Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo /* COM/2013/0620 final - 2013/0307 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Invazinės svetimos rūšys (ISR) – tai
rūšys, kurios dėl žmogaus veiklos įveikia ekologines
kliūtis ir patenka už savo natūralaus paplitimo ribų, išgyvena,
dauginasi ir plinta darydamos neigiamą poveikį naujos paplitimo
vietovės ekologijai ir padarydamos daug ekonominės ir socialinės
žalos. Apskaičiuota, kad iš daugiau kaip 12 000 Europos aplinkoje
randamų svetimų rūšių 10–15 % dauginasi ir plinta
kenkdamos aplinkai, darydamos ekonominę ir socialinę žalą. ISR poveikis biologinei įvairovei yra
reikšmingas. ISR – viena svarbiausių biologinės įvairovės
ir rūšių nykimo priežasčių ir jos reikšmė nuolat
didėja. Kalbant apie socialinį ir ekonominį poveikį, ISR
gali platinti ligas arba tiesiogiai sukelti sveikatos problemų (pvz.,
astmą, dermatitą ir alergijas). ISR gali pakenkti
infrastruktūrai ir rekreacinėms vietoms, trikdyti miškininkystės
veiklą, padaryti žalos žemės ūkiui. Tai tik keli pavyzdžiai iš
daugybės. Apskaičiuota, kad ISR Sąjungai kasmet atsieina mažiausiai
12 mlrd. EUR, ir žalos sąnaudos toliau didėja. 2020 m. Biologinės
įvairovės strategijoje Sąjunga įsipareigojo, laikydamasi
tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos 2010 m. Nagojoje (Japonija)
priėmė Biologinės įvairovės konvencijos šalys, iki 2020 m.
sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Tiesą sakant,
ISR kelia rūpesčių ne tik Europai – jų aptinkama visame
pasaulyje. Kitaip nei kai kurie jos prekybos partneriai, Europos Sąjunga
šiuo metu neturi visapusės sistemos ISR keliamai grėsmei mažinti. Reguliavimo sistema ES reguliavimo sistemos, skirtos ISR klausimui
visapusiškai spręsti, šiuo metu nėra. ES teisės aktai taikomi
tik kelioms ISR. Ligų sukėlėjams ir gyvūnų bei
augalų kenksmingiesiems organizmams taikomos atitinkamai gyvūnų
sveikatos sistema (įvairūs reglamentai ir direktyvos) ir augalų sveikatos sistema (2000/29/EB). Laukinės gyvūnijos reglamentu (338/97) ribojamas
nykstančių rūšių, tarp kurių yra septynios ISR,
importas. Reglamentu dėl svetimų ir nevietinių rūšių
panaudojimo akvakultūroje (708/2007) sprendžiamas svetimų
rūšių išleidimo akvakultūros reikmėms klausimas.
Reglamentais dėl augalų apsaugos produktų (1107/2009) ir
dėl biocidinių produktų (528/2012) sprendžiami apgalvoto mikroorganizmų
kaip augalų apsaugos produktų ir biocidinių produktų perkėlimo
į aplinką klausimai. Galiausiai Paukščių direktyvoje (2009/147/EB)
ir Buveinių direktyvoje (92/43/EEB), Vandens pagrindų direktyvoje (2000/60/EB)
ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (2008/56/EB)
reikalaujama atkurti ekologines sąlygas ir atkreipiamas dėmesys
į būtinybę atsižvelgti į ISR. Vis dėlto dabartiniais
Sąjungos veiksmais daugelis ISR nereglamentuojamos. Siekdamos spręsti ISR klausimą,
valstybės narės imasi įvairių priemonių, bet tokie
veiksmai tėra daugiausia reaguojamieji, jais siekiama kuo labiau sumažinti
jau padarytą žalą, tačiau neskiriama pakankamai dėmesio
prevencijai ar tam, kad būtų nustatytos ir pažabotos naujos
grėsmės. Pastangos yra nenuoseklios ir dažnai prastai koordinuotos, be
to, apima anaiptol ne visas rūšis. ISR nepaiso sienų ir gali lengvai
plisti iš vienos valstybės narės į kitą. Todėl
Sąjungai nuo tam tikrų ISR keliamos grėsmės apsaugoti
nacionalinio lygmens veiksmų nepakaks. Be to, dėl tokio nenuoseklaus
požiūrio vienos valstybės narės pastangas gali sužlugdyti kaimyninių
valstybių narių neveiklumas. Maža to, valstybėse narėse
taikomi skirtingi ISR komercializavimo apribojimai yra iš esmės
neveiksmingi, nes rūšys gali būti lengvai pervežamos ar platinamos
per sienas visoje Sąjungoje. Be to, tokie skirtingi draudimai trukdo
prekėms laisvai judėti vidaus rinkoje ir neleidžia užtikrinti
vienodų sąlygų sektoriams, kuriuose svetimos rūšys
naudojamos arba kurie jomis prekiauja. Problemos
analizė ISR į Sąjungą patenka dvejopai:
1) kai kurios svetimos rūšys yra pageidaujamos ir įvežamos į
Sąjungą apgalvotai (pvz., dėl komercinių interesų,
puošybos tikslais, kaip gyvūnai augintiniai, biologinės
kontrolės reikmėms); 2) kai kurios svetimos rūšys įvežamos
neapgalvotai kaip prekių teršalai (kai prekiaujama kitomis prekėmis),
kaip pakeleiviai transporto priemonėse arba yra nepastebimai pervežamos
keliautojų. Kai kurios ISR gali keliauti ir transporto infrastruktūra
(pvz., Dunojaus–Maino kanalu). ISR daro poveikį verslui,
piliečiams, valdžios institucijoms ir aplinkai. Kalbant apie mažąsias
ir labai mažas įmones, ISR dažnai daro poveikį pirminiams
žemės ūkio, gyvulininkystės, žuvininkystės,
akvakultūros ir miškininkystės gamintojams, ir jie ilgainiui patiria
didelę ekonominę žalą. Dažnai taip pat paveikiamos su turizmu ir
rekreacine veikla susijusios verslo rūšys, priklausančios nuo autentiško
kraštovaizdžio, švarių vandens telkinių ir sveikų
ekosistemų. Tačiau kitų rūšių mažosios ir labai mažos
įmonės, pvz., prekiautojai gyvūnais augintiniais ir įvairių
rūšių sodininkystės kultūromis, iš ISR gauna naudos, nes
pagrindinė jų veikla – prekyba svetimomis rūšimis. ISR taip pat
veikia visuomenę kaip visumą – dėl ISR nyksta
biologinė įvairovė, menkinamas ekosistemų pajėgumas
užtikrinti ekosistemų funkcijas. Be to, ISR gali pernešti ligas, sugadinti
nuosavybę ir pakenkti kultūros paveldui. Visos valstybės narės susiduria su
ISR keliamomis problemomis. Vienos ISR veikia daugumą valstybių
narių, o kitos kelia sunkumų tik tam tikruose regionuose arba tik tam
tikromis ekologinėmis ar klimato sąlygomis. Vis dėlto ISR yra
visų valstybių narių teritorijoje. ISR daromas poveikis svarbus
visai Sąjungai, ir visos valstybės narės ISR bus paveiktos
vienodai, tik skirtingu laiku ir skirtingų rūšių. Todėl
koordinuoti veiksmus sprendžiant ISR klausimą būtų naudinga
visoms valstybėms narėms, ir visos jos turėtų pasistengti. Jei nebus imamasi veiksmų šiai problemai
spręsti, padėtis blogės, nes įsiveisia naujos ISR, o tos,
kurios jau yra įsiveisusios, plinta toliau. Dėl to didės žalos
ir valdymo sąnaudos. Pasiūlymo tikslai Šiuo pasiūlymu siekiama spręsti
pirmiau nurodytus klausimus, ir tuo tikslu tikimasi nustatyti sistemą,
pagal kurią būtų imamasi neigiamo ISR poveikio biologinei
įvairovei ir ekosistemų funkcijoms prevencijos, mažinimo ir
švelninimo veiksmų. Be to, juo bus siekiama mažinti socialinę ir
ekonominę žalą. To bus siekiama koordinuotus veiksmus
užtikrinančiomis priemonėmis, daugiausia išteklių skiriant
prioritetinėms rūšims ir prevencijos priemonių
įvairovės didinimui, vadovaujantis Biologinės
įvairovės konvencija ir taikant Sąjungos augalų ir
gyvūnų sveikatos sistemas. Praktiniu požiūriu šiuo
pasiūlymu tikimasi minėtus tikslus pasiekti taikant priemones,
skirtas apgalvotai ISR introdukcijai į Sąjungą ir apgalvotam ISR
paleidimui į aplinką, neapgalvotai ISR introdukcijai ir paleidimui,
būtinybei parengti ankstyvo įspėjimo ir skubaus reagavimo
sistemą ir būtinybei valdyti ISR plitimą visoje Sąjungoje. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Konsultacijos 2008 m. Europos Komisija paskelbė
komunikatą „ES invazinių rūšių strategijos kūrimas (2008 m.)“,
kuriame paaiškino, kodėl reikia spręsti ISR klausimą. 2010 m.
komunikate „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės
draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija
iki 2020 m.“ siūloma imtis kovos su ISR veiksmų. Prieš
parengiant abu šiuos komunikatus ir juos paskelbus vyko išsamios konsultacijos. 2008–2012 m. keliais etapais aktyviai konsultuotasi
su suinteresuotosiomis šalimis; konsultacijose dalyvavo labai įvairios
suinteresuotosios šalys – nuo gamtos apsaugos organizacijų iki
privačiojo sektoriaus veiklos vykdytojų, įskaitant
organizacijas, atstovaujančias mažosioms ir vidutinėms
įmonėms (MVĮ), kurių veiklai svetimos rūšys labai
svarbios. 2008 m., o antrąkart – ir 2012 m. viešos konsultacijos
vyko internetu. 2008 m. sušaukta iš Komisijos
padalinių, valstybių narių, suinteresuotųjų šalių
ir mokslininkų sudaryta darbo grupė; ji parengė konsultacijoms
skirtą dokumentą[1], į kurį įtraukė naujausią informaciją ir
apibendrino nuomones svarbiausiais klausimais. 2010–2011 m. ši darbo
grupė buvo vėl sušaukta ir pertvarkyta į tris darbo grupes,
kurios suformulavo galimas politikos galimybes, susijusias su atitinkamai
prevencijos, ankstyvo įspėjimo ir skubaus reagavimo ir įsiveisusių
rūšių valdymo klausimais. Galiausiai 2010 m.
rugsėjo mėn. surengtas konsultacinis posėdis su
suinteresuotosiomis šalimis. Komisijos darbą ISR srityje dar papildė keletas išorės studijų
ir mokslinių tyrimų[2].
Be to, visa poveikio vertinime išdėstyta analizė pagrįsta
moksliškai patikimais duomenimis, daugiausia paimtais iš tarpusavio vertinimo
mokslinių straipsnių. Informaciją apie žalos sąnaudas,
rūšių plitimą ir taikomų priemonių sąnaudas taip
pat pateikė arba patikrino valstybės narės. Ypač daug pastangų
dėta siekiant tiesiogiai susisiekti su suinteresuotosiomis šalimis, kurios
dalyvauja tokioje veikloje, įskaitant tuos sektorius, kurie
galėtų būti neigiamai paveikti pritaikius ISR problemos
sprendimo priemones. Galiausiai atliekant analizę buvo labai naudingas
geriausių ES ir viso pasaulio ISR srities ekspertų indėlis. Poveikio vertinimas Pateikta įvairių skirtingo užmojo galimybių spręsti
ISR klausimą, visų pirma vertinti visus nustatytus problemos
aspektus. Remiantis per konsultacijas gauta
grįžtamąja informacija, kiekvieno iš veiklos tikslų,
pabrėžtų nagrinėjant problemą, atžvilgiu buvo nustatyta įvairių
užmojo ir intervencijos lygių, o tai lėmė dar didesnę
galimybių, kurias būtų galima įtraukti į rengiamą
teisės aktą, įvairovę. Vykdant pirminę peržiūrą
atsisakyta tų galimybių, kurios būtų nepagrįstos arba
tiesiog ne tokios veiksmingos kaip kitos. Su kiekviena nustatyta galimybe
siejamas veiklos tikslas nurodytas sistemiškai, pasiūlant praktinį
ISR klausimo sprendimo būdą. Be pirminės galimybės (0 galimybė),
kurią pasirinkus būtų išlaikyta esama padėtis, nustatytos šios
galimybės: 1 galimybė. Bendradarbiavimo
skatinimas ir savanoriškų veiksmų rėmimas. Pasirinkus šią galimybę, būtų rengiamos
gairės, sektoriams skirti elgesio kodeksai ir kitos informuotumo didinimo
ir šviečiamosios kampanijos. Be to, būtų siekiama valstybes
nares paskatinti bendradarbiauti kuriant ankstyvo įspėjimo ir skubaus
reagavimo sistemą. Komisija galėtų remti esamas šios srities
iniciatyvas vykdydama ryšių kampanijas. 2.1 galimybė.
Pagrindinis teisės aktas. Pasirinkus šią galimybę, būtų nustatyta
įvairių teisinių įpareigojimų, kuriais būtų
draudžiama importuoti, laikyti, parduoti, pirkti ir mainyti tam tikras į
Sąjungos svarbos ISR sąrašą įtrauktas ISR. Kiti
įpareigojimai būtų susiję su Sąjungos svarbos ISR išleidimu
į aplinką, skubiu reagavimu į naujas besiveisiančias Sąjungos
svarbos ISR ir labai paplitusių Sąjungos svarbos ISR valdymu. 2.2 galimybė.
Pagrindinis teisės aktas + leidimai paleisti Sąjungos svarbos ISR. Pasirinkus šią galimybę, sprendžiant dėl paleidimo
į aplinką nebūtų apsiribojama Sąjungos svarbos ISR
sąrašu – būtų reikalaujama leidimų, susijusių su
valstybių narių svarbos ISR. 2.3 galimybė.
Pagrindinis teisės aktas + griežtas bendras draudimas paleisti svetimas
rūšis, nebent būtų įrodyta, kad jos saugios. Pasirinkus šią galimybę, sprendžiant
dėl paleidimo į aplinką nebūtų apsiribojama
Sąjungos svarbos ISR sąrašu – būtų draudžiama paleisti bet
kokią svetimą rūšį, nebent ji būtų įtraukta
į Sąjungos svetimų rūšių, kurias leidžiama paleisti,
sąrašą. 2.4 galimybė. Pagrindinis teisės aktas + naujai besiveisiančių
Sąjungos svarbos ISR skubaus likvidavimo prievolė. Pasirinkus šią galimybę, jei tektų skubiai reaguoti,
valstybės narės neturėtų pasirinkimo, bet privalėtų
vykdyti prievolę nedelsiant likviduoti visas naujai besiveisiančias
Sąjungos svarbos ISR ir dalytis informacija. Komisijai leidus būtų
galima taikyti išimtis. Pasirinkta 2.4 galimybė, kuria
grindžiamas šis pasiūlymas. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Teisinis pagrindas Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis, kuria
įgyvendinami ES tikslai išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos
kokybę, saugoti žmonių sveikatą, užtikrinti protingą ir
racionalų gamtos išteklių naudojimą ir remti regionų ar
pasaulio aplinkos apsaugos problemų sprendimo priemones. Subsidiarumas Reikia imtis Sąjungos lygmens
veiksmų, nes ISR problemos nuolat didėja ir nepaiso valstybių
sienų. Kadangi trūksta Sąjungos lygmens veiksmų,
valstybės narės taiko nacionalinio lygmens problemų sprendimo
priemones. Jos investuoja išteklius ir pastangas, kad
likviduotų žalingas ISR, bet šias pastangas gali sužlugdyti kaimyninių
valstybių narių, kuriose konkreti rūšis taip pat yra, neveiklumas.
Lygiai taip pat nėra koordinuotų Sąjungos lygmens veiksmų,
kuriais būtų užtikrinama, kad, ISR pirmąkart patekus į
Sąjungą, valstybės narės imtųsi skubių
priemonių ir taip padėtų kitoms, dar nepaveiktoms,
valstybėms narėms. Be to, reikia turėti omenyje vidaus rinkos ir
laisvo prekių judėjimo apsaugą.
Koordinuotas požiūris užtikrins teisinį aiškumą ir vienodas
sąlygas tiems sektoriams, kuriuose svetimos rūšys naudojamos arba
jomis prekiaujama, o kartu bus išvengta vidaus rinkos susiskaidymo dėl
valstybėse narėse taikomų skirtingų ISR komercializavimo
apribojimų. Dabartinės pastangos
anaiptol nėra nuoseklios ir suderintos, todėl yra daug politinių
spragų, trukdančių veiksmingai dirbti ir spręsti ISR
problemą. Reikės derinti Sąjungos, nacionalines, regionų ir
vietos priemones, atsižvelgiant į subsidiarumo principą. Veikiant
darniai Sąjungos lygmens priemonės bus veiksmingesnės. Pagrindiniai principai Šiame pasiūlyme pateikiamos
priemonės, pagrįstos šiais pagrindiniais principais: Prioritetų nustatymas. ES yra daugiau
kaip 12 000 svetimų rūšių, iš jų 10–15 % daro
žalą (t. y. yra 1 200–1 800 invazinių svetimų
rūšių), ir atsiranda vis naujų. Kadangi rūšių tiek
daug, reikia nustatyti prioritetus ir užtikrinti proporcingumą – tai
padės pasiremti esamomis pastangomis ir padidinti dabartinių
veiksmų veiksmingumą ir našumą. Perėjimas prie prevencijos. Tarptautiniu
mastu pripažinta, kad prevencija – veiksmingiausias būdas išvengti ISR
problemos. Prevencijai skirtos priemonės turi būti taikomos kartu su
veiksminga ankstyvo įspėjimo sistema, kad būtų galima imtis
skubių veiksmų dėl rūšių, kurioms prevencijos
priemonės neužkirto kelio. Rėmimasis esamomis sistemomis.
Sąjungoje vertingas darbas jau dirbamas tiek nacionaliniu, tiek
Sąjungos lygmeniu. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad esama sistema
taptų kuo našesnė ir būtų remiamasi tuo, kas jau padaryta. Laipsniškumas. Valstybėms narėms
reikia teisinio tikrumo ir garantijos dėl veiksmų, kurių, kaip
bus tikimasi, jos imsis, apimties ir sąnaudų. Todėl šiame
pasiūlyme numatyta remiantis labai griežtais įtraukimo į
sąrašą kriterijais invazines svetimas rūšis suskirstyti pagal
prioritetus ir nustatyti, kad iš pradžių
prioritetinėms rūšims būtų priskirta tik 3 %
didžiausią problemą keliančių ISR iš maždaug 1 500
Europos invazinių svetimų rūšių. Be to, pagal
peržiūros nuostatą bus galima laipsniškai plėtoti sistemą ir
remtis įgyta patirtimi. Papildyti ES svarbos rūšių
sąrašą bus galima tik atlikus minėtą peržiūrą. Pasiūlymo struktūra I skyrius. Bendrosios nuostatos. Šiame skirsnyje apibūdinamas pasiūlymo dalykas, taikymo
sritis ir pagrindinis įpareigojimas. Dar jame numatomos prioritetų
suteikimo Sąjungos svarbos ISR priemonės, kad prioritetai
Sąjungos ištekliams galėtų būti suteikiami atsižvelgiant
į riziką ir mokslinius įrodymus. II skyrius. Prevencija. Šiame skirsnyje išdėstytos priemonės, būtinos siekiant
užkirsti kelią ISR introdukcijai į Sąjungą ir introdukcijai
arba paleidimui į aplinką. III skyrius. Ankstyvas aptikimas ir skubus
likvidavimas. Šiame skirsnyje išdėstytos
priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Sąjungos svarbos ISR
galėtų būti anksti aptinkamos aplinkoje ir Sąjungos
pasienyje, ir apibūdinamos priemonės, kurių reikia imtis aptikus
šias ISR. IV skyrius. Labai paplitusių ISR
valdymas. Šiame skirsnyje išdėstyti
įpareigojimai, būtini Sąjungos svarbos ISR, kurios
Sąjungoje jau yra, arba naujų ISR, kurioms prevencijos ir ankstyvo
aptikimo priemonės neužkirto kelio ir joms pavyko labai paplisti, klausimui
spręsti. V skyrius. Baigiamosios nuostatos. Šiame skirsnyje išdėstyti įpareigojimai teikti ataskaitas ir
teisinės priemonės, būtinos siūlomų priemonių
įgyvendinimui, vykdymui ir peržiūrai užtikrinti. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Numatomas tik nedidelis finansinis poveikis,
susijęs su 22 straipsnyje nurodyto komiteto finansavimu pagal 2014–2020 m.
daugiametės finansinės programos 5 biudžeto eilutę. Žr.
pridedamą finansinę pažymą. 2013/0307 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl invazinių svetimų
rūšių introdukcijos ir
plitimo prevencijos ir valdymo EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisėkūros
procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami
į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3], atsižvelgdami
į Regionų komiteto nuomonę[4], laikydamiesi
įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) dėl svetimų
gyvūnų, augalų, grybų ar mikroorganizmų
rūšių atsiradimo naujose vietovėse ne visada verta sunerimti.
Tačiau smarkiai išplitusios svetimos rūšys gali tapti invazinės
ir daryti didelį neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir
ekosistemų funkcijoms, taip pat kitokį ekonominį ir
socialinį poveikį – dėl tokio poveikio reikėtų imtis
prevencijos priemonių. Apskaičiuota, kad Sąjungos ir kitų
Europos šalių aplinkoje apytikriai 12 000 rūšių yra
svetimos, o maždaug 10–15 % iš jų – invazinės; (2) invazinės svetimos
rūšys – viena pagrindinių grėsmių biologinei įvairovei
ir ekosistemų funkcijoms, ypač geografiškai ir evoliuciškai
izoliuotose ekosistemose, pavyzdžiui, mažose salelėse, o dėl
pasaulinės prekybos, transporto, turizmo ir klimato kaitos tokių
rūšių keliamas pavojus gali dar labiau padidėti; (3) biologinei įvairovei ir
ekosistemų funkcijoms invazinių svetimų rūšių keliama
grėsmė gali būti įvairi, pavyzdžiui, jos gali daryti
didelę įtaką vietinių rūšių ir ekosistemų
struktūrai ir funkcionuoti darydamos buveinių pakitimus, taip pat jos
gali būti plėšrios, konkurencingos, platinti ligas, išstumti vietines
rūšis didelėse teritorijose ir dėl hibridizacijos nulemti
jų genetinius pakitimus. Be to, invazinės svetimos rūšys gali
daryti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir
ekonomikai. Biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, žmonių
sveikatai ar ekonomikai grėsmę kelia tik gyvi egzemplioriai arba galinčios
daugintis jų dalys; (4) Sąjunga, būdama
Tarybos sprendimu 93/626/EEB[5]
patvirtintos Biologinės įvairovės konvencijos šalis, privalo
laikytis jos 8 straipsnio h punkto, pagal kurį šalys, kiek įmanoma ir
tinkama, „neleidžia introdukuoti svetimų rūšių, kurios kelia
grėsmę ekosistemoms, buveinėms ir rūšims, kontroliuoja ir
sunaikina tokias rūšis“; (5) Sąjunga, būdama
Tarybos sprendimu 82/72/EEB[6]
patvirtintos Europos laukinės gamtos ir
gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) šalis,
įsipareigojo imtis visų tinkamų priemonių, kad
užtikrintų laukinių augalų ir gyvūnų rūšių
buveinių apsaugą; (6) siekiant paremti 2009 m.
lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl
laukinių paukščių apsaugos[7],
1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl
natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos[8], 2008 m. birželio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos
politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų
direktyvos)[9], ir 2000 m. spalio 23 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos
veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[10], tikslų
įgyvendinimą, pagrindinis šio reglamento tikslas turėtų
būti užtikrinti invazinių svetimų rūšių neigiamo
poveikio biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms
prevenciją, jį kuo labiau sumažinti ir sušvelninti, taip pat mažinti tokių
rūšių ekonominį ir socialinį poveikį; (7) kai kurios rūšys
natūraliai migruoja dėl aplinkos pokyčių. Todėl
naujoje aplinkoje jos neturėtų būti laikomos svetimomis ir joms
netaikomos naujosios taisyklės dėl invazinių svetimų
rūšių; (8) Sąjungos lygmeniu į
naujo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvūnų
sveikatos[11]
pasiūlymą įtrauktos nuostatos dėl gyvūnų
ligų, naujajame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl apsaugos
nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių[12] numatytos taisyklės
dėl augalų kenksmingųjų organizmų priemonių, o 2001 m.
kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų
apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančioje Tarybos
direktyvą 90/220/EEB[13] nustatyta genetiškai modifikuotiems organizmams taikytina tvarka. Todėl naujosios
taisyklės dėl invazinių svetimų rūšių
turėtų derėti su minėtais Sąjungos teisės aktais
ir nesidubliuoti su jais; be to, jos netaikomos organizmams, kuriems taikomi
tie teisės aktai; (9) 2007 m. birželio 11 d.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir
nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje[14], 2012 m. gegužės 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai
ir jų naudojimo[15] ir 2009 m. spalio 21 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo
į rinką ir panaikinančiame Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB[16] numatytos taisyklės,
susijusios su leidimu naudoti tam tikras svetimas rūšis konkrečiais
tikslais. Įsigaliojant naujosioms taisyklėms, pagal minėtą
tvarką naudoti tam tikras rūšis jau yra leidžiama, nes jos nekelia nepriimtino
pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai ir ekonomikai. Siekiant užtikrinti
nuoseklų teisinį pagrindą, naujosios taisyklės toms
rūšims neturėtų būti taikomos; (10) invazinių svetimų
rūšių yra daug, todėl svarbu užtikrinti, kad prioritetas
būtų teikiamas toms rūšims, kurios laikomos Sąjungos
svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis. Todėl reikėtų
parengti tokių Sąjungos svarbos invazinių svetimų
rūšių sąrašą. Sąjungos svarbos invazinėmis
svetimomis rūšimis laikytinos tos rūšys, kurių daroma žala paveiktosiose
valstybėse narėse yra tokia didelė, kad galima pateisinti visos
Sąjungos masto priemones, įskaitant tose valstybėse narėse,
kurios dar nėra paveiktos ar net, tikėtina, nebus paveiktos. Siekiant
užtikrinti, kad Sąjungos svarbos invazinių svetimų
rūšių kiekis išliktų proporcingas, sąrašas turėtų
būti sudaromas neskubant, rūšis įtraukiant laipsniškai, iš
pradžių Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims priskiriant
tik 3 % iš maždaug 1 500 Europos invazinių svetimų
rūšių, o daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama
toms rūšims, kurios daro arba, tikėtina, padarys didelę
ekonominę žalą, įskaitant ir tokią, kuri sietina su
biologinės įvairovės nykimu; (11) kriterijai, pagal kuriuos
invazinės svetimos rūšys turi būti įtraukiamos į
sąrašą kaip Sąjungos svarbos rūšys, yra pagrindinė
naujųjų taisyklių taikymo priemonė. Komisija dės visas
pastangas, kad tais kriterijais pagrįsto sąrašo pasiūlymą Komitetui
pateiktų per vienerius metus nuo šio teisės akto įsigaliojimo.
Į kriterijus turėtų būti įtrauktas rizikos vertinimas
pagal taikomas nuostatas dėl rūšims nustatytų prekybos
apribojimų pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus; (12) siekiant užtikrinti, kad
būtų laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių ir kad
naujosios taisyklės būtų taikomos nuosekliai, turėtų
būti nustatyti bendri kriterijai rizikos vertinimui atlikti. Nustatant
šiuos kriterijus, kai reikia, turėtų būti naudojami atitinkami
galiojantys nacionaliniai ir tarptautiniai standartai, taip pat
turėtų būti atsižvelgiama į įvairius rūšių
ypatumų aspektus, patekimo į Sąjungą riziką ir
būdus, neigiamą rūšių ekonominį ir socialinį
poveikį, taip pat poveikį biologinei įvairovei, galimą
panaudojimo naudą ir poveikio švelninimo sąnaudas, palyginti su daromu
neigiamu poveikiu, taip pat kiekybinę žalos aplinkai ir ekonominės ir
socialinės žalos sąnaudų Europos lygmeniu prognozę, kuri
rodytų šių rūšių reikšmę Sąjungai ir atitinkamai
leistų pateisinti tolesnius veiksmus. Siekiant pamažu plėtoti
šią sistemą ir remtis įgyta patirtimi, bendros pastangos
turėtų būti vertinamos po penkerių metų; (13) kai kurie invaziniai svetimi gyvūnai
įtraukti į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių
apsaugos kontroliuojant jų prekybą[17]
B priedą ir juos importuoti į Sąjungą draudžiama, nes
jų invazinė prigimtis yra pripažinta ir jų introdukcija į
Sąjungą daro neigiamą poveikį vietinėms rūšims.
Šios rūšys – tai Callosciurus erythraeus, Sciurus carolinensis, Oxyura
jamaicensis, Lithobates (Rana) catesbeianus, Sciurus niger,
Chrysemys picta, Trachemys scripta elegans. Siekiant užtikrinti
nuoseklų teisinį pagrindą ir Sąjungos lygmeniu taikyti
vienodas taisykles dėl invazinių svetimų rūšių,
sudarant Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių
sąrašą minėtiems invaziniams svetimiems gyvūnams
turėtų būti teikiamas prioritetas; (14) prevencija paprastai laikoma
aplinkai palankesne ir rentabilesne priemone negu padarinių likvidavimo veiksmai,
todėl jai turėtų būti teikiamas prioritetas; be to, kadangi
naujos rūšys gali būti nuolat introdukuojamos į
Sąjungą, o esamos svetimos rūšys plinta ir plečia savo
paplitimo arealą, būtina užtikrinti, kad Sąjungos svarbos
invazinių svetimų rūšių sąrašas būtų nuolat
persvarstomas ir atnaujinamas; (15) kai kurios invazinėmis
Sąjungoje laikomos rūšys atokiausiuose Sąjungos regionuose gali
būti vietinės ir atvirkščiai. Komisijos komunikate „Atokiausi
regionai – Europos turtas“[18]
pripažinta, kad įspūdinga atokiausių regionų biologinė
įvairovė skatina plėtoti ir įgyvendinti priemones, kuriomis
būtų siekiama apsaugoti ir valdyti invazines svetimas rūšis
tuose regionuose, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos
veikimo, atsižvelgiant į 2010 m. spalio 29 d. Europos Tarybos
sprendimą 2010/718/ES, kuriuo iš dalies
keičiamas Sen Bartelmi salos statusas Europos Sąjungos atžvilgiu[19],
ir 2012 m. liepos 11 d. Europos Tarybos sprendimą 2012/419/ES,
kuriuo iš dalies keičiamas Majoto statusas
Europos Sąjungos atžvilgiu[20].
Todėl Sąjungos atokiausiems regionams turėtų būti
taikomos visos naujųjų taisyklių nuostatos, išskyrus nuostatas,
susijusias su Sąjungos svarbos invazinėmis svetimomis rūšimis,
kurios tuose regionuose yra vietinės. Be to, siekiant numatyti
reikiamą biologinės įvairovės apsaugą tokiuose
regionuose, reikia, kad atitinkamos valstybės narės parengtų
specialius savo atokiausiems regionams, kuriems naujosios taisyklės taip
pat turėtų būti taikomos, skirtus invazinių svetimų
rūšių sąrašus, – jais būtų papildytas Sąjungos
svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašas; (16) su invazinėmis svetimomis
rūšimis siejami pavojai ir nerimas yra tarptautinės reikšmės
klausimas, darantis poveikį visai Sąjungai. Todėl labai svarbu
Sąjungos lygmeniu nustatyti draudimą apgalvotai įvežti į
Sąjungą, dauginti, auginti, pervežti, pirkti, parduoti, naudoti,
mainyti, laikyti ir paleisti Sąjungos svarbos invazines svetimas
rūšis, užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų imamasi
nuoseklių veiksmų, idant nebūtų iškraipoma vidaus rinka, ir
užkirsti kelią situacijoms, kai veiksmus vienoje valstybėje
narėje žlugdo tai, kad kitoje nesiimama jokių veiksmų; (17) siekiant sudaryti sąlygas
moksliniams tyrimams ir išsaugojimo ex situ veiklai, reikia numatyti
specialias Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms rūšims, kurios
yra tokios veiklos objektas, taikytinas taisykles. Tokia veikla
turėtų būti vykdoma uždarame objekte, kur organizmai
būtų laikomi uždaroje aplinkoje, taikant visas reikalingas priemones,
skirtas užtikrinti, kad Sąjungos svarbos invazinės svetimos
rūšys negalėtų ištrūkti į laisvę arba būti
neteisėtai paleistos; (18) Sąjungos pasienyje gali
būti pastebėta arba Sąjungos teritorijoje gali būti aptikta
svetimų rūšių, kurios dar nepripažintos Sąjungos svarbos
invazinėmis svetimomis rūšimis. Todėl valstybėms
narėms turėtų būti suteikta galimybė remiantis
turimais moksliniais įrodymais patvirtinti tam tikras neatidėliotinas
priemones. Tokios neatidėliotinos priemonės leistų nedelsiant
reaguoti aptikus rūšių, galinčių kelti pavojų,
susijusį su jų introdukcija, įsitvirtinimu ir paplitimu tose
šalyse, kol valstybės narės, laikydamosi taikytinų Pasaulio
prekybos organizacijos susitarimų nuostatų, įvertintų
tikrąjį jų keliamą pavojų, visų pirma
atsižvelgdamos į tai, kad tas rūšis galbūt reikėtų
įtraukti į Sąjungos svarbos invazinių svetimų
rūšių sąrašą. Siekiant užtikrinti atitiktį Pasaulio
prekybos organizacijos susitarimų nuostatoms, reikia susieti nacionalines
neatidėliotinas priemones su galimybe patvirtinti neatidėliotinas
Sąjungos lygmens priemones. Be to, neatidėliotinos Sąjungos
lygmens priemonės sudarytų sąlygas Sąjungai, laikantis
atsargumo principo, veikti skubiai tuo atveju, jei būtų aptikta
naujų invazinių svetimų rūšių arba kiltų
didelė grėsmė, kad tokių rūšių į
Sąjungą pateks; (19) valstybėms narėms
turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti griežtesnes kovos
su invazinėmis svetimomis rūšimis priemones ir savo iniciatyva imtis
priemonių dėl visų rūšių, kurios nėra
įtrauktos į Sąjungos svarbos invazinių svetimų
rūšių sąrašą. Siekiant aktyvesnės pozicijos į
sąrašą neįtrauktų rūšių atžvilgiu,
turėtų būti reikalaujama, kad, jei norima paleisti į
aplinką invazines svetimas rūšis, kurios nėra įtrauktos
į Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių
sąrašą, tačiau jų keliamą pavojų valstybės
narės gali pagrįsti įrodymais, turėtų būti
išduodamas leidimas tokias rūšis paleisti. Reglamentu (EB) Nr. 708/2007
jau nustatytos išsamios taisyklės dėl leidimo svetimas rūšis
naudoti akvakultūroje, ir tokiomis aplinkybėmis valstybės
narės turėtų į jas atsižvelgti; (20) palyginti daug invazinių
svetimų rūšių į Sąjungą introdukuojamos
neapgalvotai. Todėl labai svarbu valdyti neapgalvotos introdukcijos kelius.
Veiksmų šioje srityje turėtų būti imamasi laipsniškai, nes
patirties čia turima palyginti nedaug. Veiksmai turėtų apimti
savanoriškas priemones, pavyzdžiui, veiksmus, siūlomus Tarptautinės
jūrų organizacijos laivų apaugimo biologinės kilmės
nešvarumais kontrolės ir valdymo gairėse, ir privalomas priemones; be
to, jie turėtų būti vykdomi remiantis patirtimi, įgyta Sąjungoje
ir valstybėse narėse taikant patekimo kelių valdymo priemones,
įskaitant tas, kurios nustatytos vadovaujantis Tarptautine konvencija dėl laivuose naudojamų balastinių
vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir kontrolės; (21) siekiant sukurti
pakankamą žinių bazę, padėsiančią spręsti
invazinių svetimų rūšių keliamas problemas, svarbu, kad
valstybės narės imtųsi tokių rūšių mokslinių
tyrimų, stebėsenos ir priežiūros. Kadangi priežiūros
sistemos teikia tinkamiausias ankstyvo naujų invazinių svetimų
rūšių aptikimo ir jau įsikūrusių rūšių
pasiskirstymo nustatymo priemones, į jas turėtų būti
įtraukti ir tiksliniai, ir bendro pobūdžio tyrimai, taip pat prie
jų taikymo turėtų prisidėti įvairūs sektoriai ir
suinteresuotosios šalys, įskaitant vietos bendruomenes. Priežiūros
sistemos turėtų užtikrinti, kad visoje Sąjungoje visoms naujoms
invazinėms svetimoms rūšims būtų nuolat skiriama
dėmesio. Siekiant našumo ir rentabilumo, turėtų būti
taikomos esamos pasienio kontrolės, priežiūros ir stebėsenos
sistemos, jau nustatytos Sąjungos teisės aktuose, visų pirma
tos, kurios išdėstytos direktyvose 2009/147/EB, 92/43/EEB, 2008/56/EB ir 2000/60/EB;
(22) siekiant užkirsti kelią
apgalvotai invazinių svetimų rūšių introdukcijai,
turėtų būti vykdoma oficiali gyvūnų ir augalų kontrolė.
Gyvi gyvūnai ir augalai į Sąjungą turėtų patekti
per valstybių narių pagal Reglamentą (ES) Nr. XXX/XXXX
[dėl oficialios kontrolės COM(2013) 265] paskirtus pasienio
kontrolės postus. Siekiant užtikrinti didesnį našumą ir išvengti
lygiagrečių pasienio kontrolės sistemų kūrimo, tai, ar
konkrečios rūšys yra Sąjungos svarbos invazinės svetimos
rūšys, turėtų būti tikrinama ir pirmajame atvykimo pasienio
kontrolės poste. Į Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [dėl
oficialios kontrolės COM(2013) 265] taikymo sritį nepatenkantys
gyvūnai ir augalai arba tie, kurių oficialios kontrolės pasienio
kontrolės postuose atlikti nereikia, į Bendrijos muitinės
teritoriją turėtų patekti per kitus patekimo punktus ir juose turėtų
būti atliekami atitinkamai patikrinami; (23) jei nustatoma invazinių
svetimų rūšių introdukcija, siekiant užkirsti kelią jų
įsiveisimui ir plitimui, labai svarbu imtis ankstyvo aptikimo ir skubaus
likvidavimo priemonių. Dažnai veiksmingiausias ir rentabiliausias
būdas – kuo skubiau likviduoti visą populiaciją, kol egzempliorių
skaičius nedidelis. Paaiškėjus, kad likviduoti negalima arba kad
likvidavimo sąnaudos ilgainiui viršytų likvidavimo naudą
aplinkai, taip pat ekonominę ir socialinę naudą,
reikėtų taikyti izoliavimo ir kontrolės priemones; (24) taikant kai kurių invazinių
svetimų rūšių likvidavimo ir valdymo priemones, kai kitos išeities
nėra, gyvūnai gali patirti skausmą, stresą, baimę ar
kitaip kentėti, net ir tada, kai naudojamos geriausios turimos
techninės priemonės. Todėl valstybės narės ir visi su
invazinių svetimų rūšių likvidavimo, kontrolės ar izoliavimo
priemonių taikymu susiję veiklos vykdytojai, kiek įmanoma atsižvelgdami
į geriausią šioje srityje sukauptą patirtį, pavyzdžiui,
į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE)
nustatytus pagrindinius gyvūnų gerovės principus,
turėtų imtis reikiamų veiksmų, kad kuo labiau
sumažintų taikant minėtas priemones gyvūnų patiriamą
skausmą, stresą ir kančias; (25) invazinės svetimos
rūšys paprastai daro žalą ekosistemoms ir mažina jų
atsparumą. Todėl reikia imtis atkūrimo priemonių
ekosistemų atsparumui invazijoms sustiprinti, padarytai žalai atitaisyti
ir rūšių bei jų buveinių apsaugos būklei gerinti –
pagal Direktyvos 2009/147/EB 4 straipsnį ir Direktyvos 92/43/EEB 6
straipsnį, vidaus paviršinių vandenų, tarpinių
vandenų, priekrantės vandenų ir požeminių vandenų
ekologinei būklei gerinti – pagal Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnį
ir jūrų vandenų aplinkos būklei gerinti – pagal Direktyvos 2008/56/EB
13 straipsnį; (26) invazinėms svetimoms
rūšims skirta sistema turėtų būti paremta centralizuota
informacijos sistema, kurioje būtų gretinama turima informacija apie
Sąjungos svetimas rūšis ir kuri leistų prieiti prie informacijos
apie rūšių buvimą, plitimą, ekologiją ir invazijos
istoriją, taip pat visos kitos informacijos, reikalingos politikos ir
valdymo sprendimams pagrįsti; (27) 2003 m. gegužės 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/35/EB, nustatančioje visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus
su aplinka susijusius planus ir programas[21],
nustatytos viešų konsultacijų priimant su aplinka susijusius
sprendimus gairės. Apibrėžiant veiksmus dėl invazinių
svetimų rūšių, veiksmingas visuomenės dalyvavimas
turėtų sudaryti sąlygas visuomenei reikšti nuomonę, o
sprendimų priėmėjams atsižvelgti į jos nuomonę ir
interesus, kurie gali būti svarbūs tiems sprendimams, kartu didinti
atskaitomybę ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumą bei
visuomenės informuotumą aplinkos klausimais ir paramą priimtiems
sprendimams; (28) siekiant užtikrinti, kad
būtų nustatytos vienodos sąlygos taikyti šį
reglamentą, priimti ir atnaujinti Sąjungos svarbos invazinių
svetimų rūšių sąrašą, taikyti prievolės atlikti
skubų likvidavimą išimtis ir priimti Sąjungos lygmens
neatidėliotinas priemones, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo
įgaliojimai. Tie įgaliojimai turėtų būti vykdomi
remiantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo
nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai[22]; (29) siekiant atsižvelgti į
naujausius aplinkos srities mokslo laimėjimus, įgaliojimai priimti aktus
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį
turėtų būti suteikiami Komisijai, kad ji nustatytų, kaip
spręsti, ar gali įsiveisti ir plisti gyvybingos invazinių svetimų
rūšių populiacijos, taip pat kad išdėstytų bendruosius rizikos
vertinimo elementus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį
darbą Komisija deramai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Rengdama
ir sudarydama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad
atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami
Europos Parlamentui ir Tarybai; (30) siekiant užtikrinti šio
reglamento laikymąsi, svarbu, kad už pažeidimus, atsižvelgdamos į
pažeidimų pobūdį ir sunkumą, valstybės narės
taikytų atgrasomas, veiksmingas ir proporcingas sankcijas; (31) siekiant sudaryti sąlygas
nekomerciniams savininkams ir toliau laikyti gyvūnus augintinius tų
rūšių, kurios yra įtrauktos į Sąjungos svarbos
invazinių svetimų rūšių sąrašą, kol tie
gyvūnai numirs natūralia mirtimi, svarbu numatyti pereinamojo
laikotarpio priemones ir kartu užtikrinti, kad būtų imamasi visų
priemonių, kad gyvūnai neištrūktų į laisvę ir
nesidaugintų; (32) siekiant komercinės veiklos
vykdytojams, kurie gali turėti teisėtų lūkesčių, pavyzdžiui,
gavusiems leidimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 708/2007, sudaryti
sąlygas išnaudoti Sąjungos svarbos invazinių svetimų
rūšių išteklius įsigaliojus naujosioms taisyklėms,
pagrįsta numatyti dvejų metų laikotarpį, per kurį jie
galėtų paskersti, parduoti arba perduoti egzempliorius mokslinių
tyrimų arba išsaugojimo ex situ įstaigoms; (33) siūlomo veiksmo,
konkrečiai – invazinių svetimų rūšių prevencijos ir
valdymo, tikslų pavienės valstybės narės negali tinkamai
pasiekti, todėl, atsižvelgiant į priemonių mastą ir
poveikį, jų geriau siekti Sąjungos lygmeniu; taigi Sąjunga
gali priimti priemones remdamasi subsidiarumo principu, kaip išdėstyta
Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Remiantis proporcingumo
principu, kaip išdėstyta tame straipsnyje, šiuo aktu neviršijama tai, kas būtina minėtam tikslui
pasiekti, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: I skyrius
Bendrosios nuostatos 1 straipsnis
Dalykas Šiame reglamente išdėstytomis
taisyklėmis siekiama užkirsti kelią neigiamam apgalvotos ir
neapgalvotos invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir
plitimo poveikiui biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms,
jį kuo labiau sumažinti ir sušvelninti. 2 straipsnis
Taikymo sritis 1. Šis reglamentas taikomas
visoms invazinėms svetimoms rūšims Sąjungoje, kaip
apibrėžta 3 straipsnio 2 dalyje. 2. Šis reglamentas netaikomas: (a)
rūšims, be žmogaus įsikišimo keičiančioms
savo natūralaus paplitimo arealą dėl kintančių
ekologinių sąlygų ir klimato kaitos; (b)
genetiškai modifikuotiems organizmams, kaip
apibrėžta Direktyvos 2001/18/EB 2 straipsnyje; (c)
reglamentuojamoms gyvūnų ligoms, kaip
apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX 4 straipsnio 1 dalies 14
punkte [gyvūnų sveikatos teisės aktas COM(2013) 260 final]; (d)
augalų kenksmingiesiems organizmams,
įtrauktiems į sąrašą pagal Reglamento (ES)
Nr. XXX/XXXX [dėl augalų sveikatos] COM(2013) 267 final 5 straipsnio 2 dalį arba 32 straipsnio 3 dalį, arba tiems,
kuriems taikytinos priemonės pagal to reglamento 29 straipsnio 1
dalį; (e)
rūšims, išvardytoms Reglamento (EB) Nr. 708/2007
IV priede; (f)
mikroorganizmams, užaugintiems arba įvežtiems
siekiant juos panaudoti gaminant augalų apsaugos produktus, kurie jau
patvirtinti arba šiuo metu vertinami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009; (g)
mikroorganizmams, užaugintiems arba įvežtiems
siekiant juos panaudoti gaminant biocidinius produktus, kurie jau patvirtinti
arba šiuo metu yra tiekiami Sąjungos rinkai pagal Reglamentą (ES)
Nr. 528/2012. 3 straipsnis
Apibrėžtys Šiame
reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: (1)
svetimos rūšys – gyvi gyvūnų,
augalų, grybų arba mikroorganizmų rūšių,
porūšių arba žemesnio taksono individai, introdukuoti už jų
natūralaus buvusio arba esamo paplitimo arealo ribų; ši sąvoka
apima visas tokių rūšių dalis, gametas, sėklas, kiaušinius
ar auginius, taip pat visus hibridus ir gyvūnų bei augalų
veisles, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis; (2)
invazinės svetimos rūšys – svetimos
rūšys, kurių introdukcija arba plitimas, kaip nustatyta atlikus
rizikos vertinimą, kelia grėsmę biologinei įvairovei ir
ekosistemų funkcijoms ir kurios taip pat gali daryti neigiamą
poveikį žmonių sveikatai ar ekonomikai; (3)
Sąjungos svarbos invazinės svetimos
rūšys – invazinės svetimos rūšys, dėl kurių neigiamo
poveikio reikia imtis suderintų Sąjungos lygmens veiksmų pagal 4
straipsnio 2 dalį; (4)
biologinė įvairovė – įvairios
kilmės, t. y. sausumos, jūrų ir kitų vandens
ekosistemų, gyvų organizmų įvairovė ir ekologiniai
kompleksai, kurių dalis jie yra; ši sąvoka apima tos pačios
rūšies organizmų, skirtingų rūšių organizmų ir
ekosistemų įvairovę; (5)
ekosistemų funkcijos – tiesioginis ir
netiesioginis ekosistemų indėlis į žmonių gerovę; (6)
introdukcija – žmogaus vykdomas rūšies
perkėlimas už jos buvusių ar esamų natūralaus paplitimo
ribų; (7)
moksliniai tyrimai – aprašomasis ar eksperimentinis
darbas, atliekamas reglamentuojamomis sąlygomis, siekiant įgyti
naujų žinių arba sukurti naujų produktų, įskaitant
pradinius invazinių svetimų rūšių genetinių
savybių (kitų nei invaziškumas) nustatymo, apibūdinimo ir
atskyrimo etapus, kiek tai susiję su jų gebėjimu perduoti tas
savybes neinvazinėms rūšims; (8)
laikymas uždaroje aplinkoje – organizmo saugojimas
uždarame objekte taip, kad jis negalėtų ištrūkti į
laisvę arba plisti; (9)
išsaugojimas ex situ – biologinės
įvairovės komponentų išsaugojimas už natūralios jų
buveinės ribų; (10)
patekimo keliai – biologinių invazijų keliai
ir mechanizmai; (11)
ankstyvas aptikimas – invazinių svetimų
rūšių individų buvimo aplinkoje patvirtinimas prieš jiems labai
paplintant; (12)
likvidavimas – visiškas ir ilgalaikis
invazinės svetimos rūšies populiacijos pašalinimas fizinėmis,
cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis; (13)
labai paplitęs – jei invazinė svetima
rūšis yra labai paplitusi, jos populiacija yra perėjusi
natūralizacijos etapą, kuriuo populiacija išmoksta savarankiškai
išsilaikyti, ir paplitusi taip, kad gali kolonizuoti didelę dalį
galimo paplitimo ploto, kuriame gali išgyventi ir daugintis; (14)
valdymas – fiziniai, cheminiai arba biologiniai
veiksmai, kurių tikslas – invazinės svetimos rūšies populiacijos
likvidavimas, populiacijos kontrolė arba izoliavimas; (15)
izoliavimas – veiksmai, kurių tikslas –
sukurti barjerus, padedančius kuo labiau sumažinti grėsmę, kad
invazinės svetimos rūšies populiacija pasklis ir paplis už pakenktos
teritorijos ribų; (16)
populiacijos kontrolė – fiziniai, cheminiai ar
biologiniai veiksmai, taikomi invazinės svetimos rūšies populiacijai,
siekiant individų skaičių išlaikyti kuo mažesnį, kad, kol
neįmanoma rūšies likviduoti, jos invazinis pajėgumas ir
neigiamas poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms arba
žmogaus sveikatai ir ekonomikai būtų kuo labiau sumažintas. 4 straipsnis
Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių
sąrašas 1. Sąjungos svarbos
invazinių svetimų rūšių sąrašą įgyvendinimo
aktais tvirtina ir atnaujina Komisija, remdamasi 2 dalyje išvardytais
kriterijais. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 22 straipsnio 2 dalyje
nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 2. Invazinės svetimos
rūšys įtraukiamos į 1 dalyje nurodytą sąrašą tik
jei tenkina visus šiuos kriterijus: (a)
atsižvelgiant į turimus mokslinius
įrodymus nustatyta, kad jos yra svetimos Sąjungos teritorijoje,
išskyrus atokiausius regionus; (b)
atsižvelgiant į turimus mokslinius
įrodymus nustatyta, kad galėtų įsiveisti gyvybinga jų
populiacija ir plisti į aplinką esamomis arba numatomomis klimato
kaitos sąlygomis bet kur Sąjungoje, išskyrus atokiausius regionus; (c)
pagal 5 straipsnio 1 dalį atliktu rizikos
vertinimu įrodyta, kad, siekiant neleisti joms įsiveisti ir plisti,
reikia imtis Sąjungos lygmens veiksmų. 3. Valstybės narės
gali teikti Komisijai prašymus įtraukti invazines svetimas rūšis
į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Tuose prašymuose pateikiami
visi šie elementai: (a)
rūšies pavadinimas; (b)
pagal 5 straipsnio 1 dalį atliktas rizikos
vertinimas; (c)
įrodymas, kad rūšis tenkina 2 dalyje
išdėstytus kriterijus. 4. Į 1 dalyje nurodytą
sąrašą įtraukiama daugiausia penkiasdešimt rūšių,
įskaitant visas rūšis, kuriomis sąrašas gali būti
papildytas pritaikius 9 straipsnyje numatytas neatidėliotinas priemones. 5 straipsnis Rizikos vertinimas ir deleguotieji aktai 1. Komisija arba valstybės
narės (pagal situaciją) atlieka 4 straipsnio 2 dalies c punkte ir 3
dalies b punkte nurodytą rizikos vertinimą, atsižvelgdama (-os)
į šiuos elementus: (a)
rūšies aprašymą, nurodant jos
taksonominį rangą, istoriją, natūralias paplitimo ribas,
galimas paplitimo ribas; (b)
rūšies dauginimosi ir plitimo modelių
aprašymą, taip pat vertinimą, ar yra dauginimuisi ir plitimui
reikalingos aplinkos sąlygos; (c)
galimų apgalvotų ir neapgalvotų patekimo
ir plitimo kelių aprašymą, taip pat prekes, jei tokių yra, su
kuriomis ta rūšis paprastai siejama; (d)
išsamų patekimo, įsiveisimo, plitimo
rizikos atitinkamuose biogeografiniuose regionuose esamomis ir numatomomis
klimato kaitos sąlygomis vertinimą; (e)
dabartinio rūšies paplitimo aprašymą,
taip pat tai, ar rūšis jau yra Sąjungoje arba kaimyninėse šalyse; (f)
neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir
ekosistemų funkcijoms aprašymą, įskaitant poveikį
vietinėms rūšims, saugomoms teritorijoms, nykstančioms
buveinėms, žmonių sveikatai ir ekonomikai, taip pat būsimo
poveikio masto vertinimą; (g)
kiekybinę žalos sąnaudų
Sąjungos lygmeniu prognozę, rodančią reikšmę
Sąjungai, kad būtų galima pagrįsti tolesnius veiksmus, nes
bendra žala viršytų švelninimo sąnaudas; (h)
galimų panaudojimo būdų ir naudos,
kurią būtų galima gauti panaudojus konkrečią
rūšį, aprašymą. 2. Komisija
įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 23 straipsnį, kad patikslintų,
kokios rūšies 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti moksliniai
įrodymai yra priimtini, ir pateiktų išsamų šio straipsnio 1
dalies a–h punktuose išdėstytų elementų taikymo aprašymą,
įskaitant metodiką, taikytiną vertinant tokius elementus; tai
daryti ji turi atsižvelgdama į susijusius nacionalinius ir tarptautinius
standartus ir būtinybę prioritetą teikti kovos su rūšimis,
siejamomis su reikšminga ekonomine žala arba galinčiomis padaryti tokios
žalos, įskaitant žalą, daromą dėl biologinės
įvairovės nykimo, veiksmams. 6 straipsnis
Nuostatos dėl atokiausių regionų 1. Į 4 straipsnio 1 dalyje
nurodytą sąrašą įtrauktoms rūšims, kurios atokiausiame
regione yra vietinės, 7, 8, 11 ir 13–17 straipsnių nuostatos
netaikomos tame atokiausiame regione, kuriame jos yra vietinės. 2. Vėliausiai iki [12 mėnesių
nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti] kiekviena
atokiausių regionų turinti valstybė narė, pasitarusi su
tais regionais, patvirtina kiekvienam iš tų regionų taikytiną
invazinių svetimų rūšių sąrašą. 3. Į 2 dalyje nurodytus
sąrašus įtrauktoms rūšims atitinkamuose atokiausiuose regionuose
taikomi 7, 8, 11 ir 13–17 straipsniai. 4. Valstybės narės
nedelsdamos praneša Komisijai apie 2 dalyje nurodytus sąrašus ir visus
jų atnaujinimus, taip pat apie tai informuoja kitas valstybes nares. II skyrius
Prevencija 7 straipsnis
Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių draudimas 1. Į 4 straipsnio 1 dalyje
nurodytą sąrašą įtrauktos rūšys negali būti
apgalvotai: (a)
įvežamos į Sąjungos teritoriją
arba vežamos per ją; (b)
dauginamos; (c)
vežamos, išskyrus atvejus, kai rūšys vežamos
į objektą likviduoti; (d)
pateikiamos rinkai; (e)
naudojamos arba mainomos; (f)
laikomos arba auginamos, įskaitant
laikymą uždaroje aplinkoje; (g)
paleidžiamos į aplinką. 2. Valstybės narės pagal
11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas užkerta kelią neapgalvotai
Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių
introdukcijai. 8 straipsnis
Mokslinių tyrimų ir išsaugojimo ex situ veiklos leidimai 1. Nukrypdamos nuo 7 straipsnio 1
dalies a, b, c, e ir f punktuose išvardytų draudimų, valstybės
narės nustato leidimų sistemą, pagal kurią mokslinius
tyrimus ar išsaugojimo ex situ veiklą turinčioms teisę
vykdyti įstaigoms būtų leidžiama vykdyti tokią veiklą
Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių atžvilgiu. 2. Valstybės narės
įgalioja atitinkamas kompetentingas institucijas išduoti 1 dalyje
nurodytus leidimus uždaroje aplinkoje vykdyti veiklą,
atitinkančią visas šias sąlygas: (a)
Sąjungos svarbos invazinės svetimos
rūšys laikomos ir naudojamos uždaruose objektuose, kaip nurodyta 3 dalyje;
(b)
veiklą vykdo darbuotojai, turintys
kompetentingų institucijų nurodytą mokslinę ir
techninę kvalifikaciją; (c)
į uždarus objektus įvažiuojančios ir
iš jų išvažiuojančios transporto priemonės turi
kompetentingų institucijų suteiktą leidimą; nustatomos
sąlygos, kuriomis iš tų transporto priemonių invazinės
svetimos rūšys negalėtų ištrūkti į laisvę; (d)
jei tai gyvūnų invazinės svetimos
rūšys, tie gyvūnai, kur įmanoma, pažymimi; (e)
ištrūkimo į laisvę, plitimo ar
perkėlimo rizika yra veiksmingai valdoma, atsižvelgiant į
rūšių tapatumą, biologiją ir plitimo būdus,
numatomą veiklą ir uždarą objektą, sąveiką su
aplinka ir kitus veiksnius, susijusius su atitinkamos rūšies keliama rizika;
(f)
parengiamas nuolatinės priežiūros ir
veikimo nenumatytais atvejais planas, kad būtų žinoma, kaip elgtis
organizmams ištrūkus į laisvę ar paplitus, įskaitant
likvidavimo planą; (g)
1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik dėl
tokio skaičiaus rūšių ir egzempliorių, koks reikalingas
atitinkamiems moksliniams tyrimams ir išsaugojimo ex situ veiklai ir
neviršija atitinkamo uždaro objekto pajėgumo. Leidimui taikomi
apribojimai, būtini siekiant sušvelninti atitinkamų rūšių ištrūkimo
į laisvę ar plitimo riziką. Leidimas prie invazinių
svetimų rūšių, dėl kurių jis išduotas, pridedamas
visada, kai jos yra laikomos, įvežamos į Sąjungą ir per
ją vežamos. 3. Laikoma, kad egzemplioriai
yra laikomi uždarame objekte, jei tenkinamos šios sąlygos: (a)
jie yra fiziškai izoliuoti ir negali ištrūkti į
laisvę arba plisti, arba būti perkelti iš objekto, kuriame yra
laikomi, leidimo neturinčių asmenų; valymo ir aptarnavimo
protokolais užtikrinama, kad jokie egzemplioriai ar galinčios daugintis
dalys neištrūktų į laisvę, neplistų ir
negalėtų būti perkelti (-os) leidimo neturinčių
asmenų; (b)
jie perkeliami iš objekto, jų atsikratoma arba
jie sunaikinami taip, kad negalėtų veistis ar daugintis už to objekto
ribų. 4. Teikdama paraišką gauti
leidimą, įstaiga pateikia visus reikalingus įrodymus, kuriais
remdamasi kompetentinga institucija galėtų vertinti, ar tenkinamos 2
ir 3 dalyse nurodytos sąlygos. 9 straipsnis
Neatidėliotinos priemonės 1. Jei valstybė narė
turi invazinių svetimų rūšių, kurios nėra
įtrauktos į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą,
tačiau kurios, kaip remdamosi preliminariais moksliniais įrodymais nustatė
kompetentingos institucijos, veikiausiai atitinka 4 straipsnio 2 dalyje
išdėstytus kriterijus, buvimo arba didelio jų patekimo į jos
teritoriją pavojaus įrodymų, ji gali nedelsdama imtis
neatidėliotinų priemonių, t. y. nustatyti bet kurį iš 7
straipsnio 1 dalyje nurodytų draudimų. 2. Savo valstybės
teritorijoje imdamasi taikyti neatidėliotinas priemones, t. y.
taikydama 7 straipsnio 1 dalies a, c arba d punktą, valstybė
narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms
apie pritaikytas priemones ir pateikia tas priemones pateisinančius
įrodymus. 3. Tokia valstybė narė
neatidėliodama, atsižvelgdama į turimą techninę ir
mokslinę informaciją ir bet kuriuo atveju – per 24 mėnesius nuo
sprendimo taikyti neatidėliotinas priemones priėmimo dienos, pagal 5
straipsnį atlieka tų rūšių, dėl kurių imtasi
neatidėliotinų priemonių, rizikos vertinimą, kuriuo
siekiama išsiaiškinti, ar tas rūšis reikia įtraukti į 4
straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą. 4. Jei Komisija gauna 2 dalyje
nurodytą pranešimą arba turi kitų invazinės svetimos
rūšies, kuri nėra įtraukta į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą
sąrašą, tačiau kuri veikiausiai atitinka 4 straipsnio 2 dalyje
išdėstytus kriterijus, buvimo arba didelio jos patekimo į
Sąjungą pavojaus įrodymų, remdamasi preliminariais moksliniais
įrodymais ji įgyvendinimo aktu nustato, ar tikėtina, kad ta
rūšis atitinka minėtus kriterijus, ir, atsižvelgdama į tos
rūšies keliamą riziką, tam tikram laikui patvirtina Sąjungos
lygmens neatidėliotinas priemones, t. y. taiko bet kurį iš 7
straipsnio 1 dalyje nurodytų draudimų, jei nustato, kad 4 straipsnio 2
dalyje išdėstyti kriterijai veikiausiai yra tenkinami. Tie
įgyvendinimo aktai priimami pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą
nagrinėjimo procedūrą. 5. Jei numatyta 4 dalyje
nurodytuose įgyvendinimo aktuose, pagal 1 dalį valstybių
narių taikomos priemonės yra panaikinamos arba iš dalies
keičiamos. 6. Neatidėliotinas
priemones taikanti valstybė narė gali ir toliau jas taikyti, kol bus
priimtas įgyvendinimo aktas, kuriuo pagal 4 dalį patvirtinamos Sąjungos
lygmens neatidėliotinos priemonės arba kuriuo, remiantis atitinkamos
valstybės narės pagal 3 dalį atliktu rizikos vertinimu,
rūšis įtraukiama į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą
sąrašą. 10 straipsnis
Apgalvoto valstybių narių svarbos
invazinių svetimų rūšių paleidimo apribojimai 1. Valstybės narės
draudžia apgalvotai paleisti į aplinką, t. y. imtis
veiksmų, kuriais organizmas patenka į aplinką, nesvarbu, kokiu
tikslu tai būtų daroma, kai nesiimama priemonių,
būtinų siekiant užkirsti kelią invazinių svetimų
rūšių, kitų nei Sąjungos svarbos invazinės svetimos
rūšys, ištrūkimui į laisvę ir plitimui, jei remdamosi
moksliniais įrodymais valstybės narės mano, kad dėl tų
rūšių paleidimo ir plitimo daromas neigiamas poveikis, net jei jis
tiksliai nenustatytas, yra svarbus jų valstybės teritorijoje (toliau
– valstybių narių svarbos invazinės svetimos rūšys). 2. Valstybės narės
informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie rūšis, kurias jos
laiko valstybių narių svarbos invazinėmis svetimomis
rūšimis. 3. Valstybių narių
kompetentingos institucijos gali išduoti leidimus tam tikrais atvejais apgalvotai
paleisti valstybių narių svarbos invazines svetimas rūšis, jei
visapusiškai tenkinamos šios sąlygos: (a)
nėra jokių kitų, neinvazinių,
rūšių, kurios gali būti naudojamos siekiant panašios naudos; (b)
konkrečios rūšies paleidimo nauda yra
išskirtinai didelė, palyginti su galimos žalos rizika; (c)
siekiant kuo labiau sumažinti poveikį
biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, taip pat žmonių
sveikatai ir ekonomikai, paleidžiant konkrečią rūšį bus
taikomos rizikos švelninimo priemonės; (d)
vykdoma tinkama priežiūra ir, siekiant
likviduoti konkrečią rūšį, parengiamas veikimo nenumatytais
atvejais planas, taikytinas kompetentingoms institucijoms nusprendus, kad tos
rūšies daroma žala yra nepriimtina. 4. Leidimai introdukuoti
svetimas rūšis siekiant jas panaudoti akvakultūroje išduodami
vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 708/2007 nuostatomis. 11 straipsnis
Veiksmų planai dėl invazinių svetimų rūšių patekimo
kelių 1. Vėliausiai iki [18
mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą
įrašyti] valstybės narės atlieka išsamią invazinių
svetimų rūšių neapgalvotos introdukcijos ir plitimo kelių
jų teritorijoje analizę ir nustato patekimo kelius, kurių
atžvilgiu veiksmų reikia imtis pirmiausia (toliau – prioritetiniai
patekimo keliai) dėl tais keliais į Sąjungą
patenkančių tokių rūšių kiekio arba jų daromos
žalos. Imdamosi šių veiksmų valstybės narės daugiausia
dėmesio skiria visų pirma Sąjungos svarbos invazinių
svetimų rūšių introdukcijos kelių analizei. 2. Vėliausiai iki [3
metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti]
kiekviena valstybė narė parengia ir įgyvendina veiksmų
planą, skirtą prioritetiniams patekimo keliams, kuriuos ji
nustatė pagal 1 dalį. Tame veiksmų plane nustatomas veiksmų
tvarkaraštis ir apibūdinamos priemonės, kurias numatoma patvirtinti prioritetinių
patekimo kelių klausimui spręsti ir siekiant užkirsti kelią
neapgalvotai invazinių svetimų rūšių introdukcijai ir
plitimui Sąjungoje į aplinką arba aplinkoje. 3. 2 dalyje nurodytame
veiksmų plane nurodomos priemonės, parengtos remiantis
sąnaudų ir naudos analize; būtinos bent šios priemonės: (a)
informuotumo didinimo priemonės; (b)
reguliavimo priemonės, skirtos kuo labiau
mažinti prekių, taip pat transporto priemonių ir įrangos
užterštumą invazinėmis svetimomis rūšimis, įskaitant
priemones, kuriomis sprendžiamas invazinių svetimų rūšių
įvežimo iš trečiųjų šalių klausimas; (c)
reguliavimo priemonės, skirtos tinkamiems
patikrinimams Sąjungos pasienyje, kitiems nei pagal 13 straipsnį
vykdoma oficiali kontrolė, užtikrinti; (d)
Tarptautinėje konvencijoje dėl laivuose
naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų tvarkymo ir
kontrolės numatytos priemonės. 4. Pagal 2 dalį parengtas
veiksmų planas nedelsiant perduodamas Komisijai. Kas ketverius metus nuo
paskutinio perdavimo valstybės narės tą veiksmų planą
peržiūri ir vėl jį perduoda Komisijai. III skyrius
Ankstyvas aptikimas ir skubus likvidavimas 12 straipsnis
Priežiūros sistema 1. Vėliausiai iki [18 mėnesių
nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti] valstybės
narės pasirūpina, kad veiktų oficiali priežiūros sistema,
kurioje būtų kaupiami ir įrašomi invazinių svetimų
rūšių atsiradimo aplinkoje duomenys, surinkti atliekant tyrimus,
vykdant stebėseną ir kitaip, siekiant užkirsti kelią
invazinių svetimų rūšių plitimui Sąjungoje. 2. 1 dalyje nurodyta
priežiūros sistema: (a)
taikoma valstybių narių teritorijoje
siekiant nustatyti naujų ir jau įsikūrusių Sąjungos
svarbos invazinių svetimų rūšių buvimą ir
paplitimą; (b)
taikoma jūrų vandenyse, kaip
apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 1 dalyje; (c)
yra pakankamai dinamiška, kad leistų skubiai
nustatyti Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių,
apie kurių buvimą anksčiau nebuvo žinoma, atsiradimą
konkrečios teritorijos ar teritorijos dalies aplinkoje; (d)
panaudoja informaciją, kurią teikia
esamos priežiūros ir stebėsenos sistemos, kaip išdėstyta
Direktyvos 92/43/EEB 11 straipsnyje, Direktyvos 2008/56/EB 11 straipsnyje ir
Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnyje. 13 straipsnis Oficiali kontrolė Sąjungos pasienyje 1. Vėliausiai iki [12 mėnesių
nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti] valstybės
narės pasirūpina, kad struktūros, atsakingos už oficialios
į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir augalų,
įskaitant jų sėklas, kiaušinius ar auginius, kontrolės,
reikalingos siekiant užkirsti kelią apgalvotai Sąjungos svarbos
invazinių svetimų rūšių introdukcijai, vykdymą,
nepriekaištingai veiktų. 2. Valstybių narių
valdžios institucijos Sąjungos pasienyje vykdo oficialią į
Sąjungą įvežamų 1 dalyje nurodytų prekių
kontrolę ir tikrina, ar tenkinamas kuris nors iš šių reikalavimų:
(a)
vežamos prekės nėra įtrauktos į
4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą; (b)
8 straipsnyje nurodyti leidimai yra galiojantys. 3. 2 dalyje nurodyti dokumentų,
tapatumo ir, prireikus, fiziniai patikrinimai atliekami: (a)
Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [dėl
oficialios kontrolės COM(2013) 265] 57 straipsnyje nurodytuose
pasienio kontrolės postuose, jei vežamos 1 dalyje nurodytos prekės,
kurios patenka į to reglamento 45 straipsnio taikymo sritį ir kurioms
taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose; šiuo atveju tai
atlikti valstybės narės įpareigoja Reglamento (ES)
Nr. XXX/XXXX [dėl oficialios kontrolės COM(2013) 265] 3
straipsnyje numatytas kompetentingas institucijas; (b)
patekimo į Bendrijos muitinės
teritoriją punkte, jei vežamos 1 dalyje nurodytos prekės, kurios
nepatenka į Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [dėl oficialios kontrolės
COM(2013) 265] 45 straipsnio taikymo sritį arba kurioms pagal to
paties reglamento 46 straipsnį netaikoma oficiali kontrolė pasienio
kontrolės postuose; šiuo atveju valstybės narės įpareigoja muitinės
įstaigas tikrinti tokias prekes pagal visas muitinės procedūras.
4. Už pasienio kontrolės
vykdymą atsakingos institucijos taip pat įpareigojamos areštuoti ir konfiskuoti
organizmus, jei netenkinami 2 dalyje nustatyti reikalavimai. Jei organizmai
konfiskuojami, juos saugoti pavedama už šio reglamento taikymą atsakingai
kompetentingai institucijai. Konkrečias funkcijas valstybės
narės gali suteikti kitoms institucijoms. 5. Registruojant
vykdytos oficialios kontrolės išvadas ir priimant visus jomis
pagrįstus sprendimus, įskaitant sprendimą siuntą pripažinti
netinkama, atsižvelgiama į tai, ar tenkinami 2 dalies a ir b punktuose nustatyti
reikalavimai. 6. Valstybės narės
vykdo procedūras, skirtas informacijos apie atvykstančias siuntas
mainams ir veiksmingam ir našiam visų dalyvaujančių
institucijų ir siuntos operatoriaus veiksmų koordinavimui ir jų
bendradarbiavimui atliekant 2 dalyje nurodytus patikrinimus užtikrinti. 7. Valstybės narės
parengia gaires ir mokymo programas, kad bendradarbiaujant visoms
institucijoms, dalyvaujančioms atliekant 2 dalyje nurodytus patikrinimus,
būtų lengviau nustatyti ir aptikti Sąjungos svarbos invazines
svetimas rūšis. Į muitinės įstaigoms skirtas mokymo
programas įtraukiama informacija apie tai, kaip pildyti bendrąjį
administracinį dokumentą, kurio pagrindu rengiama muitinės deklaracija. 14 straipsnis
Pranešimai apie ankstyvą aptikimą 1. Valstybės narės
naudojasi pagal 12 straipsnį įdiegta priežiūros sistema ir
informacija, surinkta vykdant 13 straipsnyje numatytą oficialią
kontrolę, ir taip prisideda prie ankstyvo Sąjungos svarbos
invazinių svetimų rūšių patekimo arba buvimo aptikimo. 2. Valstybės narės
nedelsdamos Komisijai raštu praneša apie ankstyvą Sąjungos svarbos
invazinių svetimų rūšių buvimo aptikimą ir informuoja
kitas valstybes nares; konkrečiai kalbant, pranešama apie: (a)
į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą
sąrašą įtrauktų rūšių, apie kurių
buvimą jų teritorijoje arba teritorijos dalyje anksčiau nebuvo
žinoma, atsiradimą jų teritorijoje arba teritorijos dalyje; (b)
į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą
sąrašą įtrauktų rūšių, kurios, kaip pranešta,
buvo likviduotos, pakartotinį atsiradimą jų teritorijoje arba
teritorijos dalyje. 15 straipsnis
Skubus likvidavimas ankstyvuoju invazijos etapu 1. Ankstyvo aptikimo atveju tris
mėnesius nuo 14 straipsnyje nurodyto pranešimo apie ankstyvą
aptikimą perdavimo valstybės narės taiko likvidavimo priemones,
praneša apie tas priemones Komisijai ir informuoja kitas valstybes nares. 2. Taikydamos likvidavimo
priemones valstybės narės užtikrina, kad taikomi metodai
būtų veiksmingi siekiant visiškai ir ilgam laikui pašalinti
konkrečios invazinės svetimos rūšies populiaciją ir kad
juos taikant būtų deramai atsižvelgiama į poveikį
žmonių sveikatai ir ekonomikai ir užtikrinama, kad tiksliniai gyvūnai
be reikalo nepatirtų skausmo, streso ar kančių. 3. Be to, 12 straipsnyje
numatyta priežiūros sistema sukuriama ir naudojama likvidavimo
veiksmingumui stebėti. 4. Likvidavusios Sąjungos
svarbos invazinės svetimos rūšies populiaciją, valstybės
narės apie tai praneša Komisijai ir informuoja kitas valstybes nares. 5. Valstybės narės
informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares ir apie taikytų
priemonių veiksmingumą. 16 straipsnis
Skubaus likvidavimo prievolės išimtys 1. Valstybės narės
gali pateikti Komisijai paraišką taikyti prievolės imtis 15
straipsnyje nurodytų likvidavimo priemonių išimtį dėl
Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių, dėl kurių
pateiktas 14 straipsnyje nurodytas pranešimas apie ankstyvą aptikimą.
2. Paraiškos taikyti išimtis
grindžiamos tvirtais moksliniais įrodymais ir pateikiamos tik jei tenkinamos
šios sąlygos: (a)
įrodyta, kad likviduoti būtų
techniškai nepagrįsta, nes prieinami likvidavimo metodai negali būti
taikomi aplinkoje, kurioje rūšys įsiveisusios; (b)
remiantis turimais pakankamai patikimais duomenimis
atlikta sąnaudų ir naudos analizė rodo, kad sąnaudos
ilgainiui bus išskirtinai didelės ir neproporcingos, palyginti su
likvidavimo nauda; (c)
likvidavimo metodai neprieinami arba prieinami, bet
daro labai didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba
aplinkai. 3. Valstybės narės
teikia Komisijai deramai pagrįstas paraiškas taikyti išimtį ir prie
jų prideda 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytus įrodymus. 4. Komisija įgyvendinimo
aktais pagal 6 dalį nusprendžia patvirtinti arba atmesti 3 dalyje
nurodytą paraišką. 5. Tie įgyvendinimo aktai
priimami pagal 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. 6. Valstybės narės
užtikrina, kad, siekiant užkirsti kelią tolesniam rūšių
plitimui, kol bus priimtas įgyvendinimo sprendimas dėl išimties pagal
3 dalį, būtų taikomos izoliavimo priemonės. 7. Jei suteikiamas leidimas
taikyti prievolės imtis likvidavimo priemonių išimtį,
atitinkamai rūšiai taikomos 17 straipsnyje nurodytos valdymo
priemonės. Jei paraiška taikyti išimtį atmetama, atitinkama
valstybė narė nedelsdama taiko 15 straipsnyje nurodytas likvidavimo
priemones. IV skyrius
Labai paplitusių invazinių svetimų rūšių
valdymas 17 straipsnis
Valdymo priemonės 1. Per 12 mėnesių nuo
invazinės svetimos rūšies įtraukimo į 4 straipsnio 1 dalyje
nurodytą sąrašą valstybės narės parengia valdymo
priemones, skirtas toms Sąjungos svarbos invazinėms svetimoms
rūšims, kurios, kaip nustatė valstybės narės, jų
teritorijoje yra labai paplitusios, kad jų poveikis biologinei
įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, žmonių sveikatai ir
ekonomikai būtų kuo labiau sumažintas. Tokios valdymo priemonės
grindžiamos sąnaudų ir naudos analize, taip pat apima 18 straipsnyje
nurodytas atkūrimo priemones. 2. Valdymo priemones sudaro
fiziniai, cheminiai arba biologiniai veiksmai, kuriais siekiama invazinės svetimos
rūšies populiaciją likviduoti, kontroliuoti arba izoliuoti. Prireikus
valdymo priemonės apima priimančiajai ekosistemai taikomus veiksmus,
kuriais siekiama didinti tos ekosistemos atsparumą dabartinėms ir
būsimoms invazijoms. 3. Taikydamos valdymo priemones
valstybės narės užtikrina, kad taikant konkrečius metodus
būtų deramai atsižvelgiama į poveikį žmonių sveikatai
ir ekonomikai ir kad tiksliniai gyvūnai be reikalo nepatirtų skausmo,
streso ar kančių. 4. 12 straipsnyje numatyta
priežiūros sistema sukuriama ir naudojama stebėti, kiek likvidavimo,
populiacijos kontrolės ar izoliavimo priemonės yra veiksmingos siekiant
kuo labiau sumažinti poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemų
funkcijoms, žmonių sveikatai ar ekonomikai. 5. Jei kyla didelė rizika,
kad Sąjungos svarbos invazinė svetima rūšis išplis į
kaimyninę valstybę narę, valstybė narė, kurioje ta
rūšis yra labai paplitusi, nedelsdama apie tai praneša tai kaimyninei
valstybei narei ir Komisijai. Prireikus atitinkamos valstybės narės
nustato bendrai suderintas valdymo priemones. Jei plintanti rūšis gali
paveikti ir trečiąsias valstybes, paveiktoji valstybė narė
sprendžia, ar reikia apie tai informuoti atitinkamas trečiąsias valstybes. 18 straipsnis
Pažeistų ekosistemų atkūrimas 1. Valstybės narės
imasi proporcingų atkūrimo priemonių, kad padėtų
Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių nualintai,
pažeistai arba sunaikintai ekosistemai atsikurti. 2. 1 dalyje nurodytos
atkūrimo priemonės apima bent: (a)
priemones, kuriomis siekiama didinti sutrikdytos
ekosistemos pajėgumą būti atspariai trikdymo poveikiui, jį
absorbuoti, prie jo prisitaikyti ir po tokio poveikio atsikurti; (b)
priemones, kuriomis siekiama užtikrinti
pakartotinės invazijos prevenciją įvykdžius likvidavimo
operaciją. V skyrius
Baigiamosios nuostatos 19 straipsnis
Ataskaitų teikimas 1. Vėliausiai iki [treji
metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos – datą įrašyti]
ir toliau kas ketverius metus valstybės narės perduoda Komisijai tokią
atnaujintą informaciją: (a)
pagal 12 straipsnį veikiančios
priežiūros sistemos ir pagal 13 straipsnį veikiančios oficialios
kontrolės sistemos, skirtos į Sąjungą patenkančioms
svetimoms rūšims, aprašymą; (b)
jų teritorijoje esančių
Sąjungos svarbos invazinių svetimų rūšių paplitimo
duomenis; (c)
informaciją apie rūšis, pagal 10
straipsnio 1 dalį laikomas valstybių narių svarbos
invazinėmis svetimomis rūšimis; (d)
11 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmų
planą; (e)
sudėtinę informaciją apie tai, kaip
visoje valstybės teritorijoje pagal 15 straipsnį taikomos likvidavimo
priemonės ir 17 straipsnyje numatytos valdymo priemonės, taip pat
tai, ar jos veiksmingos; (f)
8 straipsnyje nurodytų leidimų formą. 2. Valstybės narės
praneša Komisijai ir kitas valstybes nares informuoja apie tai, kurios
kompetentingos institucijos yra atsakingos už šio reglamento taikymą. 3. Per 5 metus nuo [priėmimo
data] Komisija įvertina dabartinio reglamento veiksmingumą,
įskaitant 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, 11
straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmų planus, priežiūros
sistemą, pasienio patikrinimus, likvidavimo prievolę ir valdymo
prievoles, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai; prie
ataskaitos Komisija gali pridėti pasiūlymų šį
reglamentą iš dalies pakeisti, įskaitant 4 straipsnio 1 dalyje
nurodyto sąrašo pakeitimus. 20 straipsnis
Pagalbinė informacijos priemonė 1. Komisija laipsniškai sukuria pagalbinę
informacijos priemonę, reikalingą tam, kad būtų lengviau
taikyti šį reglamentą. 2. Pradiniu etapu sistemą
sudaro pagalbinė duomenų priemonė, susiejanti esamas
invazinių svetimų rūšių duomenų sistemas; siekiant,
kad teikti ataskaitas pagal 19 straipsnį būtų lengviau,
ypač daug dėmesio skiriama informacijai apie Sąjungos svarbos
invazines svetimas rūšis. 3. Antruoju etapu 2 dalyje
nurodytoji pagalbinė duomenų priemonė padės Komisijai
tvarkyti atitinkamus 14 straipsnio 2 dalyje reikalaujamus pranešimus. 4. Trečiuoju etapu 2 dalyje
nurodytoji pagalbinė duomenų priemonė padės keistis informacija
apie kitus šio reglamento taikymo aspektus. 21 straipsnis
Visuomenės dalyvavimas 1. Kai pagal 11 straipsnį
rengiami veiksmų planai ir pagal 17 straipsnį rengiamos
priemonės, valstybės narės užtikrina, kad visuomenei laiku ir
veiksmingai būtų suteikiama galimybė dalyvauti rengiant,
keičiant ar peržiūrint tuos planus ir priemones, tuo tikslu naudojantis
valstybių narių pagal Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio 3 dalies
antrą pastraipą jau nustatytomis priemonėmis. 22 straipsnis
Komitetas 1. Komisijai padeda komitetas. Tas
komitetas – tai Reglamente (ES) Nr. 182/2011[23] apibrėžtas komitetas. 2. Kai daroma nuoroda į
šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 23 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis
sąlygomis. 2. 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti
deleguotieji įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo šio
reglamento įsigaliojimo dienos. 3. 5 straipsnio 2 dalyje
nurodytus deleguotuosius įgaliojimus Europos Parlamentas arba Taryba gali
bet kada atšaukti. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo
nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius
aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame
nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių
deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Apie priimtą deleguotąjį
aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir
Tarybai. 5. Pagal 5 straipsnio 2 dalį
priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tada, jeigu per du
mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį
aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia
prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos
Parlamentas, ir Taryba Komisijai praneša, kad prieštaravimų nereikš.
Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem
mėnesiais. 24 straipsnis
Administracinės priemonės ir sankcijos 1. Valstybės narės
parengia administracinių priemonių ir sankcijų, taikomų už
šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles. Valstybės narės
imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios
taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi
būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. 25 straipsnis
Teisė taikyti sankcijas 1. Kompetentingos institucijos
turi teisę visiems šio reglamento nesilaikantiems fiziniams arba
juridiniams asmenims taikyti administracines priemones ir sankcijas. 2. Nepažeisdamos savo
priežiūros įgaliojimų, kompetentingos institucijos turi
teisę taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas: (a)
nurodyti už pažeidimą atsakingam fiziniam arba
juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimo veiksmus ir nemėginti kartoti
tokių veiksmų; (b)
nurodyti konfiskuoti konkrečias
reikalavimų neatitinkančias Sąjungos svarbos invazines svetimas
rūšis; (c)
nustatyti laikiną veiklos draudimą; (d)
visam laikui panaikinti veiklos leidimą; (e)
taikyti pinigines administracines sankcijas; (f)
nurodyti fiziniam arba juridiniam asmeniui imtis
taisomųjų priemonių. 3. Spręsdamos dėl
administracinių priemonių ir sankcijų rūšies,
kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes,
t. y.: (a)
pažeidimo sunkumą ir trukmę; (b)
už invaziją atsakingo asmens įsitraukimo
laipsnį; (c)
naudą, kurią dėl pažeidimo gauna
fizinis arba juridinis asmuo; (d)
dėl pažeidimo padarytą žalą
aplinkai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą; (e)
atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentingomis
institucijomis lygį; (f)
ankstesnius atsakingo asmens padarytus pažeidimus. 4. Valstybės narės
užtikrina, kad dėl kompetentingų institucijų pagal šį
straipsnį priimtų sprendimų galėtų būti teikiamas
apeliacinis skundas. 26 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės nekomerciniams savininkams 1. Nukrypstant nuo 7 straipsnio 1
dalies c ir f punktų, ne komerciniais tikslais laikomų į 4
straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų
rūšių gyvūnų augintinių savininkams leidžiama tuos
gyvūnus laikyti iki natūralios tų gyvūnų gyvenimo
pabaigos, jei tenkinamos šios sąlygos: (a)
egzemplioriai buvo laikomi prieš juos
įtraukiant į 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą; (b)
egzemplioriai yra laikomi uždaroje aplinkoje ir yra
taikomos visos tinkamos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad tie
gyvūnai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę. 2. Naudodamos informuotumo didinimo
priemones ir taikydamos valstybių narių parengtas mokymo programas, kompetentingos
institucijos informuoja nekomercinius savininkus apie riziką, galimą
laikant 1 dalyje nurodytus egzempliorius, ir priemones, kurių reikia imtis
siekiant kuo labiau sumažinti tų gyvūnų dauginimosi ar ištrūkimo
į laisvę riziką. 3. Jei nekomerciniai savininkai
negali užtikrinti, kad 1 dalyje išdėstytos sąlygos būtų
tenkinamos, valstybės narės jiems pasiūlo galimybę
perleisti savo egzempliorius ir deramai rūpinasi taip perimtų
gyvūnų gerove. 27 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl komercinių išteklių 1. Komercinių
invazinių svetimų rūšių egzempliorių išteklių,
įgytų prieš tas rūšis įtraukiant į 4 straipsnio 1
dalyje nurodytą sąrašą, turėtojams leidžiama iki dvejų
metų nuo rūšies įtraukimo į tą sąrašą
laikyti ir vežti tų rūšių gyvus egzempliorius arba
galinčias daugintis jų dalis, siekiant juos (jas) parduoti arba perduoti
8 straipsnyje nurodytoms mokslinių tyrimų arba išsaugojimo ex situ
įstaigoms, jei egzemplioriai laikomi ir vežami uždaroje aplinkoje ir jei
taikomos visos tinkamos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad tie
gyvūnai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę,
arba paskersti juos, siekiant sunaikinti jų išteklius. 2. Jei pagal Reglamento (EB)
Nr. 708/2007 6 straipsnį leidimas išduotas dėl akvakultūros
rūšies, kuri vėliau įtraukta į Sąjungos svarbos
invazinių svetimų rūšių sąrašą, o leidimo
galiojimo trukmė viršija 1 dalyje nurodytą laikotarpį,
atitinkama valstybė narė iki baigiantis 1 dalyje nurodytam
laikotarpiui pagal Reglamento (EB) Nr. 708/2007 12 straipsnį tą
leidimą panaikina. 28 straipsnis
Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja [sausio
1 d. arba liepos 1 d.] po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Šis
reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse
narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas Supaprastinta finansinė pažyma Pasiūlymo projekto pavadinimas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl invazinių
svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo Susijusi (-os) politikos sritis (-ys) ir
veiklos rūšis (-ys): 07 antraštinė dalis: Aplinka 07 01 02 Išorės personalas ir kitos aplinkos politikos srities
valdymo išlaidos Teisinis pagrindas ¨ Administracinis
savarankiškumas X kita SESV 192 straipsnio 1 dalis Aprašymas ir pagrindas: Invazinės svetimos rūšys (ISR) – tai rūšys, kurios
dėl žmogaus veiklos įveikia ekologines kliūtis ir patenka už
savo natūralaus paplitimo ribų, įsiveisia ir taip paplinta savo
naujoje vietoje, kad tai neigiamai veikia biologinę įvairovę,
žmonių sveikatą ir ekonomiką. ISR – svarbi biologinės
įvairovės nykimo priežastis, be to, jos padaro socialinės ir
ekonominės žalos, todėl nuo jų labai svarbu apsisaugoti norint
pasiekti ES tikslą iki 2020 m. sustabdyti biologinės
įvairovės nykimą. Be to, apskaičiuota, kad kasmet ES
patiriama 12 mlrd. EUR su ISR susijusių išlaidų – nuostolių
ir kontrolės išlaidų. Šiuo siūlomu reglamentu siekiama sukurti
ES sistemą siekiant išvengti, mažinti ir švelninti neigiamus ISR
padarinius biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms bei
sumažinti socialinę ir ekonominę žalą. Prieš tam tikras ISR
valstybės narės jau imasi veiksmų, tačiau tie veiksmai yra
daugiausia reaguojamojo pobūdžio – bandoma sumažinti jau padarytą
žalą neteikiant pakankamai dėmesio prevencijai arba naujų
grėsmių aptikimui bei reagavimui į jas. Pastangos yra padrikos,
neapima visos ES ir dažnai prastai koordinuotos, todėl ir ne tokios
veiksmingos. Šiuo metu nėra išsamios ES teisinės sistemos ISR
klausimui spręsti. Šiuo reglamento projektu siekiama šią politikos
spragą užpildyti. Tai atitinka ES tarptautinius įsipareigojimus pagal
Biologinės įvairovės konvenciją. Trukmė ir numatomas finansinis poveikis: Taikymo laikotarpis ¨ Laikino galiojimo
pasiūlymas: galioja nuo [data] iki [data] X Neriboto galiojimo pasiūlymas:
galioja nuo [numatoma nuo 2015 m., bus patikslinta] Numatomas poveikis biudžetui: Pasiūlymo projektu numatoma: ¨ sutaupyti lėšų X papildomos
išlaidos (jei taip, nurodykite susijusios daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorijas): 2014–2020 m. DFP 5 išlaidų
kategorija Trečiųjų šalių
įnašai reglamento projektui finansuoti Pasiūlyme nenumatyta bendro su
trečiosiomis šalimis finansavimo Duomenų išaiškinimas: Įgyvendinant šio reglamento projektą bus reikalingas
komitetas. Remiantis kitų panašių komitetų veiklos išlaidomis,
prognozuojamos tokios išlaidos pagal 07 01 02 11 03 išlaidų
kategoriją – Komitetai (žr. toliau pateiktą lentelę): - posėdžiai per metus - po 1 atstovą iš kiekvienos VN - didžiausios su vienu posėdžiu susijusios kelionės ir
pragyvenimo išlaidos – po 800 EUR kiekvienai VN. Kasmet tai kainuotų Komisijai apie 80 000 EUR. Atitiktis dabartinei daugiametei finansinei
programai: X Pasiūlymas atitinka esamą
finansinį programavimą. ¨ Įgyvendinant pasiūlymą, reikės pakeisti
atitinkamą daugiametės finansinės programos išlaidų
kategoriją. ¨ Įgyvendinant pasiūlymą reikės taikyti
lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą[24]. Taupymo arba papildomų išlaidų poveikis
išteklių paskirstymui: ¨ Reikiamus išteklius galima surinkti perskirsčius darbo
vietas departamentų viduje. X Reikiami ištekliai šiam (šiems)
departamentui (-ams) jau paskirti. ¨ Reikiamų išteklių būtų prašoma per kitą
asignavimų skyrimo procedūrą. Reikiami žmogiškieji ir administraciniai
ištekliai bus rasti šiuos veiksmus jau valdančiame generaliniame
direktorate. Jiems padės personalas, jau susietas su šio reglamento
projekto įgyvendinimu. Pagrindinės paskirtų pareigūnų
užduotys bus: organizuoti komiteto darbą, palaikyti ryšius su
valstybėmis narėmis, koordinuoti veiklą su Jungtiniu tyrimų
centru (JTC) ir apskritai padėti tinkamai įgyvendinti šį
siūlomą reglamentą. Sistema sudaryta taip, kad būtų
pasitelkiami ištekliai ir specialistai iš įvairių Komisijos
tarnybų, todėl specialiai jai bus galima skirti mažiau personalo
išteklių. Pavyzdžiui, įgyvendinant ISR politiką bus naudingas su
EASIN projektu[25]
dirbančių JTC darbuotojų įnašas, taip pat kitų
Komisijos tarnybų ir agentūrų specialistų,
dirbančių su ISR politika susijusiose srityse (visų pirma,
Europos aplinkos agentūra paskyrė ISR srities darbuotojų,
kuriuos bus galima pasitelkti įgyvendinant reglamentą), žinios.
Prireikus darbuotojai gali būti perskirstyti pagal asignavimus, kurie
atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriami pagal metinių
asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto
apribojimus. NUMATOMAS FINANSINIS POVEIKIS (sutaupytos
lėšos arba papildomos sąnaudos) ADMINISTRACINIAMS ASIGNAVIMAMS ARBA
ŽMOGIŠKIESIEMS IŠTEKLIAMS FTE – visos darbo
dienos ekvivalentas mln.
EUR (tūkstantųjų tikslumu) FTE, asmenys per metus || || || || || || || || Iš viso 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m. 5 Išlaidų kategorija || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || FTE || asign. || || Personalo plano etatai (pareigūnai ir (arba) laikini darbuotojai) 07 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || || 0,199* || || 0,199 || || 0,199 || || 0,199 || || 0,199 || || 0,199 || || 0,199 || || 1,393 07 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || || || || || || || || || Išorės personalas || XX 01 02 01 (visas biudžetas) || || 0,002** || || 0,002 || || 0,002 || || 0,002 || || 0,002 || || 0,002 || || 0,002 || || 0,014 07 01 02 02 (Delegacijos) || || || || || || || || || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || || || || || || || || || 5 išlaidų kategorijos tarpinė suma || || 0,201 || || 0,201 || || 0,201 || || 0,201 || || 0,201 || || 0,201 || || 0,201 || || 1,407 Neįtraukta į 5 išlaidų kategoriją || Personalo plano etatai (pareigūnai ir (arba) laikini darbuotojai) 07 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || || || || || || || || Išorės personalas XX 01 04 yy || || || || || || || || || || || || || || || || - būstinėje || || || || || || || || || || || || || || || || - atstovybėse || || || || || || || || || || || || || || || || 07 01 05 02 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || || || || || || || || 10 01 05 02 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || || || || || || || || || į 5 išlaidų kategoriją neįtrauktų išlaidų tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO || || 0,201 || || 0,201 || || 0,201 || || 0,201 || || 0,201 || || 0,201 || || 0,2014 || || 1 407 pirmiesiems 7 metams „Žmogiškųjų
išteklių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD
asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba)
perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš
papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos
pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant
į biudžeto apribojimus.“ *Į numatytus
asignavimus įtrauktas Aplinkos GD personalas, taip pat vienas FTE iš JTC. **Vidutinė
išmoka deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams Kiti administraciniai asignavimai mln.
EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || || || || || || IŠ VISO 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m. || 2021 m. 5 Išlaidų kategorija || || || || || || || || Būstinė || || || || || || || || 07 01 02 11 01 – Komandiruotės ir reprezentacinės išlaidos || || || || || || || || 07 01 02 11 02 – Konferencijų ir posėdžių išlaidos || || || || || || || || 07 01 02 11 03 – Komitetai || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,56 pirmiesiems 7 metams 07 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos || || || || || || || || 07 01 03 01 03 – IRT įranga[26] || || || || || || || || 07 01 03 01 04 – IRT paslaugos2 || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (jei reikia, nurodyti) || || || || || || || || Atstovybės || || || || || || || || 07 01 02 12 01 – Komandiruočių, konferencijų ir reprezentacinės išlaidos || || || || || || || || 07 01 02 12 02 – Tęstinis darbuotojų mokymas || || || || || || || || 07 01 03 02 01 – Įsigijimo, nuomos ir kitos susijusios išlaidos || || || || || || || || 07 01 03 02 02 Įranga, baldai, biuro reikmenys ir paslaugos || || || || || || || || 5 išlaidų kategorijos tarpinė suma || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,56 pirmiesiems 7 metams Neįtraukta į 5 išlaidų kategoriją || || || || || || || || 07 01 04 yy – Techninės ir administracinės pagalbos išlaidos (neįtraukiant išorės personalo) iš veiklai finansuoti skiriamų asignavimų (buvusios BA eilutės) || || || || || || || || - būstinėje || || || || || || || || - atstovybėse || || || || || || || || 07 01 05 03 - Kitos netiesioginių mokslinių tyrimų valdymo išlaidos || || || || || || || || 10 01 05 03 – Kitos tiesioginių mokslinių tyrimų valdymo išlaidos || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (jei reikia, nurodyti) || || || || || || || || į 5 išlaidų kategoriją neįtrauktų išlaidų tarpinė suma || || || || || || || || BENDRA SUMA || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,08 || 0,56 pirmiesiems 7 metams [1] http://www.acceptance.ec.europa.eu/environment/nature/invasivealien/docs/ias_discussion_paper.pdf. [2] Visos studijos paskelbtos adresu
http://ec.europa.eu/environment/nature/invasivealien/index_en.htm. [3] OL nuoroda. [4] OL nuoroda. [5] OL L 309, 1993 12 13,
p. 1. [6] OL L 38, 1982 2 10,
p. 1. [7] OL L 20, 2010 1 26,
p. 7. [8] OL L 206, 1992 7 22,
p. 7. [9] OL L 164, 2008 6 25,
p. 19. [10] OL L 327, 2000 12 22,
p. 1. [11] COM(2013) 260 final. [12] COM(2013) 267 final. [13] OL L 106, 2001 4 17,
p. 1. [14] OL L 168, 2007 6 28,
p. 1. [15] OL L 167, 2012 6 27,
p. 1. [16] OL L 309, 2009 11 24,
p. 1. [17] OL L 61, 1997 3 3,
p. 1. [18] COM(2008) 642 galutinis. [19] OL L 325, 2010 12 9, p. 4. [20] OL L 204, 2012 7 31, p. 131. [21] OL L 156, 2003 6 25,
p. 17. [22] OL L 55, 2011 2 28,
p. 13. [23] OL L 55, 2011 2 28,
p. 13. [24] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (2007–2013 m.
laikotarpiui) 19 ir 24 punktus. [25] Europos svetimų rūšių informacijos tinklas
(EASIN) siekia užtikrinti geresnę duomenų ir informacijos apie
svetimas rūšis Europoje prieigą. EASIN sąveikių
internetinių paslaugų tinklas, veikiantis pagal tarptautiniu mastu
pripažintus standartus ir protokolus, padeda tirti informaciją apie
svetimas rūšis, pateikiamą daugelyje įvairių
internetinių šaltinių. Projektas sukurtas siekiant padėti
įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją ir
Jūrų strategijos pagrindų direktyvą; plačioji
visuomenė juo gali naudotis nuo 2012 m. gegužės mėn. [26] IRT – Informacinės ir ryšių technologijos