Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB /* COM/2013/0920 final - 2013/0443 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Bendrosios aplinkybės. Pasiūlymo
pagrindas ir tikslai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje
2001/81/EB[1]
kiekvienai valstybei narei nustatytos metinės išmetamųjų
teršalų nacionalinės ribos, taikomos sieros dioksidui (SO2),
azoto oksidams (NOx), nemetaniniams lakiesiems organiniams junginiams (NMLOJ)
ir amoniakui (NH3), kurios turi būti pasiektos iki 2010 m.
Nustatant šias ribas siekta visoje Sąjungoje sumažinti oro taršą ir
jos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai ir
laikytis Geteborgo protokolo[2].
Šiuos reikalavimus reikia peržiūrėti
ir atnaujinti, siekiant spręsti labai svarbias ir vis dar
neišspręstas su oro tarša Sąjungoje susijusias pavojaus sveikatai ir
poveikio aplinkai problemas ir Sąjungos teisę suderinti su naujais
tarptautiniais įsipareigojimais, prisiimtais 2012 m.
persvarsčius Geteborgo protokolą. Reikalaujami poveikio mažinimo tikslai
nustatyti persvarstytoje Teminėje oro taršos strategijoje[3], kuria atnaujinami
veiksmai siekiant Sąjungos ilgalaikio tikslo užtikrinti tokį oro
kokybės lygį, kuris neturėtų didelio poveikio ir
nekeltų reikšmingo pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Šis
pasiūlymas – viena iš pagrindinių teisėkūros priemonių
šiems poveikio mažinimo tikslams pasiekti. Šiame pasiūlyme ne tik nustatoma, kiek
dar turi būti sumažinta išmetamųjų teršalų, bet ir nurodomi
kai kurių Sąjungos oro politikos programos įgyvendinimo
trūkumų šalinimo būdai bei atsižvelgiama į poreikį
geriau koordinuoti veiksmus išmetamųjų teršalų mažinimo ir oro
kokybės, taip pat klimato kaitos ir biologinės įvairovės
apsaugos srityse. Atsižvelgiant į būtinų
Direktyvos 2001/81/EB pakeitimų pobūdį ir apimtį, taip pat
į poreikį didinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą,
Direktyvos 2001/81/EB peržiūra turi būti atliekama ją
panaikinant ir priimant naują direktyvą (šią direktyvą). Derėjimas su kitomis Sąjungos
politikos sritimis ir tikslais Šios
iniciatyvos tikslai dera su strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo tikslais ir juos sustiprina. Jie turėtų
padėti skatinti inovacijas, kurios bus naudingos remiant ekologiškai
tvarų augimą ir išlaikant Europos ekonomikos konkurencingumą,
kartu padėdamos pareiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų
ekonomikos, apsaugoti Europos gamtinį kapitalą ir pasinaudoti Europos
pirmaujančia padėtimi naujų ekologiškų technologijų
plėtros srityje[4].
Paprastinant ir aiškinant dabartinę politiką, kad ją
būtų galima geriau įgyvendinti, kai įmanoma, vadovaujamasi
pažangesnio reglamentavimo principais[5].
Nustatant priemones rūpinamasi, kad būtų apsaugoti MVĮ
interesai pagal principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“[6]. Užtikrinamas
derėjimas su priemonėmis tokiose glaudžiai susijusiose srityse kaip
transportas, pramonė, žemės ūkis, klimato kaita ir efektyvus
išteklių naudojimas. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Konsultacijos su suinteresuotosiomis
šalimis Peržiūra buvo grindžiamas žiniomis,
kauptomis keletą dešimtmečių Sąjungos ir tarptautiniu mastu
atliekant oro kokybės vertinimus ir vykdant oro kokybės valdymo ir
peržiūros veiklą. Konsultuotasi su tokiomis šalimis kaip
valstybių narių valdžios institucijos, atsakingos už dabartinės
politikos programos įgyvendinimą visais administraciniais lygmenimis.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir suteikti suinteresuotosioms šalims
galimybę pateikti pastabų ir informacijos, 2011 m.
birželio mėn. – 2013 m. balandžio mėn. surengti penki
suinteresuotųjų šalių susitikimai. Norint sudaryti sąlygas
dalyvauti kuo platesniam suinteresuotųjų šalių ratui, visi
susitikimai buvo transliuojami internetu. Tuo pačiu metu surengtos dvi
viešos konsultacijos: per 2011 m. pabaigoje vykusias pirmąsias viešas
konsultacijas didžiausias dėmesys skirtas dabartinės oro kokybės
politikos programos stipriųjų ir silpnųjų pusių
peržiūrai, o per 2013 m. pradžioje vykusias antrąsias viešas
visų suinteresuotųjų šalių konsultacijas internetu
daugiausia nagrinėtos pagrindinės turimos politikos priemonės,
skirtos likusioms oro kokybės problemoms spręsti[7]. 2012 m. atlikta
„Eurobarometro“ apklausa, per kurią siekta sužinoti plačiosios
visuomenės nuomonę apie oro taršą, ir paskelbta šios apklausos
ataskaita[8].
Be to, Komisija ir Europos aplinkos agentūra (EAA) vykdė su oro
kokybės politikos įgyvendinimu susijusį bandomąjį
projektą, per kurį dvylikos Sąjungos miestų atstovai buvo
pakviesti kartu įvertinti vietos lygmens patirtį įgyvendinant
oro kokybės politikos programą[9]. Poveikio vertinimo rezultatai Visiška atitiktis oro
kokybės srities teisės aktams trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais
gali būti pasiekta pagrindinį dėmesį skiriant
dabartinės politikos įgyvendinimui ir valstybėms narėms
imantis veiksmų. Direktyva 2001/81/EB turėtų būti persvarstyta
siekiant į ją įtraukti Sąjungos pagal Geteborgo protokolą
prisiimtus 2020 m. tarptautinius įsipareigojimus, bet
griežtesnių mažinimo reikalavimų iki 2020 m. nustatyti nereikia.
Tačiau tai
nepasakytina apie laikotarpį iki 2030 m. Norint spręsti
nepašalinto poveikio sveikatai ir aplinkai problemą, reikia prisiimti daug
griežtesnius išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus.
Kalbant apie 2030 m., pirmenybė teikiama politikos priemonei, pagal
kurią poveikis sveikatai būtų sumažintas 70 % iki tų
metų įmanomo maksimaliai sumažinti poveikio sveikatai, o šie rezultatai
būtų pagerinti papildomai sumažinus eutrofikaciją ir ozono
kiekį. Vykdant šiuos išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimus būtų toliau nuosekliai siekiama Sąjungos
ilgalaikio tikslo. Įgyvendindama
Geteborgo protokole nustatytus 2020 m. teršalų mažinimo
įsipareigojimus, Sąjunga nepatirs papildomų išlaidų,
išskyrus tas, kurios numatytos pagal bazinio lygio scenarijų. Naujais
2030 m. teršalų mažinimo įsipareigojimais siekiama iki
2030 m. sumažinti su oro kokybe susijusį poveikį, kaip nustatyta
Komunikate dėl Europos švaraus oro programos. Per poveikio vertinimą
atliktas modeliavimas, per kurį siekta nustatyti optimalų siekiamo
sumažinimo poveikį, ir remiantis šia optimizacija nustatyti nacionaliniai
šešių svarbiausių išmetamųjų teršalų mažinimo
įpareigojimai. Įvykdžius šiuos teršalų mažinimo
įsipareigojimus bendros oro taršos išorės išlaidos, kurios pagal
bazinio lygio scenarijų sudaro 212 mlrd. EUR, bus sumažintos
40 mlrd. EUR (pagal atsargiausią vertinimą), įskaitant
daugiau kaip 2,8 mlrd. EUR vertės tiesioginę ekonominę
naudą: 1,85 mlrd. EUR nauda bus gauta sumažėjus darbo
našumo nuostoliams, 600 mln. EUR – sveikatos priežiūros
išlaidoms, 230 mln. EUR – kultūrinių augalų
nuvertėjimui ir 120 mln. EUR – nuostoliams, susijusiems su
žmogaus sukurta aplinka. Tai prilygsta metinėms 3,3 mlrd. EUR
išlaidoms, patiriamoms siekiant laikytis reikalavimų, arba maždaug
dvyliktajai sutaupomų išorės išlaidų daliai. Palyginti su
2005 m. bazinio lygio scenarijumi, 2030 m. poveikis sveikatai bus
sumažintas 40 %. Įgyvendinus šį pasiūlymą, poveikis
sveikatai būtų sumažintas dar 12 %, todėl, palyginti su
2005 m., šis poveikis iš viso sumažėtų 52 %. Be to,
įgyvendinus šį pasiūlymą, eutrofikacija, palyginti su
bazinio lygio scenarijumi, sumažėtų dar per pusę. Laikantis
pagal Sąjungos išmetamųjų teršalų nacionalinių
ribų režimą nustatytos viršutinės išmetamo metano kiekio ribos,
išmetamųjų teršalų kiekį būtų galima sumažinti
ekonomiškai efektyviai, tačiau ši politika turėtų derėti su
Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 406/2009/EB[10]. Galėtų
būti įtrauktos nuostatos, pagal kurias būtų siekiama
gerinti valdymą ir stebėseną bei ataskaitų teikimą
suderinti su tarptautiniais įsipareigojimais, o joms įgyvendinti
turėtų būti numatytos labai kuklios administracinės
išlaidos (pradinės išlaidos sudarytų apie 8 mln. EUR, o
metinės Sąjungos masto išlaidos – 3,5 mln. EUR). 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Siūlomų veiksmų santrauka Pasiūlymu panaikinamas ir
pakeičiamas Direktyvoje 2001/81/EB nustatytas dabartinis Sąjungos
režimas, pagal kurį taikomos metinės į atmosferą
išmetamų teršalų nacionalinės ribos. Taip užtikrinama, kad
Direktyvoje 2001/81/EB laikotarpiui po 2010 m. nustatytos išmetamų SO2,
NOx, NMLOJ ir NH3 teršalų nacionalinės ribos
būtų taikomos iki 2020 m., ir nustatomi nauji nacionaliniai
išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai, kurie nuo
2020 m. ir 2030 m. taikomi SO2, NOx, NMLOJ, NH3,
smulkioms kietosioms dalelėms (KD2,5) ir metanui (CH4),
o 2025 m. nustatomi tiems patiems teršalams taikomi tarpiniai
išmetamųjų teršalų lygiai. Toliau konkrečiai aptariami pagrindiniai
straipsniai ir priedai. 1, 2 ir 3 straipsniuose nurodomas šio pasiūlymo dalykas ir taikymo sritis ir pateikiamos
jame vartojamų pagrindinių terminų apibrėžtys. Pagal 4 straipsnį kartu su II
priedu valstybės narės turi apriboti per metus išmetamą SO2,
NOx, NMLOJ, NH3, KD2,5 ir CH4 kiekį, kad
įvykdytų savo išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimus, taikomus nuo 2020 m. ir 2030 m. Be to,
valstybės narės 2025 m. privalo apriboti per metus išmetamą
tų teršalų kiekį iki lygio, kuris nustatomas remiantis linijine
mažinimo trajektorija, nebent joms reikėtų imtis priemonių,
dėl kurių jos patirtų neproporcingų išlaidų. 4
straipsnyje nurodomi taršos šaltiniai, kurie neturėtų būti
įtraukiami į apskaitą. 5 straipsniu
valstybėms narėms suteikiama teisė naudotis tam tikromis
lankstumo priemonėmis, jei tam neprieštarauja Komisija: laikantis tam
tikrų sąlygų, į apskaitą įtraukti tarptautinio
jūrų eismo sektoriuje sumažintą išmetamų NOx, SO2
ir KD2,5 teršalų dalį, bendrai įgyvendinti išmetamo
CH4 kiekio mažinimo įsipareigojimus ir siūlyti
patikslintus išmetamųjų teršalų inventorius, kai dėl
patobulintos inventoriaus metodikos nebevykdomas išmetamųjų
teršalų mažinimo įsipareigojimas (išskyrus CH4 atveju). 6 straipsnyje
reikalaujama, kad valstybės narės priimtų, įgyvendintų
ir reguliariai atnaujintų nacionalines oro taršos kontrolės
programas, nurodydamos, kaip bus įgyvendinami jų išmetamųjų
teršalų mažinimo įsipareigojimai. Nacionalinėse oro taršos
kontrolės programose turėtų būti pateikta bent III
priedo 2 dalyje nurodyta informacija ir informacija apie išmetamo juodosios
anglies kiekio mažinimą, taip pat gali būti nurodytos specialios, III
priedo 1 dalyje išvardytos priemonės, skirtos žemės ūkio
sektoriuje išmetamam KD2,5 ir NH3 kiekiui mažinti.
Nacionalinės oro taršos kontrolės programos rengiamos vadovaujantis
bendra oro kokybės politikos programa ir į jas įtraukiama
informacija apie tyrimą, kuriuo grindžiamas priemonių pasirinkimas.
Prieš baigdamos rengti programas, valstybės narės dėl jų
surengia viešas konsultacijas. Todėl, siekiant užtikrinti, kad
nacionalinės oro taršos kontrolės programos būtų
įtrauktos į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35/EB[11] taikymo sritį, ji
yra iš dalies keičiama 16 straipsniu. 7 straipsnyje,
kuris skaitomas kartu su I priedu, reikalaujama, kad valstybės
narės stebėtų į atmosferą išmetamus teršalus ir,
vadovaudamosi pagal Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų
pernašų konvenciją patvirtintais IV priede nurodytais ir išsamiau
aptartais įsipareigojimais ir gairėmis, rengtų ir
atnaujintų nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius ir
prognozes, prie kurių turi būti pridedama informacinė
inventoriaus ataskaita. Valstybės narės, pagal 5 straipsnį
taikančios lankstumo priemones, atitinkamą informaciją privalo
įtraukti į informacinę inventoriaus ataskaitą arba į
atskirą ataskaitą. Pagal 8 straipsnį valstybės
narės, naudodamosi V priede nurodytais būdais, stebi, jei
įmanoma, neigiamą oro taršos poveikį vandens ir sausumos
ekosistemoms. Valstybės narės turi teisę naudotis pagal kitas
Sąjungos priemones sukurtomis stebėsenos sistemomis. 9 straipsnyje
reikalaujama, kad valstybės narės, laikydamosi I priede nurodytų
datų, pateiktų Komisijai savo nacionalines oro taršos kontrolės
programas, visus jų atnaujinimus ir visą atliekant
stebėseną surinktą informaciją, nustatytą pagal 7 ir 8
straipsnius. Komisija, Europos aplinkos agentūrai ir valstybėms
narėms padedant, reguliariai tikrina praneštų nacionalinių
išmetamųjų teršalų inventorių duomenų tikslumą ir
išsamumą. 10 straipsnyje
nustatoma, kad Komisija kas penkerius metus teikia šios direktyvos
įgyvendinimo ataskaitas, kuriose, be kita ko, praneša, kaip taikoma 4
straipsnio 2 dalis, susijusi su 2025 m. nustatytais tarpiniais
išmetamųjų teršalų lygiais. 11 straipsniu
skatinama sisteminga ir aktyvi elektroninėmis priemonėmis vykdoma
pagal šį pasiūlymą surinktos ir apdorotos informacijos sklaida
ir jame atitinkamai daroma nuoroda į Sąjungos teisėje,
įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB[12], nustatytus
reikalavimus. 12 straipsniu
skatinamas Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas su
trečiosiomis valstybėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis
organizacijomis, siekiant pasaulio lygmeniu toliau ir geriau spręsti su
į atmosferą išmetamais teršalais susijusias problemas. 13 straipsnyje
nustatoma išsami procedūra, kuri pagal 6 straipsnio 7 dalį, 7
straipsnio 9 dalį ir 8 straipsnio 3 dalį taikoma siekiant I
priedą, III priedo 1 dalį, taip pat IV ir V priedus priderinti prie
mokslo ir technikos pažangos, priimant deleguotuosius aktus. 14 straipsnyje
nurodoma, kad Komisija, siekdama priimti įgyvendinimo aktus pagal 5
straipsnio 6 dalį ir 6 straipsnio 9 dalį, taiko Komiteto
nagrinėjimo procedūrą ir kad naudojamasi pagal Direktyvos
2008/50/EB 29 straipsnį jau įsteigtu Komitetu. 15, 17 ir 19 straipsniuose nustatomos nuostatos dėl sankcijų, taikomų pažeidus
pagal šį pasiūlymas priimtas nacionalines nuostatas, dėl
pasiūlymo įsigaliojimo ir perkėlimo į valstybių
narių teisę. 18 straipsnis
susijęs su Direktyvos 2001/84/EB panaikinimu, tačiau jame nurodoma,
kad toje direktyvoje nustatytos išmetamųjų teršalų
nacionalinės ribos toliau taikomos iki 2019 m. gruodžio 31 d. VI priede
pateikiama atitikmenų lentelė. Teisinis pagrindas Kadangi pagrindinis pasiūlymo tikslas –
apsaugoti aplinką pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
(SESV) 191 straipsnį, pasiūlymas grindžiamas SESV 192 straipsnio 1
dalimi. Subsidiarumo ir proporcingumo principai ir
pasirinkta priemonė Subsidiarumo principas taikomas tiek, kiek
pasiūlymas nepriklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Valstybės narės negali deramai
pasiekti pasiūlyme nustatytų tikslų. Siekiant Sąjungoje
spręsti labai svarbias, tačiau vis dar neišspręstas su oro
kokybės poveikiu susijusias problemas, kiekviena valstybė narė
privalo sumažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį, o
ekonomiškai veiksmingų taršos mažinimo priemonių derinimo visoje
Europoje veiksmai gali būti koordinuojami tik Sąjungos lygmeniu.
Nustatant išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus, atsižvelgiama
į valstybėse narėse išmetamų teršalų poveikį ne
tik šalies, bet ir tarpvalstybiniu lygmeniu. Imantis veiksmų Sąjungos lygmeniu
bus galima geriau įgyvendinti pasiūlymo tikslą. Direktyvoje
2001/81/EB nustatomi išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai ir
būtinieji jų įgyvendinimo reikalavimai, o valstybėms
narėms paliekama laisvė nuspręsti dėl geriausio
priemonių, kuriomis tie mažinimo tikslai būtų įgyvendinami,
derinio. To principo laikomasi ir šiame pasiūlyme: jame toliau derinami
nacionalinėms programoms, taip pat į atmosferą išmetamų
teršalų stebėsenai ir ataskaitų apie juos teikimui taikomi
reikalavimai, siekiant pašalinti Direktyvos 2001/81/EB trūkumus ir
laikytis tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal
Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų
konvenciją ir jos protokolus. Pasiūlyme reikalaujama, kad žemės
ūkio sektoriuje išmetami teršalai būtų kontroliuojami jų
susidarymo vietoje, tačiau valstybėms narėms suteikiama
teisė šio reikalavimo nevykdyti, jei tai nebūtina atitinkamam
išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimui
įgyvendinti. Todėl šis pasiūlymas atitinka
subsidiarumo principą. Pasirinkta teisinė priemonė yra
direktyva, nes pasiūlyme nustatomi tikslai ir įpareigojimai, o
valstybėms narėms paliekama pakankamai laisvės lanksčiai
pasirinkti atitikties užtikrinimo priemones ir jų išsamų
įgyvendinimo planą. Todėl pasiūlymas atitinka proporcingumo
principą. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Direktyva bus įgyvendinama naudojant
turimą biudžetą ir neturės poveikio daugiametei finansinei
programai. 5. NEPRIVALOMI ELEMENTAI Aiškinamieji dokumentai Komisija mano, kad
siekiant pagerinti informacijos apie direktyvos perkėlimą į
nacionalinę teisę kokybę, dėl toliau nurodytų
priežasčių būtina pateikti aiškinamuosius dokumentus. Norint užtikrinti, kad būtų įgyvendinti
direktyvos tikslai (t. y. apsaugota žmonių sveikata ir aplinka),
būtina, kad ji visa būtų teisingai perkelta į
nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose
valstybėse narėse į atmosferą išmetami teršalai jau yra
reguliuojami, ši direktyva į nacionalinę teisę greičiausia
nebus perkelta vienu teisės aktu, bet bus daromi įvairūs
pakeitimai ar teikiami nauji pasiūlymai susijusiose srityse. Be to, direktyvos įgyvendinimas dažnai yra
labai decentralizuotas, nes už jos taikymą, o kai kuriose valstybėse
narėse ir už perkėlimą, atsako regioninės ir vietos
valdžios institucijos. Tikėtina, kad dėl
nurodytųjų veiksnių padidės neteisingo direktyvos
perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo rizika,
todėl Komisijai bus sudėtingiau stebėti, kaip taikoma
Sąjungos teisė. Siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai teisės
aktai atitiktų direktyvos nuostatas, labai svarbu pateikti aiškią
informaciją apie direktyvos perkėlimą į nacionalinę
teisę. Reikalavimas
pateikti aiškinamuosius dokumentus gali sudaryti papildomą
administracinę naštą tose valstybėse narėse, kurios neturi
tokio darbo patirties. Tačiau galima papildoma administracinė našta
yra proporcinga siekiamam tikslui užtikrinti veiksmingą direktyvos
perkėlimą į nacionalinę teisę ir visapusiškai
įgyvendinti direktyvos tikslus. Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikslinga prašyti valstybių
narių prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti
vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškintos
direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių
atitinkamų dalių sąsajos. 2013/0443 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl tam tikrų valstybėse
narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo,
kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1
dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisės akto pasiūlymą perdavus
nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[13], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[14],
laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: 1) per paskutinius 20 metų
Sąjungoje įgyvendinant specialią politiką, įskaitant
2005 m. paskelbtą Komisijos komunikatą „Teminė oro taršos
strategija“[15],
į atmosferą išmetamų antropogeninių teršalų ir oro
kokybės srityje padaryta didelė pažanga. Svarbi priemonė šiuo
atžvilgiu buvo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB[16], kurioje nustatytos
valstybėse narėse iš viso per metus išmetamų teršalų ribos,
nuo 2010 m. taikomos sieros dioksidui (SO2), azoto oksidams (NOx),
amoniakui (NH3) ir nemetaniniams lakiesiems organiniams junginiams
(NMLOJ). Taip 1990–2010 m. išmetamas SO2 kiekis sumažintas
82 %, NOx kiekis – 47 %, NMLOJ kiekis – 56 %, o NH3
kiekis – 28 %. Tačiau, kaip nurodyta „Europos švaraus oro programoje“
(persvarstytoje Teminėje oro taršos strategijoje)[17], lieka
neišspręstas didelio neigiamo poveikio ir pavojaus aplinkai ir žmonių
sveikatai klausimas; 2) Septintojoje aplinkosaugos
veiksmų programoje[18]
patvirtinamas Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas pasiekti tokį
oro kokybės lygį, dėl kurio nekiltų didelio neigiamo
poveikio ir pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl raginama
visapusiškai laikytis dabartinių Sąjungos oro kokybės srities
teisės aktų, siekti laikotarpiui po 2020 m. nustatytų
strateginių tikslų bei imtis strateginių veiksmų, didinti
pastangas tose srityse, kuriose didelis kiekis į atmosferą
išmetamų teršalų daro poveikį gyventojams ir ekosistemoms, ir
didinti oro kokybės srities teisės aktų ir, visų pirma,
Sąjungos klimato kaitos ir biologinės įvairovės politikos
tikslų sinergiją; 3) persvarstytoje Teminėje
oro taršos strategijoje nustatomi nauji strateginiai tikslai laikotarpiui iki
2030 m., kuriuos įgyvendinant būtų palaipsniui siekiama
Sąjungos ilgalaikio tikslo; 4) valstybės narės ir
Sąjunga yra 1979 m. Jungtinių Tautų Europos ekonominės
komisijos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų
konvencijos[19]
ir kelių jos protokolų, įskaitant 1999 m. Geteborgo
protokolą dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono
mažinimo, šalys; 5) persvarstytame Geteborgo
protokole, priimtame Tarybos sprendimu [xxxx/xxxx/ES][20], 2020 m. ir
vėlesniam laikotarpiui kiekvienai šaliai, remiantis 2005 m., kurie
laikomi baziniais metais, nustatomi nauji išmetamųjų teršalų
mažinimo įsipareigojimai, susiję su SO2, NOx,
NH3, NMLOJ ir smulkiomis kietosiomis dalelėmis (KD2,5),
skatinama mažinti išmetamą juodosios anglies kiekį, taip pat raginama
rinkti ir kaupti informaciją apie neigiamą į atmosferą
išmetamų teršalų koncentracijos ir nuosėdų poveikį
žmonių sveikatai ir aplinkai ir dalyvauti pagal Tolimų
tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją rengiamose
į poveikį orientuotose programose; 6) todėl Direktyva
2001/81/EB nustatytas išmetamųjų teršalų nacionalinių
ribų taikymo režimas turėtų būti persvarstytas, siekiant
jį priderinti prie Sąjungos ir valstybių narių
tarptautinių įsipareigojimų; 7) valstybės narės
turėtų šią direktyvą įgyvendinti taip, kad būtų
veiksmingai prisidėta prie Sąjungos ilgalaikio oro kokybės
tikslo, kuris pabrėžiamas Pasaulio sveikatos organizacijos gairėse,
ir Sąjungos biologinės įvairovės ir ekosistemų
apsaugos tikslų, mažindamos su rūgštėjimu, eutrofikacija ir
ozonu susijusios oro taršos lygį ir nuosėdas, kad jie neviršytų
Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijoje
nustatytos kritinės apkrovos ir lygių; 8) be to, ši direktyva
turėtų padėti siekti Sąjungos teisės aktuose
nustatytų oro kokybės tikslų, švelninti klimato kaitos
poveikį, mažinant išmetamą trumpaamžių atmosferos teršalų
kiekį, ir apskritai gerinti oro kokybę; 9) valstybės narės
turėtų laikytis šioje direktyvoje nustatytų 2020 m. ir
2030 m. išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimų. Kad įrodytų pažangą vykdant
2030 m. įsipareigojimus, valstybės narės 2025 m.
turėtų laikytis tarpinių išmetamųjų teršalų
lygių, kurie nustatomi remiantis linijine trajektorija, jungiančia
2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius ir pagal
teršalų mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus tų
teršalų lygius, nebent dėl to jos turėtų patirti
neproporcingų išlaidų. Jei 2025 m. valstybės narės
išmetamųjų teršalų taip apriboti negali, to priežastis jos
turėtų paaiškinti pagal šią direktyvą teikiamose
ataskaitose; 10) kai kurios valstybės
narės pagal Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų
konvenciją pasirinko išmetamųjų teršalų ribas transporto
sektoriuje nustatyti remdamosi naudojamo kuro tipu. Dėl to atsirado bendro
suvartojamos energijos kiekio duomenų ir statistikos, taip pat visos
Sąjungos mastu, neatitikimų. Todėl siekiant visoms
valstybėms narėms ir visos Sąjungos mastu užtikrinti bendrą
nuoseklų pagrindą, šioje direktyvoje nustatomi ataskaitų teikimo
reikalavimai ir išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimai, grindžiami nacionaliniu energijos suvartojimu ir parduoto
kuro kiekiu, taip užtikrinant didesnį derėjimą su Sąjungos
klimato kaitos ir energijos srities teisės aktais; 11) siekiant skatinti, kad
nacionaliniai išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai
būtų vykdomi, o tarpinių išmetamųjų teršalų
lygių būtų siekiama ekonomiškai efektyviai, valstybėms
narėms turėtų būti suteikta teisė į apskaitą
įtraukti tarptautinio jūsų eismo sektoriuje sumažintą
išmetamųjų teršalų kiekį, jei tame sektoriuje teršalų
išmetama mažiau nei jų būtų išmetama laikantis Sąjungos
teisės standartų, įskaitant Tarybos direktyvoje 1999/32/EB[21] nustatytų
ribinių sieros kiekio kure verčių. Be to, valstybėms
narėms turėtų būti suteikta galimybė drauge vykdyti su
metanu (CH4) susijusius įsipareigojimus ir laikytis
tarpinių išmetamo metano lygių, tuo tikslu pasinaudojant Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB[22]. Siekdamos patikrinti,
kaip laikomasi jų išmetamųjų teršalų nacionalinių
ribų, išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų
ir tarpinių išmetamųjų teršalų lygių, valstybės
narės galėtų patikslinti savo nacionalinius išmetamųjų
teršalų inventorius, atsižvelgdamos į geresnes mokslines žinias ir
metodus, susijusius su išmetamaisiais teršalais. Komisija galėtų
paprieštarauti bet kurios iš šių lankstumo priemonių taikymui
valstybėje narėje, jei nebūtų laikomasi šioje direktyvoje
nustatytų sąlygų; 12) valstybės narės
turėtų priimti ir įgyvendinti nacionalinę oro taršos
kontrolės programą, siekdamos vykdyti savo išmetamųjų
teršalų mažinimo reikalavimus, laikytis tarpinių išmetamųjų
teršalų lygių ir veiksmingai prisidėti prie Sąjungos oro
kokybės tikslų įgyvendinimo. Todėl valstybės
narės turėtų atsižvelgti į poreikį
išmetamųjų teršalų kiekį mažinti tose zonose ir
aglomeracijose, kuriose yra pernelyg didelė į atmosferą
išmetamų teršalų koncentracija ir (arba) nuo kurių labai
priklauso oro tarša kitose zonose ir aglomeracijoje, įskaitant kaimynines
šalis. Taigi, nacionalinės oro taršos kontrolės programos
turėtų padėti sėkmingai įgyvendinti oro kokybės
planus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB[23] 23 straipsnį; 13) kad būtų sumažintas
iš pagrindinių šaltinių į atmosferą išmetamas NH3
ir KD2,5 kiekis, į nacionalines oro taršos kontrolės
programas turėtų būti įtrauktos priemonės, taikytinos
žemės ūkio sektoriui. Atsižvelgiant į konkrečias
nacionalines aplinkybes, valstybėms narėms turėtų būti
suteikta teisė įgyvendinti kitas nei šioje direktyvoje nustatytas priemones,
užtikrinant tolygų aplinkosauginio veiksmingumo lygį; 14) nacionalinė oro taršos
kontrolės programa, įskaitant analizę, kuria remiantis
nustatomos politikos kryptys ir priemonės, turėtų būti
nuolat atnaujinama; 15) siekdamos parengti
pagrįstas nacionalines oro taršos kontrolės programas ir visus
svarbius atnaujinimus, valstybės narės jas turėtų aptarti
per visų lygmenų konsultacijas su visuomene ir kompetentingomis
institucijomis, sudarydamos sąlygas aptarti visas su politikos kryptimis
ir priemonėmis susijusias galimybes. Jei įgyvendindamos savo
programas valstybės narės galėtų daryti poveikį kitos
šalies oro kokybei, jos turėtų surengti tarpvalstybines
konsultacijas, laikydamosi Sąjungos ir tarptautiniuose teisės
aktuose, įskaitant Tarybos patvirtintą[24] Konvenciją
dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espas,
1991 m.) ir jos Strateginį aplinkos vertinimo protokolą
(Kijevas, 2003 m.), nustatytų reikalavimų; 16) valstybės narės
turėtų sudaryti visų į atmosferą išmetamų
teršalų, kuriems taikoma ši direktyva, inventorius, parengti prognozes ir
informacines inventoriaus ataskaitas ir apie juos teikti ataskaitas, kad
Sąjunga galėtų vykdyti pagal Tolimų tarpvalstybinių
oro teršalų pernašų konvenciją ir jos protokolus prisiimtus
ataskaitų teikimo įsipareigojimus; 17) siekdamos išlaikyti nuoseklumą
visos Sąjungos mastu, valstybės narės turėtų
užtikrinti, kad jų Komisijai teikiamos ataskaitos apie nacionalinius
išmetamųjų teršalų inventorius ir prognozes, taip pat
informacinės inventoriaus ataskaitos visiškai derėtų su jų
pagal Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų
konvenciją teikiamomis ataskaitomis; 18) siekdamos įvertinti
šioje direktyvoje nustatytų nacionalinių išmetamųjų
teršalų mažinimo įsipareigojimų veiksmingumą,
valstybės narės taip pat turėtų, kai įmanoma,
stebėti tokio mažinimo poveikį sausumos ir vandens ekosistemoms,
vadovaudamosi tarptautiniu mastu priimtomis gairėmis, ir apie šį
poveikį teikti ataskaitas; 19) valstybės narės,
laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB[25], turėtų
užtikrinti aktyvią ir sistemingą informacijos sklaidą
elektroninėmis priemonėmis; 20) siekiant užtikrinti šios
direktyvos derėjimą su 1998 m. Orhuso konvencija dėl
teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant
sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, būtina
iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB[26]; 21) siekiant atsižvelgti į
technikos raidą, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai
priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos ataskaitų
teikimo gairės, nustatytos I priede, III priedo 1 dalyje, taip pat IV ir V
prieduose, siekiant jas priderinti prie technikos pažangos. Ypač svarbu,
kad atlikdama parengiamuosius darbus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip
pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį
parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija
turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu
metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; 22) siekiant užtikrinti vienodas
šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų
būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais
turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentą (ES) Nr. 182/2011[27];
23) valstybės narės
turėtų nustatyti sankcijų, taikytinų pažeidus pagal
šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taikymo taisykles ir
užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos sankcijos turėtų
būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios; 24) atsižvelgiant į
reikalingų Direktyvos 2001/81/EB pakeitimų pobūdį ir
apimtį ir siekiant didinti teisinį tikrumą, aiškumą,
skaidrumą ir prisidėti prie teisės aktų supaprastinimo, ta
direktyva turėtų būti pakeista. Siekiant užtikrinti oro
kokybės gerinimo pastangų tęstinumą, kol 2020 m. bus
pradėti taikyti šioje direktyvoje nustatyti nauji nacionaliniai
išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai, valstybės
narės turėtų laikytis Direktyvoje 2001/81/EB nustatytų
išmetamųjų teršalų nacionalinių ribų; 25) kadangi šios direktyvos
tikslo, t. y. užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos
lygį, valstybės narės negali tinkamai pasiekti pačios, o
dėl priežasčių, susijusių su tarpvalstybiniu oro taršos
pobūdžiu, jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali
patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5
straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje
nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas
būtina nurodytam tikslui pasiekti; 26) pagal 2011 m.
rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos
politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų[28] valstybės
narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimo apie
perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti
vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškinamos
direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių
atitinkamų dalių sąsajos. Teisės aktų leidėjas
mano, kad šios direktyvos atveju tokių dokumentų pateikimas yra
pagrįstas, PRIĖMĖ ŠIĄ
DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Dalykas Šioje direktyvoje nustatomos valstybėse
narėse į atmosferą išmetamų rūgštėjimą ir
eutrofikaciją sukeliančių teršalų, ozono pirmtakų,
pirminių kietųjų dalelių, antrinių kietųjų
dalelių pirmtakų ir kitų oro teršalų ribos, taip pat
reikalaujama parengti, priimti ir įgyvendinti nacionalines oro taršos
kontrolės programas ir stebėti išmetamus teršalus bei jų
poveikį ir apie tai teikti ataskaitas. 2 straipsnis Taikymo sritis Ši direktyva taikoma I priede nurodytiems
teršalams, išmetamiems iš visų šaltinių, esančių
valstybių narių teritorijoje, jų išskirtinėse
ekonominėse zonose ir taršos kontrolės zonose. 3 straipsnis Apibrėžtys Šioje direktyvoje vartojamų terminų
apibrėžtys: 1. teršalų išmetimas –
medžiagos išleidimas į atmosferą iš taškinio arba pasklidžiojo
šaltinio; 2. ozono pirmtakai – azoto
oksidai, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai, metanas ir anglies
monoksidas; 3. oro kokybės tikslai –
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2008/50/EB ir 2004/107/EB[29] nustatytos oro
kokybės ribinės vertės, siektinos vertės ir
įsipareigojimai dėl poveikio koncentracijos; 4. azoto oksidai (NOx) – azoto
oksidas ir azoto dioksidas, išreikšti kaip azoto dioksidas; 5. nemetaniniai lakieji
organiniai junginiai (NMLOJ) – visi antropogeninės kilmės organiniai
junginiai, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su
azoto oksidais gali susidaryti fotocheminių oksidatorių; 6. KD2,5 – kietosios
dalelės, kurių 50 proc. praeina pro joms pralaidžią
2,5 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatinio KD2,5
mėginių ėmimo ir matavimo metodo apraše EN 14907; 7. nacionalinis
išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimas – sumažintas
išmetamas medžiagos kiekis, kuris išreiškiamas sumažinto išmetamųjų
teršalų kiekio, nustatomo lyginant bendrą baziniais metais
(2005 m.) išleistų teršalų kiekį ir bendrą tiksliniais
kalendoriniais metais išleistų teršalų kiekį, procentine dalimi
ir kurio valstybė narė privalo neviršyti; 8. nusileidimo ir pakilimo
ciklas – ciklas, apimantis orlaivio įriedėjimą ir
išriedėjimą žeme, pakilimą, aukštėjimą,
artėjimą, nusileidimą ir visus kitus jo manevrus, atliekamus
mažesniame nei 3 000 pėdų aukštyje; 9. tarptautinis jūrų
eismas – su bet kurios valstybės vėliava plaukiojančių
laivų (išskyrus žvejybos laivus), kurie išvyksta iš vienos šalies
teritorijos ir atvyksta į kitos šalies teritoriją, reisai jūroje
ir priekrančių vandenyse; 10. išmetamųjų
teršalų kontrolės rajonas – specialus jūros rajonas, nustatytas
pagal Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos
(MARPOL) VI priedą; 11. taršos kontrolės zona –
jūros rajonas, kuris driekiasi ne toliau kaip 200 jūrmylių nuo
bazinių linijų, nuo kurių matuojamas teritorinės jūros
plotis, ir kurį taršos iš laivų prevencijos, mažinimo bei
kontrolės tikslais, vadovaudamasi taikomomis tarptautinėmis
taisyklėmis ir standartais, nustato valstybė narė; 12. juodoji anglis – šviesą
sugeriančios anglinės kietosios dalelės. 4 straipsnis Nacionaliniai išmetamųjų teršalų
mažinimo įsipareigojimai 1. Valstybės narės,
laikydamosi II priede nustatytų, nuo 2020 m. ir 2030 m.
taikomų nacionalinių išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimų, riboja bent šių per metus išmetamų
antropogeninės kilmės teršalų kiekį: sieros dioksido (SO2),
azoto oksidų (NOx), nemetaninių lakiųjų organinių
junginių (NMLOJ), amoniako (NH3), kietųjų
dalelių (KD2,5) ir metano (CH4). 2. Nepažeisdamos 1 dalies,
valstybės narės imasi visų būtinų priemonių,
dėl kurių nereikėtų patirti neproporcingų
išlaidų, kad 2025 m. apribotų savo išmetamuosius
atropogeninės kilmės SO2, NOx, NMVOC, NH3, PM2,5 ir CH4 teršalus. Tų
išmetamųjų teršalų lygiai nustatomi remiantis parduotu kuro
kiekiu ir pagal linijinę mažinimo trajektoriją, jungiančią
2020 m. nustatytus išmetamųjų teršalų lygius ir pagal
teršalų mažinimo įsipareigojimus 2030 m. nustatytus
išmetamųjų teršalų lygius. Jei valstybės narės 2025 m.
išmetamųjų teršalų pagal nustatytą trajektoriją
apriboti negali, to priežastis paaiškina Komisijai pagal 9 straipsnį
teikiamose ataskaitose. 3. Siekiant laikytis 1 ir 2
dalyse nustatytų įsipareigojimų, į apskaitą
neįtraukiami šie išmetamieji teršalai: (a)
orlaivių išmetamieji teršalai, išskyrus
teršalus, išmetamus per nusileidimo ir pakilimo ciklą; (b)
Kanarų salose, Prancūzijos užjūrio
departamentuose, Madeiroje ir Azorų salose išmetami teršalai; (c)
nacionalinio jūrų eismo sektoriuje,
vykdant reisus į b punkte nurodytas teritorijas ir iš jų, išmetami
teršalai; (d)
nepažeidžiant 5 straipsnio 1 dalies, tarptautinio
jūrų eismo sektoriuje išmetami teršalai. 5 straipsnis Lankstumo priemonės 1. Siekdamos laikytis
2025 m. tarpinių išmetamųjų teršalų lygių,
nustatytų pagal 4 straipsnio 2 dalį, ir II priede nustatytų nacionalinių
išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, kurie
2030 m. ir vėlesniu laikotarpiu taikomi NOx, SO2
ir KD2,5, valstybės narės gali tarptautinio jūrų
eismo sektoriuje sumažintu išmetamųjų NOx, SO2
ir KD2,5 teršalų kiekiu kompensuoti tais pačiai metais iš
kitų šaltinių išmestą NOx, SO2 ir KD2,5
kiekį, jei laikomasi šių sąlygų: (a)
išmetamųjų teršalų sumažinama
jūrų rajonuose, kurie yra valstybių narių teritorinėse
jūrose, išskirtinėse ekonominėse zonose ar taršos kontrolės
zonose, jei jos yra nustatytos; (b)
valstybės narės priėmė ir
įgyvendina veiksmingas stebėsenos ir tikrinimo priemones, kad
būtų užtikrintas tinkamas šios lankstumo priemonės naudojimas; (c)
valstybės narės priėmė
priemones, kuriomis tarptautinio jūrų eismo sektoriuje išmetamą
NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį siekia sumažinti labiau nei
laikydamosi išmetamiems NOx, SO2 ir KD2,5 taikomų
Sąjungos standartų, ir tinkamai išreiškė skaičiais taikanti
šias priemones papildomai sumažintą išmetamųjų teršalų
kiekį; (d)
išmetamiesiems teršalams kompensuoti nepanaudojo
daugiau kaip 20 % sumažinto išmetamųjų NOx, SO2 ir KD2,5
teršalų kiekio, apskaičiuojamo pagal c punktą, su sąlyga,
kad taikydamos šią kompensacijos priemonę laikosi II priede
nustatytų 2020 m. nacionalinių išmetamųjų teršalų
mažinimo įsipareigojimų. 2. Valstybės narės
gali drauge įgyvendinti II priede nurodytus išmetamo metano kiekio
mažinimo įsipareigojimus ir laikytis tarpinių išmetamo metano
lygių, jei laikosi šių sąlygų: (a)
laikosi visų pagal Sąjungos teisę,
įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą
Nr. 406/2009/EB, priimtų taikytinų reikalavimų ir
sąlygų; (b)
priėmė ir įgyvendina veiksmingas
nuostatas, kad būtų užtikrintas tinkamas bendro įgyvendinimo
priemonės naudojimas. 3. Valstybės narės
gali pagal IV priedą sudaryti patikslintus metinius nacionalinius
išmetamųjų SO2, NOx, NH3, NMLOJ ir KD2,5
inventorius, jei taikant patobulintus išmetamųjų teršalų
inventorizavimo metodus, atnaujintus mokslinėmis žiniomis,
nebūtų užtikrinta atitiktis jų nacionaliniams
išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimams arba
nebūtų laikomasi tarpinių išmetamųjų teršalų
lygių. 4. Valstybės narės,
ketinančios taikyti 1, 2 ir 3 dalis, apie tai informuoja Komisiją iki
metų, einančių prieš atitinkamus ataskaitinius metus,
rugsėjo 30 d. Teikiant informaciją nurodomi teršalai ir
susiję sektoriai ir, jei turima duomenų, poveikio mastas
nacionaliniams išmetamųjų teršalų inventoriams. 5. Komisija, Europos aplinkos
agentūrai padedant, atlieka peržiūrą ir įvertina, ar
konkrečiais metais naudojantis bet kuria iš lankstumo priemonių būtų
laikomasi susijusių reikalavimų ir kriterijų. Jei per devynis mėnesius nuo atitinkamos
ataskaitos, nurodytos 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, gavimo dienos Komisija
prieštaravimų nepareiškia, susijusi valstybė narė laiko, kad
naudojimuisi lankstumo priemone, dėl kurios teikta paraiška, yra
pritariama ir ja galima naudotis tuos metus. Jei, Komisijos nuomone,
naudojimasis lankstumo priemone neatitinka taikomų reikalavimų ir
kriterijų, ji priima sprendimą ir informuoja valstybę narę,
kad paraiška negali būti priimta. 6. Komisija, laikydamasi 14
straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti
įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatytos išsamios
naudojimosi 1, 2 ir 3 dalyse nurodytomis lankstumo priemonėmis
taisyklės. 6 straipsnis Nacionalinės oro taršos kontrolės programos
1. Siekdamos pagal 4
straipsnį apriboti savo metinius išmetamuosius antropogeninės
kilmės teršalus, valstybės narės pagal III priedo 2 dalį
parengia ir priima nacionalinę oro taršos kontrolės programą. 2. Valstybės narės,
rengdamos, priimdamos ir įgyvendindamos 1 dalyje nurodytą
programą: (a)
įvertina, kokį poveikį nacionaliniai
išmetamųjų teršalų šaltiniai gali turėti oro kokybei
jų teritorijose ir kaimyninėse valstybėse narėse, prireikus
taikydamos pagal Tolimųjų pernašų Europoje monitoringo ir
įvertinimo programą (angl. EMEP) surinktus duomenis ir parengtus
metodus; (b)
atsižvelgia į poreikį mažinti į
atmosferą išmetamus teršalus, siekdamos savo teritorijose ir, jei taikoma,
kaimyninėse valstybėse narėse įgyvendinti oro kokybės
tikslus; (c)
imdamosi priemonių savo nacionaliniams KD2,5
kiekio mažinimo įsipareigojimams įvykdyti, pirmenybę teikia
priemonėms, kuriomis būtų mažinamas jose išmetamas juodosios
angies kiekis; (d)
užtikrina derėjimą su kitais susijusiais
planais ir programomis, parengtais remiantis valstybių narių ir
Sąjungos teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Valstybės narės, siekdamos įvykdyti
susijusius nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimus, į programas, kiek reikia, įtraukia III priedo 1
dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų mažinimo priemones arba
lygiavertį poveikį aplinkai turinčias priemones. 3. Nacionalinė oro taršos
kontrolės programa atnaujinama kas dvejus metus. 4. Nepažeidžiant 3 dalies,
nacionalinėje oro taršos kontrolės programoje numatyta išmetamųjų
teršalų mažinimo politika ir priemonės atnaujinamos per 12
mėnesių, jei: (a)
nesilaikoma 4 straipsnyje nustatytų
įsipareigojimų arba yra pavojus, kad jų nebus laikomasi; (b)
valstybės narės nusprendžia pasinaudoti
bet kuria iš 5 straipsnyje nustatytų lankstumo priemonių. 5. Valstybės narės,
vadovaudamosi susijusiais Sąjungos teisės aktais, konsultuojasi su
visuomene ir kompetentingomis valdžios institucijomis – visais lygmenimis
atsakingomis už konkrečius aplinkosaugos klausimus oro taršos, kokybės
ir valdymo srityse, todėl greičiausiai susijusiomis su
nacionalinių oro taršos programų įgyvendinimu – dėl
nacionalinės oro taršos kontrolės programos projekto ir visų
svarbių atnaujinimų, prieš juos galutinai priimdamos. Jei taikoma,
vadovaujantis susijusiais Sąjungos teisės aktais užtikrinamos
tarpvalstybinės konsultacijos. 6. Komisija palengvina
programų rengimą ir įgyvendinimą, prireikus keičiantis
gerąją patirtimi. 7. Komisijai pagal 13
straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,
kuriais III priedo 1 dalis būtų priderinta prie technikos pažangos. 8. Komisija gali parengti
nacionalinių oro taršos kontrolės programų rengimo ir
įgyvendinimo gaires. 9. Be to, Komisija gali priimti
įgyvendinimo aktus, kuriuose nurodytų, kokia forma turi būti parengtos
valstybių narių oro taršos kontrolės programos ir kokia
informacija jose turi būti pateikta. Šie įgyvendinimo aktai priimami
laikantis 14 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 7 straipsnis Išmetamųjų teršalų inventoriai ir
prognozės 1. Valstybės narės,
vadovaudamosi I priedo A lentelėje nustatytais reikalavimais, parengia ir
kasmet atnaujina nacionalinius toje pačioje lentelėje nustatytų
išmetamųjų teršalų inventorius. Valstybės narės, vadovaudamosi I priedo
B lentelėje nustatytais reikalavimais, turėtų parengti ir kasmet
atnaujinti nacionalinius toje pačioje lentelėje nustatytų
išmetamųjų teršalų inventorius. 2. Valstybės narės,
vadovaudamosi I priedo C lentelėje nustatytais reikalavimais, parengia ir
kas dvejus metus atnaujina toje pačioje lentelėje nustatytų
išmetamųjų teršalų erdvinio pasiskirstymo inventorius,
didelių sutelktųjų šaltinių inventorius ir prognozes. 3. Kartu su 1 ir 2 dalyse
nurodytais išmetamųjų teršalų inventoriais ir prognozėmis,
laikantis I priedo D lentelėje nustatytų reikalavimų, pateikiama
informacinė inventoriaus ataskaita. 4. Valstybės narės,
kurios taiko lankstumo priemonę pagal 5 straipsnio 1 dalį,
atitinkamų metų informacinėje inventoriaus ataskaitoje nurodo
šią informaciją: (a)
NOx, SO2 ir KD2,5 kiekį,
kuris būtų išmestas, jei nebūtų nustatytas
išmetamųjų teršalų kontrolės rajonas; (b)
išmetamųjų teršalų sumažinimo
lygį, kurį pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą pavyko pasiekti
valstybei narei priklausančioje išmetamųjų teršalų
kontrolės rajono dalyje; (c)
šios lankstumo priemonės taikymo mastą; (d)
bet kokius papildomus duomenis, kurie,
valstybės narės nuomone, padėtų Komisijai ir jai
padedančiai Europos aplinkos agentūrai atlikti išsamų
sąlygų, kuriomis įgyvendinama lankstumo priemonė, vertinimą. 5. Valstybės narės,
pasirinkusios 5 straipsnio 2 dalyje numatytą lankstumo priemonę,
pateikia atskirą ataskaitą, kad Komisija galėtų atlikti
peržiūrą ir įvertinti, ar laikomasi tos nuostatos
reikalavimų. 6. Valstybės narės,
pasirinkusios 5 straipsnio 3 dalyje numatytą lankstumo priemonę,
į atitinkamų metų informacinę inventoriaus ataskaitą
įtraukia IV priedo 4 dalyje nustatytą informaciją, kad Komisija
galėtų atlikti peržiūrą ir įvertinti, ar laikomasi tos
nuostatos reikalavimų. 7. Išmetamųjų
teršalų inventorius, įskaitant patikslintus inventorius, prognozes ir
informacinę inventoriaus ataskaitą, valstybės narės rengia
vadovaudamosi IV priedu. 8. Komisija, kuriai padeda
Europos aplinkos agentūra, remdamasi 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta
informacija, kasmet parengia ir atnaujina visų I priede nurodytų
išmetamųjų teršalų Sąjungos masto inventorius, prognozes ir
informacinę inventoriaus ataskaitą. 9. Komisijai pagal 13
straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,
kuriais būtų priderinti I priede nurodomi ataskaitų teikimo terminai,
o IV priedas būtų priderintas prie technikos ir mokslo pažangos. 8 straipsnis Oro taršos poveikio stebėsena 1. Valstybės narės,
jei įmanoma, užtikrina neigiamo oro taršos poveikio ekosistemoms
stebėseną, vadovaudamosi V priede nustatytais reikalavimais. 2. Valstybės narės oro
taršos poveikio stebėseną prireikus derina su kitomis remiantis
Sąjungos teisės aktais, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvas 2008/50/EB ir 2000/60/EB[30],
parengtomis stebėsenos programomis. 3. Komisijai pagal 13 straipsnį
suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais V priedas
būtų priderintas prie technikos ir mokslo pažangos. 9 straipsnis Valstybių narių teikiamos ataskaitos 1. Valstybės narės
savo nacionalines oro taršos kontrolės programas Komisijai teikia [per
tris mėnesius nuo 17 straipsnyje nurodytos datos; datą įrašo
Europos Sąjungos leidinių biuras] ir vėliau jas atnaujina kas
dvejus metus. Jei nacionalinė oro taršos kontrolės
programa yra atnaujinama pagal 6 straipsnio 4 dalį, susijusi valstybė
narė apie tai Komisijai praneša per du mėnesius. 2. Nuo 2017 m.
valstybės narės, laikydamosi I priede nustatytų ataskaitų
teikimo datų, Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai pateikia savo
nacionalinius išmetamųjų teršalų inventorius, prognozes, erdvinio
išmetamųjų teršalų pasiskirstymo inventorius, didelių
sutelktųjų tų teršalų šaltinių inventorius, taip pat
ataskaitas, nurodytas 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir, jei taikoma, 7
straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse. Šie pranešimai dera su Tolimų tarpvalstybinių
oro teršalų pernašų konvencijos sekretoriatui teikiamomis
ataskaitomis. 3. Valstybės narės
ataskaitas apie jose išmetamą CH4 kiekį ir išmetamo CH4
kiekio prognozes teikia pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą
(ES) Nr. 525/2013[31]. 4. Komisija, Europos aplinkos
agentūrai ir valstybėms narėms padedant, reguliariai
peržiūri nacionalinio išmetamųjų teršalų inventoriaus
duomenis. Per tokią peržiūrą: (a)
atliekamos patikros, siekiant patikrinti pateiktos
informacijos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą
ir išsamumą; (b)
atliekamos patikros, siekiant nustatyti atvejus,
kai inventoriaus duomenys parengiami nesilaikant pagal tarptautinę
teisę ir, visų pirma, Tolimų tarpvalstybinių oro
teršalų pernašų konvenciją nustatytų reikalavimų; (c)
konsultuojantis su valstybėmis narėmis,
atitinkamais atvejais apskaičiuojamos būtinos susijusios
techninės pataisos. 5. Valstybės narės
Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai praneša šią 8 straipsnyje
nurodytą informaciją: (a)
[iki 17 straipsnyje nurodytos datos; datą
įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras] ir paskui kas ketverius
metus – stebėsenos vietas ir susijusius stebimus rodiklius; (b)
per [vienus metus nuo 17 straipsnyje nurodytos
datos; datą įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras] ir
paskui kas ketverius metus – privalomų rodiklių matuojamas vertes. 10 straipsnis Komisijos teikiamos ataskaitos 1. Komisija ne rečiau kaip
kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šios direktyvos
įgyvendinimo pažangos ataskaitas, ir, be kita ko, įvertina šios
direktyvos reikšmę siekiant joje nustatytų tikslų. Komisija, laikydamasi pirmiau nurodytų
sąlygų, bet kuriuo atveju teikia ataskaitą už 2025 m. metus
ir į ją taip pat įtraukia informaciją apie tai, kaip
laikomasi 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų tarpinių
išmetamųjų teršalų lygių, o jų nesilaikymo atveju
nurodo to priežastis. Ji nustato, ar reikalingi tolesni veiksmai, be kita ko,
atsižvelgdama į jų įgyvendinimo poveikį sektoriams. 2. 1 dalyje nurodytose
ataskaitose gali būti pateikiamas šios direktyvos poveikio aplinkai, taip
pat socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas. 11 straipsnis Galimybė susipažinti su informacija 1. Valstybės narės,
laikydamosi Direktyvos 2003/4/EB, užtikrina, kad ši informacija būtų
aktyviai ir sistemingai skleidžiama visuomenėje, ją skelbdamos viešai
prieinamoje interneto svetainėje: (a)
nacionalinės oro taršos kontrolės
programos ir visi jų atnaujinimai; (b)
nacionaliniai išmetamųjų teršalų
inventoriai, atitinkamais atvejais įskaitant patikslintus
išmetamųjų teršalų inventorius, nacionalinės išmetamųjų
teršalų prognozės, informacinės inventorių ataskaitos, taip
pat Komisijai pagal 9 straipsnį pateikiamos papildomos ataskaitos ir
informacija. 2. Komisija, laikydamasi Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1367/2006[32], užtikrina
aktyvią ir sistemingą informacijos sklaidą visuomenėje,
visos Sąjungos išmetamųjų teršalų inventorius, prognozes ir
informacines inventorių ataskaitas skelbdama viešai prieinamoje interneto
svetainėje. 12 straipsnis Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis ir veiksmų
koordinavimas su tarptautinėmis organizacijomis Sąjunga ir valstybės narės
atitinkamai siekia vykdyti dvišalį ir daugiašalį
bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis ir koordinuoti
veiksmus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Jungtinių
Tautų aplinkos programos įgyvendinimo organizacija, Jungtinių
Tautų Europos ekonomikos komisija, Tarptautine jūrų organizacija
ir Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, be kita ko, keisdamosi
informacija, susijusia su techniniais ir moksliniais tyrimais bei plėtra
ir taip siekdamos sudaryti geresnį pagrindą, kuriuo remiantis
būtų mažinami išmetamieji teršalai. 13 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis
sąlygomis. 2. 6 straipsnio 7 dalyje, 7
straipsnio 9 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai
Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos
įsigaliojimo dienos. 3. Europos Parlamentas arba
Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 7 dalyje, 7 straipsnio 9 dalyje ir 8
straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu
dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja
kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro
poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Apie priimtą
deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos
Parlamentui ir Tarybai. 5. Pagal 6 straipsnio 7
dalį, 7 straipsnio 9 dalį ir 8 straipsnio 3 dalį priimtas
deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius nuo
pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei
Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar
nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša
Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos
iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 14 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda pagal
Direktyvos 2008/50/EB 29 straipsnį įsteigtas Aplinkos oro
kokybės komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente
(ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 15 straipsnis Sankcijos Valstybės narės nustato
sankcijų taikymo pažeidus pagal šią direktyvą priimtas
nacionalines nuostatas taisykles ir imasi visų būtinų
priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos.
Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir
atgrasančios. 16 straipsnis Direktyvos 2003/35/EB dalinis pakeitimas Direktyvos 2003/35/EB I priedas papildomas
šiuo g punktu: „g) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
XXXX/XX/ES dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą
išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama
Direktyva 2003/35/EB*, 6 straipsnio 1 dalis * OL L XX, XXXX XX XX, p. X)“ 17 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės
užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai,
būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip
nuo [aštuoniolika mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo;
datą įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų
teisės aktų nuostatų tekstą. Valstybės narės, priimdamos tas
nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia
nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato
valstybės narės. 2. Valstybės narės
pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų
nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 18 straipsnis Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2001/81/EB panaikinama nuo [data, nurodyta šios direktyvos 17
straipsnyje; ją įrašo Europos Sąjungos leidinių biuras]. Tačiau toliau taikomos šios panaikintos
direktyvos nuostatos: (a)
1 straipsnis ir I priedas – iki 2019 m.
gruodžio 31 d.; (b)
7 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 8 straipsnio 1 dalis
– iki [data, nurodyta šios direktyvos 17 straipsnyje; ją įrašo
Europos Sąjungos leidinių biuras]. Nuorodos į panaikintą direktyvą
laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal VI
priede pateiktą atitikmenų lentelę. 2. Iki 2019 m. gruodžio
31 d. valstybės narės gali taikyti šios direktyvos 5 straipsnio
3 dalį, laikydamosi Direktyvos 2001/81/EB 4 straipsnyje ir I priede
nustatytų išmetamųjų teršalų ribų. 19 straipsnis Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą
dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 20 straipsnis Adresatai Ši direktyva skirta valstybėms
narėms. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų
išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27,
p. 22). [2] Jungtinių Tautų Europos ekonominės
komisijos (JT EEK) 1999 m. Tolimų tarpvalstybinių oro
teršalų pernašų konvencijos protokolas dėl rūgštėjimo,
eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo. [3] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos
švaraus oro programa“, COM(2013) [xxx]. [4] Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 galutinis, 2010
3 3. [5] Komisijos komunikatas „Sumanus reguliavimas Europos
Sąjungoje“, COM(2010) 543 galutinis, 2010 10 8. [6] Komisijos komunikatas „Visų pirma galvokime apie
mažuosius“ Europos iniciatyva „Small Business Act“, COM(2008) 394
galutinis, 2008 6 25. [7] Per konsultacijas naudoti du klausimynai: į
trumpesnį, plačiajai visuomenei skirtą klausimyną iš viso
atsakė 1 934 asmenys, o į ilgesnį, skirtą ekspertams
ir suinteresuotosioms šalims – 371 subjektai. Žr. http://ec.europa.eu/environment/consultations/air_pollution_en.htm. [8] Rezultatai pateikti 2013 m. „Eurobarometre“. [9] Su išsamiais rezultatais galima susipažinti EAA
ataskaitoje Nr. 7/2013. [10] 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių
pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki
2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų
emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136). [11] 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą
rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies
keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl
visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus
(OL L 156, 2003 6 25, p. 17). [12] 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti
su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą
90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26). [13] OL C,, p.. [14] OL C,, p.. [15] 2005 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatas
Tarybai ir Europos Parlamentui „Teminė oro taršos strategija“,
COM(2005) 446 galutinis. [16] 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam
tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų
(OL L 309, 2001 11 27, p. 22). [17] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui
„Europos švaraus oro programa“, COM (2013)[xxx]. [18] Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl
bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m.
„Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ pasiūlymas,
COM(2012) 710, 2012 11 29. [19] 2003 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimas 2003/507/EB
dėl Europos bendrijos prisijungimo prie 1979 m. Tolimų
tarpvalstybinių oro teršalų pernašų Konvencijos Protokolo
dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (OL L 179, 2003 7 17, p. 1). [20] Tarybos sprendimas 2013/xxxx/ES dėl 1979 m.
Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999
m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono
mažinimo pakeitimo priėmimo (OL L..., p...). [21] 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva
1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro
rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB
(OL L 121, 1999 5 11, p. 13). [22] 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento
ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių
pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių
dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki
2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų
emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136). [23] 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio
oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1). [24] 2008 m. spalio 20 d. Tarybos sprendimas 2008/871/EB dėl 1991 m. JT EEK Espo
konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste
Strateginio aplinkos vertinimo protokolo patvirtinimo Bendrijos vardu
(OL L 308, 2008 11 19, p. 33). [25] 2003 m. sausio 28 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės
galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (OL L 41,
2003 2 14, p. 26). [26] 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2003/35/EB, nustatanti visuomenės dalyvavimą
rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies
keičianti Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl
visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus
(OL L 156, 2003 6 25, p. 17). [27] 2011 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo
nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55,
2011 2 28, p. 13). [28] OL C 369, 2011 12 17, p. 14. [29] 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir
policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL
L 23, 2005 1 26, p. 3–16). [30] 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens
politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22,
p. 1). [31] 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą
sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir
kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens
informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas
Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13). [32] 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos
dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo
priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos
klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams
(OL L 264, 2006 9 25, p. 13). I PRIEDAS
Į atmosferą
išmetamų teršalų stebėsena ir ataskaitų teikimas A. Metinių ataskaitų
apie išmetamuosius teršalus teikimo reikalavimai, nurodyti 7 straipsnio 1
dalies pirmoje pastraipoje Elementas || Teršalai || Laiko eilutė || Ataskaitų teikimo datos Bendras valstybėje narėje išmestų teršalų kiekis pagal šaltinio kategoriją, nustatytą NFR1), įskaitant papildomą informaciją || - SO2, NOX, NMLOJ, NH3, CO - sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb)* - POT** (bendras policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA) kiekis ir benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, dioksinai ir furanai, polichlorinuoti bifenilai (PCB), heksachlorobenzenas (HCB)) || Kasmet nuo 1990 m. iki metų, nustatomų iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2) || vasario 15 d.**** Bendras valstybėje narėje išmestų teršalų kiekis pagal šaltinio kategoriją, nustatytą NFR || - KD2,5, KD10*** ir juodoji anglis || Kasmet nuo 2000 m. iki metų, nustatomų iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2) || vasario 15 d.**** Bendras valstybėje narėje išmestų teršalų kiekis pagal šaltinio kategoriją || - CH4 || Kasmet nuo 2005 m. iki metų, nustatomų iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2) || vasario 15 d.**** Preliminarus valstybėje narėje išmetamų teršalų kiekis pagal sugrupuotą NFR2) || - SO2, NOX, NH3, NMLOJ, KD2,5 || Kasmet už metus, einančius prieš ataskaitinius metus (X-1) || rugsėjo 30 d. 1) Į
atmosferą išmetamų teršalų nomenklatūra (angl. Nomenclature
for Reporting, NFR), numatyta Tolimų tarpvalstybinių oro
teršalų pernašų konvencijoje 2) Sugrupuota
į sektorius, kaip nustatyta Tolimų tarpvalstybinių oro
teršalų pernašų konvencijos ataskaitų teikimo gairių IV
priede * Cd (kadmis), Hg
(gyvsidabris), Pb (švinas) ** POT (patvarieji
organiniai teršalai) *** KD10 –
kietosios dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią
10 μm aerodinaminio skersmens angą, kaip nustatyta pamatinio KD10
mėginių ėmimo ir matavimo metodo apraše EN 12341 **** Pataisytos
ataskaitos pakartotinai pateikiamos ne vėliau kaip per keturias savaites
ir jose išsamiai paaiškinami atlikti pataisymai. B. Metinių ataskaitų
apie išmetamuosius teršalus teikimo reikalavimai, nurodyti 7 straipsnio 1
dalies antroje pastraipoje Elementas || Teršalai || Laiko eilutė || Ataskaitos teikimo data Bendras valstybėje narėje išmestų teršalų kiekis pagal NFR nustatytą šaltinio kategoriją || - sunkieji metalai (As, Cr, Cu, Ni, Se ir Zn ir jų junginiai)* - BSDK** || Kasmet nuo 1990 m. (dėl BSKD – nuo 2000 m.) iki metų, nustatomų iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2) || vasario 15 d. * As (arsenas),
Cr (chromas), Cu (varis), Ni (nikelis), Se (selenas), Zn (cinkas) ** BSDK (bendras
suspenduotų dalelių kiekis) C. Nuo 2017 m. kas dvejus
metus teikiamų ataskaitų apie išmetamuosius teršalus ir jų
prognozes reikalavimai, nurodyti 7 straipsnio 2 dalyje Elementas || Teršalai || Laiko eilutė ir (arba) tiksliniai metai || Ataskaitų teikimo datos Nacionaliniai išmetamųjų teršalų koordinatiniai duomenys pagal šaltinio kategoriją (angl. santrumpa GNFR) || - SO2, NOX, NMLOJ, CO, NH3, KD10, KD2,5 - sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb) - POT (bendras PAA kiekis, HCB, PCB, dioksinai ir furanai) - Juodoji anglis (jei turima duomenų) || Kas dvejus metus už metus, nustatomus iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2) || gegužės 1 d.* Sutelktieji šaltiniai pagal šaltinio kategoriją (angl. santrumpa GNFR) || - SO2, NOX, NMLOJ, CO, NH3, KD10, KD2,5, - sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb), - POT (bendras PAA kiekis, HCB, PCB, dioksinai ir furanai) - Juodoji anglis (jei turima duomenų) || Kas dvejus metus už metus, nustatomus iš ataskaitinių metų atėmus 2 (X-2) || gegužės 1 d.* Numatomas išmetamųjų teršalų kiekis pagal sugrupuotą NFR || - SO2, NOX, NH3, NMLOJ, KD2,5 ir juodoji anglis || Ataskaitos teikiamos kas dvejus metus ir į jas įtraukiami kiekvienų metų nuo X metų iki 2030 m. (ir, jei įmanoma, iki 2040 ir 2050 m.) duomenys || kovo 15 d. Numatomas išmetamųjų teršalų kiekis pagal sugrupuotas šaltinių kategorijas || - CH4 || kovo 15 d. * Pataisytos
ataskaitos pakartotinai pateikiamos per keturias savaites ir jose išsamiai
paaiškinami atlikti pataisymai. D. Metinės ataskaitos apie
7 straipsnio 3 dalyje nurodytą informacinę inventoriaus
ataskaitą teikimas Elementas || Teršalai || Laiko eilutė ir (arba) tiksliniai metai || Ataskaitų teikimo datos Informacinė inventoriaus ataskaita || - SO2, NOX, NMLOJ, NH3, CO, BSDK, KD2,5, KD10 ir juodoji anglis - sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb, As, Cr, Cu, Ni, Se, Zn) - POT (bendras PAA kiekis ir benzo(a)pirenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, dioksinai ir furanai, PCB, HCB) || Visais metais (kaip nurodyta A, B ir C lentelėse) || kovo 15 d. II PRIEDAS
Nacionaliniai
išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimai A lentelė. Išmetamo sieros
dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir
nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekio
mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro, baziniai metai – 2005 m. Valstybė narė || Sumažintina SO2 dalis, palyginti su 2005 m. || Sumažintina NOx dalis, palyginti su 2005 m. || Sumažintina NMLOJ dalis, palyginti su 2005 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m. || || Bet kuriais metais nuo 2030 m. || Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m. || || Bet kuriais metais nuo 2030 m. || Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m. || || Bet kuriais metais nuo 2030 m. Belgija || 43 % || || 68 % || 41 % || || 63 % || 21 % || || 44 % Bulgarija || 78 % || || 94 % || 41 % || || 65 % || 21 % || || 62 % Čekija || 45 % || || 72 % || 35 % || || 66 % || 18 % || || 57 % Danija || 35 % || || 58 % || 56 % || || 69 % || 35 % || || 59 % Vokietija || 21 % || || 53 % || 39 % || || 69 % || 13 % || || 43 % Estija || 32 % || || 71 % || 18 % || || 61 % || 10 % || || 37 % Graikija || 74 % || || 92 % || 31 % || || 72 % || 54 % || || 67 % Ispanija || 67 % || || 89 % || 41 % || || 75 % || 22 % || || 48 % Prancūzija || 55 % || || 78 % || 50 % || || 70 % || 43 % || || 50 % Kroatija || 55 % || || 87 % || 31 % || || 66 % || 34 % || || 48 % Airija || 65 % || || 83 % || 49 % || || 75 % || 25 % || || 32 % Italija || 35 % || || 75 % || 40 % || || 69 % || 35 % || || 54 % Kipras || 83 % || || 95 % || 44 % || || 70 % || 45 % || || 54 % Latvija || 8 % || || 46 % || 32 % || || 44 % || 27 % || || 49 % Lietuva || 55 % || || 72 % || 48 % || || 55 % || 32 % || || 57 % Liuksemburgas || 34 % || || 44 % || 43 % || || 79 % || 29 % || || 58 % Vengrija || 46 % || || 88 % || 34 % || || 69 % || 30 % || || 59 % Мalta || 77 % || || 98 % || 42 % || || 89 % || 23 % || || 31 % Nyderlandai || 28 % || || 59 % || 45 % || || 68 % || 8 % || || 34 % Austrija || 26 % || || 50 % || 37 % || || 72 % || 21 % || || 48 % Lenkija || 59 % || || 78 % || 30 % || || 55 % || 25 % || || 56 % Portugalija || 63 % || || 77 % || 36 % || || 71 % || 18 % || || 46 % Rumunija || 77 % || || 93 % || 45 % || || 67 % || 25 % || || 64 % Slovėnija || 63 % || || 89 % || 39 % || || 71 % || 23 % || || 63 % Slovakija || 57 % || || 79 % || 36 % || || 59 % || 18 % || || 40 % Suomija || 30 % || || 30 % || 35 % || || 51 % || 35 % || || 46 % Švedija || 22 % || || 22 % || 36 % || || 65 % || 25 % || || 38 % Jungtinė Karalystė || 59 % || || 84 % || 55 % || || 73 % || 32 % || || 49 % ES-28 || 59 % || || 81 % || 42 % || || 69 % || 28 % || || 50 % B lentelė. Išmetamo amoniako
(NH3), smulkių kietųjų dalelių (KD2,5)
ir metano (CH4) kiekio mažinimo įsipareigojimai. Parduota kuro,
baziniai metai – 2005 m. Valstybė narė || Sumažintina NH3 dalis, palyginti su 2005 m. || Sumažintina KD2,5 dalis, palyginti su 2005 m. || Sumažintina CH4 dalis, palyginti su 2005 m. Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m. || || Bet kuriais metais nuo 2030 m. || Bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m. || || Bet kuriais metais nuo 2030 m. || || Bet kuriais metais nuo 2030 m. Belgija || 2 % || || 16 % || 20 % || || 47 % || || 26 % Bulgarija || 3 % || || 10 % || 20 % || || 64 % || || 53 % Čekija || 7 % || || 35 % || 17 % || || 51 % || || 31 % Danija || 24 % || || 37 % || 33 % || || 64 % || || 24 % Vokietija || 5 % || || 39 % || 26 % || || 43 % || || 39 % Estija || 1 % || || 8 % || 15 % || || 52 % || || 23 % Graikija || 7 % || || 26 % || 35 % || || 72 % || || 40 % Ispanija || 3 % || || 29 % || 15 % || || 61 % || || 34 % Prancūzija || 4 % || || 29 % || 27 % || || 48 % || || 25 % Kroatija || 1 % || || 24 % || 18 % || || 66 % || || 31 % Airija || 1 % || || 7 % || 18 % || || 35 % || || 7 % Italija || 5 % || || 26 % || 10 % || || 45 % || || 40 % Kipras || 10 % || || 18 % || 46 % || || 72 % || || 18 % Latvija || 1 % || || 1 % || 16 % || || 45 % || || 37 % Lietuva || 10 % || || 10 % || 20 % || || 54 % || || 42 % Liuksemburgas || 1 % || || 24 % || 15 % || || 48 % || || 27 % Vengrija || 10 % || || 34 % || 13 % || || 63 % || || 55 % Мalta || 4 % || || 24 % || 25 % || || 80 % || || 32 % Nyderlandai || 13 % || || 25 % || 37 % || || 38 % || || 33 % Austrija || 1 % || || 19 % || 20 % || || 55 % || || 20 % Lenkija || 1 % || || 26 % || 16 % || || 40 % || || 34 % Portugalija || 7 % || || 16 % || 15 % || || 70 % || || 29 % Rumunija || 13 % || || 24 % || 28 % || || 65 % || || 26 % Slovėnija || 1 % || || 24 % || 25 % || || 70 % || || 28 % Slovakija || 15 % || || 37 % || 36 % || || 64 % || || 41 % Suomija || 20 % || || 20 % || 30 % || || 39 % || || 15 % Švedija || 15 % || || 17 % || 19 % || || 30 % || || 18 % Jungtinė Karalystė || 8 % || || 21 % || 30 % || || 47 % || || 41 % ES-28 || 6 % || || 27 % || 22 % || || 51 % || || 33 % III PRIEDAS
Nacionalinių oro taršos
kontrolės programų turinys 1 dalis Priemonės, kurios gali būti
įtraukiamos į nacionalinę oro taršos kontrolės
programą Valstybės narės, įgyvendindamos
1 dalyje nustatytas priemones, prireikus naudojasi Jungtinių Tautų
Europos ekonomikos komisijos (JTEEK) Amoniako išmetimo prevencijos ir mažinimo
gairėmis[1]
ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES[2] nustatytais geriausiais
prieinamais gamybos būdais. A. Išmetamo amoniako
kontrolės priemonės 1.
Valstybės narės, remdamosi 2001 m.
JTEEK Geros žemės ūkio praktikos, susijusios su išmetamo amoniako
kiekio mažinimu, pagrindų kodeksu[3],
parengia nacionalinį patariamąjį gerosios žemės ūkio
praktikos, susijusios su išmetamo amoniako kiekio mažinimu, kodeksą,
kurį sudaro bent šie elementai: (a)
azoto valdymas, atsižvelgiant į visą
azoto ciklą; (b)
gyvulių šėrimo strategijos, (c)
mažai taršūs mėšlo skleidimo metodai; (d)
mažai taršios mėšlo laikymo sistemos; (e)
mažai taršios mėšlo apdorojimo ir kompostavimo
sistemos; (f)
mažai taršios gyvūnų laikymo sistemos; (g)
mažai taršūs mineralinių trąšų
naudojimo metodai. 2.
Valstybės narės sudaro nacionalinį
azoto balansą, kad remdamosi JTEEK Azoto balansų gairėmis[4] galėtų
stebėti bendro žemės ūkio sektoriuje išmetamo chemiškai aktyvaus
azoto kiekio, įskaitant amoniaką, azoto suboksidą, amonį,
nitratus ir nitritus, pokyčius. 3.
Valstybės narės mažina iš
neorganinių trąšų išmetamą amoniako kiekį, taikydamos
šiuos metodus: (a)
draudimą naudoti amonio karbonato trąšas;
(b)
karbamido trąšos kai tik įmanoma
pakeičiamos amonio nitrato trąšomis; (c)
jei toliau naudojamos karbamido trąšos,
naudojami metodai, kuriuos taikant, kaip įrodyta, išmetamas amoniako
kiekis sumažėja bent 30 %, palyginti su naudojant amoniakui skirtose
gairėse aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu; (d)
neorganinės trąšos paskleidžiamos
atsižvelgiant į numatomą tręšiamų kultūrinių
augalų ar pievų azoto ir fosforo poreikį, taip pat į
dirvožemyje esantį maistinių medžiagų kiekį ir dirvožemio
aprūpinimą maistinėmis trąšomis, naudojant kitas
trąšas. 4.
Valstybės narės iki 2022 m. sausio
1 d. mažina iš gyvulių mėšlo išmetamą azoto kiekį,
taikydamos šiuos metodus: (a)
mažina teršalų, išmetamų ariamą
žemę ir pievas tręšiant srutomis ir kietu mėšlu, kiekį,
naudodamos metodus, pagal kuriuos išmetamųjų teršalų
sumažėja bent 30 %, palyginti su naudojant amoniakui skirtose
gairėse aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu, ir
tenkindamos šias sąlygas: i) mėšlas ir srutos skleidžiami tik
atsižvelgiant į numatomą tręšiamų kultūrinių
augalų ar pievų maistinių azoto ir fosforo medžiagų
poreikį, taip pat į dirvožemyje esantį maistinių
medžiagų kiekį ir dirvožemio aprūpinimą maistinėmis
trąšomis, naudojant kitas trąšas. ii) mėšlas ir srutos neskleidžiami, jei
tręšiama žemė yra įmirkusi, užtvindyta, įšalusi ar padengta
sniegu; iii) pievoje srutos paskleidžiamos naudojant
prikabinamąją žarną, prikabinamąją pavažą arba
negiliai ar giliai įpurškiant; iv) ant ariamos žemės paskleidžiamas
mėšlas ir srutos įterpiamos į dirvožemį per keturias
valandas nuo paskleidimo. (b)
mažina teršalų, išmetamų iš mėšlo
saugojimo vietų, esančių ne gyvūnų laikymo patalpose,
kiekį, naudodamos šiuos metodus: i) srutų saugyklose, pastatytose po
2022 m. sausio 1 d., naudojamos mažai taršios saugojimo sistemos ar
metodai, pagal kuriuos, kaip įrodyta, išmetamo amoniako kiekis
sumažėja bent 60 %, palyginti su naudojant amoniakui skirtose
gairėse aprašytą pamatinį metodą išmetamu kiekiu, o jei
naudojamos esamos srutų saugyklos, – išmetamas amoniako kiekis
sumažėja bent 40 %; ii) kieto mėšlo saugyklos yra
uždengiamos; iii) ūkiai turi turėti pakankamus
mėšlo saugojimo pajėgumus, kad mėšlas būtų
paskleidžiamas tik kultūrinių augalų augimui tinkamais
laikotarpiais; (c)
mažina iš gyvulių laikymo patalpų
išmetamą teršalų kiekį, naudodamos sistemas, kurias taikant,
kaip įrodyta, išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 20 %,
palyginti su naudojant amoniakui skirtose gairėse aprašytą
pamatinį metodą išmetamu kiekiu; (d)
mažina iš mėšlo išmetamą teršalų
kiekį, naudodamos šėrimo nedidelį baltymų kiekį
turinčiais pašarais strategijas, kurias taikant, kaip įrodyta,
išmetamas amoniako kiekis sumažėja bent 10 %, palyginti su naudojant
amoniakui skirtose gairėse aprašytą pamatinį metodą
išmetamu kiekiu; B. Išmetamųjų
teršalų mažinimo priemonės siekiant kontroliuoti išmetamą
kietųjų dalelių ir juodosios anglies kiekį 1.
Valstybės narės uždraudžia žemės
ūkio derliaus liekanas, atliekas ir miško liekanas deginti atvirame lauke,
taip pat stebi, kaip laikomasi šio draudimo, ir užtikrina jo vykdymą. Bet
kokios šio draudimo išimtys taikomos tik prevencinių programų,
kuriomis siekiama išvengti nekontroliuojamų gaisrų gamtoje, vykdyti
maro kontrolę arba saugoti biologinę įvairovę. 2.
Valstybės narės parengia nacionalinį
patariamąjį gerosios žemės ūkio praktikos, siekiant
tinkamai valdyti derliaus liekanas, kodeksą, remdamosi šiais metodais: (a)
dirvožemio struktūros gerinimo, įterpiant
derliaus liekanas; (b)
derliaus liekanų geresnių įterpimo
būdų taikymo; (c)
alternatyvaus derliaus liekanų naudojimo; (d)
dirvožemio derlingumo ir struktūros gerinimo,
įterpiant mėšlą, reikalingą augalams kuo geriau augti, taip
vengiant mėšlą (gyvūnų mėšlą, gilų
šiaudų kraiką) deginti. C. Poveikio mažiems ūkiams
išvengimas 1.
Imdamosi A ir B skirsniuose nurodytų
priemonių valstybės narės turėtų užtikrinti, kad
būtų visapusiškai atsižvelgiama į poveikį mažiems ir labai
mažiems ūkiams. Pavyzdžiui, valstybės narės, atsižvelgdamos
į taikomus mažinimo įsipareigojimus, prireikus gali, jei
įmanoma, jiems tų priemonių netaikyti. 2 dalis Minimalus nacionalinės oro taršos
kontrolės programos turinys 1.
Pirminėje nacionalinėje oro taršos
kontrolės programoje, nurodytoje 6 ir 9 straipsniuose, pateikiami bent šie
elementai: (a)
nacionalinė oro kokybės ir taršos
politikos sistema, pagal kurią parengta programa, įskaitant: i) politikos prioritetus ir jų
ryšį su kitose susijusiose politikos srityse, įskaitant klimato
kaitą, nustatytais prioritetais; ii) valstybės, regionų ir vietos
valdžios institucijoms suteiktas pareigas; iii) vykdant dabartinę politiką ir
taikant dabartines priemones padarytą pažangą mažinant išmetamuosius
teršalus ir gerinant oro kokybę, taip pat valstybių narių ir ES
pareigų vykdymo lygį; iv) numatomą tolesnę pažangą,
darant prielaidą, kad nebus keičiamos jau priimtos politikos kryptys
ir priemonės; (b)
politikos galimybės, į kurias atsižvelgta
siekiant įvykdyti 2020 m., 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio
išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus bei pasiekti 2025 m.
nustatytus tarpinius išmetamųjų teršalų lygius ir prisidėti
prie tolesnio oro kokybės gerinimo, ir jų analizė
(įskaitant analizės metodą), taip pat politikos ir
priemonių poveikis (vertinant kiekvienos jų poveikį atskirai ir
bendrai) išmetamųjų teršalų mažinimui, oro kokybei ir aplinkai,
ir susiję netikrumai; (c)
atrinktos priemonės ir politika, kurias
numatoma priimti, nurodant jų įgyvendinimo ir peržiūros
tvarkaraštį ir atsakingas kompetentingas institucijas; (d)
jei taikoma, paaiškinimas, kodėl nesiimant
priemonių, dėl kurių būtų patiriamos neproporcingos
išlaidos, negali būti užtikrinti 2025 m. tarpiniai
išmetamųjų teršalų lygiai; (e)
vertinimas, kaip įgyvendinant pasirinktą
politiką ir priemones užtikrinamas derėjimas su kitose susijusiose politikos
srityse nustatytais planais ir programomis. 2.
Atnaujintas nacionalines oro taršos kontrolės
programas, nurodytas 6 ir 9 straipsniuose, sudaro bent šie elementai: (a)
įgyvendinant programą, mažinant
išmetamųjų teršalų kiekį ir koncentraciją padarytos
pažangos vertinimas; (b)
visi svarbūs su politinėmis
aplinkybėmis, vertinimais, programa arba jos įgyvendinimo
tvarkaraščiu susiję pokyčiai. IV PRIEDAS
Nacionalinių išmetamųjų teršalų inventorių,
išmetamųjų teršalų prognozių, informacinių
inventorių ataskaitų ir patikslintų išmetamųjų
teršalų inventorių rengimo ir atnaujinimo metodai Valstybės narės parengia I priede
nurodytų išmetamųjų teršalų, išskyrus CH4,
inventorius, patikslintus tų išmetamųjų teršalų
inventorius, prognozes ir informacines inventorių ataskaitas, naudodamos
Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos
(LRTAP konvencija) šalių priimtus metodus (pateiktus Bendradarbiavimo
programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir
vertinimo srityje (EMEP) ataskaitų teikimo gairėse) ir toje
konvencijoje nurodytas EMEP ir Europos aplinkos agentūros gaires (toliau –
EMEP/EEA gairės) . Be to, pagal tas pačias gaires parengiama
papildoma informacija, visų pirma, veiklos duomenys, reikalingi
inventoriams ir prognozėms įvertinti. Remiantis EMEP ataskaitų teikimo
gairėmis nepažeidžiamos papildomos šiame priede nustatytos sąlygos ir
su I priede nurodyta Į atmosferą išmetamų teršalų
nomenklatūra, laiko eilute ir ataskaitų teikimo datomis susiję
reikalavimai. 1 dalis Metiniai nacionaliniai išmetamųjų
teršalų inventoriai 1.
Nacionaliniai išmetamųjų teršalų
inventoriai yra skaidrūs, nuoseklūs, palyginami, išsamūs ir
tikslūs. 2.
Teršalai, išmetami iš nustatytų
pagrindinių kategorijų šaltinių, apskaičiuojami pagal
EMEP/EEA gairėse nustatytą metodiką, siekiant naudoti 2 arba
aukštesnio lygio (išsamesnę) metodiką. Rengdamos nacionalinius išmetamųjų
teršalų inventorius, valstybės narės gali naudoti kitas
moksliškai pagrįstas ir palyginamas metodikas, jei jas taikant galima
atlikti tikslesnius apskaičiavimus nei pagal EMEP/EEA gairėse
numatytus metodus. 3.
Valstybių narių atliekami transporto
sektoriuje išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimai ir teikiamos
teršalų ataskaitos yra suderinami su Eurostatui teikiamais nacionaliniais
energijos balansais. 4.
Kelių transporto sektoriuje išmetamų
teršalų kiekis apskaičiuojamas ir jo ataskaitos teikiamos remiantis
atitinkamoje valstybėje narėje parduoto kuro kiekiu. Be to,
valstybės narės gali kelių transporto priemonių
išmetamų teršalų ataskaitas teikti remdamosi valstybėje
narėje sunaudoto kuro kiekiu arba nuvažiuotų kilometrų
skaičiumi. 5.
Teikdamos metinių nacionalinių
išmetamųjų teršalų ataskaitas, valstybės narės
išmetamųjų teršalų kiekį išreiškia taikytinu vienetu,
nurodytu LRTAP konvencijos NFR ataskaitų teikimo pavyzdyje. 2 dalis Išmetamųjų teršalų
prognozės 1.
Išmetamųjų teršalų prognozės
yra skaidrios, nuoseklios, palyginamos, išsamios bei tikslios ir jose
pateikiama bent ši informacija: (a)
aiškiai nurodoma jau priimta ir planuojama priimti
politika ir priemonės, į kurias atsižvelgta rengiant prognozes; (b)
rengiant prognozes atliktos jautrumo analizės
rezultatai; (c)
pateikiamas metodikų, modelių,
pagrindinių prielaidų ir pagrindinių įvesties bei išvesties
parametrų aprašymas. 2.
Išmetamųjų teršalų prognozės
sudaromos ir sugrupuojamos pagal atitinkamus šaltinių sektorius.
Vadovaudamosi EMEP/EEA gairėmis, valstybės narės kiekvieno
teršalo prognozes teikia, atsižvelgdamos į tai, kad bus imamasi
(priimtų) priemonių ir, jei taikoma, kad bus imamasi papildomų
(planuojamų) priemonių. 3.
Prognozės yra suderinamos su naujausiu metiniu
nacionaliniu išmetamųjų teršalų inventoriumi ir pagal
Reglamentą Nr. 525/2013 teikiamomis prognozėmis. 3 dalis Informacinė inventoriaus ataskaita Informacinės inventoriaus ataskaitos
rengiamos vadovaujantis EMEP ataskaitų teikimo gairėmis ir teikiamos
naudojantis tose gairėse pateiktu inventoriaus ataskaitų pavyzdžiu.
Inventoriaus ataskaitoje pateikiama bent ši informacija: (a)
konkrečių metodikų, prielaidų,
teršalų išmetimo faktorių ir veiklos duomenų aprašymai,
nuorodos, informacijos šaltiniai ir pasirinkimo priežastys; (b)
pagrindinių nacionalinių
išmetamųjų teršalų šaltinių kategorijų aprašymas; (c)
informacija apie neaiškumus, kokybės
užtikrinimą ir tikrinimą; (d)
institucinių susitarimų dėl
inventorių rengimo aprašymas; (e)
perskaičiavimai ir planuojami patobulinimai; (f)
jei taikoma, informacija apie naudojimąsi 5
straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytomis lankstumo priemonėmis; (g)
santrauka. 4 dalis Nacionalinių inventorių
patikslinimas 1.
Valstybė narė, kuri remdamasi 5
straipsnio 3 dalies nuostata, Komisijai teikia pasiūlymą patikslinti
savo nacionalinį išmetamųjų teršalų inventorių, į
jį įtraukia bent šiuos patvirtinamuosius dokumentus: (a)
įrodymą, kad viršijama (-os)
susijusi (-ios) nacionalinio išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimo norma (-os); (b)
įrodymą, kiek patikslinus
išmetamųjų teršalų inventorių sumažėtų viršijimo
lygis ir kiek tai padėtų laikytis susijusio (-ių)
nacionalinio (-ių) išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimo (-ų); (c)
vertinimą, ar remiantis išmetamųjų
teršalų prognozėmis tikimasi, kad neatlikus patikslinimo
susijęs (-ę) nacionalinis (-iai) išmetamųjų
teršalų mažinimo įsipareigojimas (-ai) bus
įvykdytas (-i), ir kada; (d)
įrodymą, kad patikslinimas atitinka
vieną ar daugiau iš toliau nurodytų trijų sąlygų.
Prireikus gali būti daromos nuorodos į susijusius ankstesnius
patikslinimus. i) Jei tai naujos išmetamųjų
teršalų šaltinių kategorijos, pateikiama: –
įrodymas, kad nauja išmetamųjų
teršalų šaltinio kategorija pripažįstama mokslinėje
literatūroje ir (arba) EMEP/EEA gairėse; –
įrodymas, kad tuo metu, kai buvo nustatomas
išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimas, ši šaltinio
kategorija nebuvo įtraukta į susijusį nacionalinį
istorinių išmetamųjų teršalų inventorių; –
įrodymas, kad iš naujos kategorijos šaltinio
išmetami teršalai yra viena iš priežasčių, dėl kurių
valstybė narė negali įvykdyti savo išmetamųjų
teršalų mažinimo įsipareigojimų, ir išsamus metodikos,
duomenų ir išmetamųjų teršalų faktorių, kuriais
remiantis prieita prie šios išvados, aprašymas. ii) Jei iš konkrečių kategorijų šaltinių
išmetamiems teršalams nustatyti naudojami labai skirtingi išmetamųjų
teršalų faktoriai, pateikiama: –
pirminių išmetamųjų teršalų
faktorių aprašymas, įskaitant išsamų mokslinio pagrindo, kuriuo
remiantis buvo nustatytas išmetamųjų teršalų faktorius,
aprašymą; –
įrodymas, kad pirminiai išmetamųjų
teršalų faktoriai naudoti nustatant išmetamųjų teršalų
mažinimo įsipareigojimus; –
atnaujintų išmetamųjų teršalų
faktorių aprašymas, be kita ko, pateikiant išsamią informaciją
apie mokslinį pagrindą, kuriuo remiantis nustatytas
išmetamųjų teršalų faktorius; –
išmetamųjų teršalų,
apskaičiuotų naudojant pirminį ir atnaujintą
išmetamųjų teršalų faktorius, kiekio palyginimas, iš kurio
matyti, kad pasikeitę išmetamųjų teršalų faktoriai yra
viena iš priežasčių, dėl kurių valstybė narė
negali įvykdyti savo išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimų; –
paaiškinimas, kuo remiantis spręsta, ar
išmetamųjų teršalų faktorių pokyčiai yra reikšmingi. Nuo 2025 m. į išmetamųjų
teršalų faktorius, kurie labai skiriasi nuo tų, kurie yra labiausiai
tikėtini įgyvendinant konkrečią normą ar
standartą, patikslinimo tikslais neatsižvelgiama. iii) Jei iš konkrečių kategorijų
šaltinių išmetamiems teršalams nustatyti naudojamos labai skirtingos
metodikos: –
naudotos pirminės metodikos aprašymas, be kita
ko, pateikiant išsamią informaciją apie mokslinį pagrindą,
kuriuo remiantis buvo nustatytas išmetamųjų teršalų faktorius; –
įrodymas, kad pirminė metodika naudota
nustatant išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimus; –
naudojamos atnaujintos metodikos aprašymas,
įskaitant išsamų mokslinio pagrindo ar rekomendacijos, kuriais
remiantis ji buvo nustatyta, aprašymą; –
išmetamųjų teršalų,
apskaičiuotų naudojant pirminę ir atnaujintą metodikas,
kiekio palyginimas, iš kurio matyti, kad pasikeitusi metodika yra viena iš
priežasčių, dėl kurių valstybė narė negali
įvykdyti savo išmetamųjų teršalų mažinimo
įsipareigojimo; –
paaiškinimas, kuo remiantis spręsta, ar
metodikos pokytis yra reikšmingas. 2.
Jei patikslinimo procedūros grindžiamos
panašiomis prielaidomis, valstybės narės gali pateikti tą
pačią pagrindžiančią informaciją su sąlyga, kad
kiekviena valstybė narė pateiktų 1 dalyje nurodytą
būtiną su ja susijusią informaciją. 3.
Valstybės narės perskaičiuoja
patikslintą išmetamųjų teršalų kiekį, kad
užtikrintų kiekvienų metų, kuriais taikomas (-i)
patikslinimas (-ai), laiko eilutės nuoseklumą. V PRIEDAS
Aplinkoje esančių teršalų poveikio stebėjimas 1.
Valstybės narės užtikrina, kad jų
stebėjimo vietų tinklas apimtų joms būdingų tipų
gėlo vandens, natūralias, pusiau natūralias ir miško
ekosistemas. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad
stebėsena visose 1 dalyje nurodyto tinklo vietose būtų
grindžiama šiais privalomais rodikliais: (a)
gėlo vandens ekosistemų atveju nustatomas
biologinės žalos, įskaitant jautriesiems receptoriams (mikrofitams,
makrofitams ir titnagdumbliams) mastas ir žuvų išteklių ar
bestuburių nykimas; pagrindinis rodiklis – rūgščių
neutralizavimo geba, o pagalbiniai rodikliai – rūgštingumas (pH),
ištirpusi sieros rūgšties druska (SO4), nitratas (NO3)
ir ištirpusi organinė anglis; mažiausias mėginių ėmimo
dažnumas – nuo karto per metus (per rudeninį ežerų vandens maišymosi
ciklą) iki karto per mėnesį (upeliuose); (b)
žemės ekosistemų atveju vertinamas
dirvožemio rūgštingumas, dirvožemio maistinių medžiagų netekimas,
su azotu susijusi padėtis bei azoto balansas ir biologinės
įvairovės nykimas: i) pagrindinis rodiklis – dirvožemio
rūgštingumas: bazinių katijonų mainų frakcijos (sotinimas
bazėmis) ir mainų aliuminis dirvožemyje (vertinama kas dešimt
metų); pagalbiniai rodikliai – pH, sieros rūgšties druska, nitratas,
baziniai katijonai, aliuminio koncentracija dirvožemio tirpale (vertinama
kasmet, jei taikoma); ii) pagrindinis rodiklis – nitratų
išplovimas iš dirvožemio (NO3,leach); vertinama kasmet; iii) pagrindinis rodiklis – anglies ir azoto
santykis (C/N), o pagalbinis rodiklis – bendras azoto kiekis dirvožemyje (Ntot);
vertinama kas dešimt metų; iv) pagrindinis rodiklis – maistingųjų
medžiagų balansas (N/P, N/K, N/Mg) lapijoje; vertinama kas ketverius
metus; (c)
žemės ekosistemų atveju vertinama ozono
žala augmenijos augimui ir biologinei įvairovei: i) pagrindinis rodiklis – augmenijos
augimas ir žala lapijai, pagalbinis rodiklis – anglies srautas (Cflux)
kasmet; ii) pagrindinis rodiklis – srautu
grindžiamų kritinių lygių viršijimas; vertinama kasmet per
augimo sezoną. 3.
Rinkdamos 2 dalyje nurodytą informaciją
ir apie ją teikdamos ataskaitas[5],
valstybės narės naudojasi įgyvendinant LRTAP konvenciją
taikomais metodais ir parengtais tarptautinių bendradarbiavimo programų
vadovais. VI PRIEDAS
Atitikmenų lentelė Dabartinė direktyva || Direktyva 2001/81/EB 1 straipsnis || 1 straipsnis 2 straipsnis || 2 straipsnio pirma pastraipa 3 straipsnio 1 dalis || 3 straipsnio e punktas 3 straipsnio 2, 3, 6, 7 ir 9–12 dalys || – 3 straipsnio 4 dalis || 3 straipsnio j punktas 3 straipsnio 5 dalis || 3 straipsnio k punktas 3 straipsnio 8 dalis || 3 straipsnio g punktas 4 straipsnio 1 ir 2 dalys || 4 straipsnio 1 dalis 4 straipsnio 3 dalis || 2 straipsnio antra pastraipa 5 straipsnis || – 6 straipsnio 1 dalis || 6 straipsnio 1 ir 2 dalys 6 straipsnio 2 dalis ir 5–9 dalys || – 6 straipsnio 3 ir 4 dalys || 6 straipsnio 3 dalis 7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa || 7 straipsnio 1 dalis 7 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 3–6 dalys || – 7 straipsnio 2 dalis || – 7 straipsnio 7 dalis || 7 straipsnio 2 dalis 7 straipsnio 8 dalis || 7 straipsnio 3 dalis 7 straipsnio 9 dalis || 7 straipsnio 4 dalis 8 straipsnis || – 9 straipsnio 1 dalis || 8 straipsnio 2 dalis 9 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa || 8 straipsnio 1 dalis 9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 3-5 dalys || – 10 straipsnis || 9 ir 10 straipsniai 11 straipsnio 1 dalis || 6 straipsnio 4 dalis 11 straipsnio 2 dalis || 7 straipsnio 3 dalis 12 straipsnis || 11 straipsnis 13 straipsnis || 13 straipsnio 3 dalis 14 straipsnis || 13 straipsnio 1 ir 2 dalys 15 straipsnis || 14 straipsnis 16 straipsnis || – 17 straipsnis || 15 straipsnis 18 straipsnis || – 19 straipsnis || 16 straipsnis 20 straipsnis || 17 straipsnis I priedas || 8 straipsnio 1 dalis ir III priedas II priedas || I priedas III, V ir VI priedai || – IV priedas || III priedas [1] Sprendimas 2012/11, ECE/EB/AIR/113/Add. 1 [2] 2010 m. lapkričio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių
išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)
(OL L 334, 2010 12 17, p. 17). [3] Sprendimas ECE/EB.AIR/75, 28a dalis. [4] Sprendimas 2012/10, ECE/EB.AIR/113/Add.1. [5] Sprendimas 2008/1, ECE/EB.AIR/2008/Add.1.