30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 216/1

1.

Nuo finansų krizės pradžios Komisija priėmė šešis komunikatus (toliau – krizės komunikatai) (1). Juose pateikta išsamių finansų sektoriui per finansų krizę teikiamos valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktą kriterijų taikymo gairių.

2.

Krizės komunikatuose pateikta visapusiška sistema, kurią taikant derinamos finansų sektoriui skirtos paramos priemonės, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas kartu siekiant, kad bendrojoje rinkoje konkurencijos tarp bankų ir skirtingose valstybėse narėse iškraipymai būtų sumažinti kuo labiau. Juose nustatytos galimybių gauti valstybės pagalbą sąlygos ir reikalavimai, kurių reikia laikytis, kad tokia pagalba būtų pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal Sutartyje išdėstytus valstybės pagalbos principus. Krizės komunikatais buvo reguliariai atnaujinamos valstybės pagalbos taisyklės, taikomos finansų sektoriui skiriamai valstybės paramai, atsižvelgiant į poreikį jas pritaikyti prie krizės raidos. Dėl pastarojo meto pokyčių krizės komunikatus vėl reikia atnaujinti.

3.

Krizės komunikatai bei visi atskiri sprendimai dėl pagalbos priemonių ir schemų, kurioms taikomi šie komunikatai, priimti remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktu, pagal kurį pagalba išimtinai leidžiama kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti.

4.

Nuo krizės pradžios imtasi svarbių priemonių finansų sektoriaus sunkumams išspręsti. Dėl krizės raidos reikėjo pritaikyti kai kurias valstybės pagalbos sistemos nuostatas, susijusias su sunkumų patiriančių įmonių sanavimu ir restruktūrizavimu, nepašalinant galimybės joms išimtinai gauti nemažą valstybės paramą. Nepaisant to, kad išimtinai panaudojus fiskalines ir pinigų politikos priemones buvo lengviau išvengti tolesnio krizės gilėjimo, Europos Sąjungos ekonomika atsigauna labai netvirtai ir netolygiai. Dėl ekonomikos nuosmukio ir dėl to, kad mažinamas viešojo ar privačiojo sektoriaus įsiskolinimas, kai kurių valstybių narių finansų sektoriui toliau kyla sunkumų gauti terminuoto finansavimo ir problemų dėl turto kokybės. Finansų rinkose tebevyrauja įtampa, taip pat neigiamo platesnės apimties šalutinio poveikio rizika.

5.

Tebevyraujanti įtampa valstybės skolos vertybinių popierių rinkose aiškiai rodo besitęsiantį finansų rinkų nepastovumą. Dėl didelio Sąjungos finansų sektoriaus tarpusavio susietumo ir priklausomybės rinkose tebekyla su išplitimo galimybe susijusių problemų. Atsižvelgiant į didelį finansų rinkų nepastovumą ir abejones dėl ekonomikos perspektyvų ir dėl to išliekančią valstybių narių didelių ekonomikos sutrikimų riziką, yra pagrindo kaip apsaugos priemonę išlaikyti galimybę valstybėms narėms taikyti su krize susijusias finansų sektoriaus paramos priemones, remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktu.

6.

Šiomis aplinkybėmis, kai finansų rinkose tebevyrauja įtampa, ir atsižvelgdama į platesnės apimties neigiamo šalutinio poveikio riziką, Komisija mano, kad tebetenkinami Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo valstybės pagalbai finansų sektoriuje reikalavimai. Vis dėlto šią nukrypti leidžiančią nuostatą ir toliau galima taikyti, tik kol tęsis krizės situacija ir bus susidariusios tikrai išimtinės aplinkybės, kuriomis kyla grėsmė finansiniam stabilumui apskritai.

7.

Reaguodama į finansų krizę ir taikydama krizės komunikatus Komisija siekė svarbiausio tikslo – užtikrinti finansinį stabilumą kartu užtikrinant, kad valstybės pagalba ir konkurencijos tarp bankų ir skirtingose valstybėse narėse iškraipymai būtų sumažinti kuo labiau. Siekiant finansinio stabilumo reikia užtikrinti, kad nebūtų didelio neigiamo šalutinio poveikio likusiai bankų sistemos daliai, kurį galėtų nulemti kredito įstaigos žlugimas, ir kad visa bankų sistema toliau tinkamai skolintų realiajai ekonomikai. Vertindama valstybės pagalbą finansų sektoriui pagal šį komunikatą, Komisija toliau labai daug dėmesio skirs finansiniam stabilumui. Komisija vertinimus atliks atsižvelgdama į krizės raidą: nuo staiga visai sistemai iškilusių sunkumų iki kai kuriose Sąjungos vietose išryškėjusių gilesnių ekonominių sunkumų ir atitinkamai didesnės bendrosios rinkos susiskaidymo rizikos.

8.

Šio svarbiausio tikslo paisoma ne tik suteikiant galimybę sunkumų patiriantiems bankams gauti valstybės pagalbą, kai reikia užtikrinti finansinį stabilumą, bet ir vertinant restruktūrizavimo planus. Atsižvelgiant į tai, reikia pabrėžti, kad finansinio stabilumo neįmanoma užtikrinti neturint tinkamai veikiančio finansų sektoriaus. Todėl kapitalo didinimo planai turi būti vertinami glaudžiai bendradarbiaujant su kompetentinga priežiūros institucija, siekiant užtikrinti, kad gyvybingumas būtų atkurtas per tinkamą laikotarpį patikimai ir ilgam; kitu atveju žlunganti įstaiga turėtų būti tvarkingai likviduota.

9.

Taikydama valstybės pagalbos taisykles atskiriems atvejams Komisija vis dėlto atsižvelgia į makroekonomines sąlygas, kurios paveikia tiek bankų gyvybingumą, tiek konkrečios valstybės narės realiosios ekonomikos poreikius toliau turėti galimybę skolintis iš tinkamai veikiančių bankų. Vertindama bankų restruktūrizavimo planus Komisija toliau atsižvelgs į kiekvienos įstaigos ir valstybės narės ypatumus. Visų pirma ji proporcingai vertins ilgalaikį bankų gyvybingumą tuo atveju, kai valstybės pagalbos poreikis atsiranda dėl valstybės skolos krizės, o ne dėl pernelyg didelės rizikos prisiėmimo (2), ir savo vertinime atsižvelgs į poreikį išlaikyti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, visų pirma turėdama omenyje dalijimosi našta Sąjungoje pokyčius.

10.

Be to, jeigu reikia restruktūrizuoti dideles valstybės narės finansų sektoriaus dalis, Komisija, vertindama atskirų bankų restruktūrizavimo planus, siekia taikyti suderintą požiūrį, kad atsakomosios priemonės būtų taikomos visos sistemos lygmeniu. Būtent tokio požiūrio Komisija laikėsi tų valstybių narių, kurioms taikoma ekonomikos koregavimo programa, atžvilgiu. Todėl Komisija turėtų konkrečiai atsižvelgti į bendrą atskirų įstaigų restruktūrizavimo poveikį sektoriaus lygmeniu (pavyzdžiui, rinkos struktūrai) ir visai ekonomikai, visų pirma kiek tai susiję su tinkamu skolinimu realiajai ekonomikai patikimomis bei tvariomis sąlygomis.

11.

Be to, vertindama naštos pasidalijimą ir konkurencijos iškraipymus ribojančias priemones, Komisija vertina siūlomų priemonių, įskaitant pardavimą, tinkamumą bei poveikį rinkos struktūrai ir kliūtims patekti į rinką. Kartu Komisija turi užtikrinti, kad konkrečiam atvejui ar valstybei narei parengti sprendimai derėtų su tikslu išvengti didelių asimetrijos problemų skirtingose valstybėse narėse, kurios galėtų nulemti dar didesnį bendrosios rinkos susiskaidymą, sukelti finansinį nestabilumą ir taip trukdyti Sąjungos ekonomikai atsigauti.

12.

Nuo krizės pradžios Sąjunga įgyvendino keletą institucinių ir reguliavimo pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti finansų sektoriaus atsparumą ir pagerinti bankų krizių prevenciją, valdymą ir šalinimą. Europos Vadovų Taryba sutiko imtis tolesnių iniciatyvų ir suteikti tvirtesnį pagrindą ekonominei ir pinigų sąjungai: sukurti bankų sąjungą pradedant nuo bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir bendro pertvarkymo mechanizmo, skirto BPM dalyvaujančioje valstybėje narėje įsiteigusioms kredito įstaigoms. Valstybės narės taip pat sutiko sukurti stabilumo mechanizmą, kurį taikant jame dalyvaujančioms valstybėms narėms ir jų bankams prireikus būtų galima suteikti finansinių išteklių.

13.

Šios priemonės neišvengiamai yra susijusios su tam tikru laipsniško taikymo laikotarpiu, per kurį, pavyzdžiui, galėtų įsigalioti teisės aktai ar būtų sukaupti pertvarkymo fondai. Kai kurios iš šių priemonių vis dar taikomos vien euro zonai. Kol kas dėl vis nevienodesnio Sąjungos ekonomikos atsigavimo, poreikio sumažinti ir konsoliduoti privačiojo ir viešojo sektorių skolą ir pažeidžiamumo apraiškų finansų sektoriuje finansų rinkose tebevyrauja įtampa ir susiskaidymas, dėl kurio vis labiau iškraipoma bendroji rinka. Todėl bendrosios rinkos vientisumą reikia apsaugoti, be kita ko, sustiprinus valstybės pagalbos režimą. Pritaikius krizės komunikatus ir suteikus daugiau aiškumo rinkoms, galima lengviau užtikrinti sklandų perėjimą prie būsimo režimo pagal Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kredito įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo (3). Pritaikytais krizės komunikatais taip pat galima užtikrinti ryžtingesnį visų valstybės pagalbą gaunančių bankų restruktūrizavimą ir didesnį naštos pasidalijimą visoje bendrojoje rinkoje.

14.

Valstybės pagalbos finansų sektoriui kontrolė kartais siejasi su valstybių narių priežiūros institucijų funkcijomis. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais priežiūros institucijos gali reikalauti pakoreguoti tokius dalykus, kaip įmonės valdymo ir atlygio praktika, tačiau tai dažnai yra nustatyta ir valstybės pagalbą gaunančių bankų restruktūrizavimo planuose. Tokiais atvejais svarbu koordinuoti Komisijos ir kompetentingų priežiūros institucijų veiklą kartu visiškai išsaugant Komisijos išimtinę kompetenciją vykdyti valstybės pagalbos kontrolę. Atsižvelgdama į kintančias Sąjungos, ypač euro zonos, reguliavimo ir priežiūros sąlygas, Komisija palaikys glaudžius ryšius, kaip jau daro dabar, su priežiūros institucijomis, kad užtikrintų sklandžią visų dalyvaujančių institucijų skirtingų funkcijų ir pareigų sąveiką.

15.

Krizės komunikatuose aiškiai išdėstyta, kad net ir per krizę toliau taikomi bendrieji valstybės pagalbos kontrolės principai. Visų pirma, siekiant bendrojoje rinkoje apriboti konkurencijos tarp bankų ir skirtingose valstybėse narėse iškraipymus ir sumažinti neatsakingo elgesio riziką, pagalba turėtų būti apribota iki mažiausios būtinos sumos, o pagalbos gavėjas turėtų savo paties atitinkamu įnašu prisidėti prie restruktūrizavimo išlaidų. Bankas ir jo kapitalo turėtojai turėtų kiek galėdami savo ištekliais prisidėti prie restruktūrizavimo (4). Valstybės parama turėtų būti teikiama laikantis sąlygų, kuriomis numatomas tinkamas į banką investavusių subjektų dalijimasis našta.

16.

Nuo krizės pradžios vertindama pagalbos bankams suderinamumą Komisija reikalavo bent minimaliai dalytis našta, atsižvelgiant į tų bankų gautą pagalbos sumą, visų pirma siekdama, kad nuostoliai būtų padengiami turimu kapitalu ir už valstybės intervencijas būtų mokamas atitinkamas atlygis. Be to, siekdama užkirsti kelią netenkamų lėšų srautams, ji įvedė taisykles, taikomas mišrių priemonių atpirkimui, ir atkarpų bei dividendų mokėjimo draudimą. Tačiau Komisija ex ante nenustatė nuosavo įnašo ribų ar kokių kitų reikalavimų (5).

17.

Krizės pradžioje valstybės narės apskritai laikėsi tik būtiniausių ex ante dalijimosi našta reikalavimų, nustatytų valstybės pagalbos taisyklėse, ir finansinio stabilumo sumetimais kreditorių nebuvo reikalaujama prisidėti prie kredito įstaigų sanavimo.

18.

Tačiau valstybių skolų krizė aiškiai parodė, kad tokia politika negali užtikrinti finansinio stabilumo ilguoju laikotarpiu, visų pirma valstybėse narėse, kurių fiskalinė būklė smarkiai susilpnėjo dėl bankų gelbėjimo valstybės lėšomis išlaidų. Iš tiesų kai kurios valstybės narės turėjo taikyti griežtesnius reikalavimus, nei valstybės pagalbos taisyklėse nustatyti būtiniausi reikalavimai, ir įvedusios naują teisinę sistemą užtikrino griežtesnių ex ante dalijimosi našta reikalavimų vykdymą. Šie pokyčiai nulėmė skirtingų požiūrių į dalijimąsi našta taikymą skirtingose valstybėse narėse, būtent tose, kurios laikėsi būtiniausių reikalavimų pagal valstybės pagalbos taisykles, ir tose, kurios įvedė griežtesnius reikalavimus, reikalaudamos investuotojų ar kreditorių prisidėti prie gelbėjimo išlaidų privačiomis lėšomis. Tokie požiūrio į dalijimąsi našta skirtumai valstybėse narėse nulėmė skirtingas bankų finansavimo išlaidas, kurios priklauso nuo to, ar dėl valstybės narės fiskalinio tvirtumo galima tikėtis gelbėjimo privačiomis lėšomis, ar ne. Tai kelia grėsmę bendrosios rinkos vientisumui ir gali kliudyti sudaryti vienodas sąlygas, kurias siekiama užtikrinti kontroliuojant valstybės pagalbą.

19.

Atsižvelgiant į minėtus pokyčius, turėtų būti padidinti būtiniausi dalijimosi našta reikalavimai. Prieš bankui suteikiant bet kokią restruktūrizavimo pagalbą, taikant arba rekapitalizavimo, arba sumažėjusios vertės turto priemonę, turėtų būti išnaudotos visos kapitalo didinimo priemonės, įskaitant subordinuotosios skolos konvertavimą, su sąlyga, kad paisoma pagrindinių teisių ir nekyla grėsmė finansiniam stabilumui. Kadangi bet kokia restruktūrizavimo pagalba yra reikalinga siekiant išvengti galimo nevaldomo banko žlugimo, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios sumos, šias dalijimosi našta priemones reikėtų taikyti neatsižvelgiant į pradinį banko mokumą. Todėl prieš suteikdamos restruktūrizavimo pagalbą bankui valstybės narės turės užtikrinti, kad banko akcininkai ir subordinuotojo kapitalo turėtojai susitartų dėl reikiamo įnašo, arba nustatyti reikiamą teisinę sistemą tokiems įnašams gauti.

20.

Iš esmės konkurencijos iškraipymus ribojančių priemonių taikymas priklauso nuo naštos pasidalijimo dydžio, taip pat nuo kintančio remiamų bankų dalijimosi našta lygio Sąjungoje. Bet kokiu atveju, padidinus naštos pasidalijimą, sumažėja konkurencijos iškraipymams mažinti skirtų priemonių poreikis. Tačiau konkurencijos iškraipymus ribojančios priemonės turėtų būti parengtos taip, kad kuo labiau atitiktų rinkos situaciją, kuri būtų susidariusi, jeigu, nesuteikus pagalbos, pagalbos gavėjas būtų pasitraukęs iš rinkos.

21.

Nors ir reikia išlaikyti tam tikras paramos bankams priemones, kuriomis atsižvelgiama į tebesitęsiančius neramumus finansų rinkose, tam tikras procedūras ir sąlygas reikėtų pagerinti ir labiau išplėtoti. Taip pat būtina tęsti teisinės sistemos pritaikymo prie rinkos raidos procesą, kuris pradėtas 2010 m. birželio mėn. padidinus garantijos mokestį (6) ir tęstas priėmus 2010 m. Pratęsimo komunikatą (7).

22.

2008 m. Bankų komunikatu valstybėms narėms suteikta galimybė įdiegti sanavimo schemas, neatmetant galimybės vykdyti ad hoc intervencijas. Atsižvelgdama į krizės mastą ir sumažėjusį bendrą pasitikėjimą visu ES finansų sektoriumi dėl, inter alia, tarpbankinių paskolų rinkos sąstingio, Komisija nusprendė, kad patvirtins visas būtinas priemones, kurių valstybės narės imasi finansų sistemos stabilumui išsaugoti, įskaitant sanavimo priemones ir rekapitalizavimo schemas. Laikinai patvirtinus sanavimo pagalbą, teikiamą ir garantijomis, ir rekapitalizavimo bei sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu, sėkmingai išvengiama panikos ir atgaunamas pasitikėjimas rinka.

23.

Tačiau pasikeitus rinkos sąlygoms sumažėja poreikis įgyvendinti struktūrines sanavimo priemones, kurios taikomos atlikus vien išankstinį vertinimą, pagrįstą prielaida, kad praktiškai sanuoti reikia visus bankus, o išsamų restruktūrizavimo plano vertinimą atidėjus vėlesniam etapui. Nors toks požiūris padėjo išvengti nepataisomo viso finansų sektoriaus žlugimo, dažnais atvejais buvo vėluojama restruktūrizuoti atskirus pagalbos gavėjus. Vėlai ėmus spręsti bankų problemas kai kuriais atvejais mokesčių mokėtojams teko didesnės galutinės išlaidos. Šiuo komunikatu nustatomas principas, pagal kurį rekapitalizavimo ir sumažėjusios vertės turto priemones bus leidžiama taikyti tik patvirtinus banko restruktūrizavimo planą. Tokiu požiūriu užtikrinama, kad būtų tiksliau nustatyta pagalbos suma, kad banko problemų priežastys būtų nustatytos ir šalinamos ankstyvame etape ir kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas. Bus galima toliau naudoti garantijų schemas, kad bankams būtų suteikta likvidumo. Vis dėlto tokios schemos gali būti naudojamos tik siekiant suteikti likvidumo bankams, neturintiems kapitalo trūkumo, kaip nustato kompetentinga priežiūros institucija (8).

24.

Šiame komunikate išdėstomi reikiami su krize susijusios valstybės pagalbos bankams suderinamumo kriterijų pakeitimai nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Visų pirma šiuo komunikatu:

25.

Šiame komunikate ir visuose krizės komunikatuose (9) išdėstytus principus Komisija taikys kredito įstaigoms (toliau dar vadinama bankais) (10). Kredito įstaigos yra labai tarpusavyje susijusios, todėl nevaldomas vienos kredito įstaigos žlugimas gali turėti didelį neigiamą poveikį visai finansų sistemai. Kredito įstaigos dažnai gali staiga prarasti pasitikėjimą ir tai gali turėti rimtų pasekmių jų likvidumui bei mokumui. Vienos kompleksinės įstaigos patiriami sunkumai gali sukurti sisteminę įtampą finansų sektoriuje, kuri, be kita ko, gali turėti didelį neigiamą poveikį visai ekonomikai (pavyzdžiui, per kredito įstaigų funkciją skolinti realiajai ekonomikai) ir sukelti grėsmę finansiniam stabilumui.

26.

Šiame komunikate ir visuose krizės komunikatuose išdėstytus principus Komisija, jei tinkama, taikys mutatis mutandis draudimo įmonėms, kaip nustatyta Direktyvos 73/239/EEB (11) 6 straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB (12) 4 straipsnyje arba Direktyvos 98/78/EB (13) 1 straipsnio b punkte.

27.

Pagal šį komunikatą bus nagrinėjama visa pagalba, teikiama valstybėje narėje registruotoms tokioms įstaigoms, įskaitant jų patronuojamąsias įmones, vykdančioms valstybėje narėje plataus masto veiklą.

28.

Rekapitalizavimo ir sumažėjusios vertės turto priemonės, įskaitant turto garantijas, paprastai taikomos kapitalo trūkumui padengti. Kapitalo trūkumu taikant šį komunikatą įvardijamas kapitalo trūkumas, nustatytas vykdant rekapitalizavimą, testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turto kokybės patikrinimą ar lygiavertį procesą Sąjungoje, euro zonoje ar nacionaliniu lygmeniu, ir, jei taikytina, patvirtintas kompetentingos priežiūros institucijos. Tokia valstybės parama paprastai yra nuolatinė ir negali būti lengvai panaikinta.

29.

Atsižvelgdama į praktinį tokių priemonių negrįžtamumą ir fiskalines pasekmes jas taikančioms valstybėms narėms, taip pat į Komisijos sprendimų priėmimo praktiką per krizę, Komisija tokias priemones iš esmės gali leisti taikyti, tik kai atitinkama valstybė narė įrodo, kad kiek įmanoma buvo išnaudotos visos priemonės, kad tokia pagalba būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos. Todėl valstybės narės raginamos prieš pateikiant restruktūrizavimo planą arba kartu su juo pateikti kapitalo didinimo planą. Kapitalo didinimo plane visų pirma turėtų būti numatytos banko taikomos kapitalo didinimo priemonės ir galimos banko akcininkų ir subordinuotųjų kreditorių dalijimosi našta priemonės.

30.

Kapitalo didinimo planas kartu su nuodugniu banko turto kokybės patikrinimu ir perspektyviniu kapitalo pakankamumo vertinimu turėtų suteikti galimybę valstybei narei, bendradarbiaujant su Komisija ir kompetentinga priežiūros institucija, tiksliai nustatyti (likutinį) banko kapitalo trūkumą, kurį reikia padengti valstybės pagalbos lėšomis. Dėl bet kokio likutinio kapitalo trūkumo, kurį reikia padengti valstybės pagalbos lėšomis, reikia pateikti restruktūrizavimo planą.

31.

Su restruktūrizavimo pagalba susiję restruktūrizavimo planai, išskyrus reikalavimus dėl kapitalo didinimo ir dalijimosi našta, kuriuos privaloma įtraukti į kapitalo didinimo planą, nurodytą 32–34 punktuose ir teikiamą prieš pateikiant restruktūrizavimo planą arba kartu su juo, toliau bus vertinami pagal Restruktūrizavimo komunikatą.

32.

Kai tik nustatomas kapitalo trūkumas, dėl kurio greičiausiai bus prašoma valstybės pagalbos, turėtų būti įgyvendintos visos priemonės, kuriomis tokio trūkumo panaikinimo išlaidos valstybei narei sumažinamos kuo labiau. Šiuo tikslu valstybės narės raginamos susisiekti su Komisija prieš pranešimą. Savanoriškai palaikant ryšius prieš pranešimą, Komisija padės užtikrinti restruktūrizavimo pagalbos suderinamumą, visų pirma patars, kaip įgyvendinti dalijimosi našta reikalavimus pagal valstybės pagalbos taisykles. Ryšiai prieš pranešimą bus palaikomi remiantis valstybės narės ir banko sudarytu ir kompetentingos priežiūros institucijos patvirtintu kapitalo didinimo planu. Jame turėtų būti:

33.

Valstybė narė turėtų numatyti išsamią metodiką ir įvesties duomenis, naudojamus kapitalo trūkumui nustatyti, kuriuos patvirtintų kompetentinga priežiūros institucija. Metodiką reikia pateikti pagal verslo veiklos segmentą.

34.

Pateikusi kapitalo didinimo planą ir įtraukusi banko turto kokybės patikrinimo ir perspektyvinio kapitalo pakankamumo vertinimo rezultatus, valstybė narė privalo nustatyti likutinį kapitalo trūkumą, kurį reikia padengti valstybės pagalbos lėšomis. Komisija valstybei narei pasiūlys aptarti restruktūrizavimo planą prieš pranešant apie jį. Pasiekus susitarimą dėl restruktūrizavimo plano, valstybė narė gali oficialiai apie jį pranešti. Komisija leis taikyti bet kokią rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonę, kaip restruktūrizavimo pagalbą, tik kai bus pasiektas susitarimas dėl restruktūrizavimo plano.

35.

Kompetentingos priežiūros institucijos patvirtintame kapitalo didinimo plane pagalbos gavėjas turi nustatyti ir, kiek įmanoma, nekeldamas grėsmės gyvybingumui imtis visų kapitalo didinimo priemonių, kurias tik galima įgyvendinti. Tokios priemonės pirmiausia turėtų apimti:

36.

Jeigu kapitalo didinimo plane nurodyta, kad nustatytų priemonių neįmanoma įgyvendinti per šešis mėnesius nuo plano pateikimo, Komisija pasikonsultuos su kompetentinga priežiūros institucija, kad įvertintų, ar į siūlomas priemones ji turėtų atsižvelgti kaip į kapitalo didinimo priemones.

37.

Bankų vadovybė turėtų būti skatinama laiku imtis plataus masto restruktūrizavimo, kad valstybės paramos poreikis būtų sumažintas kuo labiau. Todėl tuo atveju, kai valstybės pagalbos būtų buvę galima pagrįstai išvengti, jeigu vadovybė būtų laiku ėmusis tinkamų veiksmų, bet koks subjektas, kuriam reikia valstybės pagalbos, kad jį būtų galima restruktūrizuoti arba tvarkingai likviduoti, turėtų iš esmės pakeisti banko generalinį direktorių, taip pat, jei tinkama, kitus valdybos narius.

38.

Dėl tų pačių priežasčių tokie subjektai turėtų taikyti griežtą vadovų atlygio politiką. Todėl reikia nustatyti vadovų atlygio ribą, taip pat paskatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad bankas savo restruktūrizavimo planą įgyvendintų siekdamas tvarių ilgalaikių įmonės tikslų. Taigi bet kuris bankas, kuriam valstybės pagalba teikiama rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu, turėtų iki tinkamo lygio apriboti visą atlygį darbuotojams, įskaitant valdybos narius ir aukščiausiąją vadovybę. Ši viso atlygio riba turėtų būti taikoma visoms galimoms fiksuotosioms ir kintamosioms atlygio dalims bei pensijoms ir turėtų atitikti ES direktyvos dėl kapitalo poreikio (DKP IV) (14) 93 ir 94 straipsnius.

Todėl bet kurio tokio asmens visas atlygis negali būti 15 kartų didesnis už valstybės narės, kurioje pagalbos gavėjas yra registruotas, vidutinį darbo užmokestį (15) arba 10 kartų didesnis už pagalbą gaunančio banko darbuotojų vidutinį darbo užmokestį.

Atlygio apribojimai turi būti taikomi iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos arba kol bankas grąžina valstybės pagalbą, žiūrint, kuris įvykis pirmesnis.

39.

Bet kuris bankas, kuriam valstybės pagalba teikiama rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu, iš esmės neturėtų mokėti išeitinių išmokų, didesnių, nei reikalaujama pagal įstatymą ar sutartį.

40.

Valstybės parama gali sukelti neatsakingo elgesio riziką ir susilpninti rinkos drausmę. Kad būtų sumažinta neatsakingo elgesio rizika, pagalba turėtų būti teikiama tik tokiomis sąlygomis, kurios susijusios su tinkamu esamų investuotojų dalijimusi našta.

41.

Tinkamai dalijantis našta paprastai pirmiausia nuosavu kapitalu padengiami nuostoliai, po to įnašus moka mišrių kapitalo priemonių turėtojai ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojai. Mišrių kapitalo priemonių ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojai privalo kuo daugiau prisidėti prie kapitalo trūkumo mažinimo. Taip prisidėti galima arba priemones konvertuojant į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą (16), arba nurašant pagrindinę sumą. Bet kuriuo atveju grynųjų pinigų srautai iš pagalbos gavėjo tokių vertybinių popierių turėtojams turi būti neleidžiami, kiek tai teisiškai įmanoma.

42.

Komisija nereikalaus pirmaeilės skolos priemonių (visų pirma apdraustų indėlių, neapdraustų indėlių, obligacijų ir visų kitų pirmaeilės skolos priemonių) turėtojų įnašų, kaip privalomos dalijimosi našta dalies pagal valstybės pagalbos taisykles, priemones konvertuojant į kapitalą arba nurašant.

43.

Jeigu nustatytą kapitalo trūkumą turinčio banko kapitalo santykis išlieka didesnis nei ES reguliuojamasis mažiausias dydis, bankas paprastai turėtų pats galėti atkurti savo kapitalo poziciją, visų pirma taikydamas 35 punkte nurodytas kapitalo didinimo priemones. Jeigu nėra galimybių taikyti kitas priemones, be kita ko, kitas priežiūros priemones, pavyzdžiui, ankstyvą intervenciją ar kitus taisomuosius veiksmus, kad kompetentingos priežiūros institucijos ar pertvarkymo institucijos patvirtintas trūkumas būtų panaikintas, subordinuotoji skola turi būti konvertuota į nuosavybę, iš esmės prieš suteikiant valstybės pagalbą.

44.

Tais atvejais, kai bankas nebeatitinka mažiausio reguliuojamojo kapitalo poreikio reikalavimų, subordinuotoji skola turi būti konvertuota arba nurašyta, iš esmės prieš suteikiant valstybės pagalbą. Valstybės pagalba negali būti suteikta tol, kol bet kokiems nuostoliams padengti nebuvo visapusiškai panaudotas nuosavas kapitalas, mišrus kapitalas ir subordinuotoji skola.

45.

Gali būti taikoma 43 ir 44 punktuose nustatytų reikalavimų išimtis, jeigu įgyvendinant tokias priemones kiltų grėsmė finansiniam stabilumui arba rezultatai būtų neproporcingi. Ši išimtis galėtų būti taikoma tais atvejais, kai gautina pagalbos suma yra nedidelė, palyginti su pagal riziką įvertintu banko turtu, o kapitalo trūkumas buvo smarkiai sumažintas visų pirma taikant 35 punkte nurodytas priemones. Neproporcingų rezultatų ar grėsmės finansiniam stabilumui galimybę taip pat galima būtų sumažinti persvarstant kapitalo trūkumo mažinimo priemonių taikymo eilės tvarką.

46.

Taikant 43 ir 44 punktus reikėtų laikytis principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė (17). Taigi ekonominiu požiūriu subordinuotieji kreditoriai neturėtų gauti mažiau nei jų turima priemonė būtų verta, jeigu valstybės pagalba nebūtų suteikta.

47.

Siekiant apriboti pagalbą iki mažiausios būtinos sumos, kuo ankstesniu etapu reikia užkirsti kelią netenkamų lėšų srautams. Todėl, Komisijos nuomone, nuo to momento, kai banko kapitalo poreikiai tampa žinomi arba turėtų būti žinomi, bankas turėtų imtis visų reikiamų priemonių savo lėšoms išlaikyti. Visų pirma nuo to momento, įstaigos, kurios nustatė arba turėjo nustatyti kapitalo poreikius, privalo:

48.

Siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos, jeigu bankas imasi veiksmų, neatitinkančių 47 punkte išvardytų reikalavimų, tuo metu, kai tinkamai vykdant verslo veiklą turėjo tapti akivaizdu, kad jam reikia papildomo kapitalo, Komisija, nustatydama reikiamas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones, prie pagalbos sumos pridės sumą, atitinkančią netenkamų lėšų sumą.

49.

Jeigu įgyvendinus kapitalo didinimo ir dalijimosi našta priemones kapitalo trūkumas lieka, jį iš esmės galima padengti taikant valstybės rekapitalizavimo arba sumažėjusios vertės turto priemones arba abiejų priemonių derinį. Kad tokia pagalba būtų suderinama, Komisijai reikia pateikti restruktūrizavimo planą, kuris turi atitikti atitinkamus krizės komunikatų skirsnius.

50.

Kai tik Komisija pradės taikyti šiame komunikate išdėstytus principus, valstybė narė, prieš taikydama bet kurią rekapitalizavimo arba sumažėjusios vertės turto priemonę, Komisijai turės pranešti apie restruktūrizavimo planą ir gauti leidimą teikti valstybės pagalbą. Tačiau Komisija gali išimtinai leisti, kad valstybė narė laikinai taikytų tokias priemones kaip sanavimo pagalbą prieš patvirtinant restruktūrizavimo planą, jeigu tokių priemonių reikia finansiniam stabilumui išsaugoti. Jeigu valstybė narė pasinaudos šia finansinio stabilumo išlyga, Komisija kompetentingos priežiūros institucijos pareikalaus ex ante atlikti analizę, kuri patvirtintų, kad egzistuoja esamas (ne būsimas) kapitalo trūkumas, dėl kurio priežiūros institucija būtų priversta iš karto atšaukti įstaigos banko licenciją, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi. Be to, bet kurioje tokioje analizėje reikės įrodyti, kad išimtinės grėsmės finansiniam stabilumui per pakankamai trumpą laikotarpį negalima panaikinti privačiuoju kapitalu arba bet kuria kita mažiau iškraipančia laikina priemone, pavyzdžiui, valstybės garantija.

51.

Apie bet kurią sanavimo priemonę pagal 50 punktą turi būti pranešta Komisijai. Kad Komisija galėtų laikinai patvirtinti tokią priemonę, ji turi atitikti tokioms priemonėms taikomas atlygio ir dalijimosi našta taisykles, išdėstytas Kapitalo atkūrimo komunikate, 2011 m. Pratęsimo komunikate ir, jei taikytina, Sumažėjusios vertės turto komunikate.

52.

Be to, rekapitalizavimo ir sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu teikiant sanavimo pagalbą neturi būti trukdoma laikytis šiame komunikate išdėstytų dalijimosi našta reikalavimų. Todėl arba reikalaujamos dalijimosi našta priemonės turi būti įgyvendintos kartu su sanavimo pagalba, arba rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonės turi būti parengtos taip, kad dalijimosi našta priemones būtų galima įgyvendinti ex post. Ex post įgyvendinti galima, pavyzdžiui, nuosavą kapitalą rekapitalizuojant tokiu pavidalu, kuris būtų pirmaeilis esamo kapitalo ir subordinuotosios skolos priemonių atžvilgiu, kartu paisant taikomos reguliavimo ir priežiūros sistemos.

53.

Patvirtinus sanavimo pagalbą, valstybė narė per du mėnesius nuo sprendimo, kuriuo laikinai patvirtinama pagalba, dienos privalo pateikti restruktūrizavimo planą pagal Restruktūrizavimo komunikatą. Restruktūrizavimo planas bus vertinamas remiantis Restruktūrizavimo komunikatu, atsižvelgiant į šiame komunikate apibūdintus dalijimosi našta principus.

54.

Mažiems bankams suteikta pagalba paprastai mažiau paveikia konkurenciją nei didesniems bankams suteikta pagalba. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti proporcingas administracines procedūras, tikslinga numatyti galimybę mažiems bankams taikyti paprastesnę procedūrą kartu užtikrinant, kad konkurencija būtų mažiausiai iškraipyta. Todėl Komisija nori leisti taikyti mažų įstaigų kapitalo rekapitalizavimo ir restruktūrizavimo schemas, jeigu tokių schemų tikslai yra aiškiai apibrėžti ir jos taikomos ne ilgiau kaip šešių mėnesių laikotarpiu, su sąlyga, kad jomis paisoma krizės komunikatuose išdėstytų principų ir ypač šiame komunikate nustatytų dalijimosi našta reikalavimų. Be to, bet kuri tokia schema turi būti taikoma tik bankams, kurių bendra balanso suma yra ne didesnė nei 100 mln. EUR. Pagalbą pagal schemą gaunančių bankų balansų sumos neturi viršyti 1,5 % viso atitinkamos valstybės narės vidaus rinkoje bankų turimo turto.

55.

Komisija bet kurią tokią schemą įvertins, kad patikrintų, ar ja pasiekiamas joje nustatytas tikslas ir ar ji įgyvendinama teisingai. Šiuo tikslu valstybė narė privalo kas šešis mėnesius nuo schemos patvirtinimo teikti schemos naudojimo ataskaitą.

56.

Likvidumo palaikymo priemonėmis ir garantijomis laikinai stabilizuojami banko balansiniai įsipareigojimai. Todėl, skirtingai nei rekapitalizavimo ar sumažėjusios vertės turto priemonių atveju, kai prieš jas taikant atitinkama valstybė narė iš esmės privalo pranešti apie restruktūrizavimo planą, o Komisija turi jas patvirtinti, Komisija gali pritarti, kad valstybės narės praneštų apie suteiktinas garantijas ir likvidumo palaikymo priemones, ir jas laikinai patvirtinti kaip sanavimo pagalbą prieš patvirtindama restruktūrizavimo planą.

57.

Apie garantijas ir likvidumo palaikymo priemones Komisijai galima pranešti atskirai; be to, Komisija taip pat ne ilgiau kaip šešių mėnesių laikotarpį gali leisti taikyti schemas, pagal kurias numatytos likvidumo priemonės.

58.

Tokios schemos turi būti taikomos tik bankams, kurie neturi kapitalo trūkumo. Jeigu kapitalo trūkumą turinčiam bankui skubiai reikia suteikti likvidumo, apie tai reikia atskirai pranešti Komisijai (19). Tokiomis aplinkybėmis Komisija taikys mutatis mutandis 32–34 punktuose nurodytą procedūrą, įskaitant reikalavimą pateikti restruktūrizavimo arba likvidavimo planą, nebent pagalba būtų grąžinta per du mėnesius.

59.

Kad garantijas ir likvidumo palaikymo paramą Komisija patvirtintų, šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

60.

Garantijos ir likvidumo palaikymo priemonės turi atitikti šiuos papildomus kriterijus:

61.

Išimtiniais atvejais gali būti patvirtintos ir garantijos, kuriomis padengiamos Europos investicijų banko pozicijos bankų atžvilgiu siekiant atkurti skolinimą realiajai ekonomikai šalyse, kuriose skolinimo sąlygos yra labai nepalankios, palyginti su Sąjungos vidurkiu. Vertindama tokias priemones Komisija visų pirma išnagrinės, ar jomis nesuteikiamas nepagrįstas pranašumas, dėl kurio, pavyzdžiui, šie bankai galėtų pradėti plėtoti kitą verslo veiklą. Tokios garantijos gali būti suteiktos tik ne ilgesniam nei septynerių metų laikotarpiui. Jeigu tokias garantijas Komisija patvirtina, jos nėra siejamos su pareiga bankui pateikti restruktūrizavimo planą.

62.

Valstybės pagalbos taisyklės netaikomos įprastai centrinių bankų veiklai, susijusiai su pinigų politika, pavyzdžiui, atvirosios rinkos operacijoms ir nuolatinėms skolinimosi galimybėms. Tikslinė parama konkrečiai kredito įstaigai (paprastai vadinama skubia parama likvidumui padidinti) gali būti pagalba, nebent laikomasi toliau nurodytų visų sąlygų (20):

63.

Indėlių garantijų fondų intervencijos, kuriomis atlyginama indėlininkams atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimus pagal Direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (21), nėra valstybės pagalba (22). Tačiau šių ar panašių fondų naudojimas siekiant padėti restruktūrizuoti kredito įstaigas gali būti valstybės pagalba. Nors iš aptariamų fondų gali būti skiriamos privačiojo sektoriaus lėšos, jos gali sudaryti pagalbą tuo atveju, jeigu fondus kontroliuoja valstybė ir sprendimą dėl fondo panaudojimo galima priskirti valstybei (23). Komisija tokių intervencijų pavidalu teikiamos valstybės pagalbos suderinamumą vertins pagal šį komunikatą.

64.

Valstybės pagalba, teikiama pertvarkymo fondo intervencijų pavidalu, bus vertinama pagal šį komunikatą, kad būtų įvertintas jos suderinamumas su vidaus rinka.

65.

Valstybės narės turėtų skatinti negyvybingų rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos ir sudaryti sąlygas pasitraukimo procesui vykti tvarkingai, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Reikėtų visada apsvarstyti galimybę tvarkingai likviduoti sunkumų patiriančią kredito įstaigą, jeigu ši negali patikimai susigrąžinti ilgalaikio gyvybingumo.

66.

Komisija pripažįsta, kad dėl kredito įstaigų ypatumų ir nesant priemonių kredito įstaigoms pertvarkyti nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui, gali būti netikslinga likviduoti kredito įstaigą pagal įprastas bankroto procedūras. Dėl šios priežasties valstybės priemonės žlungančių kredito įstaigų likvidavimui paremti gali būti laikomos suderinama pagalba, jeigu laikomasi 44 punkte nurodyto reikalavimo.

67.

Tvarkingu likvidavimu turi būti siekiama per ribotą laikotarpį nutraukti sunkumų patiriančios kredito įstaigos veiklą. Šis tikslas reiškia, kad negalima pradėti jokios naujos veiklos su trečiąja šalimi. Tačiau jis netrukdo vykdyti esamos veiklos, jeigu ją vykdant sumažinamos likvidavimo išlaidos. Be to, likvidavimu turi būti kuo labiau siekiama parduoti verslo ar turto dalis vykdant konkurencinę procedūrą. Vykdant tvarkingo likvidavimo procedūrą reikia, kad pajamomis iš bet kokio turto pardavimo būtų mažinamos likvidavimo išlaidos.

68.

Valstybės narės gali pasirinkti nemažai priemonių sunkumų patiriančių įstaigų likvidavimui organizuoti. Bet kokios valstybės pagalbos priemonės, įgyvendintos tokiam likvidavimui paremti, privalo atitikti 69–82 punktuose nurodytus principus.

69.

Valstybės narės privalo pateikti tvarkingo kredito įstaigos likvidavimo planą.

70.

Komisija vertins įgyvendintinų pagalbos priemonių suderinamumą siekdama, kad kredito įstaigos būtų pertvarkomos laikantis to paties principo mutatis mutandis, kaip išdėstyta Restruktūrizavimo komunikato 2, 3 ir 4 skirsniuose restruktūrizavimo pagalbos atveju.

71.

Dėl ypatingo tvarkingo likvidavimo pobūdžio reikia atsižvelgti į 72–78 punktuose išdėstytus klausimus.

72.

Valstybės narės turėtų įrodyti, kad suteikus pagalbą kredito įstaiga iš tikrųjų gali būti tvarkingai likviduota, kartu apribojant pagalbą iki mažiausios sumos, kurios reikia, kad būtų palaikomas įstaigos gyvybingumas vykdant likvidavimą, atsižvelgiant į siekiamą tikslą ir laikantis šiame komunikate nustatytų dalijimosi našta reikalavimų.

73.

Siekiant išvengti nepagrįstų konkurencijos iškraipymų, likvidavimo etapas turėtų tęstis tik tiek, kiek to reikia norint tvarkingai organizuoti likvidavimą.

74.

Kol pagalbą gavusi kredito įstaiga veikia, ji neturėtų aktyviai konkuruoti rinkoje ar pradėti naujos veiklos. Ji iš esmės turėtų apsiriboti tik veiklos, kurią reikia vykdyti esamų klientų atžvilgiu, tęsimu ir užbaigimu. Bet kokia nauja veikla esamų klientų atžvilgiu turi apimti tik esamų sutarčių sąlygų keitimą ir esamų paskolų restruktūrizavimą, su sąlyga, kad dėl tokių pakeitimų padidėja atitinkamo turto grynoji esamoji vertė.

75.

Likviduojamos kredito įstaigos kainodaros politika turi būti tokia, kad klientai būtų skatinami ieškoti patrauklesnių alternatyvų.

76.

Kai reikia banko licencijos, pavyzdžiui, turto valdymo bankui ar laikinajai įstaigai, sukurtai vieninteliu kredito įstaigos tvarkingo likvidavimo tikslu (vadinamajam laikinajam bankui), ji turėtų apimti vien tik tą veiklą, kurios reikia likvidavimui įvykdyti. Kompetentinga priežiūros institucija banko licenciją turi atšaukti kuo greičiau.

77.

Vykdant tvarkingą likvidavimą reikia stengtis kuo labiau sumažinti neatsakingo elgesio riziką, visų pirma išvengti, kad akcininkams ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojams nebūtų teikiama papildoma pagalba. Todėl akcininkų ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų reikalavimai neturi būti perkeliami į jokią toliau vykdomą ekonominę veiklą.

78.

3.1.2 ir 3.1.3 skirsniai turi būti taikomi laikantis mutatis mutandis principo.

79.

Kredito įstaigos pardavimas vykdant tvarkingo likvidavimo procedūrą gali būti susijęs su valstybės pagalba pirkėjui, nebent pardavimas yra organizuojamas atviro ir besąlygiško konkurencinio konkurso būdu ir turtas parduodamas didžiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui. Tokiame konkurenciniame konkurse prireikus turėtų būti leidžiama parduoti įstaigos dalis skirtingiems konkurso dalyviams.

80.

Nustatydama, ar kredito įstaigos arba jos dalių pirkėjui suteikta pagalba, Komisija visų pirma išnagrinės, ar:

81.

Jeigu Komisija nustatys, kad pirkėjui suteikta pagalba, ji atskirai įvertins tos pagalbos suderinamumą.

82.

Jeigu pagalba yra suteikta parduodamai ekonominei veiklai (o ne tos veiklos pirkėjui), tokios pagalbos suderinamumas bus vertinamas atskirai atsižvelgiant į šį komunikatą. Jeigu vykstant likvidavimo procesui parduodamas didelę rinkos dalį užimantis ekonominės veiklos vykdytojas, Komisija įvertins, ar reikia priemonių, kuriomis būtų apriboti konkurencijos iškraipymai dėl tam ekonominės veiklos vykdytojui suteiktos pagalbos, ir patikrins veiklos vykdytojo gyvybingumą po pardavimo. Vertindama gyvybingumą Komisija tinkamai atsižvelgs į pirkėjo dydį ir pajėgumą, palyginti su įsigyto verslo dydžiu ir pajėgumu.

83.

Įgyvendindamos sunkumų patiriančioms kredito įstaigoms skirtą režimą valstybės narės gali numatyti galimybę suteikti pagalbą, kad būtų užtikrintas tvarkingas sunkumų patiriančių kredito įstaigų likvidavimas kartu apribojant neigiamą šalutinį poveikį sektoriui ir visai ekonomikai.

84.

Komisija mano, kad likvidavimo pagalbos schemos, taikomos riboto dydžio kredito įstaigoms (24), gali būti patvirtintos, jeigu jos yra gerai parengtos, kad būtų užtikrinta atitiktis 44 punkte nustatytiems akcininkų ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų dalijimosi našta reikalavimams, ir pašalinta neatsakingo elgesio rizika bei kitos konkurencijos problemos.

85.

Tokių schemų suderinamumas bus vertinamas pagal 3 skirsnyje nustatytas sąlygas. Todėl pranešdamos apie schemą Komisijai valstybės narės privalo pateikti išsamią informaciją apie pagalbą gaunančioms įstaigoms skirtų intervencijų procesą ir sąlygas.

86.

Kadangi konkurencijos iškraipymo lygis gali skirtis priklausomai nuo pagalbą gaunančios įstaigos pobūdžio ir padėties rinkoje, gali prireikti atlikti atskirą vertinimą, siekiant užtikrinti, kad vykstant procesui nebūtų nepagrįstai iškraipyta konkurencija. Todėl apie pagalbos priemones pagal patvirtintą schemą, skirtas kredito įstaigoms, kurių bendras turtas yra didesnis nei 3 000 mln. EUR, turėtų būti pranešta atskirai, kad jos būtų patvirtintos.

87.

Valstybės narės privalo reguliariai, bent kas metus, teikti bet kurios schemos, kuri yra patvirtinta pagal 6.4 skirsnį, veikimo ataskaitas. Šiose ataskaitose taip pat turi būti pateikta informacija apie kiekvieną kredito įstaigą, likviduojamą pagal 6.4 skirsnį.

88.

Kad Komisija galėtų stebėti tvarkingo likvidavimo proceso eigą ir poveikį konkurencijai, valstybės narės privalo reguliariai (bent kas metus) teikti kiekvieno likviduojamo banko likvidavimo proceso eigos ataskaitas, o baigiant likvidavimo procedūrą – pateikti galutinę ataskaitą. Tam tikrais atvejais gali būti paskirtas už priežiūrą atsakingas patikėtinis, už verslo pardavimą atsakingas patikėtinis arba abu, kad būtų užtikrinta atitiktis visoms sąlygoms ir pareigoms, kuriomis pagrįstas leidimas teikti pagalbą.

89.

Komisija šiame komunikate nustatytus principus taikys nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

90.

Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos užregistruoti pranešimai bus išnagrinėti atsižvelgiant į pranešimo metu galiojančius kriterijus.

91.

Komisija bet kokios pagalbos, suteiktos be jos leidimo ir dėl to pažeidžiančios Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, suderinamumą su vidaus rinka vertins remdamasi šiuo komunikatu, jeigu pagalbos dalis arba visa pagalba buvo suteikta po šio komunikato paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

92.

Visais kitais atvejais ji vertinimą atliks remdamasi pagalbos suteikimo metu galiojančiais krizės komunikatais.

93.

Komisija prireikus peržiūrės šį komunikatą, visų pirma, kad atsižvelgtų į rinkos sąlygų arba reguliavimo aplinkos pokyčius, kurie gali paveikti komunikate išdėstytas taisykles.

94.

2008 m. Bankų komunikatas panaikinamas nuo 2013 m. liepos 31 d.

95.

Sumažėjusios vertės turto komunikato 47 punktas ir V priedas panaikinami.

96.

Restruktūrizavimo komunikatas keičiamas taip:

4 punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Jeigu finansų įstaiga gavo valstybės pagalbą, valstybė narė turėtų pateikti restruktūrizavimo planą, kad patvirtintų arba atkurtų atskirų bankų ilgalaikį gyvybingumą be priklausomybės nuo valstybės paramos.“

Su 4 punktu susijusi 4 išnaša panaikinama.

7 punkto trečia įtrauka pakeičiama taip: „Komisija taikys pagrindinį tinkamo valstybių narių ir pagalbą gaunančių bankų pasidalijimo našta principą, atsižvelgdama į bendrą padėtį finansų sektoriuje.“

8 punktas panaikinamas.

Su 21 punktu siejamos pirmos išnašos pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Žr. 2013 m. Bankų komunikato 6 skirsnį“.

25 punktas pakeičiamas taip: „Bet koks nukrypimas nuo tinkamo pasidalijimo našta ex ante, kuris išskirtinai galėjo būti leistas prieš patvirtinant restruktūrizavimo planą finansinio stabilumo sumetimais, turi būti kompensuotas papildomu įnašu vėlesniame restruktūrizavimo etape, pavyzdžiui, lėšų susigrąžinimo išlygų pavidalu ir (arba) didesnės apimties restruktūrizavimu, įskaitant papildomas konkurencijos iškraipymą ribojančias priemones.“