KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA Pridedama prie dokumento Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis /* SWD/2013/0148 final */
TURINYS KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO
VERTINIMO SANTRAUKA 1........... ĮŽANGA....................................................................................................................... 4 2........... PROCEDŪRINIAI KLAUSIMAI IR
KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS 4 3........... PROBLEMOS APIBŪDINIMAS................................................................................. 5 3.1........ Dabartinė padėtis............................................................................................................ 5 3.2........ Problemos...................................................................................................................... 5 3.2.1..... Valdžios institucijos nesilaiko ES
teisės aktų (teisės aktai neatitinka reikalavimų arba yra
netinkamai taikomi) ir daromas poveikis ES darbuotojams migrantams.............................................................. 5 3.2.2..... Darbdaviai ir teisės
konsultantai nesilaiko teisės aktų (negali arba nenori tinkamai taikyti
ES teisės aktus) ir daromas poveikis ES darbuotojams migrantams............................................................................ 5 3.2.3..... ES darbuotojai migrantai neturi
galimybių gauti informaciją arba priemonių jų teisėms
užtikrinti 6 3.3........ Priežastys ir veiksniai...................................................................................................... 6 3.4........ Kam daromas poveikis ir kaip?....................................................................................... 6 3.5........ Pagrindinis scenarijus ir
intervencijos poreikis.................................................................. 6 4........... SUBSIDIARUMO ANALIZĖ....................................................................................... 7 5........... POLITIKOS TIKSLAI.................................................................................................. 7 6........... POLITIKOS GALIMYBĖS.......................................................................................... 7 6.1........ ES lygmeniu nesiimama tolesnių
veiksmų (pagrindinis scenarijus)...................................... 8 6.2........ Bendrųjų gairių
dokumentai............................................................................................. 8 6.3........ Komisijos rekomendacija
valstybėms narėms.................................................................. 8 6.4........ Direktyva, kuria nustatomos paramos
ES darbuotojams migrantams priemonės, visų pirma: 8 6.5........ Direktyva, kuria nustatoma
didesnė ES darbuotojų migrantų apsauga............................... 8 7........... POVEIKIO ANALIZĖ.................................................................................................. 8 7.1........ 1 galimybė. Pagrindinis
scenarijus.................................................................................... 9 7.2........ 2 galimybė. Bendrųjų
gairių dokumentai........................................................................... 9 7.3........ 3 galimybė. Komisijos
rekomendacija valstybėms narėms.............................................. 10 7.4........ 4 galimybė. Direktyva, kuria
nustatomos paramos ES darbuotojams migrantams priemonės 10 7.5........ 5 galimybė. Direktyva, kuria
nustatoma didesnė ES darbuotojų migrantų apsauga........... 11 8........... GALIMYBIŲ PALYGINIMAS................................................................................... 12 9........... STEBĖSENA IR VERTINIMAS................................................................................. 12 KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS
DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA Pridedama prie dokumento Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl priemonių, kad
darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų
judėjimo teisėmis (Tekstas svarbus EEE) 1. ĮŽANGA Laisvas darbuotojų judėjimas, kartu
su laisvu prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimu, yra viena iš
keturių laisvių, kuriomis grindžiama bendroji rinka. Ši laisvė
yra įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau –
SESV) 45 straipsniu ir išsamiai apibrėžta antrinėje teisėje
Reglamentu (ES) Nr. 492/2011 (buvęs Reglamentas (EEB)
Nr. 1612/68). Tai reiškia ES piliečių, kurie
persikelia į kitą valstybę narę darbo tikslais, teisę
nebūti diskriminuojamiems dėl pilietybės, kiek tai susiję
su galimybėmis įsidarbinti, darbo sąlygomis, teikiamomis
socialinėmis ir mokesčių lengvatomis, naryste profesinėse
sąjungose, galimybe mokytis, gauti būstą, o vaikams –
išsilavinimą. Šia iniciatyva nesiekiama sukurti naujų
teisių ES darbuotojams migrantams, joje atsižvelgiama į
įvairių subjektų išreikštą didelį
susirūpinimą dėl būtinybės užtikrinti, kad Europos
piliečių teisės būtų iš tiesų įgyvendinamos,
ir pašalinti kliūtis, su kuriomis jie susiduria kirsdami sienas. Ji
atitinka strategiją „Europa 2020“ ir užimtumo srities dokumentų
rinkinį, kurį priėmė Komisija. 2. PROCEDŪRINIAI
KLAUSIMAI IR KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS Buvo atsižvelgta į laisvo darbuotojų
judėjimo srities ekspertų, pavyzdžiui, nepriklausomų
ekspertų tinklo, padedančio Užimtumo, socialinių reikalų ir
įtraukties generaliniam direktoratui, tyrimus ir ataskaitas. 2011 m. nuo birželio iki
rugpjūčio mėn. vyko viešosios konsultacijos, per kurias
piliečiai ir organizacijos buvo kviečiami pareikšti savo nuomonę
apie pagrindines problemas, susijusias su ES darbuotojų judumu, dabartiniu
teikiamos apsaugos lygiu ir būtinybe ES imtis veiksmų siekiant
padėti darbuotojams visiškai naudotis savo teisėmis. Šis klausimas buvo aptartas Laisvo
darbuotojų judėjimo patariamajame komitete, kurį sudaro
valstybių narių ir tiek nacionalinių, tiek Europos lygmens
socialinių partnerių atstovai. 3. PROBLEMOS
APIBŪDINIMAS 3.1. Dabartinė
padėtis Darbuotojų judėjimo laisvė
sukurta prieš daugiau kaip 40 metų, ja remiantis nustatomos tam tikros
svarbios teisės. Teisingumo Teismas pateikė svarbias atitinkamų
nuostatų aiškinimo gaires. Pažeidimo nagrinėjimo procedūros yra
svarbios priemonės siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų
taikomos. Remiantis šiomis procedūromis keičiami reikalavimų
neatitinkantys teisės aktai ir bendroji praktika. Tačiau jomis nebus
išspręstos konkrečios asmenų bylos ir jos negali būti
taikomos privačių subjektų atveju. Skirtingai nuo ES lygmens priemonių
kitose srityse, pvz., diskriminacijos dėl rasės, religijos, amžiaus
ar lyties, diskriminaciją dėl pilietybės patiriantys ES
darbuotojai migrantai neturi kito pasirinkimo nei pasikliauti Komisijos
veiksmais ir pateikti ieškinį nacionaliniams teismams. Todėl esamos
ES lygmens priemonės, susijusios su veiksmingu pavienių
darbuotojų teisių įgyvendinimu, yra ribotos. Kiekviena valstybė narė sprendžia,
kokia parama ir apsauga turėtų būti teikiama ES darbuotojams
migrantams pagal nacionalinę teisinę sistemą. Todėl parama
ir apsauga valstybėse narėse skiriasi. Šios srities ekspertų
ataskaitose teigiama, kad tose šalyse, kuriose pilietybė yra aiškiai
priskirta prie diskriminacijos priežasčių, ES piliečių
apsauga yra stipresnė. Remiantis ES darbo rinkos tyrimu, 2011 m.
tik 3,1 proc. darbingo amžiaus Europos žmonių gyveno kitoje nei gimtojoje
ES valstybėje narėje. Taigi, yra daug galimybių plėsti
geografinį judumą tarp ES valstybių narių. 3.2. Problemos Nors laisvo darbuotojų judėjimo
teisės yra įtvirtintos, kai kurie rodikliai rodo, kad esama
diskriminacijos dėl pilietybės atvejų ir kad darbuotojams
sudėtinga praktiškai naudotis savo teisėmis. Nustatytos šios
problemos: 3.2.1. Valdžios
institucijos nesilaiko ES teisės aktų (teisės aktai neatitinka
reikalavimų arba yra netinkamai taikomi) ir daromas poveikis ES
darbuotojams migrantams Laisvo darbuotojų judėjimo
taisyklės galioja daugiau kaip 40 metų. Nepaisant to,
nacionalinės teisės aktų neatitikties ir bendrosios praktikos
problemos valstybėse narėse vis dar išlieka ir apie jas toliau
pranešama Komisijai. Šios problemos daro stiprų neigiamą poveikį
ES piliečiams, nes jos gali pakenkti tolesnei jų karjerai, darbo
sąlygoms ar galimybėms gauti socialines lengvatas, be to, gali
sužlugdyti jų profesinį ir asmeninį gyvenimą. Jos taip pat
turi poveikio ES piliečių integracijai į priimančiosios
šalies darbo rinką ir visuomenę. Nors šios problemos gali būti
sprendžiamos ES lygmeniu, t. y. taikant pažeidimo nagrinėjimo
procedūras, tai neturės tiesioginio poveikio fiziniams asmenims. 3.2.2. Darbdaviai
ir teisės konsultantai nesilaiko teisės aktų (negali arba nenori
tinkamai taikyti ES teisės aktus) ir daromas poveikis ES darbuotojams
migrantams Pasitaikė atvejų, kai viešojo ir
privataus sektoriaus darbdaviai nesilaikė ES taisyklių,
nepriklausomai nuo to, ar nacionalinės teisės aktai jas atitinka, ar
ne. Remiantis ekspertų ir Komisijos surinkta informacija, tokia problema
reguliariai pasikartoja, nors informuotumas apie tai labai priklauso nuo
tokių atvejų viešinimo. Su privataus sektoriaus darbdavių
veiksmais susijusios problemos negali būti sprendžiamos ES lygmeniu
taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Todėl
diskriminaciją patiriantys piliečiai gali pasikliauti tik
nacionaliniais mechanizmais ir priemonėmis. Darbdaviai tokiais veiksmais
gali stipriai pakenkti atitinkamų darbuotojų asmeninei
padėčiai – sumažinti jų galimybes darbo rinkoje ir (arba)
pabloginti darbo sąlygas. 3.2.3. ES
darbuotojai migrantai neturi galimybių gauti informaciją arba
priemonių jų teisėms užtikrinti Įvairių apklausų respondentai
nurodė nežinoję, kur kreiptis, iškilus su jų ES teisėmis
susijusioms problemoms. Tai rodo, kad atskaitos taškas ES piliečiams
nėra aiškus. Apklaustieji taip pat teigė nežinantys, kur geriausia
gauti informacijos apie ES teises. Be to, ES darbuotojams, besinaudojantiems
savo laisvo judėjimo teise, sudėtinga naudotis esamomis teisių
apsaugos priemonėmis dėl įvairių priežasčių: jie
nežino procedūrų, nacionalinių sistemų, jiems trūksta
kalbos žinių. Šią išvadą patvirtino viešųjų konsultacijų
rezultatai: dauguma piliečių nurodė, kad nuo taikomos
darbuotojų teisių apsaugos lygio labai priklausytų jų
sprendimas vykti dirbti į kitą valstybę narę. Kitas svarbus
veiksnys – nenoras pranešti apie diskriminacijos atvejus. 3.3. Priežastys
ir veiksniai Nustatyti keturi pagrindiniai veiksniai: 1) ES
darbuotojai nežino savo teisių pagal ES teisės aktus ir taikomų
teisių gynimo priemonių; 2) nepakanka žinių apie ES teisę
ir trūksta teisinio tikrumo; 3) nepakankama parama ES darbuotojams
migrantams naudotis savo teisėmis; 4) vyrauja protekcionizmas ir nenorima
laikytis reikalavimų. 3.4. Kam
daromas poveikis ir kaip? Nustatytos problemos turi poveikio į
kitą valstybę narę darbo tikslais persikeliantiems ES
piliečiams, įskaitant darbo ieškančius asmenis ir atitinkamos
valstybės narės piliečius, kurie pasinaudojo savo laisvo
judėjimo teise ir grįžo dirbti į gimtąją valstybę
narę. Vidutiniškai 67,9 proc. kitoje
valstybėje narėje gyvenančių ES darbingo amžiaus
piliečių dirba, o 9,1 proc. yra bedarbiai. Teoriškai tam tikru
momentu visi jie gali patirti problemų, susijusių su veiksmingu jų
teisių taikymu, kaip ir piliečiai, ketinantys įsikurti kitoje
valstybėje (17 proc.). Problemos gali turėti įtakos visiems
ES darbuotojams, nepriklausomai nuo jų profesijos ir veiklos srities.
Jų šeimos nariams taip pat gali būti daromas poveikis, nes jie turi
tam tikras teises pagal ES nuostatas. Be to, poveikis gali būti daromas
darbdaviams ir nacionalinėms valdžios institucijoms, nes veiksmingiau
įgyvendinant darbuotojų migrantų teises gali atsirasti
išlaidų. 3.5. Pagrindinis
scenarijus ir intervencijos poreikis Atsižvelgiant į dabartines ekonomines ir
socialines aplinkybes, negalima atmesti prielaidos, kad ES darbuotojų
migrantų teisės gali būti toliau ribojamos. Visoje Europoje
nustatyti konkretūs atvejai ir įvairių apklausų rezultatai
rodo, kad didėja netolerancija ES darbuotojams migrantams ir tai gali
išaugti į diskriminaciją. Po 2004 m. ir 2007 m. įvykusios
plėtros darbuotojai iš kitų valstybių narių patiria
naujų ES teisės aktų taikymo problemų ir todėl
būtina stiprinti pedagoginį požiūrį laisvo judėjimo
srityje. Ši iniciatyva gali padėti skatinti ir
palengvinti judumą, nes kova su diskriminacija dėl pilietybės
bus teigiama žinia ketinantiems dirbti kitoje valstybėje narėje ir
sumažins atgrasantį poveikį vengti judumo dėl blogos patirties
ar baimės patirti problemų. 4. SUBSIDIARUMO
ANALIZĖ SESV 46 straipsnyje nustatyta
Sąjungos kompetencija priimti direktyvas ar reglamentus, kuriais
nustatomos priemonės, reikalingos laisvam darbuotojų judėjimui
įgyvendinti, kaip apibrėžta SESV 45 straipsnyje. Šia iniciatyva suteikiama valstybėms
narėms galimybė priimti atitinkamas įgyvendinimo priemones, taip
laikantis proporcingumo principo. Valstybės narės, turinčios
išsamią teisinės apsaugos nuo diskriminacijos dėl
pilietybės sistemą, jos keisti iš esmės neturės. Pasiekus šios iniciatyvos tikslų
būtų lengviau konsoliduoti pagrindines teises, įtvirtintas
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. 5. POLITIKOS TIKSLAI Ši iniciatyva atitinka pagrindinį
tikslą – užtikrinti vienodą požiūrį į ES
piliečius. Tai – viena pagrindinių Europos Sąjungos
vertybių ir esminis ES pilietybės elementas. Užtikrinus, kad šis
tikslas būtų pasiektas, būtų lengviau tobulinti vidaus
rinkos veikimą. Nustatyti šie konkretūs tikslai: –
mažinti ES darbuotojų migrantų
diskriminaciją dėl pilietybės; –
mažinti atotrūkį tarp teisių
pripažinimo ir jų praktinio įgyvendinimo, taip padedant užtikrinti
visišką ir teisingą esamų teisės aktų
įgyvendinimą ir sudarant sąlygas geriau veikti vidaus rinkai. Siekiant įgyvendinti šiuos politikos
tikslus, nustatyti šie veiklos tikslai: –
geriau informuoti piliečius, darbdavius,
valdžios institucijas ir kitas suinteresuotąsias šalis apie ES
darbuotojų migrantų teises; –
gerinti teisinį tikrumą; –
suteikti savo teisėmis besinaudojantiems ES
darbuotojams tinkamas paramos priemones. 6. POLITIKOS
GALIMYBĖS Nustatytos šios galimybės: 6.1. ES
lygmeniu nesiimama tolesnių veiksmų (pagrindinis scenarijus) 6.2. Bendrųjų
gairių dokumentai Šią galimybę iš esmės sudaro
bendrosios gairės, kurias priimtų valstybės narės ir
Komisija, siekdamos laikytis bendro požiūrio taikant ir aiškinant ES
laisvo darbuotojų judėjimo taisykles. Jas papildytų aiškinamieji
dokumentai, kuriuos priimtų Komisija. 6.3. Komisijos
rekomendacija valstybėms narėms Pagal šią galimybę Komisija
priimtų valstybėms narėms skirtą bendrąją
rekomendaciją, kuria jos būtų skatinamos imtis šių
veiksmų: –
didinti informuotumą apie ES darbuotojų
migrantų teises; –
didinti paramą ES darbuotojams migrantams,
reikalaujant numatyti teisių gynimo priemones, sukurti paramos ES
darbuotojams migrantams struktūras ir sudaryti sąlygas asociacijoms
ir organizacijoms ES darbuotojų migrantų vardu arba juos remiant
imtis teisinių veiksmų. 6.4. Direktyva,
kuria nustatomos paramos ES darbuotojams migrantams priemonės, visų
pirma: – teisinis įsipareigojimas numatyti ES
darbuotojų migrantų teisių gynimo priemones; – paramos ES darbuotojams migrantams
struktūrų sukūrimas. Tai apimtų teisių skatinimą,
pagalbą ieškinius teikiantiems ES darbuotojams migrantams,
besinaudojantiems savo teisėmis, tyrimų vykdymą, ataskaitų
rengimą ir rekomendacijų priėmimą; – užtikrinimas, kad asociacijos, organizacijos
ar juridiniai asmenys, suinteresuoti skatinti darbuotojų laisvo judėjimo
teises, galėtų ES darbuotojų migrantų vardu arba juos
remdami dalyvauti visose administracinėse arba teisminėse
procedūrose. 6.5. Direktyva,
kuria nustatoma didesnė ES darbuotojų migrantų apsauga Be elementų, aprašytų pagal 4
politikos galimybę, pagal šią galimybę taip pat būtų
nustatoma: – darbdavių įsipareigojimas užkirsti
kelią diskriminacijai jų įmonėse; – priemonės, kuriomis nustatomos
sankcijos arba kompensacijos; – teisinės nuostatos, kuriomis siekiama
apsaugoti ES darbuotojus migrantus nuo priešiško elgesio pateikus skundą. 7. POVEIKIO ANALIZĖ Kalbant apie ekonomines perspektyvas, buvo
neįmanoma nustatyti kitokio poveikio nei to, kuris savaime susijęs su
tikėtinu socialiniu poveikiu ir faktinėmis įgyvendinimo
išlaidomis. Mažinant diskriminaciją dėl pilietybės, užimtumo
srities judumas ES viduje gali tapti patrauklesnis. Nors judumas gali
didėti nedaug (kadangi diskriminacija yra tik vienas veiksnių,
turinčių įtakos asmens sprendimui persikelti į kitą
šalį), jo poveikis bendrosios rinkos veikimui bus teigiamas, nes judumas
gali atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant ekonomikos augimo. 7.1. 1
galimybė. Pagrindinis scenarijus Socialinis poveikis Pasirinkus šią galimybę, klausimai,
susiję su nustatytomis problemomis ir jas lemiančiais veiksniais, liktų
neišspręsti. Dėl to nacionalinės valdžios institucijos ir
darbdaviai nebūtų itin linkę keisti savo elgesio. Taikant
šią galimybę nebūtų reikšmingo poveikio informuotumui apie
teises arba teisiniam tikrumui. Be to, išlaikyti status quo reikštų,
kad darbuotojams migrantams nebūtų minimalių konsoliduotų
paramos ar ES lygmens apsaugos priemonių. Tai toliau darytų
neigiamą poveikį į kitą šalį dirbti vykstantiems
asmenims ir ribotų sąlygas ES darbuotojams migrantams visapusiškai
dalyvauti priimančiosios valstybės narės darbo rinkoje ir
visuomenėje. Ekonominis poveikis Įgyvendinimo
išlaidų nenustatyta. 7.2. 2
galimybė. Bendrųjų gairių dokumentai Socialinis poveikis Remiantis priimtomis gairėmis
būtų vienodai aiškinamos dabartinės ES taisyklės, kiek tai
susiję su praktiniu jų įgyvendinimu, už kurį atsako
nacionalinės administracijos. Tai padėtų didinti teisinį
tikrumą ir šalinti įgyvendinimo trūkumus, taip pat
sumažėtų diskriminacijos atvejų. Be to, gairės padėtų geriau
informuoti nacionalines valdžios institucijas apie su laisvu darbuotojų
judėjimu susijusias teises, tačiau sėkmė priklausytų
nuo viešinimo ir informacijos skleidimo kiekvienoje valstybėje
narėje. Gairėse dėmesys būtų
skiriamas ES teisės aktų aiškinimo klausimams, tačiau jose
nebūtų nurodyta jokių konkrečių pagalbos ar paramos
darbuotojams priemonių. Todėl, nors gairės gali paskatinti
darbuotojus naudotis savo teisėmis dėl didesnio teisinio tikrumo, jos
nepadės jiems užtikrinti šių teisių, jei kiltų
problemų. Taigi bendras socialinis poveikis
būtų teigiamas, bet nedidelis. Ekonominis
poveikis Ši galimybė gali reikšti tam tikras
įgyvendinimo išlaidas, susijusias su gairių sklaida ir skelbimu,
įskaitant vertimo išlaidas. Išlaidos priklausys nuo konkrečių
valstybių narių pastangų šioje srityje. Pasirinkus šią galimybę galima
sumažinti netinkamo ES teisės aktų taikymo nacionalinėse
administracijose lygį, tačiau tai turėtų įtakos
nedideliam suinteresuotųjų šalių skaičiui, todėl ši galimybė
gali turėti ribotą poveikį skundų skaičiui ir teismo
procedūroms. Įgyvendinimo
išlaidų įmonėms nenustatyta. 7.3. 3
galimybė. Komisijos rekomendacija valstybėms narėms Šios galimybės poveikis gali būti
toks pats, kaip ir 4 politikos galimybės, nes bus sprendžiamos tos
pačios problemos. Skirtumas tarp abiejų galimybių ir atitinkamas
jų poveikis priklauso nuo to, ar jos yra privalomojo, ar neprivalomojo
pobūdžio. Socialinis poveikis Rekomendacija galėtų atkreipti
didesnį dėmesį į šį klausimą ir tai
pagerintų piliečių, atitinkamų suinteresuotųjų
šalių ir nacionalinių valdžios institucijų žinias apie šias
teises. Ji galėtų skatinti nacionalines valdžios institucijas
aktyviau šalinti įgyvendinimo trūkumus ir padėtų stiprinti
paramos ir pagalbos ES darbuotojams migrantams priemones. Rekomendacijoje nebūtų numatyta
jokio valstybių narių įsipareigojimo. Atsižvelgiant į
skirtingą požiūrį ir veiksmus laisvo darbuotojų
judėjimo teisių srityje, yra rizikos, kad gali dar labiau skirtis
valstybių narių problemų sprendimų būdai. Todėl rekomendacija turėtų
teigiamo socialinio poveikio, tačiau jis priklausytų nuo to, kokiu
mastu ji bus įgyvendinama kiekvienoje valstybėje narėje. Be to,
požiūrių skirtumai gali sumažinti šios rekomendacijos naudą. Ekonominis poveikis Poveikis, įskaitant išlaidas, priklausys
nuo konkrečių veiksmų, kurių imsis valstybės
narės. 7.4. 4
galimybė. Direktyva, kuria nustatomos paramos ES darbuotojams migrantams
priemonės Socialinis poveikis Konkrečiai susiejus teisių gynimo
priemones su diskriminacijos dėl pilietybės atvejais,
padidėtų teisinis tikrumas, nes piliečiai jaustųsi
užtikrinti, kad jie gali naudotis konkrečiomis procedūromis,
nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie nusprendžia
įsikurti ir dirbti. Tai, kad diskriminacijos dėl
pilietybės klausimus nagrinėtų specializuotos įstaigos, o
apsauga nuo tokios diskriminacijos nepriklausytų nuo plataus kitose
srityse taikomų teisės aktų aiškinimo, padidintų
teisinį tikrumą. Paramos įstaigų veikla (apklausos,
ataskaitos, rekomendacijos) padėtų didinti informuotumą ir
panaikinti diskriminacinius teisės aktus ir praktiką. Kadangi jos
teiktų ES darbuotojams migrantams konsultacijas ir pagalbą,
tikėtina, kad jos taip pat paskatintų tokius darbuotojus reikalauti
savo teisių. Įsteigus panašias įstaigas visoje Europos Sąjungoje
būtų užtikrinta, kad piliečiai galėtų gauti
paramą ir informaciją kiekvienoje valstybėje narėje. Kita
paskata ES darbuotojams migrantams reikalauti savo teisių būtų
asociacijų ir organizacijų teisiniai veiksmai. Paramos įstaigos taip pat galės
padėti įmonėms ir profesinėms sąjungoms, kai joms prireiks
konsultacijų konkrečiais su darbuotojų migrantų
teisėmis susijusiais klausimais. Suteikiant galimybę asociacijoms ir
organizacijoms imtis teisinių veiksmų, kovoje su diskriminacija
dėl pilietybės dalyvautų daugiau suinteresuotųjų
šalių. Bendras socialinis poveikis bus teigiamas, nes
turėtų sumažėti diskriminacijos dėl pilietybės
atvejų. Ekonominis
poveikis Dėl paramos įstaigų
įsteigimo nacionalinės valdžios institucijos patirtų
įgyvendinimo išlaidų. Tačiau, kadangi paskirti atitinkamas
įstaigas bus palikta valstybėms narėms, faktinės išlaidos
skirsis priklausomai nuo to, ar kuriama nauja struktūra, ar naujos
užduotys priskiriamos veikiančioms įstaigoms. Šiuo metu visose 27
valstybėse narėse įsteigtos konkrečios struktūros,
kurios kovoja su diskriminacija dėl kitų priežasčių.
Todėl jei valstybės nuspręstų joms priskirti užduotį
kovoti su diskriminacija dėl pilietybės, įgyvendinimo išlaidos
būtų susijusios tik su įstaigų veiklos išplėtimu. Siūlomos priemonės turėtų
daryti prevencinį poveikį ir mažinti poreikį sprendžiant
ginčus kreiptis į teismą, kaip rodo tokia praktika
valstybėse, kuriose jau veikia paramos įstaigos, atsakingos už
kovą su diskriminacija dėl pilietybės. Nors
įgyvendinimo išlaidų įmonėms nenustatyta, ši galimybė
būtų susijusi su tam tikromis išlaidomis asociacijoms ir
organizacijoms, kurioms bus suteikta galimybė imtis teisinių
veiksmų, nes jos turės padengti su teisinėmis procedūromis
susijusias išlaidas. 7.5. 5
galimybė. Direktyva, kuria nustatoma didesnė ES darbuotojų
migrantų apsauga Nuostatomis, kurios būtų priimtos
pagal šią politikos galimybę, be tų, kurios numatytos pagal
4 galimybę, taip pat būtų nustatytos tam tikros pareigos
darbdaviams. Socialinis poveikis Aktyvios priemonės, skirtos užkirsti
kelią diskriminacijai, būtų tiesiogiai taikomos atitinkamomis
aplinkybėms, t. y. darbo vietoje. Tai reiškia, kad informacija tikrai
pasiektų adresatus. Be to, sankcijos ir kompensacijos aukoms
padidintų teisinį tikrumą, nes būtų sukurtas
teisių ir įsipareigojimų rinkinys. Įpareigojus teikti informaciją ir
(arba) taikant aktyvias priemones, skirtas užkirsti kelią diskriminacijai,
vienodo požiūrio principas taptų bendrovių žmogiškųjų
išteklių politikos dalimi, tokiu būdu nacionaliniai darbuotojai ir
verslininkai gautų daugiau informacijos apie teises ir šio klausimo
subtilumą. Diskriminacijos prevencijos priemonės
pagal savo pobūdį skirtos mažinti diskriminacinę praktiką.
Galimybė taikyti sankcijas gali atgrasinti darbdavius nuo diskriminavimo. Priimtos nuostatos dėl viktimizacijos
sustiprintų pavienių darbuotojų poziciją ir paskatintų
juos reikalauti savo teisių. Šios politikos galimybės nuostatos
padėtų sumažinti diskriminaciją dėl pilietybės,
derinant priemones, kuriomis darbuotojai skatinami naudotis savo teisėmis
(4 galimybė), ir nustatant diskriminacijos prevencijos priemones. Nors numatyti aspektai būtų svarbi
visuomenei žinia apie kovą su diskriminacija, buvo neįmanoma
nustatyti, ar jie iš tikrųjų turės reikšmingo poveikio fiziniams
asmenims. Ekonominis
poveikis Įgyvendinimo išlaidos nacionalinėms
valdžios institucijoms yra tokios pačios, kaip ir pagal 4 politikos
galimybę. Teismo bylų skaičius gali keistis, tačiau tai
nepatvirtinta. Be to, trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis gali visiškai
skirtis. Todėl atliekant analizę į šį aspektą nebuvo
galima atsižvelgti. Ši politikos galimybė reikštų
darbdaviams tenkančias reikalavimų laikymosi išlaidas, kurias iš
esmės sudarytų žmogaus darbo laiko sąnaudos, susietos su
taikomomis aktyviomis priemonėmis, susijusiomis, pavyzdžiui, su mokymu ir
veikla. Nustatyti tinkamą šių išlaidų sąmatą
sudėtinga, nes jos priklausys nuo darbdavių vykdomų
priemonių. Iš esmės išlaidos turėtų priklausyti nuo
įmonės dydžio, tačiau būtų nedidelė fiksuotų
išlaidų dalis, kuri nuo įmonės dydžio nepriklausytų. Įgyvendinimo išlaidos taip pat didės
dėl taikomų sankcijų ir (arba) kompensacijų. Tačiau
nustatyti konkrečią sumą bus palikta kiekvienai valstybei narei.
Taigi konkretus ekonominės ir finansinis poveikis priklausys nuo kiekvienos
valstybės narės. 8. GALIMYBIŲ
PALYGINIMAS Galimybės buvo lyginamos atsižvelgiant
į jų efektyvumą siekiant konkrečių iniciatyvos
tikslų, jų veiksmingumą, suderinamumą su bendraisiais ES
tikslais ir jų poveikį suinteresuotosioms šalims. Pirmenybė teikiama 2 ir 4 galimybių
deriniui. Jos šiek tiek mažiau veiksmingos nei 5 politikos galimybė,
tačiau toks požiūris yra veiksmingiausias. Pagal šias abi galimybes
visapusiškai sprendžiamos visos nustatytos konkrečios problemos pernelyg
nedidinant reikalavimų laikymosi išlaidų. Jos labiau atitinka
bendruosius tikslus nei 5 galimybė, pagal kurią įmonės gali
patirti neproporcingų išlaidų. Be to, jų poveikį yra
lengviausia prognozuoti. 9. STEBĖSENA IR
VERTINIMAS Atliekant stebėseną bus naudojami
kiekybiniai (pvz., skundų skaičius) ir kokybiniai (pvz.,
ekspertų tinklo ataskaitos) rodikliai, taip pat paramos įstaigų,
kurios bus įsteigtos pagal šią iniciatyvą, ataskaitos, apklausos
ir rekomendacijos. Praėjus dvejiems metams nuo
perkėlimo į nacionalinę teisę termino, Komisija, padedama
išorės ekspertų, atliks vertinimą. Atliekant vertinimą bus
nagrinėjama: –
piliečių ir suinteresuotųjų
šalių informuotumas apie elementus, nustatytus šia direktyva; –
paramos įstaigų vykdoma veikla ir
kitų organizacijų ir asociacijų vaidmuo; –
dažniausiai nagrinėjamos diskriminacijos
rūšys, įvertinant, ar padėtis pasikeitė, palyginus su status
quo. Apskritai
atliekant šį vertinimą reikėtų išanalizuoti, ar nauji
elementai lėmė teigiamus pokyčius, ir nustatyti iki tol
patiriamus sunkumus.