EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2014 07 30
COM(2014) 500 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
2015 m. metinė Europos standartizacijos Sąjungos darbo programa
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2014 07 30
COM(2014) 500 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
2015 m. metinė Europos standartizacijos Sąjungos darbo programa
1.Įvadas
Europa siekia pažangiu, tvariu, integraciniu būdu skatinti augimą ir kurti darbo vietas pagal strategiją „Europa 2020“ 1 ir jos pavyzdines iniciatyvas. Standartizacijos svarba kuriant darbo vietas, siekiant ekonomikos augimo ir atsigavimo dar kartą pabrėžta Komisijos pramonės politikos komunikate dėl Europos pramonės atgimimo 2 , kuriame atkreiptas dėmesys į tai, kad pramonės politikos, inovacijų ir technologinės plėtros sričiai remti reikia Europos standartizacijos sistemos. Jame nurodytos šešios sparčiai besivystančios prioritetinės veiklos sritys: pažangiosios gamybos technologijos, bazinės didelio poveikio technologijos, biologiniai produktai, tvari pramonės politika, statyba ir žaliavos, netaršios transporto priemonės ir pažangieji elektros energijos tinklai.
Teigiamas standartizacijos poveikis gerai žinomas ir pripažintas. Vis dėlto, siekdama užtikrinti, kad Europos standartizacijos sistema gebėtų atlaikyti dabarties išbandymus, Komisija 2011 m. pasiūlė reformai skirtų dokumentų rinkinį 3 , įskaitant naują Reglamentą dėl Europos standartizacijos 4 , įsigaliojusį 2013 m. sausio 1 d. Šia reforma siekta padidinti sistemos įtraukumą, spartą, reagavimą, skaidrumą, lankstumą ir aprėptį.
Viena iš reformos naujovių yra ta, kad Komisija privalo priimti metinę Europos standartizacijos Sąjungos darbo programą (toliau – SDP), kurioje, atsižvelgiant į Komisijos planuose nustatytus politikos tikslus, apibrėžiami strateginiai Europos standartizacijos prioritetai. Šiame antrus metus iš eilės priimamame komunikate nustatomos prioritetinės sritys, kuriose Komisija ketina naudotis Europos standartizacija kaip politikos priemone Sąjungos naujiems arba esamiems teisės aktams ir politikai 2015 m. remti. Atsižvelgiant į šiuos ketinimus, ateityje Europos standartizacijos organizacijoms (toliau – ESO) – Europos standartizacijos komitetui (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutui (ETSI) – gali būti teikiami oficialūs standartizacijos prašymai (įgaliojimai), bet paliekama erdvės ir su standartizacija susijusiems preliminariems arba papildomiems veiksmams, kurių imtis Komisija ragina arba pradeda nesuteikdama įgaliojimų.
Kadangi Europos standartizacija yra privataus pobūdžio, praktinį visų šių prioritetų ir veiksmų įgyvendinimą (t. y. standartizaciją) visada lemia ESO atsakomybė, pasiryžimas ir veiksmų laisvė. Komisijai ir toliau tenka užduotis pradėti Europos standartizacijos veiklą teikiant standartizacijos prašymus arba kitais veiksmais ir teikti Sąjungos finansavimą Europos standartizacijai tose srityse, kuriose remiami Sąjungos prioritetai.
Darbo programoje nurodytų veiklos krypčių poveikis biudžetui yra ne didesnis nei jau numatyta 2015-iesiems metams. Derantis dėl 2014–2020 m. Europos finansinės programos, Komisijos biudžetas labai sumažintas. Tai turėjo poveikį metiniam biudžetui ir 2014 m. standartizacijos biudžeto išlaidų kategorija, palyginti su 2013 m., sumažinta 25,56 proc. Todėl šią naštą reikia paskirstyti įvairioms išlaidoms ir organizacijoms, atsižvelgiant į strateginius Sąjungos standartizacijos politikos tikslus.
Skelbiant šią Sąjungos darbo programą didinamas veiksmingumas ir skaidrumas, taip pat padedama planuoti tolesnį standartizacijos darbą.
2013 m. pabaigoje Komisija pradėjo nepriklausomą Europos standartizacijos sistemos persvarstymą. Pirmasis ataskaitos rengimo etapas, per kurį nustatyti faktai, baigėsi birželio mėn. Kitame etape šie faktai bus analizuojami ir bus daromos išvados. Rezultatai bus paskelbti metų pabaigoje.
Į šio nepriklausomo persvarstymo rezultatus Komisija atsižvelgs rengdama ataskaitas pagal reglamento4 24 ir 25 straipsnius, kurias 2015 m. ji pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai.
Kai kurie 2014 m. SDP elementai perkelti į šį dokumentą, kuriame nustatyti 2015 m. prioritetai. Šie elementai atrinkti tarpusavio sutarimu po ilgalaikių diskusijų su ESO, kuriose dalyvavo ir kiti suinteresuotieji subjektai. Be to, kai kurie standartai, kuriais remiami ES teisės aktai, vis dar priklausys nuo to, ar teisėkūros institucija priims teisės aktus, kuriais jie grindžiami. Todėl Komisija siūlo pakeisti su kai kuriais į 2014 m. SDP jau įtrauktais elementais susijusius laiko terminus.
2.Strateginiai Europos standartizacijos prioritetai
2014 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba 5 atkreipė dėmesį į tai, kad tvirtas ir konkurencingas pramonės pagrindas gamybos ir investicijų požiūriu būtinas kaip pagrindinis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnys. Europos Vadovų Tarybos nuomone, Komisijos komunikatu dėl Europos pramonės atgimimo šiuo požiūriu įdėta daug pastangų ir nustatyti svarbiausi Komisijos pramonės politikos prioritetai.
Šie prioritetai bus pasiekti:
• baigus integruoti informacijos, energijos ir transporto tinklus;
• sukūrus atviresnę ir įtraukesnę prekių ir paslaugų vidaus rinką;
• pagerinus verslo aplinką, reguliavimo sistemą ir viešąjį valdymą Europos Sąjungoje;
• skatinant investicijas į inovacijas ir naujas technologijas;
• didinant gamybos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir sudarant geresnes sąlygas naudotis įperkamomis gamybos žaliavomis;
• tobulinant įgūdžius ir sudarant palankias sąlygas pramonės pokyčiams;
• remiant mažąsias ir vidutines įmones ir skatinant verslumą;
• skatinant ES įmonių – pirmiausia MVĮ – tarptautinimą.
Taikant Europos standartizacijos sistemą, padedama siekti strateginių Europos tikslų, pirmiausia pramonės politikos, paslaugų, inovacijų ir technologinės plėtros srityse.
Komisija ištyrė, dėl kurių komunikate aprašytų veiksmų 2015 m. jau galima rengti standartus.
Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė savo strateginius Europos standartizacijos prioritetus toliau nurodytose srityse, kuriose ji Europos standartizacijos organizacijų ketina prašyti parengti standartus.
2.1.Biologiniai produktai, įskaitant biodegalus
Reikia apsvarstyti galimybę, prieš pradedant rengti ir rengiant standartus, užtikrinant darnią ir koordinuojamą pažangą, moksliniais tyrimais nustatyti tyrimo metodus, taikytinus vertinant biologinių produktų, pvz., biologinių polimerų, alyvų, tirpiklių ir paviršinio aktyvumo medžiagų, biologinę sandarą, funkcijas, aplinkosaugines savybes ir profilius.
Be vykdomo standartizavimo darbo biodegalų srityje, Komisija tiria su biologiniais produktais susijusias sritis, kuriose reikėtų kurti naujas bioenergijos technines specifikacijas ir naujus tyrimo metodus.
Pirmąjį 2015 m. ketvirtį Komisija pagal iniciatyvos „Horizontas 2020“ 2014–2015 m. darbo programą „Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija“ ketina prašyti parengti dumblių ir jų produktų programą ir standartus.
Komisija pagal minėtos iniciatyvos „Horizontas 2020“ darbo programą „Apsirūpinimo maistu saugumas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, moksliniai tyrimai jūrų, laivybos bei vidaus vandenų srityse ir bioekonomika“ prašo parengti ir skatinti taikyti bendras aplinkos apsauga ir funkcijomis ir (arba) veiklos rezultatais grindžiamas specifikacijas, įskaitant standartizuotą matavimo ir bandymo metodiką, kurią būtų galima taikyti inovacinių biologinių produktų viešųjų pirkimų tinklams remti.
2.2.Statybos produktai ir statyba
Reikėtų baigti rengti tam tikrus naujus produktų, pvz., inovacinių produktų, standartus ir iš dalies pakeisti esamus Reglamentui (ES) Nr. 305/2011 įgyvendinti būtinus standartus. Į darniuosius Europos produktų standartus būtina įtraukti tam tikrus reglamentuojamus aspektus, pvz., statybos darbų prieinamumą ir tvarų gamtos išteklių naudojimą.
Reikia baigti rengti reglamentuojamų pavojingųjų cheminių medžiagų ir spinduliuotės vertinimo metodus ir naujus vertinimo metodus laipsniškai įtraukti į produktų standartus.
Siekdama didinti ES statybos paslaugų sektoriaus konkurencingumą Komisija skatins toliau plėtoti ir tarptautiniu mastu taikyti konstrukcinio projektavimo standartus (Eurokodus) pagal Statybos sektoriaus tvaraus konkurencingumo veiksmų planą 6 .
Komisija tiria su geotermine energija susijusių klausimų standartizavimo poreikius.
Patalpų oro kokybės atžvilgiu taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę standartizuoti radono kiekio matavimą būstuose 7 .
Komisija ketina pateikti standartizacijos prašymus trečiąjį 2015 m. ketvirtį.
2.3.Ekologinis projektavimas, su energija susiję gaminiai
Atsižvelgiant į Komisijos komunikate „Efektyvaus išteklių naudojimo Europoje planas“ 8 nustatytus veiksmus, siekiant padėti apibrėžti galimus ekologinio projektavimo reikalavimus papildomose srityse, reikia parengti su efektyviu išteklių naudojimu, pvz., perdirbamumo, panaudojamumo ir tinkamumo pakartotiniam naudojimui indeksais arba produktų ar pagrindinių jų sudedamųjų dalių patvarumu ir kitais aplinkosaugos kriterijais susijusius standartus.
Kiti standartizacijos prašymai, susiję su Komisijos reglamentais, kuriais įgyvendinama Ekologinio projektavimo direktyva, (pvz., dėl vėdinimo sistemų, patalpų ir vandens šildytuvų, tinklinių įrenginių ir tinklo įrangos budėjimo režimo) bus pateikti kaip atskiri įgaliojimai.
Jei, Komisijos nuomone, pagal 2012–2014 m. ekologinio projektavimo darbo planą gali būti paskelbti nauji produktams taikytini ekologinio projektavimo ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo dokumentai (t. y. Komisijos reglamentai arba Komisijos deleguotieji reglamentai), gali būti pateikti nauji šių sričių standartizacijos prašymai.
Komisija ketina pateikti standartizacijos prašymus antrąjį 2015 m. ketvirtį.
2.4.Atliekų perdirbimas
Komisijos komunikato COM(2013) 561 (toliau – Komisijos 2014 m. metinė darbo programa) 2.1.4.4 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP, išskyrus nuorodą į atliekoms priskiriamą pavojingą savybę H 12 – ūmiai toksiškų dujų (1, 2 ar 3 kategorijos) išsiskyrimą, su kuria susijęs įgaliojimas jau rengiamas.
Komisija ketina pateikti standartizacijos prašymus pirmąjį 2015 m. ketvirtį.
2.5.Pašto paslaugos
Komunikate „Bendrosios siuntinių pristatymo rinkos sukūrimo veiksmų planas“ 9 nustatytais veiksmais Komisija siekia skatinti plėtoti e. prekybą, gerindama siuntinių pristatymą (visų pirma tarpvalstybinį). Vienu veiksmų rinkiniu skatinamas didesnis siuntinių pristatymo operacijų sąveikumas. Komisija ketina pirmąjį 2015 m. ketvirtį pateikti standartizacijos prašymą, susijusį su konkrečiomis siuntinių pristatymo paslaugų ypatybėmis, taip pat gali svarstyti galimybę prireikus įtraukti į šį standartizacijos prašymą visų esamų Europos pašto paslaugų standartų persvarstymą.
2.6.Oro kokybė ir pramoniniai išmetamieji teršalai
Direktyvoje dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių 10 reikalaujama kontroliuoti policiklinius aromatinius angliavandenilius (PAA). Siekiant užtikrinti geresnį duomenų palyginamumą, reikia parengti PAH taikytinus patvirtintus standartinius metodus.
Direktyva dėl pramoninių išmetamų teršalų 11 Komisijai, kai tik taps prieinami atitinkami matavimo būdai, suteikiami įgaliojimai nustatyti nuolatinę iš atliekų deginimo įrenginių išmetamų polichlorinuotų dibenzo dioksinų ir furanų (PCDD / PCDF) stebėseną. Komisija tikisi 2015 m. suteikti Europos standartizacijos organizacijoms įgaliojimą baigti tvirtinti esamas šios srities technines specifikacijas.
3.Standartizacijos poreikiai kitose srityse
3.1.Inovacijos ir naujos technologijos
3.1.1.Pažangiosios gamybos technologijos
Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos standartizacijos organizacijomis, sieks savo darbo programoje sistemingai atsižvelgti į pažangiosios gamybos patikrų ir prognozavimo veiklos rezultatus ir toliau nustatyti ir šalinti standartizacijos spragas, atsižvelgdama į Komisijos pažangiųjų netaršios gamybos technologijų darbo grupės veiklą.
3.1.2.Bazinės didelio poveikio technologijos (BDPT)
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.1.2 dalyje nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.1.3.Tvari pramonės politika, statyba ir žaliavos
3.1.3.1.Plienas
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.1.4.2 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.1.3.2.Ne energijos ir ne žemės ūkio žaliavos
Strateginiame įgyvendinimo plane 12 Komisija nustatė keletą sričių, kuriose reikalinga standartizacija.
Įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę (EIP) žaliavų srityje 13 bus bendradarbiaujama siekiant parengti bendrus atliekų perdirbimo ir žvalgybos, naudingųjų iškasenų gavybos, prekybos, atsargų ir išteklių duomenų ataskaitų teikimo standartus.
3.1.4.Netaršios transporto priemonės ir laivai
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.1.5 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.1.5.Pažangieji elektros energijos tinklai ir pažangusis matavimas
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.1.6 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
Papildant ankstesnį standartizacijos įgaliojimą M/490, kuriuo remiamas Europos pažangiųjų tinklų diegimas, įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę „Pažangieji miestai ir bendruomenės“ bus kuriamos bendros pažangiųjų miestų standartų sritys ir strateginė programa.
3.2.Prekių ir paslaugų vidaus rinkos stiprinimas
3.2.1.Europos standartų kaip reglamentavimo sistemos dalies vaidmuo
Europos standartai, priimti remiantis Komisijos pateiktais prašymais dėl Sąjungos teisės aktų taikymo, jau dabar yra svarbi produktų reglamentavimo sistemos dalis. Siekiant užtikrinti, kad Europos standartai, pirmiausia darnieji standartai, galėtų išlikti pripažintais orientyrais užtikrinant – ne tik produktų, bet ir paslaugų – atitiktį Sąjungos teisės aktams, įgyvendinant naujus 2012 m. Standartizacijos reglamente nustatytus teisinius reikalavimus reikia taikyti darnų ir išsamiai persvarstytą požiūrį. Siekdama tai užtikrinti, Komisija persvarstys standartizacijos prašymų rengimo, priėmimo ir vykdymo gaires, ypatingą dėmesį skirdama darniųjų standartų palankumo mažosioms ir vidutinėms įmonėms aspektui, skaidrumui, kokybei ir aiškumui. Be to, Komisija ketina atnaujinti įgaliojimą M/417, susijusį su standartais, taikomais atitikties vertinimo veiklai, kad jais ir toliau būtų galima naudotis kaip pripažintais orientyrais akredituojant atitikties vertinimo įstaigas, įskaitant tas, kurios dirba derinamųjų ES teisės aktų sistemoje.
3.2.2.Vaikų sauga
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.1 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
Komisija gali prašyti parengti Europos standartus dėl vaikų drabužių, aksesuarų ir batų.
3.2.3.Kitų vartojimo gaminių sauga
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.2 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
Komisija gali prašyti parengti Europos standartus dėl plūdriųjų plaukimo priemonių, riedučių (ir panašios įrangos), taip pat dėl skraidymo parasparniais įrangos.
3.2.4.Pašarų ir maisto kokybė ir sauga
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.3 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
Be to, siekiant užtikrinti sąžiningą prekybą ir aukštą saugos lygį, kai taikomi ISO tarptautiniams standartams alternatyvūs metodai, labai svarbu aiškiai nustatyti lygiavertiškumą vertinančioms sertifikavimo įstaigoms ir išduodamiems sertifikatams taikytinus reikalavimus.
3.2.5.Tabako produktai
Komisija pagal Tabako produktų direktyvą 14 , įsigaliojusią 2014 m. gegužės 19 d., svarsto galimybę rengti techninius standartus dėl elektroninių cigarečių, pirmiausia dėl jų papildymo mechanizmų.
3.2.6.Kosmetika
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.4 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.2.7.Tekstilės gaminių pluošto sudėtis
Komisija pagal Tekstilės reglamentą 15 ir REACH reglamentą 16 gali prašyti imtis standartizacijos veiklos, susijusios su gatavais tekstilės produktais, būtent tokiose srityse, kaip neardomasis tekstilės pluoštų nustatymas, ne tekstilės dalių įtraukimas, degumo nustatymas ir alerginį poveikį turinčių (arba jo neturinčių) cheminių medžiagų nustatymas.
3.2.8.Trąšos
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.6 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.2.9.Jūroje naudojamų mašinų sauga
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.7 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.2.10.Sausumos transportas
Diegiant Europos elektroninės rinkliavos paslaugą (EETS) 17 , būtų tikslinga imtis šios tolesnės standartizacijos veiklos: rengti tyrimų standartus, taikytinus saugiai rinkliavos sistemų stebėsenai ir informacijos mainų tarp paslaugų teikimo ir rinkliavų ėmimo profiliams, taip pat persvarstyti bandymų standartus, kuriais grindžiamos palydovinio ryšio elektroninės rinkliavos sistemos ir skirtuoju trumpojo nuotolio ryšiu (DSRC) grindžiamos elektroninės rinkliavos profilio standartas.
Siekiant įgyvendinti naujus teisės aktus dėl skaitmeninių tachografų, taip pat dėl masės ir matmenų 18 , reikia papildomo standarto dėl DSRC, kad, naudojantis DSRC sąsaja, duomenis iš judančios transporto priemonės būtų galima perduoti kelyje dirbančiam policijos pareigūnui.
Kitas klausimas susijęs su svėrimu taikant sunkvežimiuose įmontuotas sistemas tais atvejais, kai įvairūs paslaugų teikėjai gali tokias sistemas įrengti traktoriuje ir priekabose, kurias jis vilks. Reikia įvairiems paslaugų teikėjams taikomo sąsajos standarto, siekiant užtikrinti, kad traktoriuje įrengtu svėrimo kompiuteriu būtų galima gauti duomenis apie kiekvienai priekabos ašiai tenkantį svorį, juos saugoti ir apskaičiuoti visą transporto priemonės svorį. Šis standartas galėtų būti grindžiamas ISO 11992.
3.2.11.E. kroviniai 19
Komisija, įgyvendindama e. krovinių politikos iniciatyvą, siekia elektroniniu būdu susieti visos tiekimo grandinės logistikos suinteresuotuosius subjektus ir palengvinti informacijos srautus, galimybes su ja susipažinti ir ja naudotis. Siekiama didinti krovininio transporto operacijų efektyvumą ir mažinti šio transporto sąnaudas.
Komisija gali prašyti imtis šios srities standartizacijos veiklos.
3.2.12.Vandens transportas
Vandens transporto srities techniniai sprendimai ir standartai grindžiami Europos ir tarptautiniais reikalavimais. Komisija svarsto galimybę Europos standartizacijos organizacijoms pateikti standartizacijos prašymą parengti jūrų transporto informacijos mainų standartus, kuriais būtų remiama e. jūrų sistemos iniciatyva, padedama įgyvendinti nacionalinę vieno langelio sistemą 20 ir lengvinamas elektroninis duomenų perdavimas į kitas susijusias sistemas, pirmiausia į Sąjungos keitimosi laivybos informacija sistemą 21 SafeSeaNet. Šiuo atžvilgiu bus nustatytos glaudžios sąsajos su e. krovinių, e. muitinės ir e. navigacijos iniciatyvomis.
3.2.13.Oro transportas
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.8 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
Vis dėlto, siekiant modernizuoti Europos oro eismo valdymo tinklą, bus prašoma, kad ESO persvarstytų esamus standartus ir jų plėtojimą, taip pat, kad jos, bendradarbiaudamos su Europos civilinės aviacijos įrangos organizacija (EUROCAE) ir Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), plėtotų galimą būsimą veiklą ir rengtų Europos pagrindiniame OEV plane ir bendruose projektuose, kuriais remiamas pagrindinio plano įgyvendinimas, nustatytus atitinkamus reikiamus Europos standartus.
Atsižvelgdama į savo Komunikatą dėl saugaus ir tvaraus nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų (RPAS) taikymo 22 , Komisija nustatė, kad Europos lygmeniu reikia parengti RPAS strategiją. Šiuo tikslu reikia apibrėžti tinkamą reglamentavimo sistemą, o ją apibrėžti būtų lengviau atsižvelgiant į ESO arba tarptautinių standartizacijos organizacijų bendradarbiaujant su EUROCAE ir EASA parengtus standartus.
3.2.14.Geležinkelių transportas
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.9 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP, įtraukiant šias papildomas Europos standartų rengimo sritis:
suderintas ryšys tarp transporto priemonės ir žemės paviršiaus ploto siekiant pašalinti techninės sąveikos specifikacijų (TSS) spragas;
universaliosios orinės kontaktinės linijos (OCL) plėtojimas atsižvelgiant į specialaus Europos geležinkelių agentūros užsakyto šios srities tyrimo rezultatus;
Europos standartų dėl taikomųjų geležinkelio sistemų, įskaitant 1 520 mm vėžės pločio geležinkelio sistemą, rengimas atsižvelgiant į Rusijos tarpvalstybinius standartus GOST ir daug dėmesio skiriant Sąveikos direktyvos tikslams ir taikymo sričiai.
3.2.15.Alternatyvieji degalai ir susijusi infrastruktūra
Standartizacijos veiklos reikės imtis įgyvendinant rinkinio „Transportui – švari energija“ dokumentus, įskaitant Europos alternatyviųjų degalų strategiją ir Direktyvos dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo pasiūlymą 23 .
Komisija labai siekia skatinti sparčiau įtraukti į rinką pažangias koncepcijas derinant ir rengiant fotovoltinių technologijų standartus. Komisija taip pat tiria sritis, susijusias su alternatyviaisiais degalais, kuriose reikėtų imtis tolesnės standartizacijos veiklos.
3.2.16.Infrastruktūros sauga 24
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.11 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.2.17.Belaidis ryšys
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.12 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP, įtraukiant šiuos punktus:
1)priedų tarptinklinis veikimas kartu su radijo ryšio įrenginiais, konkrečiai bendra mobiliesiems ir kitiems nešiojamiesiems elektroniniams įtaisams skirta įkrovimo sąsaja;
2)galimybė mobiliaisiais telefonais ir kitais nešiojamaisiais radijo ryšio įrenginiais naudotis GALILEO sistemos paslaugomis;
3)sistemų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tam tikras funkcijas palaikančią programinę įrangą būtų galima atsisiųsti į radijo ryšio įrenginį, tik jei įrodyta, kad programinės įrangos ir radijo ryšio įrangos derinys atitinka reikalavimus, taikymo užtikrinimas;
4)judriojo ryšio paslaugos 700 MHz ir žemesnių ultraaukštųjų dažnių juostoje, siekiant užtikrinti bendraveiką su kitomis taikomosiomis programomis ir elektros įranga: belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugos ultraaukštųjų dažnių (470–790 MHz) juostoje, siekiant užtikrinti bendraveiką su kitomis taikomosiomis programomis, įskaitant ne radijo ryšio ir elektros įrangą.
3.2.18.Kosmoso nauda piliečiams
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.13 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.2.19.Saugumas
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.14 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.2.20.Branduolinė sauga ir saugumas
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.15 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.2.21.Cheminės medžiagos
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.16 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
Komisija pagal Vandens pagrindų direktyvą 25 ir susijusius teisės aktus 26 svarsto galimybę rengti standartus dėl vandens teršalų analizės metodų ir tam tikrų biologinių ir mikrobiologinių parametrų.
3.2.22.Konkrečių paslaugų sauga
Šią užduotį lems plataus masto konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, kurias preliminariai numatyta rengti antrąjį 2014 m. pusmetį, rezultato. Jei, remiantis suinteresuotųjų subjektų informacija, bus galima padaryti išvadą, kad paslaugų standartizacijos poreikiams vartotojų saugos, pvz., priešgaisrinės viešbučio saugos, srityje būtų plačiai pritarta, šios galimybės nereikėtų atmesti.
3.2.23.Sveikatos priežiūros paslaugos 27
Kad pacientai galėtų pasitikėti Europos sveikatos priežiūros sistemomis, jiems reikia saugių ir kokybiškų paslaugų. Siekiant parengti Europos standartus, gydytojai praktikai ir reguliavimo institucijos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, taip pat akreditavimo ir standartizacijos organizacijų atstovai turėtų sutelkti žinias ir patirtį. Siekiant nuosekliai valdyti sudėtingas sveikatos priežiūros sistemas, į Europos standartizacijos komitetui teikiamus standartizacijos prašymus būtų galima įtraukti tam tikrus horizontaliuosius aspektus, derančius su Sąjungos sveikatos priežiūros teisės aktais ir politika.
3.2.24.Prieinamumas
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.2.20 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.2.25.Medicinos prietaisai
Kai Europos Parlamentas ir Taryba priims būsimą Reglamentą dėl medicinos prietaisų 28 ir Reglamentą dėl diagnostikos in vitro medicinos prietaisų28, Europos Komisija suteiks įgaliojimą, kuriuo bus prašoma, kad CEN ir CENELEC patikrintų, kokiu mastu standartai taikomi esminiams ir kitiems reikalavimams, kurie bus įtraukti į būsimus reglamentus.
3.2.26.Matavimo priemonės
Komisija pagal Matavimo priemonių direktyvą 29 Europos standartizacijos organizacijoms gali suteikti įgaliojimą parengti standartus atsižvelgiant į tarptautinio standartizavimo padėtį ir rinkos poreikius. Tai būtų susiję su priemonėmis, patenkančiomis į direktyvos taikymo sritį, kurioms taikytinų visiškai suderintų standartų, paskutinį kartą pakeitus direktyvą 30 , nebėra arba kurioms taikomi darnieji standartai, atsižvelgiant vien į technologijų inovacijas, yra neišsamūs ir (arba) pasenę.
3.2.27.Slėginiai įrenginiai
Siekiant skatinti diegti Europos darniuosius standartus slėginių įrenginių sektoriuje ir užtikrinti ilgalaikį šių standartų tvarumą, tolesnių veiksmų bus imamasi siekiant didinti pagrindinių slėginiams indams, vamzdynams ir katilams taikomų standartų taikymą ir lengvinti jų diegimą.
3.2.28.Elektros ir elektroninė įranga
Konkretūs standartizacijos prašymai gali būti susiję su:
1)aspektais, kurių visiškai neapima arba galbūt nepakankamai apima dabartiniai darnieji standartai, kuriais remiami saugos tikslai, nustatyti Žemos įtampos direktyvoje 31 ;
2)elektros prietaisų, kurie, atsižvelgiant į tam tikras ypatybes, pvz., patrauklumą vaikams, gali būti nesaugūs tam tikroms itin pažeidžiamoms visuomenės grupėms, saugos aspektais.
3.2.29.Vandens transportas. Pramoginiai laivai
Neseniai persvarstyta Pramoginių laivų direktyva 32 , todėl reikia suteikti naują įgaliojimą parengti ir atnaujinti darniuosius standartus.
Konkretūs standartizacijos prašymai arba prireikus nauji įgaliojimai gali būti susiję su:
1)pramoginiais laivais; stūmoklinių vidaus degimo variklių išmetamųjų dujinių teršalų matavimu; dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų kiekio matavimu bandymų stende;
2)elektros grandinių saugos aspektais elektrinių arba hibridinių transmisijos sistemų atžvilgiu;
3)aspektais, kurie visiškai neįtraukti arba galbūt nepakankamai įtraukti į dabartinius darniuosius standartus, kuriais remiami saugos tikslai, nustatyti Pramoginių laivų direktyvoje 33 .
Komisija gali prašyti parengti laivuose naudotinų kompozicinių medžiagų atsparumo ugniai užtikrinimo bandymų ir sertifikavimo procedūras, siekdama didinti pritarimą joms Tarptautinėje jūrų organizacijoje. Dėl to gali būti imamasi konkrečių su standartizacija susijusių veiksmų.
3.2.30.Sauga darbo vietoje
Užtikrinant Direktyvos 34 dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams, vykdymą panaikinama Direktyva 2004/40/EB.
Komisija ketina iš dalies pakeisti esamą įgaliojimą M/351 arba suteikti Europos standartizacijos organizacijoms naują įgaliojimą parengti darniuosius standartus, kuriais būtų remiama Direktyva 2013/35/ES.
3.2.31.Gynyba
Neseniai paskelbtame Komunikate 35 dėl gynybos ir saugumo sektorių atkreiptas dėmesys į tai, kad, taikant bendrus gynybos standartus, labai sustiprinamas bendradarbiavimas ir sąveikumas, taip pat didinamas Europos pramonės konkurencingumas, pirmiausia kuriamų technologijų srityje. Šiam požiūriui pritarta 2013 m. gruodžio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose dėl bendros saugumo ir gynybos politikos. Komisija bendradarbiaus su Europos gynybos agentūra, siekdama ištirti, kaip būtų galima skatinti taikyti bendrus standartus gynybos ir kitose komunikate nurodytose srityse. Jokia šioje srityje vykdoma veikla nebūtų dubliuojama NATO veikla.
3.2.32.Jūrų reikalai
Komisija imsis veiklos siekdama ištirti, kaip skatinti bendrų standartų taikymą jūrų reikalų srityje. Šia veikla bus remiama, inter alia, Komisijos iniciatyva dėl ES jūrų priežiūrai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (Jūrų BDIA 36 ), pirmiausia bendradarbiavimas gynybos ir civiliniame sektoriuose.
Itin svarbu gerinti įvairių sektorių funkcijų – pirmiausia gynybos ir kitų sektorių – informacijos mainus, bendrais standartais užtikrinant jūrų priežiūros sistemų sąveiką.
3.3.Europos skaitmeninė darbotvarkė 37
Be standartų nebūtų įmanomas IRT produktų, paslaugų, taikomųjų programų ir skaitmeninio turinio sąveikumas – būtina klestinčios skaitmeninės visuomenės kūrimo sąlyga. Kadangi IRT yra pasaulinio masto rinka, su atitinkamais forumais ir konsorciumais bendradarbiaudamos ESO patenkintų vis didėjantį poreikį nustatant standartus skatinti sąveikumą šioje sparčiai besivystančioje srityje.
IRT srities standartizacijos tęstiniame plane 38 išsamiau aprašyta, kokiose srityse standartais būtų galima padėti pasiekti su IRT susijusius politikos tikslus, be kita ko, atliekant papildomus sąveikumo bandymus ir didinant informuotumą, kad būtų užtikrintas veiksmingas standartų taikymas.
3.3.1.E. sveikata
Tyrimų duomenimis, Europos ir tarptautiniai standartai dažnai nėra pakankamai konkretūs, kad jais būtų galima užtikrinti IRT sprendimų tarpusavio sąveikumą e. sveikatos srityje. Remiant e. sveikatos tinklą ir konsultuojantis su e. sveikatos suinteresuotųjų subjektų grupe, siekiant padėti kurti e. sveikatos sąveikumo sistemą, bus nustatytos išsamesnės specifikacijos, įskaitant tarpvalstybinių duomenų mainų (t. y. pacientų duomenų santraukų arba e. receptų) sąveikumo bandymo gaires ir kokybės valdymo sistemas, taikytinas, pvz., viešiesiems pirkimams.
Komisija siūlo didinti sąveikumą tobulinant ir tvirtinant specifikacijas, komponentus ir prireikus suteikiant standartizacijos įgaliojimus.
3.3.2.Radijo dažninis atpažinimas (RFID)
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.4.2 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.3.3.E. įgūdžiai ir e. mokymasis
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.4.3 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.3.4.E. prekybos ginčų elektroninis sprendimas (GES) 39
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.4.6 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.3.5.Daiktų internetas (DI)
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.4.7 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.3.6.Elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugos, įskaitant elektroninius parašus
2014 m. antrą pusmetį Taryba turėtų priimti Reglamentą dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje 40 . Juo bus keičiama Direktyva dėl elektroninių parašų 41 ir išplėsta jos taikymo sritis, įtraukiant elektroninę atpažintį, parašus, spaudus, laiko žymes, pristatymą, dokumentus ar svetainių tapatumo sertifikatus. Remiant jo įgyvendinimą, gali prireikti pateikti naują standartizacijos prašymą.
3.3.7.Mokėjimai kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.4.9 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.3.8.Intelektinės transporto sistemos (ITS) 42
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.4.10 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
Komisija svarsto galimybę pateikti standartizacijos prašymą parengti standartus dėl būsimos kartos pagalbos iškvietos „eCall“ paslaugų, atsižvelgiant į judriojo ryšio tinklų ir IP aplinkos plėtojimą, taip pat į įvairius transporto priemonių tipus ir paslaugas, pvz., sunkiąsias transporto priemones, dvirates motorines transporto priemones arba pavojingų prekių sekimą.
3.3.9.Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planų rengimas
Neseniai Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2014/61/ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti. Šiuo požiūriu reikėtų sudaryti sąlygas susipažinti su informacija apie diegimo srityje esamą fizinę infrastruktūrą.
Komisija gali apsvarstyti galimybę pateikti standartizacijos prašymą dėl bendros kalbos, kurią galėtų vartoti reguliavimo institucijos, ministerijos ir operatoriai ir (arba) viešųjų paslaugų įmonės, ir įtraukti nuoseklių standartizuotų leidimų suteikimo, išsamios informacijos, tipo (paslaugos, infrastruktūros, paklausos, investavimo plano ir pan.) lygmenų rinkinį. Rengiant šį plačiajuosčio ryšio infrastruktūros planų rengimo standartą reikėtų kuo daugiau naudotis INSPIRE 43 techninėmis gairėmis, skirtomis Reglamentui Nr. 1253/2013 44 .
3.3.10.E. viešieji pirkimai 45 ir (arba) e. katalogai
E. viešųjų pirkimų technologijų sąveikumas ir standartizacija yra labai svarbi techninių kliūčių šalinimo arba papildomų sąnaudų vengimo strategija, kai tiekėjai teikia pasiūlymus įvairiose sistemose. Siekiant sukurti tikrą bendrąją rinką, būtų geriausia, jei konkursų dalyviai, įskaitant MVĮ, keliose rinkose ir įvairiose sistemose galėtų bendrauti ir dalyvauti, naudodamiesi mėgstamiausia arba bendra sistema. Standartizacijos poreikiui e. viešųjų pirkimų srityje labai pritarė ir E. konkursų ekspertų grupė (eTEG) 2013 m. vasario mėn. paskelbtoje ataskaitoje, į kurią įtraukti įvairūs nedelsiant atliktini standartizacijos veiksmai.
3.3.11.Internetinių azartinių lošimų paslaugos
Kaip pranešta Komunikate „Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas“ 46 , Komisija svarsto, ar verta nustatyti lošimų įrangos standartus. Valstybių narių kompetentingos institucijos, svarstydamos paraiškas dėl lošimų veiklos licencijos išdavimo, paprastai reikalauja, kad internetinių lošimų įranga, įskaitant lošimų programinę įrangą, būtų sertifikuota. Užtikrinant panašų internetinių lošimų Europos Sąjungoje saugumo lygį, taip pat siekiama sumažinti su skirtingomis nacionalinėmis sertifikavimo procedūromis susijusią administracinę naštą. Šiuo tikslu Komisija, siekdama pasinaudoti bendromis žiniomis ir patirtimi, bendradarbiaus su valstybėmis narėmis lošimų paslaugų ekspertų grupėje ir su pramonės suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant akreditavimo ir standartizacijos organizacijas.
3.4.Klimato kaita ir tausiai išteklius naudojanti Europa 47
3.4.1.Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos
Naujajame Reglamente dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (Nr. 517/2014) nustatyti plataus masto politikos pakeitimai, kuriais siekiama mažinti fluorintų dujų naudojimą, pvz., oro kondicionavimo ir šaldymo įrangoje, putose, gaisro gesinimo įrangoje ir aerozoliuose. Taigi Komisija numato šiuos veiksmus:
lyginti esamus standartus ir jų svarbą įrangos tipams, kuriems taikomas naujasis Fluorintų dujų reglamentas;
teikti rekomendacijas dėl šių standartų persvarstymo, atnaujinimo ir galimo derinimo, atsižvelgiant į technologinę pažangą, siekiant sudaryti sąlygas naudoti klimatui nekenkiančias alternatyvas ir pašalinti nereikalingas jų diegimo kliūtis;
pradėti persvarstymo procesą tose srityse, kuriose, kaip manoma, jo reikia.
3.4.2.Žalioji infrastruktūra
Žaliosios infrastruktūros strategijos dokumente 48 nustatyti standartai, kuriais galima padėti kurti žaliosios infrastruktūros sprendimams palankią rinką. Komisija įvertins, kaip techniniais standartais, pirmiausia susijusiais su fiziniais statybiniais blokais ir procedūromis, būtų galima skatinti žaliosios infrastruktūros diegimą. Atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių informaciją, taip pat užsakius tyrimą, kurio galutiniai rezultatai turėtų būti paskelbti 2015 m., turėtų būti lengviau apsvarstyti poreikį suteikti įgaliojimą toliau derinti arba rengti su žaliąja infrastruktūra susijusius standartus.
3.4.3.Tvarus maistas
Komisijos 2014 m. metinės darbo programos 2.5.5 punkte nurodyto veiksmo įgyvendinimą dar reikia apsvarstyti ir nuspręsti, ar įtraukti į šią SDP.
3.4.4.Tvarus fosforo naudojimas
Imdamasi tolesnių veiksmų dėl įsipareigojimo, prisiimto Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane 49 , Komisija 2013 m. paskelbė Konsultacinį komunikatą dėl fosforo tvaraus naudojimo 50 . Atsižvelgiant į tolesnę su konsultacijomis susijusią veiklą ir politikos priemones, gali būti imamasi standartizacijos veiklos.
4.Tarptautinis Europos standartizacijos lygmuo
Apskritai siekiama didinti Europos pramonės pasaulinę aprėptį ir konkurencingumą mažinant technines kliūtis prekybai. Taikant bendrus arba techniškai suderintus standartus, padedama gerinti prekių ir paslaugų mainus, nes didėja sąveikumas pasauliniu mastu. Geriau derinant poveikio aplinkai vertinimo standartus, galima vienodinti pramonės veiklos sąlygas. Šio tikslo bus siekiama:
stengiantis kuo labiau suderinti tarptautinius ir Europos standartus (tarptautiniams standartams teikiama viršenybė, tačiau Europa yra aiški lyderė daugelyje sektorių);
skatinant, jei įmanoma, techninį derinimą su tarptautiniais arba Europos standartais (arba šių standartų priėmimą) už Europos ribų, siekiant mažinti technines prekybos kliūtis;
naudojantis tarptautinio bendradarbiavimo galimybėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, skatinant tarptautinį techninių specifikacijų ir reikalavimų derinimą;
didinant informuotumą apie Europos standartizaciją ir atskleidžiant jos kaip nuoseklios regioninės sistemos, integruotos į tarptautinės standartizacijos bei daugiašales taisykles ir visapusiškai su jomis derančios, pranašumus; pirmiausia perduodant praktines gerai veikiančio Europos savanoriškų standartų, kuriais remiamos taisyklės, viešoji politika, atitikties vertinimas ir rinkos priežiūros veikla, modelio žinias ir patirtį;
padedant rengti dvišalius ES ir trečiųjų valstybių dialogus reguliavimo arba politikos srityse, taip atitinkamų sričių derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų. Dabartiniais prioritetais, svarbumo eilės tvarka, daugiausia dėmesio skiriama JAV (tiesioginiam dalyvavimui Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės derybose), Kinijai (ES ir Kinijos 2020 m. strateginei bendradarbiavimo darbotvarkei, dialogams reguliavimo ir pramonės politikos srityse, bendradarbiavimo inovacijų srityje dialogui), Rusijai – glaudžiai bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba – partnerystės siekiant modernizavimo rėmimui, Indijai ir Japonijai. Taip pat bus stebimi dialogai su Lotynų Amerika, pirmiausia su Brazilija, Korėja ir ASEAN;
plėtojant bendrąją rinką, pirmiausia įgyvendinant Europos Sąjungos plėtros procesą, Europos kaimynystės politiką ir derybas dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo susitarimų su trečiosiomis valstybėmis, priimant Europos standartais pagrįstus Europos produktų saugos teisės aktus;
strateginiais veiksmais prioritetinėse šalyse, apimančius:
Europos standartizacijos ekspertų komandiruotes į Indiją ir Kiniją (atnaujinant projektą), užtikrinant, kad Europos standartizacijos ištekliai būtų prieinami vietoje ir kad būtų keičiamasi informacija apie patekimą į šias svarbiausias rinkas; Brazilija nustatyta kaip nauja šalis kandidatė, galbūt išplėtus veiklos sritį įtraukiant į ją MERCOSUR regioną;
internetinės informacijos apie standartizaciją platformas (kartu su Kinija 51 , daugiausia dėmesio skiriant projekto išlaikymui ir plėtrai anapus dabartinių sektorių, ir galbūt ateityje kartu su JAV), apimančios atitinkamas standartizacijos sritis, įskaitant tiesiogiai su standartizacija susijusius patekimo į rinką klausimus;
paramą stiprinant Afrikos pajėgumus standartų srityje, atsižvelgiant į bendrą Afrikos ir ES strategiją ir jos 2014–2017 m. veiksmų planą, būtent palaikant dialogą techniniais ir politiniais klausimais su atitinkamomis Afrikos standartizacijos ir regioninėmis organizacijomis (pvz., dėl neseniai įdiegtos Afrikos Sąjungos PAQI, Afrikos kokybės infrastruktūros).
5.Konkretūs strateginiai veiksmai
5.1.Finansinė parama Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijoms
Komisiją trečiąjį 2014 m. trimestrą rengs kvietimus teikti paraiškas dėl atstovavimo MVĮ, vartotojams, aplinkos ir socialinės srities suinteresuotųjų subjektų organizacijoms vykdant Europos lygmens standartizacijos darbą. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus lengviau dalyvauti, nes tam bus skiriama lėšų, be to, Komisija toliau rems konkrečius projektus, kuriais MVĮ bus padedama prisidėti prie standartizacijos darbo ir jame dalyvauti.
5.2.Intelektinės nuosavybės teisės (NT) standartuose
Komisija toliau taikys Europos standartizacijos organizacijoms skirtas priemones, siekdama paaiškinti naudojimąsi intelektinės nuosavybės teisėmis (INT) standartuose. Tikimasi, kad ESO parengs platformą, kuria bus sudaromos sąlygos ir rengiant standartus bus lengviau naudotis patentais ir naujomis technologijomis.
5.3.Suinteresuotųjų subjektų platforma IRT standartizacijos klausimais
Komisija tęs informacinių ir ryšių technologijų (IRT) standartizacijos darbą, naudodamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma – viena iš 2011 m. standartizacijos dokumentų rinkinio naujovių. Nuo tada, kai pradėtas nuolatinis valdžios institucijų, suinteresuotųjų subjektų ir standartus rengiančių organizacijų (įskaitant pasaulinius forumus ir konsorciumus) dialogas, per trumpą laiką įsitikinta, kad jį vykdant lengviau prisitaikyti prie sparčios šios srities pažangos. Siekiant išsamiai nurodyti reglamentavimo aplinkybes ir atitinkamą pagalbinę standartizacijos veiklą, bendradarbiaujant su įvairių suinteresuotųjų šalių platformos dalyviais parengtas IRT srities standartizacijos tęstinis planas.
5.4.„Horizontas 2020“
Sprendžiant konkurencingumo klausimus, taip pat vykdant standartizaciją labai svarbu rengti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros darbotvarkes. Iniciatyva „Horizontas 2020“ bus labai padedama diegti rinkoje inovacijas, pirmiausia remiant standartizaciją moksliniais tyrimais, taip pat įtraukiant į standartus mokslo rezultatus. Standartizacija yra labai svarbi priemonė mokslinių tyrimų rezultatams į rinką įtraukti ir inovacijoms skleisti.
5.5.Pagal senuosius įgaliojimus pavestos vykdyti darbo programos
Nuo praėjusio tūkstantmečio devintojo dešimtmečio pabaigos Komisija yra pateikusi daug standartizacijos prašymų, kuriais ESO raginamos parengti Europos standartus arba imtis kitos standartizacijos veiklos. Kai kurie iš šių įgaliojimų susiję su nepasikartojančiais veiksmais (pvz., su tyrimais), kiti – su Europos standartų rengimu ir su šių standartų išlaikymu, reguliariai juos persvarstant.
Atsižvelgiant į tai, kad įgaliojimo teisinė forma per tuos metus kito ir kad dabar pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį įgaliojimai yra įgyvendinimo aktai, labai svarbu bendrai sutarti: i) kurie senieji įgaliojimai dar galioja rengiant naujus Europos standartus siekiant remti Sąjungos teisės aktus ir politiką, ii) kuriuos įgaliojimus reikėtų laikyti įvykdytais arba nustojusiais galioti. Komisija kartu su ESO ištirs padėtį, siekdama sukurti bendrą pagrindą visai standartizacijos veiklai, dėl kurios suteikiami įgaliojimai, ir pirmiausia siekdama užtikrinti, kad ESO vienodai taikytų darniųjų standartų rengimo principus.