52014PC0049

Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijoje (IOTC) /* COM/2014/049 final - 2014/0024 (NLE) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Tarybos sprendimu 95/399/EB[1] Europos bendrija patvirtino Susitarimą, kuriuo įsteigiama Indijos vandenyno tunų komisija (angl. santrumpa IOTC). IOTC yra regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, atsakinga už tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų išteklių valdymą Indijos vandenyne ir gretimose jūrose. IOTC susitariančiąja šalimi Europos Sąjunga tapo 1995 m.

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalį pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, pvz., kai šioms reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, kuriais papildoma arba keičiama jų institucinė struktūra, turi būti priimama Tarybos sprendimu, grindžiamu Komisijos pasiūlymu.

Tokia pozicija, kurios laikomasi regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, šiuo metu nustatoma dviejų pakopų procedūra. Tarybos sprendimu nustatomi daugiametės Sąjungos pozicijos priėmimo principai bei gairės, paskui ši pozicija prieš kiekvieną metinį susitikimą koreguojama neoficialiais Komisijos dokumentais, kurie aptariami Tarybos darbo grupėje.

Kalbant apie Sąjungos poziciją, kurios turi būti laikomasi IOTC, 2009 m. kovo 23 d. Tarybos sprendime Nr. 7537/09 numatyta ją peržiūrėti prieš 2014 m. metinį susitikimą. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti Sąjungos poziciją, kurios turi būti laikomasi IOTC 2014–2019 m., ir pakeisti Tarybos sprendimą Nr. 7537/09, kuris apima 2009–2014 m. laikotarpį.

Šia peržiūra siekiama į poziciją įtraukti naujos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) principus ir gaires atsižvelgiant ir į Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto[2] tikslus. Be to, Sąjungos pozicija pakoreguota pagal Lisabonos sutartį. Galiausiai, pozicija, kiek įmanoma, pritaikyta prie įvairių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų ypatumų.

Kaip ir dabartines pozicijas, naują poziciją, be kita ko, sudaro principai ir gairės. Be to, įtraukta standartinė kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūra, kaip valstybės narės pageidavo dėl pastaruoju metu derintų pozicijų.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

BŽP išorės aspektas buvo BŽP reformos pasiūlymų poveikio vertinimo dalis. Sutarti naujosios BŽP principai ir gairės yra tiesiog perkeliami į pataisytas pozicijas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Šis sprendimas grindžiamas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 43 straipsnio 2 dalimi kartu su 218 straipsnio 9 dalimi, kurioje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priima sprendimą, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus. Tai taikoma pozicijai, kurios IOTC turi laikytis Komisija Sąjungos vardu.

Reglamentas (ES) XXX (naujas pagrindinis reglamentas) yra teisinis pagrindas, kuriuo nustatomi principai, į kuriuos turi būti atsižvelgta šiuose derybų įgaliojimuose.

Šiuo 2014–2019 m. laikotarpiui skirtu sprendimu pakeičiamas 2009–2014 m. laikotarpį apimantis Tarybos sprendimas Nr. 7537/09.

2014/0024 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijoje (IOTC)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)       Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 38 straipsnyje kartu su 39 straipsniu numatyta, kad vienas iš bendros žuvininkystės politikos tikslų yra užtikrinti tiekimą;

(2)       Reglamente (ES) Nr. XXX (naujame pagrindiniame reglamente) numatyta, kad Sąjunga užtikrina, jog žvejybos ir akvakultūros veikla ilguoju laikotarpiu būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat numatyta, kad Sąjunga valdydama žuvininkystę taiko atsargumo metodą ir siekia užtikrinti, jog gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantys žvejojamų žuvų rūšių populiacijų dydžiai. Pagal tą reglamentą Sąjunga taip pat siekia įgyvendinti patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamas išteklių valdymo ir išsaugojimo priemones, taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, taip pat vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams ir laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką. Be to, reglamente pabrėžta, kad Sąjunga šių principų laikosi išorės politikoje;

(3)       Tarybos sprendimu 95/399/EB[3] Sąjunga patvirtino Susitarimą, kuriuo įsteigiama Indijos vandenyno tunų komisija (angl. santrumpa IOTC). IOTC komisija šioje organizacijoje priima išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės išteklių išsaugojimą ir tausų jų naudojimą IOTC kompetencijos rajone ir apsaugoti jūrų ekosistemas, kuriose tie ištekliai gyvuoja. Tos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(4)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalį pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, pvz., kai šioms reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, kuriais papildoma arba keičiama jų institucinė struktūra, turi būti priimama Tarybos sprendimu, grindžiamu Komisijos pasiūlymu;

(5)       atsižvelgiant į kintantį IOTC kompetencijos rajono žuvininkystės išteklių pobūdį ir poreikį, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus pokyčius, įskaitant naują statistinę, biologinę ir kitokią informaciją, pateiktą prieš metinį IOTC komisijos susitikimą arba per jį, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Europos institucijų bendradarbiavimo principo, turi būti nustatytos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios turi laikytis Europos Sąjunga metiniame IOTC komisijos susitikime, kai IOTC reikia priimti teisinę galią turinčius sprendimus, išdėstyta šio sprendimo I priede.

2 straipsnis

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis metiniame IOTC komisijos susitikime, tikslinimas atliekamas pagal šio sprendimo II priedą.

3 straipsnis

Šio sprendimo I priede nustatytą Sąjungos poziciją įvertina ir prireikus ne vėliau kaip prieš 2019 m. metinį IOTC komisijos susitikimą pataiso Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu.

4 straipsnis

Šiuo sprendimu pakeičiamas 2009 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas Nr. 7537/09.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja XXX.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas     

[1]               OL L 236, 1995 10 5, p. 24.

[2]               COM(2011) 424, 2011 7 13.

[3]               OL L 236, 1995 10 5, p. 24.

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Indijos vandenyno tunų komisijoje (IOTC)

I PRIEDAS

Sąjungos pozicija Indijos vandenyno tunų komisijoje

1. Principai

Indijos vandenyno tunų komisijoje Sąjunga:

a)           veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais, įgyvendinamais vykdant bendrą žuvininkystės politiką, visų pirma taikydama atsargumo principą, kad būtų užtikrintas IOTC reguliuojamų rūšių išteklių tausus naudojimas išlaikant tokį išteklių dydį, kuris padėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, kad žuvininkystės valdymui būtų taikomas ekosistemomis grindžiamas metodas, kad būtų sumažintas žvejybos veiklos poveikis aplinkai ir būtų vengiama nepageidaujamos priegaudos ir siekiama kiek įmanoma ją sumažinti, kad laipsniškai būtų panaikinta žuvų išmetimo į jūrą praktika ir sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemoms, taip pat skatindama ekonomiškai gyvybingą ir konkurencingą Sąjungos žuvininkystę, kad būtų užtikrinamas tinkamas pragyvenimo lygis priklausantiesiems nuo žvejybos veiklos, ir atsižvelgdama į vartotojų interesus;

b)           užtikrina, kad IOTC priimamos priemonės atitiktų jos Susitarimo tikslus;

c)           užtikrina, kad IOTC priimamos priemonės atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma JT jūrų teisės konvencijos, JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių išsaugojimo bei valdymo ir susitarimo, skirto skatinti atviroje jūroje plaukiojančius žvejybos laivus įgyvendinti tarptautines išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, taip pat Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2009 m. Susitarimo dėl uosto valstybės priemonių nuostatas;

d)           regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose skatina laikytis nuoseklių pozicijų, kai taikoma, suderintų su tam pačiam rajonui taikomomis regioninėmis jūrų konvencijomis;

e)           siekia sąveikos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su trečiosiomis valstybėmis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitomis savo politikos sritimis, kaip antai, išorės santykių, aplinkos, prekybos, plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų ir kt.;

f)            užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

g)           laikosi 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto[1].

2. Kryptys

Sąjunga prireikus stengiasi, kad IOTC imtųsi šių veiksmų:

a)           remdamasi geriausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, IOTC kompetencijai priklausančiame rajone nustatytų žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, įskaitant IOTC reguliuojamų rūšių BLSK ir kvotas arba pastangų reguliavimo priemones, kuriomis ne vėliau kaip iki 2020 m. būtų pasiektas arba užtikrintas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantis išteklių dydis. Prireikus būtų svarstomos specialiosios peržvejojamų išteklių apsaugos priemonės, siekiant žvejybos pastangas suderinti su turimomis žvejybos galimybėmis;

b)           nustatytų priemones, padedančias IOTC kompetencijai priklausančiame rajone užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įskaitant NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašo sudarymą;

c)           IOTC kompetencijai priklausančiame rajone nustatytų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemones, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas ir atitiktis IOTC priimtoms priemonėms;

d)           nustatytų priemones, skirtas neigiamam žvejybos poveikiui jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms sumažinti, įskaitant IOTC kompetencijai priklausančiame rajone taikytinas pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos priemones, atitinkančias JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, ir priemones, kurios padėtų išvengti nepageidaujamos priegaudos (visų pirma ekologiškai susijusių rūšių žuvų) bei kiek įmanoma ją sumažinti ir laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką;

e)           nustatytų priemones, skirtas žvejybai, kurios vienintelis tikslas – rinkti ryklių pelekus, uždrausti, ir reikalautų, kad būtų iškraunami visi rykliai ir kiekvienas jų pelekas būtų natūraliai prisitvirtinęs prie kūno;

f)            plėtotų bendrą strategiją su kitomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, visų pirma tomis, kurios dalyvauja žuvininkystės valdymo Indijos vandenyne bei gretimuose vandenyse ir tunų išteklių žvejybos veikloje;

g)           nustatytų papildomų techninių priemonių, grindžiamų IOTC pagalbinių organų rekomendacijomis.

II PRIEDAS

Kasmetinis pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis

metiniame IOTC komisijos susitikime, tikslinimas

Prieš kiekvieną metinį IOTC komisijos susitikimą imamasi veiksmų, būtinų siekiant, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Europos Komisijai pateiktą naujausią statistinę, biologinę ir kitą susijusią informaciją, laikantis I priede išdėstytų principų ir gairių.

Šiuo tikslu ir remdamasi ta informacija, Europos Komisija, likus pakankamai laiko iki kiekvieno metinio IOTC komisijos susitikimo, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams rašytinį dokumentą, kuriame išdėstoma išsami informacija apie siūlomą Sąjungos pozicijos patikslinimą, kad būtų apsvarstyti ir patvirtinti pozicijos, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, elementai.

Jei kituose susitikimuose, įskaitant vietoje rengiamus susitikimus, neįmanoma pasiekti susitarimo, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujausią informaciją, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.

[1]               Plg. dok. Nr. 7086/12 PECHE 66.