Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 /* COM/2013/0627 final - 2013/0309 (COD) */
AIŠKINAMASIS
MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS 1.1. Pasiūlymo
tikslai Europa
turi pasinaudoti naujais augimo šaltiniais, kad atkurtų
konkurencingumą, skatintų inovacijas ir sukurtų naujų darbo
vietų. Pasaulio ekonomika vystosi interneto ekonomikos link ir informacinės
ir ryšių technologijos (IRT) turėtų būti visiškai
pripažįstamos vienu iš pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
šaltinių. Europa negali sau leisti nepasinaudoti sujungtų
technologijų teikiama nauda – dėl jų pastaraisiais metais visuose
sektoriuose efektyvumas išaugo 50 %, vietoj dviejų prarastų darbo
vietų sukuriamos penkios, jos yra naujų novatoriškų
paslaugų, kurios gali greitai pasiekti pasaulinį mastą, jei joms
bus sudarytos sąlygos augti. Jei pašalinsime dėl esančio
susiskaidymo kylančias augimo kliūtis, Europa po krizės gali
tapti stipresnė. Tai visiškai patvirtino 2013 m. pavasario Europos
Vadovų Taryba, kurios išvadose numatyta, kad Komisija turėtų iki
2013 m. spalio mėn. pateikti ataskaitą apie likusias kliūtis,
trukdančias sukurti visiškai veikiančią skaitmeninę
bendrąją rinką ir pateikti konkrečių priemonių,
kad bendroji informacinių ir ryšių technologijų rinka
būtų sukurta kuo greičiau. Bendrasis
šio pasiūlymo tikslas – siekti bendrosios elektroninių ryšių
rinkos, kurioje: - piliečiai
ir įmonės turėtų prieigą prie elektroninių
ryšių paslaugų, kad ir kur jos būtų teikiamos
Sąjungoje, be tarpvalstybinių apribojimų ar nepagrįstų
papildomų išlaidų; -
elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikiančios
įmonės gali veikti ir paslaugas teikti nepriklausomai nuo to, kurioje
Europos Sąjungos vietoje jos įsteigtos ar kur yra jų klientai. Po daugiau nei dešimtmetį trukusios
Sąjungos teisinės intervencijos siekiant liberalizuoti ir integruoti
šias rinkas, šis plataus užmojo tikslas svarbus pats savaime. Skubios ir
ryžtingos šiame pasiūlyme pateiktos priemonės yra dar
svarbesnės, nes, kai kurių priemonių atveju, turės praeiti
laiko nuo jų priėmimo, kol jos duos rezultatų. Bendrojoje elektroninių ryšių rinkoje
būtų skatinama konkurencija, investicijos į tinklus bei
paslaugas ir inovacijas, o tai skatintų rinkos integraciją ir
tarpvalstybines investicijas į tinklus ir paslaugų teikimą.
Įgyvendinant konkrečias siūlomas priemones turėtų
padidėti konkurencija infrastruktūros kokybės ir kainų
atžvilgiu, atsirasti daugiau inovacijų ir diferencijavimo galimybių,
įskaitant verslo modelius, ir turėtų tapti lengviau planuoti
komercinius ir techninius investavimo sprendimų, susijusių su
patekimu į fiksuotojo ir belaidžio ryšio rinkas ar plėtimusi jose, aspektus.
Šiomis priemonėmis bus remiamos kitos priemonės, kurių imtasi
siekiant Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytų plataus
užmojo plačiajuosčio ryšio tikslų ir kuriant iš tiesų
bendrą skaitmeninę rinką, kurioje turinys, taikomosios programos
ir kitos skaitmeninės paslaugos gali laisvai judėti. Visoje
Sąjungoje padidinus infrastruktūros konkurenciją ir
integraciją turėtų sumažėti kliūčių ir kartu
elektroninių ryšių rinkų ex ante reguliavimo poreikis;
ilgainiui šis sektorius taptų toks pats, kaip bet kuris kitas ekonomikos
sektorius, kuriam taikomas horizontalusis reguliavimas ir konkurencijos
taisyklės. Dėl vis
didėjančio skaitmeninių infrastruktūrų ir
paslaugų prieinamumo, vartotojams, savo ruožtu, padaugėtų
pasirinkimo galimybių, pagerėtų paslaugų kokybė ir
būtų prisidedama prie teritorinės ir socialinės sanglaudos,
taip pat būtų sudarytos palankesnės sąlygos mobilumui
Europos Sąjungoje; kalbant apie visą skaitmeninę rinką, visoje
Sąjungoje geriau veikiant elektroninių ryšių sektoriui
turėtų daugėti įmonių pasirinkimas ir kokybė,
todėl būtų galima pasiekti su IRT ir modernių
viešųjų paslaugų naudojimu siejamo našumo padidėjimo.
Galutinis tikslas – didinti Europos konkurencingumą pasaulyje, kuris vis
labiau priklausomas nuo skaitmeninės ekonomikos veikimo ir augimo. Neišspręsti bendrosios rinkos
integracijos uždaviniai: pirma, pašalinti nereikalingas leidimų išdavimo
tvarkos ir paslaugų teikimo taisyklių kliūtis, kad vienoje
valstybėje narėje suteiktas leidimas galiotų visose valstybėse
narėse ir kad operatoriai galėtų teikti paslaugas, grindžiamas
nuosekliu ir stabiliu reguliavimo įpareigojimų taikymu. Antra,
užtikrinti didesnį suderinimą, kad būtų galima naudotis
pagrindiniais ištekliais judriojo ryšio operatoriams garantuojant
nuspėjamas skyrimo sąlygas ir koordinuojamus prieigos prie belaidžiam
plačiajuosčiam ryšiui suderinto spektro visoje ES laikotarpius,
suderinant prieigos prie Europos fiksuotojo ryšio tinklų būdus, kad
teikėjam būtų lengviau siūlyti paslaugas visoje bendrojoje
rinkoje. Trečia, visoje Sąjungoje užtikrinti vienodai aukštą
vartotojų apsaugos lygį ir šiuo atžvilgiu bendras komercines
sąlygas, įskaitant priemones, kuriomis bus laipsniškai panaikinti
papildomi mokesčiai už judrųjį tarptinklinį ryšį, ir
užtikrinta prieiga prie atviro interneto. Tai atskiros užduotys, kurioms šiuo
pasiūlymu pateikiami atskiri sprendimai, tačiau jos gyvybiškai
svarbios šiame sektoriuje priimant komercinius ir su investicijomis susijusius
sprendimus ir vartotojams, todėl visus juos dabar reikia spręsti kartu,
kad būtų galima pasinaudoti bendrąja rinka. Šias priemones
reikia spręsti kartu su kitomis, platesnėmis skaitmeninės
bendrosios rinkos kūrimo užduotimis, pavyzdžiui, parengti interneto
turiniui taikomas taisykles. Kad europiečiai
galėtų naudotis naujomis, novatoriškomis ir aukštos kokybės
paslaugomis, reikia paspartinti investicijas į kitos kartos
infrastruktūrą. Tinkama reguliavimo aplinka itin svarbi kuriant
dinaminę ir konkurencingą rinką. Būsimiems investuotojams turi būti užtikrinta tinkama rizikos ir
grąžos pusiausvyra. Tokioje aplinkoje paslaugų teikimas
nebebūtų fragmentiškas ir visos ES visos pramonės šakos ir
paslaugų gavėjai galėtų naudotis visapusiška paslaugų
teikiama nauda. Kad padėtų siekti šių tikslų, Komisija
kartu su šiuo pasiūlymu priima rekomendaciją dėl nuoseklių
nediskriminavimo įpareigojimų ir sąnaudų apskaičiavimo
metodikų, skirtų konkurencijai skatinti ir geresnei investicijų
į plačiajuostį ryšį aplinkai sukurti.[1] Šia rekomendacija
užtikrinus ilgalaikį varinių laidų tinklų prieigos
kainų stabilumą, o norintiems gauti prieigą subjektams –
vienodą prieigą prie rinkoje įsitvirtinusių operatorių
tinklų kartu užtikrinant vienodas sąlygas, ir nustačius
sąlygas, kurioms esant naujos kartos prieigos (NKP) tinklų kainų
reguliavimas nebėra pateisinamas, bus skatinama konkurencija ir didinamos
investicijos į sparčiuosius tinklus, kad investuotojai į šiuos
tinklus turėtų daugiau laisvės rasti tinkamas kainų
nustatymo strategijas ir galėtų užsitikrinti grąžą esant
konkuruojančioms infrastruktūroms, tokioms kaip reguliuojamo vario,
kai kuriose vietovėse – kabelinio ryšio ir, vis labiau, 4 kartos judriojo
ryšio tinklus. Šį
pasiūlymą taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į
kitas šios srities esamas ir būsimas iniciatyvas. Pasiūlymas
grindžiamas pagrindinėmis 2002 m. direktyvomis, kuriomis reglamentuojamas
elektroninių ryšių teikimas ir kurios buvo iš dalies pakeistos 2009
d., ir jas papildo įvedant tiesiogiai taikomas teisines nuostatas, kurios
taikomos kartu su direktyvų nuostatomis tokios srityse kaip leidimų
išdavimas, radijo dažnių spektro paskyrimas ir prieiga prie tinklų.
Pasiūlymas priimtas atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą
dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių
sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti[2], kuriame jau
laikomasi požiūrio, kad keletą atskirų reguliuojamos kainos
elementų įvairiuose investavimo į tinklą proceso etapuose
reikia spręsti viena priemone ir kartu tai leistų iki 30 % sumažinti
plačiajuosčio ryšio diegimo sąnaudas. Šis pasiūlymas
priimtas žinant, kad Komisijos rekomendacija dėl atitinkamų
rinkų[3]
turi būti peržiūrėta 2014 m., ir jau atlikta nemažai
parengiamojo darbo; greitai priėmus ir įgyvendinus šį
pasiūlymą būtų galima sumažinti rinkų, kurioms
taikomas ex ante reguliavimas, skaičių arba reguliavimo
mastą, o tai yra vienas iš būsimos konkurencijos vystymosi analizės
bendrojoje rinkoje aspektų. 1.2. Bendrosios
aplinkybės Nūdienos pasaulyje
daugelis naujų skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų
programų patenka į internetą ES bendrojoje rinkoje. Šiandien
beveik kiekvieno ekonomikos sektoriaus inovacijų ir augimo galimybės
dažnai yra skaitmeninėje erdvėje pradedant automobilių gamybos
sektoriumi (susieti automobiliai) ir baigiant energetika (pažangieji elektros
energijos tinklai), nuo viešojo administravimo įstaigų (e. valdžia)
iki bendrųjų paslaugų (e. sveikata). Vadovaujant beveik bet
kokio pobūdžio įmonei, nuo nedidelių naujų iki didelių
įmonių, reikalinga prieiga prie moderniausių paslaugų ir
infrastruktūros. Visa ši ekosistema priklauso nuo elektroninių
ryšių tinklų siūlomų sujungiamumo galimybių. Dabar
Europa susiskaidžiusi į 28 atskiras nacionalines ryšių rinkas,
kiekvienoje kurių veikiančių dalyvių skaičius yra
ribotas. Todėl nors nė vienas operatorius neveikia daugiau kaip
pusėje valstybių narių, daugelis – kur kas mažiau valstybių
narių, iš viso daugiau kaip 200 operatorių aptarnauja 510 mln.
klientų rinką. ES taisyklės, pavyzdžiui, leidimų išdavimo,
reguliavimo sąlygų, radijo dažnių spektro skyrimo ir
vartotojų apsaugos įgyvendinamos skirtingai. Dėl šios
susiskaidžiusios aplinkos atsiranda kliūčių patekti į
rinką, išauga operatorių, ketinančių teikti tarpvalstybines
paslaugas, sąnaudos ir taip trukdoma jiems plėstis. Tai labai
skiriasi nuo JAV ar Kinijos, kurios turi atitinkamai 330 ir 1400 mln.
klientų bendrąsias rinkas, kurias aptarnauja keturi ar penki dideli
operatoriai, taikomas vienas teisės aktas, viena licencijavimo sistema ir
viena radijo dažnių spektro politika. Masto ekonomija ir naujos
augimo galimybės gali padidinti investicijų į sparčiuosius
tinklus grąžą ir kartu paskatinti konkurenciją bei padidinti
pasaulinį konkurencingumą. Tačiau ES operatoriai kol kas negali
pakankamai tuo pasinaudoti. Kitose pasaulio dalyse dedama
daug pastangų, susijusių su
skaitmenine erdve, ir skiriama didelių investicijų, kurios atsiperka
tiek investuotojams, tiek vartotojams, tačiau Europoje tokie modernizavimo
darbai vyksta nepakankamai sparčiai. Dėl nacionalinių
rinkų susiskaidymo vartotojai turi mažesnį pasirinkimą, ne
tokių naujoviškų paslaugų ir prastesnę kokybę, be to,
skambindami į užsienį ar naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu Europos
Sąjungoje vis dar moka brangiai. Tai reiškia, kad jie negali visapusiškai
pasinaudoti skaitmeninėmis paslaugomis, kuriomis galbūt
būtų galima naudotis jau šiandien. Todėl
Europa nepasinaudoja vienu iš svarbių galimų augimo šaltinių.
Pasaulyje, kur plinta IRT, suskaidyta elektroninių ryšių rinka mažina
visos ekonomikos efektyvumą ir produktyvumą. Skaičiuojama, kad
neišnaudotos ES elektroninių ryšių bendrosios rinkos galimybės
sudaro apie 0,9 % BVP, arba 110 mlrd. EUR per metus.[4] Bendrosios rinkos
teikiama nauda vien verslo ryšių paslaugų srityje siekia beveik 90
mlrd. EUR per metus.[5] Platesnė
skaitmeninė ekonomika, kurios dinamiškumą atspindi tvarus užimtumo
augimas, grindžiama patikima telekomunikacijų rinka. Kad
galėtumėte spręsti apie tos platesnės ekonomikos mastą
ir atsparumą, pateiksime pavyzdį: Europos Sąjungoje dirba
daugiau kaip 4 mln. IRT specialistų ir šis skaičius vis auga
nepaisant ekonomikos nuosmukio. Visos ekonomikos
mastu, padidinus investicijas į IRT, pagerinus darbo jėgos
skaitmeninį raštingumą ir reformavus interneto ekonomikos
sąlygas iki 2020 m. BVP būtų galima padidinti 5 %[6]
ir sukurti 3,8 mln. darbo vietų[7]. Elektroninių ryšių rinkai kylančios
kliūtys trukdo pasinaudoti visoje Europoje teikiamų paslaugų
privalumais: geresne kokybe, masto ekonomija, didesnėmis investicijomis,
didesniu efektyvumu ir stipresnėmis derybinėmis pozicijomis. Tai turi
neigiamą poveikį platesnei skaitmeninei ekosistemai, įskaitant
ES įrangos gamintojus ir turinio bei programinės įrangos
teikėjus nuo naujų įmonių iki vyriausybių. Tai taip pat daro poveikį ekonomikos sektoriams, tokiems kaip
bankininkystė, automobilių pramonė, logistika, mažmeninė
prekyba, sveikatos apsauga, energetika ar transportas, kurių produktyvumo
didinimas priklauso nuo sujungiamumo, pavyzdžiui, per debesiją, sujungtus
objektus ar integruotą paslaugų teikimą. 1.3. Politinis
kontekstas Šis
svarbus IRT ir galimybės jungtis prie tinklo vaidmuo pabrėžiamas Europos
skaitmeninėje darbotvarkėje, kuri yra viena iš ES strategijos „Europa
2020“ pavyzdinių iniciatyvų. Joje numatyta daug iniciatyvų,
kuriomis skatinamos investicijos, didinamas konkurencingumas ir mažinamos
sparčiųjų tinklų diegimo sąnaudos ir užtikrinama, kad
visi europiečiai turėtų prieigą prie sparčiojo
plačiajuosčio ryšio. Komisija taip pat subūrė didžiąja
koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, kad išnaudotų
šio sektoriaus darbo vietų kūrimo galimybes. Komisija
dar įgyvendina iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti bendrąją
skaitmeninę rinką, populiarinti interneto turinį, įskaitant
elektroninę prekybą ir elektroninę valdžią. Ji taip pat
pasiūlė atnaujintą ES duomenų apsaugos reglamentą, kad
būtų apsaugotas piliečių privatumas kartu sudarant
palankias sąlygas inovacijoms ir verslui bendrojoje rinkoje, ir
strategiją, kuria skatinamas kibernetinis saugumas ir ES ypatingos svarbos
infrastruktūrų ir tinklų apsauga, įskaitant Direktyvos
dėl tinklų ir informacijos saugumo projektą[8], kuris itin svarbus
didinant piliečių ir vartotojų pasitikėjimą interneto
aplinkoje. Siekis
sukurti bendrąją elektroninių ryšių rinką paremtų
skaitmeninės bendrosios rinkos ekosistemą. Tokia rinka reikštų
ne tik modernią infrastruktūrą, bet ir naujoviškas ir saugias
skaitmenines paslaugas. Pripažindama
tai, 2013 m. pavasario Europos Vadovų Taryba akcentavo skaitmeninės
bendrosios rinkos svarbą augimui ir paragino Komisiją pateikti (iki
spalio mėn. vyksiančio Europos Vadovų tarybos susitikimo)
konkrečias priemones, kad IRT bendroji rinka būtų sukurta kuo
greičiau. Šiuo pasiūlymu kartu su Komisijos rekomendacija dėl
nuoseklių nediskriminavimo įpareigojimų ir sąnaudų
apskaičiavimo metodikų, skirtų konkurencijai skatinti ir
geresnei investicijų į plačiajuostį ryšį aplinkai
sukurti, kuriomis siekiama sukurti bendrąją telekomunikacijų
rinką ir skatinti investicijas. 2. KONSULTACIJŲ
SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1.
Suinteresuotųjų šalių nuomonė. Pavasario Europos
Vadovų Taryba savo išvadose nustatė, kad Komisija konkrečius
pasiūlymus turi pateikti iki spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos
susitikimo, todėl viešosios konsultacijos turėjo būti vykdomos
laikantis šio griežto grafiko. Be specialių oficialių
konsultacijų ir konsultacijoms skirtų renginių, Komisija
intensyviai bendravo su daugybe suinteresuotųjų organizacijų,
kad galėtų įvertinti bendrą elektroninių ryšių
rinkos padėtį ir kaip būtų galima sukurti
bendrąją rinką. Ji susitiko ir sulaukė atsiliepimų iš
suinteresuotųjų subjektų, atstovaujančių visus
pramonės sektorius, vartotojų organizacijas, pilietinę
visuomenę, taip pat nacionalines reguliavimo institucijas ir vyriausybes. Be to, Komisija
organizavo kelis konsultacijų renginius, kuriuose dalyvavo visiems
pramonės sektoriams, vartotojams ir pilietinei visuomenei
atstovaujančios suinteresuotosios šalys[9].
Konsultacijos atskleidė, kad didžioji suinteresuotųjų
subjektų dalis sutinka su Komisijos atlikta problemos analize ir
pripažįsta, kad reikia imtis skubių veiksmų. Be to, vyko diskusijos Europos Parlamente ir
Ministrų Taryboje (TTE taryboje). Taryboje dauguma delegacijų
pritarė problemos analizei ir tam, kad reikia imtis priemonių, kad
būtų sukurta tikra bendroji rinka, kurioje būtų saugoma
arba didinama konkurencija ir vartotojų galimybės rinktis,
sprendžiami tinklo neutralumo ir tarptinklinio ryšio klausimai, vengiama
reguliavimo arbitražo ir kartu užtikrinamas nuoseklesnis reguliavimas,
įskaitant radijo dažnių spektro valdymą ir vengiama pernelyg
didelio įgaliojimų centralizavimo. Diskusijose Europos Parlamente
aiškiai pritarta pagrindinėms Komisijos rengiamų pasiūlymui
idėjoms ir ypač pabrėžė būtinybę sukūrus
bendrąją elektroninių ryšių rinką kuo skubiau
pašalinti tarptinklinį ryšį, nustatyti aukšto lygio vartotojų
apsaugą ir aiškias tinklo neutralumo taisykles. 2.2. Techniniai tyrimai Pagrindinis tyrimas
atliktas 2012 m. – Steps towards a truly internal market for e-communications
(dar vadinamas „ne Europos telekomunikacijų sąnaudos“)[10]. Tyrime įvertinta ES
bendrosios elektroninių ryšių rinkos padėtis ir bendrosios
rinkos ekonominis potencialas. Komisija taip pat
pasinaudojo daugeliu kitų įrodymų šaltinių, tokių kaip
metinės skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės
ir Ekonomikos ir finansų GD atlikti ekonominiai tyrimai, pavyzdžiui, apie
Europos telekomunikacijų rinkos susiskaidymą.[11] Taikant ES konsultacijų
mechanizmą nagrinėjant reguliavimo sistemą taip pat sužinota,
kad nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) reguliuodamos atitinkamas
rinkas taiko nevienodą praktiką. Be to, radijo dažnių spektro
politikos programos atveju, Komisija nustatė, kad labai trūksta
nuoseklumo valstybėms narėms taikant leidimų išdavimo
sąlygas ir skiriant radijo dažnių spektro juostas technologijų
atžvilgiu neutraliam naudojimui, ypač kalbant apie atitinkamas
sąlygas ir terminus. 2.3. Siūlomo
reglamento poveikio vertinimas Laikydamosi
geresnio reglamentavimo politikos, Komisijos tarnybos atliko politikos
alternatyvų poveikio vertinimą. Pagrindiniai
nevienodo reguliavimo šaltiniai susiję su svarbiausiais šio konkretaus
sektoriaus reikalavimais elektroninių ryšių teikimui, kuriam taikoma
ES teisė (leidimų išdavimas, prieiga prie fiksuotųjų ir
belaidžių produktų, galutinių paslaugų gavėjų
apsaugos taisyklių laikymasis). Nors kiekvienam šių aspektų
būdingos labai savitos savybės ir susiskaidymo problemos sprendimai
bus neišvengiamai labai skirtingi, jie visi labai svarbūs siekiant
pašalinti pagrindines elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų
Sąjungoje teikimo kliūtis. Visų pirma sprendimų vertinimas
suskaidytas atsižvelgiant į a) kliūtis, atsiradusias dėl
nacionalinės leidimų išdavimo tvarkos, susijusias su nevienodais NRI
taikomais reguliavimo metodais; b) radijo dažnių spektro skyrimo
koordinavimo trūkumą bei sąlygas ir į reguliavimo neužtikrintumą
dėl radijo dažnių prieinamumo; c) didmeninių produktų,
kurie, taikant priemones padėčiai rinkoje ištaisyti ar susitarus per
dvišales derybas, leidžia teikti paslaugas naudojant kito operatoriaus
tinklą užtikrinant nuoseklų paslaugos sąveikumo lygį,
trūkumą; d) nevienodas vartotojų apsaugos taisykles, dėl
kurių vartotojų apsaugos lygis taip pat nevienodas, ir skirtingas
komercines sąlygas, įskaitant dideles tarptinklinio ryšio ir
tarptautinių skambučių kainas, paslaugų blokavimą bei
jų spartos ribojimą. Tam,
kad būtų pašalinti šie susiskaidymo šaltiniai, tolesnei analizei
pasirinktos trys politikos galimybės. Pirmoji galimybė grindžiama
tokia elektroninių ryšių reguliavimo sistema, kokia ji yra dabar.
Antroji politikos galimybė – vienas teisės instrumentas (reglamentas),
kuriuo reguliavimo sistema keičiama tik tiek, kiek reikia, kad remiantis
geresniu koordinavimu ES lygmeniu būtų sukurta bendroji ES
elektroninių ryšių rinka. Į trečiąją politikos
galimybę įtrauktos esminės antrosios galimybės nuostatos,
tačiau jame dabartinė valdymo struktūra pakeičiama vienu ES
reguliuotoju, kad būtų pasiektas visiškas reguliavimo koordinavimas. Kiekviena politikos
galimybė įvertinta atsižvelgiant į tai, kaip veiksmingai bus
pasiekti politikos tikslai, svarbiausias dėmesys skiriamas sąnaudoms
ir naudai, susijusiems su pasiūla ir paklausa, įskaitant poveikį
ES elektroninių ryšių pramonės struktūrai, ekonomikai,
darbo vietoms, vartotojų pertekliui ir aplinkai. Poveikio
vertinimo ataskaitoje pateikiama išvada, kad antroji politikos galimybė
yra tinkamiausia. Visų pirma vieno Europos leidimo tikslas – sumažinti
Europos operatoriams tenkančią administracinę naštą ir
užtikrinti jiems taikomo reguliavimo nuoseklumą. Koordinuojant
radijo dažnių spektro naudojimą bendrojoje rinkoje bus užtikrinta,
kad radijo dažnių spektras būtų sinchronizuotai prieinamas, to
su jo naudojimu susijusios taisyklės būtų nuosekliai taikomos
visoje Europoje, taip užtikrinant efektyvų radijo dažnių spektro naudojimą.
Kartu tai paremtų numatomą investicijų į sparčiuosius
tinklus aplinką, įskaitant jų plačią teritorinę
aprėptį, o tai irgi ilgalaikis galutinių paslaugų
gavėjų interesas. Turėdami
standartizuotų didmeninės prieigos produktų ES lygmeniu, kuriuos
galėtų naudoti siekdami įgyti didelę įtaką rinkoje,
fiksuotojo ryšio operatoriai savo ryšių paslaugas galėtų teikti
klientams visoje Sąjungoje, užtikrindami aukštą paslaugų
kokybę. Tai turėtų tinkamai paveikti investicijas, ypač
tarp valstybių narių, o įmonėms būtų lengviau
patekti į rinkas tenkinant klientų poreikius ir tai padaryti jos
galėtų siūlydamos aukštos kokybės standartus
atitinkančius prieigos produktus, taip skatinant konkurenciją ir
reikalaujant, kad operatoriai pagerintų savo pasiūlymą
investuodami į infrastruktūrą ir paslaugas. Bendros
paslaugų kokybės taisyklės užtikrins paslaugų
gavėjų laisvę visoje Sąjungoje turėti prieigą
prie pasirinktų paslaugų ir taikomųjų programų
remiantis aiškiomis sutarčių sąlygomis, o jų interneto
prieiga nebus netinkamai ribojama ar blokuojama. Taip pat jiems bus užtikrinta
galimybė įsigyti specializuotas paslaugas, kad būtų
teikiamas aukštesnės paslaugų kokybės konkretus turinys,
taikomosios programos ir paslaugos Daugiau skaidrumo ir sutartinių
teisių užtikrintų vartotojų susidomėjimą aukštos
kokybės patikimomis paslaugomis ir sustiprintų rinkos
konkurencingą dinamiškumą. Galiausiai,
priemonėmis, kuriomis sprendžiama nepagrįstų šalies vidaus ir ES
vidaus skambučių kainų skirtumų problema, ir
priemonėmis, kuriomis siekiama palengvinti sąlygas sudarant tarptinklinio
ryšio paslaugų sutartis teikti pasiūlymus dėl tarptinklinio
ryšio kainų, kurios neviršija paslaugų savojoje šalyje kainų,
siekiama panaikinti nepagrįstas papildomas išlaidas už suteiktas
tarpvalstybines elektroninių ryšių paslaugas. Daroma išvada, kad taip būtų
efektyviausiai ir greičiausiai padidintas teisinis nuspėjamumas ir
skaidrumas. Visų pirma dėl
didesnės konkurencijos rinkose, daugiau bendrų veiklos
sąlygų (prieigos prie produktų, su vartotojais susijusių
sąlygų) ir perėjimo prie masto ekonomijos privalumų
(dėl klientams siūlomų kainų elastingumo ar konkurencinio
spaudimo) turėtų būti užtikrintas didesnis suderinimas. Didesnis
konkurencinis spaudimas, dėl kurio bus daugiau paskatų diferencijuoti,
taip pat didesnio masto ekonomikos teikiami privalumai, didesnis reguliavimo
nuspėjamumas ir geresnė aplinka masiškai skleisti novatoriškas
paslaugas – visa tai pagerins investavimo aplinką. Nors šiais
pasiūlymais tikimasi padaryti teigiamą poveikį darbo vietų
kūrimui, šiame etape sudėtinga įvertinti konkretų
socialinį poveikį ir poveikį užimtumui. Stebėdama ir
vertindama teisės aktus, šiam aspektui Komisija skirs ypatingą
dėmesį. Palyginti su tinkamiausia galimybe,
prireiktų 3–5 metų, kad būtų pasiektas laukiamas rezultatas
pagal 1 (esamos sistemos taikymas) ir 3 (visiškai pakeista ES mastu
teikiamų paslaugų reguliavimo sistema) galimybes, ir tikimasi, kad 2015–2020 m. laikotarpiu BVP būtų galima padidinti iki
3,7 %. Taip
pat prireiks mažiausiai laiko, kad būtų juntamas jos poveikis ir
būtų pasiekti visi konkretūs uždaviniai, taigi bus pasiekta
didžiausia galima ekonominė ir socialinė nauda iš visų
svarstytų galimybių. Poveikio
vertinimo grupės nuomonė dėl poveikio vertinimo projekto priimta
2013 m. rugsėjo 6 d. Poveikio vertinimas ir
jo santrauka skelbiami kartu su pasiūlymu. 3. TEISINIAI
PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Teisinis pagrindas Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nes jo tikslas susijęs su
elektroninių ryšių bendrąją rinka ir jos veikimu. 3.2. Subsidiarumas Taikant dabartinę reguliavimo
sistemą nepavyko visiškai pasiekti tikslo sukurti bendrąją
elektroninių ryšių rinką. Nacionalinių taisyklių
skirtumai, nors ir suderinami su esama ES reguliavimo sistema, sukuria kliūčių
veikti kitose valstybėse ir įsigyti jose paslaugas ir taip ribojama
pagal ES teisę garantuojama laisvė teikti elektroninių
ryšių paslaugas. Tai turi tiesioginį poveikį vidaus rinkos
veikimui. Valstybės narės neturi nei kompetencijos, nei stimulo keisti
esamą reguliavimo padėtį. Reikalingos ES lygmeniu taikomos
priemonės, kad būtų galima pašalinti problemos priežastis.
Visų pirma esamas suskaidymas, kurį lėmė nacionalinės
bendrųjų leidimų išdavimo sistemos, šalinamas įvedant
vieną ES leidimą. Taikant vieno ES leidimo išdavimo mechanizmą
kartu su buveinės šalies vykdoma tokio leidimo panaikinimo ir (arba)
laikino sustabdymo kontrole būtų lengviau atlikti ES operatorių
registravimą ir svarbiausių jiems taikomų vykdymo užtikrinimo
priemonių koordinavimą. Pasiūlymu tokioms bendrovėms
garantuojamas didesnis reguliavimo nuoseklumas ir nuspėjamumas, nes
Komisijai suteikiami įgaliojimai pareikalauti, kad nacionalinės
reguliavimo institucijos atšauktų pasiūlytas taisomąsias
priemones, kurios būtų nesuderinamos su ES teise. Pasiūlymu
būtų užtikrintas kur kas didesnis reguliuojamų prieigos prie
fiksuotų ir belaidžių produktų sąlygų suderinimas,
dėl kurio būtų lengviau teikti paslaugas visoje Europoje.
Visiškai suderinus galutinių paslaugų gavėjų teises
būtų užtikrinta, kad piliečiai ir teikėjai visoje ES
turės panašias teises ir įpareigojimus, visų pirma dėl
galimybės tokiomis pačiomis sąlygomis parduoti ir įsigyti
paslaugas kitose valstybėse. Laikomasi subsidiarumo principo, nes ES
įsikišimas bus tik tokio masto, kiek reikalinga pašalinti nurodytas
kliūtis bendrajai rinkai. Visų pirma vienas ES leidimas skirtas operatoriams, ketinantiems veiklą vykdyti ES lygmeniu, o dėl reguliavimo įpareigojimų, kurie yra neatsiejamai
susieti su vieta, kurioje yra tinklas ar teikiama paslauga, ir toliau turi
nuspręsti tos valstybės narės nacionalinė reguliavimo
institucija. Pajamos, gautos iš radijo dažnių spektro skyrimo, lieka
atitinkamai valstybei narei, o išsamesni reguliavimo principai dėl radijo
dažnių spektro naudojimo, kuriais papildomi aukšto lygio tikslai, nustatyti
ES reguliavimo sistemoje, valstybėms narėms palieka nemažą
pasirinkimo laisvę toms detalėms nustatyti. Dėl pranešimo
Komisijai apie radijo dažnių spektrą tvarką pasakytina, kad ji
irgi grindžiama teisinio suderinamumo patikrinimu, o ne valstybių narių
teisės veikti savo nuožiūra nustatymu vietoj Komisijos teisės
veikti savo nuožiūra, ir jai taikomos papildomos apsaugos priemonės,
pavyzdžiui, pagal komiteto procedūrą vykdomas nagrinėjimas.
Bendrąjį leidimą skirti mažos aprėpties belaidžio ryšio
prieigos taškų naudojimui galima tik jei jų diegimas niekam nekliudo
ir jie yra mažos galios ir tai griežtai apibrėžta įgyvendinimo
priemonėse. Galiausiai, Europos virtualiosios prieigos produktus nustatyti
gali valstybės narės, kurioje yra tinklas, nacionalinė reguliavimo
institucija, atlikusi rinkos analizę pagal esamą sistemą; kartu
virtualiosios prieigos produktų suderinimui naudojamas tas pats
mechanizmas, kaip ir fizinių didmeninės prieigos produktų
suderinimui, kuris jau numatytas pagal esamą sistemą. 3.3. Proporcingumas ES veiksmai apsiriboja tuo, kas būtina
nustatytiems tikslams pasiekti. Priemonėmis pirmiausia siekiama pašalinti
akivaizdžias bendrajai rinkai trukdančias kliūtis darant tik
minimalius reikalingus esamos reguliavimo sistemos pakeitimus, kad
būtų sudarytos sąlygos naujoms tarpvalstybinio masto
elektroninių ryšių rinkoms vystytis ES lygmeniu. Tai leistų
pasiekti dvejopą bendrosios rinkos tikslą – elektroninių
ryšių paslaugų teikimo ir naudojimosi jomis laisvę. Paliekant
esamą reguliavimo sistemą iš esmės nepakitusią,
įskaitant tai, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos prižiūri
rinką, būtų išvengta tų teikėjų, kurie
pasirinktų aptarnauti tik nacionalinę (ar sub-nacionalinę)
teritoriją, veiklos sutrikdymo. Be to, naujų tarpvalstybinių rinkų
plėtra turėtų vykti vadovaujantis geresnio reguliavimo principu,
t. y. palaipsniui mažinant reguliavimo spaudimą, jei įrodoma, kad
rinkos yra konkurencingos labiau integruotos Europos kontekste, ir
nacionalinėms reguliavimo institucijoms vykdant priežiūros
įgaliojimus ir ex post konkurencijos kontrolę. Tai naudinga,
nes nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų tinkamiausiai
atsižvelgti į nacionalinius ypatumus i) reguliuodamos prieigą prie
fizinių infrastruktūrų, kurios dėl jų pobūdžio
išlieka geografine prasme ribojamos ir gali būti tik nacionalinio ar
regioninio lygmens; ir ii) nacionaliniu lygiu (jų kalba) atsakydamos
į vartotojų klausimus. Atitinkamai, siūlomomis priemonėmis valdymas nebus keičiamas iš esmės ar įgaliojimai nebus
perkeliami į europinį lygmenį, pavyzdžiui įsteigiant ES
reguliuotoją ar sukuriant visos Europos masto radijo dažnių spektro
licencijavimą. Sprendimai suteiks galimybę
suinteresuotosioms šalims operatyviai ir efektyviai pasinaudoti didelės
bendrosios rinkos teikiama sinergija ir padidinti veiklos ir investicijų
efektyvumą. Kartu pasiūlymu operatoriams, kurie pasirenka teikti
paslaugas vienoje valstybėje narėje, užtikrinama, kad ir toliau bus
taikomos esamos taisyklės, tačiau jam bus naudinga tai, kad su
galutinių paslaugų gavėjų teisėmis susijusios
taisyklės bus patobulintos ir taps aiškesnės, o prieigos prie radijo
dažnių spektro produktų ir aukštos kokybės fiksuotojo ryšio
tinklo prieigos produktų aplinka – labiau nuspėjama. 3.4. Pagrindinės teisės Analizuotas pasiūlymo poveikis
pagrindinėms teisėms, tokioms kaip saviraiškos ir informacijos
laisvė, laisvė užsiimti verslu, nediskriminavimas, vartotojų ir
asmens duomenų apsauga. Visų pirma reglamentu bus užtikrinta prieiga
prie atviro interneto, nustatyti aukšti visiškai suderintų
galutinių paslaugų gavėjų teisių standartai, padidinta
verslo laisvė Europos lygmeniu ir ilgainiui turėtų padėti
sumažinti šio konkretaus sektoriaus reguliavimo naštą. 3.5. Pasirinkta priemonė Komisija siūlo reglamentą, nes juo
užtikrinamas bendrosios rinkos kliūčių pašalinimas papildant
esamą elektroninių ryšių reguliavimo sistemą. Į
jį įtrauktos konkrečios tiesiogiai taikomos teikėjų ir
galutinių paslaugų gavėjų teisės ir
įsipareigojimai, jame taip pat pateikti koordinavimo mechanizmai,
susiję su tam tikrais Europos lygmens produktais, kad būtų
lengviau teikti elektroninių ryšių paslaugas kitose valstybėse.
Reglamentas svarbus, pavyzdžiui, tokioje srityje kaip atviras internetas ir
duomenų srautų valdymas, kur reikalingas iš tiesų bendras
metodas, kad iš pat pradžių būtų išvengta dabartinės
tendencijos priimti skirtingus nacionalinius sprendimus, ir kuris leistų
sudaryti sąlygas integruotai valdyti tinklą ir kurti interneto
turinį, taikomąsias programas ir paslaugas, kuriuos galima naudoti
visoje Sąjungoje. 3.6. Pasiūlymo struktūra ir
pagrindinės teisės bei įpareigojimai. Bendrosios nuostatos (I skyrius, 1 ir 2
straipsniai) I skyriuje pateikiamos bendrosios nuostatos,
įskaitant atitinkamas apibrėžtis. Joje nustatomi reguliavimo
principai, pagal kuriuos veiks atitinkamos reguliavimo institucijos taikydamos
šį reglamentą kartu su esamos sistemos nuostatomis. Vienas ES leidimas (II skyrius, 3–7
straipsniai) Dabar tais atvejais, kai operatoriai nori
teikti paslaugas keliose valstybėse narėse, jie turi gauti
leidimą kiekvienoje iš jų. Reglamentu įvedamas vienas ES
leidimas, grindžiamas viena pranešimo sistema valstybėje narėje,
kurioje yra Europos elektroninių ryšių teikėjo pagrindinė
buveinė (buveinės šalis), ir nustatomos jam taikomos taisyklės.
Vieno ES leidimo panaikinimo ir (arba) laikino sustabdymo kontrolę vykdo
buveinės šalis. Vieno ES leidimo turėtojai turi teisę, kad,
esant panašioms situacijoms, valstybėse narėse jiems būtų
taikomas vienodas reguliavimas, o naujiems rinkos dalyviams ir mažesniems
tarpvalstybiniams operatoriams nebūtų taikomi administraciniai
mokesčiai ir nereikėtų prisidėti prie
universaliųjų paslaugų finansavimo valstybėse narėse
kitose nei buveinės šalis (priimančiosios šalys). Vieno ES leidimo
turėtojai toliau teiks paslaugas visoje Europoje remdamiesi nuoseklesniu reguliavimo
įpareigojimų taikymu. Taigi vienas Europos leidimas sumažins
nereikalingas administracines kliūtis ir garantuos Europos teikėjams
vienodesnių teisių ir įsipareigojimų, kad jie
galėtų veikti visoje ES ir pasiekti masto ekonomiją. Europos produktai (III skyrius) 1 skirsnis (8–16 straipsniai) Dabar Europoje veikiantiems judriojo ryšio
teikėjams trūksta reikalingo nuspėjamumo dėl radijo
dažnių spektro prieinamumo ES ir jie turi spręsti su skirtingomis
radijo dažnių spektro paskyrimo sąlygomis susijusias problemas.
Todėl sunkiau kurti ilgalaikius planus, investuoti kitose valstybėse
ir galiausiai pasiekti mastą. Tokia nevienoda padėtis reiškia, kad
prietaisų gamintojai kuria savo projektus kitoms rinkoms, kuriose yra
didesnis mastas ir daugiau augimo perspektyvų. Siekiant pakeisti šią
nestabilią padėtį, radijo dažnių spektro produktų
suderinimą reikia užtikrinti šiais būdais: ·
apibrėžiant bendrus reguliavimo principus,
kurie taikomi valstybei narei apibrėžiant belaidžiam
plačiajuosčiam ryšiui suderinto radijo spektro naudojimo
sąlygas; ·
įgaliojant Komisiją priimti
įgyvendinimo aktus, kad būtų suderintas radijo dažnių
spektro prieinamumas, radijo dažnių spektro naudojimo teisių paskyrimas
ir jų galiojimo laikas; ·
sukuriant konsultacijų mechanizmą, pagal
kurį Komisija turi teisę peržiūrėti su radijo dažnių
spektro paskyrimu ir naudojimu susijusių nacionalinių priemonių
projektus. ·
supaprastinant mažos galios belaidžio
plačiajuosčio ryšio prieigos taškų diegimo ir teikimo
sąlygas (Wi-Fi, mažos aprėpties zonos), kad būtų padidinta
konkurencija ir sumažintas tinklo perkrova. 2 skirsnis (17–20 straipsniai) Suderinta aukštos kokybės virtuali
prieiga prie fiksuotų tinklų sudarytų palankesnes sąlygas
patekti į rinką ir teikti tarpvalstybines paslaugas (galutiniams
paslaugų gavėjams ir įmonėms) bei padėtų skatinti
konkurenciją ir investicijas. Dabar virtualios fiksuotos prieigos
produktai visoje Europoje apibrėžti įvairiais būdais. Virtuali
prieiga prie fiksuotų tinklų, kad būtų galima teikti
tarpvalstybines paslaugas, suderinta: ·
apibrėžiant bendras ES lygmeniu suderintų
virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos produktų savybes
(virtualus atsiejimas, IP duomenų srautas ir nuomojamųjų
linijų baigiamieji segmentai), kai tai paveda atlikti didelės
įtakos rinkoje turintys operatoriai; ·
atitinkamai reikalaujama, kad nustatydamos
taisomąsias priemones nacionalinės reguliavimo institucijos
atsižvelgtų į tokių suderintų prieigos produktų
atsiradimą tinkamai atsižvelgiant į esamą infrastruktūros
konkurenciją bei investicijas ir į visiems rūpimus proporcingumo
reikalavimus. Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į sprendimų
priėmimo praktiką – yra nuostata, susiejanti naujos kartos prieigos
tinklų didmeninės kainos kontrolės įpareigojimą su
alternatyvių infrastruktūrų konkurenciniu spaudimu, efektyviomis
garantijomis, kad prieiga bus nediskriminuojanti, ir konkurencija
mažmeninėje rinkoje kainos pasirinkimo ir kokybės prasme; ·
suteikiant elektroninių ryšių
teikėjams teisę siūlyti ir priimtinomis sąlygomis
turėti prieigą prie suderintų užtikrintos paslaugos kokybės
prisijungimo produktų, kad galėtų atsirasti naujų
rūšių internetu teikiamų paslaugų. Galutinių paslaugų
gavėjų teisės (IV skyrius, 21–29 straipsniai) Europoje elektroninių ryšių
teikėjams ir galutiniams paslaugų gavėjams taikomos nevienodos
taisyklės dėl galutinių paslaugų gavėjų
teisių, todėl užtikrinamas nevienodas apsaugos lygis ir yra
daugybė skirtingų taisyklių, kurių reikia laikytis
skirtingose valstybėse narėse. Šis susiskaidymas brangiai kainuoja
operatoriams, kelia galutinių paslaugų gavėjų
nepasitenkinimą ir galiausiai kliudo teikti paslaugas kitose
valstybėse ir turi neigiamą poveikį galutinių paslaugų
gavėjų norui jas vartoti. Tam, kad visoje ES būtų
užtikrintas tinkamas vartotojų apsaugos lygis, suderinamos taisyklės,
kuriomis apibrėžiamos galutinių paslaugų gavėjų
teisės, įskaitant: –
tam tikrų šalies ir ES (tarptautiniu) lygiu
teikiamų ryšių nediskriminavimą (nebent skirtumus galima
objektyviai pagrįsti), –
privalomą ikisutartinę ir sutartinę
informaciją, –
daugiau skaidrumo ir priemonių, kad
būtų išvengta didžiulių sąskaitų, –
teisę sutartį nutraukti po šešių
mėnesių be išlaidų (išskyrus bet kokios lengvatinėmis ar
reklaminėmis sąlygomis įsigytos įrangos likutinę
vertę), –
įpareigojimą teikėjams nekliudomai
teikti ryšį visam turiniui, taikomosioms programoms ar paslaugoms, prie
kurių turi prieigą galutiniai paslaugų gavėjai (tai dar
vadinama tinklo neutralumu), kartu reguliuojant, kaip operatoriai naudoja srauto
valdymo priemones užtikrindami bendrą prieigą prie interneto. Kartu
paaiškinama aukštesnės kokybės specializuotųjų
paslaugų teisinė sistema. Palankesnės sąlygos keisti
teikėjus (V skyrius, 30 straipsnis) Patobulintomis teikėjo keitimo
taisyklėmis skatinamas naujų elektroninių ryšių
teikėjų patekimas į rinką ir jų konkurencija, o
galutiniams paslaugų gavėjams sudaromos sąlygos lengviau
pasirinkti teikėją, kuris geriausiai atitinka jų konkrečius
poreikius. Numatyti suderinti teikėjo keitimo procedūroms taikomi
principai, tokie kaip susiejimas su sąnaudomis, naujojo teikėjo
vadovaujamas procesas, automatinis sutarties su senuoju teikėju
nutraukimas. Organizacinės ir baigiamosios
nuostatos (VI skyrius 31–40 straipsniai) Šiame skyriuje pateikiamos pirmos bendrosios
nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų
įgaliojimų taikyti sankcijas nuostatos ir Komisijos
įgaliojimų priimti deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus
taisyklės. Taip pat nustatyti pagrindų
direktyvų ir tarptinklinio ryšio bei EERRI reglamentų pakeitimai.
Visų pirma atsižvelgiant į ex ante rinkos reguliavimą ir
su sąlyga, kad kiekviena NRI vis dar atsakinga už savo atitinkamas
(nacionalines) rinkas, pakeitimais siekiama visoje ES skatinti didesnį
nuoseklumą ir stabilumą NRI vertinant rinkas ir vieno ES leidimo turėtojus
įpareigojant laikytis reguliavimo įpareigojimų, kad
būtų išvengta atvejų, kai kiekvienoje valstybėje
narėje, kurioje jie veikia, jie susiduria su skirtingais
įsipareigojimais, susijusiais su tuo pačiu rinkos nepakankamumu. Šiuo
tikslu nuostatose numatyti Komisijos įgaliojimai reikalauti atšaukti
vieną ES leidimą turinčių įmonių atžvilgiu
pasiūlytas taisomąsias priemones, taip pat yra nuostatos dėl
teisinio tikrumo dėl nustatymo kriterijų, dar atsižvelgiant į
lygiaverčių paslaugų, teikiamų OTT teikėjų (angl.
over-the-top, OTT), konkurencinį spaudimą. Nors III tarptinklinio ryšio reglamentu ir
jame numatytomis struktūrinėmis priemonėmis bus padidinta
konkurencija rinkoje, tačiau nesitikima, kad to pakaks, kad būtų
sukurta aplinka, kurioje klientai keliaudami užsienyje galėtų
drąsiai išlaikyti tipinį vartojimo savojoje šalyje modelį, ir
taip visoje Europoje būtų panaikinti papildomi mokesčiai už
tarptinklinį ryšį. Todėl 37 straipsnis
grindžiamas Tarptinklinio ryšio reglamentu ir numatomos tolesnės paskatos,
skatinančios operatorius tarptinklinį ryšį teikti neviršijant
savojoje šalyje taikomų kainų. Pasiūlyme pateikiamas
savanoriškas mechanizmas, pagal kurį judriojo ryšio operatoriai gali
sudaryti dvišales ar daugiašales tarptinklinio ryšio paslaugų sutartis,
kurios leistų jiems internalizuoti didmenines tarptinklinio ryšio
sąnaudas ir laipsniškai, iki 2016 m. liepos mėn., įvesti
tarptinklinio ryšio paslaugas, kurių kainos neviršytų šalies viduje
taikomų kainų kartu ribojant kainų arbitražo riziką. Tokios
tarptinklinio ryšio paslaugų sutartys – ne naujiena rinkoje. Tarptinklinio
ryšio paslaugų sutartys jau egzistuoja ir jų dalyviams sudaromos
sąlygos (laikantis konkurencijos teisės) pasiekti masto ekonomiją
teikiant tarptinklinio ryšio paslaugas tarp sutarties šalių. Tačiau
pasiūlymu reikalaujama, kad jiems turi būti pranešta, kad reikia
padidinti skaidrumą. Siūloma savanoriška tvarka parengta siekiant
paskatinti tokios teisėtos masto ekonomijos naudą perduoti
vartotojams tarptinklinio ryšio paslaugas teikiant savojoje šalyje taikomomis
kainomis, tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų užtikrinta, kad tai
taikoma tarptinkliniam ryšiui visoje Sąjungoje ir kad vartotojai visoje
Sąjungoje laiku turėtų naudos iš tokių pasiūlymų.
Kartu pasiūlymu numatoma reikiama pusiausvyra, kada operatoriai
galėtų pritaikyti savo mažmeninių paslaugų pasiūlymus
ir galiausiai užtikrinti, kad tai būtų naudinga visiems jų
klientams. Be dvišalių ar daugiašalių tarptinklinio ryšio
paslaugų sutarčių būtų nerealu, kad pavienis
operatorius galėtų per numatytą laikotarpį visoje
Sąjungoje tarptinklinį ryšį teikti neviršijant savojoje šalyje
taikomų kainų. Galiausiai, būtina pakeisti EERRI
reglamentą, kad institucijai būtų suteikta daugiau stabilumo ir
ji galėtų atlikti labiau strateginį vaidmenį, pavyzdžiui,
tuomet, kai paskiria kvalifikuotą pirmininką trejiems metams. 4.
POVEIKIS BIUDŽETUI Siūlomas reglamentas neturi poveikio
Sąjungos biudžetui. Visų pirma pasiūlymu iš dalies
pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 nedaromas poveikis nei personalo
plano etatų skaičiui, nei ES finansiniam įnašui EERRI biurui ir
atitinka Europos Parlamentui ir Tarybai skirtame komunikate (COM(2013)519 final)
nustatytus skaičius 2013/0309 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos Europos bendrosios
elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros
plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB,
2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS
PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į
Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros
procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams
parlamentams, atsižvelgdami į
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[12], atsižvelgdami
į Regionų komiteto nuomonę[13],
laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) Europa turi išnaudoti visus
augimo šaltinius, kad įveiktų krizę, kurtų darbo vietas ir
taptų vėl konkurencinga. Strategijos „Europa 2020“ tikslas – atkurti
augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. 2013 m.
pavasario Europos Vadovų Taryba akcentavo skaitmeninės bendrosios
rinkos svarbą augimui ir paragino pateikti konkrečias priemones, kad
bendroji informacinių ir ryšių technologijų (IRT) rinka
būtų sukurta kuo greičiau Vadovaujantis strategijos „Europa
2020“ tikslais ir šiuo raginimu, šiuo reglamentu siekiama papildyti ir
pritaikyti esamą Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo
sistemą, kad būtų sukurta bendroji elektroninių ryšių
rinka; (2) vienoje iš strategijos
„Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, Europos skaitmeninėje
darbotvarkėje, IRT ir galimybės jungtis prie tinklo vaidmuo jau
pripažintas būtinu mūsų ekonomikos ir visuomenės vystymosi
pagrindu. Kad Europa galėtų pasinaudoti skaitmeninių
pokyčių teikiama nauda, Sąjungai reikalinga dinamiška, visus
sektorius apimanti ir visoje Europoje veikianti bendroji elektroninių
ryšių rinka. Tokia iš tiesų bendra ryšių rinka bus inovatyvios
ir pažangios skaitmeninės ekonomikos ir skaitmeninės bendrosios
rinkos, kurioje internetinės paslaugos gali būti laisvai teikiamos ir
kitose šalyse, pagrindu; (3) sklandžiai veikiančioje
bendrojoje elektroninių ryšių rinkoje turėtų būti
užtikrinta laisvė elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikti
kiekvienam klientui Sąjungos teritorijoje ir kiekvieno galutinių
paslaugų gavėjų teisė rinktis geriausią rinkoje
esantį pasiūlymą ir joms neturėtų trukdyti rinkų
suskaidymas pagal valstybių teritorijas. Esama elektroninių
ryšių reguliavimo sistema nevisiškai sprendžiama tokio suskaidymo
problema, nes yra nacionalinės, o ne visos Sąjungos lygmens bendrojo
leidimo išdavimo tvarkos, nacionalinės radijo dažnių spektro
paskyrimo schemos, skirtingose valstybėse narėse elektroninių
ryšių paslaugų teikėjai gali naudotis skirtingais prieigos
produktais ir taikomos skirtingos vartotojų apsaugos taisyklės.
Daugeliu atvejų Sąjungos taisyklėmis nustatomi tik pagrindai, o
valstybės narės jas dažnai įgyvendina skirtingai; (4) sukūrus iš tiesų
bendrą elektroninių ryšių rinką, turėtų būti
skatinama konkurencija, investicijos į naujus patobulintus tinklus bei
paslaugas ir inovacijos, o tai skatintų rinkos integraciją ir
tarpvalstybinių paslaugų pasiūlą. Tai turėtų padėti
pasiekti plataus užmojo didelės spartos plačiajuosčio ryšio
tikslus, nustatytus Europos skaitmeninėje darbotvarkėje. Didesnis
skaitmeninių infrastruktūrų ir paslaugų prieinamumas savo
ruožtu turėtų padidinti vartotojams galimybes rinktis, pagerinti
paslaugų kokybę, padidinti turinio įvairovę bei
prisidėti prie teritorinės ir socialinės sanglaudos, taip pat
sudaryti palankesnes sąlygas mobilumui Sąjungoje; (5) bendrosios elektroninių
ryšių rinkos teikiama nauda turėtų pasiekti ir platesnę
skaitmeninę ekosistemą, kuri apima Sąjungos įrangos
gamintojus, turinio ir taikomųjų programų teikėjus, bei
platesnę ekonomiką, ypač tokius jos sektorius kaip
bankininkystė, automobilių pramonė, logistika, mažmeninė
prekyba, energetika ir transportas, kurių produktyvumo didinimas priklauso
nuo sujungiamumo, pavyzdžiui, per universalias debesijos taikomąsias
programas, sujungtus objektus ir pasinaudojant galimybėmis skirtingoms
įmonės dalims integruotai teikti paslaugas. Viešojo administravimo
institucijoms ir sveikatos sektoriui taip pat turėtų būti naudinga
tai, kad bus daugiau galimybių naudotis e. valdžios ir e. sveikatos
paslaugomis. Bendrojoje elektroninių ryšių rinkoje taip pat gali
padaugėti kultūrinio turinio ir paslaugų bei apskritai
kultūrinės įvairovės. Ryšio paslaugų teikimas
naudojant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas yra toks svarbus
platesnei ekonomikai ir visuomenei, kad reikėtų vengti šiam sektoriui
užkrauti nepagrįstą reguliavimo ar kitokią naštą; (6) šiuo reglamentu siekiama
sukurti bendrąją elektroninių ryšių rinką imantis
veiksmų trijose plačiose, tarpusavyje susijusiose srityse. Pirma, juo
turėtų būti užtikrinta laisvė teikti tarptautines
elektroninių ryšių paslaugas ir tinklus skirtingose valstybėse
narėse remiantis vieno ES leidimo principu, pagal kurį sudaromos
sąlygos visoje Sąjungoje užtikrinti didesnį šio konkretaus
sektoriaus reguliavimo turinio ir įgyvendinimo nuoseklumą ir
nuspėjamumą. Antra, prieigą reikia suteikti kur kas
vienodesnėmis sąlygomis, taikomomis pagrindiniams ištekliams,
reikalingiems norint elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikti
kitose valstybėse, ne vien tik belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui,
kuriam svarbus ir licencijuotas, ir nelicencijuojamas radijo dažnių
spektras, bet ir fiksuotąja linija teikiama ryšiui. Trečia, siekiant
suderinti verslo sąlygas ir kurti piliečių skaitmeninį
pasitikėjimą, šiuo reglamentu turėtų būti suderintos
galutinių paslaugų gavėjų, ypač vartotojų,
apsaugos taisyklės. Tai apima nediskriminavimo, sutartinės
informacijos, sutarčių nutraukimo ir teikėjų keitimo
taisykles bei interneto prieigos, turinio, taikomųjų programų ir
paslaugų bei srauto valdymo taisykles, kuriomis ne tik saugomi galutiniai
paslaugų gavėjai, bet kartu garantuojamas nepertraukiamas interneto
ekosistemos kaip inovacijų varomosios jėgos veikimas. Be to, tolesnės
tarptinklinio ryšio reformos turėtų suteikti galutiniams
paslaugų gavėjams pasitikėjimo naudotis ryšiu, kai jie keliauja
po Sąjungą ir ilgainiui turėtų tapti vienodo kainų
nustatymo ir kitų Sąjungoje taikomų sąlygų
varomąja jėga; (7) todėl šiuo reglamentu
turėtų būti papildyta esama Sąjungos reguliavimo sistema
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB[14], Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/20/EB[15],
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB[16], Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/22/EB[17],
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB[18], Komisijos direktyva
2002/77/EB[19],
taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1211/2009[20], Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 531/2012[21]
ir Europos Parlamento sprendimas Nr. 243/2012/ES[22]) ir pagal Sąjungos
teisę priimti taikytini nacionalinės teisės aktai, nustatant
konkrečias teises ir įsipareigojimus tiek elektroninių
ryšių teikėjams, tiek galutiniams paslaugų gavėjams,
atitinkamai keičiant esamas direktyvas ir Reglamentą (ES) Nr. 531/2012,
kad būtų užtikrintas didesnis suderinimas, ir darant keletą
svarbesnių pakeitimų, suderinamų su konkurencingesne
bendrąja rinka; (8) šiame reglamente numatytomis
priemonėmis laikomasi technologijų neutralumo principo, t. y.
nenustatyta naudoti kokios nors konkrečios rūšies technologijų,
nei diskriminuojama kuri nors jų rūšis; (9) teikiant tarpvalstybines
elektroninių ryšių paslaugas vis dar susiduriama su didesne našta
negu paslaugas, kurios teikiamos vienoje valstybėje. Visų pirma
tarpvalstybiniai paslaugų teikėjai vis dar turi informuoti ir
mokėti mokesčius atskirose priimančiosiose valstybėse
narėse. Vieno ES leidimo turėtojams turėtų būti
taikoma viena pranešimo sistema valstybėje narėje, kurioje yra
jų pagrindinė buveinė (buveinės valstybė narė),
ir tai sumažins tarpvalstybinių paslaugų teikėjų
administracinę naštą. Vienas ES leidimas turėtų būti
išduodamas įmonei, kuri teikia ar ketina teikti elektroninių
ryšių paslaugas ir tinklus daugiau negu vienoje valstybėje
narėje, tuo būdu suteikiant jai galimybes naudotis teisėmis,
susijusiomis su laisve pagal šį reglamentą bet kurioje
valstybėje narėje teikti elektroninių ryšių paslaugas ir
tinklus. Vienas ES leidimas, kuriuo apibrėžiami pagrindiniai teisiniai
reikalavimai, taikomi elektroninių ryšių operatoriams, paslaugas
teikiantiems valstybėse narėse pagal bendrą leidimą,
išduotą buveinės valstybės narės, turėtų
užtikrinti laisvės visoje Sąjungoje teikti elektroninių
ryšių paslaugas ir tinklus efektyvumą; (10) elektroninių ryšių
paslaugos ir tinklai kitose valstybėse gali būti teikiami
įvairiomis formomis, priklausomai nuo keleto veiksnių, tokių
kaip teikiamo tinklo ar paslaugų rūšis, reikalingos fizinės
infrastruktūros mastas arba skirtingose valstybėse narėse
turimų abonentų skaičius. Apie ketinimą teikti
elektroninių ryšių paslaugas kitoje valstybėje ar eksploatuoti
elektroninių ryšių tinklą daugiau negu vienoje valstybėje
narėje galima spręsti iš veiksmų, tokių kaip derybos
dėl susitarimų gauti prieigą prie tinklų konkrečioje
valstybėje narėje arba vykdyti rinkodarą interneto
svetainėje valstybės narės, kurioje siekiama vykdyti
veiklą, kalba; (11) nepriklausomai nuo to, ar
operatorius pasirenka kitoje valstybėje eksploatuoti elektroninių
ryšių tinklus ar teikti elektroninių ryšių paslaugas, Europos
elektroninių ryšių teikėjui taikoma reguliavimo tvarka
turėtų būti neutrali komercinių sprendimų,
susijusių su funkcijų ir veiklos organizavimu valstybėse
narėse, atžvilgiu. Todėl, nepriklausomai nuo įmonės
organizacinės struktūros, Europos elektroninių ryšių teikėjo
buveinės valstybe nare turėtų būti laikoma valstybė
narė, kurioje priimami strateginiai sprendimai dėl elektroninių
ryšių tinklų ar paslaugų teikimo; (12) vienas ES leidimas
turėtų būti grindžiamas bendruoju leidimu, išduotu buveinės
valstybėje narėje. Jam neturėtų būti taikomi
reikalavimai, kurie jau taikomi pagal galiojančius nacionalinius
įstatymus, kuriais elektroninių ryšių sektorius konkrečiai
nereglamentuojamas. Be to, Europos elektroninių ryšių teikėjams
turėtų būti taikomos ir šio reglamento bei Reglamento (ES) Nr.
531/2012 nuostatos; (13) dauguma šiam konkrečiam
sektoriui taikomų sąlygų, pavyzdžiui, dėl prieigos prie
tinklų arba tinklų saugumo ir vientisumo arba dėl prieigos prie
skubios pagalbos iškvietimo tarnybų, yra glaudžiai susijusios su vieta,
kurioje yra toks tinklas arba kurioje teikiama paslauga. Todėl Europos
elektroninių ryšių teikėjui gali būti taikomos
valstybėse narėse, kuriose jis veikia, taisyklės, jei šiame
reglamente nenumatyta kitaip; (14) jeigu valstybės
narės reikalauja, kad sektorius prisidėtų finansuojant
universaliųjų paslaugų įsipareigojimus ir nacionalinių
reguliavimo institucijų administracines išlaidas, įnašo paskirstymo
kriterijai ir procedūros turėtų būti proporcingi ir
nediskriminaciniai Europos elektroninių ryšių teikėjų
atžvilgiu, kad nebūtų sudaromos kliūtys patekti į
rinką iš kitų valstybių, visų pirma naujiems rinkos
dalyviams ir mažesniems operatoriams; todėl nustatant atskirų
įmonių įnašą reikėtų atsižvelgti į
įnašo mokėtojo užimamą rinkos dalį, vertinant atitinkamoje
valstybėje narėje turėtą apyvartą, ir
reikėtų taikyti de minimis ribą; (15) būtina užtikrinti, kad
panašiomis aplinkybėmis skirtingos valstybės narės
nediskriminuotų nė vieno Europos elektroninių ryšių
teikėjo, ir kad bendrojoje rinkoje būtų taikoma nuosekli
reguliavimo praktika, ypač į Direktyvos 2002/21/EB 15 ar 16
straipsnių bei Direktyvos 2002/19/EB 5 ar 8 straipsnių taikymo
sritį patenkančių priemonių atveju. Todėl Europos
elektroninių ryšių teikėjams turėtų būti
užtikrinta, kad objektyviai lygiavertėse situacijose skirtingos
valstybės narės taikytų vienodas sąlygas, kad daugelyje
teritorijų būtų galima vykdyti labiau integruotą
veiklą. Be to, tokiais atvejais Sąjungos lygmeniu turėtų
būti nustatyta konkreti sprendimų dėl taisomųjų priemonių
projektų peržiūros tvarka, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/21/EB
7a straipsnyje, kad Europos elektroninių ryšių teikėjams
skirtingose valstybėse narėse nebūtų nepagrįstai
taikomi skirtingi įpareigojimai; (16) reguliavimo ir priežiūros
įgaliojimai turėtų būti paskirstyti tarp Europos
elektroninių ryšių teikėjų buveinės ir bet kurios
priimančiosios valstybės narės siekiant sumažinti kliūtis
patekti į rinką ir kartu užtikrinti, kad šiems teikėjams
taikomos elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikimo
sąlygos būtų tinkamai vykdomos. Kiekviena nacionalinė
reguliavimo institucija turėtų prižiūrėti, kaip jos
teritorijoje laikomasi pagal Sąjungos teisę taikomų
sąlygų, įskaitant sankcijas ir laikinąsias priemones,
tačiau tik buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo
institucija turėtų turėti teisę laikinai sustabdyti arba
panaikinti Europos elektroninių ryšių teikėjo teises teikti
elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas visoje Sąjungoje ar jos
dalyje; (17) radijo dažnių spektras –
viešoji gėrybė ir vienas iš Sąjungos judriojo, belaidžio
plačiajuosčio ir palydovinio ryšio bendrosios rinkos gyvybiškai
svarbių išteklių. Plėtojant belaidį plačiajuostį
ryšį prisidedama prie Europos skaitmeninės darbotvarkės
įgyvendinimo, visų pirma prie tikslo užtikrinti, kad iki 2020 m. visi
Sąjungos piliečiai turėtų prieigą prie bent 30 Mb/s
spartos plačiajuosčio ryšio, ir sudarant galimybę Sąjungai
turėti patį sparčiausią ir didžiausio pajėgumo
plačiajuostį ryšį. Tačiau Sąjunga atsilieka nuo
kitų svarbiausių pasaulio regionų – nuo Šiaurės Amerikos,
Afrikos ir dalies Azijos – naujausios kartos belaidžio plačiajuosčio
ryšio technologijų, kurių reikia norint pasiekti tuos politikos
tikslus, išsivystymo ir skvarbos srityse. Nevienodas leidimų išdavimo
procesas ir prieigos prie 800 MHz dažnių juostos belaidžiam
plačiajuosčiui ryšiui užtikrinimas, kur daugiau nei pusė
valstybių narių prašo taikyti leidžiančią nukrypti
nuostatą ar nespėja to padaryti iki Europos Parlamento ir Tarybos
sprendime 243/2012 dėl radijo spektro politikos programoje[23] nustatyto termino įrodo,
kad būtina kuo skubiau imtis veiksmų, net ir dabartinės radijo
spektro politikos programos galiojimo laikotarpiu. Sąjungos
priemonių, kuriomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą
676/2002/EB[24]
buvo siekiama suderinti radijo spektro prieinamumo ir jo veiksmingo naudojimo
belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui sąlygas, nepakako, kad ši
problema būtų išspręsta; (18) dėl skirtingos
nacionalinės politikos bendroji rinka tampa nenuosekli ir susiskaidžiusi,
o tai trukdo vystyti paslaugas Sąjungos mastu ir užbaigti kurti
bendrąją belaidžio plačiajuosčio ryšio rinką.
Visų pirma dėl to galėtų būti sukurtos nevienodos
prieigos prie tokių paslaugų sąlygos, kliudoma skirtingose
valstybėse narėse įsteigtų įmonių konkurencijai,
neskatinamos investicijos į pažangesnius tinklus ir technologijas ir
novatoriškų paslaugų atsiradimas, kartu piliečiams ir
įmonėms nesuteikiama universalių integruotų aukštos
kokybės paslaugų, o belaidžio plačiajuosčio ryšio
operatoriai nepasiekia didesnio efektyvumo, kurį gautų iš didelio
masto labiau integruotos veiklos. Todėl kartu su Sąjungos lygmeniu
atliekamais veiksmais, susijusiais su tam tikrais radijo dažnių spektro
paskyrimo aspektais, reikėtų plėtoti visą Sąjungą
apimančias pažangias belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas.
Kartu valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė
priimti priemones, kuriomis jų radijo dažnių spektras tvarkomas
viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos tikslais; (19) elektroninių ryšių
teikėjai, įskaitant judriojo ryšio operatorius ar tokių
operatorių konsorciumus, turėtų galėti bendrai organizuoti
didelės Sąjungos teritorijos dalies veiksmingą ir prieinamą
aprėptį siekiant ilgalaikės naudos galutiniams paslaugų
gavėjams, todėl keliose valstybėse narėse radijo
spektrą turėtų naudoti panašiomis sąlygomis, taikant
panašias procedūras, kainas, trukmę suderintose dažnių juostose,
taip pat turėti papildomus radijo spektro paketus, tokius kaip
žemesnių ir aukštesnių dažnių derinys, kad būtų
padengtos tankiai ir ne taip tankiai apgyvendintos vietovės.
Iniciatyvomis, kuriomis užtikrinamas geresnis koordinavimas ir nuoseklumas,
taip pat būtų padidintas investicijų į tinklą aplinkos
nuspėjamumas. Toks nuspėjamumas būtų labai naudingas
formuojant aiškią politiką, kuria siekiama ilgalaikio radijo spektro
naudojimo teisių galiojimo nepažeidžiant tokių teisių
neapibrėžto pobūdžio kai kuriose valstybėse narėse, ir,
savo ruožtu, būtų susijęs su aiškiomis viso ar dalies radijo
spektro, kuris naudojamas suteikus tokias individualias naudojimo teises,
perdavimo, nuomojimo ar dalijimosi taisyklėmis; (20) reikia geriau koordinuoti
naudojimąsi radijo spektru ir gerinti naudojimosi teisių
nuoseklumą bent juostose, kurios suderintos belaidžiam fiksuotajam,
nešiojamųjų įrenginių ir judriajam plačiajuosčiam
ryšiui. Šios juostos apima juostas, kurios Tarptautinėje
telekomunikacijų sąjungoje (ITU) nustatytos naudoti pažangiosioms
tarptautinio judriojo ryšio (IMT) sistemoms, taip pat juostas, naudojamas
radijo ryšio vietiniams tinklams (RLAN), kaip antai 2,4 GHz ir 5 GHz.
Šią nuostatą reikėtų taikyti ir juostoms, kurios ateityje
gali būti suderintos naudoti belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui,
kaip numatyta Radijo spektro politikos programos 3 straipsnio b dalyje ir
2013 m. birželio 13 d. priimtoje Radijo spektro politikos grupės
(RSPG) nuomonėje dėl Europos strateginių uždavinių
spręsti didėjančią radijo spektro paklausą belaidžiam
plačiajuosčiam ryšiui, kaip antai artimoje ateityje – 700 MHz, 1,5 GHz
ir 3,8–4,2 GHz juostoms; (21) siekiant įvairių
nacionalinių radijo spektro skyrimo procedūrų nuoseklumo
būtų naudingos aiškesnės nuostatos dėl: leidimų
išdavimo procedūrų terminams taikomų kriterijų;
laikotarpio, kuriam suteikiamos naudojimosi teisės, mokesčių ir
jų mokėjimo būdų; pajėgumo ir aprėpties
įpareigojimų; radijo spektro intervalo ir spektro blokų,
kuriuose taikoma leidimo procedūra, apibrėžties; objektyvių
ribų reikalavimų, kuriais būtų skatinama veiksminga
konkurencija; galimybės prekiauti naudojimosi teisėmis
sąlygų, įskaitant bendro naudojimosi sąlygas; (22) apribojus mokesčių
naštą iki to, kas būtina siekiant užtikrinti optimalų radijo
spektro valdymą, bei užtikrinus mokėjimo iškart ir periodinių
mokesčių pusiausvyrą būtų skatinama investuoti į
infrastruktūrą ir technologijų diegimą, o dėl
susijusio sąnaudų sumažėjimo gautų naudos galutiniai
paslaugų gavėjai; (23) labiau suderinus radijo
spektro skyrimą ir po to belaidžio plačiajuosčio ryšio
diegimą visoje Sąjungoje, būtų skatinamas masto poveikis
susijusiose pramonės šakose, kaip antai tinklo įrangos ir
galinių įrenginių. Tokiose pramonės šakose savo ruožtu
būtų galima labiau atsižvelgti į Sąjungos iniciatyvas ir
naudojimosi radijo spektru politiką, nei buvo atsižvelgiama pastaruoju
metu. Todėl turėtų būti nustatyta naudojimosi teisių
tokiose juostose suteikimo terminų ir minimalios arba bendros tų
teisių galiojimo trukmės suderinimo procedūra; (24) dėl kitų
svarbiausių esminių sąlygų, kurias galima susieti su radijo
spektro naudojimo belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui teisėmis,
pasakytina, kad šiame reglamente nustatytus reguliavimo principus ir kriterijus
plačiau taikyti atskirose valstybėse narėse padėtų
koordinavimo mechanizmas, kurį taikant Komisija ir kitų
valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų
galimybę iš anksto pateikti pastabas dėl naudojimosi teisių
suteikimo tam tikroje valstybėje narėje, o Komisija turėtų
galimybę atsižvelgti į valstybių narių nuomones, kad
nebūtų įgyvendinami siūlymai, kurie, kaip paaiškėja,
neatitinka Sąjungos teisės aktų; (25) atsižvelgiant į tai, kad
radijo spektro poreikis belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
sparčiai auga, reikėtų skatinti alternatyvios prieigos prie
plačiajuosčio ryšio sprendimus, kuriuos taikant spektras naudojamas
efektyviai. Tokie sprendimai apima mažos galios trumpo veikimo nuotolio
belaidės prieigos sistemas, kaip antai vadinamuosius radijo ryšio vietinio
tinklo (RLAN, vadinamojo „WiFi“) viešosios interneto prieigos taškus (angl. hotspots),
taip pat nedidelių mažos galios korinio ryšio prieigos taškų
(vadinamųjų femto-, piko- ar metroląstelių) tinklus; (26) vis labiau naudojamos
papildomosios belaidės prieigos sistemos, kaip antai RLAN, visų pirma
viešai prieinami RLAN prieigos taškai, kad būtų galima galutiniams
paslaugų gavėjams suteikti galimybę naudotis internetu, o judriojo
ryšio operatoriams – sumažinti judriojo ryšio duomenų srautus; tam
naudojami suderinti radijo spektro ištekliai, kuriais naudojantis nebūtina
gauti atskirą leidimą ar įgyti teisę naudoti radijo
spektrą; (27) daugumą RLAN prieigos
taškų kol kas naudoja privatūs naudotojai, kad savo fiksuotojo
plačiajuosčio ryšio jungtimi galėtų naudotis vietiniu
belaidžiu ryšiu. Jei galutiniai paslaugų gavėjai, naudodamiesi savo
interneto paslaugų abonementu, nusprendžia dalytis prieiga prie savo RLAN
su kitais, tokių prieigos taškų gausa, visų pirma tankiai
apgyvendintose vietovėse, dėl pakartotinio spektro naudojimo
turėtų padėti maksimaliai išnaudoti duomenų perdavimo
belaidžiu ryšiu pajėgumą ir sukurti ekonomiškai efektyvią
kitiems galutiniams paslaugų gavėjams prieinamą
papildomąją belaidžio plačiajuosčio ryšio
infrastruktūrą. Todėl reikėtų užtikrinti, kad
galutiniams paslaugų gavėjams nebūtų nustatoma
nereikalingų apribojimų dalytis prieiga prie savo RLAN prieigos taško
su kitais galutiniais paslaugų gavėjais arba prisijungti prie
tokių prieigos taškų, o jei tokių apribojimų yra, jie
turėtų būti panaikinti; (28) be to, turėtų
būti panaikinti ir nereikalingi apribojimai diegti bei sujungti
tarpusavyje RLAN prieigos taškus. Valdžios institucijos arba viešųjų
paslaugų teikėjai savo patalpose vis dažniau naudoja RLAN prieigos
taškus savo tikslais, pvz., jais naudojasi darbuotojai, juos naudojant
piliečiams ekonomiškai efektyviai užtikrinama galimybė vietoje
lengviau naudotis elektroninės valdžios paslaugomis arba teikiama tikralaikė
informacija, būtina teikiant pažangiąsias viešąsias paslaugas,
kaip antai viešojo transporto ar eismo valdymo. Tokios organizacijos
galėtų teikti prieigą prie tokių prieigos taškų ir
visiems piliečiams kaip papildomą paslaugą prie visuomenei
tokiose patalpose jau teikiamų paslaugų ir joms turėtų
būti suteikta galimybė tai daryti laikantis konkurencijos ir viešojo
pirkimo taisyklių. Teikėjas, kuris privačioje teritorijoje,
aplink ją ar ribotoje viešoje teritorijoje užtikrina galimybę vietoje
naudotis elektroninių ryšių tinklais kaip kitą veiklą, kuri
nėra grindžiama tokia prieiga, papildančia paslauga, pvz., kitos
komercinės veiklos klientams ar plačiajai visuomenei toje
teritorijoje suteikia galimybę naudotis RLAN viešosios interneto prieigos
taškais, neturėtų būti laikomas elektroninių ryšių
paslaugų teikėju; (29) mažos galios, mažos
aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškai yra labai maži į buitinius
„WiFi“ maršruto parinktuvus panašūs ir menkai pastebimi įrenginiai,
kurių techninės charakteristikos turėtų būti nustatytos
Sąjungos lygmeniu, kad juos būtų galima diegti ir naudoti
įvairiomis vietos sąlygomis pagal bendrąjį leidimą, be
nereikalingų apribojimų, individualių planavimo ar kitų
leidimų. Priemonių, kuriomis nustatomos tokio naudojimo pagal
bendrąjį leidimą techninės charakteristikos, proporcingumas
turėtų būti užtikrinamas nustatant charakteristikas, kurios yra
daug griežtesnės, nei Sąjungos priemonėmis nustatytos
didžiausios tokių parametrų, kaip išėjimo galia, ribos; (30) valstybės narės
turėtų užtikrinti, kad dėl nacionalinio radijo spektro valdymo
nebūtų trukdoma kitoms valstybėms narėms naudotis radijo
spektru, kuriuo naudotis jos turi teisę, ar laikytis
įsipareigojimų, susijusių su juostomis, kurių naudojimas
suderintas Sąjungos lygmeniu. Remiantis esama RSPG veikla, reikia
koordinavimo mechanizmo siekiant užtikrinti, kad kiekviena valstybė
narė galėtų tinkamai naudotis radijo spektru ir kad koordinavimo
priemonės būtų nuoseklios ir būtų užtikrinamas jų
įgyvendinimas; (31) iš patirties įgyvendinant
Sąjungos reguliavimo sistemą matyti, kad taikant dabar
galiojančias nuostatas, kuriomis reikalaujama nuosekliai taikyti
reguliavimo priemones ir kartu siekti tikslo skatinti vidaus rinkos
plėtrą, nebuvo sukurtos pakankamos paskatos projektuoti prieigos
produktus, visų pirma susijusius su fiksuotojo ryšio tinklais, remiantis
suderintais standartais ir procesais. Vykdant veiklą įvairiose
valstybėse narėse operatoriams sunku tinkamame tinkle rasti tinkamos
kokybės ir tinkamo paslaugos sąveikumo lygio prieigos produktų,
o kai tokių produktų yra, jų techninės savybės
skiriasi. Dėl to didėja sąnaudos ir tai kliudo teikti
tarpvalstybines paslaugas; (32) bendrosios elektroninių
ryšių rinkos integraciją būtų galima paspartinti
nustačius sistemą, pagal kurią, remiantis svarbiausiais
parametrais ir minimaliomis charakteristikomis, būtų apibrėžti
tam tikri svarbiausi Europos virtualūs produktai, kurie yra itin
svarbūs elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kad šie
galėtų teikti tarpvalstybines paslaugas, ir priimta visos Europos
strategija atsižvelgiant į tai, kad vis labiau informacija visuotinai
perduodama internetu; (33) turėtų būti
sprendžiami su įvairiais virtualiais produktais susijusių veiklos
poreikių klausimai. Jei didelę įtaką rinkoje turintis
operatorius pagal Pagrindų direktyvą ir Prieigos direktyvą buvo
įpareigotas teikti prieigą reguliuojamomis sąlygomis
konkrečiuose savo tinklo prieigos taškuose, turėtų būti
teikiami Europos virtualūs plačiajuosčio ryšio prieigos
produktai. Pirma, kai būtina ir proporcinga remiantis rinkos tyrimu,
galimybę veiksmingai patekti į kitos valstybės rinką
turėtų palengvinti suderinti produktai, kurie tarpvalstybinių
paslaugų teikėjams suteiktų pradinę galimybę
nedelsiant teikti nuspėjamos ir pakankamos kokybės paslaugas savo
galutiniams vartotojams, įskaitant paslaugas verslo klientams, turintiems
veiklos padalinius įvairiose valstybėse narėse. Šie suderinti
produktai turėtų būti teikiami pakankamą laikotarpį,
kad norintys gauti prieigą subjektai ir teikėjai galėtų
planuoti vidutinio ir ilgojo laikotarpio investicijas; (34) antra, modernūs
virtualūs prieigos produktai, į kuriuos norintys gauti prieigą
subjektai turi daugiau investuoti ir kurie užtikrina didesnes valdymo ir
diferencijavimo galimybes, visų pirma teikiant prieigą labiau vietiniu
lygmeniu, yra labai svarbūs siekiant visoje vidaus rinkoje sudaryti
tvarios konkurencijos sąlygas. Todėl šie svarbiausi naujos kartos
prieigos (NKP) tinklų didmeninės prieigos produktai taip pat
turėtų būti suderinti siekiant palengvinti tarpvalstybines
investicijas. Tokių virtualių plačiajuosčio ryšio prieigos
produktų funkcijos turėtų būti lygiavertės fizinio
atsiejimo funkcijoms, kad nacionalinės reguliavimo institucijos,
vertindamos proporcingumą pagal Direktyvą 2002/19/EB,
galėtų svarstyti įvairesnes galimas didmeninės rinkos
taisomąsias priemones; (35) trečia, reikia suderinti
ir nuomojamųjų linijų išplėstinės sąsajos
baigiamųjų segmentų didmeninės prieigos produktus, kad
reikliausiems verslo paslaugų gavėjams būtų galima teikti
ypatingos svarbos ryšių paslaugas tarptautiniu mastu; (36) kai laipsniškai pereinama prie
vien IP tinklų, programų, kurios grindžiamos prieiga prie kitų
tinklų, kūrimą stabdo tai, kad nėra įvairioms
paslaugų rūšims skirtų IP grindžiamų užtikrintos paslaugos kokybės
prisijungimo produktų, kurie užtikrintų galimybę palaikyti
ryšį tarp įvairių tinklo sričių ir tarptinklinį
ryšį valstybėje narėje ir tarpvalstybiniu mastu, o tai stabdo
technologines inovacijas. Be to, dėl tokios padėties negalima
plačiau pasinaudoti pranašumais, susijusiais su IP grindžiamų
tinklų valdymu ir užtikrinto kokybės lygio prisijungimo produktų
teikimu, visų pirma geresniu saugumu, patikimumu ir lankstumu, ekonominiu
efektyvumu ir spartesniu pateikimu, nors tai būtų naudinga tinklo
operatoriams, paslaugų teikėjams ir galutiniams paslaugų
gavėjams. Todėl reikia suderintos šių produktų projektavimo
ir prieinamumo pagrįstomis sąlygomis, įskaitant, kai
reikalaujama, kryžminio tiekimo galimybę susijusioms elektroninių
ryšių įmonėms, metodikos; (37) į Europos virtualius
plačiajuosčio ryšio prieigos produktus, nustatytus pagal šį
reglamentą, turėtų atsižvelgti nacionalinės reguliavimo
institucijos, vertindamos, kokios prieigos taisomosios priemonės yra
tinkamiausios operatorių, kurie, kaip nustatyta, turi didelę
įtaką rinkoje, tinklams, kartu siekiant išvengti pernelyg didelio
reguliavimo nereikalingai dauginant didmeninės prieigos produktus,
nustatomus remiantis rinkos tyrimu ar kitomis sąlygomis. Visų pirma,
vien todėl, kad nustatomi Europos virtualios prieigos produktai,
neturėtų padidėti tam tikram operatoriui nustatomų
reguliuojamų prieigos produktų skaičius. Be to, priėmus
šį reglamentą nacionalinės reguliavimo institucijos turės
įvertinti, ar vietoje taikomų didmeninės prieigos
taisomųjų priemonių turėtų būti nustatytas
Europos virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos produktas, ir
įvertinti, ar tinkama nustatyti Europos virtualios plačiajuosčio
ryšio prieigos produktą atsižvelgiant į būsimus rinkos tyrimus,
kai jos nustato, kad yra didelė įtaka rinkoje, tačiau tai
neturėtų daryti poveikio jų pareigai nustatyti tinkamiausią
ir proporcingą taisomąją priemonę atsižvelgiant į
nustatytą konkurencijos problemą pagal Direktyvos 2002/21/EB 16
straipsnį; (38) kad reguliavimas
būtų nuspėjamas, rengiant teisės aktus reikia atsižvelgti
ir į svarbiausius pagal galiojančią teisinę sistemą
besiformuojančios sprendimų priėmimo praktikos elementus,
turinčius poveikio sąlygoms, kuriomis didmeninės prieigos
produktai, įskaitant Europos virtualius plačiajuosčio ryšio
prieigos produktus, teikiami NKP tinkluose. Tai turėtų apimti
nuostatas, kurios atspindėtų, kiek didmeninės prieigos
rinkų tyrimui ir visų pirma ar reikia reguliuoti tokios prieigos prie
NKP tinklų kainas, yra svarbus alternatyvių fiksuotojo ir belaidžio
ryšio infrastruktūrų konkurencinio spaudimo, veiksmingos
nediskriminacinės prieigos garantijų ir esamo konkurencijos lygio
pagal kainą, pasirinkimą ir kokybę mažmeninėje rinkoje
santykis. Pastarasis dalykas galiausiai lemia naudą galutiniams
paslaugų gavėjams. Pvz., atlikdamos vertinimą konkrečiu
atveju pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį ir nedarydamos poveikio
didelės įtakos rinkoje vertinimui ir ES konkurencijos taisyklių
taikymui, nacionalinės reguliavimo institucijos gali manyti, kad kai yra
du fiksuotojo ryšio NKP tinklai, rinkos sąlygos yra pakankamai
konkurencingos, kad būtų skatinamas tinklų modernizavimas ir
siekiama teikti itin didelės spartos ryšio paslaugas, o tai yra vienas iš
svarbių konkurencijos mažmeninėje rinkoje parametrų; (39) tikėtina, kad dėl
didesnės konkurencijos bendrojoje rinkoje ilgainiui sumažės šio
konkretaus sektoriaus rinkos reguliavimas, grindžiamas rinkos analize. Iš
tiesų, vienas iš bendrosios rinkos sukūrimo rezultatų
turėtų būti kur kas veiksmingesnė konkurencija atitinkamose
rinkose, kur ex post būtų taikoma konkurencijos teisė,
kuri vis dažniau laikoma pakankama priemone rinkos veikimui užtikrinti.
Siekiant užtikrinti tarptautiniu mastu taikomo reguliavimo metodo teisinį
aiškumą ir nuspėjamumą, reikėtų numatyti aiškius privalomus
kriterijus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar
konkrečioje rinkoje vis dar pateisinamas ex ante reguliavimo
įpareigojimų taikymas atsižvelgiant į kliūčių
patvarumą ir konkurencijos perspektyvas, visų pirma į
infrastruktūra grindžiamos konkurencijos perspektyvas, ir į
konkurencijos mažmeninėje rinkoje sąlygas, vertinant tokius
parametrus kaip kaina, pasirinkimas ir kokybė, kurie galiausiai ir yra
svarbiausi galutiniams paslaugų gavėjams ir pasauliniam ES ekonomikos
konkurencingumui. Tuo turėtų būti grindžiamos rinkų,
kuriose gali būti taikomas ex ante reguliavimas, sąrašo
tolesnės peržiūros ir tai turėtų padėti
nacionalinėms reguliavimo institucijoms sutelkti pastangas tose srityse,
kuriose konkurencija dar silpna, ir tai daryti darniai. Iš tiesų bendrosios
elektroninių ryšių rinkos sukūrimas gali turėti įtakos
ir rinkų geografinei aprėpčiai tiek konkretaus sektoriaus
reguliavimo, grindžiamo konkurencijos principais, tiek konkurencijos
teisės taikymo tikslais; (40) konkretaus sektoriaus
galutinių paslaugų gavėjų apsaugos taisyklių
nacionalinio įgyvendinimo skirtumai sukuria nemažas kliūtis bendrajai
skaitmeninei rinkai, visų pirma dėl to, kad išauga elektroninių
ryšių visuomenei teikėjų, ketinančių pasiūlyti
paslaugas valstybėse narėse, taisyklių laikymosi sąnaudos.
Be to, dėl suskaidymo ir neužtikrintumo dėl skirtingose
valstybėse narėse suteikiamo apsaugos lygio pakertamas galutinių
paslaugų gavėjų pasitikėjimas ir tai neskatina jų
elektroninių ryšių paslaugų įsigyti užsienyje. Kad
būtų pasiektas Sąjungos vidaus rinkos kliūčių
šalinimo tikslas, būtina pakeisti esamas skirtingas nacionalines teisines
priemones vienu visiškai suderintu konkretaus sektoriaus taisyklių
rinkiniu, kuriuo būtų sukurtas bendras aukštas galutinių
paslaugų gavėjų apsaugos lygis. Toks visiškas teisinių
nuostatų suderinimas neturėtų trukdyti elektroninių
ryšių visuomenei teikėjams siūlyti galutiniams paslaugų
gavėjams sutartines sąlygas, kuriomis numatoma kur kas didesnė
apsauga; (41) šiuo reglamentu suderinamos
tik tam tikros konkretaus sektoriaus taisyklės, todėl juo
neturėtų būti pažeidžiamos Sąjungos teisės aktais ir jų
įgyvendinimo nacionalinės teisės aktais nustatytos bendros
vartotojų apsaugos taisyklės; (42) šio reglamento 4 ir 5 skyrių
nuostatose daroma nuoroda į galutinius paslaugų gavėjus, tokios
nuostatos turėtų būti taikomos ne tik vartotojams, bet ir kitoms
galutinių paslaugų gavėjų kategorijoms, visų pirma
labai mažoms įmonėms. Galutiniai paslaugų gavėjai, išskyrus
vartotojus, turėtų galėti, paprašę susitarti atskirose
sutartyse nukrypti nuo tam tikrų nuostatų; (43) tam, kad būtų
sukurta bendroji elektroninių ryšių rinka, taip pat reikia pašalinti
kliūtis galutiniams paslaugų gavėjams turėti prieigą
prie elektroninių ryšių paslaugų visoje Sąjungoje.
Todėl valdžios institucijos turėtų nedidinti arba neišlaikyti
esamų kliūčių tarpvalstybiniam tokių paslaugų
pirkimui. Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai
neturėtų nesuteikti arba riboti prieigos arba diskriminuoti
galutinius paslaugų gavėjus dėl jų pilietybės arba
valstybės narės, kurioje jie gyvena. Vis dėlto, įmanoma
diferencijuoti dėl objektyviai pateisinamų kainų, rizikos ir
rinkos sąlygų, pvz., paklausos ar konkurentų taikomų
kainų, skirtumų; (44) išlieka labai dideli ir
fiksuotojo, ir judriojo ryšio skambučių ir SMS žinučių
savojoje šalyje ir tų, kurie užbaigiami kitoje valstybėje
narėje, kainų skirtumai. Nors yra didelių svyravimų,
lyginant skirtingas šalis, operatorius ir tarifų paketus, taip pat
judriojo ryšio ir fiksuotojo ryšio paslaugas, tai ir toliau turi poveikį
labiau pažeidžiamoms klientų grupėms ir sudaro kliūtis palaikyti
nenutrūkstamus ryšius visoje Sąjungoje. Tai nutinka nepaisant
smarkiai sumažintų ir apskritai suvienodintų skambučių
užbaigimo kainų skirtingose valstybėse narėse ir žemų
kainų tranzito rinkose. Be to, perėjus prie vien IP grindžiamos
elektroninių ryšių aplinkos ilgainiui turėtų dar labiau
sumažėti kainos. Todėl bet kokie reikšmingi savojoje šalyje teikiamo
fiksuotojo tarpmiestinio ryšio (t. y. kitokio ryšio nei ryšys vienoje
vietovėje, nustatytoje pagal geografinės zonos kodą
nacionaliniame numeracijos plane), ir fiksuotojo ryšio, kuris baigiasi kitoje
valstybėje narėje, mažmeninių tarifų skirtumai
turėtų būti pateisinami remiantis objektyviais kriterijais.
Tarptautinių judriojo ryšio paslaugų mažmeniniai tarifai
neturėtų viršyti reguliuojamiems tarptinklinio ryšio skambučiams
ir SMS žinutėms taikomo Europos skambučių tarifo ir Europos SMS
tarifo, atitinkamai numatytų Reglamente (ES) Nr. 531/2012, išskyrus tuos
atvejus, kai tai pateisinama remiantis objektyviais kriterijais. Į tokius
kriterijus gali būti įtrauktos papildomos sąnaudos ir
pagrįsta susijusi marža. Kiti objektyvūs veiksniai gali būti
susijusios kainos elastingumo skirtumai ir galimybės visiems galutiniams
paslaugų gavėjams lengvai pasinaudoti elektroninių ryšių
visuomenei teikėjų, kurie tarpvalstybinių ryšių paslaugas
Sąjungoje siūlo be papildomo mokesčio ar už nedidelį
papildomą mokestį, siūlomais alternatyviais tarifais arba
informacinės visuomenės paslaugomis, kurios turi panašių
funkcijų, jeigu paslaugų teikėjai aktyviai informuoja
galutinių paslaugų gavėjus apie tokias alternatyvas; (45) per pastaruosius
dešimtmečius internetas tapo atvira inovacijų platforma, kuri yra
lengvai prieinama galutiniams paslaugų gavėjams, turinio ir
taikomųjų programų teikėjams bei interneto paslaugų
teikėjams. Esama reguliavimo sistema siekiama didinti galutinių
paslaugų gavėjų galimybes prieiti prie informacijos ir ją
skleisti, bei naudoti savo pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas.
Tačiau 2012 m. gegužės mėn. paskelbtos Europos elektroninių
ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ataskaitos dėl
duomenų srautų valdymo praktikos ir 2012 m. gruodžio mėn.
paskelbto Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros
užsakyto, tyrimo dėl interneto prieigos ir teikimo rinkos veikimo Europos
Sąjungoje vertinant vartotojo požiūriu rezultatai atskleidė, kad
nemažos galutinių paslaugų gavėjų dalies atžvilgiu taikoma
tokia duomenų srautų valdymo tvarka, kuria blokuojamos arba
sulėtinamos tam tikros taikomosios programos. Dėl šių
tendencijų reikalingos aiškios Sąjungos lygmens taisyklės, kad
būtų galima išlaikyti internetą atvirą ir išvengti
bendrosios rinkos suskaidymo dėl atskirų valstybių narių
taikomų priemonių; (46) galutiniai paslaugų
gavėjai gali turėti laisvą prieigą prie informacijos ir
teisėto turinio, gali juos skleisti, naudoti pasirinktas taikomąsias
programas ir paslaugas tik jei laikosi Sąjungos ir su jais suderintų
nacionalinės teisės aktų. Šiuo reglamentu nustatomos bet
kokių šios laisvės apribojimų, kuriuos gali taikyti
elektroninių ryšių visuomenei teikėjai, ribos, tačiau juo
nepažeidžiami kiti Sąjungos teisės aktai, įskaitant autorių
teisių taisykles ir Direktyvą 2000/31/EB; (47) atvirame internete
elektroninių ryšių visuomenei teikėjai neturėtų
blokuoti, sulėtinti, pabloginti ar diskriminuoti konkretaus turinio,
taikomųjų programų arba paslaugų ar konkrečių
jų klasių, jei neviršijamos sutartyje numatytos duomenų kiekio
ir interneto prieigos paslaugų spartos ribos, išskyrus kai taikomas
ribotas skaičius pagrįsto duomenų srautų valdymo
priemonių. Tokios priemonės turėtų būti skaidrios,
proporcingos ir nediskriminuojančios. Pagrįstas duomenų
srautų valdymas apima rimtų nusikaltimų prevenciją ar
trukdymą juos vykdyti, įskaitant teikėjų savanoriškus
veiksmus, kuriais nesuteikiama prieiga prie vaikų pornografijos ar
užkertamas kelias ją skleisti. Tinklo perkrovos poveikio mažinimas
turėtų būti laikomas pagrįsta priežastimi, su sąlyga,
kad tinklo perkrova tik laikina ar tik dėl išskirtinių
aplinkybių; (48) duomenų kiekiu
pagrįsti tarifai turėtų būti laikomi suderinamais su atviro
interneto principu tik jei galutiniai paslaugų gavėjai, remdamiesi
skaidria informacija apie sąlygas ir tokio pasirinkimo poveikį, gali pasirinkti
geriausiai jų įprastą duomenų naudojimą
atitinkantį tarifą. Kartu tokie tarifai turėtų sudaryti
galimybes elektroninių ryšių visuomenei teikėjams geriau
pritaikyti tinklo pajėgumą laukiamam duomenų kiekiui. Itin
svarbu, kad galutiniai paslaugų gavėjai prieš sutikdami su bet
kokiais duomenų kiekio ar spartos apribojimais ir taikomais tarifais
būtų išsamiai informuoti apie galimybę nuolat stebėti savo
sunaudojamų duomenų kiekį ir, prireikus, lengvai gauti
didesnį duomenų kiekį; (49) galutiniai paslaugų
gavėjai nori paslaugų ir taikomųjų programų, kurioms
reikalinga elektroninių ryšių visuomenei teikėjų arba
turinio, taikomųjų programų ar paslaugų teikėjų
siūloma didesnio lygio užtikrinta paslaugų kokybė. Tokios
paslaugos inter alia gali apimti transliacijas naudojant interneto
protokolą (IP-TV), vaizdo konferencijas ir tam tikras sveikatos
priežiūros taikomąsias programas. Todėl galutiniai paslaugų
gavėjai turėtų turėti teisę laisvai sudaryti sutartis
dėl aukštesnės paslaugų kokybės specializuotų
paslaugų teikimo su elektroninių ryšių visuomenei teikėjais
arba su turinio, taikomųjų programų ar paslaugų
teikėjais; (50) be to, turinio,
taikomųjų programų ir paslaugų teikėjai nori teikti
perdavimo paslaugas, grindžiamas lanksčiais kokybės parametrais,
įskaitant žemesnį pirmumo lygį duomenų srautui, kuris
nėra toks skubus. Tam, kad būtų teikiamos specializuotos
paslaugos, reikia, kad turinio, taikomųjų programų ir
paslaugų teikėjai galėtų susitarti su elektroninių
ryšių visuomenei teikėjais dėl tokių lanksčių
paslaugų kokybės lygių. Tikimasi, kad tai reikšmingai
prisidės kuriant naujas paslaugas, tokias kaip kompiuterių sujungimas
(M2M). Kartu tokiais susitarimais elektroninių ryšių visuomenei
teikėjams turėtų būti suteiktos galimybės geriau
subalansuoti duomenų srautus ir išvengti tinklo perkrovos. Todėl
turinio, taikomųjų programų ir paslaugų teikėjai bei
elektroninių ryšių visuomenei teikėjai turėtų
turėti teisę laisvai sudaryti sutartis dėl nustatyto paslaugų
kokybės lygio specializuotų paslaugų, jei tokiais susitarimais
iš esmės nepabloginama bendra interneto prieigos paslaugų kokybė;
(51) nacionalinės reguliavimo
institucijos atlieka labai svarbias funkcijas, kad galutiniai paslaugų
gavėjai iš tiesų galėtų pasinaudoti šia prieigos prie
atviro interneto laisve. Šiuo tikslu nacionalinės reguliavimo institucijos
turėtų prisiimti stebėjimo ir ataskaitų teikimo
įsipareigojimus ir užtikrinti, kad elektroninių ryšių visuomenei
teikėjai jų laikytųsi, ir kad aukštos kokybės interneto
prieigos paslaugomis, kurių nepablogina specializuotos paslaugos,
būtų galima naudotis nediskriminacinėmis sąlygomis.
Vertindamos galimą bendrą interneto prieigos paslaugų
pablogėjimą, nacionalinės reguliavimo institucijos
turėtų atsižvelgti į kokybės parametrus, tokius kaip laiko
ir patikimumo parametrai (delsa, drebėjimas, paketų praradimas),
tinklo perkrovos lygį ir poveikį, faktinę ir reklamuojamą
spartą, interneto prieigos paslaugų veikimą, palyginti su
specializuotomis paslaugomis, ir į kokybę, kaip ją supranta
galutiniai paslaugų gavėjai. Nacionalinėms reguliavimo
institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai visiems ar
atskiriems elektroninių ryšių visuomenei teikėjams nustatyti
būtinuosius paslaugų kokybės reikalavimus, jei to reikia, kad neprastėtų/neblogėtų
bendra interneto prieigos paslaugų kokybė; (52) priemonėmis, kuriomis
užtikrinamas didesnis kainų, tarifų ir sąlygų skaidrumas ir
palyginamumas, ir paslaugų kokybės parametrais, įskaitant tuos,
kurie taikomi teikiant interneto prieigos paslaugas, turėtų būti
padidintos galutinių paslaugų gavėjų galimybės
optimizuoti teikėjų pasirinkimą ir taip visapusiškai pasinaudoti
konkurencijos teikiama nauda; (53) galutiniai paslaugų
gavėjai turėtų būti tinkamai informuojami apie
siūlomos paslaugos kainą ir jos rūšį prieš įsigyjant
paslaugą. Ši informacija taip pat turėtų būti pateikiama
prieš pat sujungiant skambutį, kai skambučiui konkrečiu numeriu
ar į konkrečią tarnybą taikomos ypatingos kainų
nustatymo sąlygos, pavyzdžiui, skambučius į padidinto tarifo paslaugų
tarnybas, kuriems dažnai taikoma speciali kaina. Jei toks įpareigojimas
yra neproporcingas atsižvelgiant į informacijos apie tarifus trukmę
ir išlaidas, kuriuos patiria paslaugų teikėjas, palyginti su vidutine
skambučio trukme ir išlaidų rizika, kuri kyla galutiniam
paslaugų gavėjui, nacionalinės reguliavimo institucijos gali
taikyti nukrypti leidžiančią nustatą. Galutiniai paslaugų
gavėjai taip pat turėtų būti informuoti, jei nemokamam
telefono numeriui nustatyti papildomi tarifai; (54) elektroninių ryšių
visuomenei teikėjai turėtų tinkamai informuoti galutinius
paslaugų gavėjus, inter alia, apie savo paslaugas ir tarifus,
paslaugų kokybės parametrus, prieigos prie skubios pagalbos
iškvietimo tarnybų ir bet kokius apribojimus, bei apie neįgaliesiems
vartotojams sukurtų paslaugų ir produktų pasirinkimą.
Šią informaciją reikėtų pateikti aiškiai ir skaidriai, ji
turi būti susijusi su valstybėmis narėmis, kuriose teikiamos
paslaugos, ir turėtų būti atnaujinta, jei ji pakeičiama.
Teikėjams tokie informacijos reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai dėl
pasiūlymų suderėta individualiai; (55) kad galutiniai paslaugų
gavėjai galėtų savarankiškai įvertinti pasiūlymus,
reikia palyginamos informacijos apie produktus ir paslaugas. Patirtis rodo,
kad, kai yra patikimos ir palyginamos informacijos, didėja galutinių
paslaugų gavėjų pasitikėjimas paslaugų naudojimu ir
jų noras pasirinkti; (56) sutartys – svarbi
priemonė, suteikianti galutiniams paslaugų gavėjams aukštą
informacijos skaidrumo lygį ir teisinį tikrumą.
Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai galutiniams paslaugų
gavėjams turėtų pateikti aiškią ir suprantamą
informaciją apie visus esminius sutarties aspektus prieš galutiniam
paslaugų gavėjui įsipareigojant laikytis sutarties. Informacija
turėtų būti privaloma ir nekeičiama, nebent galutinio
paslaugų gavėjo ir teikėjo vėlesniu susitarimu. Komisija ir
keletas nacionalinių reguliavimo institucijų neseniai nustatė
didelių reklamuojamo interneto prieigos paslaugų spartos ir iš
tiesų galutiniams paslaugų vartotojams skiriamos spartos
neatitikimų. Todėl elektroninių ryšių visuomenei
teikėjai turėtų informuoti galutinius paslaugų
gavėjus, prieš sudarant sutartį, apie spartą ir kitus paslaugos
kokybės parametrus, kuriuos jie gali realiai teikti galutinio
paslaugų gavėjo pagrindinę buveinę; (57) sutartyje turėtų
būti nurodyti visi teikėjo nustatyti apribojimai naudotis
įrenginiais, pavyzdžiui, mobiliųjų įrenginių SIM
kortelės užrakinimas, ir visi mokesčiai, mokėtini dėl
sutarties nutraukimo iki jos galiojimo termino. Pasibaigus sutartos sutarties
galiojimo laikotarpiui, neturėtų būti taikomi jokie
mokesčiai; (58) kad būtų išvengta
didžiulių sąskaitų, galutiniai paslaugų gavėjai
turėtų galėti nustatyti didžiausias mokesčių,
susijusių su jų skambučiais ir interneto prieigos paslaugomis,
finansines ribas. Tokia paslauga turėtų būti nemokama, kaip ir
atitinkamas įspėjimas, kurį būtų galima vėliau
susirasti ir kuris būtų siunčiamas priartėjus prie šios
ribos. Pasiekus šią didžiausią ribą, galutiniai paslaugų
gavėjai nebeturėtų gauti tų paslaugų ar už jas
mokėti, išskyrus tuos atvejus, kai jie, susitarę su teikėju,
specialiai pareikalautų, kad tos paslaugos ir toliau būtų
teikiamos; (59) valstybių narių
patirtis ir Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros
užsakymu neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad ilgalaikės
sutartys ir automatinis sutarčių pratęsimas arba pratęsimas
be jokių sąlygų sukelia nemažai kliūčių norint
pakeisti teikėją. Todėl pageidautina, kad galutiniai paslaugų
gavėjai galėtų be jokių išlaidų nutraukti sutartį
po šešių mėnesių nuo jos sudarymo. Tokiu atveju galutinių
paslaugų gavėjų gali būti paprašyta kompensuoti
teikėjams lengvatinėmis sąlygomis įsigyto galinio
įrenginio likutinę vertę arba bet kokiomis kitomis reklaminėmis
sąlygomis įsigytų įrenginių pro rata temporis
vertę. Be jokių sąlygų pratęstas sutartis
reikėtų nutraukti, pranešus apie tai prieš mėnesį; (60) visus reikšmingus
elektroninių ryšių visuomenei teikėjų nustatytų
sutartinių sąlygų pakeitimus, kurie nenaudingi galutiniam
paslaugų gavėjui, pavyzdžiui, susijusius su kainomis, tarifais,
duomenų kiekio ar duomenų perdavimo spartos apribojimais,
aprėptimi ar asmens duomenų tvarkymu, reikėtų laikyti
suteikiančiais taisę galutiniam paslaugų gavėjui nutraukti
sutartį be jokių išlaidų. (61) elektroninių ryšių
ir kitų paslaugų, tokių kaip linijinis transliavimas, paketai,
vis labiau plinta ir yra vienas iš svarbių konkurencijos elementų.
Jei skirtingos sutarties taisyklės dėl sutarties nutraukimo ir
teikėjo keitimo taikomos skirtingoms tokius paketus sudarančioms
paslaugoms, galutiniams paslaugų gavėjams faktiškai užkertamas kelias
pasirinkti konkurencingus pasiūlymus, susijusius su visu paketu ar jo
dalimis. Todėl šio reglamento nuostatos, susijusios su sutarties
nutraukimu ir teikėjo keitimu, turėtų būti taikomas visiems
tokio paslaugų paketo elementams; (62) siekdami visapusiškai
pasinaudoti konkurencinės aplinkos teikiamais privalumais, galutiniai
paslaugų gavėjai, remdamiesi turima informacija ir kai jiems tai
naudinga, turėtų galėti rinktis ir keisti paslaugų
teikėjus. Todėl galutiniai paslaugų gavėjai
turėtų turėti galimybę keisti teikėją netrukdomi
teisinių, techninių arba procedūrinių
kliūčių, įskaitant sutartines sąlygas ir mokesčius.
Galimybė perkelti numerį labai palengvina vartotojų
pasirinkimą ir skatina efektyvią konkurenciją. Tai
turėtų būti įgyvendinta kuo mažiau delsiant, kad numeris
būtų faktiškai aktyvuotas per vieną darbo dieną po
sutarties perkelti numerį sudarymo. Likusių neapmokėtų
sąskaitų apmokėjimas neturėtų būti sąlyga
vykdyti prašymą perkelti numerį; (63) siekiant remti vieno langelio
principo taikymą ir galutiniams paslaugų gavėjams palengvinti sklandų
teikėjo keitimo procesą, teikėjo keitimo procesui
turėtų vadovauti naujasis elektroninių ryšių visuomenei
teikėjas. Ankstesnysis elektroninių ryšių visuomenei
teikėjas neturėtų atidėlioti teikėjo keitimo proceso
ar jam trukdyti. Kuo dažniau reikėtų taikyti automatinius procesus
bei užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą. Jei
būtų skaidrios, tikslios ir laiku pateikiamos informacijos apie
teikėjo keitimą, tai turėtų padidinti galutinių
paslaugų gavėjų pasitikėjimą teikėjo keitimu ir
jų norą aktyviai dalyvauti konkurencijos procese; (64) sutartys su ankstesniaisiais
elektroninių ryšių visuomenei teikėjais turėtų
būti automatiškai panaikinamos po to, kai pakeičiamas teikėjas,
ir galutiniams paslaugų gavėjams nebereikia imtis jokių
papildomų veiksmų. Išankstinio mokėjimo paslaugų atveju,
bet koks neišnaudoto kredito likutis turėtų būti
sugrąžintas teikėją keičiančiam vartotojui; (65) keisdami tokius svarbius
identifikatorius kaip el. pašto adresas, galutiniai paslaugų gavėjai
tikisi nuoseklumo. Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti, kad elektroniniai
laiškai nebūtų prarasti, galutiniams paslaugų gavėjams
turėtų būti suteikta galimybė nemokamai pasirinkti ankstesniojo
elektroninių ryšių visuomenei teikėjo siūlomą
elektroninių laiškų persiuntimo paslaugą, jei galutinis
paslaugų gavėjas turi elektroninio pašto adresą, kurį jam
suteikė ankstesnysis elektroninių ryšių visuomenei teikėjas;
(66) nacionalinės kompetentingos
valdžios institucijos gali nustatyti visuotinius numerių perkėlimo ir
teikėjo keitimo procesus atsižvelgdamos į technologinę
plėtrą ir poreikį užtikrinti greitą, veiksmingą ir
vartotojams patogų teikėjo keitimo procesą. Nacionalinės
kompetentingos valdžios institucijos turėtų galėti nustatyti
proporcingas priemones, kad per visą teikėjo keitimo procesą
galutiniai paslaugų gavėjai būtų tinkamai saugomi,
įskaitant tinkamas sankcijas, būtinas siekiant sumažinti
piktnaudžiavimo ar vėlavimo riziką, taip pat riziką, kad
galutiniai paslaugų gavėjai gali būti priskirti kitam
teikėjui be jų sutikimo. Jos taip pat turėtų galėti
nustatyti automatinį kompensavimo mechanizmą, tokiais atvejais
taikomą galutiniams paslaugų gavėjams; (67) nacionalinės reguliavimo
institucijos turėtų galėti imtis veiksmingų veiksmų,
kad galėtų stebėti ir užtikrinti šio reglamento nuostatų
laikymąsi, įskaitant įgaliojimus nuostatų pažeidimo
atvejais taikyti veiksmingas finansines ar administracines sankcijas; (68) siekiant atsižvelgti į
rinkos ir technikos pažangą, pagal Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų
būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus bei jų
priedus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą
Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su
deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir
rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami
dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos
Parlamentui ir Tarybai; (69) siekiant užtikrinti vienodas
šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų
būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su
sprendimu, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės narės savo
planus suderintų su bendru naudojimo teisių suteikimo ir faktinio leidimo
naudoti grafiku; (70) įgyvendinimo
įgaliojimai, susiję su radijo spektro leidimų išdavimo
suderinimu ir koordinavimu, mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos
taškų savybėmis, radijo spektro paskyrimo koordinavimu tarp
valstybių narių, išsamesnėmis techninėmis ir
metodinėmis taisyklėmis dėl Europos virtualiosios prieigos
produktų, interneto prieigos, pagrįsto duomenų srautų
valdymo ir paslaugų kokybės užtikrinimu, turėtų
būti vykdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.
182/2011[25]; (71) Siekiant užtikrinti tikslo ir
priemonių, reikalingų norint pagal šį reglamentą sukurti
bendrąją elektroninių ryšių rinką, kai kurių
konkrečių galiojančių teisės aktų nuostatų
suderinamumą ir atspindėti svarbiausius besiformuojančios
sprendimų praktikos elementus, reikėtų iš dalies pakeisti
direktyvas 2002/21/EB, 2002/20/EB ir 2002/22/EB ir Reglamentą (ES) Nr.
531/2012. Tam reikia, kad Direktyvos 2002/21/EB ir susijusių
direktyvų nuostatos būtų aiškinamos kartu su šiuo reglamentu,
kad Komisijai būtų suteikta didesnių įgaliojimų
siekiant užtikrinti Europos elektroninių ryšių teikėjams,
turintiems didelę įtaką rinkoje, taikomų
taisomųjų priemonių nuoseklumą atsižvelgiant į Europos
konsultacijų mechanizmą, kad būtų suderinti kriterijai,
pagal kuriuos bus vertinama atitinkamų rinkų apibrėžtis ir
konkurencingumas, kad Direktyvoje 2002/20/EB numatyta pranešimo sistema
būtų pritaikyta atsižvelgiant į vieną ES leidimą ir
būtų panaikintos Direktyvos 2002/22/EB nuostatos dėl minimalaus
galutinių paslaugų gavėjų teisių suderinimo, nes jos
nebereikalingos dėl šiuo reglamentu nustatomo visiško suderinimo; (72) Sąjungos judriojo ryšio
rinka išlieka suskaidyta, nes nėra visas valstybes nares apimančio
judriojo ryšio tinklo. Todėl norėdami teikti judriojo ryšio paslaugas
savo šalies klientams, kurie keliauja po Sąjungą, tarptinklinio ryšio
paslaugų teikėjai turi pirkti didmenines tarptinklinio ryšio
paslaugas iš lankomos valstybės narės operatorių. Šios
didmeninės kainos – nemenka kliūtis norint tarptinklinio ryšio
paslaugas teikti to paties lygio kainomis kaip ir savojoje šalyje teikiamų
judriojo ryšio paslaugų. Todėl reikėtų priimti
papildomų priemonių, kurios padėtų sumažinti šiuos
mokesčius. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų komerciniai
ar techniniai susitarimai, kuriais sudaromos sąlygos virtualiu būdu
savo tinklo aprėptį išplėsti, kad būtų apimta visa
Sąjunga, suteikia galimybę internalizuoti didmenines sąnaudas.
Kad būtų sukurtos tinkamos paskatos, turėtų būti
pritaikyti tam tikri Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 531/2012[26] numatyti reguliavimo
įpareigojimai. Visų pirma kai tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjai per savo tinklus ar dvišales ar daugiašales tarptinklinio ryšio
paslaugų sutartis užtikrina, kad visiems klientams Sąjungoje
siūlomi tarptinklinio ryšio tarifai, kurie neviršija savojoje šalyje
taikomų tarifų, paslaugų savojoje šalyje teikėjams
nustatytas įpareigojimas sudaryti savo klientams sąlygas turėti
prieigą prie bet kurio alternatyvaus tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjo skambučių, SMS ir duomenų perdavimo tarptinkliniu
ryšiu paslaugų tokiems teikėjams netaikomas per pereinamąjį
laikotarpį, jei tokia prieiga jau suteikta; (73) dvišalių ar
daugiašalių tarptinklinio ryšio paslaugų sutartimis judriojo ryšio
operatoriams sudaromos sąlygos savo šalies klientų tarptinklinio
ryšio paslaugų naudojimą partnerių tinkluose vertinti kaip
didžia dalimi lygiavertį paslaugų teikimui tokiems klientams savo
tinkluose, todėl tai turėtų poveikį nustatant tokios
virtualios Sąjungos aprėpties savo tinklu mažmenines kainas. Taikant
tokią tvarką didmeninės prekybos lygmeniu būtų
sudarytos sąlygos naujiems tarptinklinio ryšio produktams kurti ir taip
padidinti pasirinkimo galimybes ir konkurenciją mažmeninės prekybos
lygmeniu; (74) Europos skaitmeninėje
darbotvarkėje ir Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatomas politikos tikslas
– kad tarptinklinio ryšio ir savojoje šalyje taikomų tarifų skirtumas
priartėtų prie nulio. Praktiniu atžvilgiu, tam reikia, kad
vartotojai, kurie patenka į bet kurią plačią stebimą
vidaus vartojimo kategoriją, nustatytą
remiantis įvairiais savojoje šalyje siūlomais mažmeninių
paslaugų paketais, periodiškai keliaudami po Sąjungos
teritoriją galėtų drąsiai išlaikyti tipinį vartojimo
savojoje šalyje modelį, susijusį su savo atitinkamais savojoje šalyje
siūlomais mažmeninių paslaugų paketais, nepatiriant papildomų
išlaidų be tų, kurios patiriamos savojoje šalyje. Taikant
dabartinę komercinę praktiką, tokios plačios kategorijos
gali būti nustatytos remiantis, pavyzdžiui, savojoje šalyje
siūlomuose mažmeninių paslaugų paketuose taikomu skirstymu
į abonentus ir išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojus; tik GSM
paketus (pvz., skambučiai, SMS ); paketus, pritaikytus skirtingiems
suvartojimo kiekiams; paketus, atitinkamai skirtus įmonėms ir
vartotojams; mažmeninių paslaugų paketus su nurodytomis kainomis už
suvartotą vienetą ir paketus, kuriuose numatyti vienetų
rinkiniai (pvz., skambučių minutės, duomenų megabaitai) už
standartinį mokestį, nepriklausomai nuo faktinio suvartojimo.
Sąjungos judriojo ryšio šalies rinkose vartotojams siūlomų
mažmeninių paslaugų tarifų ir paketų įvairovė
tenkina įvairius klientų poreikius, o tai yra siejama su
konkurencinga rinka. Toks vidaus rinkų lankstumas turėtų
atsispindėti ir Sąjungos lygmens tarptinklinio ryšio aplinkoje, kartu
atsižvelgiant į tai, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams
reikalingi didmeniniai produktai iš nepriklausomų tinklo operatorių
skirtingose valstybėse narėse ir tuo gali būti pateisinamas
ribų nustatymas atsižvelgiant į pagrįstą naudojimą, jei
tokiam tarptinklinio ryšio paslaugų vartojimui taiko savojoje šalyje
taikomus paslaugų tarifus; (75) būtent tarptinklinio
ryšio paslaugų teikėjai patys vertina, koks yra pagrįstas
skambučių, SMS žinučių ir duomenų, perduodamų
naudojantis tarptinkliniu ryšiu, kiekis, kuriam galioja savojoje šalyje
taikomos kainos, numatytos įvairiuose mažmeninių paslaugų
paketuose, tačiau nacionalinės reguliavimo institucijos
turėtų prižiūrėti, kaip tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjai taiko tokius pagrįsto naudojimo apribojimus ir užtikrinti,
kad jie nustatyti atsižvelgiant į išsamią kiekybinę sutartyse
pateikiamą informaciją, pateikiamą klientams aiškiais ir
skaidriais terminais. Tai darydamos nacionalinės reguliavimo institucijos
turėtų kiek įmanoma atsižvelgti į EERRI pateiktas
rekomendacijas. Savo rekomendacijose EERRI turėtų nustatyti
įvairius naudojimo modelius, grindžiamus skambučių, duomenų
ir SMS žinučių naudojimo tendencijomis Sąjungos lygmeniu, ir
lūkesčių, susijusių su belaidžiu ryšiu perduodamų
duomenų kiekiu, raida; (76) be to, neseniai visoje
Sąjungoje labai sumažinus skambučių užbaigimo judriojo ryšio
tinkluose mokesčius dabar turėtų būti galima atsisakyti
papildomų mokesčių už tarptinkliniu ryšiu gaunamus
skambučius; (77) siekiant užtikrinti EERRI
veiklos stabilumą ir jo strateginį vadovavimą, EERRI
reguliuotojų valdybai turėtų atstovauti visą darbo
dieną dirbantis pirmininkas, paskirtas Reguliuotojų valdybos
atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, elektroninių ryšių
rinkos dalyvių ir rinkų išmanymą, su priežiūra ir
reguliavimu susijusią patirtį, pagal atviros atrankos
procedūrą, kurią organizuoja ir jai vadovauja Reguliuotojų
valdyba Komisijai padedant. Skiriant pirmąjį Reguliuotojų
valdybos pirmininką, Komisija, inter alia, turėtų
sudaryti galutinį kandidatų sąrašą, atsižvelgdama į
jų nuopelnus, gebėjimus, elektroninių ryšių rinkos
dalyvių ir rinkų išmanymą ir su priežiūra bei reguliavimu
susijusią patirtį. Ataskaitoje, kuri turi būti parengta pagal
šį reglamentą, turėtų būti apsvarstyta, ar
vėlesnių paskyrimų atveju galutinį sąrašą
sudarytų Komisija. Todėl EERRI
biurą turėtų sudaryti Reguliuotojų valdybos pirmininkas,
Valdymo komitetas ir Administracijos vadovas; (78) todėl direktyvos
2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES)
Nr. 531/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; (79) Komisija gali visada prašyti
EERRI pateikti nuomonę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1211/2009, jei mano,
kad tai būtina siekiant įgyvendinti šio reglamento nuostatas; (80) šiame reglamente laikomasi
pagrindinių teisių ir paisoma visų Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir
principų, ypač 8 straipsnio (asmens duomenų apsauga), 11
straipsnio (saviraiškos ir informacijos laisvė), 16 straipsnio
(laisvė užsiimti verslu), 21 straipsnio (nediskriminavimas) ir 38
straipsnio (vartotojų apsauga); (81) šio reglamento tikslo,
t. y. nustatyti reguliavimo principus ir išsamias taisykles, reikalingas
sukurti elektroninių ryšių bendrąją rinką,
valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl jo masto ir
poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl
laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto
subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame
straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu
neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, PRIĖMĖ
ŠĮ REGLAMENTĄ: I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Tikslas ir taikymo sritis 1.
Šiuo reglamentu nustatomi reguliavimo principai ir išsamios taisyklės,
reikalingi norint sukurti Europos bendrąją elektroninių
ryšių rinką, kurioje: a)
elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjai turi
teisę, gebėjimus bei stimulą kurti, plėsti ir eksploatuoti
savo tinklus ir teikti paslaugas nepriklausomai nuo to, kurioje Sąjungos vietoje
teikėjas yra įsisteigęs arba kur yra jo klientai; b)
piliečiai ir įmonės turi teisę ir galimybę naudotis
konkurencingomis, saugiomis ir patikimomis elektroninių ryšių
paslaugomis, kad ir iš kurios Sąjungos vietos jos būtų
teikiamos, be tarpvalstybinių apribojimų ar nepagrįstų
papildomų išlaidų. 2.
Šiuo reglamentu visų pirma nustatomi reguliavimo
principai, kuriais remdamosi veiks Komisija, Europos elektroninių
ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) ir nacionalinės
kompetentingos institucijos, kiekviena pagal savo kompetenciją ir
taikydamos direktyvų 2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB
nuostatas, kad: a)
užtikrintų supaprastintas, nuspėjamas ir vienodas reguliavimo
sąlygas dėl svarbiausių administracinių ir komercinių
parametrų, įskaitant dėl individualių
įpareigojimų, kuriuos galima nustatyti atlikus rinkos analizę,
proporcingumo; b)
skatintų tvarią konkurenciją bendrojoje rinkoje bei
pasaulinį Sąjungos konkurencingumą ir, pasiekus šiuos tikslus,
sumažintų šio konkretaus sektoriaus rinkos reguliavimą; c)
skatintų investicijas į naujas patobulintas didelio pajėgumo
infrastruktūras, kurios apimtų visą Sąjungą ir
kuriomis būtų galima patenkinti kintančius galutinių
paslaugų gavėjų poreikius, ir inovacijas šioje srityje; d)
sukurtų palankesnes sąlygas teikti novatoriškas aukštos kokybės
paslaugas; e)
užtikrintų radijo dažnių spektro prieinamumą ir veiksmingą
naudojimą belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms pagal
bendrąjį leidimą arba individualias naudojimo teises, taip paremtų
inovacijas, investicijas, darbo vietų kūrimą ir naudą
galutiniams paslaugų gavėjams; f)
tarnautų piliečių ir galutinių paslaugos gavėjų prisijungimo
interesams gerindamos investavimo sąlygas, kad atsirastų didesnis
pasirinkimas ir būtų geresnė prieigos prie tinklo ir
paslaugų kokybė, ir skatindamos mobilumą visoje Sąjungoje
siektų socialinės ir teritorinės įtraukties. 3.
Kad būtų užtikrintas visiems rūpimų 2 dalyje nustatytų
reguliavimo principų įgyvendinimas, šiuo reglamentu dar nustatomos
reikalingos išsamios taisyklės dėl: a)
vieno ES leidimo Europos elektroninių ryšių teikėjams; b)
tolesnio reguliavimo sąlygų dėl nacionalinių reguliavimo
institucijų Europos elektroninių ryšių teikėjams
nustatytų taisomųjų priemonių būtinumo ir
proporcingumo vienodinimo; c)
tam tikrų didmeninių plačiajuosčio ryšio produktų
suderinto teikimo Sąjungos lygmeniu vienodomis reguliavimo sąlygomis; d)
koordinuojamos europinės radijo spektro paskyrimo belaidžio
plačiajuosčio ryšio paslaugoms sistemos, taip sukuriant Europos
belaidžiu ryšiu sujungtą erdvę; e)
taisyklių, susijusių su galutinių paslaugų gavėjų
teisėmis ir veiksmingos konkurencijos mažmeninėse rinkose skatinimu,
suderinimo, taip sukuriant Europos vartotojų erdvę elektroniniams
ryšiams; f)
laipsniško nepagrįstų papildomų mokesčių už ryšius
Sąjungos ribose ir tarptinklinį ryšį Sąjungos teritorijoje
panaikinimo. 2 straipsnis. Apibrėžtys Šiame
reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos direktyvose
2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB, 2002/22/EB ir 2002/77/EB. Kitų
šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: 1)
Europos elektroninių ryšių teikėjas – Sąjungoje
įsteigta įmonė, tiesiogiai arba per vieną ar daugiau
patronuojamųjų įmonių daugiau negu vienoje valstybėje
narėje teikianti arba ketinanti teikti elektroninių ryšių tinklus
arba paslaugas, kuri negali būti laikoma kito elektroninių ryšių
teikėjo patronuojamąja įmone; 2)
elektroninių ryšių visuomenei teikėjas – įmonė,
teikianti viešus elektroninių ryšių tinklus arba viešai prieinamas
elektroninių ryšių paslaugas; 3)
patronuojamoji įmonė – įmonė, kurioje kita įmonė
tiesiogiai arba netiesiogiai: i)
turi galią naudotis daugiau kaip puse balsavimo teisių arba ii)
turi galią skirti daugiau kaip pusę stebėtojų tarybos,
valdybos ar įmonei teisiškai atstovaujančių organų
narių, arba iii)
turi teisę tvarkyti įmonės reikalus. 4)
vienas ES leidimas – Europos elektroninių ryšių teikėjui visoje
Sąjungoje taikoma teisinė sistema, grindžiama bendruoju leidimu,
kurį pagal šį reglamentą išdavė buveinės valstybė
narė; 5)
buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra
Europos elektroninių ryšių teikėjo pagrindinė buveinė;
6)
pagrindinė buveinė – įsisteigimo vieta valstybėje
narėje, kur priimami pagrindiniai sprendimai dėl investicijų
į elektroninių ryšių paslaugas arba tinklus ir jų teikimo
Sąjungoje; 7)
priimančioji valstybė narė – bet kuri valstybė narė,
kuri skiriasi nuo buveinės valstybės narės, kurioje Europos
elektroninių ryšių teikėjas teikia elektroninių ryšių
tinklus arba paslaugas; 8) belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
suderintas radijo spektras – radijo spektras, kuriam taikomos su radijo spektro
prieinamumu ir veiksmingu naudojimu susijusios sąlygos, suderintos
Sąjungos lygmeniu, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimą 676/2002/EB[27],
ir kuris skirtas elektroninių ryšių paslaugoms, išskyrus transliavimo
paslaugas; 9)
mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškas – nedidelė, mažos
galios, nedideliu atstumu veikianti belaidžio tinklo prieigos įranga, kuri
gali, bet nebūtinai, būti viešojo antžeminio judriojo ryšio tinklo
dalis ir gali turėti vieną ar daugiau nedidelio vizualaus poveikio
antenų, ir kurią naudodami piliečiai gali belaidžiu būdu
prisijungti prie bet kokios topologijos elektroninių ryšių
tinklų; 10)
radijo ryšio vietinis tinklas (RLAN) – mažos galios, nedideliu atstumu
veikianti belaidžio tinklo prieigos sistema, kuri kelia tik nedidelę
riziką, kad atsiras trukdžių kitoms tokioms pat kitų
vartotojų netoliese naudojamoms sistemoms, neišskirtiniu pagrindu
naudojanti spektrą, kuriam taikomos prieinamumo ir veiksmingo naudojimo
šiuo tikslu taisyklės suderintos Sąjungos lygmeniu; 11)
virtualioji plačiajuosčio ryšio prieiga – didmeninė prieiga prie
plačiajuosčio ryšio tinklų, kurią sudaro virtuali prieigos
jungtis su kliento patalpomis per bet kurią prieigos tinklo
struktūrą, išskyrus fizinį atsiejimą, perdavimo į
nustatytus perdavimo taškus paslauga ir specifiniai tinklo elementai,
specifinės tinklo funkcijos bei pagalbinės IT sistemos; 12)
užtikrintos paslaugos kokybės prisijungimo produktas – produktas,
sukuriamas vykstant interneto protokolo (IP) mainams, kuris suteikia klientams
galimybę sukurti IP ryšio jungtį tarp sujungimo taško ir vieno ar
daugiau fiksuotųjų galinių tinklo taškų ir kuriuo
užtikrinamas nustatyto lygio eksploatacinis ištisinio tinklo veikimas, kad
remiantis nurodytais parametrais galutiniams paslaugų gavėjams
būtų teikiamos nurodytos užtikrintos paslaugos kokybės
specialios paslaugos; 13)
tarpmiestinis ryšys – skambučių ar žinučių siuntimo
paslaugos, kurios baigiasi už vietos stočių ir regioninių
apmokestinimo zonų, nustatytų pagal geografinės zonos kodą
nacionaliniame numeracijos plane, ribų; 14)
interneto prieigos paslauga – viešai prieinama elektroninių ryšių
paslauga, kuri suteikia galimybę prisijungti prie interneto ir taip – faktiškai
prie visų prie interneto prijungtų galinių taškų,
nepriklausomai nuo naudojamos tinklo technologijos; 15)
specializuota paslauga – elektroninių ryšių paslauga arba bet kuri
kita paslauga, kuri suteikia galimybę naudotis konkrečiu turiniu,
taikomosiomis programomis ar paslaugomis arba jų deriniu arba kurios
techninės savybės kontroliuojamos visoje grandinėje, arba
suteikia galimybę siųsti duomenis nustatytam skaičiui šalių
arba į nustatytą skaičių galinių taškų arba iš
jų gauti duomenis; ir kuri nėra parduodama ar plačiai naudojama
kaip interneto prieigos paslaugos pakaitalas; 16)
naujasis elektroninių ryšių visuomenei teikėjas –
elektroninių ryšių visuomenei teikėjas, kuriam perkeliamas
telefono numeris arba paslauga; 17)
ankstesnysis elektroninių ryšių visuomenei teikėjas –
elektroninių ryšių visuomenei teikėjas, iš kurio perkeliamas
telefono numeris arba paslauga. II SKYRIUS
Vienas ES leidimas 3 straipsnis. Laisvė Sąjungoje
teikti elektroninius ryšius 1.
Europos elektroninių ryšių teikėjas turi teisę visoje
Sąjungoje teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, ir
kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jis vykdo veiklą pagal
vieną ES leidimą, kuriam taikomas tik 4 straipsnyje nustatytas
reikalavimas apie jį pranešti, pasinaudoti savo teisėmis,
susijusiomis su tokių tinklų ir paslaugų teikimu. 2.
Europos elektroninių ryšių teikėjui
taikomos kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje pagal
Sąjungos teisę taikomos taisyklės ir sąlygos, nebent šiame
reglamente numatyta kitaip ir nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 531/2012. 3.
Nukrypstant nuo Direktyvos 2002/20/EB 12 straipsnio, Europos elektroninių
ryšių teikėjui priimančiosios valstybės narės
administraciniai mokesčiai gali būti taikomi tik jei jo
elektroninių ryšių paslaugų metinė apyvarta toje valstybėje
narėje viršija 0,5 % bendros nacionalinės elektroninių
ryšių rinkos apyvartos. Nustatant šiuos mokesčius atsižvelgiama tik
į elektroninių ryšių paslaugų apyvartą atitinkamoje
valstybėje narėje. 4.
Nukrypstant nuo Direktyvos 2002/22/EB 13 straipsnio 1 dalies b punkto, Europos
elektroninių ryšių teikėjui mokėti įnašus, kuriais
siekiama pasidalinti universaliųjų paslaugų
įpareigojimų grynąsias sąnaudas priimančiojoje
valstybėje narėje, reikia tik jei jo elektroninių ryšių
paslaugų metinė apyvarta toje valstybėje narėje viršija
3 % bendros nacionalinės elektroninių ryšių rinkos
apyvartos. Nustatant visus tokius indėlius atsižvelgiama tik į
apyvartą atitinkamoje valstybėje narėje 5.
Europos elektroninių ryšių teikėjui skirtingų
valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos
objektyviai vertinant lygiavertėse situacijose turi taikyti vienodas
sąlygas. 6.
Kilus ginčui tarp įmonių, viena kurių
yra Europos elektroninių ryšių teikėjas, dėl
priimančiojoje valstybėje narėje pagal direktyvas 2002/19/EB, 2002/20/EB,
2002/21/EB ir 2002/22/EB, šį
reglamentą arba Reglamentą (ES) Nr.
531/2012 taikomų įpareigojimų, Europos elektroninių
ryšių teikėjas gali pasikonsultuoti su buveinės valstybės
narės nacionaline reguliavimo institucija, kuri gali pateikti nuomonę,
siekdama užtikrinti nuoseklią reguliavimo tvarką. Spręsdama ginčą, priimančiosios
valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija kiek
įmanoma atsižvelgia į buveinės valstybės narės
nacionalinės reguliavimo institucijos pateiktą nuomonę. 7.
Europos elektroninių ryšių teikėjas, kuris šio reglamento
įsigaliojimo dieną turi teisę teikti elektroninių
ryšių tinklus ir paslaugas daugiau negu vienoje valstybėje
narėje, iki 2016 m. liepos 1 d. pateikia 4 straipsnyje numatytą
pranešimą. 4 straipsnis. Europos elektroninių
ryšių teikėjams taikoma pranešimo tvarka 1.
Europos elektroninių ryšių teikėjas pagal šį
reglamentą pateikia vieną pranešimą buveinės valstybės
narės nacionalinei reguliavimo institucijai, prieš pradėdamas vykdyti
veiklą bent vienoje valstybėje narėje. 2.
Pranešime pateikiamas pareiškimas apie elektroninių ryšių ir
paslaugų teikimą arba apie ketinimą pradėti juos teikti, ir
kartu pateikiama tik tokia informacija: a) teikėjo
pavadinimas, jo teisinis statusas ir forma, registracijos numeris, kur
teikėjas registruotas prekybos ar panašiame viešajame registre,
pagrindinės buveinės geografinis adresas, asmuo ryšiams, trumpas
teikiamų ar ketinamų teikti tinklų ar paslaugų aprašymas,
įskaitant buveinės valstybės narės nurodymą; b) priimančioji
(-sios) valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose)
tiesiogiai ar per patronuojamąsias įmones teikiamos paslaugos ir
tinklai ar ketinama juos teikti; patronuojamosios įmonės atveju
nurodomas pavadinimas, jos teisinis statusas ir forma, geografinis adresas,
registracijos numeris, kur teikėjas registruotas priimančiosios
valstybės narės prekybos ar panašiame viešajame registre, kiekvienos
atitinkamos patronuojamosios įmonės asmuo ryšiams ir atitinkamos
veiklos sritys. Jei patronuojamąją
įmonę bendrai kontroliuoja du ar daugiau elektroninių ryšių
teikėjų, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose
valstybėse narėse, patronuojamoji įmonė, įgyvendindama
šį reglamentą, nurodo pasirinktos atitinkamos patronuojančiosios
įmonės buveinės valstybę narę ir tos buveinės
valstybės narės patronuojančioji įmonė apie tai
praneša. Pranešimas
pateikiamas buveinės valstybės narės ir bet kurios
priimančiosios valstybės narės kalba arba kalbomis. 3.
Apie bet kokį pagal 2 dalį pateiktos informacijos pakeitimą
buveinės valstybės narės nacionalinei reguliavimo institucijai
pranešama per mėnesį nuo pakeitimo. Jeigu pakeitimas, apie kurį
turi būti pranešta, susijęs su ketinimu teikti elektroninių
ryšių tinklus arba paslaugas priimančiojoje valstybėje
narėje, kuri nebuvo įtraukta į ankstesnį pranešimą,
Europos elektroninių ryšių teikėjas veiklą
priimančiojoje valstybėje narėje gali pradėti vykdyti apie
tai pranešęs. 4.
Šiame straipsnyje nustatyto reikalavimo pranešti nesilaikymas laikomas
buveinės valstybėje narėje Europos elektroninių ryšių
teikėjui taikomų bendrųjų sąlygų pažeidimu. 5.
Buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo
institucija persiunčia pagal 2 dalį gautą informaciją ir
pagal 3 dalį gautus bet kokius tos informacijos pakeitimus atitinkamos
valstybės narės nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir EERRI
biurui per vieną savaitę po tokios informacijos ar informacijos apie
pakeitimus gavimo. EERRI
biuras tvarko viešai prieinamą pagal šį reglamentą pateiktų
pranešimų registrą. 6.
Europos elektroninių ryšių teikėjui paprašius, buveinės
valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija pagal
direktyvos 2002/20/EB 9 straipsnį išduoda pareiškimą, kuriame
nurodyta, kad atitinkamai įmonei taikomas vienas ES leidimas. 7.
Jeigu viena ar daugiau skirtingų valstybių
narių nacionalinių reguliavimo institucijų mano, kad pagal 2
dalį pateiktame pranešime arba pagal 3 dalį pateiktame pranešime apie
bet kokios pateiktos informacijos pakeitimą nustatyta buveinės
valstybė narė neatitinka ar nebeatitinka įmonės
pagrindinės buveinės pagal šį reglamentą, ji perduoda
šį klausimą Komisijai, nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia
savo vertinimą. Tokio perdavimo kopija
perduodama EERRI biurui susipažinti. Komisija, suteikusi atitinkamam Europos
elektroninių ryšių teikėjui ir ginčijamos buveinės
valstybės narės nacionalinei reguliavimo institucijai galimybę
pareikšti savo nuomonę, pagal šį reglamentą per tris
mėnesius nuo šio klausimo perdavimo priima sprendimą, kuriuo
nustatoma nagrinėjamos įmonės buveinės valstybė
narė. 5 straipsnis. Vieno ES leidimo laikymasis 1.
Kiekvienos atitinkamos valstybės narės
nacionalinė reguliavimo institucija pagal savo nacionalinės
teisės aktus, kuriais įgyvendinamos Direktyvos 2002/20/EB 10
straipsnyje numatytos procedūros, stebi ir užtikrina, kad Europos elektroninių
ryšių teikėjai laikytųsi jos teritorijoje pagal 3 straipsnį
taikomų taisyklių ir sąlygų. 2.
Priimančiosios valstybės narės nacionalinė reguliavimo
institucija perduoda buveinės valstybės narės nacionalinei
reguliavimo institucijai visą svarbią informaciją,
susijusią su Europos elektroninių ryšių teikėjų
atžvilgiu priimtomis individualiomis priemonėmis, siekdama užtikrinti jos
teritorijoje pagal 3 straipsnį taikomų taisyklių ir
sąlygų laikymąsi. 6 straipsnis. Europos elektroninių
ryšių teikėjų teisių teikti elektroninius ryšius laikinas
sustabdymas ir panaikinimas 1.
Nedarant poveikio priemonėms, susijusioms su bet kurios atitinkamos
valstybės narės suteikto radijo dažnių spektro arba numerių
naudojimo teisių ir pagal 3 dalį priimtų laikinųjų
priemonių laikinu sustabdymu arba panaikinimu, tik buveinės
valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija gali
laikinai sustabdyti arba panaikinti Europos elektroninių ryšių
teikėjo teises teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas
visoje Sąjungoje ar jos dalyje pagal nacionalinės teisės aktus,
kurias įgyvendinama Direktyvos 2002/20/EB 10 straipsnio 5 dalis. 2.
Rimtų ir pasikartojančių priimančiojoje valstybėje
narėje pagal 3 straipsnį taikomų taisyklių ir
sąlygų pažeidimų atvejais, kai reikalavimų vykdymo
užtikrinimo priemonės, kurių pagal 5 straipsnį ėmėsi
priimančiosios valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija,
neduoda rezultatų, ji informuoja apie tai buveinės valstybės
narės nacionalinę reguliavimo instituciją ir pareikalauja, kad
ji priimtų 1 dalyje nurodytas priemones. 3.
Kol buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo
institucija nepriima galutinio sprendimo dėl pagal 2 dalį pateikto
reikalavimo, priimančiosios valstybės narės nacionalinė
reguliavimo institucija gali imtis skubių laikinų priemonių
pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyvos
2002/20/EB 10 straipsnio 6 dalis, jei turi įrodymų, kad pažeistos jos
teritorijoje pagal 3 straipsnį taikomos taisyklės ir sąlygos.
Nukrypstant nuo Direktyvos 2002/20/EB 10 straipsnio 6 dalyje numatyto
trijų mėnesių termino, tokia laikina priemonė gali galioti,
kol buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo
institucija priims galutinį sprendimą. Komisija,
EERRI, buveinės valstybės narės ir kitų
priimančiųjų valstybių narių nacionalinės
reguliavimo institucijos informuojamos apie laiku priimtas laikinas priemones. 4.
Jei buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo
institucija savo iniciatyva arba priimančiosios valstybės narės
nacionalinės reguliavimo institucijos reikalavimu pagal 1 dalį ketina
priimti sprendimą laikinai sustabdyti arba panaikinti Europos
elektroninių ryšių teikėjo teises, ji apie savo ketinimą
praneša bet kurios priimančiosios valstybės narės
nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kurioms toks sprendimas
turės poveikį. Priimančiosios valstybės narės nacionalinė
reguliavimo institucija nuomonę pateikti gali per vieną
mėnesį. 5.
Kiek įmanoma atsižvelgusi į atitinkamos priimančiosios
valstybės narės nacionalinės reguliavimo institucijos
nuomonę, buveinės valstybės narės nacionalinė
reguliavimo institucija priima galutinį sprendimą ir per vieną
savaitę nuo jo priėmimo praneša Komisijai, EERRI ir
priimančiosios valstybės narės nacionalinėms reguliavimo
institucijoms, kurioms toks sprendimas turės poveikį. 6.
Jei buveinės valstybės narės
nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia pagal 1 dalį laikinai
sustabdyti arba panaikinti Europos elektroninių ryšių teikėjo
teises, bet kurios atitinkamos priimančiosios valstybės narės
nacionalinė reguliavimo institucija imasi priemonių, kad
neleistų Europos elektroninių ryšių teikėjui savo
teritorijoje toliau teikti sprendime nurodytų paslaugų ar
tinklų. 7 straipsnis. Vykdymo užtikrinimo
priemonių koordinavimas 1.
Taikydama 6 straipsnį buveinės valstybės narės
nacionalinė reguliavimo institucija imasi priežiūros arba vykdymo
užtikrinimo priemonių, susijusių su kitoje valstybėje
narėje teikiama elektroninių ryšių paslauga arba tinklu, arba su
kitoje valstybėje narėje padaryta žala taip pat rūpestingai,
kaip tuo atveju, jei elektroninių ryšių paslauga arba tinklas
būtų buvę teikiami buveinės valstybėje narėje. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose galima
įteikti teisinius dokumentus, susijusius su priemonėmis, kurių
imtasi pagal 5 ir 6 straipsnius. III SKYRIUS
Europos produktai 1
skirsnis. Radijo spektro naudojimo koordinavimas bendrojoje rinkoje 8 straipsnis. Taikymo sritis ir bendrosios
nuostatos 1.
Šis skirsnis taikomas radijo dažnių spektrui,
suderintam belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui. 2. Šiuo skirsniu nepažeidžiama valstybių narių teisė
turėti naudos iš mokesčių, nustatytų siekiant užtikrinti
radijo spektro išteklių optimalų naudojimą pagal Direktyvos
2002/20/EB 13 straipsnį ir tvarkyti ir naudoti savo radijo spektrą
viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo bei gynybos tikslais. 3.
Komisija, naudodamasi jai šiame skirsnyje suteiktus įgaliojimus, kiek
įmanoma atsižvelgia į bet kokią svarbią Komisijos sprendimu
2002/622/EB[28]įsteigtos
Radijo spektro politikos grupės nuomonę. 9 straipsnis. Radijo spektro naudojimas
belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui. Reguliavimo principai 1. Kompetentingos
nacionalinės radijo spektro institucijos siekia,
kad būtų plėtojama belaidžio ryšio erdvė, kurioje
sparčiojo plačiajuosčio belaidžio ryšio investicijų ir
konkurencijos sąlygos panašėja ir kurioje galima planuoti ir teikti
integruotus kelias teritorijas apimančius tinklus ir paslaugas bei gauti
masto ekonomiją ir taip skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir
užtikrinti ilgalaikę naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Nacionalinės
kompetentingos institucijos netaiko procedūrų ir nenustato radijo
spektro naudojimo sąlygų, dėl kurių būtų
nereikalingai trukdoma Europos elektroninių ryšių teikėjams
teikti integruotus elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas keliose
valstybėse narėse arba visoje Sąjungoje. 2.
Nacionalinės kompetentingos institucijos taiko
kuo mažiau apsunkinančią leidimų naudotis radijo spektru
sistemą, grindžiamą objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir
proporcingais kriterijais, kad būtų užtikrinamas kuo didesnis spektro
naudojimo lankstumas ir efektyvumas ir kad būtų skatinama Europos
elektroninių ryšių teikėjams taikyti palyginamas integruotų
kelias teritorijas apimančių investicijų ir veiklos sąlygas
visoje Sąjungoje. 3.
Nustatydamos leidimų naudotis radijo spektru išdavimo sąlygas ir
tvarką, nacionalinės kompetentingos institucijos atsižvelgia
visų pirma į tai, kad esamiems ir galimiems operatoriams, taip pat
Europos elektroninių ryšių teikėjams ir kitoms
įmonėms, būtų taikomos vienodos sąlygos. 4.
Nepažeidžiant 5 dalies, nacionalinės kompetentingos institucijos,
nustatydamos leidimų naudotis radijo spektru išdavimo sąlygas ir
tvarką, prireikus jas suderina, atsižvelgdamos į šiuos principus: a)
kuo labiau atsižvelgti į galutinių paslaugų gavėjų
interesus, įskaitant tai, kad galutiniai paslaugų gavėjai
suinteresuoti ir efektyviomis ilgalaikėmis investicijomis į belaidžio
ryšio tinklus ir paslaugas bei tų tinklų ir paslaugų
inovacijomis, ir veiksminga konkurencija; b)
užtikrinti kuo efektyvesnį radijo spektro naudojimą ir
veiksmingą valdymą; c)
užtikrinti nuspėjamas ir palyginamas sąlygas, kad būtų
galima planuoti investicijas į kelias teritorijas apimančius tinklus
ir paslaugas ir pasiekti masto ekonomiją; d)
užtikrinti, kad nustatomos sąlygos būtų būtinos ir
proporcingos, įskaitant objektyvų vertinimą, ar pagrįsta
nustatyti papildomas sąlygas, kurios gali būti naudingos arba
nenaudingos tam tikriems operatoriams; e)
užtikrinti plačią teritorinę sparčiųjų belaidžio
ryšio plačiajuosčių tinklų aprėptį ir aukštą
susijusių paslaugų skverbties ir vartojimo lygį. 5.
Svarstydamos, ar nustatyti bet kurią iš 10 straipsnyje nurodytų
specialių radijo spektro naudojimo sąlygų, nacionalinės
kompetentingos institucijos visų pirma atsižvelgia į tame straipsnyje
pateiktus kriterijus. 10 straipsnis. Svarbūs su radijo
spektro naudojimu susiję kriterijai, į kuriuos būtina
atsižvelgti 1. Nustatydamos pagal tam tikrą teisės naudotis
radijo spektru suteikimo procedūrą skiriamo spektro kiekį ir
tipą, nacionalinės kompetentingos institucijos atsižvelgia į: a)
įvairių esamų radijo spektro juostų technines savybes, b)
galimybę pagal vieną procedūrą skirti papildomąsias
juostas ir c)
susijusių naudojimosi radijo spektru teisių portfelių
įvairiose valstybėse narėse svarbą tinklų ar
paslaugų teikimui visoje Sąjungos rinkoje ar didelėje jos
dalyje. 2. Nustatydamos,
ar reikia nurodyti mažiausią arba didžiausią radijo spektro
kiekį, kuris būtų siejamas su
naudojimosi spektru tam tikroje juostoje ar papildomųjų juostų
derinyje teise, nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrina: a)
efektyviausią spektro naudojimą pagal 9 straipsnio 4 dalies b punktą,
atsižvelgdamos į tos juostos ar juostų savybes; b)
efektyvų investavimą į tinklus pagal 9 straipsnio 4 dalies a
punktą. Ši
dalis taikoma nedarant poveikio 5 dalies dėl didžiausio radijo spektro
kiekio nustatymo sąlygų taikymui. 3.
Nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrina, kad mokesčiai už
naudojimosi radijo spektru teises (jei taikomi): a)
tinkamai atspindėtų radijo spektro socialinę ir ekonominę
vertę, įskaitant netiesioginę naudą; b)
padėtų išvengti nepakankamo spektro naudojimo ir skatintų investuoti
į tinklų ir paslaugų pajėgumą, aprėptį ir
kokybę; c)
būtų taikomi nediskriminavimo principu ir užtikrintų lygias
galimybes operatoriams, įskaitant esamus ir galimus operatorius; d)
būtų optimaliai suskirstyti į mokamus iškart ir, jei taikoma, periodiškai,
atsižvelgiant visų pirma į poreikį skatinti spartų
tinklų diegimą ir radijo spektro naudojimą pagal 9 straipsnio 4
dalies b ir e punktus. Ši
dalis taikoma nedarant poveikio 5 dalies dėl visų sąlygų,
kuriomis operatoriams taikomi diferencijuoti mokesčiai ir kurios
nustatomos siekiant skatinti veiksmingą konkurenciją, taikymui. 4. Nacionalinės kompetentingos institucijos pagal 9
straipsnio 4 dalies d punktą gali nustatyti minimalios teritorinės
aprėpties įpareigojimus tik jei jie yra būtini ir proporcingi,
kad pasiektų konkrečius nacionalinius bendrojo intereso tikslus.
Nustatydamos tokius įpareigojimus nacionalinės kompetentingos
institucijos atsižvelgia į: a)
esamą atitinkamų paslaugų ar kitų elektroninių
ryšių paslaugų nacionalinės teritorijos aprėptį; b)
tai, kad tokie įpareigojimai būtų taikomi kuo mažesniam
operatorių skaičiui; c)
galimybę įvairiems operatoriams, įskaitant kitus
elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, dalytis naštą ir
taikyti abipusiškumo principą; d)
investicijas, kurių reikia tokiai aprėpčiai pasiekti, ir tai,
kad jos turi atsispindėti taikomuose mokesčiuose; e)
techninį atitinkamų juostų tinkamumą didelei teritoriniai
aprėpčiai veiksmingai užtikrinti. 5. Spręsdamos, ar nustatyti kokias nors Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 243/2012/EB[29] 5 straipsnio 2
dalyje numatytas priemones veiksmingai konkurencijai skatinti,
nacionalinės kompetentingos institucijos sprendimą priima remdamosi
objektyviu, perspektyviniu toliau išvardytų dalykų vertinimu,
atsižvelgdamos į rinkos sąlygas ir esamus lyginamuosius rodiklius: a)
ar tikėtina, kad nesiimant tokių priemonių bus išlaikyta arba
pasiekta veiksminga konkurencija, ir b)
koks tikėtinas tokių laikinų priemonių poveikis rinkoje
veikiančių operatorių esamoms ir būsimoms investicijoms. 6.
Nacionalinės kompetentingos institucijos nustato sąlygas, kuriomis įmonės gali dalį savo teisių naudotis
radijo spektru arba jas visas perleisti arba išnuomoti kitoms
įmonėms, įskaitant bendrą naudojimąsi tokiu radijo
spektru. Nustatydamos tas sąlygas, nacionalinės kompetentingos
institucijos atsižvelgia į: a)
efektyvaus radijo spektro naudojimo optimizavimą pagal 9 straipsnio 4
dalies b punktą; b)
galimybės išnaudoti naudingas bendro naudojimosi spektru galimybes
užtikrinimą; c)
esamų ir galimų teisių turėtojų interesų
suderinimą; d)
geriau veikiančios, didesnio likvidumo prieigos prie radijo spektro rinkos
sukūrimą. Ši
dalis taikoma nedarant poveikio konkurencijos taisyklių taikymui
įmonėms. 7.
Nacionalinės kompetentingos institucijos leidžia
bendrai naudotis pasyviąja ir aktyviąja infrastruktūra ir
bendrai diegti belaidžio plačiajuosčio ryšio
infrastruktūrą, atsižvelgdamos į: a)
infrastruktūra grindžiamos konkurencijos ir papildomos paslaugomis
grindžiamos konkurencijos lygį; b)
veiksmingo naudojimosi radijo spektru reikalavimus; c)
didesnes galimybes rinktis ir aukštesnę paslaugų kokybę
galutiniams paslaugų gavėjams; d)
technologines inovacijas. Ši
dalis taikoma nedarant poveikio konkurencijos taisyklių taikymui
įmonėms. 11 straipsnis. Papildomos nuostatos
dėl radijo spektro naudojimo sąlygų 1. Kai suderinto
radijo spektro belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui prieinamumo ir
efektyvaus naudojimo techninės sąlygos užtikrina
galimybę naudoti atitinkamą radijo spektrą taikant bendrojo
leidimo tvarką, nacionalinės kompetentingos institucijos vengia
nustatyti kokias nors papildomas sąlygas ir
užtikrina, kad dėl alternatyvaus naudojimo nebūtų trukdoma
veiksmingai taikyti tokią suderintą tvarką. 2.
Nacionalinės kompetentingos institucijos nustato
leidimų išdavimo sąlygas taip, kad individualus leidimas arba
naudojimosi teisė gali būti atšauktas (-a) arba
panaikintas (-a), jei atitinkamu radijo spektru nuolat nesinaudojama.
Atšaukus arba panaikinus gali būti taikoma atitinkama kompensacija, kai
radijo spektru nesinaudojama dėl nepriklausančių nuo
operatoriaus priežasčių, ir toks nesinaudojimas yra objektyviai
pagrįstas. 3.
Nacionalinės kompetentingos institucijos, laikydamosi konkurencijos
taisyklių ir siekdamos laiku atlaisvinti pakankamai suderinto radijo
spektro juostose, kurias galima ekonomiškai
efektyviai naudoti didelio pajėgumo belaidžio plačiajuosčio
ryšio paslaugoms, apsvarsto, ar būtina nustatyti: a)
tinkamą kompensaciją ar skatinamąsias išmokas esamiems radijo
spektro naudotojams ar naudojimosi radijo spektru teisių turėtojams, inter
alia, įtraukiant jas į siūlymų teikimo sistemą ar
nustatant fiksuotą mokestį už naudojimosi teises; arba b)
skatinamąsias įmokas, kurias mokės esami radijo spektro
naudotojai ar naudojimosi radijo spektru teisių turėtojai. 4. Nacionalinės
kompetentingos institucijos apsvarsto, ar įvairiose juostose reikia
nustatyti tinkamus minimalius technologijos veikimo charakteristikų lygius
pagal Sprendimo Nr. 243/2012/EB 6 straipsnio 3 dalį siekiant
pagerinti spektro naudojimo efektyvumą ir nedarant
poveikio pagal Sprendimą Nr. 676/2002 priimtoms priemonėms. Nustatydamos
tuos lygius jos visų pirma: a)
atsižvelgia į technologijos vystymosi ir įrangos, visų pirma
galinės įrangos, atnaujinimo ciklus ir b)
pagal Direktyvos 2002/21/EB 9 straipsnį taiko technologinio neutralumo
principą nustatytam veikimo charakteristikų lygiui pasiekti. 12 straipsnis. Tam tikrų su belaidžiu
plačiajuosčiu ryšiu susijusių leidimų išdavimo
sąlygų suderinimas 1.
Nacionalinės kompetentingos institucijos nustato teisių naudotis
radijo spektru, kuris yra suderintas naudoti belaidžiam
plačiajuosčiam ryšiui, suteikimo arba pakartotinio skyrimo, taip pat
tų teisių atnaujinimo turimų teisių sąlygomis
terminus. Naudojimosi
teisių galiojimo trukmė arba paskesnio atnaujinimo datos nustatomos
pakankamai iš anksto prieš atitinkamą procedūrą, vykdomą
pirmoje pastraipoje nurodytais terminais. Terminai, trukmė ir atnaujinimo
ciklai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad būtina sudaryti
nuspėjamas investavimo sąlygas ir veiksmingai užtikrinti
galimybę atlaisvinti visas naujas belaidžiam plačiajuosčiam
ryšiui suderintas radijo spektro juostas, taip pat į atitinkamų
investicijų amortizacijos laikotarpį konkurencijos sąlygoms. 2. Siekiant užtikrinti
nuoseklų 1 dalies taikymą visoje Sąjungoje ir visų pirma
užtikrinti, kad belaidžio ryšio paslaugos galėtų būti
sinchronizuotai prieinamos Sąjungoje, Komisija gali, priimdama
įgyvendinimo aktus: a) nustatyti bendrą visos Sąjungos
tvarkaraštį arba prie įvairių kategorijų valstybių
narių aplinkybių pritaikytus tvarkaraščius, datą ar datas,
nuo kurios (-ių) suteikiamos individualios naudojimosi suderinta
juosta ar papildomųjų suderintų juostų deriniu teisės
ir leidžiama faktiškai naudotis radijo spektru išimtinai ar bendrai teikti
belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas visoje Sąjungoje; b) nustatyti minimalią teisių,
suteikiamų suderintose juostose, galiojimo trukmę; c) nustatyti, kai teisės nėra
neapibrėžto pobūdžio, visoje Sąjungoje taikomą
sinchronizuotos galiojimo pabaigos ar atnaujinimo datą; d) nustatyti visų esamų teisių
naudotis kitomis suderintomis juostomis, išskyrus juostas, suderintas
belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui, galiojimo pabaigos datą arba,
jei teisių trukmė neribota, datą, nuo kurios naudojimosi
teisės iš dalies keičiamos, kad būtų leidžiama teikti
belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis
33 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Komisija taip pat gali priimti
įgyvendinimo aktus, kuriais suderinama individualių teisių
naudotis radijo spektru juostose, suderintose belaidžiam
plačiajuosčiam ryšiui, kurios priimant tokius aktus jau yra
suteiktos, galiojimo pabaigos arba atnaujinimo data, siekiant visoje
Sąjungoje suderinti tokių juostų naudojimo teisių
atnaujinimo arba pakartotinio skyrimo datą, įskaitant ir galimą
suderinimą su kitų juostų, suderintų įgyvendinimo
priemonėmis, priimtomis pagal 2 dalį arba pagal šią dalį,
naudojimo teisių atnaujinimo arba pakartotinio skyrimo data. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. Kai šioje dalyje numatytais įgyvendinimo
aktais nustatoma suderinta teisių naudotis radijo spektru atnaujinimo ar
pakartotinio skyrimo data, kuri yra vėlesnė, nei kurioje nors iš
valstybių narių nustatyta esamų individualių teisių
naudotis tokiu radijo spektru galiojimo pabaigos arba atnaujinimo data,
nacionalinės kompetentingos institucijos pratęsia esamų
teisių galiojimą iki suderintos datos tomis pačiomis
anksčiau taikytomis esminėmis leidimo sąlygomis, įskaitant
visus taikomus periodinius mokesčius. Kai pagal antrą dalį suteiktas
pratęsimo laikotarpis yra ilgas, palyginti su pradine naudojimo
teisių galiojimo trukme, nacionalinės kompetentingos institucijos,
pratęsdamos teisių galiojimą, anksčiau taikytas leidimo
sąlygas gali prireikus priderinti, įskaitant papildomų
mokesčių nustatymą, prie pasikeitusių aplinkybių. Šie
papildomi mokesčiai nustatomi taikant pro rata temporis nuo
pradinio mokesčio už pradines naudojimosi teises, kuris buvo aiškiai
apskaičiuotas atsižvelgiant į iš pradžių numatytą
trukmę. Šioje dalyje numatytais įgyvendinimo
aktais nereikalaujama sutrumpinti esamų teisių galiojimo kurioje nors
valstybėje narėje trukmės, išskyrus pagal Direktyvos 2002/20/EB
14 straipsnio 2 dalį, ir jie netaikomi galiojančioms neribotos
trukmės teisėms. Priimdama įgyvendinimo aktą pagal 2
dalį, Komisija gali mutatis mutandis taikyti šios dalies nuostatas
bet kurioms naudojimosi atitinkamomis suderintomis belaidžiam
plačiajuosčiam ryšiui juostomis teisėms. 4. Priimdama 2 ir 3 dalyse numatytus
įgyvendinimo aktus, Komisija atsižvelgia į: a) 9 straipsnyje nustatytus reguliavimo
principus; b) objektyviai skirtingus visoje
Sąjungoje papildomo spektro belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui
teikti poreikius, kartu atsižvelgdama į bendrus radijo spektro poreikius
kelias valstybes nares aprėpiantiems integruotiems tinklams; c) esamų radijo spektro naudotojų
veiklos sąlygų nuspėjamumą; d) nuoseklių kartų belaidžio
plačiajuosčio ryšio technologijų įsisavinimo, projektavimo
ir investavimo į jas ciklus; e) galutinių paslaugų
gavėjų poreikį naudotis didelio pajėgumo belaidžiu
plačiajuosčiu ryšiu. Nustatydama tvarkaraščius
įvairių kategorijų valstybėms narėms, kuriose dar
nėra suteiktos individualios naudojimo teisės ir dar neleista faktiškai
naudotis atitinkama suderinta juosta, Komisija tinkamai atsižvelgia į
valstybių narių pateiktą informaciją apie tai, kaip
anksčiau buvo suteiktos teisės naudotis radijo spektru, pagal
Direktyvos 2002/21/EB 9 straipsnio 3 ir 4 dalis nustatytų naudojimo apribojimų
priežastis, galimą poreikį atlaisvinti atitinkamą juostą,
poveikį konkurencijai, geografinius arba techninius apribojimus, kartu
atsižvelgdama į poveikį vidaus rinkai. Komisija užtikrina, kad
įgyvendinimas nebūtų nereikalingai atidedamas ir kad dėl
įvairių valstybių narių tvarkaraščių
skirtumų įvairiose valstybėse narėse nesusidarytų
skirtingos konkurencijos arba reguliavimo sąlygos. 5. 2 dalis taikoma nepažeidžiant
valstybių narių teisės suteikti naudojimo teises ir leisti
faktiškai naudotis suderinta juosta, jei tos teisės suteikiamos prieš
priimant įgyvendinimo aktą dėl tos juostos ir laikantis šios
dalies antros pastraipos, arba jei jos suteikiamos iki suderintos datos,
nustatytos su ta juosta susijusiu įgyvendinimo aktu. Kai nacionalinės kompetentingos
institucijos suteikia suderintos juostos naudojimo teises prieš priimant su ta
juosta susijusį įgyvendinimo aktą, jos nustato tokio suteikimo
sąlygas, visų pirma susijusias su trukme, taip, kad naudojimo
teisių turėtojai žinotų, jog Komisija pagal 2 dalį gali
priimti įgyvendinimo aktus, nustatydama minimalią tokių
teisių galiojimo trukmę arba visoje Sąjungoje suderindama
jų galiojimo pabaigos terminą arba atnaujinimo ciklą. Ši
pastraipa netaikoma suteiktoms neribotos galiojimo trukmės teisėms. 6. Nacionalinės kompetentingos
institucijos Komisijai laiku pateikia pakankamai išsamią informaciją
dėl suderintų juostų, kurių naudojimo teisių suteikimo
ir leidimo faktiškai jomis naudotis bendras tvarkaraštis nustatytas pagal 2
dalį priimtu įgyvendinimo aktu, kaip jos numato užtikrinti, kad
būtų laikomasi reikalavimų. Komisija gali priimti
įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžiama tokios informacijos teikimo
forma ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33
straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jei Komisija, išnagrinėjusi tokius
valstybės narės pateiktus išsamius planus, mano, jog nėra
tikėtina, kad ta valstybė narė galės laikytis jai taikomo
tvarkaraščio, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti sprendimą,
kuriame reikalautų, kad valstybė narė atitinkamai
pakoreguotų savo planus ir taip užtikrintų, kad būtų
laikomasi reikalavimų. 13 straipsnis. Radijo spektro naudojimo
belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui bendrojoje rinkoje leidimų
išdavimo sąlygų ir procedūrų koordinavimas 1. Jei nacionalinė kompetentinga
institucija ketina leisti naudoti radijo spektrą pagal bendrąjį
leidimą arba suteikti individualias teises naudoti radijo spektrą,
arba pakeisti teises ir įpareigojimus, susijusius su radijo spektro
naudojimu pagal Direktyvos 2002/20/EB 14 straipsnį, ji, užbaigusi, jei
taikoma, Direktyvos 2002/21/EB 6 straipsnyje nurodytas viešąsias
konsultacijas, ir, bet kuriuo atveju tik tokiame priemonės rengimo etape,
kuriame bus sudarytos sąlygos pateikti Komisijai ir kitų
valstybių narių kompetentingoms institucijoms pakankamai patikimos
informacijos visais svarbiais klausimais, sukuria sąlygas Komisijai ir
kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, atsakingoms
už radijo spektrą, susipažinti su savo planuojama priemone ir jos pagrindimu. Nacionalinė kompetentinga institucija
pateikia informaciją, kurioje, jei taikoma, nurodoma bent: a) leidimų išdavimo proceso rūšis; b) leidimų išdavimo proceso terminai; c) teisių naudotis galiojimo trukmė; d) radijo spektro rūšis ir kiekis, iš
viso arba kiekvienai konkrečiai įmonei; e) visų mokėtinų
mokesčių suma ir struktūra; f) kompensavimas arba paskatos, susiję su
esamų paslaugų gavėjų radijo spektro atlaisvinimu ar
pasidalijimu; g) aprėpties įpareigojimai; h) reikalavimai dėl didmeninės
prieigos ir dėl nacionalinio ar regioninio tarptinklinio ryšio; i) radijo spektro rezervavimas tam tikros
rūšies operatoriams arba tam tikros rūšies operatorių
neįtraukimas; j) sąlygos, susijusios su naudojimosi
teisių paskyrimu, perdavimu ar kaupimu; k) galimybė bendrai naudotis radijo
spektru; l) dalijimasis infrastruktūra; m) minimalus technologijų veiksmingumo
lygis; n) pagal Direktyvos 2002/21/EB 9 straipsnio 3
ir 4 dalis taikomi apribojimai; o) vienos ar kelių teisių naudotis
atšaukimas ar panaikinimas arba teisių ar sąlygų, susijusių
su tokiomis teisėmis, pakeitimas, kurio negalima laikyti nedideliu, pagal Direktyvos
2002/20/EB 14 straipsnio 1 dalies sampratą. 2. Nacionalinės kompetentingos
institucijos ir Komisija pastabas atitinkamai kompetentingai institucijai gali
pateikti per du mėnesius. Dviejų mėnesių termino
pratęsti negalima. Pagal šį straipsnį vertindama
planuojamą priemonę, Komisija visų pirma atsižvelgia į: a) direktyvų 2002/20/EB bei 2002/21/EB ir
Sprendimo Nr. 243/2012/EB nuostatas; b) 9 straipsnyje nustatytus reguliavimo
principus; c) 10 straipsnyje nustatytus tam tikrų
konkrečių sąlygų aktualius kriterijus ir 11 straipsnyje
nustatytas papildomas nuostatas; d) bet kokį įgyvendinimo aktą,
priimtą pagal 12 straipsnį; e) suderinamumą su naujomis,
laukiančių sprendimo ar suplanuotomis procedūromis kitose
valstybėse narėse, ir galimą poveikį valstybių
narių tarpusavio prekybai. Jei per šį laikotarpį Komisija
praneša kompetentingai institucijai, kad dėl planuojamos priemonės
būtų sukurta kliūčių bendrajai rinkai arba kad ji turi
rimtų abejonių dėl jos suderinamumo su Sąjungos teise,
planuojama priemonė nepriimama dar du mėnesius. Tokiu atveju Komisija
dar informuoja kitos valstybės narės kompetentingas institucijas apie
poziciją, kurios ji laikosi planuojamos priemonės atžvilgiu. 3. Per 2 dalyje nurodytą
papildomą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija ir
atitinkama kompetentinga institucija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos
nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią priemonę, atsižvelgdamos
į 2 dalyje nustatytus kriterijus, kartu tinkamai atsižvelgdamos
į rinkos dalyvių nuomonę ir į poreikį užtikrinti
nuoseklios reguliavimo praktikos plėtrą. 4. Bet kuriame procedūros etape
kompetentinga institucija gali pakeisti ar atšaukti savo planuojamą
priemonę, kiek įmanoma atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytą
Komisijos pranešimą. 5. Per 2 dalyje nurodytą
papildomą dviejų mėnesių laikotarpį Komisija gali: a) pateikti Ryšių komitetui sprendimo
projektą, kuriuo reikalaujama, kad atitinkama kompetentinga institucija
atšauktų planuojamą priemonę; Kartu su šiuo sprendimo projektu
pateikiama išsami ir objektyvi analizė, kodėl Komisija mano, kad
planuojama priemonė neturėtų būti patvirtinta, kaip
pranešta, ir, prireikus, specifiniai pasiūlymai, kaip planuojama
priemonė turėtų būti iš dalies pakeista; arba b) priimti sprendimą, kuriuo
pakeičia savo poziciją atitinkamos planuojamos priemonės
atžvilgiu. 6. Jei Komisija nepateikė 5 dalies a
punkte nurodyto sprendimo projekto arba priėmė 5 dalies b punkte
nurodytą sprendimą, atitinkama kompetentinga institucija gali priimti
planuojamą priemonę. Jei Komisija pateikė 5 dalies a punkte
nurodyto sprendimo projektą, kompetentinga institucija nepriima
planuojamos priemonės laikotarpį, neviršijantį šešių
mėnesių nuo kompetentingai institucijai pagal 2 dalį
nusiųsto pranešimo. Bet kuriame procedūros etape Komisija
gali nuspręsti pakeisti savo poziciją dėl atitinkamos
planuojamos priemonės, įskaitant ir po to, kai sprendimo projektas
jau pateiktas Ryšių komitetui. 7. Komisija įgyvendinimo aktais priima
bet kokį sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad atitinkama kompetentinga
institucija atšauktų savo planuojamą priemonę. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. 8. Jei Komisija priėmė sprendimą
pagal 7 dalį, kompetentinga institucija pakeičia arba atšaukia
planuojamą priemonę per šešis mėnesius nuo pranešimo apie
Komisijos sprendimą. Jei planuojama priemonė pakeičiama,
kompetentinga institucija prireikus vykdo viešąsias konsultacijas ir pagal
1 dalį pakeistą planuojamą priemonę pateikia Komisijai. 9. Atitinkama kompetentinga institucija kiek
įmanoma atsižvelgia į visas kitų valstybių narių
kompetentingų institucijų ir Komisijos pastabas ir gali priimti
pakoreguotą planuojamą priemonę, išskyrus 2 dalies trečioje
pastraipoje, 6 dalies antroje pastraipoje ir 7 dalyje nurodytus atvejus, ir tai
atlikusi praneša Komisijai. 10. Kompetentinga institucija informuoja
Komisiją apie procedūros, kuri buvo taikoma jos priemonei,
rezultatus, kai tik ta procedūra užbaigiama. 14 straipsnis. Prieiga prie radijo ryšio
vietinių tinklų 1. Nacionalinės kompetentingos
institucijos leidžia teikti prieigą radijo ryšio vietiniais tinklais prie
elektroninių ryšių visuomenei teikėjo tinklo ir tuo tikslu
naudotis suderintu radijo spektru tik pagal bendrąjį leidimą. 2. Nacionalinės kompetentingos
institucijos nedraudžia elektroninių ryšių visuomenei teikėjui
leisti visuomenei naudotis prieiga prie savo tinklų per radijo ryšio
vietinius tinklus, kurie gali būti įrengti galutinio paslaugų
gavėjo patalpose, jei laikomasi bendrojo leidimo sąlygų ir jei
iš anksto informuotas galutinis paslaugų gavėjas su tuo sutinka. 3. Elektroninių ryšių visuomenei
teikėjai vienašališkai neriboja: a) galutinių paslaugų
gavėjų teisės naudotis pasirinktu trečiųjų
šalių teikiamu radijo ryšio vietiniu tinklu; b) galutinių paslaugų
gavėjų teisės leisti kitiems galutiniams paslaugų
gavėjams abipusiškumo ar bendresniu principu naudotis prieiga per radijo
ryšio vietinius tinklus prie tokių teikėjų tinklų,
įskaitant trečiųjų šalių iniciatyvas sujungti ir
padaryti viešai prieinamus įvairių galutinių paslaugų
gavėjų radijo ryšio vietinius tinklus. 4. Nacionalinės kompetentingos
institucijos neriboja galutinių paslaugų gavėjų teisės
leisti kitiems galutiniams paslaugų gavėjams abipusiškumo ar
bendresniu principu naudotis prieiga prie savo radijo ryšio vietinių
tinklų, įskaitant trečiųjų šalių iniciatyvas
sujungti ir padaryti viešai prieinamus įvairių galutinių
paslaugų gavėjų radijo ryšio vietinius tinklus. 5. Nacionalinės kompetentingos
institucijos neriboja teisės teikti visuomenei prieigą prie radijo
ryšio vietinių tinklų: a) valdžios institucijoms jų užimamose
patalpose ar artimiausioje tų patalpų aplinkoje, kai tokia paslauga
yra papildoma prie tose patalpose visuomenei teikiamų paslaugų; b) nevyriausybinėms organizacijoms arba
valdžios institucijoms, kai jų iniciatyva sujungiami įvairių
galutinių paslaugų gavėjų radijo ryšio vietiniai tinklai ir
abipusiškumo ar bendresniu principu teikiama prieiga prie jų, įskaitant,
kai taikoma, radijo ryšio vietinius tinklus, prie kurių prieiga visuomenei
teikiama pagal a punktą. 6. Įmonė, valdžios institucija ar
kitas galutinis paslaugų gavėjas nelaikomas elektroninių
ryšių visuomenei teikėju vien todėl, kad teikia visuomenei
prieigą prie radijo ryšio vietinių tinklų, kai toks prieigos
teikimas yra nekomercinio pobūdžio arba kai ji teikiama tik kaip papildoma
paslauga prie kitos komercinės veiklos ar viešosios paslaugos, kuri
nėra grindžiama signalų perdavimu tokiais tinklais. 15 straipsnis. Mažos aprėpties
belaidžio ryšio prieigos taškų diegimas ir naudojimas 1. Nacionalinės kompetentingos
institucijos bendrojo leidimo tvarka leidžia diegti, prijungti ir naudoti
menkai pastebimus mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus ir
nereikalingai neriboja tokio diegimo, prijungimo ar naudojimo individualiais
gyvenviečių planavimo leidimais ar bet kokiu kitu būdu, jei toks
naudojimas atitinka pagal 2 dalį priimtų įgyvendinimo
priemonių reikalavimus. Ši dalis taikoma nedarant poveikio
leidimų naudotis radijo spektru, skirtu naudoti mažos aprėpties
belaidžio ryšio prieigos taškams, leidimų išdavimo tvarkai. 2. Kad būtų vienodai
įgyvendinama bendrojo leidimo diegti, prijungti ir naudoti mažos
aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus pagal 1 dalį tvarka,
Komisija gali įgyvendinimo aktu nustatyti technines charakteristikas,
taikytinas projektuojant, diegiant ir naudojant mažos aprėpties belaidžio
ryšio prieigos taškus, kurios užtikrintų, kad tokie įrenginiai
būtų menkai pastebimi naudojant įvairiose vietos aplinkose. Tose
techninėse charakteristikose Komisija nustato diegiamų mažos
aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų įrenginių
maksimalų dydį, galią ir elektromagnetines savybes, taip pat
jų išvaizdos aspektus. Tos techninės mažos aprėpties belaidžio
ryšio prieigos taškų charakteristikos atitinka bent Direktyvos 2013/35/ES[30] reikalavimus ir Tarybos
rekomendacijoje Nr. 1999/519/EB nustatytas ribas[31]. Charakteristikos, nustatytos, kad diegiant,
prijungiant ir naudojant mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškus
būtų galima taikyti 1 dalį, taikomos nepažeidžiant Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB esminių reikalavimų,
taikomų tokius gaminius pateikiant rinkai[32]. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis
33 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 16 straipsnis. Radijo spektro koordinavimas
tarp valstybių narių 1. Nepažeisdamos savo įsipareigojimų
pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus, įskaitant Tarptautinės
telekomunikacijų sąjungos (ITU) Radijo ryšio reglamentą,
nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrina radijo dažnių
spektro naudojimo savo teritorijoje organizavimą ir visų pirma imasi
visų reikalingų radijo dažnių spektro paskyrimo arba skirstymo
priemonių, kad nė vienai kitai valstybei narei nebūtų
trukdoma jos teritorijoje pagal Sąjungos teisės aktus naudoti
konkrečią suderintą dažnių juostą. 2. Valstybės narės bendradarbiauja
tarpusavyje tarpvalstybiniu mastu koordinuodamos radijo spektro naudojimą,
kad būtų užtikrintas 1 dalies laikymasis ir kad nė vienai
valstybei narei nebūtų atsisakyta vienodomis sąlygomis suteikti
prieigos prie radijo spektro. 3. Bet kuri atitinkama valstybė narė
gali paraginti Radijo spektro politikos grupę padėti jai ir bet
kuriai kitai valstybei narei laikytis šio straipsnio nuostatų. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus,
kad užtikrintų, jog koordinavimo rezultatai atitiktų reikalavimą
atitinkamoms valstybėms narėms prieigą prie radijo spektro
suteikti vienodomis sąlygomis, kad būtų pašalinti bet kokie
praktiniai neatitikimai tarp skirtingų valstybių narių
atskirų koordinavimo rezultatų, arba užtikrintų suderintų
sprendimų vykdymą pagal Sąjungos teisę.Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. 2 skirsnis. Europos
virtualiosios prieigos produktai 17 straipsnis. Europos virtualiosios
plačiajuosčio ryšio prieigos produktas 1.
Virtualiosios plačiajuosčio ryšio prieigos produkto teikimas,
numatytas Direktyvos 2002/19/EB 8 ir 12 straipsniuose, laikomas Europos virtualiosios
plačiajuosčio ryšio prieigos produkto teikimu, jei jis teikiamas
laikantis viename iš I priede pateiktų pasiūlymų išvardytų
minimalių parametrų ir atitinka visus šiuos esminius reikalavimus: a) gali būti siūlomas bet kurioje
Sąjungos vietoje kaip aukštos kokybės produktas; b) užtikrinamas didžiausias tinklo ir
paslaugų sąveikos laipsnis ir operatorių vykdomas
nediskriminacinis tinklo valdymas atitinkantis tinklų topologiją; c) suteikiama galimybė konkurencingomis
sąlygomis aptarnauti galutinius paslaugų gavėjus; d) užtikrinamas ekonominis efektyvumas
atsižvelgiant į pajėgumą, kurį reikia pasiekti esamuose ir
naujai sukurtuose tinkluose, ir gebėjimą veikti su kitais prieigos
produktais, kurie gali būti teikiami toje pačioje tinklo
infrastruktūroje; e) užtikrinamas veiklos efektyvumas, visų
pirma kiek tai susiję su galimų įgyvendinimo
kliūčių ir diegimo sąnaudų virtualiosios
plačiajuosčio ryšio prieigos teikėjams ir asmenims, siekiantiems
turėti virtualiąją plačiajuosčio ryšio prieigą,
mažinimu; f) laikomasi Sąjungos teisės aktuose
nustatytų privatumo, asmens duomenų, tinklų saugumo bei
vientisumo ir skaidrumo taisyklių. 2. Komisija
įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 32 straipsnį siekiant
pritaikyti I priedą atsižvelgiant į rinkos ir technologijų
plėtrą, kad ir toliau būtų vykdomi esminiai 1 dalyje
išvardyti reikalavimai. 18 straipsnis. Reguliavimo sąlygos,
susijusios su Europos virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos
produktu 1.
Nacionalinė reguliavimo institucija, kuri pagal Direktyvos 2002/19/EB 8 ir
12 straipsnius anksčiau yra nustačiusi operatoriui kokį nors
įpareigojimą teikti didmeninę prieigą prie naujos kartos
tinklo, įvertina, ar būtų tinkama ir proporcinga vietoje to
įpareigojimo nustatyti įpareigojimą teikti Europos virtualios
plačiajuosčio ryšio prieigos produktą, kurio funkcijos yra bent
lygiavertės tuo metu nustatyto didmeninės prieigos produkto
funkcijoms. Pirmoje
pastraipoje nurodytos nacionalinės reguliavimo institucijos kuo
anksčiau po šio reglamento įsigaliojimo atlieka būtiną
taikomų didmeninės prieigos taisomųjų priemonių
vertinimą, nepriklausomai nuo atitinkamų rinkų tyrimo
terminų pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnio 6 dalį. Kai
nacionalinė reguliavimo institucija, kuri yra anksčiau
nustačiusi įpareigojimą teikti virtualią
plačiajuosčio ryšio prieigą, atlikusi vertinimą pagal
pirmą pastraipą mano, kad Europos virtualios plačiajuosčio
ryšio prieigos produktas konkrečiomis aplinkybėmis nėra
tinkamas, ji pateikia pagrįstą paaiškinimą savo priemonės
projekte pagal Direktyvos 2002/21/EB 6 ir 7 straipsniuose nustatytą
procedūrą. 2.
Kai nacionalinė reguliavimo institucija ketina nustatyti operatoriui
įpareigojimą teikti didmeninę prieigą prie naujos kartos
tinklo pagal Direktyvos 2002/19/EB 8 ir 12 straipsnius, ji visų pirma
įvertina, be tos direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų
veiksnių, naudą, kuri būtų atitinkamai gaunama
nustačius: i)
pasyvųjį didmeninės prieigos produktą, kaip antai fiziškai
atsietą prieigą prie vietinės linijos arba dalinės linijos; ii)
lygiaverčių funkcijų nefizinį arba virtualų
didmeninės prieigos produktą, visų pirma Europos virtualios
plačiajuosčio ryšio prieigos produktą, kuris atitinka šio
reglamento 17 straipsnio 1 dalyje ir I priedo 1 punkte nustatytus esminius
reikalavimus ir parametrus. 3.
Nukrypstant nuo Direktyvos 2002/19/EB 12 straipsnio 3 dalies, kai
nacionalinė reguliavimo institucija ketina nustatyti operatoriui
įpareigojimą teikti virtualią plačiajuosčio ryšio
prieigą pagal tos direktyvos 8 ir 12 straipsnius, ji nustato įpareigojimą
teikti Europos virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos produktą,
kurio funkcijos geriausiai atitinka jos vertinime nustatytą reguliavimo
poreikį. Jei nacionalinė reguliavimo institucija mano, kad Europos
virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos produktas konkrečiomis
aplinkybėmis nebūtų tinkamas, ji pateikia pagrįstą
paaiškinimą priemonės projekte pagal Direktyvos 2002/21/EB 6 ir 7
straipsniuose nustatytą procedūrą. 4.
Pagal 1, 2 arba 3 dalį vertindama, ar nustatyti Europos virtualios
plačiajuosčio ryšio prieigos produktą užuot nustačius
kurį nors kitą galimą didmeninės prieigos produktą,
nacionalinė reguliavimo institucija atsižvelgia į tai, kad
turėtų būti siekiama su didmeninės prieigos taisomosiomis
priemonėmis susijusių reguliavimo sąlygų supanašėjimo
visoje Sąjungoje, į esamą ir būsimą
infrastruktūra grindžiamos konkurencijos būklę ir rinkos
sąlygų vystymąsi siekiant konkurencingų naujos kartos
tinklų, į investicijas, padarytas atitinkamai didelę
įtaką rinkoje turinčio operatoriaus ir norinčių gauti
prieigą subjektų, taip pat į tokių investicijų
amortizacijos laikotarpį. Nacionalinė
reguliavimo institucija prireikus nustato pereinamąjį
laikotarpį, per kurį esamas didmeninės prieigos produktas
pakeičiamas Europos virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos
produktu. 5.
Nukrypstant nuo Direktyvos 2002/19/EB 9 straipsnio 3 dalies, kai operatoriui
pagal tos direktyvos 8 ir 12 straipsnius taikomi įpareigojimai teikti
Europos virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos produktą,
nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų
paskelbtas pavyzdinis pasiūlymas, kurį sudaro bent I priedo
atitinkamai 1, 2 arba 3 punkte nustatyti elementai. 6.
Nukrypstant nuo Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnio 3 dalies, nacionalinė
reguliavimo institucija, prieš panaikindama anksčiau nustatytą
įpareigojimą teikti Europos virtualios plačiajuosčio ryšio
prieigos produktą, kuris atitinka šio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje ir
I priedo 2 punkte nustatytus esminius reikalavimus ir parametrus, nenustato
privalomo išankstinio pranešimo laikotarpio, jei atitinkamas operatorius
savanoriškai įsipareigoja teikti tokį produktą
trečiųjų šalių prašymu teisingomis ir pagrįstomis
sąlygomis dar trejus metus. 7.
Jei, atlikdama vertinimą pagal 2 arba 3 dalį, nacionalinė
reguliavimo institucija svarsto, ar nustatyti arba toliau taikyti naujos kartos
tinklų didmeninės prieigos kainų kontrolę pagal Direktyvos
2002/19/EB 13 straipsnį (nustatant vieną ar kelis Europos virtualios
plačiajuosčio ryšio prieigos produktus ar kitais būdais), ji
apsvarsto konkurencijos lygį pagal siūlomų mažmeninių
produktų kainas, pasirinkimą ir kokybę. Ji atsižvelgia į
apsaugos nuo diskriminavimo didmeniniame lygmenyje veiksmingumą ir į
infrastruktūra grindžiamos konkurencijos su kitais fiksuotojo ryšio
linijų ar belaidžio ryšio tinklais lygį, tinkamai įvertindama
naujos kartos tinklų infrastruktūra grindžiamos konkurencijos
svarbą skatinant toliau gerinti kokybę galutiniams paslaugų
gavėjams, kad nustatytų, ar būtina ir proporcinga konkrečiu
atveju taikyti didmeninės prieigos kainų kontrolę. 19 straipsnis. Užtikrintos paslaugos
kokybės (UPK) prisijungimo produktas 1.
Kiekvienas operatorius turi teisę teikti 4 dalyje nustatytą Europos
UPK prisijungimo produktą. 2.
Kiekvienas operatorius patenkina pagrįstą raštu pateiktą įgaliotojo
elektroninių ryšių paslaugų teikėjo prašymą teikti 4
dalyje nustatytą Europos UPK prisijungimo produktą. Bet koks
atsisakymas teikti Europos UPK produktą pagrindžiamas objektyviais
kriterijais. Kiekvieno atsisakymo priežastis operatorius nurodo per vieną
mėnesį nuo rašytinio prašymo gavimo dienos. Objektyvia
atsisakymo priežastimi laikoma tai, kad šalis, prašanti teikti Europos UPK
prisijungimo produktą, negali arba nenori Sąjungoje arba
trečiosiose šalyse pagrįstomis sąlygomis teikti Europos UPK
prisijungimo produkto prašomai šaliai, jei pastaroji to prašo. 3.
Jei prašymas atmetamas arba per du mėnesius nuo prašymo pateikimo
nepasiekiama susitarimo dėl konkrečių sąlygų,
įskaitant kainą, kiekviena šalis pagal Direktyvos 2002/21/EB 20
straipsnį turi teisę kreiptis šiuo klausimu į nacionalinę
reguliavimo instituciją. Tokiu atveju gali būti taikoma šio
reglamento 3 straipsnio 6 dalis. 4.
Prisijungimo produkto teikimas laikomas Europos virtualiosios
plačiajuosčio ryšio prieigos produkto teikimu, jei tas produktas
teikiamas užtikrinant II priede išvardytus minimalius parametrus ir atitinka
visus šiuos esminius reikalavimus: a)
gali būti siūlomas bet kurioje Sąjungos vietoje kaip aukštos
kokybės produktas; b)
paslaugų teikėjams suteikia galimybę patenkinti savo
galutinių paslaugų gavėjų poreikius; c)
yra ekonomiškai efektyvus, atsižvelgiant į esamus sprendimus, kurie gali
būti teikiami tuose pačiuose tinkluose; d)
jį teikiant užtikrinamas veiklos efektyvumas, visų pirma kuo labiau
apribojamos įgyvendinimo kliūtys ir diegimo sąnaudos klientams
ir e)
juo užtikrinama, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės aktuose
nustatytų privatumo, asmens duomenų, tinklų saugumo bei
vientisumo ir skaidrumo taisyklių. 5.
Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 32 straipsnį
siekiant pritaikyti II priedą atsižvelgiant į rinkos ir
technologijų plėtrą, kad ir toliau būtų vykdomi
esminiai 4 dalyje išvardyti reikalavimai. 20 straipsnis. Su Europos prieigos
produktais susijusios priemonės 1.
Iki 2016 m. sausio 1 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais
nustatomos vienodos Europos virtualiosios plačiajuosčio ryšio
prieigos produktų įgyvendinimo techninės ir metodinės
taisyklės, kaip apibrėžta 17 straipsnyje ir I priedo 1 punkte, pagal
juose nurodytus kriterijus ir parametrus, kad būtų užtikrintas tokio
virtualiosios didmeninės prieigos produkto funkcijų kitos kartos
tinkluose atitikimas fiziškai atsietos prieigos produkto funkcijoms. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. 2.
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vienodos
vieno ar daugiau Europos prieigos produktų įgyvendinimo
techninės ir metodinės taisyklės, kaip apibrėžta 17 ir 19
straipsniuose, I priedo 2 ir 3 punktuose ir II priede pagal juose nurodytus
atitinkamus kriterijus ir parametrus. Tie įgyvendinimo aktai priimami
laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. IV SKYRIUS
Suderintos galutinių paslaugų gavėjų teisės 21 straipsnis. Apribojimų ir diskriminacijos
panaikinimas 1.
Valdžios institucijos neriboja galutinių paslaugų gavėjų
teisių naudotis viešaisiais elektroninių ryšių tinklais arba
viešai prieinamomis elektroninių ryšių paslaugomis, kuriuos teikia
kitoje valstybėje narėje įsteigta įmonė. 2.
Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai galutiniams paslaugų
gavėjams netaiko jokių diskriminacinių reikalavimų ar
sąlygų, susijusių su prieiga ar naudojimu, dėl galutinio
paslaugų gavėjo pilietybės ar gyvenamosios vietos, išskyrus
atvejus, kai tokius skirtumus galima objektyviai pateisinti. 3. Elektroninių ryšių
visuomenei teikėjai netaiko aukštesnių tarifų ryšiams
Sąjungos viduje, kurie baigiasi kitoje valstybėje narėje,
išskyrus atvejus, kai tai galima objektyviai pateisinti: a)
fiksuotojo ryšio paslaugų atveju – aukštesnių nei vietiniai tarpmiestinio
ryšio tarifai; b)
judriojo ryšio paslaugų atveju – aukštesnių nei Reglamente (EB) Nr.
531/2012 nustatyti Europos tarifai atitinkamai reguliuojamiems skambučiams
ir SMS žinutėms naudojantis tarptinkliniu ryšiu.
22 straipsnis. Tarpvalstybinių
ginčų sprendimas 1.
Direktyvos 2002/22/EB 34 straipsnio 1 dalyje nustatytos ginčų
sprendimo ne teismo tvarka procedūros taikomos ir ginčams,
susijusiems su sutartimis tarp vartotojų ir kitų galutinių
paslaugų gavėjų, jei tokiomis ginčų sprendimo ne
teismo tvarka procedūromis gali pasinaudoti ir jie, ir kitoje
valstybėje narėje įsisteigę elektroninių ryšių
visuomenei teikėjai. Ginčams, kuriems taikoma Direktyva 2013/11/ES[33], taikomos tos
direktyvos nuostatos. 23 straipsnis. Laisvė teikti
prieigą prie atviro interneto bei ja naudotis ir pagrįstas
duomenų srautų valdymas 1. Galutiniai paslaugų gavėjai turi
laisvą prieigą prie informacijos ir turinio, gali juos skleisti,
naudoti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas naudodamiesi savo
interneto prieigos paslauga. Galutiniai
paslaugų gavėjai turi teisę laisvai sudaryti sutartis su interneto
prieigos paslaugos teikėjais dėl duomenų kiekio ir spartos ir
pagal bet kurią iš tokių sutarčių, susijusių su
duomenų kiekiu, naudotis visais interneto turinio, taikomųjų
programų ir paslaugų teikėjų pasiūlymais. 2. Galutiniai
paslaugų gavėjai taip pat turi teisę laisvai susitarti su
elektroninių ryšių visuomenei teikėjais arba turinio,
taikomųjų programų ir paslaugų teikėjais dėl aukštesnės
paslaugų kokybės specializuotų paslaugų teikimo. Kad turinio,
taikomųjų programų ir paslaugų teikėjai bei
elektroninių ryšių visuomenei teikėjai galėtų
galutiniams paslaugų gavėjams teikti specializuotas paslaugas, jie
turi teisę laisvai sudaryti tarpusavio susitarimus, kad galėtų
perduoti atitinkamus duomenų kiekius ar duomenų srautus kaip
apibrėžtos kokybės specializuotą paslaugą arba
numatytą pajėgumą. Teikiant specializuotas paslaugas turi
nebūti pakartotinai ar nuolatos pabloginama bendra interneto prieigos
paslaugų kokybė. 3. Šis straipsnis
neturi poveikio Sąjungos ar nacionalinės teisės įstatymams,
susijusiems su perduodamos informacijos, turinio, taikomųjų
programų ar paslaugų teisėtumu. 4. Galimybė
naudotis 1 ir 2 dalyse numatytomis laisvėmis palengvinama pateikiant
išsamią informaciją pagal 25 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 2
dalį ir 27 straipsnio 1 bei 2 dalis. 5. Interneto prieigos paslaugų
teikėjai neturėtų riboti 1 dalyje numatytų laisvių
blokuodami, sulėtindami, pablogindami ar diskriminuodami konkretų
turinį, taikomąsias programas arba paslaugas ar konkrečias
jų klases, jei neviršijamos sutartyje numatytos duomenų kiekio ir
interneto prieigos paslaugų spartos ribos, išskyrus atvejus, kai reikia
taikyti pagrįstas duomenų srautų valdymo priemones.
Pagrįstos duomenų srautų valdymo priemonės yra skaidrios,
nediskriminuojančios, proporcingos ir reikalingos tam, kad: a) būtų įgyvendinta teisės
aktų nuostata ar teismo sprendimas, arba būtų užkirstas kelias
rimtiems nusikaltimams ar trukdoma juos vykdyti; b) būtų išlaikytas tinklo, per
šį tinklą teikiamų paslaugų ir galutinių paslaugų
gavėjų galinių įrenginių vientisumas ir saugumas; c) būtų užkirstas kelias
neužsakytų pranešimų perdavimui galutiniams paslaugų
gavėjams, kurie davė išankstinį sutikimą taikyti tokias
ribojamąsias priemones; d) būtų
sumažintas laikinos ar išskirtinės tinklo perkrovos poveikis, su
sąlyga, kad lygiaverčių duomenų srautų rūšims
būtų taikomos vienodos sąlygos. Pagrįstas
duomenų srautų valdymas apima tik duomenų tvarkymą, kuris
reikalingas ir proporcingas siekiant šioje dalyje nustatytų tikslų. 24 straipsnis. Paslaugų kokybės
užtikrinimas 1. Nacionalinės reguliavimo institucijos
atidžiai stebi ir užtikrina, kad galutiniai paslaugų gavėjai
galėtų faktiškai pasinaudoti 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis
laisvėmis, kad būtų laikomasi 23 straipsnio 5 dalies, ir kad
interneto prieigos paslaugomis, kurių kokybė atspindi
technologijų pasiekimus, būtų galima nuolat naudotis nediskriminacinėmis
sąlygomis ir kad jų nepablogintų specializuotos paslaugos. Jos,
kartu su kitomis nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis,
taip pat stebi ir specializuotų paslaugų poveikį kultūrinei
įvairovei bei inovacijoms. Apie stebėseną ir jos rezultatus
nacionalinės reguliavimo institucijos kasmet praneša Komisijai ir EERRI. 2. Kad neblogėtų bendra interneto
prieigos paslaugų kokybė arba siekiant užtikrinti galutinių
paslaugų gavėjų galimybę turėti prieigą prie
turinio ar informacijos ir juos skleisti, naudoti pasirinktas taikomąsias
programas ir paslaugas, nacionalinės reguliavimo institucijos turi
įgaliojimų elektroninių ryšių visuomenei teikėjams
nustatyti būtinuosius paslaugų kokybės reikalavimus. Nacionalinės
reguliavimo institucijos tinkamu laiku prieš nustatant tokius reikalavimus
pateikia Komisijai tokių veiksmų motyvų santrauką,
numatytus reikalavimus ir informaciją apie siūlomą veiksmų
eigą. Ši informacija taip pat teikiama EERRI. Komisija, išnagrinėjusi
tokią informaciją, gali pateikti su ja susijusių pastabų ar
rekomendacijų, ypač siekdama užtikrinti, kad numatyti reikalavimai
neturėtų neigiamo poveikio vidaus rinkos veikimui. Numatyti
reikalavimai nepriimami du mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija gavo
išsamią informaciją, nebent Komisija ir nacionalinė reguliavimo
institucija susitarė kitaip arba Komisija informavo nacionalinę
reguliavimo instituciją apie trumpesnį nagrinėjimo
laikotarpį, arba Komisija pateikė pastabų ar rekomendacijų.
Nacionalinės reguliavimo institucijos kiek įmanoma atsižvelgia į
Komisijos pastabas ar rekomendacijas ir praneša Komisijai bei EERRI apie
priimtus reikalavimus. 3. Komisija gali priimti įgyvendinimo
aktus, kuriais apibrėžiamos vienodos nacionalinių kompetentingų
institucijų pagal šį straipsnį prisiimtų
įsipareigojimų vykdymo sąlygos. Tie įgyvendinimo aktai
priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo
procedūros. 25 straipsnis. Skaidrumas ir informacijos
skelbimas 1. Elektroninių ryšių visuomenei
teikėjai skelbia (išskyrus atvejus, kai dėl pasiūlymų
suderėta individualiai) tokią skaidrią, palyginamą, atitinkamą
naujausią informaciją: a) pavadinimą, adresą ir kontaktinius
duomenis; b) pagal kiekvieną tarifų planą
siūlomas paslaugas ir atitinkamus paslaugos kokybės parametrus,
taikomas kainas (vartotojams – įskaitant mokesčius) ir visus taikomus
mokesčius (prieigos, naudojimo, techninės priežiūros ir visus papildomus
mokesčius), taip pat kainas, susijusias su galiniu įrenginiu; c) bet kokiam numeriui ar paslaugai, kuriems
taikomos ypatingos kainų nustatymo sąlygos, taikomus tarifus; d) jų paslaugų kokybę pagal 2 dalyje
numatytus įgyvendinimo aktus; e) interneto prieigos paslaugas, jei tokios
siūlomos, nurodant: i)
valstybėje narėje, kurioje yra galutinio paslaugų gavėjo
gyvenamoji vieta, faktinius duomenų parsisiuntimo ir išsiuntimo spartą,
įskaitant piko valandomis; ii)
taikomus duomenų kiekio apribojimus, jei tokie taikomi; kainą už ad
hoc ar nuolatinio pobūdžio leidžiamo naudoti duomenų kiekio
padidinimą; duomenų perdavimo spartą ir kainas, taikomas
visiškai išnaudojus leidžiamą naudoti duomenų kiekį, jei jis
ribojamas; ir priemones, kuriomis galutiniai paslaugų gavėjai gali
bet kuriuo metu stebėti esamą suvartojimo lygį; iii)
aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kokį praktinį
poveikį turinio, taikomųjų programų ir paslaugų naudojimui
gali turėti bet kokie duomenų kiekio apribojimai, faktinė sparta
ir kiti kokybės parametrai, bei kartu naudojamos aukštesnės
paslaugų kokybės specializuotos paslaugos; iv)
informaciją apie visas procedūras, kurias taiko teikėjas,
siekdamas įvertinti ir reguliuoti srautus, kad būtų išvengta
tinklo perkrovimo, bei apie šių procedūrų galimą
poveikį paslaugų kokybei ir asmens duomenų apsaugai; f)
priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti lygiavertę prieigą
neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams, įskaitant
reguliariai atnaujinamą informaciją apie jiems sukurtų
produktų ir paslaugų detales; g) standartines jų sutarčių nuostatas ir sąlygas,
įskaitant bet kokį minimalų sutarties laikotarpį, su
ankstyvu sutarties nutraukimu susijusias sąlygas ir mokesčius, su
teikėjo keitimu ir numerio bei kitų identifikatorių perkeliamumu
susijusią tvarką ir tiesioginius mokesčius, taip pat
kompensavimo tvarką, jei delsiama pakeisti teikėją ar tuo
piktnaudžiaujama; h) galimybę naudotis skubios pagalbos
iškvietimo bei skambintojo vietos nustatymo paslaugomis ir bet kokius skubios
pagalbos iškvietimo apribojimus pagal Direktyvos 2002/22/EB 26 straipsnį,
ir bet kokius jos pakeitimus; i) teises, susijusias su universaliąja
paslauga, įskaitant, kur tinkama, Direktyvos 2002/22/EB I priede nurodytas
priemones ir paslaugas. Informacija skelbiama aiškia, suprantama ir lengvai prieinama forma
valstybės narės, kurioje siūloma paslauga, oficialia (-iomis)
kalba (-omis), ir reguliariai atnaujinama.
Atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų prašymu
informacija joms pateikiama prieš ją paskelbiant. Aiškiai nurodomi
vartotojams ir kitiems galutiniams paslaugų gavėjams taikomų
sąlygų skirtumai. 2. Komisija gali priimti
įgyvendinimo aktus, kuriais nurodomi interneto prieigos paslaugų spartos
matavimo metodai, paslaugų kokybės parametrai ir jų matavimo
metodai, taip pat skelbtinos informacijos turinys, forma ir būdas,
įskaitant galimus kokybės sertifikavimo mechanizmus. Komisija gali atsižvelgti į Direktyvos
2002/22/EB III priede nustatytus parametrus, apibūdinimus ir matavimo
metodus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje
nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. Galutiniai paslaugų gavėjai gali
naudotis savarankiško vertinimo priemonėmis, kurios leidžia jiems palyginti
prieigos prie elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų
veikimą ir alternatyvių naudojimo modelių kainą. Tuo tikslu
valstybės narės nustato savanoriško sertifikavimo schemas, taikomas
interaktyvioms interneto svetainėms, vadovus ir panašias priemones.
Sertifikuojama atsižvelgiant į objektyvius, skaidrius ir proporcingus
reikalavimus, visų pirma, kiekvieno elektroninių ryšių
visuomenei teikėjo savarankiškumą, aiškios kalbos naudojimą,
išsamios naujausios informacijos teikimą ir efektyvios skundų
nagrinėjimo procedūros taikymą. Jei tokių sertifikuotų
palyginimo priemonių, teikiamų nemokamai ar už priimtiną
kainą, rinkoje nėra, nacionalinės reguliavimo institucijos ar
kitos nacionalinės kompetentingos institucijos pačios arba per
trečiąsias šalis teikia tokias priemones, vadovaudamosi sertifikavimo
reikalavimais. Elektroninių ryšių visuomenei teikėjų
paskelbta informacija turi būti galima naudotis nemokamai, taip sudarant
galimybę naudotis palyginimo priemonėmis. 4. Atitinkamoms valdžios institucijoms paprašius,
elektroninių ryšių visuomenei teikėjai galutiniams paslaugų
gavėjams nemokamai pateikia visuomenei svarbią informaciją, kur
tinkama, tokiomis pat priemonėmis, kaip jų įprastai naudojama
bendraujant su galutiniais paslaugų gavėjais. Tokiais atvejais, tą
informaciją atitinkamos valdžios institucijos elektroninių ryšių
visuomenei teikėjams pateikia standartine forma ir ji gali, inter alia,
apimti šias temas: a) dažniausi elektroninių ryšių
paslaugų naudojimo būdai, siekiant dalyvauti neteisėtoje
veikloje ar platinti žalingą turinį, ypač jei tokiu būdu
gali būti pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės,
įskaitant duomenų apsaugos teisių, autorių ir
gretutinių teisių pažeidimus bei jų teisines pasekmes; taip pat b) apsaugos nuo pavojų asmens saugumui ir nuo neteisėtos
prieigos prie asmens duomenų naudojantis elektroninių ryšių
paslaugomis priemonės. 26 straipsnis. Informacijos reikalavimai,
taikomi sudarant sutartis 1.
Prieš tai, kai sutartis dėl prisijungimo prie viešojo elektroninių
ryšių tinklo ar viešai prieinamų elektroninių ryšių
paslaugų teikimo tampa privaloma, elektroninių ryšių visuomenei
teikėjai pateikia vartotojams ir kitiems galutiniams paslaugų
gavėjams, nebent jie aiškiai susitarė kitaip, bent šią
informaciją: a)
teikėjo pavadinimą, adresą ir kontaktinę informaciją
ir, jei skiriasi, adresą ir kontaktinę informaciją, kur galima
siųsti bet kokius skundus; b)
teikiamų paslaugų pagrindines savybes, pirmiausia įskaitant: i)
pagal kiekvieną tarifų planą siūlomų paslaugų
rūšis, įskaičiuotą ryšių kiekį ir visus svarbius
paslaugos kokybės parametrus, įskaitant pradinio sujungimo
laiką; ii)
ar yra galimybė naudotis skubios pagalbos iškvietimo bei skambintojo
vietos nustatymo paslaugomis, ir jei taip, tai kuriose valstybėse
narėse jos teikiamos, be to, nurodomi visi skubios pagalbos iškvietimo
apribojimai pagal Direktyvos 2002/22/EB 26 straipsnį; iii)
garantinio aptarnavimo rūšis, teikiamas techninės priežiūros ir
klientų aptarnavimo paslaugas, šių paslaugų sąlygas bei
kainas ir būdus, kaip susisiekti su šiomis tarnybomis; iv)
bet kokius teikėjo taikomus apribojimus dėl skirto galinio
įrenginio naudojimo, įskaitant informaciją apie galinio
įrenginio atrakinimo ir visus mokesčius, taikomus, jei sutartis
nutraukiama nepasibaigus minimaliam sutarties galiojimo laikotarpiui; c)
detales apie kainas ir tarifus (vartotojams – įskaitant mokesčius ir
galimus papildomus mokesčius) ir priemones, kuriomis pateikiama naujausia
informacija apie taikomus tarifus ir mokesčius; d)
siūlomus mokėjimo metodus ir visus kainų skirtumus, susijusius
su mokėjimo metodu, ir turimas priemones, kuriomis užtikrinamas
sąskaitų skaidrumas ir vartojimo lygis; e)
sutarties trukmę ir jos pratęsimo bei nutraukimo sąlygas,
įskaitant: i)
bet kokią minimalią naudojimo trukmę ar laikotarpį, kurie būtini
norint pasinaudoti akcija; ii)
su teikėjo keitimu ir numerio bei kitų identifikatorių
perkeliamumu susijusius mokesčius, įskaitant kompensavimo
tvarką, jei delsiama pakeisti teikėją ar tuo piktnaudžiaujama; iii) su ankstyvu
sutarties nutraukimu susijusius bet kokius mokesčius, įskaitant
sąnaudų susigrąžinimą, susijusį su galiniu
įrenginiu (remiantis įprastais nusidėvėjimo vertinimo
metodais), arba bet kuriomis kitomis reklaminėmis sąlygomis (pro rata temporis pagrindu); f)
bet kokius susitarimus dėl kompensavimo ir pinigų grąžinimo,
įskaitant aiškią nuorodą į galutinių paslaugų
gavėjų įstatymais numatytas teises, kurie bus taikomi, jei
paslaugų kokybė neatitinka sutartyje numatytos kokybės; g)
jei taikomas įpareigojimas pagal Direktyvos 2002/22/EB 25 straipsnį –
abonento galimybės pasirinkti, ar įtraukti ar neįtraukti jo
asmens duomenis į abonentų sąrašą, ir atitinkami duomenys; h)
neįgaliesiems galutiniams paslaugų gavėjams – išsamią
informaciją apie jiems sukurtus produktus ir paslaugas; i)
būdus, kaip galima pradėti ginčių sprendimo
procedūras, įskaitant tarpvalstybinius ginčus pagal Direktyvos
2002/22/EB 34 straipsnį ir šio reglamento 22 straipsnį; j) veiksmai, kurių gali imtis teikėjas,
reaguodamas į incidentus, susijusius su saugumu arba vientisumu, arba
į grėsmes ir pažeidžiamumą. 2.
Be 1 dalyje nurodytos informacijos, elektroninių ryšių visuomenei
teikėjai galutiniams vartotojams pateikia bent šią informaciją
apie jų teikiamas interneto prieigos paslaugas, nebent su galutiniu
paslaugų gavėju, kuris nėra vartotojas, susitarta kitaip: a)
duomenų kiekio apribojimus, jei tokie taikomi; kainą už ad hoc
ar nuolatinio pobūdžio leidžiamo naudoti duomenų kiekio
padidinimą; duomenų perdavimo spartą ir kainas, taikomas
visiškai išnaudojus leidžiamą naudoti duomenų kiekį, jei jis
ribojamas; ir kaip galutiniai paslaugų gavėjai galėtų bet
kuriuo metu stebėti esamą suvartojimo lygį; b)
galutinio paslaugų gavėjo pagrindinėje buveinėje
pasiekiamus faktinius duomenų parsisiuntimo ir išsiuntimo spartą,
įskaitant faktinį spartos diapazoną, vidutinę spartą
ir spartą piko valandomis, įskaitant galimą poveikį, jei
būtų suteikta prieiga trečiosioms šalims per radijo ryšio
vietinius tinklus; c)
kitus paslaugos kokybės parametrus; d)
informaciją apie visas procedūras, kurias taiko teikėjas,
siekdamas įvertinti ir reguliuoti srautus, kad būtų išvengta
tinklo perkrovimo, bei informaciją apie šių procedūrų
galimą poveikį paslaugų kokybei ir asmens duomenų apsaugai; e)
aiškų ir suprantamą paaiškinimą, kokį praktinį
poveikį turinio, taikomųjų programų ir paslaugų
naudojimui gali turėti bet kokie duomenų kiekio apribojimai, faktinė
sparta ir kiti paslaugos kokybės parametrai, bei kartu naudojamos
aukštesnės paslaugų kokybės specializuotos paslaugos. 3. 1
ir 2 dalyse nurodyta informacija pateikiama aiškia, suprantama ir lengvai
prieinama forma valstybės narės, kurioje yra galutinio paslaugų
gavėjo gyvenamoji vieta, oficialia kalba, ir reguliariai atnaujinama. Ši
informacija yra sutarties sudedamoji dalis ir yra nekeičiama, jei sutarties
šalys aiškiai nesusitaria kitaip. Galutinis paslaugų gavėjas gauna
sutarties kopiją raštu. 4.
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nurodomos 2 dalyje
išvardytų informacijos reikalavimų detalės. Tie
įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. 5. Atitinkamų valdžios institucijų
prašymu į sutartį taip pat įtraukiama bet kokia
25 straipsnio 4 dalyje nurodyta ir su teikiama paslauga susijusi
informacija, kurią šiuo tikslu pateikė šios institucijos, apie
elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų naudojimą
dalyvaujant neteisėtoje veikloje ar platinant žalingą turinį bei
apie apsaugos priemones, skirtas apsaugoti nuo asmens saugumui kylančio
pavojaus ir nuo neteisėto asmens duomenų tvarkymo. 27 straipsnis. Vartojimo kontrolė 1.
Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai siūlo galutiniams
paslaugų gavėjams galimybę nemokamai pasirinkti paslaugą,
kurią teikiant jie informuojami apie įvairias elektroninių
ryšių paslaugas, kuriomis jie pasinaudojo, ir ši informacija išreiškiama
ta valiuta, kuria galutiniam paslaugų gavėjui pateikiama
sąskaita. Tokia paslauga garantuojama, kad be galutinio paslaugų
gavėjo sutikimo per konkretų naudojimo laikotarpį susikaupusios
išlaidos neviršys galutinio paslaugų gavėjo nurodytos finansinės
ribos. 2.
Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai užtikrina, kad
paslaugų suvartojimui pasiekus 80 % pagal 1 dalį nustatytos
finansinės ribos galutiniam paslaugų gavėjui būtų
išsiųstas atitinkamas pranešimas. Pranešime nurodoma procedūra, kurios
reikia laikytis norint ir toliau gauti tas paslaugas, įskaitant jų
kainas. Teikėjas nutraukia nurodytų paslaugų teikimą ir
nustoja ėmęs iš galutinio paslaugų gavėjo mokestį už
jas, jei antraip būtų viršyta finansinė riba, nebent (ir iki kol)
galutinis paslaugų gavėjas pareikalauja, kad tokios paslaugos
būtų toliau teikiamos arba vėl pradėtos teikti. Pasiekus
finansinę ribą, galutiniai paslaugų gavėjai ir toliau gali
gauti skambučius ir SMS žinutes, naudotis nemokamais telefono numeriais ir
susisiekti su pagalbos tarnybomis surenkant nemokamą Europos pagalbos
telefono numerį 112 iki sutarto sąskaitų pateikimo laikotarpio
pabaigos. 3.
Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai iš karto, prieš
sujungdami skambutį, suteikia galimybę galutiniams paslaugų
gavėjams lengvai ir be jokių papildomų išlaidų gauti
informaciją apie bet kokiam numeriui ar paslaugai, kuriems taikomos
ypatingos kainų nustatymo sąlygos, taikomus tarifus, nebent
nacionalinė reguliavimo institucija, siekdama proporcingumo, iš anksto
leido taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Visa tokia
informacija apie visus tokius numerius ir paslaugas pateikiama taip, kad
ją būtų galima palyginti. 4. Elektroninių ryšių visuomenei
teikėjai siūlo galutiniams paslaugų gavėjams galimybę
nemokamai pasirinkti gauti detalias sąskaitas. 28 straipsnis. Sutarties nutraukimas 1.
Vartotojų ir elektroninių ryšių visuomenei teikėjų
sudarytose sutartyse numatoma minimali trukmė neviršija 24 mėnesių.
Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai pasiūlo galutiniams
paslaugų gavėjams galimybę sudaryti sutartį, kurios
ilgiausia trukmė – 12 mėnesių. 2.
Vartotojai ir kiti galutiniai paslaugų gavėjai turi teisę
nutraukti sutartį, pranešę apie tai prieš mėnesį, jei nuo
sutarties sudarymo praėjo šeši mėnesiai ar daugiau, nebent jie susitarė
kitaip. Nemokama jokia kompensacija, išskyrus
lengvatinėmis sąlygomis įsigytos įrangos, kuri buvo susieta
su sutartimi sudarant tą sutartį, likutinę vertę ir pro
rata temporis atlyginimą už pasinaudojimą bet kokiomis kitomis
reklaminėmis sąlygomis, kurios buvo taip įvardytos sudarant
tą sutartį. Bet kokį apribojimą
naudoti galinį įrenginį kituose tinkluose teikėjas
panaikina nemokamai ne vėliau kaip sumokėjus tokią
kompensaciją. 3.
Jei sutartyse ar nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad sutarties laikotarpis
būtų pratęsiamas be jokių sąlygų,
elektroninių ryšių visuomenei teikėjas laiku informuoja
galutinį paslaugų gavėją, kad galutiniam paslaugų
gavėjui būtų likęs bent vienas mėnuo pareikšti
nesutikimą su pratęsimu be jokių sąlygų. Jei galutinis
paslaugų gavėjas prieštaravimo nepateikia, sutartis laikoma nuolatine
sutartimi, kurią galutinis paslaugų gavėjas, be jokių
išlaidų, gali nutraukti bet kuriuo metu, pranešęs apie tai prieš
mėnesį. 4.
Galutiniai paslaugų gavėjai turi teisę nutraukti sutartį be
jokių išlaidų, jei jie pastebi elektroninių ryšių
visuomenei teikėjo siūlomus sutarties sąlygų pakeitimus,
nebent siūlomi pakeitimai yra tik naudingi galutiniam paslaugų
gavėjui. Teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams ne
vėliau kaip prieš mėnesį tinkamai praneša apie numatomus tokius
pakeitimus ir kartu praneša apie jų teisę nutraukti tokią
sutartį be jokių išlaidų, jei naujos sąlygos jiems
nepriimtinos. 2 dalis taikoma mutatis mutandis. 5.
Bet koks reikšmingas ir ne trumpalaikis faktinio veikimo, susijusio su sparta
ar kitais kokybės parametrais, ir elektroninių ryšių visuomenei
teikėjo pagal 26 straipsnį nurodyto veikimo skirtumas laikomas
veikimo neatitikimu, kai siekiama nustatyti galutinio paslaugų gavėjo
teisės gynimo priemones pagal nacionalinės teisės aktus. 6.
Dėl abonentinės sutarties, susijusios su to paties elektroninių
ryšių visuomenei teikėjo teikiamomis papildomomis paslaugomis
sudarymo pradinės sutarties laikotarpis nepradedamas skaičiuoti iš
naujo, nebent papildomos (-ų) paslaugos (-ų) kaina gerokai viršija
pradinių paslaugų kainą arba jei papildomos paslaugos yra
siūlomos specialia reklamine kaina, siejama su esamos sutarties
pratęsimu. 7.
Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai taiko tokias sutarties
nutraukimo sąlygas ir procedūras, kuriomis nesudaromos kliūtys
keisti paslaugų gavėją ar nuo to neatgrasoma. 29 straipsnis. Pasiūlymų paketai Jei
vartotojams siūlomų paslaugų pakete yra bent vienas prijungimas
prie elektroninių ryšių tinklo ar bent viena elektroninių
ryšių paslauga, šio reglamento 28 ir 30 straipsniai taikomi visiems paketo
elementams. V SKYRIUS
Palankesnių sąlygų pakeisti teikėją sudarymas 30 straipsnis. Teikėjo pakeitimas ir
numerių perkeliamumas 1.
Visi nacionalinio numeracijos plano numerius turintys galutiniai paslaugų
gavėjai, turi teisę, jei pageidauja, išlaikyti savo numerį
(-ius), nepriklausomai nuo elektroninių ryšių visuomenei
teikėjo, kuris paslaugas teikia pagal Direktyvos 2002/22/EB I priedo C
dalį, su sąlyga, kad teikėjas yra elektroninių ryšių
valstybėje narėje, su kuria susijęs nacionalinis numeracijos
planas, teikėjas, arba kuris yra Europos elektroninių ryšių
teikėjas, kuris kompetentingai buveinės valstybės narės
reguliavimo institucijai pranešė apie tai, kad jis teikia ar ketina teikti
tokias paslaugas valstybėje narėje, su kuria susijęs
nacionalinis numeracijos planas. 2.
Elektroninių ryšių visuomenei teikėjų nustatomos kainos,
susijusios su numerių perkeliamumu, yra pagrįstos sąnaudomis ir
galutiniams paslaugų gavėjams taikomi tiesioginiai mokesčiai, jei
taikomi, neturi atgrasinti galutinių paslaugų gavėjų keisti
teikėją. 3.
Numerių perkėlimas ir jų aktyvavimas vykdomi kuo greičiau.
Galutinių paslaugų gavėjų, kurie sudarė sutartį
perkelti numerį naujam teikėjui, numeris aktyvuojamas per vieną
darbo dieną po tokios sutarties sudarymo. Dėl numerio perkėlimo
gavėjas negali likti be paslaugos ilgiau kaip vieną darbo dieną.
4.
Teikėjo keitimo ir numerio perkėlimo procesui vadovauja naujasis
elektroninių ryšių visuomenei teikėjas. Galutiniai paslaugų
gavėjai gauna pakankamai informacijos apie teikėjo keitimą prieš
ir per teikėjo keitimo procesą ir iškart po to, kai jis užbaigiamas.
Galutiniai paslaugų gavėjai kitam teikėjui prieš jų
valią nepriskiriami. 5.
Galutinių paslaugų gavėjų sutartys su ankstesniaisiais
elektroninių ryšių visuomenei teikėjais nutraukiamos
automatiškai po to, kai užbaigiamas teikėjo keitimo procesas. Ankstesnieji
elektroninių ryšių visuomenei teikėjai vartotojams, kurie
naudojasi išankstinio mokėjimo paslaugomis, grąžina visą
neišnaudotą kreditą. 6.
Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai, kurie delsia pakeisti
teikėją ar tuo piktnaudžiauja, įskaitant informacijos,
reikalingos numeriui perkelti, nesuteikimą, turi išmokėti
kompensaciją galutiniams paslaugų gavėjams, kurių atžvilgiu
buvo vykdomas toks delsimas ar piktnaudžiavimas. 7.
Jei galutinis paslaugų gavėjas, kuris pasirenka naują interneto
prieigos paslaugų teikėją, turi elektroninio pašto adresą,
kurį jam suteikė ankstesnysis elektroninių ryšių visuomenei
teikėjas, tuomet, galutiniam paslaugų gavėjui paprašius, jis
nemokamai 12 mėnesių persiunčia į bet kokį galutinio
paslaugų gavėjo nurodytą elektroninio pašto adresą visus
elektroninius laiškus, adresuotus galutinio paslaugų gavėjo
ankstesniu elektroninio pašto adresu. Ši elektroninių laiškų
persiuntimo paslauga turėtų turėti automatinį atsakymo
pranešimą, kuriuo visiems elektroninių laiškų siuntėjams
būtų pranešama apie galutinio paslaugų gavėjo naują
elektroninio pašto adresą. Galutiniams paslaugų gavėjams
turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti, kad naujasis
elektroninio pašto adresas nebūtų atskleidžiamas automatinio atsakymo
pranešime. Pasibaigus
pradiniam 12 mėnesių laikotarpiui, ankstesnysis elektroninių
ryšių visuomenei teikėjas suteikia galutiniam paslaugų
gavėjui galimybę pratęsti (prireikus, už mokestį)
elektroninių laiškų persiuntimo laikotarpį. Ankstesnysis
elektroninių ryšių visuomenei teikėjas galutinio paslaugų
gavėjo pradinio elektroninio pašto adreso nepriskiria kitam galutiniam
paslaugų gavėjui, kol nepraeina dveji metai nuo sutarties nutraukimo
ir, bet kuriuo atveju, per laikotarpį, kuriam buvo pratęstas
elektroninių laiškų persiuntimas. 8.
Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti
visuotinius teikėjo keitimo ir numerių perkėlimo procesus,
įskaitant tinkamas sankcijas teikėjams ir kompensacijas galutiniams
paslaugų gavėjams. Jos atsižvelgia į būtiną galutinio
paslaugų gavėjo apsaugą teikėjo keitimo proceso metu ir
į poreikį užtikrinti tokio proceso efektyvumą. VI skyrius
Organizacinės ir baigiamosios nuostatos 31 straipsnis. Sankcijos Valstybės
narės nustato taisykles, kuriomis reglamentuojamos už šio reglamento
nuostatų pažeidimus taikytinos sankcijos, ir imasi visų
būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų
įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos,
proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės iki 2016 m. liepos
1 d. praneša Komisijai apie tas nuostatas bei nedelsdamos informuoja apie
vėliau padarytus su jomis susijusius pakeitimus. Europos
elektroninių ryšių teikėjų atžvilgiu sankcijos nustatomos
pagal II skyrių, atsižvelgiant į atitinkamas nacionalinių
reguliavimo institucijų kompetencijas buveinės ir priimančiojoje
valstybėse narėse. 32 straipsnis. Įgaliojimų
delegavimas 1.
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame
straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2.
17 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai
priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo
[reglamento įsigaliojimo data]. 3.
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 17 straipsnio 2 dalyje
ir 19 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu
dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas
įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo
Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje arba
vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau
galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4.
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu
metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 5.
Pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnio 5 dalį priimtas
deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius
nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei
Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar
nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša
Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba
Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 33 straipsnis. Komiteto procedūra 1.
Komisijai padeda Ryšių komitetas, įsteigtas pagal 2002/21/EB 22
straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, apibrėžtas Reglamente
(ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 34 straipsnis. Direktyvos 2002/20/EB
pakeitimai 3
straipsnio 2 dalies antra pastraipa išbraukiama. 35 straipsnis. Direktyvos 2002/21/EB
pakeitimai Direktyva
2002/21/EB iš dalies keičiama taip: 1)
1 straipsnis papildomas tokia 6 dalimi: „Ši direktyva ir specifinės direktyvos aiškinamos ir
taikomos kartu su Reglamento Nr. [XX/2014] nuostatomis.“ 2)
7a straipsnis iš dalies keičiamas taip: –
a) 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1. Jeigu pagal planuojamą priemonę, kuriai
galioja 7 straipsnio 3 dalis, taikant šios direktyvos 16 straipsnį kartu
su Direktyvos 2002/19/EB (Prieigos direktyva) 5 ir 9–13 straipsniais ir
Direktyvos 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) 17
straipsnį, siekiama nustatyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti
operatoriaus pareigas, Komisija per šios direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje
numatytą vieno mėnesio laikotarpį gali nurodyti atitinkamai
nacionalinei reguliavimo institucijai ir EERRI priežastis, kodėl ji mano,
kad taikant planuojamą priemonę bus sukuriamos kliūtys bendrojoje
rinkoje, arba kad ji turi rimtų abejonių dėl to, ar ši
priemonė suderinama su Sąjungos teise, prireikus, atsižvelgdama
į pagal šios direktyvos 19 straipsnio 1 dalį priimtas rekomendacijas
dėl šios direktyvos ir specifinių direktyvų konkrečių
nuostatų suderinto taikymo. Tokiu atveju planuojamos priemonės
negalima priimti dar tris mėnesius nuo Komisijos pranešimo.“ –
b) 2 dalis pakeičiama taip: „2. Per 1 dalyje nurodytą trijų
mėnesių laikotarpį Komisija, EERRI ir atitinkama
nacionalinė reguliavimo institucija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos
nustatyti tinkamiausią ir veiksmingiausią priemonę,
atsižvelgdamos į 8 straipsnyje nustatytus tikslus, kartu tinkamai
atsižvelgdamos į rinkos dalyvių nuomonę ir į poreikį
užtikrinti nuoseklios reguliavimo praktikos plėtrą. Jeigu pagal
planuojamą priemonę siekiama priimančiojoje valstybėje
narėje nustatyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti Europos
elektroninių ryšių teikėjo pareigas, kaip apibrėžta
Reglamente [XXX/2014], buveinės valstybės narės nacionalinė
reguliavimo institucija taip pat gali dalyvauti bendradarbiavimo procese.“ –
c) 5 dalyje įterpiamas šis aa punktas: aa) priimti
sprendimą, pagal kurį būtų reikalaujama, kad atitinkama
nacionalinė reguliavimo institucija atsiimtų siūlomos
priemonės projektą, pateikiant konkrečių
pasiūlymų, kaip ją iš dalies pakeisti, jeigu pagal
planuojamą priemonę siekiama nustatyti, iš dalies pakeisti arba
panaikinti Europos elektroninių ryšių teikėjo pareigas, kaip
apibrėžta Reglamente [XXX/2014].“ –
d) 6 dalis papildoma šia pastraipa: „7 straipsnio 6 dalis taikoma tais atvejais, kai Komisija
priima sprendimą pagal 5 dalies aa punktą.“ 3) 15 straipsnis
iš dalies keičiamas taip: –
a) tarp 1 dalies pirmos ir antros pastraipų
įterpiama ši pastraipa: „Vertindama, ar
konkrečiai rinkai būdingos savybės, dėl kurių gali
būti pateisinamas ex-ante reguliavimo įpareigojimų taikymas, ir
todėl ji turi būti įtraukta į rekomendaciją, Komisija
pirmiausia atsižvelgia į vienodo reguliavimo visoje Sąjungoje
poreikį, skatinti veiksmingas investicijas ir naujove siekiant naudos
galutiniams paslaugų gavėjams ir didesnio Sąjungos ekonomikos
konkurencingumo pasaulio mastu, ir į atitinkamos rinkos svarbą bei
kitus veiksnius, tokius, kaip esama infrastruktūra grindžiama konkurencija
mažmeninėje rinkoje, konkurencija galutiniams
paslaugų gavėjams siūlomų produktų kainos, pasirinkimo
ir kokybės atžvilgiu. Komisija apsvarsto visus atitinkamus konkurencingumo
suvaržymus, nepriklausomai nuo to, ar tinklai, paslaugos ar taikomosios
programos, kuriomis tokie suvaržymai nustatomi, laikomi elektroninių
ryšių tinklais, elektroninių ryšių paslaugomis, ar kitos
rūšies paslaugomis ar taikomosiomis programomis, kurias galima palyginti
iš galutinio paslaugų gavėjo perspektyvos, kad nustatytų, ar
Sąjungoje arba didelėje jos dalyje apskritai laikomasi visų
šių trijų kriterijų: a) egzistuoja
didelių ir ilgalaikių struktūrinių, teisinių ar
reguliavimo kliūčių patekti į rinką; b) rinkų
struktūra neleidžia atsirasti veiksmingai konkurencijai per tam tikrą
apibrėžtą laikotarpį, atsižvelgiant į infrastruktūra
grindžiamos ir kitos konkurencijos būklę, esant patekimo į
rinką kliūčių; c) vien
konkurencijos teisės nepakanka, kad būtų tinkamai pašalintas
nustatytas rinkos nepakankamumas.“ –
b) 3 dalis papildoma šia pastraipa: „Vykdydama jai
pagal 7 straipsnį suteiktus įgaliojimus Komisija patikrina, ar
laikomasi visų trijų 1 dalyje nustatytų kriterijų, kai
peržiūrimas planuojamos priemonės suderinamumas su Sąjungos
teise ir daroma išvada: a) kad
konkrečiai rekomendacijoje nenurodytai rinkai dėl konkrečių
nacionalinių aplinkybių būdingos savybės, dėl
kurių pateisinamas reguliavimo įpareigojimų taikymas; arba b) kad
rekomendacijoje nurodytos rinkos dėl konkrečių nacionalinių
aplinkybių reguliuoti nereikia.“ 4) 19 straipsnio
pirma pastraipa iš dalies keičiama taip: „Nepažeidžiant
šios direktyvos 9 straipsnio ir Direktyvos 2002/20/EB (toliau –
Leidimų direktyva) 6 ir 8 straipsnių, jei Komisija nustato,
kad nacionalinės reguliavimo institucijos skirtingai atlieka šioje
direktyvoje, specifinėse direktyvose ir Reglamente Nr. [XX/2014] nurodytas
reguliavimo užduotis ir dėl to gali kilti kliūčių vidaus
rinkai, Komisija, atidžiai atsižvelgdama į EERRI nuomonę, gali
priimti rekomendaciją arba sprendimą dėl suderinto šios
direktyvos, specifinių direktyvų ir Reglamento Nr. [XX/2014]
nuostatų taikymo tam, kad būtų įgyvendinami
8 straipsnyje išdėstyti tikslai.“ 36 straipsnis. Direktyvos 2002/22/EB
pakeitimai 1. Nuo 2016 m.
liepos 1 d. Direktyva 2002/22/EB iš dalies keičiama taip: 1) 1 straipsnio 3
dalies pirmasis sakinys išbraukiamas. 2)
20, 21, 22 ir 30 straipsniai išbraukiami. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad visos priemonės, kuriomis į
nacionalinės teisės aktus perkeliamos 1 dalyje nurodytos nuostatos,
galioja iki 2016 m. liepos 1 d. 37 straipsnis. Reglamento (EB)
Nr. 531/2012 pakeitimai Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 iš
dalies keičiamas taip: 1) 1 straipsnio 1
dalyje įterpiama trečia pastraipa: „Šis
reglamentas taikomas tarptinklinio ryšio paslaugoms, kurias galutiniams
paslaugų gavėjams Sąjungoje teikia paslaugų savojoje šalyje
teikėjas, kuris yra elektroninių ryšių visuomenei teikėjas
valstybėje narėje.“ 2) 2 straipsnio 2
dalyje įterpiamas toks r punktas: „r) dvišalė ar daugiašalė tarptinklinio ryšio
paslaugų sutartis – tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų tarpusavyje
sudarytas vienas ar daugiau komercinių ar techninių susitarimų,
kuriais sudaromos sąlygos virtualiu būtu išplėsti savojo tinklo
aprėptį, ir kiekvienam tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjui reguliuojamas mažmenines tarptinklinio ryšio paslaugas tvariai
teikti to paties lygio kainomis kaip ir jų atitinkamos savojoje šalyje
teikiamos judriojo ryšio duomenų perdavimo paslaugos.“ 3) 4 straipsnis
papildomas tokia 7 dalimi: „7. Šis straipsnis netaikomas tarptinklinio ryšio
paslaugų teikėjams, kurie reguliuojamas mažmenines tarptinklinio
ryšio paslaugas teikia pagal 4a straipsnį.“ 4) Įterpiamas
4a straipsnis: „4a straipsnis 1. Šis straipsnis taikomas tarptinklinio ryšio
paslaugų teikėjams, kurie: a) visiems vartotojams visuose savo atitinkamuose mažmeninių
paslaugų paketuose, į kuriuos įtrauktos reguliuojamos
tarptinklinio ryšio paslaugos, savojoje šalyje teikiamoms paslaugoms ir
reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms visoje Sąjungoje taiko
savojoje šalyje teikiamų paslaugų kainas, tarsi reguliuojamos
tarptinklinio ryšio paslaugos būtų naudojamos savajame tinkle, ir b) naudodami savo tinklus arba pagal dvišales ar
daugiašales tarptinklinio ryšio paslaugų sutartis su kitais tarptinklinio
ryšio paslaugų teikėjais užtikrina, kad visose valstybėse
narėse a punkto nuostatų laikosi bent vienas tarptinklinio ryšio
paslaugų teikėjas. 2. 1, 6 ir 7 dalimis nedraudžiama, kad tarptinklinio ryšio
paslaugų teikėjas ribotų vartojamas reguliuojamas tarptinklinio
ryšio paslaugas, kurioms taikoma savojoje šalyje teikiamų paslaugų
kaina, remiantis pagrįsto naudojimo kriterijumi. Bet
koks pagrįsto naudojimo kriterijus taikomas taip, kad vartotojai, kurie naudojasi įvairiais savojoje
šalyje tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo siūlomais
mažmeninių paslaugų paketais, periodiškai keliaudami po
Sąjungos teritoriją galėtų drąsiai išlaikyti
tipinį vartojimo savojoje šalyje modelį, susijusį su savo
atitinkamais savojoje šalyje siūlomais mažmeninių paslaugų
paketais. Tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjas, kuris naudojasi šia galimybe, pagal Reglamento XXX/2014 [25
straipsnio 1 dalies b punktą] paskelbia ir pagal to reglamento [26
straipsnio 1 dalies b ir c punktus] į savo sutartis įtraukia
išsamią kiekybinę informaciją apie tai, kaip taikomas pagrįsto
naudojimo kriterijus, remiantis pagrindiniu kainų nustatymu, kiekiu ar
kitais nagrinėjamo mažmeninių paslaugų paketo parametrais. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. EERRI, pasikonsultavusi su
suinteresuotosiomis šalimis ir glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija,
nustatys bendrąsias pagrįsto naudojimo kriterijų,
įtrauktų į tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo, kuris
naudojasi šiuo straipsniu, mažmeninių paslaugų sutartis, taikymo
gaires. EERRI tokias gaires parengia atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje
nustatytą bendrąjį tikslą ir visų pirma į
kainų nustatymo ir vartojimo modelius valstybėse narėse, į
savojoje šalyje taikomų kainų suderinimo laipsnį Sąjungoje,
į bet kokį pastebimą tarptinklinio ryšio savojoje šalyje
teikiamų paslaugų tarifais poveikį tokių tarifų
raidai, ir į tarptinklinio ryšio didmeninių kainų už
nesubalansuotą srautą tarp tarptinklinio ryšio teikėjų
raidą. Kompetentinga nacionalinė reguliavimo institucija
stebi ir prižiūri pagrįstų naudojimo kriterijų
taikymą, kiek įmanoma atsižvelgdama į EERRI bendrąsias
gaires, kai tik jos bus priimtos, ir užtikrina, kad nebūtų taikomos
nepagrįstos sąlygos. 3. Pavieniai galutiniai paslaugų gavėjai, kuriems
paslaugas teikia tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, kurie
naudojasi šiuo straipsniu, gali, jų pačių prašymu,
sąmoningai ir aiškiai pasirinkti atsisakyti pasinaudoti privalumu, kad
reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms būtų taikomos
konkrečiame mažmeninių paslaugų pakete numatytos savojoje šalyje
teikiamų paslaugų kainos, mainais į kitus to teikėjo
siūlomus privalumus. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas
primena tiems galutiniams paslaugų gavėjams apie tarptinklinio ryšio
privalumus, kuriais tokiu atveju jie negalėtų pasinaudoti.
Nacionalinės reguliavimo institucijos visų pirma stebi, ar
tarptinklinio ryšio paslaugų tekėjai, kurie naudojasi šiuo
straipsniu, netaiko tokios verslo praktikos, kuri leistų apeiti
nustatytą tvarką. 4. 8, 10 ir 13 straipsniuose nustatytos mažmeninės
reguliuojamų tarptinklinio ryšio kainos netaikomos tarptinklinio ryšio
paslaugoms, kurios siūlomos tarptinklinio ryšio paslaugų tekėjo,
kuris naudojasi šiuo straipsniu, jei jos neviršija savojoje šalyje
teikiamų paslaugų kainų lygio. Jei tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, kuris
naudojasi šiuo straipsniu, nustato kainas, kurios skiriasi nuo taikomų
paslaugų savojoje šalyje kainų už reguliuojamų tarptinklinio
ryšio paslaugų vartojimą, viršijantį tokių paslaugų
pagrįstą naudojimą pagal 2 dalį, arba jei pavieniai
galutiniai paslaugų gavėjai pagal 3 dalį aiškiai atsisako
pasinaudoti privalumu, kad reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms
būtų taikomos savojoje šalyje teikiamų paslaugų kainos,
šių reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kainos neviršija
8, 10 ir 13 straipsniuose nustatytų mažmeninių tarptinklinio ryšio
kainų. 5. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, kuris
nori pasinaudoti šiuo straipsniu, EERRI biurui praneša apie savo
pareiškimą ir visas dvišales ar daugiašales sutartis, dėl kurių
jis tenkina 1 dalies sąlygas, ir apie visus jų pakeitimus. Pranešimą
teikiantis tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas į savo
pranešimą įtraukia įrodymą, kad visi partneriai, su kuriais
sudaryta dvišalė ar daugiašalė tarptinklinio ryšio paslaugų
sutartis, apie kurią pranešama, sutinka su tokiu pranešimu. 6. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio
30 d. šis straipsnis taikomas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams,
kurie nevykdo 1 dalyje nustatytų sąlygų, jei jie laikosi
šių sąlygų: a) tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas savo
pareiškime ir visose atitinkamose dvišalėse ar daugiašalėse tarptinklinio
ryšio paslaugų sutartyse, kuriuos pagal 5 dalį teikia EERRI biurui,
daro konkrečią nuorodą į šią dalį; b) tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas
naudodamas savo tinklus arba pagal dvišales ar daugiašales tarptinklinio ryšio
paslaugų sutartis su kitais tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjais užtikrina, kad c, d ir e punktuose išvardytų
sąlygų būtų laikomasi bent 17 valstybių narių,
kuriose gyvena 70 % Sąjungos gyventojų; c) tiek tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas,
tiek ir bet kuris sutarties partneris, kaip apibrėžta b punkte,
įsipareigoja ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 1 d. arba nuo
pranešimo pateikimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra
vėlesnė, sudaryti galimybę pasinaudoti ir aktyviai siūlo
bent vieną mažmeninių paslaugų paketą, kuriame yra
tarifų pasirinkimo galimybė, pagal kurią savojoje šalyje
teikiamoms paslaugoms ir reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms visoje
Sąjungoje taikomos savojoje šalyje teikiamų paslaugų kainos,
tarsi reguliuojamos tarptinklinio ryšio paslaugos būtų naudojamos
savajame tinkle; d) tiek tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas,
tiek bet kuris sutarties partneris, kaip apibrėžta b punkte,
įsipareigoja ne vėliau kaip nuo 2015 m. liepos 1 d. arba nuo
pranešimo pateikimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra
vėlesnė, sudaryti galimybę pasinaudoti ir aktyviai siūlo
tokias tarifų pasirinkimo galimybes mažmeninių paslaugų
paketuose, kuriuos tų metų sausio 1 d. naudojo bent 50 % jų
atitinkamos klientų bazės; e) tiek tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas,
tiek ir bet kuris sutarties partneris, kaip apibrėžta b punkte,
įsipareigoja ne vėliau kaip nuo 2016 m. liepos 1 d. laikytis 1 dalies
b punkto visuose savo atitinkamuose mažmeninių paslaugų paketuose. Tarptinklinio ryšio teikėjas, kuris naudojasi šiuo
straipsniu, ir bet kuris sutarties partneris, kaip apibrėžta b punkte,
gali, kaip d punkte nurodyto įsipareigojimo alternatyvą, nuo 2015 m.
liepos 1 d. arba nuo pranešimo pateikimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri
data yra vėlesnė, įsipareigoti, kad visi jo įvairiuose
mažmeninių paslaugų paketuose nurodyti papildomi mokesčiai už
tarptinklinį ryšį, kurie taikomi kaip priedas prie savojoje šalyje
teikiamų paslaugų tarifų, iš viso sudarytų ne daugiau kaip
50 % 2015 m. sausio 1 d. tuose paketuose taikytų papildomų mokesčių,
nepriklausomai nuo to, ar tokie papildomi mokesčiai skaičiuojami
remiantis vienetais, tokiais kaip skambučio minutės ar megabaitai,
laikotarpiais, tokiais kaip tarptinklinio ryšio paslaugų naudojimo dienos
ar savaitės, ar kokiomis kitomis priemonėmis ar jų deriniu.
Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, kurie remiasi šiuo punktu,
nacionalinei reguliavimo institucijai įrodo, kad laikosi reikalavimo 50 %
sumažinti mokesčius, ir pateikia visus reikalingus patvirtinamuosiuos
dokumentus, kuriuos jų paprašo pateikti. Jei tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, kuris
naudojasi šiuo straipsniu, pagal pirmos pastraipos a punktą (ir todėl
ta pastraipa jam taikoma), EERRI biurui praneša apie savo pareiškimą ir
visus atitinkamus dvišalius ar daugiašalius tarptinklinio ryšio paslaugų
susitarimus, tiek pranešimą teikiantis tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjas, tiek ir bet kuris sutarties partneris, kaip apibrėžta b
punkte, įsipareigoja laikytis pirmos pastraipos c, d ir e punktuose
nurodytų sąlygų, įskaitant tos pastraipos d punkte
numatytus alternatyvius įsipareigojimus, ne vėliau kaip 2018 m.
liepos 1 d. 7. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio
30 d. šis straipsnis taikomas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams,
kurie nevykdo 1 dalyje nustatytų sąlygų, jei jie laikosi
šių sąlygų: a) tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas savo
pareiškime ir visose atitinkamose dvišalėse ar daugiašalėse
tarptinklinio ryšio paslaugų sutartyse, kuriuos pagal 5 dalį teikia
EERRI biurui, daro konkrečią nuorodą į šią dalį; b) tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas
naudodamas savo tinklus arba pagal dvišales ar daugiašales tarptinklinio ryšio
paslaugų sutartis su kitais tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjais, užtikrina, kad 1 dalies a punkte išvardytų
sąlygų būtų laikomasi bent 10 valstybių narių,
kuriose gyvena 30 % Sąjungos gyventojų, ne vėliau kaip nuo
2014 m. liepos 1 d. arba nuo pranešimo pateikimo dienos, atsižvelgiant į
tai, kuri data yra vėlesnė; c) tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas
naudodamas savo tinklus arba pagal dvišales ar daugiašales tarptinklinio ryšio
paslaugų sutartis su kitais tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjais, užtikrina, kad 1 dalies a punkte išvardytų
sąlygų būtų laikomasi bent 14 valstybių narių,
kuriose gyvena 50 % Sąjungos gyventojų, ne vėliau kaip nuo
2015 m. liepos 1 d. arba nuo pranešimo pateikimo dienos, atsižvelgiant į
tai, kuri data yra vėlesnė; d) tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas
naudodamas savo tinklus arba pagal dvišales ar daugiašales tarptinklinio ryšio
paslaugų sutartis su kitais tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjais, užtikrina, kad 1 dalies a punkte išvardytų
sąlygų būtų laikomasi bent 17 valstybių narių,
kuriose gyvena 70 % Sąjungos gyventojų, ne vėliau kaip nuo
2016 m. liepos 1 d. Jei tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas, kuris
naudojasi šiuo straipsniu, pagal pirmos pastraipos a punktą (ir todėl
ta pastraipa jam taikoma), EERRI biurui praneša apie savo pareiškimą ir
visus atitinkamus dvišalius ar daugiašalius tarptinklinio ryšio paslaugų
susitarimus, tiek pranešimą teikiantis tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjas, tiek ir bet kuris sutarties partneris, kaip apibrėžta b
punkte, įsipareigoja laikytis 1 dalies a punkte nurodytų
sąlygų, ne vėliau kaip 2018 m. liepos 1 d. 8. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai
sąžiningai derasi siekdami sudaryti dvišales ar daugiašales sutartis pagal
nešališkas ir pagrįstas sąlygas bei atsižvelgdami į tai, kad
tokios sutartys turi sudaryti sąlygas virtualiu būdu išplėsti
tinklo aprėptį savojoje šalyje ir kiekvienam tarptinklinio ryšio
teikėjui, kuris naudojasi šiuo straipsniu, tvariai teikti to paties lygio
kainomis kaip ir jų atitinkamos savojoje šalyje teikiamos judriojo ryšio
paslaugos. 9. Nukrypstant nuo 1 dalies, po 2016 m. liepos 1 d. šis
straipsnis taikomas tarptinklinio ryšio teikėjams, kurie naudojasi šiuo
straipsniu, jei jie įrodo, kad jie sąžiningai siekė sudaryti
arba pratęsti dvišales arba daugiašales tarptinklinio ryšio sutartis pagal
nešališkas ir pagrįstas sąlygas visose valstybėse narėse,
kuriose jie dar neatitinka 1 dalies reikalavimų, ir jiems nepavyko
sudaryti dvišalės arba daugiašalės tarptinklinio ryšio sutarties su
tarptinklinio ryšio teikėju vienoje ar daugiau valstybių narių,
su sąlyga, kad jie atitinka 6 dalies b punkte nurodytus minimaliuosius
aprėpties reikalavimus ir visas kitas šio straipsnio nuostatas. Tokiais
atvejais tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai, kurie naudojasi šiuo
straipsniu, toliau siekia priimtinomis sąlygomis sudaryti tarptinklinio
ryšio paslaugų sutartį su tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėju iš bet kurios valstybės narės, su kurios atstovu
sutartis dar nėra sudaryta. 10. Jei alternatyviam tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjui pagal 4 straipsnio 1 dalį jau suteikta prieiga prie
paslaugų savojoje šalyje teikėjo klientų ir jis jau skyrė
reikiamas investicijas, susijusias su šių klientų aptarnavimu, tokiam
paslaugų savojoje šalyje teikėjui 4 straipsnio 7 dalis netaikoma
trejų metų pereinamuoju laikotarpiu. Pereinamuoju laikotarpiu
nepažeidžiamas reikalavimas laikytis ilgesnio sutarties laikotarpio, dėl
kurio susitarta su alternatyviu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėju. 11. Šiuo straipsniu nepažeidžiamas Sąjungos
konkurencijos taisyklių taikymas dvišalėms ar daugiašalėms
tarptinklinio ryšio paslaugų sutartims.“ 5) 8 straipsnio 2
dalis iš dalies keičiama taip: a) pirma pastraipa
pakeičiama taip: „2. Nuo 2013 m. liepos 1 d. tarptinklinio ryšio
paslaugų teikėjas už teikiamą reguliuojamo tarptinklinio ryšio
skambučio paslaugą savo tarptinklinio ryšio vartotojui gali taikyti
skirtingą mažmeninę Europos skambučio tarifo kainą
(neįskaitant PVM) už kiekvieną skambutį naudojantis
tarptinkliniu ryšiu, tačiau ši kaina neviršija 0,24 EUR už minutę
skambinant ir 0,07 EUR už minutę priimant skambučius. Didžiausia
leistina skambučio kaina 2014 m. liepos 1 d. sumažinama iki 0,19 EUR. Nuo
2014 m. liepos 1 d. tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai savo
tarptinklinio ryšio vartotojams netaiko jokio mokesčio už naudojantis
tarptinkliniu ryšiu jų gautus skambučius, netrukdant imtis priemonių,
kuriomis siekiama užkirsti kelią neįprastam arba nesąžiningam
naudojimui. Nepažeidžiant 19 straipsnio, didžiausios leistinos mažmeninės
Europos tarifo kainos išlieka galioti iki 2017 m. birželio 30 d.“ b) trečia
pastraipa pakeičiama taip: „Visi tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai,
jų tarptinklinio ryšio vartotojų kiekvieną reguliuojam
tarptinklinio ryšio skambutį, kuriam taikomas Europos skambučių
tarifas, apmokestina pagal sekundes.“ 6) 14 straipsnyje
įterpiama 1a dalis: „1a. Kai reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio
ryšio paslaugų vartojimas savojoje šalyje taikomais tarifais ribojamas
atsižvelgiant į pagrįsto naudojimo kriterijų pagal 4a straipsnio
2 dalį, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai įspėja
tarptinklinio ryšio vartotojus, kai skambučių ir SMS
žinučių naudojant tarptinklinį ryšį vartojimas pasiekia
pagrįsto naudojimo ribą ir kartu tarptinklinio ryšio vartotojams
pateikia pagrindinę būtent jam skirtą kainodaros
informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas, kurios taikomos skambinant ar
siunčiant SMS žinutes ne savojoje šalyje taikomais tarifais ar ne pagal
paketą, pagal šio straipsnio 1 dalies antrą, ketvirtą ir
penktą pastraipas.“ 7) 15 straipsnyje
įterpiama 2a dalis: „2a. Kai
reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų vartojimas
savojoje šalyje taikomais tarifais ribojamas atsižvelgiant į pagrįsto
naudojimo kriterijų pagal 4a straipsnio 2 dalį, tarptinklinio ryšio
paslaugų teikėjai įspėja tarptinklinio ryšio vartotojus,
kai duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų vartojimas
pasiekia pagrįsto naudojimo ribą ir kartu tarptinklinio ryšio
vartotojams pateikia pagrindinę būtent jam skirtą kainodaros
informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas, kurios taikomos duomenų
perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms ne savojoje šalyje taikomais tarifais
ar ne pagal paketą, pagal šio straipsnio 2 dalį.“ Šio straipsnio 3
dalis taikoma duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugoms, kuriomis
naudotasi viršijant savojoje šalyje teikiamų paslaugų kainas arba ne
pagal 4a straipsnio 2 dalyje nurodytus paketus.“ 8) 19 straipsnis
iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis iš
dalies keičiama taip: i) pirmas sakinys
pakeičiamas taip: „Komisija persvarsto šio reglamento veikimą ir po
viešosios konsultacijos teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne
vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.“ ii) g punktas
pakeičiamas taip: „g) kiek 3 ir 4 straipsniuose numatytų
struktūrinių priemonių įgyvendinimas ir 4a straipsnyje
numatytos alternatyvios tvarkos taikymas padėjo tarptinklinio ryšio
paslaugų vidaus rinkoje formuotis konkurencijai, kad nebūtų
didelio skirtumo tarp tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų;“ iii)
įterpiamas i punktas: „(i)
kokios pastebimos įtakos savosios šalies mažmeninių kainų raidai
turi, jei turi, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų visoje
Sąjungoje taikomos tokios pačios paslaugų savojoje šalyje
kainos, kaip ir reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų. b) 2 dalis iš
dalies keičiama taip: i) pirmas sakinys
pakeičiamas taip: Jei iš
ataskaitos paaiškėja, jog tarifų pasirinkimo galimybės, pagal
kurias savojoje šalyje teikiamų paslaugų kainos taikomos ir
paslaugoms savojoje šalyje, ir reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms,
nenumatytos bent vieno tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo
kiekvienoje valstybėje narėje visuose pagrįstam naudojimui skirtuose
mažmeninių paslaugų paketuose, arba jog alternatyvių
tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų pateiktuose
pasiūlymuose iš esmės lygiaverčiai mažmeniniai tarptinklinio
ryšio tarifai nėra lengvai prieinami vartotojams visoje Sąjungoje,
Komisija iki tos pačios datos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia
atitinkamus pasiūlymus, kaip ištaisyti šią padėtį ir
užtikrinti, kad vidaus rinkoje nacionaliniai ir tarptinklinio ryšio tarifai
nesiskirtų.“ ii) d punktas
pakeičiamas taip: „d) pakeisti 7,
9 ir 12 straipsniuose nustatytų didžiausių leistinų
didmeninių kainų taikymo laikotarpį arba sumažinti jų
dydį siekiant stiprinti visų tarptinklinio ryšio paslaugų
teikėjų gebėjimą savo atitinkamuose pagrįstam
naudojimui skirtuose mažmeninių paslaugų paketuose pasiūlyti
tarifų pasirinkimo galimybes, pagal kurias savojoje šalyje teikiamų
paslaugų kainos taikomos ir savojoje šalyje teikiamoms paslaugoms, ir
reguliuojamoms tarptinklinio ryšio paslaugoms, tarsi jos būtų
naudojamos savajame tinkle.“ 38 straipsnis. Reglamento (EB)
Nr. 1211/2009 pakeitimai Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 iš dalies
keičiamas taip: 1) 1 straipsnio 2
dalis pakeičiama taip: „2. EERRI veikia Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų
direktyvos) ir direktyvų 2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/22/EB ir 2002/58/EB
(Specifinių direktyvų) bei reglamentų (EB) Nr. 531/2012 ir Nr.
XX/2014 taikymo srityje.“ 2)
4 straipsnio 4 ir 5 dalys išbraukiamos. 3) Įterpiamas
4a straipsnis: „4a straipsnis. Pirmininko paskyrimas ir jo užduotys 1. Reguliuotojų valdybai atstovauja pirmininkas, kuris
yra visą darbo dieną dirbantis nepriklausomas specialistas. Pirmininkas įdarbinamas kaip Biuro laikinasis
darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2
straipsnio a dalį. Pirmininkas yra atsakingas už Reguliuotojų valdybos
darbo organizavimą ir pirmininkauja, be teisės balsuoti,
Reguliuotojų valdybos bei Valdymo komiteto posėdžiams. Nepažeidžiant Reguliuotojų valdybos vaidmens,
susijusio su pirmininko vykdomomis užduotimis, pirmininkas nesiekia gauti ir
nepriima jokios vyriausybės ar NRI, Komisijos ar jokių kitų
viešųjų arba privačiųjų subjektų nurodymų. 2. Reguliuotojų valdyba paskiria pirmininką
atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, elektroninių ryšių
rinkos dalyvių ir rinkų išmanymą, su priežiūra ir
reguliavimu susijusią patirtį pagal atviros atrankos
procedūrą. Reguliuotojų valdybos pasirinktas kandidatas
pakviečiamas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento
komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Pirmininko paskyrimas įsigalioja tik po to, kai tai
patvirtina Valdymo komitetas. Reguliuotojų valdyba taip pat iš savo narių
išrenka pirmininko pavaduotoją, kuris atliktų pirmininko pareigas jam
nesant. 3. Pirmininkas skiriamas trejiems metams ir šį
terminą galima pratęsti vieną kartą. 4. Likus 9 mėnesiams iki pirmininko trejų
metų kadencijos pabaigos Reguliuotojų valdyba įvertina: a) per pirmąją kadenciją pasiektus
rezultatus ir tai, kaip jie buvo pasiekti; b) Reguliuotojų valdybos pareigas ir reikalavimus
artimiausiems metams. Reguliuotojų valdyba informuoja Europos
Parlamentą, jei jis ketina pratęsti pirmininko kadenciją. Per
mėnesį iki tokio kadencijos pratęsimo pirmininkas gali būti
pakviestas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete
ir atsakyti į komiteto narių klausimus. 5. Pirmininkas gali būti pašalintas iš pareigų
tik Reguliuotojų valdybos sprendimu, priimtu Komisijai pasiūlius ir
Valdymo komitetui pritarus. Pirmininkas neturi teisės neleisti Reguliuotojų
valdybai ir Valdymo komitetui svarstyti su pirmininku susijusių
klausimų, ypač klausimų dėl būtinybės jį
pašalinti iš pareigų, ir nedalyvauja su tokiu klausimu susijusiuose
svarstymuose. 4)
6 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a)
2 dalyje 4 įtrauka išbraukiama. b)
3 dalis iš dalies keičiama taip: „3. Biurą sudaro: a) Reguliuotojų valdybos pirmininkas; b) Valdymo komitetas; c) Administracijos vadovas.“ 5) 7 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: a) 2 dalis iš dalies
keičiama taip: „2. Valdymo komitetas paskiria
Administracijos vadovą ir, prireikus, pratęsia jo (-s) kadenciją
arba pašalina iš pareigų pagal 8 straipsnį. Siūlomas
Administracijos vadovas nedalyvauja rengiant tokį sprendimą ar
balsuojant dėl jo.“ b) 4 dalis išbraukiama. 6) 8 straipsnio 2, 3 ir 4
dalys išbraukiamos ir pakeičiamos taip: „2. Administracijos vadovas
įdarbinamas kaip Biuro laikinasis darbuotojas pagal Kitų
tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a dalį. 3. Administracijos vadovą skiria
Valdymo komitetas iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo
po atviros ir skaidrios atrankos procedūros. Sudarant sutartį su Administracijos
vadovu Biurui atstovauja Valdymo komiteto pirmininkas. Valdymo komiteto pasirinktas kandidatas
pakviečiamas padaryti pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento
komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. 4. Administracijos vadovo kadencija trunka
penkerius metus Šio laikotarpio pabaigoje Komisija atlieka vertinimą,
kuriame atsižvelgiama į Administracijos vadovo veiklos vertinimą ir
būsimas Biuro užduotis ir uždavinius. 5. Komisijos siūlymu ir atsižvelgdamas
į 4 dalyje nurodytą įvertinimą, Valdymo komitetas gali
vieną kartą pratęsti Administracijos vadovo kadenciją ne
ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. 6. Valdymo komitetas informuoja Europos
Parlamentą, jei jis ketina pratęsti Administracijos vadovo
kadenciją. Per mėnesį iki tokio kadencijos pratęsimo
Administracijos vadovas gali būti pakviestas padaryti pareiškimą
kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į komiteto
narių klausimus. 7. Administracijos vadovas, kurio kadencija
buvo pratęsta, negali dalyvauti viso laikotarpio pabaigoje rengiamoje
kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.
8. Administracijos vadovas gali būti
pašalintas iš pareigų tik Valdymo komiteto sprendimu, priimtu Komisijai
pasiūlius. 9. Valdymo komitetas sprendimus dėl
Administracijos vadovo paskyrimo, kadencijos pratęsimo arba pašalinimo iš
pareigų priima dviejų trečdalių balso teisę
turinčių narių balsų dauguma.“ 7) 9 straipsnio 2 dalis iš
dalies keičiama taip: „2. Administracijos vadovas padeda
Reguliuotojų valdybos pirmininkui ruošti Reguliuotojų valdybos,
Valdymo komiteto ir ekspertų darbo grupių darbotvarkes.
Administracijos vadovas Reguliuotojų valdybos ir Valdymo komiteto darbe
dalyvauja be teisės balsuoti.“ 8) 10 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: „1. Biuro darbuotojams, įskaitant
Reguliavimo valdybos irmininką ir Administracijos vadovą, taikomi
Tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos
bei Sąjungos institucijų susitarimu priimtos šių Tarnybos
nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų
įgyvendinimo taisyklės. 2. Valdymo komitetas, laikydamasi Tarnybos
nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir
kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo
taisykles. 3. Valdymo komitetas, laikydamasis 4 dalies,
Biuro darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie pagal
Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas
suteikti paskyrimų tarnybai ir tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo
sutartis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai). 4. Laikydamasis pareigūnų
tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytos tvarkos Valdymo komitetas
priima Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir
Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu
pagrįstą sprendimą, kuriuo Administracijos vadovui suteikiami
atitinkami paskyrimų institucijos įgaliojimai ir apibrėžiamos
sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti
sustabdytas. Administracijos vadovui leidžiama atlikti perįgaliojimą. Kai to reikia dėl išimtinių
aplinkybių, Valdymo komitetas gali priimti sprendimą laikinai
sustabdyti paskyrimų institucijos įgaliojimusą Administracijos
vadovui bei pastarojo atliktą atitinkamą perįgaliojimą, kad
jais naudotųsi pats arba suteiktų vienam iš savo narių arba
darbuotojui, kitam nei Administracijos vadovas.“ 9) Įterpiamas
10 a straipsnis: „10a
straipsnis. Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai 1. Biuras gali naudotis
deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų
darbuotojų, neįdarbintų Biure, paslaugomis. 2. Valdymo komitetas priima sprendimą,
kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Biurą
taisyklės. 39 straipsnis. Nuostata dėl peržiūros
Komisija
reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento vertinimo ir
peržiūros ataskaitas. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip
2018 m. liepos 1 d. Paskesnės ataskaitos teikiamos kas ketverius metus.
Prireikus Komisija pateikia tinkamus pasiūlymus ir jais iš dalies
pakeičia šį reglamentą ir suderina kitus teisės aktus,
visų pirma atsižvelgdama į informacinių technologijų
plėtrą ir informacinės visuomenės pažangą. Ataskaitos
skelbiamos viešai. 40 straipsnis. Įsigaliojimas 1.
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną
po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2.
Jis taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d. Tačiau
21 , 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 ir 30 straipsniai taikomi nuo 2016 m.
liepos 1 d. Šis reglamentas privalomas visas ir
tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas I PRIEDAS
MINIMALŪS EUROPOS VIRTUALIŲ PLAČIAJUOSČIO RYŠIO PRIEIGOS
PRODUKTŲ PASIŪLYMŲ PARAMETRAI 1. 1 PASIŪLYMAS. Pagal
Tarptautinės standartizacijos organizacijos septynių lygmenų
ryšio protokolų modelį naujos kartos tinklų 2 lygmeniu
(duomenų ryšio linijos lygmeniu) siūlomas fiksuotojo ryšio tinklo
didmeninės prieigos produktas, kurio funkcijos yra lygiavertės fizinio
atsiejimo funkcijoms, o perdavimo taškai yra arčiau vartotojo patalpų
nei nacionalinio ar regioninio lygmens perdavimo taškai. 1.1. Tinklo elementai ir susijusi
informacija: a) teiktinos prieigos prie tinklo aprašymas,
įskaitant technines charakteristikas (jose pateikiama tinklo
konfigūracijos informacija, būtina, kad būtų galima
efektyviai naudotis prieiga prie tinklo); b) vietos, kuriose bus teikiama prieiga prie
tinklo; c) visi aktualūs prieigos prie tinklo
techniniai standartai, įskaitant naudojimo apribojimus ir kitus saugumo
klausimus; d) perdavimo taško ir tinklo galinio taško
(vartotojo patalpose) sąsajos techninės specifikacijos; e) tinkle naudotinos įrangos
specifikacijos ir f) išsami informacija apie sąveikumo
bandymus. 1.2. Tinklo funkcijos: a) lankstus VLAN paskirstymas pagal
bendrą techninę specifikaciją; b) nuo paslaugos nepriklausomas prisijungimas,
galimybės valdyti duomenų parsisiuntimo ir nusiuntimo spartą
užtikrinimas; c) saugumo funkcijų užtikrinimas; d) lankstus vartotojo patalpose naudojamos
įrangos pasirinkimas (jei techniškai įmanoma); e) nuotolinė prieiga prie vartotojo
patalpose esančios įrangos ir f) daugiaadresio perdavimo funkcijos, kai yra
jų paklausa ir kai tokios funkcijos būtinos konkuruojančių
mažmeninių pasiūlymų techniniam atkartojamumui užtikrinti. 1.3. Veiklos ir verslo procesas: a) užsakymo ir teikimo tinkamumo
reikalavimų procesai; b) atsiskaitymo informacija; c) perėjimo pas kitą
teikėją, paslaugos perkėlimo ir nutraukimo tvarka ir d) konkretūs remonto ir techninės
priežiūros terminai. 1.4. Pagalbinės paslaugos ir IT
sistemos: a) paslaugų teikimo bendroje vietoje ir
naudojimosi tranzitiniu tinklu informacija ir sąlygos; b) prieigos prie pagalbinių IT
sistemų, naudojamų veiklos palaikymo sistemoms, informacinėms
sistemoms ir išankstinio užsakymo, teikimo, užsakymo, techninės
priežiūros ir remonto užklausų bei atsiskaitymo duomenų
bazėms, ir jų naudojimo specifikacijos, įskaitant naudojimo
apribojimus ir prieigos prie minėtų paslaugų procedūras. 2. 2 PASIŪLYMAS. Pagal
Tarptautinės standartizacijos organizacijos septynių lygmenų
ryšio protokolų modelį 3 lygmeniu (tinklo lygmeniu) – IP lygmens
bitų srauto lygmeniu – siūlomas fiksuotojo ryšio tinklo
didmeninės prieigos produktas, kai perdavimo taškuose užtikrinamas
didesnis išteklių sutelkimo laipsnis, pvz., toks, koks yra nacionaliniu ir
(arba) regioniniu lygmeniu. 2.1. Tinklo elementai ir susijusi
informacija: a) perdavimo taškuose užtikrinamos ryšio
linijos savybės (sparta, paslaugos kokybė ir t. t.); b) plačiajuosčio ryšio tinklo,
jungiančio vartotojo patalpas su perdavimo taškais, apibūdinimas –
tranzitinio tinklo ir prieigos tinklo architektūra; c) perdavimo taško (-ų) vieta ir d) perdavimo taškų sąsajų
techninės specifikacijos. 2.2. Tinklo funkcijos: Galimybė palaikyti skirtingus paslaugos
kokybės lygius (pvz. QoS 1, 2 ir 3) pagal šiuos parametrus: i) delsą, ii) drebėjimą, iii) paketų praradimą ir iv) varžybinės veiksenos
laipsnį. 2.3. Veiklos ir verslo procesas: a) užsakymo ir teikimo tinkamumo reikalavimų
procesai; b) atsiskaitymo informacija; c) perėjimo pas kitą
teikėją, paslaugos perkėlimo ir nutraukimo tvarka ir d) konkretūs remonto ir techninės
priežiūros terminai. 2.4. Pagalbinės IT sistemos: Prieigos prie pagalbinių IT sistemų,
naudojamų veiklos palaikymo sistemoms, informacinėms sistemoms ir
išankstinio užsakymo, teikimo, užsakymo, techninės priežiūros ir
remonto užklausų bei atsiskaitymo duomenų bazėms, ir jų
naudojimo specifikacijos, įskaitant naudojimo apribojimus ir prieigos prie
minėtų paslaugų procedūras. 3. 3 PASIŪLYMAS. Nuomojamųjų
linijų didmeniniai išplėstinės sąsajos baigiamieji
segmentai, kurie skirti išimtinai naudotis norinčiam gauti prieigą
subjektui ir kuriuose teikiamas neriboto naudojimo nuolatinis simetrinis
pajėgumas ir taikomi paslaugos lygio kategorijos susitarimai, užtikrinant
ryšį iš taško į tašką ir naudojant 2 lygmens pagal
Tarptautinės standartizacijos organizacijos septynių lygmenų
ryšio protokolų modelį (duomenų ryšio linijos lygmens) tinklo
sąsajas. 3.1. Tinklo elementai ir susijusi
informacija: a) teiktinos prieigos prie tinklo aprašymas,
įskaitant technines charakteristikas (jose pateikiama tinklo
konfigūracijos informacija, būtina, kad būtų galima
efektyviai naudotis prieiga prie tinklo); b) vietos, kuriose bus teikiama prieiga prie
tinklo; c) siūlomos duomenų perdavimo
spartos vertės ir didžiausia trukmė; d) visi aktualūs tinklo prieigos
techniniai standartai (įskaitant naudojimo apribojimus ir kitus saugumo
klausimus); e) išsami informacija apie sąveikumo
bandymus; f) įrangos, kurią leidžiama naudoti
tinkle, specifikacijos; g) teikiama tinklų (NNI) sąsaja; h) didžiausias leidžiamas duomenų kadro
dydis baitais. 3.2. Tinklo ir produktų funkcijos: a) nevaržybinė ir simetrinė skirtoji
prieiga; b) nuo paslaugos nepriklausomas prisijungimas,
duomenų perdavimo spartos valdymo funkcijų užtikrinimas ir simetrija; c) protokolo skaidrumas, lankstus VLAN
paskirstymas pagal bendrą techninę specifikaciją; d) paslaugos kokybės parametrai (delsa,
drebėjimas, paketų praradimas), kuriais užtikrinamos verslui
kritinės svarbos veikimo charakteristikos. 3.3. Veiklos ir verslo procesas: a) užsakymo ir teikimo tinkamumo
reikalavimų procesai; b) perėjimo pas kitą
teikėją, paslaugos perkėlimo ir nutraukimo tvarka; c) konkretūs remonto ir techninės
priežiūros terminai; d) IT sistemų pakeitimai (tiek, kiek jie
turi poveikio alternatyviems operatoriams) ir e) taikomi mokesčiai, mokėjimo
sąlygos ir atsiskaitymo tvarka. 3.4. Paslaugos lygio susitarimai: a) kompensacijos, kurią sutartinių
įsipareigojimų neįvykdžiusi šalis turi mokėti kitai šaliai,
dydis, pateikimo ir nuostolių atlyginimo laikas ir kompensavimo
sąlygos; b) atsakomybės apibrėžtis ir
apribojimas bei laidavimas; c) paslaugų pasiūlymų
pakeitimų, pvz., kai pradedamos teikti naujos paslaugos, keičiamos
esamos paslaugos ar keičiamos kainos, siūlymo tvarka; d) išsami informacija apie visas taikomas
intelektinės nuosavybės teises; e) išsami informacija apie susitarimų
galiojimo trukmę ir pakartotines derybas. 3.5. Pagalbinės IT sistemos: prieigos prie pagalbinių IT sistemų,
naudojamų veiklos palaikymo sistemoms, informacinėms sistemoms ir
išankstinio užsakymo, teikimo, užsakymo, techninės priežiūros ir
remonto užklausų bei atsiskaitymo duomenų bazėms, ir jų
naudojimo specifikacijos, įskaitant naudojimo apribojimus ir prieigos prie
minėtų paslaugų procedūras. II PRIEDAS
MINIMALŪS EUROPOS UŽTIKRINTOS PASLAUGOS KOKYBĖS PRISIJUNGIMO
PRODUKTŲ PARAMETRAI Tinklo elementai ir susijusi informacija: Prisijungimo produkto, kuris bus teikiamas
fiksuotojo ryšio tinkle, aprašymas, įskaitant technines charakteristikas
ir visus aktualius standartus. Tinklo funkcijos Prisijungimo susitarimas, kuriuo užtikrinama
visos paslaugos kokybė remiantis bendrais nustatytais parametrais, kuriais
užtikrinama galimybė teikti bent šių kategorijų paslaugas: - balso ir vaizdo skambučių; - garso ir vaizdo turinio transliavimo ir - kritinių duomenų
taikomųjų programų. [1] COM [įterpti galutinę nuorodą] [2] COM(2013) 147. [3] OL L 344, 2007 12 28, p. 65. [4] Steps towards a truly internal
market for e-communications in the run-up to 2020, Ecorys, TU Delft ir TNO, 2012 m. [5] Business communications, economic growth and the
competitive challenge, WIK, 2012 m. [6] Capturing the ICT dividend (IRT teikiamų
galimybių išnaudojimas), Oxford Economics research, 2011 m. [7] Quantitative estimates of the demand for cloud computing
in Europe and the likely barriers to take-up (Nuotolinės kompiuterijos
paklausos Europoje kiekybiniai apskaičiavimai ir tikėtinos diegimo
kliūtys), IDC, 2012 m. [8] COM(2013) 48. [9] Visų pirma, 2013 m. birželio 17 d.
Briuselyje įvyko atviras informacinis susitikimas. Dar vienas renginys
įvyko per Skaitmeninės darbotvarkės asamblėją Dubline,
2013 m. birželio 19 d. [10] Steps towards a truly
internal market for e-communications in the run-up to 2020, Ecorys, TU Delft ir TNO, 2012 m. [11] European Commission, European Economy Occasional Papers
129: Market Functioning in Network Industries - Electronic Communications,
Energy and Transport, 2013 m. [12] OL C , , p. . [13] OL C , , p. . [14] 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos
direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 7.) [15] 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24,
p. 21). [16] 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)
(OL L 108, 2002 4 24, p. 33). [17] 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų
ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su
elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų
paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51). [18] 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo
apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (E. privatumo direktyva) (OL L
201, 2002 7 31, p. 37). [19] 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva
2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir
paslaugų rinkose, (OL L 249, 2002 9 17, p. 21). [20] 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių
reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo
(OL L 337, 2009 12 18, p. 1). [21] 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius
judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10). [22] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo
spektro politikos programa (OL L 81, 2012 3 21, p. 7). [23] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro
politikos programa (OL L 81, 2012 3 21). [24] 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas
Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo
pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (OL L
108, 2002 4 24, p. 1). [25] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos
naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). [26] 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius
judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10). [27] 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas
Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo
pagrindų Europos bendrijoje (Sprendimas dėl radijo spektro) (OL L
108, 2002 4 24, p.1). [28] 2002 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimas 2002/622/EB
dėl Radijo spektro politikos grupės įsteigimo (OL L 198, 2002 7
27, p. 49). [29] 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos
sprendimas Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo
spektro politikos programa (OL L 81, 2012 3 21, p. 7). [30] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos
reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių
(elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji
atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1
dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB (OL L 179,
2013 6 29, p. 1). [31] 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija
1999/519/EB dėl gyventojų apsaugos nuo elektromagnetinių
laukų poveikio (0 Hz–300 GHz), (OL L 1999 7 30,
p. 59). [32] 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva
1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų
galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo
(OL L 91, 1999 4 7, p. 10). [33] 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų
ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB)
Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).