31.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 251/19

Pagrindinis pranešėjas:

Etele BARÁTH

1.1.

EESRK sutinka su Tarybai pirmininkaujančia Latvija, kuri pripažįsta, kad skatinant Europos konkurencingumą ypač svarbu peržiūrėti strategiją „Europa 2020“. EESRK pritaria tiesioginiam sustiprinto Europos konkurencingumo ir pavyzdinės iniciatyvos „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (1) susiejimui, įskaitant didžiulius padarinius pramonei, darbo rinkai ir apskritai visuomenei, kuriuos nepakankamai įvertino Europos Komisija ir Taryba. Šiomis aplinkybėmis būtina bendra vidutinės trukmės ir ilgalaikė vizija ir stipresnis atsakomybės jausmas.

1.2.

Šioje EESRK nuomonėje pasiūlytos priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad strategija „Europa 2020“ (vėliau strategija „Europa 2030“) palaipsniui per keletą metų taptų pagrindine koncepcija, kuria būtų grindžiamos ilgalaikės ES ekonomikos, socialinės ir teritorinės strategijos, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių padėtį.

1.3.

Finansų krizė padarė didelį poveikį strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui, nes atsirado apribojimų ir kliūčių, susijusių su strategijos tikslų veiksmingumu, tinkamumu ir legitimumu, taip pat valdymo modeliu. Apskritai ES šiuo metu yra daug labiau nutolusi nuo strategijos „Europa 2020“ tikslų nei 2010 m. Strategija vis dėlto nukentėjo nuo krizės.

1.4.

Daugiau informacijos apie esamą padėtį galima rasti Komisijos parengtoje strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros apžvalgoje ir EESRK nuomonėje (2). Nuomonėje išdėstytas ne vienas įdomus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti rengiant pasiūlymus dėl perspektyvinių peržiūrėtos strategijos pakeitimų. Jau ne kartą EESRK yra pabrėžęs, kad Europai reikia gerokai veiksmingesnės, o ne visiškai naujos strategijos.

1.5.

2014 m. rudenį darbą pradėjusi naujos sudėties Komisija paskelbė savo darbo programą pavadinimu „Nauja pradžia Europai“ (3).

EESRK pritaria trims darbo programos ramsčiams:

1.6.

Naujoje darbo programoje nagrinėjamas dešimties politinių gairių, kurios sudaro Europos Komisijos Pirmininko Jean-Claude Juncker prioritetus, įgyvendinimas. Kai kurios iš jų yra ypač svarbios, nes tiesiogiai remia strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą:

1.6.1.

Būtina turėti visuotinę viziją ir strategiją, kaip ją įgyvendinti, taip pat reikia plačiai skleisti informaciją apie tai. EESRK nuomone, strategija „Europa 2020“ ir Investicijų planas Europai turėtų būti daug tampriau susieti.

1.6.2.

EESRK vienoje iš šiuo metu rengiamų nuomonių (5) svarsto klausimą, kaip Investicijų planas Europai turėtų pašalinti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ trūkumus, o naujos finansinės priemonės – padidinti galimybes įgyvendinti jos tikslus.

1.6.3.

EESRK pritaria bendrosios skaitmeninės rinkos dokumentų rinkinio (6) tobulinimui – tai ryžtingas žingsnis įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ skaitmeninę pavyzdinę iniciatyvą. Europos Sąjungos skaitmeninės ateities užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių ramsčių skatinant Europos ekonomikos konkurencingumą ir apibrėžiant tvarų aplinką tausojančios Europos visuomenės vystymąsi. EESRK prašo parengti priemones, kurios užtikrintų, kad platus europiečių naudojimasis skaitmeninėmis prietaikomis darytų teigiamą poveikį ir darbui.

EESRK dar kartą pareiškia pritariantis lėšų skyrimui siekiant padengti nepakankamą finansavimą plačiajuosčio ryšio ir skaitmeninių tinklų išplėtimui, dėl kurio Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą 2014 – 2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (7).

1.6.4.

EESRK dar kartą patvirtina savo nuomonę, jog būtina parengti bendrą Europos energetikos politiką, numatančią energijos kainų reguliavimą ir skirtumų mažinimą, vidaus energetikos rinkos sąlygų gerinimą, energetinės priklausomybės nuo ES nepriklausančių šalių mažinimą ir skatinančią plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

2.1.

2014 m. pabaigoje paskelbtoje metinėje augimo apžvalgoje (MAA) (8) oficialiai atsižvelgiama į naują vystymosi planą, kuris yra itin svarbus Europos Sąjungos ateičiai. Galiausiai pagrindiniai Europos semestro, nacionalinių reformų programų ir strategijos „Europa 2020“ tikslai turėtų būti susieti su ilgalaike vizija.

2.1.1.

Suderintas postūmis investicijoms, remiantis Investicijų planu Europai:

2.1.2.

Atnaujintas įsipareigojimas vykdyti struktūrines reformas;

2.1.3.

Fiskalinės atsakomybės užtikrinimas;

2.1.4.

Optimalus esamų taisyklių lankstumas;

2.1.5.

Esminis valdymo sistemos modernizavimas siekiant didesnio veiksmingumo ir didesnės bendros valstybių narių ir ES atsakomybės.

3.

Netrukus bus baigta derinti veiksmų programas, kurios buvo parengtos Komisijos ir valstybių narių partnerystės susitarimų pagrindu. Kadangi programa „Nauja pradžia“ neišvengiamai turės įtakos įvairioms nacionalinėms programoms tiek dėl tikslų, tiek ir dėl priemonių, iki šiol vykdytą koordinavimą reikia sustiprinti.

3.1.

Naudojimosi struktūriniais ir sanglaudos fondais svarba, veiksmingumas ir efektyvumas turi didelės įtakos naujų finansinių ir teisinių priemonių įgyvendinimo sistemoms. EESRK siūlo parengti investicijų į infrastruktūrą ir ekonomikos vystymo programas, kurios yra remiamos fondų lėšomis, apžvalgą ir suderinti ją su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) (9).

3.2.

Siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus labai svarbu pasiekti Investicijų plano ir Europos strateginių investicijų fondo tikslus, sustiprinti 2014–2020 m. ES fondų sverto poveikį ir padvigubinti inovatyvių finansinių priemonių efektyvumą.

3.3.

EESRK, RK ir Europos Parlamento nariai pasiūlė įvairių galimybių numatyti tam tikras lengvatas pereinamuoju laikotarpiu siekiant padidinti išteklius, kad būtų galima suteikti postūmį ES investicijoms. Reikėtų apsvarstyti, kaip, nekeičiant taisyklių ir laikantis Komisijos požiūrio, būtų galima pasiekti, kad valstybių narių bendras finansavimas struktūrinių fondų lėšas naudojant ilgalaikėms socialinėms investicijoms (ypač švietimo srityje), būtų neįtrauktas apskaičiuojant deficitą. EESRK pritaria šiuo metu Europos Komisijoje vykstančioms diskusijoms dėl „auksinės taisyklės“, t. y. į ateitį orientuotų viešųjų investicijų neįtraukti į valstybės grynojo deficito skaičiavimus, atliekamus pagal ekonominės ir pinigų sąjungos fiskalines taisykles (10).

3.4.

Finansiniu požiūriu svarbu laikytis nuoseklumo įvairių išlaidų rūšių, pavyzdžiui, transeuropinio tinklo bendro finansavimo sistemos (11), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (12) ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir bendrai finansuojamų nacionalinių investicijų, atžvilgiu. Komisija tai turėtų patikslinti.

3.5.

Siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir stiprinant ilgalaikį konkurencingumą, ne mažiau svarbu struktūrinius fondus labiau orientuoti į aplinkos programų arba žmogiškojo matmens programų įgyvendinimą, nes tai gali paskatinti nustatyti „ne vien tik BVP“ (13) veiksnius. Atsižvelgiant į papildomo finansavimo galimybes, daugiau dėmesio reikėtų skirti „į gamybą orientuoto“ vystymosi sistemai ir sritims, remiančioms visuomenę, šeimą ir individualias vertybes, pavyzdžiui, švietimą ir sveikatos priežiūrą.

4.

EESRK tvirtai tiki, kad peržiūrėta ir sustiprinta strategija „Europa 2020“ galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį įgyvendinant naują, į vystymąsi ir didesnį konkurencingumą orientuotą Europos ekonomikos valdymą.

4.1.

Dėl kintančių prioritetų ir norint sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, būtų naudinga turėti vieno langelio principu veikiantį centrą, užtikrinantį veiksmingą užduočių ir procedūrų koordinavimą ir racionalizavimą – tai pasakytina ir apie ES agentūras.

4.2.

Vertėtų apsvarstyti galimybę sukurti vieno langelio principu veikiantį centrą, skirtą agentūrų bendradarbiavimui ir koordinavimui tarp realiosios ekonomikos ir Europos bei nacionalinio (regionų) lygmens valdyti ir prižiūrėti arba šioms reikmės pritaikyti jau veikiantį organą. Toks požiūris padėtų išvengti dubliavimo ir sukurti geresnę sinergiją.

5.1.

Kadangi strategijos „Europa 2020“ valdymo sąsajos tarp trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų yra labai silpnos, būtina imtis bent jau šių, toliau išdėstytų veiksmų:

5.1.1.

metinėje augimo apžvalgoje turėtų būti pateikta nuoroda į strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pažangą:

5.1.2.

Kadangi situacija valstybėse narėse labai skiriasi, reikia lankstesnio vertinimo ir aiškių tikslų bei tikslingų priemonių, kurios būtų nurodytos konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, pavyzdžiui:

a.

įgyvendinimas jį siejant su „tvariu konkurencingumu“;

b.

priemonių, remiančių naują gerovę ir aplinkos apsaugą, priėmimas (15);

c.

naujo ES darbo rinkos tendencijų rodiklio taikymas kuriant iš tikrųjų naujas darbo vietas ES lygmeniu.

7.1.

EESRK pritaria Komisijos pozicijai, kad skaitmeninės technologijos leidžia įdiegti naujus gamybos būdus ir teikti paslaugas, keičia mūsų gyvenimo būdą ir darbo bei mokymosi metodus (16). Su pavyzdine iniciatyva „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (17) susiję EESRK pasiūlymai ir pagrindiniai akcentai dėl plataus užmojo bendrosios skaitmeninės rinkos yra šie:

7.2.

Skaitmeninių technologijų vystymasis ir platus jų taikymas daro poveikį beveik visiems ekonomikos sektoriams vykstant labai didelio masto struktūriniams pokyčiams. Piliečiams šie pokyčiai svarbūs ne tik kaip vartotojams, bet visų pirma jų darbo vietoje. Be to, skaitmeninės technologijos didina ne tik savarankiškumą ir lankstumą – jos verčia didinti efektyvumą darbo vietose, o tai pareikalauja didelių susijusių subjektų sąnaudų, įskaitant ir tai, kad kai kuriais atvejais žmonės netenka darbo. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad šių klausimų išbraukimas iš beveik visų Europos skaitmeninės darbotvarkės iniciatyvų yra didelė spraga ir ragina keisti mąstymą, o savo poziciją šiuo klausimu pateiks atskiroje nuomonėje savo iniciatyva (19).

8.1.

Žingsniai kuriant į vystymąsi orientuotą valdymą:

9.

„Gero“, į vystymąsi orientuoto valdymo prielaidos