AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo bendrosios aplinkybės, pagrindas ir tikslai

Direktyva 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių[1] priimta 2000 m. kovo 20 d. ir taikoma nuo 2002 m. gegužės 3 d.

Direktyva 2000/9/EB užtikrinamas aukštas lynų kelio įrenginių saugos lygis naudotojams, darbuotojams ir tretiesiems asmenims. Ja nustatomi esminiai reikalavimai, kuriuos turi atitikti lynų kelio įrenginiai, jų infrastruktūra, posistemiai ir saugos komponentai, kad būtų saugūs.

Direktyva 2000/9/EB taip pat yra tų derinamųjų Sąjungos teisės aktų, kuriais bendrojoje ES rinkoje užtikrinamas laisvas būtent lynų kelio įrenginių posistemių ir saugos komponentų judėjimas, pavyzdys. Ja suderinamos sąlygos, kuriomis posistemiai ir saugos komponentai, skirti  įmontuoti į lynų kelio įrenginius, pateikiami rinkai ir pradedami naudoti. Gamintojai turi įrodyti, kad jų posistemiai ar saugos komponentai buvo suprojektuoti ir pagaminti laikantis esminių reikalavimų, pažymėti juos CE ženklu bei pateikti instrukcijas dėl jų įmontavimo į lynų kelio įrenginius.

Direktyva 2000/9/EB grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 114 straipsniu. Tai visiško suderinimo direktyva, pagrįsta  naujojo požiūrio principais, pagal kuriuos gamintojai turi užtikrinti, kad jų gaminiai atitiktų privalomus teisės akte nustatytus veiksmingumo ir saugos reikalavimus, nenustatant konkrečių techninių sprendimų arba specifikacijų.

Direktyva 2000/9/EB taikoma keleiviniams lynų kelio įrenginiams.

Trauka lynais ir keleivių vežimo funkcija yra pagrindinis kriterijus, kuriuo apibrėžiama Direktyvos 2000/9/EB taikymo sritis.

Pagrindinių tipų lynų kelio įrenginiai, kuriems taikoma Direktyva 2000/9/EB, yra funikulieriai, kabinų keltuvai, atjungiamo griebtuvo krėsliniai keltuvai, įtvirtinto griebtuvo krėsliniai keltuvai, kabamieji tramvajai,  dvilyniai kabinų keltuvai (funiteliai), kombinuotieji įrenginiai (kelių tipų lynų kelio įrenginių deriniai, kaip antai kabinų ir krėslinių vežtuvų keltuvai) ir tempiamieji keltuvai.

Lynų kelio įrenginiai apibrėžti kaip visa stacionarioji sistema, sudaryta iš infrastruktūros, posistemių ir saugos komponentų.

Lynų kelio įrenginiams ir jų infrastruktūrai tiesioginį poveikį turi vietovės, kurioje jie įrengti, pobūdis, fizinės savybės, aplinka bei oro ir meteorologiniai veiksniai, taip pat greta jų ant žemės arba ore galintys būti statiniai ir kliūtys.

Todėl siekiant sumontuoti ir pradėti naudoti lynų kelio įrenginius būtina taikyti nacionalines leidimo išdavimo procedūras.

Direktyva 2000/9/EB nustatyti suderinti esminiai reikalavimai, kuriuos turi atitikti lynų kelio įrenginiai, o valstybės narės išlaiko kompetenciją reglamentuoti kitus aspektus, kaip antai žemės naudojimą, regioninį planavimą ir aplinkos apsaugą.

Saugos komponentams ir posistemiams taikomas laisvo prekių judėjimo principas, pagal kurį saugos komponentai turi būti pažymėti CE ženklu, nurodančiu atitiktį Direktyvos 2000/9/EB reikalavimams, įskaitant atitikties vertinimo procedūras.

Atsižvelgiant į Komisijos supaprastinimo tikslus, pasiūlymu siekiama Direktyvą 2000/9/EB pakeisti reglamentu.

Pasiūlymu siekiama Direktyvą 2000/9/EB suderinti su 2008 m. priimtu prekes reglamentuojančių dokumentų rinkiniu, ypač su Naujosios teisės aktų sistemos sprendimu (EB) Nr. 768/2008 (toliau – NTAS sprendimas).

NTAS sprendimu nustatoma bendroji gaminius reglamentuojančių derinamųjų ES teisės aktų sistema. Šią sistemą sudaro visiems gaminius reglamentuojantiems ES teisės aktams bendros nuostatos (pvz., apibrėžtys, nuostatos dėl ekonominės veiklos vykdytojų prievolių, paskelbtųjų įstaigų, apsaugos mechanizmų ir kt.). Šios bendros nuostatos buvo sugriežtintos siekiant, kad direktyvos būtų veiksmingiau taikomos ir įgyvendinamos praktikoje. Įtraukta naujų nuostatų (pvz., dėl importuotojų prievolių), kurios yra labai svarbios siekiant pagerinti rinkoje esančių gaminių saugą.

Komisija jau pasiūlė su NTAS sprendimu suderinti kitas devynias direktyvas, pateikdama derinamųjų teisės aktų rinkinį, kuris buvo priimtas 2011 m. lapkričio 21 d. Ji taip pat pasiūlė su NTAS sprendimu suderinti Direktyvą 97/23/EB dėl slėginės įrangos[2].

Siekiant užtikrinti visų Sąjungos pramonės gaminių derinamųjų teisės aktų nuoseklumą ir atsižvelgiant į politinį įsipareigojimą, prisiimtą patvirtinus NTAS sprendimą, bei NTAS sprendimo 2 straipsnyje nustatytą teisinę prievolę, būtina šį pasiūlymą suderinti su NTAS sprendimo nuostatomis.

Pasiūlymu taip pat siekiama pašalinti kai kuriuos sunkumus, patirtus įgyvendinant Direktyvą 2000/9/EB. Konkrečiau, valdžios institucijos, paskelbtosios įstaigos ir gamintojai turėjo skirtingas nuomones, ar tam tikrų tipų įrenginiai patenka į Direktyvos 2000/9/EB taikymo sritį ir todėl turi būti pagaminti ir patvirtinti pagal Direktyvos reikalavimus ir procedūras. Taip pat skyrėsi nuomonės dėl to, ar tam tikra įranga turėtų būti laikoma posistemiu, infrastruktūra ar saugos komponentu. Be to, Direktyvoje nenurodyta, kokio tipo atitikties vertinimo procedūra turi būti taikoma posistemiams.

Dėl šių skirtingų požiūrių iškraipoma rinka, o ekonominės veiklos vykdytojai veikia skirtingomis sąlygomis. Atitinkamų įrenginių gamintojai ir operatoriai turėjo pakeisti įrangą arba atlikti papildomą sertifikavimo procedūrą, dėl kurių atsirasdavo papildomų išlaidų ir būdavo vėluojama išduoti tų įrenginių leidimus ir juos eksploatuoti.

Todėl siūlomo reglamento tikslas – pagerinti teisinį aiškumą dėl Direktyvos 2000/9/EB taikymo srities, taigi ir geriau įgyvendinti susijusias teisines nuostatas.

Direktyvoje 2000/9/EB taip pat pateikiamos nuostatos dėl posistemių atitikties vertinimo. Tačiau joje nenustatyta konkreti procedūra, kurios turi laikytis gamintojas ir paskelbtoji įstaiga. Be to, gamintojams nenurodomos įvairios atitikties vertinimo procedūros, kurias galima taikyti saugos komponentams. Todėl siūlomame reglamente posistemiams taikomos atitikties vertinimo procedūros suderinamos su saugos komponentams jau taikytomis procedūromis, pagrįstomis Sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (NTAS sprendimas) nustatytais atitikties vertinimo moduliais. Atsižvelgiant į tai, reglamente taip pat nustatomas žymėjimas CE ženklu, siekiant nurodyti atitiktį jo nuostatoms pagal dabartinę saugos komponentams taikomą sistemą.

Pasiūlyme atsižvelgiama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos[3].

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į 2013 m. vasario 13 d. Komisijos priimtą Reglamento dėl gaminių rinkos priežiūros pasiūlymą[4]; tai yra vienas bendras teisės aktas, kuriuo reglamentuojama rinkos priežiūros veikla ne maisto prekių, vartotojų ir ne vartotojų gaminių ir gaminių, kuriems taikomi arba netaikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, srityje. Siekiant, kad rinkos priežiūros veikla Sąjungoje taptų veiksmingesnė, šiuo pasiūlymu sujungiamos rinkos priežiūros taisyklės, nustatytos Direktyvoje 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos[5], Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 765/2008, nustatančiame su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus[6], ir atskiriems sektoriams skirtuose derinamuosiuose teisės aktuose. Siūlomame reglamente dėl gaminių rinkos priežiūros taip pat pateikiamos atitinkamos rinkos priežiūros nuostatos ir apsaugos sąlygos. Todėl esamų atskiriems sektoriams skirtų derinamųjų teisės aktų nuostatos, susijusios su rinkos priežiūra ir apsaugos sąlygomis, turėtų būti pašalintos iš tų derinamųjų teisės aktų. Visa apimantis siūlomo reglamento dėl gaminių rinkos priežiūros tikslas – iš esmės supaprastinti Sąjungos rinkos priežiūros sistemą, kad ji taptų naudingesnė jos pagrindiniams naudotojams: rinkos priežiūros institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams. Direktyvoje 2000/9/EB nustatyta posistemiams ir saugos komponentams skirta apsaugos sąlygos procedūra. Atsižvelgiant į sistemą, kurią planuojama nustatyti siūlomu reglamentu dėl gaminių rinkos priežiūros, į šį pasiūlymą neįtraukiamos NTAS sprendime išdėstytos rinkos priežiūros nuostatos ir apsaugos sąlygos procedūros, taikomos posistemiams ir saugos komponentams. Tačiau siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, jame daroma nuoroda į siūlomą reglamentą dėl gaminių rinkos priežiūros.

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Ši iniciatyva atitinka Bendrosios rinkos aktą[7], kuriame pabrėžiama būtinybė atkurti vartotojų pasitikėjimą rinkai tiekiamų gaminių kokybe ir rinkos priežiūros sugriežtinimo svarba.

Be to, ja prisidedama prie Komisijos geresnio reglamentavimo ir reglamentavimo aplinkos supaprastinimo politikos.

2.           KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Direktyvos 2000/9/EB peržiūros klausimas buvo ilgai ir išsamiai aptariamas nuo 2010 m. Jis buvo svarstomas valstybių narių lynų kelio įrenginių darbo grupėje, su už Direktyvos įgyvendinimą atsakingais nacionaliniais ekspertais, Direktyvoje 2000/9/EB nurodytame nuolatiniame komitete, administracinio bendradarbiavimo lynų kelio įrenginių rinkos priežiūros klausimais grupėje ir Europos lynų kelio įrenginių sektoriaus paskelbtųjų įstaigų koordinavimo grupėje, taip pat su pramonės atstovais ir naudotojų asociacijomis.

Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys, įskaitant gamintojų organizacijas, paskelbtąsias įstaigas ir standartizacijos institucijų atstovus, nuo pat pradžios dalyvavo poveikio vertinimo procese. Direktyvoje 2000/9/EB nurodytame nuolatiniame komitete buvo nuolat svarstomas Direktyvos taikymas ir galimi aspektai, kuriuos reikėtų tobulinti teisėkūros arba ne teisėkūros priemonėmis.

Be to, surengtos trys konkrečios konsultacijos.

Pirmoji konsultacija vykdyta pirmąjį 2010 m. pusmetį rengiant ataskaitą dėl Direktyvos 2000/9/EB įgyvendinimo, kaip nurodyta jos 21 straipsnio 4 dalyje.

Pirmojoje ataskaitoje dėl Direktyvos 2000/9/EB įgyvendinimo[8] Komisija teigė, kad taikant direktyvą buvo sėkmingai kuriama posistemių ir saugos komponentų vidaus rinka ir užtikrinamas aukštas ir vienodas saugos lygis. Ji taip pat nustatė kai kuriuos uždavinius, kuriuos būtina spręsti.

Nustatyti šie spręstini uždaviniai:

– Direktyvos 2000/9/EB taikymo sritis, ypač susijusi su naujų tipų lynų kelio įrenginiais;

– tinkamos aprėpties  posistemių atitikties vertinimo procedūrų trūkumas, dėl kurio posistemių atitikties vertinimas aiškinamas ir vykdomas skirtingai;

– poreikis suderinti Direktyvą 2000/9/EB su NTAS sprendimu.

Antroji ir trečioji konsultacijos surengtos 2012 m. atliekant poveikio vertinimo tyrimą; pirmoji konsultacija buvo susijusi su dabartine padėtimi, per antrąją nagrinėtos politikos galimybės. Galutinė poveikio vertinimo tyrimo ataskaita oficialiai pateikta ir aptarta nuolatinio komiteto posėdžiuose, surengtuose 2012 m. rugsėjo 25 d. ir 2013 m. balandžio 8 d., per kuriuos valstybės narės ir sektoriaus suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti nuomones, atsakymus ir rašytines pozicijas dėl tyrime pateiktų politikos galimybių.

Suinteresuotosios šalys aktyviai dalyvavo nustatydamos uždavinius, kuriuos reikia spręsti, kad Direktyva 2000/9/EB būtų taikoma geriau. Dauguma suinteresuotųjų šalių sutarė dėl nustatytų problemų. Didelė dalis respondentų, dalyvavusių per poveikio vertinimo tyrimą surengtoje konsultacijoje, patyrė sunkumų, susijusių su lynų kelio įrenginių apibrėžtimi ir Direktyvos 95/16/EB, susijusios su liftais[9], taikymo srities riba.

Atsižvelgiant į surinktos informacijos kiekį ir į labiau techninio pobūdžio klausimus, vieša konsultacija nebuvo pradėta, nes tikslinės ekspertų konsultacijos laikytos tinkamesnėmis šiai ganėtinai techninei iniciatyvai vykdyti.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas. Poveikio vertinimas

Atliktas Direktyvos 2000/9/EB peržiūros poveikio vertinimas.

Remdamasi surinkta informacija, Komisija, atlikdama poveikio vertinimą, išnagrinėjo ir palygino tris galimybes.

1 galimybė. Nesiimti veiksmų (dabartinė padėtis nekeičiama)

Pasirinkus šią galimybę Direktyva 2000/9/EB nebūtų keičiama.

2 galimybė. Imtis ne teisėkūros priemonių

Pasirinkus antrą galimybę būtų galima parengti išsamesnes Direktyvos 2000/9/EB įgyvendinimo gaires, susijusias su jos taikymo sritimi, ir pateikti rekomendacijas dėl konkrečių atitikties vertinimo procedūrų, skirtų posistemiams vertinti, taikymo; tai būtų galima įgyvendinti parengiant naujas Direktyvos 2000/9/EB taikymo gaires.

3 galimybė. Imtis teisėkūros priemonių

Pasirinkus šią galimybę Direktyva 2000/9/EB būtų iš dalies keičiama.

Pirmenybė teikiama 2 ir 3 galimybių deriniui, nes:

– manoma, kad tai tinkamiausias problemos sprendimo būdas, nes taikymo sritis ir apibrėžtys taps aiškesnės, o posistemių ir saugos komponentų atitikties vertinimo procedūros – nuoseklesnės ir lankstesnės;

– ekonominės veiklos vykdytojai ir paskelbtosios įstaigos nepatirs didelių sąnaudų; jau dabar atsakingai veikiantys subjektai nepatirs reikšmingo ekonominio ar socialinio poveikio;

– geriau veiks posistemių ir saugos komponentų vidaus rinka, nes visi ekonominės veiklos vykdytojai (pirmiausia importuotojai ir platintojai) ir paskelbtosios įstaigos veiks vienodomis sąlygomis;

– pasirinkus 1 galimybę nebūtų išspręsta teisinio netikrumo problema, kilusi dėl tam tikrų Direktyvos 2000/9/EB nuostatų, ir todėl Direktyva nebus geriau įgyvendinama.

Pasiūlyme siūloma:

· aiškiai apibrėžti taikymo sritį, susijusią su lynų kelio įrenginiais, suprojektuotais ir vežimo, ir laisvalaikio tikslams;

· parengti įvairias posistemių atitikties vertinimo procedūras, pagrįstas galiojančiais saugos komponentams skirtais atitikties vertinimo moduliais, suderintais su NTAS sprendimu;

· suderinti nuostatas su NTAS sprendimu.

Dėl šio pasiūlymo poveikio ekonominės veiklos vykdytojams bus užtikrintos vienodos veiklos sąlygos ir geresnė keleivių, kitų naudotojų, darbuotojų ir trečiųjų asmenų sauga.

3.           TEISINIAI pasiūlymo aspektai

3.1. Taikymo sritis ir apibrėžtys

Siūlomo reglamento taikymo sritis atitinka Direktyvos 2000/9/EB taikymo sritį ir apima lynų kelio įrenginius, įskaitant jų infrastruktūrą, taip pat lynų kelio įrenginiams skirtus posistemius ir saugos komponentus.

Pasiūlymu tikslinama ir atnaujinama galiojanti taikymo sritis.

Visų pirma, atsižvelgiant į naujų tipų lynų kelio įrenginių kūrimą, patikslinta, kad pramogoms atrakcionų arba pramogų parkuose naudojamų lynų kelio įrenginių neįtraukimas į taikymo sritį netaikomas lynų kelio įrenginiams, kurių funkcija dvejopa, t. y., kurie skirti ir žmonėms vežti, ir laisvalaikio veiklai.

Pasiūlyme tam tikri žemės ūkio ar pramonės tikslais naudojami lynų kelio įrenginiai ir toliau neįtraukiami į taikymo sritį, tačiau jame patikslinta, kad kalnų nameliams bei trobelėms pasiekti skirti lynų kelio įrenginiai, kuriais nenumatyta vežti keleivius, taip pat neįtraukiami į taikymo sritį.

Dabar galiojantis lyninių keltų neįtraukimas į taikymo sritį taip pat atnaujinamas ir taikomas visiems lyniniams įrenginiams, kuriais naudotojai ar vežėjai gabenami vandeniu, kaip antai lyniniams vandens slidžių tempimo įrenginiams.

Direktyva 2000/9/EB krumpliastiebiniai traukiniai ir grandininės pavaros įrenginiai nebuvo įtraukti į jos taikymo sritį; šiame pasiūlyme tokia nuostata neįtraukiama, nes šie įrenginiai neatitinka lynų kelio įrenginių apibrėžties.

Įtrauktos bendrosios apibrėžtys, kurios nustatytos suderinus direktyvas su NTAS sprendimu.

3.2. Ekonominės veiklos vykdytojų prievolės

Kiek tai susiję su posistemiais ir saugos komponentais, pasiūlyme išdėstytos įprastos su gaminiais susijusių derinamųjų Sąjungos teisės aktų nuostatos ir nustatytos atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų (gamintojų, įgaliotųjų atstovų, importuotojų ir platintojų) prievolės pagal NTAS sprendimą.

3.3. Darnieji standartai

Atitiktis darniesiems standartams yra atitikties esminiams reikalavimams prielaida. Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 nustatyta horizontalioji Europos standartizacijos teisinė sistema. Be kitų nuostatų, Reglamente pateikiamos nuostatos dėl Komisijos prašymų Europos standartizacijos organizacijai parengti standartus, prieštaravimo dėl darniojo standarto procedūros ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo standartizavimo procese. Todėl, siekiant teisinio tikrumo, Direktyvos 2000/9/EB nuostatos, kurių taikymo sritis ta pati, į šį pasiūlymą neįtrauktos.

3.4. Atitikties vertinimas

Pasiūlymu nekeičiamos pagal Direktyvą 2000/9/EB nustatytos saugos komponentų atitikties vertinimo procedūros. Tačiau juo atnaujinami atitinkami NTAS sprendimu nustatyti moduliai.

Visų pirma, siūloma ir toliau taikyti reikalavimą, kad paskelbtoji įstaiga dalyvautų visų posistemių ir saugos komponentų projektavimo ir gamybos etapuose.

Pasiūlymu  numatyta parengti įvairias posistemių atitikties vertinimo procedūras, pagrįstas  NTAS sprendime nurodytais atitikties vertinimo moduliais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes į pasiūlymą taip pat įtrauktas posistemių ženklinimas CE ženklu, nes nepagrįsta jiems taikyti kitas  nuostatas, nei taikomos saugos komponentams, kuriems Direktyva 2000/9/EB jau buvo nustatytas ženklinimas CE ženklu, siekiant nurodyti, kad jie atitinka Direktyvoje nustatytus reikalavimus.

3.5. Paskelbtosios įstaigos

Tinkamas paskelbtųjų įstaigų veikimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos ir saugos lygį bei visų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą naujojo požiūrio sistema.

Todėl laikantis NTAS sprendimo pasiūlyme išsamiau reglamentuojami paskelbtųjų įstaigų paskelbimo kriterijai ir nustatomi konkretūs skelbiančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai.

3.6. Įgyvendinimo aktai

Siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą paskelbtosioms įstaigoms, kurios neatitinka arba nebeatitinka jų paskelbimo reikalavimų, Komisijai pagal šį pasiūlymą suteikiami įgaliojimai prireikus priimti įgyvendinimo aktus.

Tie įgyvendinimo aktai bus priimami laikantis nuostatų dėl įgyvendinimo aktų, nustatytų 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai.

3.7. Baigiamosios nuostatos

Siūlomas reglamentas bus pradėtas taikyti praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo, kad gamintojai, paskelbtosios įstaigos ir valstybės narės turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

Tačiau skirti paskelbtąsias įstaigas pagal naujus reikalavimus ir procedūras reikia pradėti netrukus po šio reglamento įsigaliojimo. Taip bus užtikrinta, kad iki siūlomo reglamento taikymo datos pagal naujas taisykles būtų paskirta pakankamai paskelbtųjų įstaigų, kad būtų išvengta gamybos tęstinumo ir rinkos pasiūlos problemų.

Pagal Direktyvą 2000/9/EB paskelbtųjų įstaigų išduodamiems sertifikatams, susijusiems su posistemiais ir saugos komponentais, numatyta taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatą, siekiant sudaryti galimybes realizuoti atsargas ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų reikalavimų.

Pradėjus naudoti pagal Direktyvą 2000/9/EB sumontuotus lynų kelio įrenginius numatyta taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatą, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujų reikalavimų.

Direktyva 2000/9/EB bus panaikinta ir pakeista siūlomu reglamentu.

3.8. Sąjungos kompetencija, teisinis pagrindas, subsidiarumo principas ir teisinė forma

Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties 114 straipsniu.

Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikytinas visų pirma dėl naujų nuostatų, kuriomis siekiama pagerinti veiksmingą Direktyvos 2000/9/EB vykdymo užtikrinimą, pirmiausia dėl nuostatų, kuriomis reglamentuojamos ekonominės veiklos vykdytojų prievolės, atsekamumas, atitikties vertinimo įstaigų vertinimas ir paskelbimas.

Remiantis teisės aktų vykdymo užtikrinimo patirtimi galima teigti, kad dėl nacionalinių priemonių taikomi skirtingi metodai ir Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojai veikia skirtingomis sąlygomis, todėl nepakankamai įgyvendinamas Direktyvos 2000/9/EB tikslas. Jeigu problemoms išspręsti veiksmų bus imtasi nacionaliniu lygmeniu, gali atsirasti laisvo prekių judėjimo kliūčių. Be to, nacionalinio lygmens veiksmai apsiriboja teritorine tam tikros valstybės narės kompetencija. Koordinuotais Sąjungos lygmens veiksmais galima daug geriau pasiekti nustatytus tikslus ir, visų pirma, užtikrinti veiksmingesnę rinkos priežiūrą. Todėl tikslingiau veiksmų imtis Sąjungos mastu.

Proporcingumas

Pagal proporcingumo principą siūlomais pakeitimais neviršijama to, kas būtina nustatytiems tikslams pasiekti.

Dėl naujų ar pakeistų prievolių pramonė, ypač mažosios ir vidutinės įmonės, arba administracijos nepatirs bereikalingos naštos ir sąnaudų. Tais atvejais, kai dėl pakeitimų numatomas neigiamas poveikis, galimybės poveikio analizė gali padėti rasti tinkamiausią nustatytų problemų sprendimo būdą. Kai kuriais pakeitimais siekiama patikslinti galiojančią direktyvą nenustatant naujų reikalavimų, dėl kurių atsirastų papildomų sąnaudų.

Pasirinktas teisėkūros metodas

Pasiūlymas pateikiamas kaip reglamentas.

Siūlomu direktyvos pakeitimu į reglamentą atsižvelgiama į bendrą Komisijos tikslą supaprastinti reglamentavimo sistemą ir būtinybę užtikrinti vienodą siūlomų teisės aktų įgyvendinimą visoje Sąjungoje.

Siūlomas reglamentas grindžiamas Sutarties 114 straipsniu ir juo siekiama užtikrinti tinkamą posistemių ir saugos komponentų, skirtų įmontuoti į lynų kelio įrenginius, vidaus rinkos veikimą, išsaugant dabartines valstybių narių funkcijas, susijusias su lynų kelio įrenginiais. Juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, kurios bus pradėtos taikyti vienodai tuo pačiu metu visoje Sąjungoje.

Pagal visiško suderinimo principus valstybės narės nacionaliniais teisės aktais dėl posistemių ir saugos komponentų pateikimo rinkai negali nustatyti griežtesnių arba papildomų reikalavimų. Visų pirma, privalomi esminiai reikalavimai ir atitikties vertinimo procedūros, kurių turi laikytis gamintojai, visose valstybėse narėse turi būti vienodi.

Tai taip pat taikoma ir nuostatoms, kurios buvo įtrauktos suderinus reglamentą su NTAS sprendimu. Šios nuostatos yra aiškios ir pakankamai tikslios, kad susiję subjektai galėtų jas tiesiogiai taikyti.

Valstybėms narėms nustatytos prievolės, kaip antai prievolė vertinti, skirti ir skelbti atitikties vertinimo įstaigas, neperkeliamos į nacionalinę teisę, bet valstybės narės jas įgyvendina naudodamosi būtinomis reglamentavimo ir administracinėmis priemonėmis. Atitinkamas prievoles nustačius reglamentu šios sąlygos nepasikeis.

Taigi perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę valstybėms narėms nesuteikta beveik jokio lankstumo. Tačiau pasirinkus reglamentą jos turės galimybę sutaupyti išlaidas, susijusias su direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę.

Be to, pasirinkus reglamentą išvengiama rizikos, kad įvairios valstybės narės direktyvą į nacionalinę teisę gali perkelti skirtingai, dėl to atsirastų nevienodi saugos lygiai ir būtų sukurta kliūčių vidaus rinkai, taigi būtų trukdoma ją veiksmingai įgyvendinti.

Direktyvą pakeitus reglamentu reglamentavimo metodas nepasikeis.

Bus visiškai išsaugoti naujojo požiūrio principai, visų pirma, gamintojai galės pasirinkti priemones, naudojamas esminiams reikalavimams įvykdyti, jie taip pat galės iš esamų atitikties vertinimo procedūrų pasirinkti procedūras, naudojamas posistemių ir saugos komponentų atitikčiai įrodyti. Teisės akto pobūdis neturės įtakos esamiems mechanizmams, kuriais padedama įgyvendinti teisės aktus (standartizavimo procesui, darbo grupėms, administraciniam bendradarbiavimui, rekomendacinių dokumentų rengimui ir t. t.).

Be to, tai, kad pasirinktas reglamentas, nereiškia, kad sprendimų priėmimo procesas yra centralizuotas. Valstybės narės išsaugo kompetenciją, susijusią su lynų kelio įrenginiais ir suderintų nuostatų įgyvendinimu, pvz., paskelbtųjų įstaigų skyrimu ir akreditavimu, rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veiksmais (pvz., sankcijomis).

Galiausiai naudojant reglamentą vidaus rinkos teisės aktų srityje galima, taip pat atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių išreikštą pageidavimą, išvengti perteklinio reglamentavimo. Be to, gamintojai gali tiesiogiai remtis reglamento tekstu, ir jiems nereikia nustatyti ir išnagrinėti 28 į nacionalinę teisę perkeltų teisės aktų.

Todėl manoma, kad visoms susijusioms šalims tinkamiausias ir pigesnis sprendimas yra pasirinkti reglamentą, nes taip bus galima sparčiau ir nuosekliau taikyti siūlomus teisės aktus ir bus nustatyta ekonominės veiklos vykdytojams aiškesnė reglamentavimo aplinka, o valstybės narės išvengs su perkėlimu į nacionalinę teisę susijusių išlaidų.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturi jokio poveikio ES biudžetui.

5.           PAPILDOMA INFORMACIJA

Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus šį pasiūlymą Direktyva 2000/9/EB bus panaikinta.

Europos ekonominė erdvė

Pasiūlymas yra susijęs su Europos ekonomine erdve, todėl jo taikymas turėtų būti išplėstas ir jai.

2014/0107 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl lynų kelio įrenginių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[10],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/9/EB[11] dėl lynų kelio įrenginių nustatytos taisyklės, taikomos lynų kelio įrenginiams, kurie projektuojami, montuojami ir eksploatuojami žmonėms vežti;

(2)       Direktyva 2000/9/EB grindžiama naujojo požiūrio principais, išdėstytais 1985 m. gegužės 5 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujojo požiūrio į techninį derinimą ir standartus[12]. Taigi joje išdėstomi tik esminiai lynų kelio įrenginiams taikomi reikalavimai, o technines specifikacijas priima Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012[13] dėl Europos standartizacijos. Taip nustačius atitiktį darniesiems standartams, kurių nuorodos numeris skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, numatoma atitikties Direktyvos 2000/9/EB reikalavimams prielaida. Iš įgytos patirties matyti, kad šie svarbiausi principai šiame sektoriuje pasitvirtino ir juos reikėtų taikyti ir net toliau skatinti ateityje;

(3)       įgyvendinant Direktyvą 2000/9/EB paaiškėjo, kad siekiant  patikslinti ir atnaujinti tam tikras jos nuostatas, visų pirma susijusias su taikymo sritimi ir posistemių atitikties vertinimu, ir taip užtikrinti teisinį tikrumą, reikia jas iš dalies pakeisti;

(4)       Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB[14] dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos nustatyta bendra bendrųjų principų ir orientacinių nuostatų sistema, skirta visiems teisės aktams, kuriais derinamos prekybos gaminiais sąlygos, kad šiuos teisės aktus iš dalies keičiant arba išdėstant nauja redakcija tai būtų daroma nuosekliai. Todėl Direktyva 2000/9/EB turėtų būti pritaikyta prie to sprendimo;

(5)       kadangi reikia padaryti įvairių Direktyvos 2000/9/EB pakeitimų, siekiant aiškumo ji turėtų būti panaikinta ir pakeista kitu teisės aktu. Kadangi taikymo sritis, esminiai reikalavimai ir atitikties vertinimo procedūros visose valstybėse narėse turi būti vienodos, nesuteikiama beveik jokio lankstumo perkeliant naujojo požiūrio principais pagrįstą Direktyvą į nacionalinę teisę. Siekiant supaprastinti reglamentavimo sistemą Direktyvą 2000/9/EB reikėtų pakeisti reglamentu, kuris yra tinkama teisinė priemonė, nes juo nustatomos aiškios ir išsamios taisyklės, kuriomis nesuteikiama galimybių jas skirtingai perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę, taigi užtikrinamas vienodas reglamento įgyvendinimas visoje Sąjungoje;

(6)       Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008[15], nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus, nustatytos horizontaliosios nuostatos dėl atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo [dėl gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų šalių kontrolės] ir dėl žymėjimo CE ženklu;

(7)       Reglamentu (ES) Nr. [.../...] [dėl gaminių rinkos priežiūros][16] nustatytos išsamios rinkos priežiūros ir į Sąjungą iš trečiųjų šalių patenkančių gaminių, įskaitant posistemius ir saugos komponentus, kontrolės taisyklės. Juo taip pat nustatyta apsaugos sąlygos procedūra. Valstybės narės turi organizuoti ir vykdyti rinkos priežiūrą, skirti rinkos priežiūros institucijas ir nustatyti jų teises bei pareigas. Jos taip pat turi parengti bendras ir konkretiems sektoriams skirtas rinkos priežiūros programas;

(8)       Direktyvos 2000/9/EB taikymo sritis turėtų būti išlaikyta. Šis reglamentas turėtų būti taikomas lynų kelio įrenginiams, suprojektuotiems žmonėms vežti ir naudojamiems aukštikalnių kurortuose arba miesto transporto sistemoje. Lynų kelio įrenginiai daugiausiai yra keltuvų sistemos, kaip antai funikulieriai, kabamieji keltuvai,  kabamieji lynų keliai, kabinų keltuvai, krėsliniai keltuvai ir tempiamieji keltuvai. Trauka lynais ir keleivių vežimo funkcija yra pagrindinis kriterijus, kuriuo apibrėžiami lynų kelio įrenginiai, kuriems taikomas šis reglamentas;

(9)       sukurti naujų tipų lynų kelio įrenginiai, skirti ir žmonėms vežti, ir laisvalaikio veiklai. Tokiems įrenginiams turėtų būti taikomas šis reglamentas;

(10)     kai kurių lynų kelio įrenginių tikslinga neįtraukti į šio reglamento taikymo sritį, nes jie reglamentuojami kitais konkrečiais Sąjungos derinamaisiais teisės aktais arba jie gali būti tinkamai reglamentuojami nacionaliniu lygmeniu;

(11)     lyniniams liftams, kurie juda vertikaliai arba nuožulniai ir reguliariai kelia į konkrečius pastatų ir statinių, išskyrus stotis, aukštus, taikomi konkretūs Sąjungos teisės aktai ir jie neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;

(12)     siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, lyninių keltų neįtraukimas į taikymo sritį turėtų būti taikomas visiems lyniniams įrenginiams, kuriais naudotojai ar vežėjai gabenami vandeniu, kaip antai lyniniams vandens slidžių tempimo įrenginiams;

(13)     siekiant, kad lynų kelio įrenginiais ir jų infrastruktūra, posistemiais ir saugos komponentais būtų užtikrinta aukšto lygio sveikatos apsauga ir asmenų sauga, būtina nustatyti lynų kelio įrenginių projektavimo ir montavimo taisykles;

(14)     valstybės narės turėtų užtikrinti lynų kelio įrenginių saugą juos montuojant, pradedant naudoti ir eksploatuojant;

(15)     šiuo reglamentu neribojama valstybių narių teisė nustatyti reikalavimus dėl žemės naudojimo ir regioninio planavimo, kuriuos jos laiko būtinais, kad būtų užtikrinta aplinkos apsauga, taip pat lynų kelio įrenginius naudojančių asmenų, visų pirma, darbuotojų, sveikatos apsauga ir jų sauga;

(16)     šiuo reglamentu neribojama valstybių narių teisė nustatyti tinkamas planuojamų lynų kelio įrenginių leidimų išdavimo procedūras ir lynų kelio įrenginių patikrinimo procedūras, taikomas prieš pradedant juos naudoti ir juos prižiūrint eksploatavimo metu;

(17)     šiuo reglamentu reikėtų atsižvelgti į faktą, kad lynų kelio įrenginių sauga vienodai priklauso nuo aplinkinių sąlygų, tiekiamų pramoninių gaminių kokybės ir jų surinkimo, stacionariojo įrengimo bei eksploatuojamų įrenginių kontrolės būdo. Didelių avarijų priežastis galima sieti su parinkta vieta, pačia transporto sistema, statiniais arba sistemos eksploatavimo ir priežiūros būdu;

(18)     nors šis reglamentas netaikomas dabar veikiantiems lynų kelio įrenginiams, juo reikėtų nustatyti bendrą sistemą, skirtą užtikrinti, kad tokie valstybių narių teritorijoje esantys įrenginiai būtų eksploatuojami taip, kad būtų užtikrintas aukštas naudotojų, operatorių ir trečiųjų asmenų apsaugos lygis;

(19)     lynų kelio įrenginių atveju technologines naujoves galima patikrinti ir atlikti išsamius jų bandymus tik montuojant naują lynų kelio įrenginį. Tokiomis aplinkybėmis turėtų būti numatyta procedūra, kurią taikant ne tik užtikrinama atitiktis esminiams reikalavimas, bet ir atsižvelgiama į specialias konkretaus lynų kelio įrenginio sąlygas;

(20)     valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad lynų kelio įrenginiai būtų pradedami naudoti tik jeigu jie atitinka šio reglamento nuostatas ir nekelia pavojaus asmenų sveikatai ir saugai ar turtui juos tinkamai įrengus, prižiūrint ir eksploatuojant pagal numatytą paskirtį;

(21)     valstybės narės turėtų nustatyti procedūras, pagal kurias leidžiama montuoti, keisti ir pradėti naudoti planuojamus lynų kelio įrenginius, siekdamos užtikrinti, kad lynų kelio įrenginys būtų saugiai sumontuotas ir surinktas numatytoje vietoje, atsižvelgiant į saugos analizę, saugos ataskaitą ir visus atitinkamus norminius reikalavimus;

(22)     planuojamų lynų kelio įrenginių saugos analizėje turėtų būti nurodyti komponentai, nuo kurių priklauso lynų kelio įrenginio sauga;

(23)     atliekant planuojamų lynų kelio įrenginių saugos analizę reikėtų atsižvelgti į lynų kelio įrenginių eksploatavimo apribojimus, tačiau nepažeidžiant laisvo prekių judėjimo principo, taikomo posistemiams ir saugos komponentams, arba pačių lynų kelio įrenginių saugos;

(24)     šiuo reglamentu turėtų būti siekiama užtikrinti lynų kelio įrenginių posistemių ir saugos komponentų vidaus rinkos veikimą. Posistemiams ir saugos komponentams, kurie atitinka šio reglamento nuostatas, turėtų būti taikomas laisvo prekių judėjimo principas;

(25)     turėtų būti leidžiama į lynų kelio įrenginį įmontuoti posistemius ir saugos komponentus, jeigu juos naudojant sumontuojami šio reglamento nuostatas atitinkantys įrenginiai, nekeliantys pavojaus asmenų sveikatai ir saugai ar turtui juos tinkamai įrengus, prižiūrint ir eksploatuojant pagal numatytą paskirtį;

(26)     esminius reikalavimus reikėtų aiškinti ir taikyti taip, kad projektuojant ir gaminant būtų atsižvelgiama į projektavimo ir gamybos naujoves ir į techninius ir ekonominius aspektus, suderintus su griežtais sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimais;

(27)     ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už posistemių ir saugos komponentų atitiktį šio reglamento reikalavimams jų atitinkamo vaidmens tiekimo grandinėje atžvilgiu, kad būtų užtikrintas aukštas visuomenės interesų, kaip antai vartotojų ir kitų asmenų sveikatos ir saugos bei turto apsaugos lygis ir sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

(28)     visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad visi jų rinkai tiekiami posistemiai ir saugos komponentai atitiktų šį reglamentą. Būtina aiškiai ir proporcingai paskirstyti prievoles, kurios atitiktų kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį;

(29)     posistemių ir saugos komponentų gamintojas, gerai išmanantis projektavimo ir gamybos procesą, gali geriausiai atlikti visą atitikties vertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų likti tik posistemio ar saugos komponento gamintojo prievolė;

(30)     siekiant pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų ir nacionalinių rinkos priežiūros institucijų ryšius valstybės narės turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus papildomai be pašto adreso nurodyti interneto svetainės adresą;

(31)     būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkantys posistemiai ir saugos komponentai atitiktų šio reglamento reikalavimus, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų posistemių ir saugos komponentų atitikties vertinimo procedūras. Todėl reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad importuotojai užtikrintų, jog jų rinkai pateikiami posistemiai arba saugos komponentai atitiktų šio reglamento reikalavimus ir kad jie nepateiktų rinkai tokių reikalavimų neatitinkančių arba riziką keliančių posistemių ir saugos komponentų. Taip pat reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad importuotojai užtikrintų, jog buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros ir kad kompetentingos priežiūros institucijos gali patikrinti paženklintą posistemį ir saugos komponentą ir gamintojo parengtus dokumentus;

(32)     platintojas tiekia posistemį arba saugos komponentą rinkai po to, kai gamintojas ar importuotojas juos pateikė rinkai, todėl jis turi deramai pasirūpinti, kad tvarkydamas posistemį arba saugos komponentą nepadarytų neigiamo poveikio jo atitikčiai;

(33)     pateikdami posistemį arba saugos komponentą rinkai visi importuotojai ant posistemio arba saugos komponento turėtų nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Išimtys turėtų būti numatomos tais atvejais, kai to negalima padaryti dėl saugos komponento dydžio ar pobūdžio. Tai apima ir atvejus, kai importuotojas turėtų atidaryti pakuotę, kad galėtų ant saugos komponento nurodyti savo pavadinimą ir adresą;

(34)     ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis posistemį arba saugos komponentą rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba pakeičiantis posistemį arba saugos komponentą taip, kad gali pasikeisti jo atitiktis šio reglamento reikalavimams, turėtų būti laikomas gamintoju ir jam turėtų tekti gamintojo prievolės;

(35)     platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl ir jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamą rinkos priežiūros veiklą ir būti pasirengę aktyviai joje dalyvauti teikdami toms institucijoms visą reikalingą informaciją apie atitinkamus posistemius arba saugos komponentus;

(36)     užtikrinus posistemio arba saugos komponento atsekamumą visoje tiekimo grandinėje rinkos priežiūra tampa paprastesnė ir efektyvesnė. Dėl veiksmingos atsekamumo sistemos palengvėja rinkos priežiūros institucijų užduotis atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, patiekusius rinkai reikalavimų neatitinkančius posistemius arba saugos komponentus;

(37)     šiame reglamente turėtų būti nustatyti tik esminiai reikalavimai. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį šiems reikalavimams, būtina numatyti atitikties prielaidą, taikomą lynų kelio įrenginiams, atitinkantiems darniuosius standartus, kurie priimami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, kad būtų nustatytos išsamios techninės tų reikalavimų specifikacijos, visų pirma susijusios su lynų kelio įrenginių projektavimu, montavimu ir eksploatavimu;

(38)     Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta prieštaravimo darniesiems standartams procedūra, kuri taikoma, kai tie standartai nevisiškai atitinka šio reglamento reikalavimus;

(39)     kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti, kad rinkai tiekiami posistemiai ir saugos komponentai atitinka esminius reikalavimus, o kompetentingos valdžios institucijos galėtų užtikrinti jų atitiktį esminiams reikalavimams, būtina nustatyti atitikties vertinimo procedūras. Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatyti atitikties vertinimo procedūrų moduliai, apimantys procedūras nuo nuosaikiausios iki griežčiausios proporcingai galimam susijusios rizikos ir reikiamos saugos lygiui. Siekiant užtikrinti, kad visuose sektoriuose procedūros būtų taikomos nuosekliai, ir išvengti ad hoc variantų, atitikties vertinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos iš šių modulių;

(40)     posistemių arba saugos komponentų gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją ir joje pateikti pagal šį reglamentą reikalaujamą informaciją apie posistemio arba saugos komponento atitiktį šio reglamento ir kitų susijusių derinamųjų Sąjungos teisės aktų reikalavimams. ES atitikties deklaracija turėtų būti pateikiama su posistemiu arba saugos komponentu;

(41)     kad būtų užtikrinta veiksminga prieiga prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, informacija, kurios reikia, kad būtų galima nustatyti visus posistemiui arba saugos komponentui taikytinus Sąjungos aktus, turėtų būti pateikiama bendroje ES atitikties deklaracijoje;

(42)     CE ženklas, kuriuo nurodoma posistemio arba saugos komponento atitiktis, yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji ženklinimo CE ženklu principai ir jo ryšys su kitais ženklais yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šiame reglamente reikėtų nustatyti ženklinimo CE ženklu taisykles;

(43)     siekiant veiksmingai apsaugoti naudotojus ir trečiuosius asmenis būtina patikrinti posistemių ir saugos komponentų atitiktį esminiams šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;

(44)     siekiant užtikrinti posistemių ir saugos komponentų atitiktį esminiams reikalavimams, būtina nustatyti tinkamas atitikties vertinimo procedūras, kurių turi laikytis gamintojai. Šios procedūros turėtų būti nustatytos remiantis Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatytais atitikties vertinimo moduliais;

(45)     pagal šiame reglamente nustatytas atitikties vertinimo procedūras reikalaujama, kad vertinant atitiktį dalyvautų atitikties vertinimo įstaigos, kurias valstybės narės yra paskelbusios Komisijai;

(46)     patirtis rodo, kad Direktyvoje 2000/9/EB nustatyti kriterijai, kuriuos atitikties vertinimo įstaigos turi atitikti, kad būtų paskelbtos Komisijai, nėra pakankami, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodai aukštas šių įstaigų teikiamų paslaugų lygis. Tačiau labai svarbu, kad visos atitikties vertinimo įstaigos savo funkcijas vykdytų vienodai gerai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitikties vertinimo įstaigoms, kurios nori būti paskelbtos, kad galėtų teikti atitikties vertinimo paslaugas, reikia nustatyti privalomus reikalavimus;

(47)     be to, siekiant užtikrinti nuoseklų atitikties vertinimo kokybės lygį reikia nustatyti reikalavimus skelbiančiosioms institucijoms ir kitoms įstaigoms, dalyvaujančioms vertinant ir skelbiant paskelbtąsias įstaigas ir vykdant jų stebėseną;

(48)     jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo atitinkanti darniuosiuose standartuose nustatytus kriterijus, turėtų būti laikoma, kad ji atitinka šiame reglamente nustatytus atitinkamus reikalavimus;

(49)     šiame reglamente nustatyta sistema turėtų būti papildyta akreditacijos sistema, kuri nustatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Kadangi akreditacija yra labai svarbi atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos tikrinimo priemonė, reikėtų ją taikyti ir paskelbtųjų įstaigų skelbimo tikslais;

(50)     Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatyta skaidri akreditacija, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, nacionalinių valdžios institucijų visoje Sąjungoje turėtų būti vertinama kaip pageidautinas būdas įrodyti atitikties vertinimo įstaigų techninę kompetenciją. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali manyti turinčios tam vertinimui atlikti tinkamų priemonių. Tokiais atvejais siekdamos užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atlikto vertinimo patikimumo lygį jos turėtų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius įvertintų atitikties vertinimo įstaigų atitiktį atitinkamiems norminiams reikalavimams;

(51)     dažnai atitikties vertinimo įstaigos dalį savo veiklos, susijusios su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovams arba joms pavaldžioms įstaigoms. Siekiant užtikrinti reikiamą Sąjungos rinkai pateikiamų posistemių ir saugos komponentų apsaugos lygį, labai svarbu, kad subrangovai ir pavaldžiosios įstaigos atitiktų tuos pačius atitikties vertinimo užduočių atlikimo reikalavimus kaip paskelbtosios įstaigos. Todėl svarbu, kad vertinant įstaigų, siekiančių būti paskelbtosiomis įstaigomis, kompetenciją bei veiklos rezultatus ir stebint jau paskelbtų įstaigų veiklą taip pat būtų vertinama ir stebima subrangovų bei pavaldžiųjų įstaigų veikla;

(52)     būtina pasirūpinti, kad paskelbimo procedūra būtų veiksmingesnė ir skaidresnė ir pirmiausia pritaikyti ją prie naujų technologijų, kad ją būtų galima atlikti internetu;

(53)     atitikties vertinimo įstaigos gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje, todėl tikslinga suteikti valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimą dėl paskelbtosios įstaigos. Todėl svarbu nustatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išnagrinėti visus abejonių ar susirūpinimą dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos keliančius klausimus prieš šioms įstaigoms pradedant veikti kaip paskelbtosioms įstaigoms;

(54)     dėl konkurencingumo labai svarbu, kad atitikties vertinimo įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams neatsirastų nereikalingos naštos. Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams reikia užtikrinti, kad atitikties vertinimo procedūros būtų taikomos techniškai nuosekliai. Geriausias būdas tai pasiekti – atitikties vertinimo įstaigoms tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmus ir bendradarbiauti;

(55)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011[17];

(56)     priimant įgyvendinimo aktus, kuriais reikalaujama, kad skelbiančioji valstybė narė imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių paskelbtųjų įstaigų, kurios neatitinka arba nebeatitinka jų paskelbimo reikalavimų, atžvilgiu, turėtų būti naudojama patariamoji procedūra;

(57)     reikia nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, pagal kurią būtų galima tiekti rinkai arba pradėti naudoti pagal Direktyvą 2000/9/EB jau rinkai pateiktus posistemius ir saugos komponentus;

(58)     reikia nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, pagal kurią būtų galima pradėti naudoti pagal Direktyvą 2000/9/EB jau sumontuotus lynų kelio įrenginius;

(59)     valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(60)     kadangi šio reglamento tikslų, t. y., užtikrinti, kad lynų kelio įrenginiai atitiktų reikalavimus, kuriais nustatomas aukštas naudotojų apsaugos bei saugos lygis, kartu užtikrinant posistemių ir saugos komponentų vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šio reglamento tikslų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

            BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl keleivinių lynų kelio įrenginių projektavimo ir montavimo, tokių įrenginių posistemių ir saugos komponentų tiekimo rinkai ir laisvo judėjimo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

(1) Šis reglamentas taikomas keleiviniams lynų kelio įrenginiams ir tokių įrenginių saugos komponentams ir posistemiams.

(2) Šis reglamentas netaikomas:

(a) liftams, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/16/EB[18] dėl liftų;

(b) įprastos konstrukcijos lyniniams tramvajams;

(c) žemės ūkio tikslais naudojamiems įrenginiams ir kalnų nameliams bei trobelėms pasiekti skirtiems įrenginiams, kuriais nenumatyta vežti keleivius;

(d) stacionariajai arba kilnojamajai atrakcionų ir (arba) pramogų parkų įrangai, kuri skirta tik pramogoms, o ne žmonėms vežti;

(e) kasybos įrenginiams arba kitiems stacionariesiems pramoniniais tikslais naudojamiems įrenginiams;

(f) įrenginiams, kuriais naudotojai arba jų vežėjai gabenami vandeniu.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) lynų kelio įrenginys – visa stacionarioji sistema, kurią sudaro infrastruktūra ir posistemiai, skirti naudoti iš kelių komponentų sumontuotiems įrenginiams, kuri suprojektuota, sukonstruota, surinkta ir naudojama žmonėms vežti traukiant išilgai trasos įrengtais lynais;

(2) posistemis – I priede išvardytos sistemos arba jų deriniai;

(3) infrastruktūra – išdėstyti įrenginiai, sisteminiai duomenys, stotys, taip pat specialiai kiekvienam lynų kelio įrenginiui suprojektuoti ir numatytoje vietoje sumontuoti trasos statiniai, kurie yra būtini įrenginiui sumontuoti ir eksploatuoti, įskaitant pamatus;

(4) saugos komponentas – pagrindinis komponentas, komponentų grupė, surenkamasis arba komplektinis įrangos mazgas ir kiekvienas įtaisas, kurie yra skirti įmontuoti į posistemį arba lynų kelio įrenginį saugai užtikrinti ir kuriems sugedus kiltų pavojus žmonių, naudotojų, operatorių arba trečiųjų asmenų saugai arba sveikatai;

(5) tinkamumas eksploatuoti – visos projektavimui ir montavimui poveikį darančios ir saugiam lynų kelio įrenginio eksploatavimui būtinos techninės nuostatos ir priemonės;

(6) prižiūrimumas – visos projektavimui ir montavimui poveikį darančios ir priežiūrai vykdyti būtinos techninės nuostatos ir priemonės, skirtos užtikrinti, kad lynų kelio įrenginys būtų eksploatuojamas saugiai;

(7) kabamasis lynų kelias – lynų kelio įrenginys, kuriame vežtuvai pakabinti ant vieno arba kelių lynų;

(8) tempiamasis keltuvas – lynų kelio įrenginys, kuriuo tinkamą įrangą turintys naudotojai velkami išilgai įrengto tako;

(9) funikulierius – lynų kelio įrenginys, kurio vagonai traukiami bėgiais, įrengtais ant žemės arba palaikomais nekilnojamųjų statinių;

(10) tiekimas rinkai – posistemio arba saugos komponento, skirtų platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

(11) pateikimas rinkai – posistemio arba saugos komponento tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

(12) pradėjimas naudoti – pradinis lynų kelio įrenginio eksploatavimas;

(13) gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina posistemį arba saugos komponentą arba užsako suprojektuoti ar pagaminti tokį posistemį arba saugos komponentą ir parduoda tą posistemį arba saugos komponentą, pažymėtą savo vardu arba savo prekės ženklu;

(14) įgaliotasis atstovas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant nurodytas užduotis;

(15) importuotojas – Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, pateikiantis Sąjungos rinkai posistemį arba saugos mazgą iš trečiosios šalies;

(16) platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia posistemį arba saugos komponentą rinkai ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

(17) ekonominės veiklos vykdytojai – posistemio arba saugos komponento gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

(18) techninė specifikacija – dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti įrenginys, infrastruktūra, posistemis arba saugos komponentas;

(19) darnusis standartas – darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

(20) akreditavimas – akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 dalyje;

(21) nacionalinė akreditacijos įstaiga – nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 dalyje;

(22) atitikties vertinimas – procesas, kuriuo nustatoma, ar posistemis arba saugos komponentas atitinka šiame reglamente nustatytus esminius reikalavimus;

(23) atitikties vertinimo įstaiga – įstaiga, vykdanti posistemio arba saugos mazgo atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir tikrinimą;

(24) susigrąžinimas – bet kokia priemonė, kuria siekiama susigrąžinti į lynų kelio įrenginį jau įmontuotą posistemį arba saugos komponentą;

(25) pašalinimas – priemonė, kuria siekiama išvengti, kad posistemis arba saugos komponentas tiekimo grandinėje būtų tiekiami rinkai;

(26) CE ženklas – ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad posistemis arba saugos komponentas atitinka taikytinus reikalavimus, nustatytus derinamuosiuose Sąjungos teisės aktuose, kuriuose numatytas ženklinimas šiuo ženklu;

(27) derinamieji Sąjungos teisės aktai – Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos.

4 straipsnis

Posistemių ir saugos komponentų tiekimas rinkai

(1) Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad posistemiai ir saugos komponentai galėtų būti tiekiami rinkai tik jei jie atitinka šio reglamento reikalavimus.

(2) Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių pagal 9 straipsnį, siekdamos nustatyti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad posistemiai ir saugos komponentai būtų montuojami į lynų kelio įrenginius tik jeigu juos naudojant sumontuojami šio reglamento reikalavimus atitinkantys lynų kelio įrenginiai, ir jie nekelia pavojaus asmenų sveikatai ir saugai ar turtui juos tinkamai įmontavus, prižiūrint ir eksploatuojant pagal numatytą paskirtį.

5 straipsnis

Lynų kelio įrenginių pradėjimas naudoti

(1) Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių pagal 9 straipsnį, siekdamos nustatyti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad lynų kelio įrenginiai pradedami naudoti tik jei jie atitinka šio reglamento reikalavimus ir nekelia pavojaus asmenų sveikatai ir saugai ar turtui juos tinkamai įrengus, prižiūrint ir eksploatuojant pagal numatytą paskirtį.

(2) Jei lynų kelio įrenginiai atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, daroma jų atitikties II priede nustatytiems esminiams reikalavimams, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys, prielaida.

(3) Šiuo reglamentu neribojama valstybių narių teisė nustatyti tokius reikalavimus, kuriuos jos laiko būtinais siekiant užtikrinti lynų kelio įrenginius naudojančių žmonių, visų pirma darbuotojų, apsaugą, jeigu šiais reikalavimais nenumatomas lynų kelio įrenginių pakeitimas šiame reglamente nenurodytu būdu.

6 straipsnis

Esminiai reikalavimai

Lynų kelio įrenginiai ir jų infrastruktūra, posistemiai ir saugos komponentai turi atitikti jiems taikomus esminius reikalavimus, nustatytus II priede.

7 straipsnis

Laisvas posistemių ir saugos komponentų judėjimas

Valstybės narės nedraudžia, neriboja ar netrukdo tiekti rinkai posistemius ir saugos komponentus, kurie atitinka šio reglamento reikalavimus.

8 straipsnis

Planuojamų lynų kelio įrenginių saugos analizė ir saugos ataskaita

(1) Atliekama visų planuojamų įrenginių saugos analizė, kaip nurodyta III priede, kuri apima visus lynų kelio įrenginio ir jo aplinkos saugos aspektus tą įrenginį projektuojant, montuojant ir pradedant naudoti ir, remiantis ankstesne patirtimi, įvertinami visi eksploatuojant lynų kelio įrenginį galintys atsirasti rizikos veiksniai.

(2) Saugos analizė įtraukiama į saugos ataskaitą. Toje ataskaitoje rekomenduojamos priemonės, kurių ketinama imtis siekiant pašalinti minėtos rizikos veiksnius, ir pateikiamas posistemių ir saugos komponentų, kurie turi būti įmontuoti į lynų kelio įrenginį, sąrašas.

9 straipsnis

Lynų kelio įrenginių leidimų išdavimas

(1) Kiekviena valstybė narė nustato procedūras, pagal kurias išduodamas leidimas jos teritorijoje montuoti lynų kelio įrenginius ir juos eksploatuoti.

(2) Valstybės narės užtikrina, kad už lynų kelio įrenginių patvirtinimą atsakingai institucijai būtų pateikta saugos analizė, saugos ataskaita, ES atitikties deklaracija ir kiti dokumentai, susiję su posistemių ir saugos komponentų atitiktimi, taip pat dokumentai, susiję su lynų kelio įrenginio charakteristikomis. Lynų kelio įrenginio dokumentuose taip pat nurodomos būtinos sąlygos, įskaitant eksploatavimo apribojimus, ir išsami informacija apie lynų kelio įrenginio techninės būklės tikrinimą, reguliavimą ir priežiūrą. Šių dokumentų kopija laikoma lynų kelio įrenginyje.

(3) Tuo atveju, kai svarbios sumontuotų lynų kelio įrenginių techninės charakteristikos, posistemiai arba saugos komponentai keičiami taip, kad pakeistam įrenginiui pradėti naudoti atitinkama valstybė narė turi išduoti naują leidimą, tokie pakeitimai ir jų padariniai lynų kelio įrenginiui atitinka esminius II priede nustatytus reikalavimus.

(4) Dėl priežasčių, susijusių su aspektais, kurie reglamentuojami šiuo reglamentu, valstybės narės netaiko 1 dalyje nurodytų nuostatų siekdamos uždrausti, riboti arba sudaryti kliūčių montuoti ir pradėti naudoti šio reglamento nuostatas atitinkančius lynų kelio įrenginius, nekeliančius rizikos žmonių sveikatai ir saugai ar turtui juos tinkamai įrengus pagal numatytą paskirtį.

(5) Valstybės narės netaiko 1 dalyje nurodytų nuostatų siekdamos drausti ar riboti laisvą šį reglamentą atitinkančių posistemių ir saugos komponentų judėjimą, arba sudaryti kliūčių tokiam judėjimui.

10 straipsnis

Lynų kelio įrenginių eksploatavimas

(1) Valstybės narės užtikrina, kad lynų kelio įrenginys toliau eksploatuojamas tik tokiu atveju, jei jis atitinka saugos ataskaitoje nustatytas sąlygas.

(2) Jeigu valstybė narė nustato, jog pagal numatytą paskirtį naudojamas patvirtintas lynų kelio įrenginys gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir saugai, o tam tikrais atvejais – turto saugumui, ji imasi atitinkamų priemonių, kad lynų kelio įrenginio eksploatavimo sąlygos būtų apribotos arba tą įrenginį eksploatuoti būtų uždrausta.

II SKYRIUS

SU POSISTEMIAIS IR SAUGOS KOMPONENTAIS SUSIJUSIŲ EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PRIEVOLĖS

11 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R2 straipsnis]

Gamintojų prievolės

(1) Pateikdami posistemius arba saugos komponentus rinkai gamintojai užtikrina, kad jie būtų suprojektuoti ir pagaminti laikantis II priede nustatytų esminių reikalavimų.

(2) Posistemių arba saugos komponentų gamintojai parengia V priede nurodytus techninius dokumentus ir atlieka 18 straipsnyje nurodytą atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą arba pasirūpina, kad tokia procedūra būtų atlikta.

Jeigu atlikus pirmoje pastraipoje nurodytą procedūrą nustatoma, kad posistemis arba saugos komponentas atitinka taikomus reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi prietaisą CE ženklu.

(3) Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 30 metų po posistemio arba saugos komponento pateikimo rinkai.

(4) Gamintojai užtikrina, kad būtų taikomos reikiamos procedūros serijinės produkcijos atitikčiai šiam reglamentui išlaikyti. Tinkamai atsižvelgiama į posistemio arba saugos komponento projekto arba charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama posistemio arba saugos komponento atitiktis, pakeitimus.

Kai to reikia dėl posistemio arba saugos komponento keliamos rizikos, gamintojai, siekdami apsaugoti naudotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, tiria rinkai tiekiamo posistemio arba saugos komponento bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius posistemius arba saugos komponentus ir susigrąžintus tokius posistemius arba saugos komponentus, taip pat praneša platintojams apie tokią stebėseną.

(5) Gamintojai užtikrina, kad prie jų posistemių arba saugos komponentų būtų pridėta ES atitikties deklaracija ir ant jų būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris ar kita informacija, pagal kurią būtų galima nustatyti jų tapatumą.

Jeigu dėl saugos komponento dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, gamintojai užtikrina, kad būtina informacija būtų nurodyta ant pakuotės arba prie saugos komponento pridedamose instrukcijose.

(6) Gamintojai ant posistemio arba saugos komponento arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant pakuotės ir prie saugos komponento pridedamose instrukcijose nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Nurodomas vienas adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami naudotojams bei rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

(7) Gamintojai užtikrina, kad prie posistemio arba saugos komponento būtų pridėta naudotojams lengvai suprantama  atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba pateikta ES atitikties deklaracija, instrukcijos ir saugos informacija. Tokios instrukcijos ir saugos informacija yra aiškios, suprantamos ir suvokiamos.

(8) Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas posistemis arba saugos komponentas neatitinka šio reglamento, nedelsdami imasi būtinų taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to posistemio arba saugos komponento atitiktį ar atitinkamais atvejais posistemį arba saugos komponentą pašalintų arba susigrąžintų. Be to, jei posistemis arba saugos komponentas kelia riziką, gamintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokį posistemį arba saugos komponentą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir pateikia išsamios informacijos, visų pirma, apie neatitiktį ir visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

(9) Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, gamintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba jai pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus posistemio arba saugos komponento atitikčiai šiam reglamentui įrodyti. Ši informacija ir dokumentai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. Šios institucijos prašymu gamintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti posistemių arba saugos komponentų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą riziką.

12 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R3 straipsnis]

Įgaliotieji atstovai

(1) Gamintojas rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliojamas vykdyti 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių ir prievolės rengti techninius dokumentus.

(2) Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo įgaliojime nustatytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šiuos veiksmus:

(a) saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus 30 metų po posistemio arba saugos komponento pateikimo rinkai, kad nacionalinės priežiūros institucijos galėtų juos patikrinti;

(b) jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, pateikti jai visą informaciją ir dokumentus, būtinus posistemio arba saugos komponento atitikčiai įrodyti;

(c) kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti posistemių arba saugos komponentų, dėl kurių įgaliotajam atstovui suteikti įgaliojimai, keliamą riziką.

13 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R4 straipsnis]

Importuotojų prievolės

(1) Importuotojai rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančius posistemius arba saugos komponentus.

(2) Prieš pateikdami posistemį arba saugos komponentą rinkai importuotojai užtikrina, kad gamintojas būtų atlikęs tinkamą atitikties vertinimo procedūrą pagal 18 straipsnį. Jie užtikrina, kad gamintojas būtų parengęs techninius dokumentus, kad prie posistemio arba saugos komponento būtų pridėta ES deklaracija, kad jis būtų paženklintas CE ženklu, prie jo būtų pridėtos instrukcijos ir pateikta saugos informacija ir kad gamintojas būtų įvykdęs atitinkamai 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Jeigu importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad posistemis arba saugos komponentas neatitinka II priede išdėstytų esminių reikalavimų, jis nepateikia posistemio arba saugos komponento rinkai, kol nėra užtikrinama jų atitiktis. Be to, jei posistemis arba saugos komponentas kelia riziką, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

(3) Importuotojai ant posistemio arba saugos komponento arba, jeigu to neįmanoma padaryti, ant jo pakuotės ir prie saugos komponento pridedamose instrukcijose nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kontaktiniai duomenys pateikiami naudotojams bei rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

(4) Importuotojai užtikrina, kad prie posistemio arba saugos komponento būtų pridėtos naudotojams lengvai suprantama atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba pateiktos instrukcijos ir saugos informacija.

(5) Kai atsakomybė už posistemį arba saugos komponentą tenka importuotojams, jie užtikrina, kad laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų posistemio arba saugos komponento atitikčiai II priede išdėstytiems reikalavimams.

(6) Kai to reikia dėl posistemio arba saugos komponento keliamos rizikos, importuotojai, siekdami apsaugoti naudotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu tiria rinkai tiekiamų posistemių arba saugos komponentų bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančius posistemius arba saugos komponentus ir susigrąžintus tokius posistemius arba saugos komponentus, taip pat praneša platintojams apie tokią stebėseną.

(7) Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateiktas posistemis arba saugos komponentas neatitinka šio reglamento, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, kad užtikrintų to posistemio arba saugos komponento atitiktį ar atitinkamais atvejais posistemį arba saugos komponentą pašalintų arba susigrąžintų. Be to, jei posistemis arba saugos komponentas kelia riziką, importuotojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokį posistemį arba saugos komponentą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir pateikia išsamios informacijos, visų pirma, apie neatitiktį ir visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

(8) Importuotojai 30 metų po posistemio arba saugos komponento pateikimo rinkai saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad šių institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.

(9) Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba jai pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus posistemio arba saugos komponento atitikčiai įrodyti. Ši informacija ir dokumentai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. Šios institucijos prašymu gamintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti posistemių arba saugos komponentų, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą riziką.

14 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R5 straipsnis]

Platintojų prievolės

(1) Tiekdami rinkai posistemį arba saugos komponentą platintojai veikia deramai laikydamiesi šio reglamento reikalavimų.

(2) Prieš tiekdami posistemį arba saugos komponentą rinkai platintojai patikrina, ar posistemis arba saugos komponentas pažymėtas CE ženklu ir ar prie jo pridėta naudotojams lengvai suprantama susijusios valstybės narės nustatyta kalba pateikta ES atitikties deklaracija, instrukcijos ir saugos informacija bei ar gamintojas ir importuotojas įvykdė 11 straipsnio 5 ir 6 dalyse ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Jeigu platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad posistemis arba saugos komponentas neatitinka II priede išdėstytų esminių reikalavimų, jis netiekia posistemio arba saugos komponento rinkai, kol nėra užtikrinama jo atitiktis. Be to, jei posistemis arba saugos komponentas kelia riziką, platintojas tai praneša gamintojui ar importuotojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

(3) Kai atsakomybė už posistemį arba saugos komponentą tenka platintojams, jie užtikrina, kad laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų posistemio arba saugos komponento atitikčiai II priede išdėstytiems esminiams reikalavimams.

(4) Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai tiekiamas posistemis arba saugos komponentas neatitinka šio reglamento, užtikrina, kad būtų imtasi taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti to posistemio arba saugos komponento atitiktį ar atitinkamais atvejais posistemį arba saugos komponentą pašalinti arba susigrąžinti. Be to, jei posistemis arba saugos komponentas kelia riziką, platintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė tokį posistemį arba saugos komponentą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir pateikia išsamios informacijos, visų pirma, apie neatitiktį ir visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

(5) Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, platintojai tai institucijai pateikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus posistemio arba saugos komponento atitikčiai įrodyti. Ši informacija ir dokumentai gali būti pateikiami popierine arba elektronine forma. Šios institucijos prašymu platintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti posistemio arba saugos komponento, kurį jie tiekė rinkai, keliamą riziką.

15 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R6 straipsnis]

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams taikomos gamintojų prievolės

Taikant šį reglamentą importuotojas arba platintojas laikomas gamintoju ir jam taikomos 11 straipsnyje nustatytos gamintojo prievolės, jeigu jis pateikia posistemį arba saugos komponentą rinkai savo vardu arba su savo prekės ženklu, arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą posistemį arba saugos komponentą, kad tai gali turėti poveikio jo atitikčiai šio reglamento reikalavimams.

16 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R7 straipsnis]

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Rinkos priežiūros institucijų prašymu ekonominės veiklos vykdytojai identifikuoja:

(a) kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems tiekė posistemį arba saugos komponentą;

(b) kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie tiekė posistemį arba saugos komponentą.

Ekonominės veiklos vykdytojai pirmoje dalyje nurodytą informaciją gali pateikti 30 metų po to, kai jiems buvo tiektas posistemis arba saugos komponentas, ir 30 metų po to, kai jie tiekė posistemį arba saugos komponentą.

III SKYRIUS

POSISTEMIŲ IR SAUGOS KOMPONENTŲ ATITIKTIS

17 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R8 straipsnis]

Atitikties prielaida

Jei posistemiai ir saugos komponentai atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, daroma jų atitikties II priede nustatytiems esminiams reikalavimams, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys, prielaida.

18 straipsnis

Atitikties vertinimas

(1) Prieš pateikdamas posistemį arba saugos komponentą rinkai gamintojas atlieka posistemio arba saugos komponento atitikties vertinimo procedūrą pagal 2 dalį.

(2) Posistemių ir saugos komponentų atitiktis sertifikuojama atliekant, gamintojo pasirinkimu, bet kurią toliau nurodytą atitikties vertinimo procedūrą:

(a) ES tipo tyrimą (B modulis – produkcijos tipas), nustatytą IV priede, kartu su viena iš toliau nurodytų procedūrų:

i)       gamybos proceso kokybės užtikrinimu pagrįsta atitikties tipui (D modulis) vertinimo procedūra, nustatyta V priede;

ii)      posistemio arba saugos komponento patikra pagrįsta atitikties tipui (F modulis) vertinimo procedūra, nustatyta VI priede;

(b) vieneto patikra pagrįsta atitikties vertinimo procedūra (G modulis), nustatyta VII priede;

(c) visišku kokybės užtikrinimu pagrįsta atitikties vertinimo procedūra (H modulis), nustatyta VIII priede.

(3) Atlikęs 2 dalyje nurodytas procedūras gamintojas reikalavimus atitinkantį posistemį arba saugos komponentą pagal 21 straipsnį pažymi CE ženklu.

(4) 1, 2 ir 3 dalys taip pat taikomos gamintojo reikmėms skirtiems posistemiams ir saugos komponentams.

(5) Su atitikties vertinimu susiję įrašai ir korespondencija rengiami oficialia (-iomis) valstybės narės, kurioje įsisteigusi 2 dalyje nurodytas procedūras atliekanti įstaiga, kalba (-omis), arba tai įstaigai priimtina kalba.

19 straipsnis

ES atitikties deklaracija

(1) ES posistemio arba saugos komponento atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog įvykdyti II priede nustatyti esminiai reikalavimai.

(2) ES atitikties deklaracija parengiama pagal X priede pateiktą pavyzdį, joje pateikiama atitinkamose IV–VIII prieduose aprašytose atitikties vertinimo procedūrose nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji pridedama prie posistemio arba saugos komponento ir išverčiama į valstybės narės, kurioje posistemis arba saugos komponentas pateikiamas ar tiekiamas rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

(3) Jei posistemiui arba saugos komponentui taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos reikalaujama ES atitikties deklaracijos, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Tokioje deklaracijoje nurodomi susiję Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

(4) Parengdamas ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę dėl posistemio arba saugos komponento atitikties šiame reglamente nustatytiems reikalavimams.

20 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R11 straipsnis]

Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai

Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, išdėstyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

21 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R12 straipsnis]

Žymėjimo CE ženklu taisyklės ir sąlygos

(1) Posistemis arba saugos komponentas arba jo duomenų plokštelė žymimas CE ženklu taip, kad jis būtų matomas, įskaitomas ir negalėtų būti panaikintas.

(2) Posistemis arba saugos komponentas žymimas CE ženklu prieš jį pateikiant rinkai.

(3) Greta CE ženklo nurodomas atliekant gamybos kontrolę dalyvaujančios paskelbtosios įstaigos identifikacinis numeris.

(4) Greta CE ženklo ir 3 dalyje nurodyto identifikacinio numerio gali būti nurodomas bet koks kitas ženklas, žymintis konkretų pavojų ar naudojimo atvejį.

IV SKYRIUS

ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGŲ PASKELBIMAS

22 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R13 straipsnis]

Paskelbimas

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie įstaigas, pagal 18 straipsnį įgaliotas atlikti trečiųjų šalių atitikties vertinimo užduotis.

23 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R14 straipsnis]

Skelbiančiosios institucijos

(1) Valstybės narės paskiria skelbiančiąją instituciją, kuri atsako už procedūrų, skirtų atitikties vertinimo įstaigoms įvertinti ir paskelbti bei paskelbtųjų įstaigų stebėsenai atlikti, nustatymą ir taikymą, įskaitant 26 straipsnio laikymąsi.

(2) Valstybės narės gali nuspręsti, kad nacionalinė akreditacijos įstaiga atlieka 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną, kaip apibrėžta ir nustatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008.

(3) Jeigu skelbiančioji institucija paveda arba kitaip patiki atlikti 1 dalyje nurodytą vertinimą, skelbimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra vyriausybinė institucija, ši įstaiga yra juridinis asmuo ir mutatis mutandis atitinka 26 straipsnio 1–6 dalyse nustatytus reikalavimus. Be to, ji yra apsidraudusi su savo vykdoma veikla susijusią atsakomybę.

(4) Skelbiančioji institucija prisiima visą atsakomybę už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

24 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R15 straipsnis]

Skelbiančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

(1) Skelbiančioji institucija yra įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

(2) Skelbiančiosios institucijos organizacinė struktūra yra tokia ir institucija veikia taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

(3) Skelbiančiosios institucijos organizacinė struktūra yra tokia, kad kiekvieną su atitikties vertinimo įstaigos paskelbimu susijusį sprendimą priimtų kiti nei vertinimą atlikę kompetentingi asmenys.

(4) Skelbiančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.

(5) Skelbiančioji institucija užtikrina gaunamos informacijos konfidencialumą.

(6) Skelbiančiojoje institucijoje yra pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

25 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R16 straipsnis]

Skelbiančiųjų institucijų prievolė informuoti

Valstybės narės praneša Komisijai apie savo taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo bei paskelbimo ir paskelbtųjų įstaigų stebėsenos procedūras, taip pat apie susijusius pasikeitimus.

Komisija šią informaciją paskelbia viešai.

26 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R17 straipsnis]

Paskelbtosioms įstaigoms taikomi reikalavimai

(1) Kad būtų paskelbtos, paskelbtosios įstaigos atitinka 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

(2) Atitikties vertinimo įstaiga yra įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir yra juridinis asmuo.

(3) Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamos organizacijos ar posistemio arba saugos komponento.

Tokia įstaiga gali būti laikoma įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų posistemių arba saugos komponentų projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, jeigu įrodoma, kad ji yra nepriklausoma ir nėra jokio interesų konflikto.

(4) Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai nėra vertinamų posistemių arba saugos komponentų projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai, arba tų šalių atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti vertinamus posistemius arba saugos komponentus, kurie yra būtini jos veiklai atlikti, arba tokius posistemius arba saugos komponentus naudoti asmeniniais tikslais.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausio lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar montuojant, parduodant, įrengiant, naudojant ar prižiūrint šiuos posistemius arba saugos komponentus, taip pat neatstovauja šioje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri jiems trukdytų nepriklausomai ar sąžiningai priimti sprendimus, susijusius su atitikties vertinimo veikla, kuriai atlikti jie yra paskelbti. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

(5) Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansiniams, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo šios veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

(6) Atitikties vertinimo įstaiga yra pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal IV–VIII priedus ir kurioms atlikti ji yra paskelbta, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai posistemių arba saugos komponentų rūšiai ar kategorijai, dėl kurios atitikties vertinimo įstaiga yra paskelbta, atitikties vertinimo įstaiga turi reikiamų:

(a) darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos bei tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

(b) procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymų, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji vykdo tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip paskelbtoji įstaiga, ir kitų jos užduočių atskyrimas;

(c) procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamo posistemio arba saugos komponento technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Atitikties vertinimo įstaiga turi priemones, būtinas su atitikties vertinimo užduotimis susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.

(7) Už atitikties vertinimo veiklos vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)      turi tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitinkamų rūšių atitikties vertinimo veiklą, dėl kurios atitikties vertinimo įstaiga yra paskelbta;

b)      pakankamai gerai išmano atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi reikiamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;

c)      turi reikiamų žinių ir išmano II priede išdėstytus esminius reikalavimus, taikomus darniuosius standartus, atitinkamas derinamųjų Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)      turi gebėjimų rengti pažymėjimus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinama, kad vertinimas atliktas.

(8) Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausio lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.

(9) Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinės teisės aktus prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

(10) Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal IV–VIII priedus arba bet kurią nacionalinės teisės aktų nuostatą, pagal kurią jie įgyvendinami, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis valdžios institucijomis. Nuosavybės teisės yra saugomos.

(11) Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizavimo veikloje ir paskelbtųjų įstaigų koordinavimo grupės, sudarytos pagal šį reglamentą, veikloje arba užtikrina, kad jų darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, būtų apie šią veiklą informuoti, bei šios grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus jos taiko kaip bendrąsias gaires.

27 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R18 straipsnis]

Atitikties prielaida

Jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikoma, kad ji atitinka 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

28 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R20 straipsnis]

Paskelbtosioms įstaigoms pavaldžios įstaigos ir subrangovai

(1) Jeigu paskelbtoji įstaiga užsako subrangos būdu atlikti konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu arba naudojasi jai pavaldžios įstaigos paslaugomis, ji užtikrina, kad subrangovas arba pavaldi įstaiga atitiktų 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir apie tai atitinkamai praneša skelbiančiajai institucijai.

(2) Paskelbtosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžių įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsisteigę.

(3) Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

(4) Paskelbtosios įstaigos saugo dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžios įstaigos kvalifikacijos vertinimu ir jų pagal IV–VIII priedus atliktu darbu, kad skelbiančioji institucija galėtų juos patikrinti.

29 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R22 straipsnis]

Paskelbimo prašymas

(1) Atitikties vertinimo įstaiga paskelbimo prašymą pateikia valstybės narės, kurioje ji yra įsisteigusi, skelbiančiajai institucijai.

(2) Prie paskelbimo prašymo pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių ir posistemio (-ių) ir (arba) saugos komponento (-ų), kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditavimo pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(3) Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditavimo pažymėjimo, ji skelbiančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 26 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

30 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R23 straipsnis]

Paskelbimo procedūra

(1) Skelbiančiosios institucijos gali paskelbti tik tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(2) Jos praneša apie paskelbimą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektroninio pranešimo priemone.

(3) Pranešime apie paskelbimą pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamą posistemį (-ius) ir (arba) saugos komponentą (-us) ir atitinkamą kompetencijos patvirtinimą.

(4) Jeigu pranešimas apie paskelbimą nėra grindžiamas akreditavimo pažymėjimu, kaip nurodyta 29 straipsnio 2 dalyje, skelbiančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia patvirtinamuosius dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir nustatytą tvarką, kuria siekiama užtikrinti, kad ta įstaiga būtų reguliariai stebima ir toliau atitiktų 26 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

(5) Atitinkama įstaiga gali atlikti paskelbtosios įstaigos veiklą tik jei Komisija ir kitos valstybės narės per dvi savaites po pranešimo apie paskelbimą, jeigu naudojamasi akreditavimo pažymėjimu, ar per du mėnesius po pranešimo apie paskelbimą, jeigu nesinaudojama akreditavimo pažymėjimu, nepateikia prieštaravimų.

Tik tokia įstaiga šiame reglamente laikoma paskelbtąja įstaiga.

(6) Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pranešama apie vėlesnius pranešimo apie paskelbimą pakeitimus.

31 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R24 straipsnis]

Paskelbtųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

(1) Komisija paskelbtajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Net jei įstaiga yra paskelbta pagal kelis Sąjungos aktus, Komisija suteikia tik vieną identifikacinį numerį.

(2) Komisija viešai paskelbia pagal šį reglamentą paskelbtų įstaigų sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius ir veiklą, kuriai atlikti jos yra paskelbtos.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

32 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R25 straipsnis]

Pranešimų apie paskelbimą pakeitimai

(1) Jeigu skelbiančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad paskelbtoji įstaiga nebeatitinka 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo prievolių, skelbiančioji institucija atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina paskelbimo galiojimą, atsižvelgdama į reikalavimų nesilaikymo arba prievolių nevykdymo svarbą. Apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

(2) Jeigu paskelbimo galiojimas apribojamas, laikinai sustabdomas ar panaikinamas, arba jei paskelbtoji įstaiga nutraukė savo veiklą, skelbiančioji valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos įstaigos bylas tvarkytų kita paskelbtoji įstaiga arba kad su jomis galėtų susipažinti to pageidaujančios atsakingos skelbiančiosios ir rinkos priežiūros institucijos.

33 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R26 straipsnis]

Paskelbtųjų įstaigų kompetencijos užginčijimas

(1) Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl paskelbtosios įstaigos kompetencijos arba dėl jos atitikties taikomiems reikalavimams ir jai pavestų pareigų vykdymo.

(2) Komisijos prašymu skelbiančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su paskelbimo pagrindu arba atitinkamos paskelbtosios įstaigos kompetencijos patvirtinimu.

(3) Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

(4) Kai Komisija nustato, kad paskelbtoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jai taikomų paskelbimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo skelbiančiosios valstybės narės prašoma imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, paskelbimo galiojimo panaikinimą.

Pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

34 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R27 straipsnis]

Paskelbtųjų įstaigų veiklos prievolės

(1) Paskelbtosios įstaigos vertina atitiktį pagal IV–VIII prieduose numatytas atitikties vertinimo procedūras.

(2) Atitiktis vertinama laikantis proporcingumo principo, stengiantis išvengti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams.

Atitikties vertinimo įstaigos atlieka savo veiklą tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir jos struktūrą, atitinkamo posistemio arba saugos komponento technologijos sudėtingumo mastą ir į tai, ar gamybos procesas masinis, ar serijinis.

Jos veikia pakankamai griežtai ir užtikrina tokį apsaugos lygį, kuris būtinas posistemio arba saugos komponento atitikčiai šio reglamento nuostatoms užtikrinti.

(3) Jei paskelbtoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė II priede arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų esminių reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato.

(4) Jei po sertifikato išdavimo paskelbtoji įstaiga, vykdydama atitikties stebėseną, nustato, kad posistemis arba saugos komponentas nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir prireikus laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

(5) Jei taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, paskelbtoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

35 straipsnis

Galimybė apskųsti paskelbtųjų įstaigų sprendimus

Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma paskelbtųjų įstaigų priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

36 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R28 straipsnis]

Paskelbtųjų įstaigų prievolė informuoti

(1) Paskelbtosios įstaigos praneša skelbiančiajai institucijai apie:

a)      atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;

b)      aplinkybes, turinčias įtakos paskelbimo taikymo sričiai ar sąlygoms;

c)      prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)      jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pagal joms kaip paskelbtosioms įstaigoms suteiktus įgaliojimus, ir bet kokią kitą veiklą, pvz., tarpvalstybiniu mastu vykdytą veiklą ir subrangą.

(2) Paskelbtosios įstaigos kitoms pagal šį reglamentą paskelbtoms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių posistemių arba saugos komponentų atitikties vertinimo veiklą, teikia informaciją dėl klausimų, susijusių su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

37 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R29 straipsnis]

Keitimasis patirtimi

Komisija užtikrina, kad būtų organizuojamas valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už paskelbimo politiką, keitimasis patirtimi.

38 straipsnis [Sprendimo Nr. 768/2008/EB R30 straipsnis]

Paskelbtųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą pagal šį reglamentą paskelbtų įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą ir kad šis koordinavimas bei bendradarbiavimas būtų tinkamai vykdomas konkretaus sektoriaus paskelbtųjų įstaigų grupėje ar grupėse.

Valstybės narės užtikrina, kad jų paskelbtos įstaigos tiesiogiai ar per paskirtus atstovus dalyvautų tokios grupės ar grupių veikloje.

V SKYRIUS

KOMITETO PROCEDŪRA, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39 straipsnis

Komiteto procedūra

(1) Komisijai padeda Lynų kelio įrenginių komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

(2) Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

40 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų ekonominės veiklos vykdytojams pažeidus šio reglamento nuostatas, ir imasi visų jų vykdymui užtikrinti būtinų priemonių. Tokiose taisyklėse gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus.

Šios sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės praneša apie šias nuostatas Komisijai iki [3 mėnesiai iki 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos datos] ir nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius joms poveikio turinčius pakeitimus.

41 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės nekliudo tiekti rinkai posistemius arba saugos komponentus, kuriems taikoma Direktyva 2000/9/EB, kurie atitinka tą direktyvą ir kurie pateikti rinkai iki [43 straipsnio 2 dalyje nurodyta data].

Valstybės narės nekliudo pradėti naudoti lynų kelio įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 2000/9/EB, kurie atitinka tą direktyvą ir buvo sumontuoti iki [43 straipsnio 2 dalyje nurodyta data].

42 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2000/9/EB panaikinama nuo [43 straipsnio 2 dalyje nurodyta data].

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal X priede pateiktą atitikties lentelę.

43 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

(1) Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(2) Jis taikomas nuo [dveji metai po įsigaliojimo].

(3) Nukrypstant nuo 2 dalies, 22–38 straipsniai taikomi nuo [šeši mėnesiai po įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                    Pirmininkas

[1]               ES OL L 106, 2000 5 3, p. 21.

[2]               COM(2013) 471 final.

[3]               ES OL L 316, 2012 11 14.

[4]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gaminių rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB, direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 1999/5/EB, 2000/9/EB, 2000/14/EB, 2001/95/EB, 2004/108/EB, 2006/42/EB, 2006/95/EB, 2007/23/EB, 2008/57/EB, 2009/48/EB, 2009/105/EB, 2009/142/EB, 2011/65/ES, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2008, pasiūlymas. COM(2013) 75 final.

[5]               OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

[6]               OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

[7]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, COM(2011) 206 galutinis.

[8]               Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, COM(2011) 123 galutinis, 2011 3 16.

[9]               OL L 213, 1995 9 7, p. 1.

[10]             OL C […], […], p. […].

[11]             2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/9/EB dėl keleivinių lynų kelio įrenginių (OL L 106, 2000 5 3, p. 21).

[12]             OL L 136, 1985 6 4, p. 1.

[13]             2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

[14]             2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantis Sprendimą 93/465/EEB (OL L 218, 2008 8 13, p. 82).

[15]             2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

[16]             OL L [...].

[17]             2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

[18]             1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo (OL L 213, 1995 9 7, p. 1).

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl lynų kelio įrenginių

I PRIEDAS

POSISTEMIAI

Lynų kelio įrenginį sudaro infrastruktūra ir toliau išvardyti posistemiai (kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tinkamumą naudoti ir prižiūrimumą):

1.         Lynai ir jų jungtys

2.         Pavaros ir stabdžiai

3.         Mechaninė įranga

3.1.      Lyno tempimo įrenginys

3.2.      Stočių mašinos

3.3.      Lynų kelio statinių mechaninė įranga

4.         Vežtuvai

4.1.      Kabinos, krėslai arba vilktuvai

4.2.      Pakabos

4.3.      Važiuoklės

4.4.      Jungtys su lynu

5.         Elektrotechnikos įtaisai

5.1.      Kontrolės, valdymo ir saugos įtaisai

5.2.      Ryšių ir informacijos įranga

5.3.      Nuo žaibo apsauganti įranga

6.         Gelbėjimo įranga

6.1.      Stacionarioji gelbėjimo įranga

6.2.      Kilnojamoji gelbėjimo įranga

II PRIEDAS

ESMINIAI REIKALAVIMAI

1. Tikslas

Šiame priede nustatyti esminiai lynų kelio įrenginius projektuojant, montuojant ir pradedant naudoti taikomi reikalavimai, įskaitant prižiūrimumo ir tinkamumo eksploatuoti reikalavimus.

2. Bendrieji reikalavimai

2.1. Žmonių sauga

Esminis reikalavimas projektuojant, montuojant ir eksploatuojant lynų kelio įrenginius – naudotojų, darbuotojų ir trečiųjų asmenų sauga.

2.2. Saugos principai

Visi lynų kelio įrenginiai projektuojami, eksploatuojami ir prižiūrimi pagal šiuos principus, kurie turi būti taikomi nurodyta tvarka:

– pasitelkiant projektavimo ir konstrukcines savybes pašalinti arba, jei tai neįmanoma, sumažinti riziką;

– nustatyti ir įgyvendinti visas būtinas priemones, skirtas apsaugoti nuo rizikos, kurios negalima pašalinti pasitelkiant projektavimo ir konstrukcines savybes;

– nustatyti ir nurodyti atsargumo priemones, kurių turėtų būti imtasi siekiant išvengti rizikos, kurios nepavyko visiškai pašalinti taikant pirmoje ir antroje įtraukoje nurodytas nuostatas ir priemones.

2.3. Išorės veiksnių įvertinimas

Lynų kelio įrenginiai yra suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad atsižvelgiant į lynų kelio įrenginio tipą, vietovės, kurioje jis įrengtas, pobūdį, fizines savybes, aplinką bei oro ir meteorologinius veiksnius, taip pat greta įrenginio ant žemės arba ore galinčius būti statinius ir kliūtis, juos būtų galima eksploatuoti saugiai.

2.4. Matmenys

Lynų kelio įrenginys, posistemiai ir visi jų saugos komponentai yra taip suprojektuoti ir pagaminti, o jų matmenys taip apskaičiuoti, kad esant pakankamam saugos lygiui galėtų atlaikyti bet kokius iš anksto numatomomis sąlygomis patiriamus įtempius, įskaitant tuos, kurie atsiranda įrenginio neeksploatuojant, bei visų pirma atsižvelgiant į išorės įtaką, dinaminį poveikį ir medžiagų nuovargį bei laikantis pripažintų technologijos taisyklių, ypač pasirenkant medžiagas.

2.5. Surinkimas

2.5.1. Lynų kelio įrenginys, posistemiai ir visi saugos komponentai yra suprojektuoti ir sumontuoti siekiant užtikrinti, kad juos būtų galima saugiai surinkti ir pradėti eksploatuoti.

2.5.2. Saugos komponentai yra suprojektuoti taip, kad dėl tam tikrų tų komponentų konstrukcinių savybių arba atitinkamo komponentų paženklinimo juos surenkant nebūtų įmanoma suklysti.

2.6. Lynų kelio įrenginio vientisumas

2.6.1. Saugos komponentai yra suprojektuoti, sumontuoti ir juos galima naudoti taip, kad būtų galima užtikrinti, jog kiekvienu atveju būtų užtikrintas jų eksploatacinis vientisumas ir (arba) lynų kelio įrenginio sauga, kaip apibrėžta III priede nurodytoje saugos analizėje, siekiant, kad jų gedimo tikimybė būtų labai maža, o patikimumo riba – tinkama.

2.6.2. Lynų kelio įrenginys yra suprojektuotas ir sumontuotas taip, kad būtų užtikrinta, kad jei įrenginiui veikiant sugestų kuris nors jo komponentas, kuris galėtų turėti net netiesioginio poveikio saugai, būtų laiku pradėta taikyti atitinkama priemonė.

2.6.3. 2.6.1 ir 2.6.2 punktuose nurodytos apsaugos priemonės taikomos tarp dviejų suplanuotų susijusio komponento patikrinimų. Suplanuoto saugos komponentų patikrinimo laikotarpis aiškiai nurodomas naudojimo instrukcijose.

2.6.4. Saugos komponentai, kurie į lynų kelio įrenginius įmontuojami kaip atsarginės dalys, atitinka esminius šio reglamento reikalavimus ir sąlygas, susijusias su sklandžia tų komponentų sąveika su kitomis lynų kelio įrenginių dalimis.

2.6.5. Imamasi priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad lynų kelio įrenginyje kilus gaisrui nekiltų pavojaus vežamų žmonių ir darbuotojų saugai.

2.6.6. Imamasi specialių priemonių siekiant apsaugoti lynų kelio įrenginius ir žmones nuo žaibo.

2.7. Saugos įtaisai

2.7.1. Bet koks lynų kelio įrenginio defektas, dėl kurio įrenginys galėtų sugesti taip, kad kiltų pavojus saugai, jei įmanoma, nustatomas, apie jį pranešama ir jis apdorojamas saugos įtaisu. Tai taip pat taikytina bet kokiam išorės poveikiui, kurį galima numatyti įprastomis sąlygomis ir kuris gali kelti pavojų saugai.

2.7.2. Lynų kelio įrenginį įmanoma bet kuriuo metu išjungti rankiniu būdu.

2.7.3. Jei lynų kelio įrenginį išjungė saugos įtaisas, jo neįmanoma vėl įjungti, jeigu nebuvo imtasi atitinkamų veiksmų.

2.8. Prižiūrimumas

Lynų kelio įrenginys yra suprojektuotas ir sumontuotas taip, kad įprastą arba specialią techninę priežiūrą bei remonto darbus būtų galima atlikti ir procedūras taikyti saugiai.

2.9. Neigiami veiksniai

Lynų kelio įrenginys yra suprojektuotas ir sumontuotas taip, kad būtų užtikrinta, jog bet koks vidaus ar išorės neigiamas veiksnys – nuodingosios dujos, skleidžiamas triukšmas ar vibracija – neviršytų nustatytų ribų.

3. Infrastruktūros reikalavimai

3.1. Išdėstymas, greitis ir atstumas tarp vežtuvų

3.1.1. Lynų kelio įrenginys yra suprojektuotas taip, kad, atsižvelgiant į vietovės, kurioje jis sumontuotas, ir jos aplinkos pobūdį, oro ir meteorologines sąlygas, bet kokius greta įrenginio ant žemės arba ore galinčius būti statinius ir kliūtis, jis būtų eksploatuojamas saugiai ir jį eksploatuojant ar prižiūrint bet kokiomis sąlygomis, ar vykdant žmonių gelbėjimo operaciją nekiltų jokių trukdžių ar pavojaus.

3.1.2. Tarp vežtuvų, vilktuvų, važiuojamosios dalies, lynų ir kt. bei greta įrenginio ant žemės arba ore galinčių būti statinių ir kliūčių, atsižvelgiant į vertikalų, išilginį ir horizontalų lynų ir vežtuvų arba vilktuvų poslinkį pačiomis nepalankiausiomis eksploatavimo sąlygomis, kurias galima numatyti, išlaikomas pakankamas atstumas horizontalia ir vertikalia kryptimis.

3.1.3. Nustatant didžiausią atstumą tarp vežtuvų ir žemės atsižvelgiama į lynų kelio įrenginio pobūdį, vežtuvų tipą ir gelbėjimo veiksmus. Atvirųjų vagonų atveju taip pat atsižvelgiama į pavojų nukristi ir į psichologinius aspektus, susijusius su atstumu tarp vežtuvų ir žemės.

3.1.4. Pasirenkamas toks didžiausias vežtuvų arba vilktuvų greitis, mažiausias atstumas tarp jų ir tokie jų įsibėgėjimo bei stabdymo darbiniai parametrai, kad būtų užtikrinta žmonių sauga ir saugus lynų kelio įrenginio eksploatavimas.

3.2. Stotys ir trasos statiniai

3.2.1. Stotys ir trasos statiniai yra suprojektuoti, pastatyti ir įrengti taip, kad būtų užtikrintas stabilumas. Stotyse ir lynų kelio statiniuose yra užtikrintas saugus lynų, vežtuvų bei vilktuvų valdymas ir visomis eksploatavimo sąlygomis įmanoma saugiai atlikti jų priežiūrą.

3.2.2. Įėjimo į lynų kelio įrenginį ir išėjimo iš jo vietos yra suprojektuotos taip, kad būtų užtikrinta vežtuvų ir vilktuvų eismo bei žmonių sauga. Vežtuvai ir vilktuvai stotyse juda nekeldami jokio pavojaus žmonėms, atsižvelgiant į jų galimą aktyvų poveikį judėjimui.

4. Lynams, pavaroms ir stabdžiams bei mechaninei ir elektros įrangai taikomi reikalavimai

4.1. Lynai ir jų atramos

4.1.1. Atsižvelgiant į naujausių šios srities technologijų plėtrą imamasi visų priemonių, kad:

– nenutrūktų lynai ir jų tvirtinimo detalės;

– būtų taikomos mažiausios ir didžiausios jiems nustatytos įtempio vertės;

– būtų užtikrinta, jog lynai būtų patikimai pritvirtinti prie atramų ir nenukristų;

– juos būtų galima stebėti.

4.1.2. Kadangi pavojaus, kad lynas gali nukristi, visiškai išvengti neįmanoma, imamasi priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad lynams nukritus jie galėtų būti surinkti ir lynų kelio įrenginys galėtų būtų išjungtas nesukeliant pavojaus žmonėms.

4.2. Mechaninė įranga

4.2.1. Pavaros

Lynų kelio įrenginio pavarų sistemos darbiniai parametrai ir pajėgumas yra tinkami ir pritaikyti įvairioms eksploatavimo sistemoms ir režimams.

4.2.2. Avarinė pavara

Lynų kelio įrenginys turi avarinę pavarą, kurios aprūpinimas energija yra nepriklausomas nuo pagrindinės pavaros sistemos. Tačiau avarinė pavara nebūtina, jei atlikus saugos analizę nustatyta, kad žmonės gali lengvai, sparčiai ir saugiai išeiti iš vežtuvų ir ypač iš vilktuvų, net jei avarinė pavara neįrengta.

4.2.3. Stabdymas

4.2.3.1. Ekstremaliosios situacijos atveju arba esant nepalankiam apkrovos ir skriemulių sukibimo koeficientui, kuris leistinas eksploatacijos metu, lynų kelio įrenginį ir (arba) vežtuvą galima bet kuriuo metu išjungti. Stabdymo kelias yra toks trumpas, kaip būtina pagal lynų kelio įrenginio saugumo reikalavimus.

4.2.3.2. Stabdymo pagreičio vertės atitinka tam tikras ribas, kurios nustatytos taip, kad būtų užtikrinta tiek žmonių sauga, tiek priimtinas vežtuvų, lynų ir kitų lynų kelio įrenginio dalių veikimas.

4.2.3.3. Visi lynų kelio įrenginiai turi dvi stabdymo sistemas arba daugiau; kiekviena jų yra pajėgi sustabdyti lynų kelio įrenginį ir suderinta taip, kad automatiškai pakeistų veikiančią sistemą, jeigu jos veiksmingumas yra nepakankamas. Paskutinė traukos lyno stabdymo sistema tiesiogiai stabdo varomąjį skriemulį. Šios nuostatos netaikomos tempiamiesiems keltuvams.

4.2.3.4. Lynų kelio įrenginys turi veiksmingą apkabos ir blokavimo mechanizmą, kuris apsaugo nuo priešlaikinio įrenginio paleidimo.

4.3. Valdymo įtaisai

Valdymo įtaisai yra suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų saugūs ir patikimi, atlaikytų eksploatuojant atsirandančius įprastinius įtempius bei išorės veiksnių, pavyzdžiui, drėgnumo, ribinių temperatūrų ar elektromagnetinių trukdžių, poveikį ir kad net eksploatavimo klaidos atveju negalėtų sukelti pavojingos situacijos.

4.4. Ryšio priemonės

Įdiegtos tinkamos priemonės, kad įrenginį eksploatuojantys darbuotojai bet kada galėtų užmegzti ryšį vieni su kitais ir ekstremaliosios situacijos atveju informuoti naudotojus.

5. Vežtuvai ir vilktuvai

5.1. Vežtuvai ir vilktuvai yra suprojektuoti ir įrengti taip, kad numatomomis eksploatavimo sąlygomis žmogus negalėtų iš jų iškristi arba jam negrėstų jokie kiti pavojai.

5.2. Vežtuvų ir vilktuvų tvirtinimo įtaisai turi būti išmatuoti ir pagaminti taip, kad esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms jie:

–  nepažeistų lynų arba

– neslystų, išskyrus jei slydimas nedaro didelio poveikio vežtuvo, vilktuvo arba įrenginio saugai.

5.3. Vežtuvų durys (vagonuose, kabinose) yra suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jas būtų galima uždaryti ir užrakinti.  Vežtuvų grindys ir sienos yra suprojektuotos ir pagamintos taip, kad atlaikytų bet kokiomis aplinkybėmis naudotojų sukuriamus įtempius ir apkrovas.

5.4. Jei dėl eksploatavimo saugos priežasčių operatorius privalo būti vežtuve, jame yra visa reikiama įranga, kad operatorius galėtų atlikti savo darbą.

5.5. Vežtuvai, vilktuvai ir ypač jų pakabos mechanizmai yra suprojektuoti ir įrengti taip, kad būtų užtikrinta pagal atitinkamas taisykles ir nurodymus juos prižiūrinčių darbuotojų sauga.

5.6. Vežtuvuose su atjungiamaisiais tvirtinimo įtaisais imamasi visų priemonių, kad prieš išvykstant neteisingai prie lyno prikabintas ir atvykstant neatkabintas vežtuvas bus sustabdytas nesukeliant pavojaus naudotojams ir nenukris.

5.7. Funikulieriuose ir, jei įmanoma atsižvelgiant į lynų kelio įrenginio konfigūraciją, dvilyniuose kabamuosiuose lynų keliuose yra įrengtas automatinis stabdymo įtaisas, jei negalima pagrįstai atmesti galimybės, kad laikantysis lynas gali nutrūkti.

5.8. Jeigu kitomis priemonėmis vežtuvo nuslinkimo rizikos visiškai pašalinti neįmanoma, vežtuve įrengiamas įtaisas, kuris apsaugo, kad jis nenuslinktų, ir kuriuo jį galima sustabdyti nesukeliant pavojaus žmonėms.

6. Naudotojams skirta įranga

Įėjimas į įlaipinimo zonas ir išėjimas iš išlaipinimo zonų bei naudotojų įlaipinimas ir jų išlaipinimas, atsižvelgiant į vežtuvų judėjimą ir sustojimą, organizuojamas taip, kad būtų užtikrinta žmonių sauga, ypač tose vietose, kuriose yra pavojus nukristi.

Jei lynų kelio įrenginys skirtas vaikams ir žmonėms su judėjimo negalia vežti, jie gali saugiai naudotis šiuo įrenginiu.

7. Tinkamumas eksploatuoti

7.1. Sauga

7.1.1. Siekiant užtikrinti, kad lynų kelio įrenginys būtų naudojamas pagal numatytą paskirtį ir atsižvelgiant į jo technines specifikacijas ir nustatytas eksploatavimo sąlygas, taip pat kad galėtų būti laikomasi saugaus eksploatavimo ir techninės priežiūros reikalavimų, taikomos visos techninės nuostatos ir priemonės. Naudojimo instrukcijos ir atitinkamos pastabos parengiamos naudotojams lengvai suprantama, valstybės narės, kurios teritorijoje sumontuotas lynų kelio įrenginys, nustatyta kalba.

7.1.2. Už lynų kelio įrenginio eksploatavimą atsakingiems asmenims suteikiamos atitinkamos darbo priemonės ir jie turi tinkamą kvalifikaciją jiems pavestai užduočiai atlikti.

7.2. Sauga lynų kelio įrenginio sustabdymo atveju

Siekiant užtikrinti, kad per nustatytą laiką, kuris priklauso nuo lynų kelio įrenginio tipo ir jo aplinkos, būtų galima perkelti naudotojus į saugią vietą, jei įrenginys sustabdomas ir jo negalima greitai vėl paleisti, priimamos visos techninės nuostatos ir priemonės.

7.3. Kitos specialios saugos nuostatos

7.3.1. Operatorių postai ir darbo vietos

Judamosios dalys, kurios paprastai yra pasiekiamos stotyse, yra suprojektuotos, pagamintos ir įmontuotos taip, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus, arba, jei pavojus gali kilti, jose turi būti įrengti saugos įtaisai, kuriais užtikrinama, kad nebūtų galima prisiliesti prie lynų kelio įrenginio dalių, dėl ko gali įvykti nelaimingų atsitikimų. Saugos įtaisų negalima lengvai nuimti arba išjungti.

7.3.2. Pavojus nukristi

Darbo vietos ir darbo zonos, įskaitant tas, kurios naudojamos nedažnai, ir jų prieigos yra suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ten privalantys dirbti ar judėti asmenys būtų apsaugoti nuo kritimo. Jeigu darbo vietos ir darbo zonos įrengtos nepakankamai, jose papildomai įrengiami įtvirtinimai, skirti asmeninėms apsauginėms priemonėms, apsaugančioms nuo kritimo.

III PRIEDAS

SAUGOS ANALIZĖ

Saugos analizėje, kurią pagal 8 straipsnį privaloma atlikti kiekvienam lynų kelio įrenginiui, atsižvelgiama į visus numatytus eksploatavimo režimus. Atliekant analizę taikomas pripažintas arba nustatytas metodas ir atsižvelgiama į šiuolaikinę technologiją bei atitinkamo lynų kelio įrenginio sudėtingumą. Taip pat siekiama užtikrinti, kad projektuojant ir konfigūruojant lynų kelio įrenginį būtų atsižvelgiama į vietos aplinką bei pačias nepalankiausias situacijas, kad būtų užtikrintos priimtinos saugos sąlygos.

Saugos analizė taip pat taikoma saugos įtaisams ir poveikiui, kurį jie daro lynų kelio įrenginiui ir susijusiems posistemiams, prie kurių veikimo jie prisideda, siekiant, kad šie įtaisai:

– suveiktų nustačius pirmuosius sutrikimo ar gedimo požymius ir liktų saugą garantuojančios būklės, būtų išlaikytas mažesnio pajėgumo darbo režimas arba patikimumas, arba

– būtų atsarginiai ir kontroliuojami, arba

– būtų tokie, kad būtų galima įvertinti jų gedimo tikimybę, ir jais būtų galima užtikrinti tokį patį standartinį saugos lygį, kaip saugos įtaisais, kurie atitinka pirmoje ir antroje įtraukoje išvardintus kriterijus.

Saugos analizė pagal 8 straipsnio 1 dalį turi būti atliekama siekiant sudaryti rizikos bei pavojingų padėčių aprašą ir parengti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą saugos komponentų sąrašą. Saugos analizės rezultatai pateikiami saugos ataskaitoje.

IV PRIEDAS

POSISTEMIŲ IR SAUGOS KOMPONENTŲ ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪROS. B MODULIS. ES TIPO TYRIMAS – GAMYBOS TIPAS

1. ES tipo tyrimas yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydama paskelbtoji įstaiga tiria techninį posistemio ar saugos komponento projektą, taip pat patikrina ir patvirtina, kad jis atitinka šio reglamento reikalavimus.

2. ES tipo tyrimas yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydama paskelbtoji įstaiga tiria techninį posistemio ar saugos komponento projektą, taip pat patikrina ir patvirtina, kad jis atitinka šio reglamento reikalavimus.

3. Gamintojas ES tipo tyrimo paraišką pateikia vienai pasirinktai paskelbtajai įstaigai.

Paraiškoje pateikiama:

(a) gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, atstovo pavadinimas ir adresas;

(b) rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai paskelbtajai įstaigai;

(c) posistemio ir (arba) saugos komponento techniniai dokumentai pagal IX priedą;

(d) tipinis numatomo posistemio ar saugos komponento pavyzdys arba informacija apie vietą, kurioje būtų galima atlikti jo tyrimą. Paskelbtoji įstaiga gali prašyti kitų pavyzdžių, reikalingų bandymo programai įgyvendinti.

4. Paskelbtoji įstaiga:

4.1. patikrina techninius dokumentus ir patvirtinamuosius duomenis, siekdama įvertinti posistemio ar saugos komponento techninio projekto atitiktį;

4.2. patikrina, ar pavyzdys (-džiai) pagamintas (-i) pagal techninius dokumentus, ir nustato, kurie elementai suprojektuoti pagal taikytinas atitinkamų darniųjų standartų ir techninių specifikacijų nuostatas, o kurie suprojektuoti netaikant atitinkamų tų standartų nuostatų;

4.3. jei gamintojas taikė atitinkamų darniųjų standartų specifikacijas, atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus arba paveda juos atlikti, kad patikrintų, ar tos specifikacijos taikytos teisingai;

4.4. jei gamintojas pasirinko taikyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) techninėse specifikacijose nustatytus sprendinius, atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus arba paveda juos atlikti, kad patikrintų, ar tie sprendiniai taikyti teisingai;

4.5. jei susijusiuose darniuosiuose standartuose ir (arba) techninėse specifikacijose nustatyti sprendiniai nebuvo taikomi, atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus arba paveda juos atlikti, kad patikrintų, ar gamintojo pasirinkti sprendiniai atitinka esminius šio reglamento reikalavimus;

4.6. susitaria su gamintoju dėl vietos, kur bus atliekami tyrimai ir bandymai.

5. Paskelbtoji įstaiga parengia vertinimo ataskaitą, kurioje nurodo pagal 1.4 punktą atliktus veiksmus ir jų rezultatus. Paskelbtoji įstaiga, nepažeisdama prievolių, kurias turi skelbiančiųjų institucijų atžvilgiu, visą tos ataskaitos turinį arba jo dalį paskelbia tik gavusi gamintojo sutikimą.

6. Jei tipas atitinka šio reglamento reikalavimus, paskelbtoji įstaiga išduoda gamintojui ES tipo tyrimo sertifikatą. Sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimo išvados, bet kokios sertifikato galiojimo sąlygos, duomenys, reikalingi patvirtintam tipui (posistemiui ar saugos komponentui) identifikuoti, ir, jei taikytina, jo veikimo aprašymas. Prie sertifikato gali būti pridedamas vienas ar daugiau priedų.

Sertifikate ir jo prieduose pateikiama visa reikiama informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti pagamintų posistemių ar saugos komponentų atitiktį ištirtam tipui ir atlikti veikimo patikrinimą.

Sertifikatas galioja ne ilgiau kaip trisdešimt metų nuo išdavimo dienos. Jei tipas neatitinka taikytinų šio reglamento reikalavimų, paskelbtoji įstaiga atsisako išduoti ES tipo tyrimo sertifikatą ir apie tai praneša pareiškėjui, nurodydama išsamias tokio atsisakymo priežastis.

7. Paskelbtoji įstaiga seka visuotinai pripažįstamas mokslo ir technikos naujoves, kurios rodo, kad patvirtintas tipas gali nebeatitikti taikytinų šio reglamento reikalavimų, ir sprendžia, ar dėl tokių pokyčių būtina atlikti papildomus tyrimus. Jei tyrimai reikalingi, paskelbtoji įstaiga apie tai praneša gamintojui.

Gamintojas paskelbtajai įstaigai, saugančiai su ES tipo tyrimo sertifikatu susijusius techninius dokumentus, praneša apie bet kokius patvirtinto tipo pakeitimus, kurie gali turėti įtakos posistemio ar saugos komponento atitikčiai esminiams šio reglamento reikalavimams arba sertifikato galiojimo sąlygoms.

Paskelbtoji įstaiga nagrinėja pakeitimus ir praneša gamintojui, ar ES tipo tyrimo sertifikatas tebegalioja, ar reikia atlikti tolesnius tyrimus, patikras arba bandymus. Atitinkamai paskelbtoji įstaiga išduoda ES tipo tyrimo sertifikato papildymą arba prašo pateikti naują ES tipo tyrimo paraišką.

8. Kiekviena paskelbtoji įstaiga praneša ją paskelbusioms institucijoms ir kitoms paskelbtosioms įstaigoms apie jos išduotus ES tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus.

Paskelbtoji įstaiga, kuri atsisako išduoti ar panaikina, sustabdo ar kitaip apriboja ES tipo tyrimo sertifikatą, privalo apie tai pranešti ją paskelbusioms valdžios institucijoms ir kitoms paskelbtosioms įstaigoms ir nurodyti tokio sprendimo priežastis.

Komisija, valstybės narės ir kitos paskelbtosios įstaigos turi teisę pateikusios prašymą gauti ES tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Komisija ir valstybės narės turi teisę pateikusios prašymą gauti techninių dokumentų kopijas ir paskelbtosios įstaigos atliktų tyrimų rezultatus. Paskelbtoji įstaiga saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų ir papildymų kopijas, taip pat techninę bylą su gamintojo pateiktais dokumentais iki sertifikato galiojimo pabaigos.

9. Gamintojas saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų bei papildymų kopijas ir techninius dokumentus 30 metų po posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

10. 7 ir 9 punktuose nustatytas gamintojo prievoles jo vardu ir jo atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu šios prievolės nurodytos įgaliojime.

V PRIEDAS

POSISTEMIŲ IR SAUGOS KOMPONENTŲ ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪROS. D MODULIS. GAMYBOS PROCESO KOKYBĖS UŽTIKRINIMU PAGRĮSTA ATITIKTIS TIPUI

1. Gamybos proceso kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis tipui yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2.2 ir 2.5 punktuose nustatytas prievoles ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami posistemiai ar saugos komponentai atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir jiems taikomus šio reglamento reikalavimus.

2. Gamyba

Gamintojas taiko patvirtintą kokybės sistemą, apimančią atitinkamų posistemių ar saugos komponentų gamybą, gatavų gaminių tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 2.3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 2.4 punkte.

3. Kokybės sistema

3.1. Gamintojas pasirinktai paskelbtajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti jo kokybės sistemą.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

(a) gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, atstovo pavadinimas ir adresas;

(b) rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai paskelbtajai įstaigai;

(c) visa susijusi informacija apie posistemius ar saugos komponentus, patvirtintus pagal B modulį;

(d) su kokybės sistema susiję dokumentai;

(e) patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir ES tipo tyrimo sertifikato (-ų) kopija;

(f) išsami informacija apie patalpas, kurioje gaminamas posistemis ar saugos komponentas.

3.2. Kokybės sistema užtikrinama posistemių ar saugos komponentų atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam (-iems) tipui (-ams) ir jiems taikomiems šio reglamento reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, instrukcijas ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

(a) kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su gaminių kokybe;

(b) atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;

(c) tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, gamybos metu ir po jos, ir jų atlikimo dažnumas;

(d) kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.;

(e) priemonės, skirtos stebėti, ar užtikrinama reikiama gaminių kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3. Paskelbtoji įstaiga vertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji daro prielaidą, kad tuos reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusį darnųjį standartą ir (arba) technines specifikacijas įgyvendinančio nacionalinio standarto specifikacijas.

Atliekant auditą surengiamas vertinimo vizitas patalpose, kuriose gaminami, tikrinami ir bandomi posistemiai ar saugos komponentai.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties lynų kelio įrenginių vertinimo srityje ir išmanantis atitinkamų posistemių ar saugos komponentų technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šio reglamento reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas vertinimo vizitas gamintojo patalpose. Audito grupė peržiūri 3.1 punkto e papunktyje nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti taikytinus šio reglamento reikalavimus ir atlikti reikiamus tyrimus, kad užtikrintų posistemių ar saugos komponentų atitiktį tiems reikalavimams.

Apie sprendimą pranešama gamintojui. Pranešime pateikiamos audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl vertinimo.

3.4. Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias prievoles ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5. Gamintojas praneša kokybės sistemą patvirtinusiai paskelbtajai įstaigai apie bet kokius numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Paskelbtoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar šią sistemą reikia įvertinti iš naujo.

Apie vertinimo rezultatą pranešama gamintojui. Jei nusprendžiama sistemą įvertinti iš naujo, apie šį sprendimą pranešama gamintojui. Pranešime pateikiamos tyrimo išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4. Paskelbtosios įstaigos vykdoma priežiūra

4.1. Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų prievoles, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2. Gamintojas leidžia paskelbtajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

(a) kokybės sistemos dokumentus;

(b) kokybės įrašus, t. y. patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas ir t. t.

4.3. Paskelbtoji įstaiga periodiškai, bent kartą per dvejus metus, atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

4.4. Be to, paskelbtoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu paskelbtoji įstaiga prireikus gali atlikti gaminių bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema veikia tinkamai. Paskelbtoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

5. Žymėjimas CE ženklu ir ES atitikties deklaracija

5.1. Kiekvieną atskirą posistemį ar saugos komponentą, atitinkantį ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikytinus šio reglamento reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu ir 3.1 punkte nurodytos paskelbtosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu. Jei paskelbtoji įstaiga sutinka, gamintojas paskelbtosios įstaigos atsakomybe posistemius ar saugos komponentus gamybos proceso metu pažymi tos įstaigos identifikaciniu numeriu.

5.2. Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno posistemio ar saugos komponento ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 30 metų po posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas posistemio ar saugos komponento modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

6. Gamintojas 30 metų po paskutinio posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai saugo šiuos dokumentus, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti:

(a) 3.1 punkte nurodytus dokumentus;

(b) 3.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

(c) paskelbtosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytus 3.5, 4.3 ir 4.4 punktuose.

7. Kiekviena paskelbtoji įstaiga praneša ją paskelbusioms institucijoms apie panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus, ir periodiškai arba gavusi prašymą pateikia ją paskelbusioms institucijoms su kokybės sistemos vertinimais susijusią informaciją.

Kiekviena paskelbtoji įstaiga praneša kitoms paskelbtosioms įstaigoms apie atsisakytus išduoti, sustabdyto galiojimo, panaikintus ar kitaip apriboto galiojimo kokybės sistemos patvirtinimus ir nurodo tokio sprendimo priežastis.

8. Įgaliotasis atstovas

3.1, 3.5, 5 ir 6 punktuose nustatytas gamintojo prievoles jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu tos prievolės nurodytos įgaliojime.

VI PRIEDAS

POSISTEMIŲ IR SAUGOS KOMPONENTŲ ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪROS. F MODULIS. POSISTEMIO AR SAUGOS KOMPONENTO PATIKRA PAGRĮSTA ATITIKTIS TIPUI

1. Posistemio ar saugos komponento patikra pagrįsta atitiktis tipui yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 3.2, 3.5.1 ir 3.6 punktuose nustatytas prievoles ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami posistemiai ar saugos komponentai, kuriems taikytos 3.3 punkto nuostatos, atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir šio reglamento reikalavimus.

2. Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad vykdant gamybos procesą ir jo stebėseną būtų užtikrinta pagamintų posistemių ar saugos komponentų atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam patvirtintam tipui ir šio reglamento reikalavimams.

3. Patikra

3.1. Gamintojas pasirinktai paskelbtajai įstaigai pateikia paraišką patikrinti posistemį ar saugos komponentą.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

(a) gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, atstovo pavadinimas ir adresas;

(b) rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai paskelbtajai įstaigai;

(c) visa susijusi informacija apie posistemius ar saugos komponentus, patvirtintus pagal B modulį;

(d) patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir ES tipo tyrimo sertifikato (-ų) kopija;

(e) išsami informacija apie patalpas, kuriose galima atlikti posistemio ar saugos komponento tyrimą (ir kuriose jis gaminamas).

3.2       Paskelbtoji įstaiga atlieka arba paveda atlikti atitinkamus tyrimus ir bandymus, kuriais tikrinama posistemių ar saugos komponentų atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam patvirtintam tipui ir atitinkamiems šio reglamento reikalavimams.

Tyrimai ir bandymai, kuriais nustatoma posistemių ar saugos komponentų atitiktis atitinkamiems reikalavimams, gamintojui pasirinkus atliekami tiriant ir bandant kiekvieną posistemį ar saugos komponentą, kaip nurodyta 4 punkte, arba tiriant ir bandant posistemius ar saugos komponentus remiantis statistikos principais, kaip nurodyta 5 punkte.

4. Atitikties patikra tiriant ir bandant kiekvieną posistemį ar saugos komponentą

4.1. Kiekvienas posistemis ar saugos komponentas atskirai tiriamas ir atliekami reikiami jo bandymai, nurodyti atitinkamame (-uose) darniajame (-iuosiuose) standarte (-uose), arba lygiaverčiai bandymai, kad būtų patikrinta jo atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam patvirtintam tipui ir atitinkamiems šio reglamento reikalavimams.

Jei tokio darniojo standarto nėra, dėl būtinų atlikti bandymų sprendžia atitinkama paskelbtoji įstaiga.

4.2. Paskelbtoji įstaiga išduoda atliktų tyrimų ir bandymų atitikties sertifikatą ir prie kiekvieno patvirtinto posistemio ar saugos komponento pritvirtina jo identifikavimo numerį arba, prisiimdama atsakomybę, paveda tai padaryti.

Gamintojas saugo atitikties sertifikatus 30 metų po posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

5. Statistinė atitikties patikra

5.1. Gamintojas pateikia savo posistemius ar saugos komponentus vienarūšėmis partijomis ir imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrintas kiekvienos pagamintos partijos vienodumas.

5.2. Imama kiekvienos partijos atsitiktinė imtis pagal šio reglamento reikalavimus. Siekiant nustatyti posistemių ar saugos komponentų atitiktį ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam patvirtintam tipui ir taikytiniems šio reglamento reikalavimams ir nustatyti, ar partija priimama, ar atmetama, kiekvienas imties posistemis ar saugos komponentas ištiriamas atskirai ir atliekami jo atitinkami bandymai, nustatyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) techninėse specifikacijose, arba lygiaverčiai bandymai. Jei tokio darniojo standarto nėra, dėl būtinų atlikti bandymų sprendžia atitinkama paskelbtoji įstaiga.

5.3. Jei partija priimama, visi partijos posistemiai ar saugos komponentai laikomi patvirtintais, išskyrus tuos imties posistemius ar saugos komponentus, kurie neatitiko bandymų reikalavimų.

Paskelbtoji įstaiga išduoda atliktų tyrimų ir bandymų atitikties sertifikatą ir prie kiekvieno patvirtinto posistemio ar saugos komponento pritvirtina jo identifikavimo numerį arba, prisiimdama atsakomybę, paveda tai padaryti.

Gamintojas saugo atitikties sertifikatus 30 metų po posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

5.4. Jei partija atmetama, paskelbtoji įstaiga ar kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių neleisti tą partiją pateikti rinkai. Jei partijos atmetamos dažnai, paskelbtoji įstaiga gali sustabdyti statistinę patikrą ir imtis reikiamų priemonių.

6. Žymėjimas CE ženklu ir ES atitikties deklaracija

6.1. Kiekvieną atskirą posistemį ar saugos komponentą, atitinkantį ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą patvirtintą tipą ir taikytinus šio reglamento reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu ir 3 punkte nurodytos paskelbtosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

6.2. Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno posistemio ar saugos komponento ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 30 metų po posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas posistemis ar saugos komponentas, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

Paprašius pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

Jei 3 punkte nurodyta paskelbtoji įstaiga sutinka, gamintojas paskelbtosios įstaigos atsakomybe posistemius ar saugos komponentus taip pat gali pažymėti jos identifikaciniu numeriu.

7. Jei paskelbtoji įstaiga sutinka, gamintojas paskelbtosios įstaigos atsakomybe posistemius ar saugos komponentus gamybos proceso metu pažymi tos įstaigos identifikaciniu numeriu.

8. Įgaliotasis atstovas

2 ir 5.1 punktuose išvardytas gamintojo prievoles jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu tos prievolės nurodytos įgaliojime.

VII PRIEDAS

POSISTEMIŲ IR SAUGOS KOMPONENTŲ ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪROS. G MODULIS. VIENETO PATIKRA PAGRĮSTA ATITIKTIS

1. Vieneto patikra grindžiama atitiktis yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 4.2, 4.3 ir 4.5 punktuose nustatytas prievoles ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamas posistemis ar saugos komponentas, kuriam taikytos 4.4 punkto nuostatos, atitinka šio reglamento reikalavimus.

2. Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad projektavimo ir gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagaminto posistemio ar saugos komponento atitiktis taikytiniems šio reglamento reikalavimams.

3. Patikra

3.1. Gamintojas pasirinktai paskelbtajai įstaigai pateikia paraišką patikrinti posistemio ar saugos komponento vienetą.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

(a) gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, atstovo pavadinimas ir adresas;

(b) rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai paskelbtajai įstaigai;

(c) posistemio arba saugos komponento techniniai dokumentai pagal IX priedą;

(d) išsami informacija apie patalpas, kuriose galima atlikti posistemio ar saugos komponento tyrimą (ir kuriose jis gaminamas).

3.2       Paskelbtoji įstaiga ištiria posistemio ar saugos komponento techninius dokumentus ir atlieka arba paveda atlikti atitinkamus tyrimus ir bandymus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) techninėse specifikacijose, arba lygiaverčius bandymus, kuriais tikrinama posistemių ar saugos komponentų atitiktis taikytiniems šio reglamento reikalavimams. Jei nėra darniojo standarto ir (arba) techninės specifikacijos, dėl būtinų atlikti bandymų sprendžia atitinkama paskelbtoji įstaiga.

Paskelbtoji įstaiga išduoda atliktų tyrimų ir bandymų atitikties sertifikatą, ir prie patvirtinto posistemio ar saugos komponento pritvirtina jo identifikavimo numerį arba, prisiimdama atsakomybę, paveda tai padaryti.

Jei paskelbtoji įstaiga atsisako išduoti atitikties sertifikatą, ji išsamiai nurodo atsisakymo priežastis ir nurodo, kokių taisomųjų priemonių reikia imtis.

Dėl pakartotinės atitinkamo posistemio ar saugos komponento vieneto patikros gamintojas kreipiasi į tą pačią paskelbtąją įstaigą.

Gavusi prašymą paskelbtoji įstaiga Komisijai ir valstybėms narėms pateikia atitikties sertifikato kopiją.

Gamintojas saugo techninius dokumentus ir atitikties sertifikato kopiją 30 metų po posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

4. Žymėjimas CE ženklu ir ES atitikties deklaracija

4.1. Kiekvieną posistemį ar saugos komponentą, atitinkantį taikytinus šio reglamento reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu ir 4 punkte nurodytos paskelbtosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

4.2. Gamintojas parengia rašytinę ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 30 metų po posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas posistemis ar saugos komponentas, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms valdžios institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

5. Įgaliotasis atstovas

3.1 ir 4 punktuose nustatytas gamintojo prievoles jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu tos prievolės nurodytos įgaliojime.

VIII PRIEDAS

POSISTEMIŲ IR SAUGOS KOMPONENTŲ ATITIKTIES VERTINIMO PROCEDŪROS. H MODULIS. VISIŠKU KOKYBĖS UŽTIKRINIMU PAGRĮSTA ATITIKTIS

1.         Visišku kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkami posistemiai ar saugos komponentai atitinka šio reglamento reikalavimus.

2. Gamyba

Gamintojas taiko patvirtintą kokybės sistemą, apimančią posistemių ar saugos komponentų projektavimą, gamybą, galutinį tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3. Kokybės sistema

3.1. Gamintojas pasirinktai paskelbtajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti jo atitinkamų posistemių ar saugos komponentų kokybės sistemą.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

(a) gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, atstovo pavadinimas ir adresas;

(b) visa reikalinga informacija apie posistemius ar saugos komponentus, kurie bus gaminami;

(c) kiekvienos kategorijos posistemio arba saugos komponento, kuris bus gaminamas, tipo techniniai dokumentai pagal IX priedą;

(d) su kokybės sistema susiję dokumentai;

(e) išsami informacija apie patalpas, kuriose posistemiai ar saugos komponentai projektuojami, gaminami, tikrinami ir bandomi;

(f) rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai paskelbtajai įstaigai.

3.2. Kokybės sistema užtikrinama posistemio arba saugos komponento atitiktis jam taikomiems šio reglamento reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, instrukcijas ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

(a) kokybės tikslai ir valdymo organizacinė struktūra, administracijos prievolės ir įgaliojimai dėl posistemių ir saugos komponentų projektavimo ir kokybės;

(b) techninės projekto specifikacijos, įskaitant standartus, kurie bus taikomi, ir, kai bus taikomi ne visi susiję darnieji standartai, priemonės, kuriomis bus siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti šio reglamento esminiai reikalavimai;

(c) projektavimo priežiūros ir projektavimo tikrinimo būdai, procesai ir reguliarūs veiksmai, kurių bus imtasi projektuojant posistemius ar saugos komponentus;

(d) atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;

(e) tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, gamybos metu ir po jos, ir kaip dažnai jie bus atliekami;

(f) kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.;

(g) priemonės, skirtos stebėti, ar užtikrinama reikiama projekto ir gaminio kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3. Paskelbtoji įstaiga vertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji daro prielaidą, kad tuos reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusį darnųjį standartą ir (arba) techninę specifikaciją įgyvendinančio nacionalinio standarto specifikacijas.

Atliekant auditą surengiamas vertinimo vizitas patalpose, kuriose projektuojami, gaminami, tikrinami ir bandomi posistemiai ar saugos komponentai.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties lynų kelio įrenginių vertinimo srityje ir išmanantis atitinkamų posistemių ar saugos komponentų technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šio reglamento reikalavimus.

Audito grupė peržiūri 3.1 punkte nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti taikytinus šio reglamento reikalavimus ir atlikti reikiamus tyrimus, kad užtikrintų posistemių ar saugos komponentų atitiktį tiems reikalavimams.

Paskelbtoji įstaiga praneša apie savo sprendimą gamintojui ar jo įgaliotajam atstovui. Pranešime pateikiamos audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl vertinimo.

3.4. Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5       Gamintojas praneša kokybės sistemą patvirtinusiai paskelbtajai įstaigai apie bet kokius numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Paskelbtoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar šią sistemą reikia įvertinti iš naujo.

Apie vertinimo rezultatą pranešama gamintojui. Jei nusprendžiama sistemą įvertinti iš naujo, apie šį sprendimą pranešama gamintojui. Pranešime pateikiamos vertinimo išvados ir motyvuotas sprendimas dėl vertinimo.

4. Paskelbtosios įstaigos vykdoma priežiūra

4.1. Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2. Gamintojas leidžia paskelbtajai įstaigai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

(a) kokybės sistemos dokumentus;

(b) projektavimui skirtoje kokybės sistemos dalyje numatytus kokybės įrašus, pvz., tyrimų, skaičiavimų, bandymų ir kt. rezultatus;

(c) gamybai skirtoje kokybės sistemos dalyje numatytus kokybės įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, susijusio personalo kvalifikacijos ataskaitas ir t. t.

4.3. Paskelbtoji įstaiga periodiškai atlieka auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui. Audito periodiškumas nustatomas taip, kad išsamus pakartotinis įvertinimas būtų atliekamas kas trejus metus.

4.4. Be to, paskelbtoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją.

Tokių apsilankymų metu  paskelbtoji įstaiga prireikus gali atlikti gaminių bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema veikia tinkamai. Paskelbtoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

5.         Žymėjimas CE ženklu ir ES atitikties deklaracija

5.1.      Kiekvieną atskirą posistemį ar saugos komponentą, atitinkantį ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikytinus šio reglamento reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu ir 3.1 punkte nurodytos paskelbtosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

Jei paskelbtoji įstaiga sutinka, gamintojas paskelbtosios įstaigos atsakomybe posistemius ar saugos komponentus gamybos proceso metu pažymi tos įstaigos identifikaciniu numeriu.

5.2.      Gamintojas parengia rašytinę kiekvieno posistemio ar saugos komponento ES atitikties deklaraciją ir saugo jos kopiją 30 metų po posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai dienos, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas posistemis ar saugos komponentas, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

6. Gamintojas 30 metų po paskutinio posistemio ar saugos komponento pateikimo rinkai saugo šiuos dokumentus, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti:

(a) 3.1 punkto c papunktyje nurodytus techninius dokumentus;

(b) dokumentus, susijusius su 3.1 punkte nurodyta kokybės sistema;

(c) dokumentus, susijusius su 3.5 punkte nurodytais patvirtintais pakeitimais;

(d) paskelbtosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytus 3.3, 3.5, 4.3 ir 4.4 punktuose.

7. Kiekviena paskelbtoji įstaiga praneša ją paskelbusioms institucijoms apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją paskelbusių institucijų prašymą pateikia joms atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

Kiekviena paskelbtoji įstaiga praneša kitoms paskelbtosioms įstaigoms apie atsisakytus išduoti, laikinai sustabdytus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus, o gavusi prašymą – ir apie išduotus kokybės sistemos patvirtinimus.

8.         Įgaliotasis atstovas

3.1, 3.5, 5 ir 6 punktuose nustatytas gamintojo prievoles jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu tos prievolės nurodytos įgaliojime.

IX PRIEDAS

TECHNINIAI POSISTEMIŲ IR SAUGOS KOMPONENTŲ DOKUMENTAI

(1) Techniniai dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima įvertinti posistemio ar saugos komponento atitiktį taikytiniems šio reglamento reikalavimams, prie jų taip pat pridedama tinkama rizikos analizė ir vertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia atitikties vertinimui, apima posistemio ar saugos komponento projektavimą, gamybą ir veikimą.

(2) Techninius dokumentus sudaro bent šie dokumentai ir informacija:

(a) bendras posistemio ar saugos komponento aprašymas;

(b) projektavimo ir gamybos brėžiniai, sudedamųjų dalių, mazgų, grandinių ir kt. schemos, tiems brėžiniams ir schemoms bei posistemio ar saugos komponento veikimui suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai;

(c) visiškai arba iš dalies taikomų darniųjų standartų ir (arba) kitų techninių specifikacijų, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, sąrašas ir, jei tie standartai nebuvo taikomi, sprendinių, kuriais užtikrinama atitiktis šio reglamento esminiams reikalavimams, aprašymas. Jeigu darnieji standartai taikyti iš dalies, techniniuose dokumentuose nurodomos taikytos dalys;

(d) projekto tinkamumą patvirtinantys duomenys, įskaitant atliktų projektinių skaičiavimų, patikrinimų ar bandymų, kuriuos atliko ar pavedė atlikti gamintojas, rezultatus ir susijusias ataskaitas;

(e) posistemio ar saugos komponento naudojimo instrukcijos kopija;

(f) posistemių atveju, į posistemį įmontuotų saugos komponentų ES atitikties deklaracijos kopija.

X PRIEDAS

POSISTEMIŲ IR SAUGOS KOMPONENTŲ ES ATITIKTIES DEKLARACIJA

(1) Kartu su posistemiu ar saugos komponentu pateikiama ES atitikties deklaracija. Ji parengiama ta pačia kalba ar kalbomis kaip ir II priedo 7.1.1 punkte nurodytos naudojimo instrukcijos.

(2) ES atitikties deklaracijoje pateikiami šie duomenys:

(a) posistemio ir (arba) saugos komponento modelis (gaminio, partijos, tipo ar serijos numeris);

(b) gamintojo arba, jei taikoma, jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas;

(c) ši atitikties deklaracija išduota tik gamintojo atsakomybe;

(d) deklaracijos objektas (posistemio arba saugos komponento identifikaciniai duomenys, pagal kuriuos jį galima atsekti. Prireikus gali būti pateikiamas atvaizdas, kad būtų galima posistemį arba saugos komponentą identifikuoti):

– posistemio arba saugos komponento aprašas (tipas ir kt.);

– taikyta atitikties vertinimo procedūra;

– atitikties vertinimą atlikusios paskelbtosios įstaigos pavadinimas ir adresas;

– nuoroda į ES tipo tyrimo sertifikatą nurodant išsamius duomenis, įskaitant jo datą ir, jei taikoma, informaciją apie jo galiojimo trukmę ir sąlygas;

– visos susijusios nuostatos, kurias turi atitikti komponentas ir, visų pirma, naudojimo sąlygos.

(e) Pirmiau aprašytas deklaracijos objektas atitinka susijusius derinamuosius Sąjungos teisės aktus: ……………. (nuoroda į kitus taikomus Sąjungos teisės aktus):

(f) Susijusių taikytų darniųjų standartų nuorodos arba specifikacijų, pagal kurias buvo deklaruota atitiktis, nuorodos:

(g) Paskelbtoji (-osios) įstaiga (-os) (pavadinimas, adresas, numeris) atliko (dalyvavimo procese aprašymas) ir išdavė sertifikatą (-us): …

(h) - asmens, įgalioto pasirašyti gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

(i) Papildoma informacija:

Už ką ir kieno vardu pasirašyta: …………………….

(išdavimo vieta ir data):

(vardas, pavardė, pareigos) (parašas)

XI PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2000/9/EB || Šis reglamentas

___ || 1 straipsnis

1 straipsnio 1 dalis || 2 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 2 dalis || 3 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio 3 dalis || 3 straipsnio 7–9 dalys

1 straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipos || ___

1 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa || 8 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio 5 dalis || 3 straipsnio 1 dalis, 3–6 dalys

2 straipsnis || ___

3 straipsnis || 6 straipsnis

___ || 3 straipsnio 10–27 dalys

4 straipsnis || 8 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis || 4 straipsnio 1 ir 2 dalys

5 straipsnio 2 dalis || 3 straipsnis

6 straipsnis || 7 straipsnis

7 straipsnis || ___ straipsnis

8 straipsnis || 4 straipsnio 1 ir 2 dalys

9 straipsnis || 4 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnis || ___

11 straipsnio 1 dalis || 9 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis || 4 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 3 dalis || ___

11 straipsnio 4 dalis || ___

11 straipsnio 5 dalis || ___

11 straipsnio 6 dalis || ___

11 straipsnio 7 dalis || ___

___ || 11 straipsnis

___ || 12 straipsnis

___ || 13 straipsnis

___ || 14 straipsnis

___ || 15 straipsnis

___ || 16 straipsnis

12 straipsnis || 9 straipsnio 4 dalis

13 straipsnis || 10 straipsnio 1 dalis

14 straipsnis || ___ straipsnis

15 straipsnis || 10 straipsnio 2 dalis

16 straipsnis || ___

___ || 17 straipsnis

___ || 18 straipsnis

___ || 19 straipsnis

___ || 20 straipsnis

___ || 21 straipsnis

___ || 22 straipsnis

___ || 23 straipsnis

___ || 24 straipsnis

___ || 25 straipsnis

___ || 26 straipsnis

___ || 27 straipsnis

___ || 28 straipsnis

___ || 29 straipsnis

___ || 30 straipsnis

___ || 31 straipsnis

___ || 32 straipsnis

___ || 33 straipsnis

___ || 34 straipsnis

___ || 35 straipsnis

___ || 36 straipsnis

___ || 37 straipsnis

___ || 38 straipsnis

17 straipsnis || 39 straipsnis

18 straipsnis || ___

19 straipsnis || ___

20 straipsnis || ___

21 straipsnis || ___

22 straipsnis || ___

23 straipsnis || ___

___ || 40 straipsnis

___ || 41 straipsnis

___ || 42 straipsnis

___ || 43 straipsnis

I priedas || I priedas

II priedas || II priedas

III priedas || III priedas

IV priedas || IX priedas

V priedas || IV–VIII priedai

VI priedas || IX priedas

VII priedas || IV–VIII priedai

VIII priedas || __

IX priedas || __

__ || X priedas