labiau įtraukti į planavimą. Taip siekiama, kad procesas būtų efektyvesnis ir būtų laikomasi aukštų Europos Sąjungos aplinkos apsaugos standartų[9].

Ypač svarbu, kad valstybės narės įgyvendintų ir visapusiškai taikytų reglamento TEN-E nuostatas, kad nebūtų vėluojama įgyvendinti būtinus projektus. Komisija pasirūpins, kad nuostatos būtų visiškai įgyvendintos, ir griežtai užtikrins jų vykdymą.

Naudojimasis visomis finansinėmis priemonėmis, Europos infrastruktūros tinklų priemone, Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir Europos strateginių investicijų fondu

Komisija suskaičiavo, kad būtinos infrastruktūros, kuria būtų tinkamai sujungtos visos ES valstybes narės, užtikrintas tiekimo saugumas ir skatinamas darnus vystymasis, statybai iki 2020 m. reikia 200 mlrd. EUR. Elektros energijos projektams reikia apie 105 mlrd. EUR, iš jų – 35 mlrd. EUR tinklų jungiamosioms linijoms, kurioms suteiktas bendro intereso projekto statusas ir kurios yra būtinos 10 proc. tiksliniam rodikliui pasiekti visoje Europoje.

Į jungtinio tinklo svarbą gerai atsižvelgta daugiamečiame 2014–2020 m. ES biudžete. Iš visų maždaug 30 mlrd. EUR tris (transporto, energetikos ir telekomunikacijų) sektorius aprėpiančioje Europos infrastruktūros tinklų priemonėje 5,35 mlrd.[10] EUR numatyta energetikai. Nors Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšos sudaro vos 3 proc. investicijų, būtinų iki 2020 m., ši priemonė, naudojama drauge su kitomis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, su 2012–2013 m. išbandytomis projektų obligacijomis, gali veikti kaip finansinis svertas. Todėl didelė Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų dalis bus skiriama tokiais būdais.

Kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės subsidijos būtų naudingos, jos turėtų būti skiriamos keliems ypatingos svarbos projektams ir turėtų būti derinamos su reguliavimo įstaigų pastangomis projektus finansuoti iš tinklo tarifų ir kitų finansavimo šaltinių. Valstybės narės gali tam tikromis sąlygomis pasinaudoti ir Europos struktūriniais ir investicijų fondais. Preliminariu vertinimu, dideliems elektros energijos ir dujų infrastruktūros objektams planuojama asignuoti 2 mlrd. EUR Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Šia galimybe pasinaudoti planuoja ir yra numačiusios pažangiuosius aukštosios įtampos elektros energijos tinklus finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo, pavyzdžiui, Čekija (orientacinė suma – maždaug 200 mln. EUR) ir Lietuva (orientacinė suma – 69,5 mln. EUR).

2015 m. sausio 13 d. Komisija pasiūlė sukurti Europos strateginių investicijų fondą, kad labai pagerintų ilgalaikio ES investicinių projektų finansavimo galimybes. Ši priemonė galėtų būti taikoma pasiūlytiems bendro intereso projektams ir kitiems tinklų jungiamųjų linijų projektams, ji paspartintų ir papildytų dabartinę paramos bendro intereso ir kitiems projektams sistemą. Europos strateginių investicijų fondas, kuris bus sukurtas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, sudarys naujų komercinio finansavimo galimybių. Šis fondas yra esminė augimo, darbo vietų kūrimo ir investicijų paketo, kurį parengė Komisija, dalis. Europos strateginių investicijų fonde bus sukaupta 315 mlrd. EUR visos Europos privačiojo ir viešojo sektorių investicijų (iš ES biudžeto – 16 mlrd. EUR, iš Europos investicijų banko – 5 mlrd. EUR). Todėl skaičiuojama, kad Europos strateginių investicijų fondo didinamasis poveikis bus mažiausiai 1:15.

Energetikos sektorius priskiriamas prie svarbiausių fondo prioritetų. Fondo investicijos turi atitikti Sąjungos politikos kryptis ir būti suderintos su bendraisiais uždaviniais, pavyzdžiui, be kitų sričių, energetikos infrastruktūros, ypač elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų, plėtra.

Europos strateginių investicijų fondas drauge su Europos infrastruktūros tinklų priemone turėtų tapti svarbiu įrankiu, kuris būtų naudingas bendro intereso projektams ir padėtų projektų organizatoriams įgyvendinti savo projektus. Šiuo metu kuriamas didesnį planuojamų ES investicinių projektų skaidrumą padėsiantis užtikrinti investavimo portalas, kuriame informacija bus prieinama galimiems investuotojams. Europos strateginių investicijų fondas sutelks projektų organizatorius ir investuotojus, taip pat padės geriau apsisaugoti nuo finansinės rizikos. Daugumos infrastruktūros projektų ekonominiai pagrindai yra tvirti, todėl Europos strateginių investicijų fondo funkcijos gali būti ypač svarbios kartu su investicijų ir komerciniais bankais pritraukiant būtinas investicijas. Kad būtų skirtos Europos strateginių investicijų fondo lėšos, labai svarbu projektus rengti sparčiai ir laiku. Šiuo atžvilgiu svarbias funkcijas atliks su bendro intereso projektais susijusios regionų grupės.

Remdamasis esamomis Europos investicijų banko ir Komisijos konsultavimo tarnybomis, Europos investavimo konsultacijų centras teikia konsultavimo paramą nustatant investicinius projektus, juos rengiant ir plėtojant, taip pat atlieka vieno langelio principu veikiančio centro, teikiančio technines konsultacijas projektų finansavimo ES klausimais (įskaitant teisinius), funkciją. Tai apima techninę pagalbą, susijusią su projektų struktūros formavimu ir naujoviškų finansinių priemonių naudojimu, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių partneryste. Europos investavimo konsultacijų centras stebės Europos strateginių investicijų fondą ir patars, kaip pasinaudoti kitomis infrastruktūros projektams prieinamomis investavimo galimybėmis, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus.

Taip pat svarbu pabrėžti, koks reikšmingas privačių investuotojų dalyvavimas, pavyzdžiui, per Europos strateginių investicijų fondą arba kitas rinkos priemones, pavyzdžiui, per Europos ilgalaikių investicijų fondą, per kurį privačiosios lėšos gali būti skiriamos ilgalaikėms investicijoms, pavyzdžiui, į energetikos infrastruktūrą.

Transeuropinių energetikos tinklų politika duoda pirmuosius rezultatus, tačiau padaryti reikia daugiau. Kad tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinis rodiklis būtų pasiektas greičiau, Komisija ketina pasirūpinti, kad regionų grupės, sukurtos pagal reglamentą TEN-E, dirbtų intensyviau, taip pat atidžiai stebėti kiekvieno bendro intereso projekto pažangą ir prireikus iš anksto siūlyti specialius taisomuosius veiksmus, ypač toms valstybėms narėms, kuriose atotrūkis nuo 10 proc. tikslinio rodiklio didžiausias. Komisija taip pat aktyviau tikslinėmis priemonėmis rems ypatingos svarbos projektus. Kiekvieną projektą Komisija vertins atskirai ir svarstys, dėl kokių kliūčių ir rizikos statyba galėtų vėluoti, o prireikus imsis priemonių, pavyzdžiui:

- kvies projektų organizatorių susitikimus, kad būtų išspręsti techniniai, planavimo, projektavimo ir įgyvendinimo klausimai, ir skatins ryšius su Europos investicijų banku ir kitais bankais;

- sudarys galimybes naudotis technine pagalba, kad projektai būtų rengiami geriau ir atitiktų bankų reikalavimus;

- dirbs drauge su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ir nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis, kad surastų geriausias paskatas;

- užtikrins atitiktį reglamentui TEN-E ir pradės reikiamas procedūras, jei jo nuostatos, pavyzdžiui, leidimų išdavimo, neįgyvendintos;

- padės valstybėms narėms tartis dėl politinių klausimų sprendimo.

Regionų bendradarbiavimas turi būti glaudesnis

Ypatingos svarbos bendro intereso projektai, visų pirma tinklų jungiamųjų linijų, yra plataus masto ir savaime sudėtingi, todėl juos įgyvendinti gali būti vėluojama. Projektų organizatorių teigimu, leidimų išdavimo procedūros ir visuomenės pritarimas yra pagrindiniai greito įgyvendinimo rizikos veiksniai. Todėl leidimų išdavimas turėtų būti spartinamas suderintais visų susijusių šalių, įskaitant valstybes nares, perdavimo sistemos operatorius ir projektų organizatorius, reguliavimo ir planavimo įstaigas, veiksmais.

Visiems bendro intereso projektams reikia taikyti principus, kurie neapsiribotų pavieniais projektais. Projektų įgyvendinimui būtinas glaudus regioninis bendradarbiavimas regionų grupėse, sukurtose pagal reglamentą TEN-E.

Ruošiantis parengti visos Europos Sąjungos sąrašą, keturios elektros energijos srities regionų grupės (Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo, Baltijos energijos rinkos jungčių plano, Šiaurės ir pietų tinklų jungiamųjų linijų vakarų Europoje, Šiaurės ir pietų tinklų jungiamųjų linijų centrinėje ir pietryčių Europoje) priima regioninius bendro intereso projektų sąrašus. Jos stebi, kaip jų regionuose įgyvendinami bendro intereso projektai, rengia galimų trukdžių ataskaitas ir gali pasiūlyti taisomųjų priemonių.

Tačiau regionų grupių sistemos ne visada užtenka. Regioninį bendradarbiavimą būtina toliau stiprinti ir kelti į aukštesnį lygmenį, ypač tam, kad būtų galima imtis didesnių politinių prioritetų nei konkretaus projekto planavimo ir įgyvendinimo klausimai. Tokie prioritetai yra susiję, pavyzdžiui, su poreikiu rasti naujoviškus technologinius sprendimus, tinklo planus geriau suderinti su elektros energijos gamybos planais, sinchroninėmis reguliavimo ir infrastruktūros priemonėmis skubiai spręsti tiekimo saugumo rizikos problemas arba glaudžiau bendradarbiaujant surasti darnius ir priimtinus sprendimus trapios ekologijos vietovėse.

Komisijos nuomone, TEN-E regionų grupių darbą būtina tobulinti šiose srityse:

- Baltijos jūros regione glaudus dabartinės formos bendradarbiavimas pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą duoda rezultatų, o iki 2020 m. regiono elektros energijos ir dujų sektoriai turės geras jungiamąsias linijas. Glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamomis valstybėmis narėmis, Komisija šiuo metu peržiūri Baltijos energijos rinkos jungčių plano struktūras, kad racionalizuotų veiklą ir pakreiptų pastangas likusiems uždaviniams išspręsti, įskaitant visų pirma sinchroninį Baltijos valstybių sujungimą su žemyninės Europos tinklais, atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinių integravimą ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo priemones. Svarbiausias peržiūros proceso rezultatas turėtų būti naujo susitarimo memorandumo pasirašymas per Latvijos pirmininkavimą ES Tarybai;

- kitas regionas, kurį 2014 m. spalio mėn. išvadose išskyrė Europos Vadovų Taryba, yra Pirėnų pusiasalis. 2015 m. sausio mėn. Ispanijos, Prancūzijos ir Portugalijos perdavimo sistemos operatoriai pasirašė bendrą tinklų jungiamųjų linijų plėtros strategijos dokumentą, todėl bendradarbiavimas pusiasalio tinklų jungiamųjų linijų klausimais suaktyvėjo. Bendrame strategijos dokumente išvardyti bendrieji tikslai ir nurodytos kai kurios projektų galimybės. Komisija aktyviai skatino šį bendradarbiavimą ir šiuo metu kuria aukšto lygio darbo grupę, kad bendradarbiavimas taptų konkretesnis. Šiam darbui pagrįsti Komisija pradėjo Pirėnų pusiasalio ir ES tinklų geresnių jungiamųjų linijų naudos, sąnaudų ir techninių galimybių tyrimą. 2015 m. kovo mėn. įvyks šių trijų valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas. Tikėdama, kad aukščiausiojo lygio susitikimas duos naują impulsą šiam procesui, Komisija deramai prisidės prie visų naujų iniciatyvų;

- prie šiaurės jūrų esančių valstybių tinklų jungiamųjų linijų neužtenka, kad būtų optimaliai išnaudojamas esamas ir planuojamas elektros energijos gamybos pajėgumas krante ir jūroje. Šiaurės jūrose yra unikalių galimybių iš vietinių šaltinių tiekti daug elektros energijos, pagamintos mažo CO2 kiekio technologijomis netoli nuo Europos intensyviausio energijos vartojimo regionų. Iki 2030 m. šis pajėgumas galėtų siekti 4–12 proc. viso Europos Sąjungoje suvartojamos elektros energijos kiekio. Šio regiono uždavinys – sukurti geresnes tinklų jungiamąsias linijas, siekiant sudaryti palankesnes rinkų integravimo ir prekybos srautų sąlygas, ir integruoti didelius iš jūros atsinaujinančiųjų išteklių, ypač vėjo, gautos elektros energijos kiekius. Šiame regione yra gerų sąlygų plėtoti naujoviškas technologijas, pavyzdžiui, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo strategiją, energijos kaupimą arba elektros energijos panaudojimą dujoms gaminti. Komisija remia ir ateityje skatins šios regiono grupės darbą ir veiksmų plano parengimą;

- Komisija suorganizavo glaudų bendradarbiavimą infrastruktūros plėtros centrinėje ir pietryčių Europoje prioritetų klausimais. Šio regiono elektros energijos rinką reikia modernizuoti ir pastatyti daugiau tinklų jungiamųjų linijų, be kitų priežasčių, tam, kad būtų išnaudojamos didelės atsinaujinančiųjų išteklių galimybės. Tai ypač svarbu, nes atsisakius projekto „Pietų srautas“ regione susidarė labai sudėtinga dujų tiekimo situacija. Todėl 2015 m. sausio mėn. sukurta aukšto lygio darbo grupė, jos pirmasis posėdis įvyko vasario 9 d. Sofijoje.

Kad išspręstų neatidėliotinas problemas ir nustatytų priemones, Komisija ir susijusios valstybės narės nagrinės kiekvieną tokią glaudaus bendradarbiavimo regioninės strategijos klausimais formą. Keturi regionai parengs veiksmų planą su konkrečiais įgyvendinimo orientyrais, įskaitant konkrečius tinklų jungiamųjų linijų pasiūlymus, kad ES lygiu būtų pasiektas 10 proc. tikslinis rodiklis. Yra specialių atvejų, kuriais 10 proc. tikslinį rodiklį pasiekti sunkiau, tačiau Komisija žino apie pateiktus kelis pasiūlymus, pavyzdžiui, naują projekto LitPol Link etapą Baltijos valstybėse arba Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos tinklų jungiamąsias linijas Navarra–Bordeaux, Sabiñanigo–Marsillon arba Monzón–Cazaril. Šiais atvejais Komisija parems susijusias šalis ir joms patars, kad nauji projektai būtų įrašyti į jų atitinkamus veiksmų planus.

Komisija atidžiai stebės, kaip įgyvendinami šie veiksmų planai. Komisija skatins kuo labiau suderinti įvairių regionų grupių darbo metodus.

Be to, Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklu (ENTSO-E) siekdama užtikrinti, kad būtų plečiama Dešimties metų tinklo plėtros plano – vienintelės bendro intereso projektų atrankos priemonės – taikymo sritis ir jame būtų aiškiai nustatyti projektai, kuriuos įgyvendinus būtų pasiektas tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinis rodiklis, todėl siūlys konkrečias priemones, be kitų dalykų, prireikus papildyti Dešimties metų tinklo plėtros planą.

Komisija Europos Vadovų Tarybai kiekvienais metais teiks ataskaitas, kaip įgyvendinami bendro intereso projektai ir kokia padaryta pažanga siekiant 10 proc. tikslinio rodiklio; šios ataskaitos bus svarbus visapusiškos metinės apžvalgos, numatytos Energetikos sąjungos pagrindų strategijoje, elementas. Komisija užtikrins, kad regionų grupės optimaliai suderintų veiklą su Europos strateginių investicijų fondo veikla, kai šis bus sukurtas. Komisija taip pat ragins regionų grupėse aptarti kitus neatidėliotinus, pavyzdžiui, tinklų modernizavimo, klausimus.

Be to, 2015 m. Komisija sušauks pirmąjį Energetikos infrastruktūros forumą, kuriame bus aptartos visuose Europos regionuose, o prireikus ir kaimyninėse šalyse, bendros problemos ir būtų rasti jų sprendimo būdai.

2030 m. perspektyva

2014 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos paraginta, Komisija 2014 m. gegužės mėnesį pasiūlė, atsižvelgus į sąnaudas ir verslo galimybes atitinkamuose regionuose, dabartinį elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinį rodiklį iki 2030 m. padidinti iki 15 proc. 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba davė užduotį Komisijai „reguliariai teikti ataskaitas Europos Vadovų Tarybai, kad iki 2030 m. būtų pasiektas 15 % tikslas.“ Šį tikslinį rodiklį ketinama pasiekti daugiausia įgyvendinant bendro intereso projektus.

ES energetikos politikos tikslai ir 2020 bei 2030 m. energetikos ir klimato apsaugos rodikliai nebus pasiekti, jei nebus sukurtas visiškai sujungtas Europos elektros energijos tinklas su daugybe tarpvalstybinių jungiamųjų linijų, didelėmis kaupimo galimybėmis ir pažangiaisiais elektros energijos tinklais, kad sistemoje, į kurią tiekiama daug elektros energijos, gautos iš kintamųjų atsinaujinančiųjų išteklių šaltinių, būtų galima valdyti paklausą ir užtikrinti saugų energijos tiekimą. Šios srities lemiamos svarbos uždavinys – palaipsniui pastatyti elektros energijos magistrales. 2014 m. sausio mėn. Komisija paskelbė ketinanti stebėti pažangiųjų elektros energijos tinklų diegimą ir valstybių narių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygį – tokios linijos turi būti nedelsiant statomos tose valstybėse narėse, kuriose atotrūkis nuo jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinio rodiklio, apskaičiuoto pagal įrengtąjį elektros energijos gamybos pajėgumą, yra didžiausias.

Kad būtų sukurta elektros energijos vidaus rinka, visų pirma prijungtos „elektros energijos salos“, užtikrintas patikimas elektros energijos tiekimas vartotojams ir padidinta iš kintamųjų atsinaujinančiųjų išteklių šaltinių gaunamos elektros energijos dalis, reikia didesnio nei 10 proc. tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo, todėl Europos Sąjunga ir valstybės narės turėtų veikti orientuodamosi į poreikį užtikrinti, kad iki 2030 m. visos valstybės narės pasiektų 15 proc. tikslinį rodiklį. Čia reikia atsižvelgti ir į nevienodą valstybių narių geografinę padėtį, energijos rūšių derinio ir tiekimo struktūrą, todėl reikia individualių principų, kurie būtų grindžiami atsižvelgiant į sąnaudas atliktu silpnųjų pralaidumo vietų vertinimu. Regioninio bendradarbiavimo struktūros bus svarbūs forumai, kuriuose bus diskutuojama ir tariamasi dėl tolesnių veiksmų. Komisija šiais glaudaus regioninio bendradarbiavimo forumais naudosis ir tam, kad būtų pasiektas 15 proc. rodiklis.

Išvada

Kurdama atsparią Energetikos sąjungą su perspektyvia klimato politika, Europos Sąjunga turi iki 2020 m. pasiekti elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinį rodiklį. Akivaizdu, Europai reikia dėti dvigubai didesnes pastangas, kad ji galėtų spręsti energetikos ir klimato kaitos uždavinius.

Neseniai nustatyti reguliavimo ir finansiniai pagrindai duoda pirmus rezultatus. Dabar būtina valstybių narių ir visų kitų subjektų politinė valia siekti tikslų. Vadinasi, reikia aktyvesnės veiklos regionų grupėse, sukurtose pagal reglamentą TEN-E, o Komisija toliau imsis iniciatyvų stiprinti regionų bendradarbiavimą.

Europos Vadovų Taryba pritarė tam, kad būtų sukurta patikima ir skaidri valdymo sistema be jokios nereikalingos administracinės naštos, padėsianti Europos Sąjungai pasiekti savo politikos tikslus. Be kitų dalykų, tam reikės racionalizuoti galiojančius ataskaitų teikimo reikalavimus.

Komisija paskelbs ataskaitą, pagrįstą valstybių narių pateiktomis ataskaitomis. Šioje ataskaitoje (ji yra svarbus visapusiškos metinės apžvalgos, numatytos Energetikos sąjungos pagrindų strategijoje, elementas) bus pateikta išsami informacija apie visų bendro intereso projektų aktualius reikalus; taip pat bus pateiktos rekomendacijos, kaip paspartinti projektų įgyvendinimą ir padaryti bendro intereso projektų sąrašą lankstesnį, jei tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 proc. tikslinis rodiklis nebūtų pasiektas iki 2020 m. Jei reikės, Komisija pasiūlys daugiau priemonių, kad šis rodiklis būtų pasiektas.

Teigiama politinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regiono ir Pirėnų pusiasalio klausimais patirtis parodė, kad šių didelių projektų pažangai būtina aukščiausio lygmens parama.

[1] Rašoma apie 2008–2012 m.; žr. COM(2014) 21/2.

[2] Pagal Europos Vadovų Tarybos įgaliojimą šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama elektros energijai. Dujotiekių jungiamųjų linijų pralaidumo tikslinis rodiklis nepasiūlytas, nes dėl tiekimo saugumo valstybės narės jau yra įpareigotos numatyti situaciją, kuri susidarytų, jei vienas didžiausias jų dujų infrastruktūros elementas nustotų veikęs (vad. taisyklė N-1). Žr. Reglamentą (ES) Nr. 994/2010.

[3] Tyrimas Benefits of an integrated European energy market („Integruotos Europos energetikos rinkos nauda“), 2013 m. liepos mėn., Booz & Co.

[4] Trys Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – dar nesinchronizuotos su Europos tinklu, todėl jos laikytinos viena visuma. Baltijos valstybės yra integruotos tarpusavyje, o bendras jų 4 proc. rodiklis reiškia jų jungiamųjų linijų su Europos elektros energijos rinka (pvz., per Suomiją) pralaidumo lygį. Šis rodiklis yra 2014 m. pradžios, jis buvo apskaičiuotas pirmiau nei pradėjo veikti jungiamoji linija Estlink2. Įgyvendinus šį projektą, Baltijos valstybių tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo lygis gerokai padidėjo, iki maždaug 10 proc.

[5] Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, OL L 115, 2013 4 25.

[6] Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, OL L 348, 2013 12 20.

[7] 2 priede apžvelgiami projektai valstybėse narėse, kuriose tinklų jungiamųjų linijų pralaidumas nesiekia 10 proc. tikslinio rodiklio

[8] Reglamentu TEN-E nustatytas terminas buvo 2013 m. ruduo.

[9] Be to, Komisijos tarnybos pateikė gaires, kaip racionalizuoti energetikos infrastruktūros bendro intereso projektų poveikio aplinkai vertinimą.

[10] Skaičiuojant šias sumas atsižvelgta į Komisijos pasiūlymą sukurti Europos strateginių investicijų fondą.

1 PRIEDAS

Projektai, kuriems skirta ir Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti lėšų

Ø EstLink 2 – Estijos ir Suomijos aukštosios įtampos nuolatinės srovės jungiamoji linija, kuria perdavimo iš vienos valstybės į kitą pralaidumas padidintas iki 1 000 MW.

Ø Nordbalt nauja Švedijos ir Lietuvos jungiamoji linija, kurios perdavimo pralaidumas 700 MW.

Ø 1 100 MW pralaidumo Austrijos ir Vengrijos jungiamoji linija (Wien–Györ), kuria pagerinta Austrijos ir Vengrijos elektros energijos tinklų sąveika.

Ø Ispanijos ir Prancūzijos jungiamoji linija (Sta. Llogaia–Baixas) yra svarbiausia požeminio specialiu tuneliu po Pirėnų kalnais nutiesto kabelio, kurio pralaidumas 1 400–1 800 MW, dalis.

Ø Maltos ir Italijos jungiamoji linija (Pembroke–Marina di Ragusa) yra povandeninis aukštosios įtampos kintamosios srovės 250 MW vardinio pralaidumo kabelis, kuriuo Maltos elektros energijos tinklas bus prijungtas prie Europos elektros energijos tinklų.

Ø Jungtinės Karalystės ir Airijos jungiamoji linija (Deeside–Meath) yra aukštosios įtampos nuolatinės srovės kabelis, kurio pralaidumas 500 MW. Ši Airijos ir Jungtinės Karalystės elektros energijos tinklų jungiamoji linija buvo pirmoji.

Ø Įgyvendinant keturių orinių linijų (Portugalijos Tunes–Tavira, Tunes–Estói, Tavira–Alcoutim ir Ourique–Estói) projektą patobulintas ir atnaujintas Portugalijos elektros energijos tinklas.

Ø 2011 m. rudenį sutvirtintas elektros energijos tinklas tarp Portugalijos Doro regiono ir sienos su Ispanija ties Aldeadavila.

               

2 PRIEDAS

Bendro intereso projektai, kuriais didinamas jungiamųjų linijų pralaidumas valstybėse narėse, kuriose 10 proc. tikslinis rodiklis nepasiektas

Prioritetinis koridorius || Bendro intereso projektas || Atidavimo eksploatuoti data ir projekto etapas[1]

Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius || 1.1.1. Jungiamoji linija Zeebrugge (Belgija) – Richborough apylinkės (Jungtinė Karalystė) || 2018 m. Leidimų išdavimas

1.2. Belgijos bendro intereso projektas – du prijungti prie tinklo parengti mazgai jūroje, sujungti su Zebriugės (Belgija) sausumoje esančia pastote, numatant investicijas, kurios leis ateityje juos sujungti su Prancūzija ir (arba) Jungtine Karalyste[2] || 2018 m. Leidimų išdavimas

1.6. Bendro intereso projektas – Prancūzijos ir Airijos jungiamoji linija La Martyre (Prancūzija) – Great Island arba Knockraha (Airija) || 2025 m. Tyrimo etapas

1.7.1. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Cotentin (Prancūzija) – Exeter apylinkės (Jungtinė Karalystė) [dabartinis projekto pavadinimas – FAB] || 2022 m. Tyrimo etapas

1.7.2. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Tourbe (Prancūzija) – Chilling (Jungtinė Karalystė) [dabartinis projekto pavadinimas – IFA2] || 2020 m. Tyrimo etapas

1.7.3. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Coquelles (FR) – Folkestone (Jungtinė Karalystė) [dabartinis projekto pavadinimas – ElecLink] || 2016 m. Statyba 2015 m. viduryje

1.9.1. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Co. Offaly (Airija) – Pembroke ir Pentir (Jungtinė Karalystė) || 2019 m. Leidimų išdavimas

1.9.2. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Coolkeeragh, Coleraine mazgai (Airija) – Hunterston jėgainė, Islay, Argyll ir jūros vėjo jėgainių parkų C vietovė (Jungtinė Karalystė) || 2020 m. Tyrimo etapas

1.9.3. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Šiaurinis mazgas, Dublinas, ir Codling Bank (Airija) – Trawsfynyd ir Pembroke (Jungtinė Karalystė) || 2020 m. Tyrimo etapas

1.9.4. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Irish midlands – Pembroke (Jungtinė Karalystė) || 2017–2020 m. Tyrimo etapas

1.9.5. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Irish midlands – Alverdiscott, Devon (Jungtinė Karalystė) || 2017–2020 m. Tyrimo etapas

1.9.6. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Airijos pakrantė – Pembroke (Jungtinė Karalystė) || 2017–2020 m. Tyrimo etapas

1.10. Bendro intereso projektas – Norvegijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija || 2020 m. Leidimų išdavimas

1.11.2. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija šiaurės vakarų Airija – Midlands (Jungtinė Karalystė) || 2017 m. Leidimų išdavimas

1.11.4. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Glinsk, Mayo (Airija) – Connah’s Quai, Deeside (Jungtinė Karalystė) || 2018 m. Leidimų išdavimas

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius || 2.4. Bendro intereso projektas – Prancūzijos ir Italijos jungiamoji linija Codrongianos (Italija) – Lucciana (Korsika, Prancūzija) – Suvereto (Italija) [dabartinis projekto pavadinimas SA.CO.I.3] || 2022 m. Tyrimo etapas

2.5.1. Jungiamoji linija Grande Ile (Prancūzija) – Piossasco (Italija) [dabartinis projekto pavadinimas – Savoie-Piemont] || 2019 m. Leidimų išdavimas Prancūzijoje Statyba Italijoje

2.7. Bendro intereso projektas – Prancūzijos ir Ispanijos jungiamoji linija Aquitaine (Prancūzija) – Baskija (Ispanija) || 2020 m. Tyrimo etapas

2.13.1. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Woodland (Airija) – Turleenan (Jungtinė Karalystė, Šiaurės Airija) || 2017 m. Leidimų išdavimas

2.13.2. Airijos ir Jungtinės Karalystės jungiamoji linija Srananagh (Airija) – Turleenan (Jungtinė Karalystė, Šiaurės Airija) || 2020–2025 m. Tyrimo etapas

2.14. Bendro intereso projektas – Italijos ir Šveicarijos jungiamoji linija Thusis/Sils (Šveicarija) – Verderio Inferiore (Italija) || 2018 m. Leidimų išdavimas

2.15.1. Jungiamoji linija Airolo (Šveicarija) – Baggio (Italija) || 2022 m.

2.17. Bendro intereso projektas – Portugalijos ir Ispanijos jungiamoji linija Vila Fria – Vila do Conde, Recarei (Portugalija) – Beariz – Fontefría (Ispanija) || 2016 m. Leidimų išdavimas

Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius || 3.2.1. Jungiamoji linija Lienz (Austrija) – Veneto regionas (Italija) || 2022 m. Tyrimo etapas

3.3. Bendro intereso projektas – Austrijos ir Italijos jungiamoji linija Nauders (Austrija) – Milano regionas (Italija) || 2018 m. Tyrimo etapas

3.4. Bendro intereso projektas – Austrijos ir Italijos jungiamoji linija Wurmlach (Austrija) – Somplago (Italija) || 2017 m. Leidimų išdavimas

3.10.1. Jungiamoji linija Hadera (Izraelis) – Vasilikos (Kipras) || 2018 m. Tyrimo etapas

 3.10.2. Jungiamoji linija Vasilikos (Kipras) – Korakia (Kreta, Graikija) || 2022 m. Tyrimo etapas

3.14.1. Jungiamoji linija Eisenhüttenstadt (Vokietija) – Plewiska (Lenkija) || 2022 m. Tyrimo etapas

3.15.1. Jungiamoji linija Vierraden (Vokietija) – Krajnik (Lenkija) || 2017 m. Leidimų išdavimas

3.19.1. Jungiamoji linija Villanova (Italija) – Lastva (Juodkalnija) || 2017 m. Statyba

3.20.1. Jungiamoji linija vakarų Udinė (Italija) – Okroglo (Slovėnija) || 2021 m. Tyrimo etapas

3.21. Bendro intereso projektas – Italijos ir Slovėnijos jungiamoji linija Salgareda (Italija) – Divača-Bericevo regionas (Slovėnija) || 2022 m. Leidimų išdavimas

3.22.1. Jungiamoji linija Resita (Rumunija) – Pančevo (Serbija) || 2017 m. Leidimų išdavimas

Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius || 4.2.1. Jungiamoji linija Kilingi-Nõmme (Estija) – Rygos termofikacinės elektrinės Nr. 2 pastotė (Latvija) || 2020 m. Leidimų išdavimas

4.3. Bendro intereso projektas – Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchroninė jungiamoji linija su žemyninės Europos tinklais || 2023–2025 m. Tyrimo etapas

4.5.1. Jungiamosios linijos dalis Lietuvoje nuo Alytaus (Lietuva) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos || 2015 m. Statyba

[1] Pagal Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo Dešimties metų tinklo plėtros planą (jei taikomas) arba pagal informaciją, kurią 2014 m. Komisijai pateikė projektų organizatoriai.

[2] Melsvai pažymėti projektai yra tinklų jungiamųjų linijų projektai, kuriuos planuojama užbaigti 2017–2018 m., arba projektai, kurių daug darbo bus padaryta iki 2017 m. Lėšų jiems galima kreiptis į Europos strateginių investicijų fondą.