17.11.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 383/64

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“

[COM(2015) 63 final]

(2015/C 383/10)

Pranešėjas:	Juan MENDOZA CASTRO
Bendrapranešėjė:	Milena ANGELOVA

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2015 m. kovo 9 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“

[COM(2015) 63 final].

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2015 m. birželio 18 d. priėmė savo nuomonę.

509-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2015 m. liepos 1–2 d. (2015 m. liepos 1 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 100 narių balsavus už, 2 prieš ir 3 – susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas pritaria žaliajai knygai dėl kapitalo rinkų sąjungos, laukia Komisijos pasiūlymų dėl pakeitimų, kurių gali reikėti siekiant dokumente išdėstytiems tikslams, ir išreiškia įsitikinimą, kad siūlomos priemonės bus pagrįstos deramai įvertinta visų suinteresuotųjų šalių išsakyta nuomone.

1.2.

Komisijos iniciatyva turėtų būti siekiama sukurti sąlygas veiksmingam, moderniam ir tinkamai reglamentuojamam finansinių paslaugų sektoriui, suteikiančiam įmonėms, ieškančioms investuotojų, ypač MVĮ ir sparčiai augančioms įmonėms, prieigą prie kapitalo teikėjų.

1.3.

EESRK kapitalo rinkas laiko likvidžiojo turto šaltiniu, kur įmonės gali apsirūpinti lėšomis ir prekiauti finansinėmis priemonėmis, ir tvirtai remia svarbiausią kapitalo rinkų sąjungos tikslą – įveikti dabartinį rinkų susiskaidymą, kad į biržų sąrašus galėtų būti įtrauktos visų tipų bendrovės.

1.4.

Atsižvelgdamas į tai, kad stambios įmonės jau iš esmės naudojasi kapitalo rinkų sąjunga (KRS), EESRK pabrėžia būtinumą imtis priemonių, kurios sudarytų galimybes ir MVĮ naudotis KRS teikiamais privalumais.

1.5.

Pasinaudodama įmonių valdymo ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimo geriausia praktika ir daugiau dėmesio skirdama ne tik ekonominiams, bet ir aplinkosaugos bei socialiniams tikslams, KRS turėtų padėti ilgainiui gerinti ekonomikos finansavimą.

1.6.

Ateityje priimant bet kokius su KRS susijusius sprendimus reikėtų aiškiai atsižvelgti į specifinius MVĮ poreikius. EESRK primygtinai rekomenduoja imtis ryžtingų ir skubių veiksmų šiose srityse:

—	plėtoti antrinę rinką,

—	parengti bendrą supaprastintą kokybinių ir kiekybinių reikalavimų standartą, kuriuo remiantis MVĮ būtų įtraukiamos į reguliuojamų finansinių priemonių rinkų biržų sąrašus,

—	įdiegti skaidrią, standartizuotą kredito reitingų metodiką,

—	patvirtinti supaprastintus, standartizuotus (pavyzdinius) registracijos reguliuojamose rinkose kriterijus, įskaitant, be finansinės informacijos, išsamų vidutinės trukmės investicijų ir verslo planą,

—	sukurti daugiau „pritaikytų“ investicinių produktų, kadangi jie turėtų geriau atitikti įmonių poreikius,

—	atnaujinti ir suvienodinti labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžtis skirtinguose ES teisės aktuose, kad geriau atsispindėtų MVĮ įvairovė ir valstybių narių tarpusavio skirtumai,

—	pateikti pradedančios augti ir sparčiai augančios įmonės apibrėžtis ir ypatingą dėmesį skirti šių įmonių poreikiams kapitalo rinkoje,

—	sukurti suvienodintą Europos biržų segmentacijos modelį, pagal kurį MVĮ būtų skirstomos atsižvelgiant į jų kaip emitentų tipą arba sukurti specializuotus segmentus atitinkamose nacionalinės reguliuojamose rinkose,

—	skatinti stiprinti nacionalinių vartotojų apsaugos tarnybų ir finansų reguliavimo įstaigų administracinius gebėjimus,

—	sukurti investuotojams jei ne geresnes, tai bent jau panašias į tarptautinėse rinkose taikomas sąlygas.

1.7.

EESRK sutinka su žaliosios knygos nuostata, kad namų ūkiai labai nedidelę savo santaupų dalį skiria pelningesnėms investicijoms nei Vyriausybinės obligacijos ar bankų indėliai, ypač atsižvelgiant į šiuo metu taupytojams taikomas nepalankias finansines sąlygas.

1.8.

EESRK pabrėžia tradicinės bankininkystės svarbą finansų sistemos stabilumui. EESRK pripažįsta, kad svarbu baigti kurti Europos bankų sąjungą.

1.9.

Tvariam aukštos kokybės pakeitimui vertybiniais popieriais reikia pagrindinių struktūrų, pasižyminčių trumpomis tarpininkavimo grandinėmis.

1.10.

Žaliojoje knygoje pateikiama išsami dabartinės padėties Europos kapitalo rinkose apžvalga, taip pat aprašomos priemonės, kurių reikia KRS sukurti.

2. Žaliosios knygos turinys

2.1.

Palyginti su kitomis jurisdikcijomis, kapitalo rinka grindžiamas finansavimas Europoje yra santykinai nepakankamai išvystytas. Europos nuosavo kapitalo, skolos ir kitos rinkos atlieka ne tokį svarbų vaidmenį finansuojant augimą, o Europos įmonės vis dar labai priklausomos nuo bankų, todėl mūsų ekonomika jautriai reaguoja į bankų skolinimo sąlygų griežtinimą.

2.2.

Taip pat trūksta investuotojų pasitikėjimo, o Europos santaupos ne visada gali būti panaudojamos produktyviausiai.

2.3.

KRS kūrimas yra viena pagrindinių Komisijos darbo programos iniciatyvų.

2.4.

KRS užtikrintų didesnį ekonomikos finansavimo įvairinimą ir sumažintų kapitalo pritraukimo išlaidas, ypač MVĮ.

2.5.

Užtikrinus didesnį kapitalo rinkų, ypač nuosavo kapitalo, integravimą Europos ekonomika taptų atsparesnė sukrėtimams ir būtų sudarytos sąlygos didesnėms investicijoms, nedidinant įsiskolinimo lygio.

2.6.

KRS turėtų užtikrinti geresnį investuotojų kapitalo judėjimą (pasinaudojant veiksminga rinkos infrastruktūra ir tarpininkais) į Europos investicinius projektus ir taip pagerinti rizikos ir kapitalo paskirstymą visoje ES ir galiausiai užtikrinti, kad Europa taptų atsparesnė būsimiems sukrėtimams.

2.7.

KRS grindžiama šiais pagrindiniais principais: ji turėtų užtikrinti kuo didesnę kapitalo rinkų teikiamą naudą ekonomikai, darbo vietų kūrimui ir augimui; ji turėtų sukurti kapitalo rinką, kuri būtų bendra visoms 28 valstybėms narėms; ji turėtų būti grindžiama tvirtais finansinio stabilumo pagrindais; ji turėtų užtikrinti veiksmingą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį ir turėtų padėti pritraukti investicijų iš viso pasaulio ir padidinti ES konkurencingumą.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Komitetas visiškai pritaria Komisijos iniciatyvai. Norint, kad visos Europos valstybės narės klestėtų dinamiškoje, žiniomis grindžiamoje ekonomikoje, kapitalo rinkų sąjunga yra būtina struktūrinė reforma. Turi būti panaikintos kliūtys plėtoti ES mastu įvairius inovatyvius finansinius produktus, nes tai trukdo konkurencingam investicijų, visų pirma į mažąsias ir vidutines bei pradedančiąsias įmones ir ilgalaikius infrastruktūros produktus, finansavimui.

3.2.

Komisijos iniciatyva reikėtų siekti sukurti palankias sąlygas veiksmingam, šiuolaikiniam finansinių paslaugų sektoriui, kuriam būtų taikomas tinkamas, bet ne per didelis reglamentavimas, kad būtų galima naudotis įvairesniais investicijų finansavimo šaltiniais siekiant spręsti vis didesnį nerimą keliančią mažo investicijų lygio problemą.

3.3.

EESRK kapitalo rinkas laiko likvidžiojo turto šaltiniu, kur įmonės gali apsirūpinti lėšomis ir prekiauti finansinėmis priemonėmis. Laikydamas tai atskaitos tašku, EESRK mano, kad KRS jau sukurta stambioms įmonėms ir atsižvelgdamas į žaliojoje knygoje Komisijos pateiktus klausimus, daugiausia dėmesio skirs priemonėms, leisiančioms naudotis tokios sąjungos teikiamais privalumais ir MVĮ.

3.4.

Pasinaudodama geriausia praktika įmonių valdymo ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimo srityje, KRS turėtų padėti ilgainiui gerinti ekonomikos finansavimą, dėmesį skiriant ne tik ekonominiams, bet ir aplinkosaugos bei socialiniams tikslams.

3.5.

Žaliojoje knygoje MVĮ įvardijamos kaip tiksliniai emitentai. Todėl ateityje priimant bet kokius sprendimus, susijusius su obligacijomis ar kitomis fiksuoto pajamingumo finansinėmis priemonėmis, reikėtų aiškiai atsižvelgti į toliau išvardytus specifinius MVĮ, kaip tokių emitentų, poreikius:

—	tinkamus finansavimo grąžinimo terminus,

—	finansavimo ir skolos grąžinimo struktūrą,

—	finansavimo išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su patekimu į atitinkamą rinką,

—	garantijų ir užstatų, susijusių su atitinkamo investicinio produkto kūrimu, turinį ir struktūrą.

Siekiant tinkamai patenkinti visus šiuos poreikius, labai svarbu sukurti paprastus standartizuotus produktus ir procedūras, susijusias su MVĮ dalyvavimu kapitalo rinkose.

3.6.

EESRK ragina Europos Komisiją, Europos priežiūros institucijas ir valstybes nares elgtis atsargiai rengiant ir perkeliant naujus teisės aktus, kurių tikslas – sukurti veikiančią KRS siekiant užtikrinti, kad Europos kapitalo rinkos sudarytų investuotojams ir emitentams jei ne geresnes tai bent jau panašias į tarptautinėse rinkose taikomas sąlygas.

3.7.

Veiksminga kapitalo rinkų sąjunga neįmanoma, jei joje nedalyvauja ir į ją kaip individualūs investuotojai nepritraukiami ES piliečiai. EESRK sutinka su žaliosios knygos nuostata, kad namų ūkiai labai nedidelę savo santaupų dalį skiria pelningesnėms investicijoms nei Vyriausybinės obligacijos ar bankų indėliai, ypač atsižvelgiant į šiuo metu taupytojams taikomas nepalankias finansines sąlygas.

3.8.

Reikėtų pabrėžti tradicinės bankininkystės svarbą finansų sistemos stabilumui.

3.9.

Tvariai, aukštos kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais rinkai, apie kurią kalbama žaliojoje knygoje, reikia pagrindinių struktūrų, pasižyminčių trumpomis tarpininkavimo grandinėmis, tiesiogiai sujungiančiomis paskolų gavėjus ir investuotojus.

4. Atsakymai į žaliojoje knygoje pateiktus klausimus

4.1. Skubių veiksmų prioritetai

1. Be penkių prioritetinių sričių, kuriose, kaip nustatyta, reikia imtis veiksmų artimiausiu metu, kokioms kitoms sritims turėtų būti teikiama pirmenybė?

Dauguma siūlomų priemonių yra skirtos visų pirma pirminėms rinkoms. Atsižvelgiant į specifinius MVĮ požymius, taip pat būtina ištirti antrinės rinkos sukūrimo galimybes.

Visų pirma labai svarbu sukurti bendrus supaprastintus kokybinius ir kiekybinius MVĮ įtraukimo į reguliuojamas finansinių priemonių rinkas standartus. Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ finansiniai ir administraciniai ištekliai yra riboti, taip pat reikėtų sukurti mechanizmą, kuris padėtų MVĮ, kurių akcijomis prekiaujama, pritraukti daugiau investuotojų.

Išsaugant pagrindinius investuotojų interesų apsaugos principus, rekomenduojama pradėti nuo kai kurių konkrečių klausimų Prospekto direktyvoje, siekiant mažinti MVĮ administracinius ir biurokratinius reikalavimus, kai tai įmanoma, ir išnagrinėti galimybes liberalizuoti tam tikrus informacijos atskleidimo reikalavimus:

—

Sutrumpinti prospekto nagrinėjimo terminus emitentams, kurių vertybiniai popieriai jau įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir, kurie yra pateikę vertybinių popierių viešą siūlymą bei atitinkamai yra akcinės bendrovės ar įregistruoti kaip emitentai. Terminai gali būti atitinkamai sutrumpinti iki 7 dienų. Turėtų būti numatyta speciali supaprastinta MVĮ įtraukimo į prekybos vertybiniais popieriais biržos sąrašus procedūra, ypač jei jais turi būti prekiaujama neoficialioje vertybinių popierių biržų rinkoje. Direktyva turėtų numatyti daugiau lankstumo nacionaliniams reguliuotojams reguliuoti MVĮ įtraukimą į prekybos vertybiniais popieriais biržos sąrašus.

—

Pagal Direktyvos 2003/71/ЕB 14 straipsnio 2 dalį pranešimas apie viešą vertybinių popierių siūlymą ir pradinį bei galutinį pasirašymą turi būti skelbiamas viename dienraštyje. Reikėtų vis rečiau taikyti reikalavimus skelbti pranešimus ir patį prospektą popieriuje ir dienraščiuose. Pagrindine emitentų ir investuotojų komunikacijos priemone turėtų būti informacijos atskleidimas internete, pirmiausia atitinkamos reguliuojamos rinkos ar bendrovės saityno svetainėje. Kita vertus, gali būti daugiau vienodumo reikalaujant atskleisti informaciją saityno svetainėse – juos suvienodinant arba sukuriant atskirą puslapį investuotojams; pastarieji informaciją apie svarbiausius viešai siūlomų vertybinių popierių aspektus gautų greičiau ir lengviau.

2. Kokių papildomų veiksmų, susijusių su MVĮ kredito informacijos prieinamumu ir standartizavimu, būtų galima imtis, siekiant stiprinti MVĮ ir naujai įsteigtų įmonių finansavimo rinką ir užtikrinti didesnę investuotojų bazę?

Šiomis aplinkybėmis būtų galima imtis šių naudingų priemonių:

—	nustatyti kredito reitingus pagal standartizuotą supaprastintą metodiką,

—	nustatyti supaprastintus standartizuotus įregistravimo į reguliuojamą rinką kriterijus (modelį), įskaitant kriterijus, susijusius ne tik su finansine informacija, bet ir išsamiu vidutinės trukmės investicijų ir įmonės verslo planu.

3. Kokią paramą galima teikti Europos ilgalaikių investicijų fondams (EIIF), siekiant remti jų steigimą?

Priemonė, kurios būtina kuo skubiau imtis, yra susijusi su įvairiose valstybėse narėse pensijų fondams ir draudimo bendrovėms taikomų reguliavimo reikalavimų peržiūra, kurios tikslas – prireikus liberalizuoti šių fondų ir bendrovių portfelius atsižvelgiant į investavimo į EIIF galimybę. Pensijų fondų valdytojai ir draudimo bendrovės bus suinteresuotos įsigyti šios rūšies turto, be to, jos turi lėšų, kurias gali investuoti į EIIF. Siekiant paspartinti šį procesą, vertėtų sukurti bendrą, visą investavimo grandinę apimantį pelningumo vertinimo modelį.

4. Ar ES reikia imtis kokių nors veiksmų, siekiant remti neviešo platinimo rinkų vystymą, išskyrus paramą rinkos principais grindžiamoms pastangoms, kuriomis siekiama susitarti dėl bendrų standartų?

Ne, veiksmų ES lygmeniu gali prireikti imtis tuo atveju, jeigu šios rinkos principais grindžiamos pastangos nebus sėkmingos.

4.2.

Kapitalo rinkų vystymo ir integravimo priemonės

5. Kokios papildomos priemonės galėtų padėti išplėsti galimybes gauti finansavimą ir skirti lėšas tiems, kam jų reikia?

Paprastai galimybės gauti finansavimą pagerėtų sukūrus specialiai pritaikytus investicinius produktus, nes jie labiau atitiktų įmonių poreikius (pavyzdžiui, atsižvelgiant į grąžinimo terminus, užstatus ir mokėjimų struktūrą).

Be to, reguliavimo institucijos turėtų sudaryti galimybę išleisti skolos priemones, kurios, kaip tam tikra sutarties su obligacijų turėtojais rūšis, turėtų būti kuo panašesnės į projektų finansavimo ir įmonių skolinimosi iš bankų priemones.

6. Ar reikėtų imtis tokių priemonių kaip standartizavimas, siekiant skatinti didesnį įmonių obligacijų rinkų likvidumą? Jeigu taip, kokių priemonių reikia ir ar galima jas įgyvendinti rinkos priemonėmis, ar reikia imtis reguliavimo veiksmų?

Taip, standartizavimas padės skatinti didesnį įmonių obligacijų rinkų likvidumą. Šiuo atveju prasminga su visais suinteresuotaisiais subjektais aptarti reguliavimo priemones ir, gavus jų pritarimą, jas taikyti.

7. Ar, be rinkos dalyvių rengiamų gairių rėmimo, reikia imtis kitų ES masto veiksmų siekiant padėti plėtoti standartizuotas, skaidrias ir patikrinti įmanomas aplinkosaugos, socialines ir įmonių valdymo investicijas, įskaitant ekologines obligacijas?

Taip, prie standartizacijos kriterijų reikėtų priskirti konkrečius principus, susijusius su aplinkosaugos, socialinėmis ir įmonių valdymo investicijomis. EESRK sutinka, kad, be kita ko, būtų remiamos ekologinės obligacijos, taip pat ekologinės hipotekos, paskolos efektyvaus energijos vartojimo projektams ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai. Investuotojus reikėtų supažindinti su visomis šiomis galimybėmis. EESRK mano, kad būtina skleisti informaciją ir pradėti plačias aplinkosaugos, socialinių ir įmonių valdymo investicijų skatinimo kampanijas ir šiuo atžvilgiu skelbti geriausiąją praktiką, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su įmonių ir investuotojų asociacijų tinklais ir bendradarbiavimą per šiuos tinklus.

8. Ar tikslinga kurti bendrą ES lygmens apskaitos standartą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įtrauktoms į daugiašalės prekybos sistemos (DPS) sąrašus? Ar toks standartas turėtų tapti „MVĮ augimo rinkų“ platformų ypatybe? Jeigu taip, kokiomis sąlygomis?

Šiuo metu MVĮ Europoje apibrėžiama kaip pačių įvairiausių dydžių įmonės, todėl remiantis šia apibrėžtimi MVĮ negalima grupuoti pagal pramonės sektorių. EESRK pritaria standartinei Europos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčiai ir prašo atnaujinti skirtinguose ES teisės aktuose pateikiamas įvairias apibrėžtis, kad būtų geriau atsispindėta MVĮ įvairovė ir valstybių narių tarpusavio skirtumai, ir jas sujungti (1). Suformuluoti pradedančios augti ir sparčiai augančios įmonės apibrėžtį ir ypatingą dėmesį skirti tokių įmonių poreikiams kapitalo rinkoje. Priešingu atveju į DPS bus įtrauktas tik nedidelis skaičius šalių, o į augančias rinkas bus sunku pritraukti daugybę tarpvalstybinių investuotojų. Tokio standarto turinys turėtų derėti su ribotais MVĮ finansiniais ir administraciniais ištekliais.

9. Ar yra kliūčių, trukdančių plėtoti tinkamai reguliuojamas visuomenės finansavimo arba tarpusavio skolinimo priemones, taip pat ir tarpvalstybiniu mastu? Jeigu taip, kaip reikėtų jas šalinti?

Nacionalinės teisės aktų skirtumai yra pagrindinė silpno tokių galimų investavimo formų kaip sutelktinis finansavimas vystymosi priežastis. Todėl Komisijai patariama skatinti teisės aktų suderinimą.

4.3. Finansavimo šaltinių plėtojimas ir įvairinimas

10. Kokiomis politikos priemonėmis būtų galima paskatinti institucinius investuotojus pritraukti lėšų ir investuoti daugiau ir į įvairesnį turtą, visų pirma į ilgalaikius projektus, MVĮ ir sparčiai augančias naujai įsteigtas įmones?

Prieš imantis kokių nors kitų priemonių, reikia pakeisti institucinių investuotojų portfeliams taikomas taisykles, nes daugumoje valstybių narių tokiems investuotojams apskritai draudžiama investuoti.

11. Kokių veiksmų būtų galima imtis, siekiant sumažinti fondų valdytojams tenkančias investicinių fondų steigimo ir prekybos visoje ES sąnaudas? Kokios kliūtys trukdo fondams pasinaudoti masto ekonomijos privalumais?

Sąnaudos nėra pernelyg didelės net ir dabar, be to, jos visų pirma priklauso nuo prekybos kanalų. Prekiaujant fondais per bankų filialus arba kitas finansų įstaigas paprastai nepatiriamos didelės sąnaudos ir jiems nekyla kliūčių pasinaudoti masto ekonomijos privalumais. Fondai, kuriais prekiaujama atskirai, paprastai atsieina brangiau.

Reikėtų supaprastinti ir suvienodinti lėšas pritraukiančius prospektus; tą patį galima pasakyti ir apie visus registracijos dokumentus, kurių reikia norint patekti į atitinkamą reguliuojamą rinką.

Reikia sukurti bendrą Europos vertybinių popierių biržos segmentacijos modelį, pagal kurį MVĮ būtų skirstomos atsižvelgiant į jų kaip emitentų rūšį. Tą patį rezultatą galima pasiekti sukuriant specialius segmentus atitinkamose nacionalinėse reguliuojamose rinkose.

12. Ar rengiant specialią tvarką investicijoms į infrastruktūrą, reikėtų orientuotis į tam tikrus aiškiai nustatomus turto poklasius? Jeigu taip, kuriems iš jų Komisija turėtų teikti pirmenybę ateityje peržiūrėdama tokias rizikos ribojimo taisykles, kaip IV kapitalo reikalavimo direktyva, Kapitalo reikalavimų reglamentas ir „Mokumas II“?

EESRK siūlo, kad siekiant finansuoti infrastruktūros projektus būtų:

—	sukurtas išsamesnis visuomenės atliekamos infrastruktūros peržiūros procesas siekiant užtikrinti labiau strategiškai koordinuojamą planavimą,

—	daugiau dėmesio skiriama Vyriausybiniam ir Europos lygmens finansiškai negyvybingų, bet socialiniu požiūriu svarbių projektų finansavimui (šiuo atveju (iš dalies) galima naudoti garantijas siekiant užtikrinti šių projektų gyvybingumą),

—	parengtas lengvai suprantamas infrastruktūros finansavimo per bankus ir kapitalo rinkas vadovas,

—	iš dalies pakeistos infrastruktūros projektų atskaitomybės ir reguliavimo sąlygos siekiant, kad jos taptų patrauklesnės investuotojams,

—

apibrėžti tam tikri aiškiai identifikuojami infrastruktūros projektų pogrupiai ir sukurta speciali jiems skirtų infrastruktūros investicijų vertinimo sistema. Tokia sistema reiškia įvairių kiekvienam pogrupiui būdingų rizikos rūšių vertinimą, kuris pagerins nuspėjamumą taip, kad investicijos taps patrauklesnės instituciniams investuotojams,

—	dažniau naudojamos struktūros, kurios sudaro sąlygas mažmeniniams investuotojams aktyviau dalyvauti užtikrinant nelikvidų finansavimą,

—	pakeista padėtis, kuri susidarė dėl to, kad pagal dabartinio „Mokumas II“ kapitalo poreikio koeficientus nėra daromas skirtumas tarp ilgalaikės įmonės paskolos ir infrastruktūros skolos,

—	didinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę, reikalaujant, kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti su visomis sutartimis ir jai būtų nuolat teikiamos ataskaitos dėl jų ekonominio naudingumo.

13. Ar pasiūlius standartizuotą produktą arba pašalinus esamas kliūtis patekti į tarpvalstybinę rinką, būtų sustiprinta bendroji pensijų skyrimo rinka?

Taip. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų skyrimas ir koncepcijos valstybėse narėse labai skiriasi ir į Komisijos žaliojoje knygoje nurodytą tikslą sukurti Europos masto pensijų sistemą.

14. Ar atlikus EKRF ir ESVF reglamentų pakeitimus būtų lengviau didesnių ES fondų valdytojams valdyti šių rūšių fondus? Ar reikėtų atlikti kokių nors kitų pakeitimų, kad padaugėtų šių rūšių fondų?

Visai įmanoma, kad dėl tokių pakeitimų didelių fondų valdytojai labiau susidomės tokių fondų valdymu. Tačiau dėl to taip pat gali susidaryti pernelyg didelė koncentracija ir atsirasti per daug interesų konfliktų. Todėl, prieš imantis tokios priemonės, patartina atidžiai išnagrinėti, ar tai yra pagrindinė kliūtis, trukdanti didelių fondų valdytojams valdyti tokius fondus.

15. Kaip reikėtų toliau plėtoti Europos Sąjungoje privatųjį akcinį ir rizikos kapitalą, kaip alternatyvų ekonomikos finansavimo šaltinį? Visų pirma, kokiomis priemonėmis būtų galima skatinti didinti rizikos kapitalo fondų mastą ir gerinti rizikos kapitalo investuotojų galimybes pasitraukti?

Privačiojo akcinio kapitalo ir rizikos kapitalo fondus galima padidinti tinkamai sušvelninus institucinių investuotojų, pavyzdžiui, pensijų fondų, draudimo bendrovių ir kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS), portfeliams taikomus apribojimus.

16. Ar yra kliūčių saugiai didinti tiek bankų, tiek nebankinį tiesioginį skolinimą įmonėms, kurioms reikia finansavimo?

Pasibaigus finansų krizei, dėl griežtesnių reikalavimų kapitalo pakankamumui ir poreikio sumažinti kylančią riziką bankų paskoloms pradėta taikyti daugiau apribojimų. Daugelyje valstybių narių nebankinis tiesioginis skolinimas dažnai būna neleidžiamas pagal teisės aktus; daugeliu atveju draudimo bendrovės, pensijų fondai ir kitos finansų įstaigos negali tiesiogiai skolinti nefinansų bendrovėms.

17. Kaip būtų galima padidinti tarpvalstybinį mažmeninių subjektų dalyvavimą KIPVPS?

Tarpvalstybinės investicijos neatsiejamos nuo gerai išplėtotos investavimo kultūros, atitinkamų žinių ir užsienio kalbų mokėjimo. Todėl tarpvalstybinį mažmeninių investuotojų dalyvavimą galima padidinti tik skatinant naudotis asmeninių finansinių planuotojų (konsultantų) paslaugomis, kurie galėtų padėti mažmeniniams investuotojams priimti labiau pagrįstus sprendimus, kuriais būtų atsižvelgiama į tarptautines aplinkybes.

18. Kaip Europos priežiūros institucijos (EPI) dar gali padėti užtikrinti vartotojų ir investuotojų apsaugą?

Daugumoje valstybių narių nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos paprastai neturi didelių įgaliojimų finansinių paslaugų srityje. Kai kuriais atvejais net neaišku, ar jos apskritai turi kokių nors teisės aktais nustatytų teisių ir kokios tai teisės. Todėl būtų naudinga, jei Europos priežiūros institucijos pasiūlytų priemones, kurios padėtų stiprinti nacionalinių vartotojų apsaugos institucijų įgaliojimus šiuo požiūriu.

19. Kokiomis politikos priemonėmis būtų galima padidinti mažmenines investicijas? Ką dar būtų galima padaryti, siekiant suteikti daugiau galimybių ES piliečiams patekti į kapitalo rinkas ir juos apsaugoti?

Raginti valstybes nares sudaryti palankias sąlygas biržos tarpininkams ir investicinėms bendrovėms, kad jos skirtų lėšų naujiems rizikos kapitalo fondams, kuriems būtų taikomos mokesčių lengvatos (pavyzdžiui, namų ūkių investicijų neapmokestinimas pajamų mokesčiu). Kartu su institucinės vartotojų apsaugos didinimu (kaip nurodyta atsakyme į ankstesnį klausimą) didesnės mažmeninės investicijos taip pat galėtų būti skatinamos nustatant įvairias finansinio švietimo, skirto neprofesionaliems investuotojams ir taupytojams, formas, ir užtikrinant labai gerai reguliuojamas fiziniams asmenims skirtas finansų planavimo konsultacines paslaugas.

20. Ar yra nacionalinės geriausios praktikos kuriant paprastus ir skaidrius investicinius produktus vartotojams pavyzdžių, kuriais būtų galima pasidalyti?

Geriausia praktika dar nėra įsitvirtinusi, ji dar tik formuojasi. Tarp nedaugelio pavyzdžių būtų galima paminėti JK profesionalių asociacijų atliekamą investicinių produktų akreditavimą (2). Apskritai, tokius produktus vystyti nelengva, kadangi investiciniai produktai patys savaime gali būti sudėtingi, be to, emitentai stengiasi patenkinti įvairius poreikius ir bandyti savo produktus išskirti iš kitų panašių produktų. Kita problema gali būti argumentas, kad jei Vyriausybė bando skatinti tokių produktų vystymą, vadinasi, ji kišasi į rinką ir taip riboja konkurenciją. Todėl, užuot dėjus pastangas šioje srityje, būtų naudingiau skatinti plėtoti finansinį švietimą ir finansinio konsultavimo paslaugas pavieniams asmenims.

21. Kokių papildomų finansinių paslaugų reguliavimo veiksmų būtų galima imtis, siekiant užtikrinti, kad ES būtų konkurencinga tarptautiniu mastu ir taptų patrauklia vieta investuoti?

Konkurencingumą reikėtų vertinti iš lyginamosios perspektyvos. Todėl ES kapitalo rinkose investuotojams reikėtų sudaryti sąlygas, kurios būtų bent jau panašios, jei ne geresnės už sąlygas tarptautinėse rinkose. Todėl reikėtų taikyti priemones, kurios pagerintų investuotojų apsaugą ir padėtų pritaikyti mokesčių sistemas (labiau įsigilinant į siūlomo finansinių sandorių mokesčio sąnaudas ir naudą).

22.

Kokių priemonių galima imtis siekiant padėti ES įmonėms lengviau rasti investuotojų ir patekti į kapitalo rinkas trečiosiose šalyse?

Geriausias būdas – skatinti bendradarbiavimą su bankais, kurie turi gerai išvystytą filialų tinklą trečiosiose šalyse.

4.4. Rinkos veiksmingumo didinimas. Tarpininkai, infrastruktūros ir platesnė teisinė sistema

23. Ar yra šiame dokumente neaptartų priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti rinkų veikimą ir efektyvumą, ypač tokiose srityse, kaip nuosavo kapitalo ir obligacijų rinkos veikimas ir likvidumas?

Tai galėtų būti daroma šiomis priemonėmis:

—	reikėtų užtikrinti ilgalaikį minimalų MVĮ išleistų finansinių priemonių rinkos likvidumą. Šį tikslą būtų galima pasiekti kuriant paskatas likvidumo emitentams arba rinkos formuotojams, kurie prekiauja MVĮ išleistomis finansinėmis priemonėmis,

—	būtų galima didinti investuotojų pasitikėjimą MVĮ diegiant įmonių valdymo geriausią praktiką ir įtraukiant svarbiausius finansinius investuotojus į tokių įmonių valdymą,

—	būtų galima didinti MVĮ patrauklumą, pavyzdžiui, numatant MVĮ išleistoms priemonėms, atitinkančioms tam tikrus kriterijus, galimybę taikyti įmonių garantijas (arba specializuotų institucijų garantijas),

—	būtų galima numatyti paskatas MVĮ, kurios įtrauktos į reguliuojamų rinkų sąrašus,

—	būtų galima numatyti paskatas investuotojams, investuojantiems į biržų sąrašus įtrauktų MVĮ išleistas priemones.

24. Jūsų nuomone, ar yra sričių, kuriose bendras taisyklių sąvadas yra nepakankamai išplėtotas?

Bendru taisyklių sąvadu pagrįstas požiūris, kuris suformuotas bankininkystės sektoriuje pagal IV kapitalo reikalavimo direktyvą, Direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, padeda užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir toliau kurti bendrąją rinką. Todėl gali būti labai naudinga šio požiūrio laikytis ir nebankiniame finansų sektoriuje. Panašus požiūris kaip ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje taip pat turėtų būti taikomas ir pagrindinėms sandorio šalims.

25. Ar manote, kad EPI įgaliojimai yra pakankami, kad būtų užtikrinta nuosekli priežiūra? Kokios papildomos priemonės, susijusios su priežiūra ES mastu, iš esmės padėtų kurti kapitalo rinkų sąjungą?

Kalbant apie priežiūros konvergenciją, EESRK:

—	pritaria, kad reikia imtis taisomųjų veiksmų, kuriais siekiama patobulinti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS),

—	ragina remti priemones, palengvinančias EFPIS, naujo Bendro priežiūros mechanizmo (BPŽ) ir bendro pertvarkymo mechanizmo (BPeM) koordinavimą,

—	ragina patikslinti Europos finansų priežiūros institucijų reguliavimo funkcijas siekiant supaprastinti reguliavimo sistemą ir užtikrinti didesnį procedūrų skaidrumą ir veiksmingumą,

—

prašo, kad parengtoje vidutinės trukmės laikotarpio strategijoje būtų numatyta organizacinė ir funkcinė prižiūrėtojų konsolidacija (apsvarstant galimybę įkurti vieną būstinę ir nustatant institucinį modelį, pagal kurį veikia atskira rizikos ribojimo principu pagrįsta priežiūros institucija ir atskira paslaugų teikimo priežiūros institucija visoms finansų įstaigoms (vadinamasis „twin peaks“ modelis),

—	ragina Europos Komisiją įvertinti struktūrinių sprendimų dėl EFPIS organizavimo ir institucijų finansavimo tvarkos įvykdomumą.

26. Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, ar yra vertybinių popierių nuosavybės taisyklių tikslinių pakeitimų, kuriais būtų galima prisidėti prie didesnės kapitalo rinkų integracijos ES?

Indėlius priimančių institucijų tarpusavio santykiai turėtų būti pagerinti, tą patį galima pasakyti ir apie tarpvalstybinio tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų saugumą.

27. Kokių priemonių būtų galima imtis, siekiant pagerinti tarpvalstybinius užstato srautus? Ar reikėtų gerinti teisinį užstato ir baigiamosios užskaitos susitarimų įgyvendinimą tarpvalstybiniu mastu?

Priemonės, kuriomis siekiama sukurti bendrą Europos tarpvalstybinių užstatų registrą arba nustatyti nacionalinių registrų atitinkamų departamentų ryšius, turi būti vertinamos teigiamai. Neįgyvendinus tokių priemonių, tarpvalstybinės investicijos išliks ribotos.

28. Kokios yra pagrindinės integruotų kapitalo rinkų kliūtys, kylančios dėl įmonių teisės, įskaitant įmonių valdymą? Ar yra tikslinių priemonių, kurios padėtų įveikti šias kliūtis?

Komercinės teisės, verslo praktikos ir įmonių valdymo modelių valstybėse narėse skirtumai sukelia daugiausiai kliūčių kuriant kapitalo rinkų sąjungą. Šiai problemai spręsti prireiks daug laiko ir pastangų, tačiau ją būtina išspręsti. Šiuo atveju reikės atidžiai išnagrinėti valstybių narių jurisdikcijas.

29. Kokius konkrečius nemokumo teisės aktų aspektus reikėtų suderinti, kad būtų skatinamas visos Europos kapitalo rinkos kūrimas?

Nemokumo įstatymai yra labai svarbūs kapitalo rinkoms, be to, šiuos įstatymus kaip ir komercinę teisę ir įmonių valdymą, reikėtų suderinti atlikus išsamią analizę, nes priešingu atveju kyla pavojus, kad investicijos bus nukreiptos į šalis, kuriose užtikrinama geresnė investuotojų apsauga. Ypač „fresh start“ galimybė turėtų būti atidžiai apsvarstyta.

30. Kokias mokestines kliūtis reikėtų nagrinėti pirmiausia, siekiant labiau integruoti kapitalo rinkas ES ir užtikrinti tvirtesnę finansavimo sistemą įmonių lygmeniu, ir kokiomis priemonėmis būtų galima tai padaryti?

Mokesčių sistemų struktūra valstybėse narėse labai skiriasi ir ji labai jautriai reaguoja į bet kokius pakeitimus. Dabartiniame etape mokesčių sistemas bus labai sunku suderinti, todėl šis uždavinys turėtų būti įgyvendinamas kaip paskutinis proceso etapas.

31. Kaip ES galėtų geriausiai remti rinkoje kuriamas naujas technologijas ir verslo modelius, kad tai būtų naudinga integruotoms ir veiksmingoms kapitalo rinkoms?

ES turėtų sutelkti dėmesį į bendro skaitmeninio tinklo infrastruktūros sukūrimą, kuri sukurtų sparčius, veiksmingus ir saugius ryšius tarp rinkų, įmonių ir investuotojų (3), taip pat sudarytų galimybę nuotoliniu būdu ir tarpvalstybiniu lygmeniu dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti būdų, padedančių mažinti palyginti dideles tarpuskaitos ir atsiskaitymo sąnaudas prekiaujant su užsienio valstybėmis, paieškoms.

32. Ar yra kitų, šioje žaliojoje knygoje neaptartų klausimų, dėl kurių, jūsų nuomone, reikia imtis veiksmų siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą? Jeigu taip, kokie tai klausimai ir kokių veiksmų būtų galima imtis?

Žaliojoje knygoje pateikiama išsami dabartinės padėties Europos kapitalo rinkose apžvalga, taip pat aprašomos priemonės, kurių reikia kuriant KRS. Šiame etape klausimų pakanka, todėl labiau verta stengtis geriau planuoti priemonių, dėl kurių jau priimtas sprendimas, įgyvendinimo tvarkaraštį ir pasirinkti kai kurias svarbias pradines taktines reformas, kurios turėtų duoti apčiuopiamų rezultatų ir daryti tiesioginį ir išmatuojamą poveikį. Tai bus postūmis, kuris palengvins sudėtingesnių reformų įgyvendinimą ateityje.

Nepaisant to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad žalioji knyga neapima:

—	finansinių priemonių rizikos vertinimo,

—	priemonių, susijusių su finansinių produktų procikliškumo problema.

Briuselis, 2015 m. liepos 1 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Henri MALOSSE

(1) Apskritai, bendra MVĮ apibrėžtis išdėstyta ES rekomendacijoje 2003/361, kuri yra gana pasenusi ir neatspindi nei ES plėtros, nei ekonomikos realijų po krizės. Šioje žaliojoje knygoje vartojama MVĮ apibrėžtis yra pateikta 2014 m. gegužės 15 d. Direktyvoje 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų. 2013 m. birželio 26 d. direktyvoje 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų pateikiama kita apibrėžtis.

(2) Britanijos draudikų asociacija, Britanijos bankininkų asociacija ir „Building Societies“ asociacija derybose su Britų standartų institutu nusprendė sukurti paprastus finansinius produktus, kurie atitiktų sutartus principus, pateiktus Sergeant ataskaitoje (2013 m. kovas).

(3) Vienas geriausios praktikos pavyzdžių – nepriklausomų elektroninė įmonių skolinimosi rinka FINPOINT https://www.finpoint.co.uk/