9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/146

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos ataskaitą „2010 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečiai: kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

—

atsižvelgdamas į Komisijos viešos konsultacijos dėl ES pilietybės, surengtos nuo 2012 m. gegužės 9 d. iki rugsėjo 27 d., rezultatus,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2010 m. ES pilietybės ataskaitos. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas (1),

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Europos Komisijos 2013 m. vasario 19 d. bendrai surengtą klausymą „Geresnis ES pilietybės panaudojimas“ ir 2013 m. rugsėjo 24 d. klausymą „Krizės poveikis Europos piliečiams ir jų demokratinio dalyvavimo Sąjungos valdyme stiprinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą „2013 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“ (COM(2013)0269),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 227 straipsnyje įtvirtintą teisę pateikti peticiją,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo antrąją dalį „Nediskriminavimas ir Sąjungos pilietybė“ ir Pagrindinių teisių chartijos V antraštinę dalį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 9, 10 ir 11 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A7-0107/2014),

A.

kadangi Lisabonos sutartimi išplėtota ES pilietybės sąvoka ir iš jos kylančios teisės;

B.

kadangi teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui yra vienas iš Europos Sąjungos pilietybės pagrindų, kuriuo kuriama piliečių ir Europos Sąjungos institucijų sąveika siekiant priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių ir dėl kurio Europos Sąjunga jiems tampa vis reikšmingesnė ir patikimesnė sąvoka;

C.

kadangi su ES pilietybe susijusios teisės įtvirtintos sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

D.

kadangi visos valstybės narės pasižadėjo laikytis bendrai susitartų ES taisyklių dėl kiekvieno Sąjungos piliečio teisės laisvai judėti Sąjungos teritorijoje, dėl nediskriminavimo ir bendrų Europos Sąjungos vertybių, t. y. gerbti pagrindines teises, ypatingą dėmesį skiriant mažumoms priklausančių asmenų teisėms; kadangi nacionalinei pilietybei ir jos suteikiamoms mažumų teisėms reikia skirti ypatingą dėmesį; kadangi bet kurios valstybės narės padaryti pagrindinių teisių, susijusių su pilietybės klausimais, pažeidimai turi būti pašalinti siekiant išvengti dvigubų standartų ir (arba) diskriminacijos; kadangi romų mažuma vis dar susiduria su paplitusia diskriminacija, ir pažanga įgyvendinant nacionalines strategijas dėl romų įtraukties vis dar nedidelė;

E.

kadangi laisvas asmenų judėjimas yra vienas iš pagrindinių ES pilietybės elementų ir gali padėti mažinant darbo vietų ir įgūdžių neatitiktį vidaus rinkoje; kadangi, remiantis „Flash Eurobarometer“, nuo 2013 m. vasario mėn. daugiau nei du trečdaliai respondentų pagrįstai sutinka, kad laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje duoda bendros naudos jų pačių šalies ekonomikai; kadangi Šengeno kriterijai turėtų būti techninio pobūdžio ir jais neturėtų būti naudojamasi siekiant apriboti piliečių galimybę naudotis laivo judėjimo teise;

F.

kadangi kai kuriose ES šalyse vis dar pasitaiko diskriminacijos dėl pilietybės atvejų;

G.

kadangi peticijose keliamas klausimas dėl valstybės pilietybės įgijimo ir netekimo, ypač kai tai susiję su poveikiu Europos Sąjungos pilietybei; kadangi daugelis peticijų teikėjų, iš kurių nemažai priklauso mažumoms valstybėje narėje, pageidavo, kad pilietybės teisė Europoje būtų labiau koordinuojama;

H.

kadangi gauta įvairių skundų dėl naudojimosi teise balsuoti Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose, taip pat dėl balsavimo teisių atėmimo nacionaliniuose rinkimuose po užsienio valstybėje praleisto laikotarpio;

I.

kadangi visuomenės pasitikėjimas Europos Sąjunga nukrito ir dėl gilios ekonomikos ir socialinės krizės Europos Sąjungos piliečiai išgyvena sunkų laikotarpį;

J.

kadangi 2014 m. rinkimai bus pirmieji, vyksiantys įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria labai išplečiami Europos Parlamento įgaliojimai; kadangi Europos Parlamento rinkimai suteikia galimybę sustiprinti visuomenės pasitikėjimą politine sistema ir kurti viešąją Europos Sąjungos erdvę ir stiprinti piliečių balsą ir vaidmenį, nes tai yra viena iš svarbiausių sąlygų stiprinant demokratiją valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje; kadangi demokratiškas ir skaidrus Europos Parlamento veikimas yra vienas iš pagrindų skatinant Europos vertybes ir integraciją;

K.

kadangi Europos Sąjunga, vadovaudamasi savo sutartimis ir Pagrindinių teisių chartija, gina Europą, kurioje paisoma teisių ir demokratinių vertybių, laisvės, solidarumo ir saugumo, ir užtikrina geresnę ES piliečių apsaugą;

L.

kadangi piliečiams Sąjungos lygmeniu tiesiogiai atstovauja Europos Parlamentas ir piliečiai turi teisę būti renkami į Europos Parlamentą ir balsuoti rinkimuose į jį netgi tuomet, jei jie gyvena kitoje nei savo valstybėje narėje; kadangi sąlygos kitoje valstybėje narėje gyvenantiems ES piliečiams naudotis balsavimo teise Europos Parlamento ir vietinės reikšmės rinkimuose yra pagerintos nepakankamai ir ne visose valstybės narėse tam skiriama pakankamai dėmesio;

M.

kadangi Europos Sąjunga suteikė Europos piliečiams naują teisę organizuoti ir remti Europos piliečių iniciatyvas, teikiant Europos Sąjungos institucijoms savo pasiūlymus dėl politikos, ir nuo 2012 m. balandžio 1 d. šia teise pasinaudojo milijonai Europos piliečių,

1.

palankiai vertina Komisijos 2013 m. ES pilietybės ataskaitą (COM(2013)0269), kurioje pranešama apie dvylika naujų veiksmų šešiose srityse, kuriais siekiama stiprinti ES piliečių teises;

2.

palankiai vertina tai, kad Komisija ir kitos ES institucijos įgyvendino daugumą iš 25 priemonių, apie kurias pranešta Komisijos 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje;

3.

pabrėžia, kad piliečiai turi sugebėti priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl naudojimosi Sutartimi jiems užtikrintomis teisėmis, todėl jie turi turėti galimybę susipažinti su visa reikalinga informacija, dėmesį sutelkiant ne tik į abstrakčias teises, bet į praktinę, lengvai prieinamą informaciją ekonominiais, socialiniais, administraciniais, teisiniais ir kultūriniais klausimais; ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas skatinti geresnį ES pilietybės suvokimą ir aiškinti jos praktinę naudą kiekvienam asmeniui;

4.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti piliečių informuotumą jų teisių srityje pasitelkiant „Europe Direct“ informacijos centrus ir portalą „Jūsų Europa“, ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų informuojant piliečius ir įmones apie Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT); todėl siūlo, kad daugiau informacijos apie Europos pilietybę būtų teikiama gegužės 9 d. minint Europos dieną;

5.

ragina Komisiją užtikrinti, kad jos viešos konsultacijos būtų prieinamos visomis oficialiosiomis ES kalbomis siekiant, kad nebūtų diskriminacijos dėl kalbos; nurodo Parlamento, ypač Peticijų komiteto veiklą, susijusią su socialinės žiniasklaidos platformomis, kaip puikų būdą sąveikai ir dialogui su piliečiais kurti;

6.

ragina valstybes nares savo mokyklų programose daugiau dėmesio skirti politiniam švietimui apie ES reikalus ir atitinkamai pritaikyti mokytojų mokymą, ir šiam tikslui suteikti reikiamos praktinės patirties ir išteklių; pabrėžia, kad prieinamas švietimas atlieka esminį vaidmenį ugdant būsimus piliečius, t. y. suteikia jiems galimybę įgyti tvirtų bendrų žinių, skatina asmenų įgalėjimą, solidarumą ir tarpusavio supratimą bei stiprina socialinę sanglaudą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad ugdymas yra itin svarbus siekiant sudaryti galimybes asmenims visapusiškai dalyvauti demokratiniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime, todėl mano, kad nereikėtų labai sumažinti švietimui skiriamų lėšų;

7.

mano, kad itin svarbu skatinti, kad savanoriška veikla būtų pripažįstama, taip pat, kad svarbu pasinaudoti žiniomis ir įgūdžiais, įgytais vykdant šią veiklą, ir pašalinti kliūtis judėjimo laisvei;

8.

pabrėžia, kokia svarbi organizuota pilietinė visuomenė stiprinant aktyvų Europos pilietiškumą; mano, kad dėl šios priežasties labai svarbu ir toliau sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam šių organizacijų darbui mažinant biurokratinę naštą ir teikiant atitinkamą finansavimą; primena savo raginimą (2) parengti Europos asociacijos įstatus, nes tai gali padėti kurti bendrus įvairių Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, priklausančių tarpvalstybinei organizacijai, projektus; pabrėžia, kad reikia kurti struktūrinę Europos pilietinio dialogo sistemą, kuri suteiktų praktinio aktyvaus pilietiškumo pagrindą;

9.

apgailestauja dėl tam tikrų valstybių narių galimybių pasirinkti ES sutarčių dalis, o tai kenkia ir skatina faktinius piliečių teisių, kurios pagal ES sutartis turi būti lygios, skirtumus;

10.

pabrėžia, kad valstybės narės atlieka esminį vaidmenį tinkamai įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus; tiki, kad reikia daryti pažangą ir kad būtinas stipresnis Europos institucijų ir vietos bei nacionalinės valdžios institucijų bendradarbiavimas; mano, kad tvirtesnis bendradarbiavimas būtų veiksminga neoficialaus problemų sprendimo ir visų pirma administracinio pobūdžio kliūčių šalinimo priemonė; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos ketinimą nuo 2013 m. pagal programoje „Europa piliečiams“ nustatytą miestų susigiminiavimo sistemą remti savivaldybių gerosios patirties mainus ir projektus, kuriais siekiama skleisti žinias apie piliečių teises ir tai, kaip tinkamai jas įgyvendinti; mano, kad praktinių priemonių dėl ES piliečių teisių rinkinys, pritaikytas vietos ir regionų valdžios institucijoms, toliau gerins tinkamą jų įgyvendinimą;

11.

apgailestauja, kad tėvai ir vaikai įvairiose valstybėse narėse turi nevienodas galimybes kreiptis į teismą gyvenimo skyrium ar skyrybų atveju; be to, šimtai ES gyvenančių tėvų kreipėsi į Peticijų komitetą prašydami, kad šis būtų aktyvesnis šioje srityje, nors šio komiteto kompetencija šioje srityje yra labai ribota;

12.

tikisi, kad 2014 m. pradžioje pradėjus veikti naujam peticijoms skirtam internetiniam portalui, peticijų teikimo procedūra taps patrauklia, skaidria ir vartotojams, įskaitant neįgaliuosius, patogia naudotis priemone; ragina Komisiją ir kitas institucijas savo interneto svetainėse tinkamai pripažinti peticijų teikimo procedūrą;

13.

džiaugiasi tuo, kad iki 2013 m. lapkričio mėn. trys labai skirtingos Europos piliečių iniciatyvos atitiko nustatytus dalyvių skaičiaus reikalavimus; palankiai vertina iki Europos Parlamento rinkimų suplanuotus klausymus, kuriuose dalyvaus sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų rengėjai; ragina valstybes nares skatinti naudotis teise rengti ir remti Europos piliečių iniciatyvas ir visapusiškai įgyvendinti Europos piliečių iniciatyvos Reglamentą (ES) Nr. 211/2011, taip užtikrinant, kad jos būtų pasirengusios pripažinti ne tik savo pačių piliečių, gyvenančių užsienyje, bet ir jų teritorijoje gyvenančių kitų valstybių narių piliečių parašus galiojančiais;

14.

ragina visas valstybes nares, kuriose dar nėra nacionalinio ombudsmeno institucijos (šiuo metu tai Italija ir Vokietija), ją įkurti, kad būtų patenkinti visų ES piliečių lūkesčiai;

15.

ragina Komisiją nuolat stebėti, kaip valstybėse narėse atliekami administraciniai formalumai, susiję su ES piliečių ir jų giminių atvykimu ir gyvenimu; ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį siekiant užtikrinti, kad vykdant procedūras valstybėse narėse būtų visapusiškai atsižvelgiama į ES sutartyse įtvirtintas vertybes ir žmogaus teises; pabrėžia, kad vienas iš bendrosios rinko pagrindų yra darbo jėgos judumas; pabrėžia ES darbuotojų migrantų teikiamą didelę naudą valstybių narių ekonomikai; todėl ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį ir imtis atitinkamų priemonių siekiant pašalinti galimas su šia pagrindine laisve susijusias kliūtis nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, pernelyg didelę biurokratiją;

16.

pripažįsta, kad pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (3) valstybių narių pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygos reglamentuojamos tik pagal atskirų valstybių narių nacionalinę teisę; vis dėlto ragina valstybes nares glaudžiau koordinuoti ir labiau struktūrizuotai keistis geriausia patirtimi pilietybės teisės srityje siekiant užtikrinti pagrindines teises ir ypač teisinį tikrumą piliečiams; ragina parengti išsamias bendrąsias gaires, kuriose būtų paaiškintas nacionalinės ir Europos pilietybės santykis;

17.

ragina tas valstybes nares, kurios iš savo piliečių, pasirenkančių gyventi kitoje valstybėje narėje ilgesnį laiką, atima pilietines teises, liautis taikyti tokią praktiką ir atitinkamai persvarstyti savo teisės aktus, kad visą laiką būtų užtikrintos visos pilietybės teisės; rekomenduoja valstybėms narėms imtis visų reikiamų veiksmų siekiant suteikti veiksmingą pagalbą ir padėti piliečiams, pageidaujantiems pasinaudoti teise rinkti ar būti renkamiems kitoje nei savo valstybėje; pabrėžia būtinybę ES piliečiams naudotis teise balsuoti jų kilmės šalyje vykstančiuose nacionaliniuose rinkimuose toje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena;

18.

ragina valstybes nares ginti ir stiprinti ES pilietybės reikšmę užkertant kelią bet kokioms diskriminacijos dėl pilietybės formoms; apgailestauja dėl bet kokios populistinės retorikos, skatinančios diskriminaciją vien dėl pilietybės;

19.

ragina Europos politines partijas ir susijusias nacionalines partijas prieš 2014 m. rinkimus į Europos Parlamentą surengti skaidrias rinkimų kampanijas ir veiksmingai spręsti mažėjančio rinkimuose dalyvaujančių asmenų skaičiaus ir didėjančio piliečių atotrūkio nuo ES institucijų problemą; mano, kad Europos politinių partijų vykdomas Europos masto kandidatų iškėlimas į Komisijos pirmininko pareigas yra svarbus žingsnis kuriant tikrą Europos viešąją erdvę, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad rinkimų kampanijų „europinimo“ tikslas gali būti veiksmingiau pasiektas veikiant visos Europos mastu ir per vietinės bei nacionalinės žiniasklaidos priemonių tinklus, ypač viešuosius – radiją, televiziją ir internetą;

20.

pabrėžia, kad svarbu informuoti piliečius apie jų teisę balsuoti savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, jei jie gyvena šalyje, kuri nėra jų kilmės šalis, ir šią teisę įvairiais būdais propaguoti; tačiau ragina Komisiją nelaukti iki 2014 m. gegužės mėn. ir išleisti savo vadovą, kuriame tos ES teisės būtų pateiktos aiškiai ir paprastai;

21.

ragina visas Sąjungos institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras toliau didinti skaidrumą ir sudaryti paprastas ir patogias sąlygas vartotojui susipažinti su dokumentais, nes tai suteikia galimybę piliečiams aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese; ragina ES institucijas ir visų pirma Europos Komisiją padidinti savo procedūrų veiksmingumą, siekiant kuo skubiau patenkinti teisėtus ES piliečių prašymus; ragina visas Europos Sąjungos institucijas ir ypač Parlamentą užtikrinti vienodą skaidrumą ir atskaitomybę;

22.

palankiai vertina tai, kad neseniai priimtos dvi pagrindinės ES programos, skirtos veiklai ES pilietybės srityje nuo 2014 m. iki 2020 m. finansuoti, t. y. programos „Teisės ir pilietybė“ ir „Europa piliečiams“; labai apgailestauja, kad, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, valstybių narių vyriausybės stipriai sumažino pastarajai programai, kuria remiami Europos pilietybės skatinimo projektai, skirtą finansinį paketą;

23.

išreiškia didelį susirūpinimą dėl peticijų, kuriose pateikiama informacija apie keblią kai kurių gyventojų padėtį, kurie dėl savo statuso negali visapusiškai naudotis savo laisvo judėjimo teisėmis arba balsavimo teisėmis vietos rinkimuose; ragina Europos Komisiją ir atitinkamas valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad tokiais atvejais asmenų statusas būtų įteisintas;

24.

yra labai susirūpinęs dėl kliūčių, su kuriomis vis dar susiduria piliečiai, naudodamiesi savo teisėmis vidaus rinkoje, ir mano, kad ekonominio nesaugumo Europoje klausimą taip pat reikia spręsti šalinant šias kliūtis; todėl palankiai vertina naujas iniciatyvas stiprinti piliečių kaip vartotojų ir darbuotojų vaidmenį Europoje, apie kurias pranešė Komisija;

25.

pabrėžia, kad svarbu gerinti keitimąsi informacija per EURES tinklą apie stažuočių ir praktikos galimybes kitose ES šalyse; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl nedarbo, kuris ypač palietė jaunimą, lygio; pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių kokybės sistemos (4) ir ragina valstybes nares laikytis gairėse nustatytų principų;

26.

ragina valstybes nares geriau informuoti ES piliečius apie jų teises bei pareigas ir padėti sudaryti vienodas sąlygas naudotis šiomis teisėmis tiek jų kilmės šalyje, tiek ir kitoje valstybėje narėje;

27.

atkreipia dėmesį į nusiskundimus, išreikštus kai kurių peticijų pateikėjų (daugiausia tai yra emigravę ES piliečiai), pranešusių apie problemas, su kuriomis jie susiduria nekilnojamojo turto įgijimo, teisių į jį perleidimo ir teisių įgijimo srityse įvairiose šalyse;

28.

pripažįsta, kad neįgalieji, besinaudojantys savo laisvo judėjimo teise, susiduria su problemomis, ir ragina sukurti neįgaliesiems skirtą visoje Europoje galiojančią ES negalios kortelę;

29.

ragina valstybes nares įdiegti koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones siekiant veiksmingai spręsti dvigubos automobilių registracijos mokesčių, diskriminavimo mokesčių srityje ir dvigubo apmokestinimo tarptautiniu mastu problemas ir labiau atsižvelgti į realią tarpvalstybinio darbuotojų judumo padėtį; mano, kad esamais dvišaliais mokesčių susitarimais arba vienašaliais valstybių narių veiksmais dvigubo apmokestinimo problema sprendžiama nepakankamai,– norint ją išspręsti reikia darnių, neatidėliotinų veiksmų Sąjungos lygmeniu;

30.

apgailestauja dėl tarpvalstybinių kliūčių, kylančių sprendžiant civilinės teisės ar socialinius klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisės ar pensijų srityje, kurios daugeliui piliečių neleidžia visapusiškai naudotis ES pilietybe;

31.

primena, kad ES piliečiai, būdami trečiojoje šalyje, kurioje jų valstybei narei nėra atstovaujama, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir apsaugą teikiančios valstybės narės piliečiai, taip pat pabrėžia šios nuostatos svarbą principo požiūriu;

32.

ragina valstybes nares kuo greičiau padėti taikyti vieno langelio tvarką kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant koordinuoti tarpvalstybinės reikšmės projektus, pavyzdžiui, socialinės reikšmės projektus, tokius kaip skubios pagalbos paslaugos; visų pirma tai yra tokie poveikį aplinkai turintys projektai kaip vėjo energijos projektai, dėl kurių kartais nerengiamos jokios konsultacijos su gyventojais abipus sienos, taip pat neatliekami poveikio vertinimai;

33.

ragina Komisiją atlikti išsamų Europos piliečių metų (2013 m.) naudos ir uždavinių įvertinimą; apgailestauja, kad dėl nepakankamo finansavimo ir politinės valios stokos, Europos piliečių metai buvo mažai nušviesti žiniasklaidos ir nebuvo surengta išsamios viešos diskusijos dėl Europos pilietybės, kuri būtų papildžiusi patobulintas arba naujai sukurtas priemones;

34.

ragina Komisiją teikti pasiūlymus, siekiant pripažinti, kad savanoriška veikla prisidedama prie piliečio teisių įgyvendinimo;

35.

ragina Europos Komisiją paskelbti ir išplatinti piliečių teises iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir po jo paaiškinančią informaciją, kad būtų atkurtas piliečių pasitikėjimas;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.