30.8.2014 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 291/1 |
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
Pranešimas dėl nedidelės svarbos susitarimų, kuriais nėra reikšmingai ribojama konkurencija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį (de minimis pranešimas)
2014/С 291/01
I.
1. |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalyje draudžiami įmonių susitarimai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad ta nuostata netaikoma tada, kai susitarimo poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai arba konkurencijai nėra žymus [reikšmingas] (1). |
2. |
Teisingumo Teismas taip pat išaiškino, kad susitarimas, kuris gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurio tikslas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, savo pobūdžiu, neatsižvelgiant į galimą konkretų jo poveikį, yra žymiai [reikšmingai] ribojantis konkurenciją (2). Todėl šis pranešimas netaikomas susitarimams, kurių tikslas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje. |
3. |
Šiame pranešime Komisija, nustatydama rinkos dalies ribas, nurodo aplinkybes, kuriomis, jos nuomone, susitarimai, kurių poveikis gali būti konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, nėra reikšmingai ribojantys konkurenciją pagal Sutarties 101 straipsnį. Apibrėžiant, kas nėra reikšmingas poveikis, neturima omenyje, kad įmonių susitarimai, kurių atveju viršijamos šiame pranešime nustatytos ribos, yra reikšmingai ribojantys konkurenciją. Tokių susitarimų poveikis konkurencijai gali būti ir nereikšmingas, todėl jie gali būti nedraudžiami pagal Sutarties 101 straipsnio 1 dalį (3). |
4. |
Sutarties 101 straipsnio 1 dalis taip pat gali būti netaikoma susitarimams, jei jie negali reikšmingai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos. Šiame pranešime nenurodoma, kas yra reikšmingas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Gairės dėl šio poveikio pateikiamos Komisijos pranešime dėl poveikio prekybai (4), kuriame Komisija nustato 5 % rinkos dalies ribą ir 40 mln. EUR apyvartos ribą, kuriomis ji kiekybiškai išreiškia, kokie susitarimai iš esmės negali reikšmingai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos (5). Tokiems susitarimams, net jei jų tikslas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas, Sutarties 101 straipsnio 1 dalis paprastai netaikoma. |
5. |
Šiame pranešime nagrinėjamais atvejais Komisija nepradės bylos nagrinėjimo nei gavusi skundą, nei savo iniciatyva. Be to, jei Komisija pradės bylos nagrinėjimą, bet įmonės galės įrodyti nuoširdžiai maniusios, kad 8, 9, 10 ir 11 punktuose nurodytos rinkos dalies ribos nebuvo viršytos, ji netaikys baudų. Šiuo pranešimu taip pat siekiama pateikti valstybių narių teismams ir konkurencijos institucijoms gairių dėl Sutarties 101 straipsnio taikymo (6), nors šis pranešimas ir nėra joms privalomas. |
6. |
Šiame pranešime nustatyti principai taip pat taikomi įmonių asociacijų sprendimams ir suderintiems veiksmams. |
7. |
Šis pranešimas nedaro poveikio jokiems Sutarties 101 straipsnio aiškinimams, kuriuos gali pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. |
II.
8. |
Komisija mano, kad įmonių susitarimais, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių poveikis gali būti konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, nėra reikšmingai ribojama konkurencija, kaip tai apibrėžta Sutarties 101 straipsnio 1 dalyje:
|
9. |
Tai atvejais, kai sunku nustatyti, ar susitarimas priskirtinas konkurentų, ar nekonkuruojančių šalių susitarimams, taikoma 10 % riba. |
10. |
Jei atitinkamoje rinkoje konkurencija yra apribota dėl suminio įvairių tiekėjų arba platintojų sudarytų prekių arba paslaugų pardavimo susitarimų poveikio (lygiagrečių susitarimų, darančių panašų poveikį rinkai, tinklų suminio stūmimo iš rinkos arba kliūčių įeiti į ją sudarymo poveikio), 8 ir 9 punktuose nustatytos rinkos dalies ribos ir konkurentų, ir nekonkuruojančių šalių susitarimų atžvilgiu mažinamos iki 5 % Paprastai manoma, kad atskiri tiekėjai arba platintojai, kurių rinkos dalis ne didesnė kaip 5 %, negali reikšmingai prisidėti prie suminio stūmimo iš rinkos arba kliūčių įeiti į ją sudarymo poveikio (8). Suminis stūmimo iš rinkos arba kliūčių įeiti į ją sudarymo poveikis mažai tikėtinas, jei panašų poveikį darantys lygiagretūs susitarimai (jų tinklai) apima mažiau nei 30 % atitinkamos rinkos. |
11. |
Komisija taip pat mano, kad susitarimais konkurencija nėra reikšmingai ribojama, jei susitarimo šalių užimamos rinkos dalys dvejus kalendorinius metus iš eilės neviršija 8, 9 ir 10 punktuose nustatytų atitinkamai 10 %, 15 % ir 5 % ribų daugiau kaip 2 procentiniais punktais. |
12. |
Norint apskaičiuoti rinkos dalį, būtina apibrėžti atitinkamą rinką. Ją sudaro atitinkama produkto rinka ir atitinkama geografinė rinka. Apibrėžiant atitinkamą rinką reikėtų atsižvelgti į Pranešimą dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (9). Rinkos dalys apskaičiuojamos remiantis pardavimo vertės duomenimis arba, jei tinka, pirkimo vertės duomenimis. Jei neįmanoma gauti vertės duomenų, gali būti naudojami kita patikima rinkos informacija, įskaitant apimties duomenis, pagrįsti skaičiavimai. |
13. |
Atsižvelgiant į 2 punkte nurodytą Teisingumo Teismo išaiškinimą, šis pranešimas netaikomas susitarimams, kurių tikslas yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje. Todėl Komisija tokiems susitarimams netaikys naudojant 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytas rinkos dalies ribas nustatyto saugumo garanto (10). Pavyzdžiui, dėl konkurentų susitarimų pasakytina, kad Komisija visų pirma netaikys šiame pranešime nustatytų principų susitarimams, kuriais numatomi apribojimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama: a) nustatyti kainas parduodant produktus trečiosioms šalims; b) apriboti gamybos ar pardavimo apimtį arba c) pasidalyti rinkas ar klientus. Be to, Komisija netaikys naudojant tas rinkos dalies ribas nustatyto saugumo garanto susitarimams, kuriais numatomas bent vienas iš apribojimų, kurie bet kuriame iš dabartinių ar būsimų Komisijos bendrosios išimties reglamentų yra išvardyti kaip sunkūs apribojimai (11). Komisija mano, kad paprastai tokie susitarimai yra ribojantys pagal savo tikslą. |
14. |
Saugumo garantas, nustatytas naudojant 8, 9, 10 ir 11 punktuose nustatytas rinkos dalies ribas, ypač aktualus tų rūšių, kurioms netaikomas joks Komisijos bendrosios išimties reglamentas, susitarimams (12). Saugumo garantas taip pat aktualus susitarimams, kuriems taikomas Komisijos bendrosios išimties reglamentas, jei tais susitarimais numatytas vadinamasis neleistinas apribojimas, kuris nėra įtrauktas į sunkių apribojimų sąrašą, tačiau kuriam, nepaisant to, nėra taikomas Komisijos bendrosios išimties reglamentas (13). |
15. |
Šiame pranešime sąvokos „įmonė“, „susitarimo šalis“, „platintojas“ ir „tiekėjas“ apima atitinkamas su jomis susijusias įmones. |
16. |
Šiame pranešime „susijusios įmonės“ – tai:
|
17. |
16 punkto e papunkčio atveju rinkos dalis, kurią užima šios bendrai valdomos įmonės, paskirstoma vienodai kiekvienai įmonei, turinčiai 16 punkto a papunktyje išvardytas teises arba galias. |
(1) Žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Expedia, C-226/11 (Rinkinyje dar nepaskelbta), 16 ir 17 punktus.
(2) Žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimą Expedia, C-226/11, ypač 35, 36 ir 37 punktus.
(3) Pavyzdžiui, žr. 1999 m. sausio 21 d. Sprendimo Bagnasco ir kiti sujungtose bylose C-215/96 ir C-216/96, Rink. p. I-135, 34 ir 35 punktus.
(4) Komisijos pranešimas „Gairės dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose vartojamos poveikio prekybai sąvokos“ (OL C 101, 2004 4 27, p. 81), ypač 44–57 punktai.
(5) Reikėtų pažymėti, kad 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36) ar bet kokioje būsimoje rekomendacijoje, kuria bus keičiama ši rekomendacija, apibrėžtų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) susitarimai taip pat paprastai negali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos. Visų pirma žr. Pranešimo dėl poveikio prekybai 50 punktą.
(6) Visų pirma valstybių narių konkurencijos institucijos ir teismai gali, tačiau neprivalo atsižvelgti į šiame pranešime nustatytas ribas siekdami nuspręsti, ar konkurencija ribojama reikšmingai, ar ne. Žr. 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Expedia, C-226/11, 31 punktą.
(7) Dėl faktinių ir potencialių konkurentų apibrėžties žr. Komisijos komunikato „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“ (OL C 11, 2011 1 14, p. 1) 10 punktą. Dvi įmonės laikomos faktinėmis konkurentėmis, jei veikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje. Įmonė laikoma kitos įmonės potencialia konkurente, kai, tuo atveju, jei nebūtų susitarimo, nedaug, bet nuolat didėjant santykinėms kainoms pirmoji įmonė per trumpą laikotarpį greičiausiai imtųsi būtinų papildomų investicijų arba patirtų kitų būtinų veiklos perorientavimo išlaidų, kad patektų į atitinkamą rinką, kurioje veikia kita įmonė.
(8) Taip pat žr. Vertikaliųjų apribojimų gaires (OL C 130, 2010 5 19, p. 1), ypač 76, 134 ir 179 punktus. Vertikaliųjų apribojimų gairėse kalbant apie tam tikrus apribojimus minima ne tik bendra, bet ir susieta konkretaus tiekėjo arba pirkėjo rinkos dalis, tačiau šiame pranešime nurodant rinkos dalies ribas turimos omenyje bendros rinkos dalys.
(9) Pranešimas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams (OL C 372, 1997 12 9, p. 5).
(10) Šių susitarimų atveju Komisija pasinaudos teise savo nuožiūra nuspręsti, ar pradėti bylos nagrinėjimą.
(11) Dėl nekonkuruojančių šalių tiekimo ir platinimo susitarimų visų pirma žr. 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims (OL L 102, 2010 4 23, p. 1) 4 straipsnį, o dėl nekonkuruojančių šalių licencijavimo susitarimų visų pirma žr. 2014 m. kovo 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 316/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo technologijų perdavimo susitarimų kategorijoms (OL L 93, 2014 3 28, p. 17) 4 straipsnio 2 dalį. Dėl konkurentų susitarimų visų pirma žr. 2010 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1217/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros susitarimams (OL L 335, 2010 12 18, p. 36) 5 straipsnį ir 2010 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1218/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų rūšių specializacijos susitarimams (OL L 335, 2010 12 18, p. 43) 4 straipsnį, taip pat Reglamento (ES) Nr. 316/2014 4 straipsnio 1 dalį.
(12) Pavyzdžiui, joks bendrosios išimties reglamentas netaikomas prekės ženklų licencijų susitarimams ir daugelio rūšių konkurentų susitarimams, išskyrus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros susitarimus ir specializacijos susitarimus.
(13) Dėl neleistinų apribojimų visų pirma žr. Reglamento (ES) Nr. 330/2010 5 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 316/2014 5 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1217/2010 6 straipsnį.