AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Kaip išdėstyta 2012 m. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Bankų sąjungos kūrimo gairės“[1], Komisijos komunikate „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas. Europos masto diskusijų pradžia“[2] ir keturių pirmininkų ataskaitoje „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“[3], integruota finansinė sistema, arba bankų sąjunga, yra viena iš esminių politikos priemonių, siekiant sugrąžinti Europą į ekonomikos atsigavimo ir augimo kelią.

Kuriant bankų sąjungą būtina greita pažanga, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas ir augimas euro zonoje ir visoje vidaus rinkoje. Tai labai svarbu norint įveikti dabartinį finansų rinkų susiskaidymą ir netikrumą, pažeidžiamoms valstybėms ir bankams palengvinti finansavimo sąlygas bei panaikinti jų tarpusavio ryšį, taip pat vidaus rinkoje atnaujinti tarpvalstybinę bankų veiklą, kuri būtų naudinga ir euro zonos, ir euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms. Remdamasi tvirta 28 vidaus rinkos narėms bendra reguliavimo sistema (bendru taisyklių sąvadu), Europos Komisija laikėsi integruoto požiūrio ir pasiūlė bankų sąjungos, kurioje gali dalyvauti visos valstybės narės, tačiau bet kuriuo atveju 18 dabartinių euro zonos narių, kūrimo gaires, kuriose numatytos skirtingos priemonės ir etapai.

2013 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba įsipareigojo baigti kurti bankų sąjungą toliau nurodytais etapais. Visų pirma prioritetine tvarka reikėtų baigti likusias teisėkūros procedūras, kad būtų sukurtas bendras priežiūros mechanizmas, kuriuo ECB perduodami įgaliojimai prižiūrėti euro zonos bankus[4]. Antra, per vasaros mėnesius reikėtų susitarti, kaip pasitelkus Europos stabilumo mechanizmą (ESM) po bendro priežiūros mechanizmo sukūrimo ir bankų balansų peržiūros, įskaitant „seniai įsigyto turto“ apibrėžimą, būtų galima tiesiogiai rekapitalizuoti bankus. 2013 m. vasarą taip pat reikėtų susitarti dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [...], kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [...][5]). Galiausiai prioritetine tvarka reikėtų išnagrinėti Komisijos pasiūlymą dėl bendro pertvarkymo mechanizmo kartu su tinkamomis ir veiksmingomis finansinio stabilumo stiprinimo priemonėmis, siekiant jas patvirtinti per dabartinę Parlamento kadenciją.

Sukurta bankų sąjunga apims visas euro zonos valstybes nares ir euro zonai nepriklausančias valstybes nares, kurios nuspręs prie jos prisijungti. Tas pats visoje ES taikomas bendras rizikos ribojimo reikalavimų taisyklių sąvadas[6] ir bankų pertvarkymo taisyklės bus taikomos bankų sąjungoje ir visose kitose valstybėse narėse. Vidaus rinkos vientisumas bus išsaugotas. Dėl bankų sąjungos užtikrinamo didesnio finansinio stabilumo visoje vidaus rinkoje taip pat padidės pasitikėjimas ir augimo perspektyvos. Centralizuotas ir vienodas rizikos ribojimo ir pertvarkymo taisyklių taikymas bankų sąjungoje dalyvaujančiose valstybėse narėse bus naudingas visoms valstybėms narėms. Dabartinio finansų rinkų susiskaidymo, kuris trukdo ekonominei veiklai, pašalinimas padės užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir pašalinti kliūtis laisvai naudotis pagrindinėmis laisvėmis ne tik dalyvaujančiose valstybėse narėse, bet ir visoje vidaus rinkoje.

1.1.        Bendras pertvarkymo mechanizmas ir finansavimo struktūros – pagrindiniai bankų sąjungos elementai

Greitas susitarimas dėl bendro priežiūros mechanizmo 2012 m. balandžio mėn., praėjus tik septyniems mėnesiams po to, kai 2012 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą, padėjo bankų sąjungos – neatskiriamos ekonominės ir pinigų sąjungos dalies – pamatus.

Pagal bendrą priežiūros mechanizmą vykdoma sustiprinta priežiūra bus atkuriamas pasitikėjimas gera bankų būkle. 2014 m. ECB prisiims galutinę atsakomybę už visos euro zonos bankų priežiūrą. Praktiškai ECB tiesiogiai prižiūrės didžiausius ir daugiausiai tarptautiniu mastu veikiančius bankus ir turės galimybę „prisiimti“ tiesioginę kitų institucijų vykdomą priežiūrą, o nacionalinės institucijos bus atsakingos už kasdienę mažesnių bankų priežiūrą.

Remdamasi bendru priežiūros mechanizmu ir siekdama bankų rinkų tvarumo taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse, ES turi sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą žlungančių bankų problemai spręsti. Niekada negalima visiškai atmesti rizikos, kad bankas patirs didelių likvidumo ar mokumo problemų. Todėl būtina nustatyti sistemą, kuri leis valdžios institucijoms vykdyti esminę bankų restruktūrizaciją ir kartu padės išvengti didžiulio pavojaus ekonomikos stabilumui bei pavojaus, kad dėl jų nevaldomo likvidavimo pagal nacionalinius bankroto įstatymus susidarys išlaidų, ir pašalins būtinybę finansuoti šį procesą valstybės ištekliais.

Direktyva dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo, kai ją priims Europos Parlamentas ir Taryba, bus nustatytos taisyklės, kaip restruktūrizuoti didelių finansinių sunkumų turinčius ES bankus, kaip išsaugoti realiajai ekonomikai gyvybiškai svarbias jų funkcijas ir kaip paskirstyti nuostolius ir sąnaudas bankų akcininkams, kreditoriams ir neapdraustiems indėlininkams. Pagal gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, kuri yra pagrindinė pertvarkymo direktyvos priemonė, nuostoliai būtų nuosekliai paskirstomi, o akcininkų, subordinuotųjų kreditorių ir pirmaeilių kreditorių reikalavimai nurašomi. Indėlininkai, kurių indėlio suma yra mažesnė kaip 100 000 EUR, bet kuriuo atveju nepatirs nuostolių, nes jų reikalavimai apsaugoti pagal nacionalines indėlių garantijų sistemas.

Direktyva grindžiama nacionalinių valdžios institucijų tinklu ir pertvarkymo fondais bankams pertvarkyti. Nors tai yra svarbus žingsnis į priekį siekiant sumažinti skirtingų valstybių taikomų metodų skaičių ir apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, jo nepakanka toms valstybėms narėms, kurios kredito įstaigų priežiūrą vykdo pagal bendrą priežiūros mechanizmą. Kaip pripažino Europos Vadovų Taryba, bankų sąjungoje, bankų priežiūrą ir pertvarkymą reikia vykdyti tokiu pačiu instituciniu lygmeniu. Priešingu atveju tarp priežiūros institucijos (ECB) ir nacionalinių bankų pertvarkymo institucijų gali atsirasti tarpusavio įtampa dėl to, kaip spręsti sunkumų patiriančių bankų problemą, kai toliau galbūt vyrautų rinkos lūkesčiai dėl valstybių narių (ne)gebėjimo susidoroti su bankų nesėkmėmis nacionaliniu lygmeniu ir stiprintų grįžtamąjį ryšį tarp valstybių ir bankų, taip pat susiskaidymą ir konkurencijos iškraipymą vidaus rinkoje.

Palyginti su pertvarkymo institucijų tinklu, bendras pertvarkymo mechanizmas su centrine sprendimų priėmimo įstaiga ir Bendru bankų pertvarkymo fondu bus pirmiausia naudingas valstybėms narėms, mokesčių mokėtojams, bankams, taip pat visos ES finansų ir ekonominiam stabilumui:

· tvirtu centralizuotu sprendimų priėmimu bus užtikrinama, kad pertvarkymo sprendimai visose dalyvaujančiose valstybėse narėse būtų priimami veiksmingai ir greitai, vengiant nesuderintų veiksmų, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui ir ribojant finansinės paramos poreikį;

· sukaupta centralizuota pertvarkymo kompetencija ir patirtis padės žlungančių bankų problemas spręsti sistemingiau ir veiksmingiau nei tą galėtų padaryti atskiros nacionalinės institucijos, kurių ištekliai ir patirtis riboti;

· Bendras bankų pertvarkymo fondas galės sutelkti daug išteklių iš bankų įnašų, taigi galės veiksmingiau apsaugoti mokesčių mokėtojus nei nacionaliniai fondai, kartu bus sudarytos vienodos sąlygos bankams visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Bendras fondas neleis kilti koordinavimo problemoms dėl nacionalinių fondų naudojimo ir bus svarbus naikinant bankų priklausomybę nuo valstybės kreditingumo.

Pagal ES teisinę ir institucinę sistemą turi būti sukurtas bendras pertvarkymo mechanizmas. 2012 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad „EPS sukūrimo procesas bus grindžiamas ES institucine ir teisine sistema.“ Nors tarpvyriausybinių ad hoc priemonių naudojimas už ES sistemos ribų buvo reikalingas siekiant spręsti išskirtinių rinkos aplinkybių klausimą ir valdymo trūkumus pirminėje EPS sistemoje, kyla grėsmė, kad jis sumenkins ES sprendimų priėmimo demokratinę kokybę ir ES teisinės sistemos darną. Todėl ES teisinėje ir institucinėje sistemoje būtina sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą, kaip prieš tai buvo sukurtas bendras priežiūros mechanizmas, kad EPS būtų baigta kurti pagal Europos Vadovų Tarybos išvadas ir apskritai būtų apsaugota ES demokratinė ir institucinė tvarka.

1.2.        Perėjimas prie bankų sąjungos

Numatyta, kad bendras priežiūros mechanizmas įsigalios 2014 m. viduryje. Tuo tarpu bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų pradėti veikti 2015 m. sausio mėn., kai, kaip nustatyta, įsigalios Direktyva [...], kurioje bus nustatytas taisyklių sąvadas, reglamentuojantis bankų pertvarkymą vidaus rinkoje[7]. Todėl pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą bankų sąjungoje dalyvaujančioms valstybėms narėms būtų taikomos šio reglamento taisyklės, suderintos su Direktyvos [...] taisyklėmis, o nacionalinės institucijos taikytų nedalyvaujančioms valstybėms narėms skirtas Direktyvos [...] taisykles.

Bet kokiu atveju, jeigu pertvarkymo veiksmai bus vykdomi su vyriausybės parama, bus taikomos valstybės pagalbos taisyklės dėl dalijimosi našta. Kad našta dalytųsi akcininkai ir mažesnės svarbos kreditoriai, pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą nuo šio reglamento taikymo pradžios būtų galima taikyti taisykles, pagal kurias akcijas ir subordinuotąsias skolas būtų galima nurašyti tiek, kiek reikia, kad būtų galima taikyti valstybės pagalbos taisykles.

Be to, valstybės narės gali nuspręsti savo nacionalinėje teisėje įgyvendinti naujas taisykles, nustatytas Direktyvoje [...], net iki tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino. Bet kuriuo atveju, su valstybės pagalba susijusi Komisijos kompetencija bus išsaugota visais pertvarkymo atvejais, susijusiais su parama, kuri laikoma valstybės pagalba. Iš tikrųjų, jeigu Bendro bankų pertvarkymo fondo lėšų naudojimas taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą nėra valstybės pagalba pagal Sutartyje nustatytus specialius kriterijus, analogiškai tie kriterijai vis tiek būtų taikomi siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai naudojamos Pertvarkymo fondo lėšos, galiotų tokios pačios taisyklės, kokios galiotų, jei nacionalinės pertvarkymo institucijos naudotų nacionalinių finansavimo struktūrų lėšas.

Europos lygmeniu šis konvergencijos procesas turėtų būti tęsiamas, viena vertus, peržiūrint bankams remti skirtas valstybės pagalbos gairės ir, kita vertus, susitariant, kaip taikant Europos stabilumo mechanizmą būtų galima rekapitalizuoti sunkumų patiriančius bankus. Peržiūrėtomis valstybės pagalbos gairėmis būtų nustatyti griežtesni reikalavimai akcininkams ir mažesnės svarbos kreditoriams dalytis našta bet kurioje valstybėje narėje, teikiančioje valstybės paramą savo bankams. Taip būtų išvengta šiuo metu vykstančio vidaus rinkos susiskaidymo, priklausomai nuo valstybės tvirtumo ir seniai įsigyto turto buvimo. ESM gairėse kartu būtų išsamiai nurodyta, kokiomis sąlygomis ir kaip taikant valstybės pagalbos taisykles valstybės narės, negalinčios suteikti valstybės paramos bankams, galėtų gauti paskolų arba prireikus kaip bankai galėtų būti tiesiogiai rekapitalizuoti pagal ESM.

2.           BENDRO PERTVARKYMO MECHANIZMO PAGRINDIMAS

Komisija atsižvelgė į analizę, atliktą Direktyvos [...] pasiūlymo priėmimui skirtame poveikio vertinime, kuriame vertinti veiklos ir teisiniai aspektai, svarbūs norint sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą.

Papildoma analizė atlikta dėl pasiūlyto bendro pertvarkymo mechanizmo ypatumų, remiantis poveikio vertinime pateikta atnaujinta informacija. Kiek tai susiję su bendro pertvarkymo mechanizmo pajėgumu užtikrinti veiksmingus sprendimus, laikas itin svarbus dėl dviejų svarbių priežasčių: ex ante, siekiant padidinti pasitikėjimą naujai įsteigtu bendru pertvarkymo mechanizmu kaip atsakomąja priemone, padedančia sumažinti neapibrėžties šaltinius rinkoje; ir, kai pradedamas pertvarkymas, bendru pertvarkymo mechanizmu siekiant išsaugoti turto vertę, kuri gali sumažėti dėl nereikalingo pertvarkymo proceso vilkinimo. Nacionalinių institucijų tinklui reikėtų papildomo procedūrinio termino kiekvienam svarstymui dėl tarpvalstybinių institucijų. Kita vertus, siūlomas atsakomybės pasidalijimas tarp centrinio sprendimų priėmimo lygmens ir vietos vykdomųjų institucijų padės sutaupyti laiko. Nacionaliniu lygmeniu reikės mažiau laiko nei centriniu lygmeniu sukaupti visą įgyvendinimo valdymo patirtį, nes taikoma nacionalinė teisė; centriniu lygmeniu taip pat atsiras galimybė sutelkti dar didesnę kritinę masę siekiant greičiau pritraukti ir parengti geriausią specializuotą žmogiškąjį kapitalą.

Kiek tai susiję su bendro pertvarkymo mechanizmo pajėgumu užtikrinti veiksmingus sprendimus, centrinis sprendimų priėmimo lygmuo padės sumažinti pertvarkymo sąnaudas, nes veikiant tinkle taip galima pasiekti didelį pranašumą dėl masto ekonomijos ir dėl to, kad tai labai svarbu pertvarkymo sprendimo vykdymui ir optimizavimui. Struktūriškai sistema, kuria nepanaikinami nacionalinių institucijų įgaliojimai mažinti savo valstybės narės sąnaudas, neleidžia iki galo atsižvelgti į tarpvalstybinį poveikį. Valstybės narės nuo krizės pradžios numatė naštos pasidalijimo mechanizmą siekdamos mažinti bendrą gerovės sumažėjimo mastą tokiais atvejais[8]. Bendras pertvarkymo mechanizmas yra tinkamesnis nei tinklas siekiant užtikrinti naštos perkėlimo vykdymą – tai yra būtina naštos pasidalijimo susitarimo veikimo sąlyga. Juo taip pat bus užtikrinamas optimalios pertvarkymo politikos vykdymas išorės lygmeniu, leisiantis susitarti dėl dalijimosi našta ex ante taisyklės, pagal kurią pertvarkymo sąnaudos paskirstomos pagal teisingus ir subalansuotus kriterijus.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, kuriuo leidžiama priimti priemones valstybių narių nuostatoms, skirtoms vidaus rinkai sukurti ir veikti, suderinti.

Pasiūlymu siekiama išlaikyti vientisumą ir gerinti vidaus rinkos veikimą. Vienodas bendrų pertvarkymo taisyklių taikymas kartu su galimybe centrinei institucijai pasinaudoti bendru Europos lygmens pertvarkymo fondu atkurs tinkamą Sąjungos bankų rinkų veikimą, pašalins kliūtis, trukdančias naudotis pagrindinėmis laisvėmis, ir padės išvengti pernelyg didelio konkurencijos iškraipymo bent jau tose valstybėse narėse, kuriose vykdoma bendra kredito įstaigų priežiūra Europos lygmeniu.

Nors Direktyva [...] nuostatos labai derinamos, valstybėms narėms vis dar leidžiamas lankstumas, o tai reiškia, kad tam tikras vidaus rinkos susiskaidymas galėtų išlikti. Bendru pertvarkymo mechanizmu priešingai – numatoma integruota sprendimų priėmimo struktūra, kuria pertvarkymas pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą suderinamas su priežiūra pagal bendrą priežiūros mechanizmą, siekiant pašalinti nepalankią konkurencinę padėtį, su kuria susiduria bendrame priežiūros mechanizme dalyvaujančių valstybių narių bankai, palyginti su nedalyvaujančių valstybių narių bankais, nes nėra centralizuotos sistemos žlungančių bankų problemai spręsti. Kad visos dalyvaujančios valstybės narės visiškai pasitikėtų bankų pertvarkymo proceso kokybe ir nešališkumu, visų pirma kiek tai susiję su poveikiu vietos ekonomikai, pertvarkymo sprendimus parengs ir centralizuotai stebės Bendra pertvarkymo valdyba – taip bus užtikrinamas nuoseklus ir vienodas požiūris, o pertvarkymo procesą inicijuos Komisija. Be to, Komisija taip pat nuspręs dėl pertvarkymo priemonių sistemos, kuri bus taikoma pertvarkomam subjektui, ir dėl Fondo panaudojimo pertvarkymo veiksmams remti.

Siekiant paremti pertvarkymo procesą ir sustiprinti jo veiksmingumą, siūlomu reglamentu taip pat sukuriamas Bendras bankų pertvarkymo fondas. Pasiūlytas reglamentas tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, jis taikomas visiems subjektams, kurių priežiūra vykdoma pagal bendrą priežiūros mechanizmą. Bendras taisyklių sąvadas, nustatytas 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms[9], 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros[10] ir Direktyva [...], bus taikomas dalyvaujančioms valstybėms narėms, nes šie teisės aktai taikomi visoje vidaus rinkoje.

Todėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas.

3.2.        Subsidiarumas

Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei atsakomybei, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, o Sąjungos lygmeniu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų lengviau.

Tik Europos lygmens veiksmais galima užtikrinti, kad žlungantys bankai būtų pertvarkomi darant minimalų šalutinį poveikį ir nuosekliai pagal tas pačias taisykles. Bendru pertvarkymo mechanizmu bus pasiekta didelė masto ekonomija ir bus išvengta neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti dėl išskirtinai nacionalinių sprendimų ir fondų. Esminiai skirtumai tarp nacionaliniu lygmeniu priimtų pertvarkymo sprendimų, taip pat atsižvelgiant į vietos ypatumus ir finansavimo apribojimus, gali sumažinti vidaus rinkos stabilumą ir vientisumą.

Nors kuriant bendrą priežiūros mechanizmą užtikrinamos vienodos bankų priežiūros sąlygos ir mažinama pakantumo rizika, bendru pertvarkymo mechanizmu užtikrinama, kad kai bankas žlunga, restruktūrizavimą būtų galima atlikti mažiausiomis išlaidomis, su kreditoriais būtų elgiamasi sąžiningai ir vienodai, o finansavimas būtų greitai suteiktas ten, kur jis gali būti produktyviausiai panaudojamas visoje vidaus rinkoje.

Todėl tikslinga, kad Sąjunga siūlytų būtinus teisėkūros veiksmus ir nustatytų tokias bankų, kurie prižiūrimi pagal bendrą priežiūros mechanizmą, pertvarkymo struktūras. Reglamentas yra tinkama teisinė priemonė, kad būtų išvengta neatitikimų direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę ir būtų užtikrintas vieningas institucijų mechanizmas bei vienodos veiklos sąlygos visiems dalyvaujančių valstybių narių bankams.

3.3.        Proporcingumas

Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neturėtų viršyti to, kas būtina Sutarčių tikslams pasiekti.

Bankų sąjungoje bankų priežiūrą ir pertvarkymą reikia vykdyti tokiu pačiu instituciniu lygmeniu. Kitaip tarp Europos priežiūros institucijos ir nacionalinių pertvarkymo institucijų gali pasireikšti įtampa dėl to, kaip spręsti sunkumų patiriančių bankų problemas ir padengti jų išlaidas. Ši įtampa gali pakenkti tiek priežiūros, tiek pertvarkymo veiksmingumui ir iškraipyti valstybių narių tarpusavio konkurenciją.

Dabartinė krizė išryškino poreikį skubiai ir ryžtingai veikti, remiantis Europos lygmens finansavimo struktūromis, kad nacionaliniu lygmeniu atliekami bankų pertvarkymai neturėtų neproporcingo poveikio realiajai ekonomikai ir kad būtų sumažintas netikrumas ir išvengta masinio indėlių atsiėmimo ir tokio reiškinio plitimo vidaus rinkoje. Bendru pertvarkymo mechanizmu būtų užtikrinama, kad tos pačios taisyklės būtų taikomos vienodai visiems dalyvaujančių valstybių narių žlungantiems bankams. Atitinkamomis paramos lėšomis būtų sumažintos atskirų bankų problemos ir nebūtų prarandamas pasitikėjimas visa valstybės narės bankų sistema arba kitomis sistemomis, kurios rinkų požiūriu patiria panašią riziką.

Papildomas teisinis tikrumas, tinkamai suderintos paskatos bankų sąjungoje ir ekonominė nauda dėl centrinių ir vienodų pertvarkymo veiksmų reiškia, kad pasiūlymas atitinka proporcingumo principą ir juo neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų.

4.           IŠSAMUS PASIŪLYMO PAAIŠKINIMAS

4.1.        Bendras pertvarkymo mechanizmas

4.1.1.     Principai, struktūra ir taikymo sritis

Bendras pertvarkymo mechanizmas turi apimti sprendimų priėmimo struktūras, kurios būtų teisiškai patikimos ir veiksmingos ištikus krizei. Turi būti užtikrinta, kad priimant sprendimus būtų priimami Europos masto sprendimai, tačiau dalyvaujant valstybėms narėms ir pripažįstant bankų pertvarkymo reikšmę nacionalinei ekonomikai.

Taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą bus taikomas bendras bankų pertvarkymo taisyklių sąvadas, nustatytas Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje dėl šiame mechanizme dalyvaujančių valstybių narių sunkumų patiriančių bankų. Bendrą pertvarkymo mechanizmą sudarys vienodos taisyklės ir procedūros, kurias turės taikyti Bendra pertvarkymo valdyba (toliau – Valdyba) kartu su Europos Komisija ir dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijomis.

Europos Komisija dalyvaus taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą tik tiek, kiek reikės šiame reglamente nurodytoms konkrečioms užduotims atlikti ir kiek tai bus susiję su valstybės pagalbos taisyklių laikymosi tikrinimu pagal Sutartį arba su kriterijų, nustatytų taikant SESV 107 straipsnį, taikymu pagal analogiją.

Tačiau dėl pertvarkymo proceso ypatumų taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą nesilaikoma pagal bendrą priežiūros mechanizmą taikomo diferencijuoto požiūrio į įvairių rūšių bankus. Priešingai nei kasdien vykdoma priežiūra, tik keli bankai gali būti tikriausiai žlungantys ir būti pertvarkomi bet kuriuo konkrečiu metu. Be to, visapusiška bendro pertvarkymo mechanizmo taikymo sritis visiškai atitinka logiką, pagal kurią ECB gali vykdyti tiesioginę bet kokio banko priežiūrą, jei iškiltų problemų, taip pat atsižvelgiant į galimą jo pertvarkymą. Galiausiai krizė parodė, kad Europos lygmens pertvarkymo sistemos reikia ne tik dideliems tarptautiniams bankams. Dėl skirtingų pertvarkymo institucijų skirtingų dydžių bankams taip pat reikėtų diferencijuoti finansavimo ir finansinio stabilumo stiprinimo mechanizmus, kurie galėtų dar kartą įtvirtinti ryšius tarp valstybės ir bankų ir iškraipyti konkurenciją.

4.1.2.     Bendro pertvarkymo mechanizmo veiksmų principai

Kad pertvarkymo procesas vyktų objektyviai ir sąžiningai, bet kokia Komisijos, Valdybos ir nacionalinių bankų pertvarkymo institucijų diskriminacija prieš bankus, jų indėlininkus, kreditorius arba akcininkus dėl pilietybės arba veiklos vietos yra uždrausta. Tarpvalstybinių grupių pertvarkymas grindžiamas keliais principais siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą skirtingiems grupės subjektams, tinkamai atsižvelgti į pertvarkyme dalyvaujančių valstybių narių interesus, išvengti padėties, kai kreditorių išlaidos viršija išlaidas, kokios susidarytų keliant įprastinę bankroto bylą. Jei pertvarkoma tik grupės dalis, pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad pertvarkymo procesas neigiamai nepaveiktų nepertvarkomų grupės subjektų. Iš esmės pertvarkymo sąnaudos bus padengtos privačiomis lėšomis ir bankų sektoriaus lėšomis. Todėl pasiūlymu užtikrinama, kad Komisija, Valdyba ir nacionalinės bankų pertvarkymo institucijos nuspręstų dėl pertvarkymo finansavimo struktūros taip, kad nepaprastoji valstybės parama būtų kuo mažesnė.

4.1.3.     Sąveika su Komisijos vykdoma valstybės pagalbos kontrole

Taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą visomis aplinkybėmis išsaugoma Komisijos vykdoma valstybės pagalbos kontrolė. Tai reiškia, kad kai tik ECB praneša Komisijai ir Valdybai, kad bankas ar grupės žlunga arba tikriausiai žlugs, pertvarkymo procedūra pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą, jeigu taikytina, turėtų būti vykdoma kartu su valstybės pagalbos procedūra, kad atitinkamą valstybę narę ar valstybes nares būtų galima paraginti pranešti apie numatytas priemones Komisijai pagal SESV 108 straipsnį. Tam reikia, kad Valdyba ir Komisija nuolatos bendradarbiautų ir keistųsi informacija siekiant užbaigti valstybės pagalbos procedūrą. Be to, Komisijos sprendimas pagal valstybės pagalbos taisykles būtų išankstinė sąlyga priimti Komisijos sprendimą dėl banko pertvarkymo. Jeigu naudojant Fondo lėšas valstybės pagalba nėra teikiama, analogiškai turėtų būti taikomi dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio taikymo nustatyti kriterijai, kaip išankstinė banko pertvarkymo sprendimo priėmimo sąlyga, siekiant išsaugoti dalyvaujančių ir nedalyvaujančių valstybių narių vidaus rinkos vientisumą.

4.1.4.     Užduotys ir sprendimų priėmimo struktūra

Bendras pertvarkymo mechanizmas apima visas pagrindines pertvarkymo užduotis, kurios yra būtinos pertvarkant žlungančius bankus. Šios užduotys apima, be kita ko, leidimą taikyti supaprastintus įpareigojimus, susijusius su pertvarkymo planų rengimo reikalavimu, pertvarkymo planų rengimu, pertvarkymo planų peržiūra, banko pertvarkymo galimybių įvertinimu, sprendimu pertvarkyti banką, pertvarkymo įgaliojimų naudojimu pertvarkomos įstaigos atžvilgiu ir pertvarkymo schemų įgyvendinimu. Be to, bendras pertvarkymo mechanizmas apima pertvarkymo lėšų naudojimo sprendimus.

Bendro pertvarkymo mechanizmo sudėtinės dalys užtikrintų, kad jo sprendimų priėmimo struktūros būtų teisiškai patikimos ir veiksmingos, taip pat per krizę. Jų tikslas – užtikrinti, kad sprendimai būtų Europos masto ir juose dalyvautų valstybės narės, atsižvelgiant į bankų pertvarkymo reikšmę nacionalinei ekonomikai.

Bendro pertvarkymo mechanizmo sprendimų priėmimo struktūrą sudaro Bendra pertvarkymo valdyba, dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos ir Europos Komisija. Bendro pertvarkymo mechanizmo užduotis dalijasi Bendra pertvarkymo valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos.

Siekdama užtikrinti bendro pertvarkymo mechanizmo efektyvumą ir atskaitomybę, taip pat laikydamasi teisinių reikalavimų, Europos Komisija, kaip ES institucija, turi teisę inicijuoti banko pertvarkymą, remdamasi Pertvarkymo valdybos rekomendacija arba savo iniciatyva. Jeigu Komisija inicijuoja pertvarkymo procedūrą, ji taip pat sprendžia dėl pertvarkymo priemonių, kurios bus taikomos kiekvienu atveju, sistemos ir dėl Fondo lėšų panaudojimo. Bendra pertvarkymo valdyba priimtų visus kitus sprendimus pagal Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą ir juos skirtų nacionalinėms pertvarkymo institucijoms įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu pagal Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą ir Direktyvą [...]. Valdyba stebėtų, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos vykdo jos sprendimus nacionaliniu lygmeniu ir, jei kuri nors nacionalinė pertvarkymo institucija nesilaikytų sprendimo, ji galėtų tiesiogiai skirti sprendimus bankams.

4.1.5.     Sprendimų priėmimo procesas

Pagal taisyklių sąvadą, nustatytą Direktyvoje [...], bankas būtų pertvarkomas, kai jis žlunga arba tikriausiai žlugs, kai nė viena privačiojo sektorius struktūra negali padėti išvengti žlugimo ir kai pertvarkymas vykdomas dėl viešojo intereso, nes bankas yra sistemos dalis ir jo žlugimas pakenktų finansiniam stabilumui. Pertvarkymo tikslas – užtikrinti nepertraukiamą pagrindinių banko funkcijų vykdymą, apsaugoti finansinį stabilumą, sumažinti priklausomybę nuo mokesčių mokėtojų pinigų ir apsaugoti indėlininkus.

Pertvarkymas pradedamas pasibaigus procesui, kuriuo užtikrinama, kad dėl bet kurio žlungančio banko bus priimtas pagrįstas ir nešališkas sprendimas:

– ECB, kaip bankų priežiūros institucija, Komisijai, Pertvarkymo valdybai ir atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir ministerijoms praneša, kad bankas žlunga;

– Pertvarkymo valdyba vertina, ar tai yra sisteminė grėsmė ir nėra privačiojo sektoriaus sprendimo;

– tokiu atveju Pertvarkymo valdyba rekomenduoja Komisijai pradėti pertvarkymą;

– Komisija nusprendžia pradėti pertvarkymą ir Pertvarkymo valdybai nurodo sistemą, pagal kurią taikomos pertvarkymo priemonės ir pagal kurią naudojamos Fondo lėšos pertvarkymo veiksmams remti. Pertvarkymo valdyba sprendimu, skirtu nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, patvirtina pertvarkymo schemą, kurioje nustatomos pertvarkymo priemonės, veiksmai ir finansavimo priemonės, ir atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms nurodo vykdyti pertvarkymo priemones;

– nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal nacionalinę teisę vykdo pertvarkymo priemones, dėl kurių sprendimus priima Valdyba. Jeigu nacionalinės pertvarkymo institucijos nesilaiko Valdybos sprendimų, Valdyba turi įgaliojimus pakeisti nacionalinės pertvarkymo institucijos sprendimus ir tam tikrus sprendimus dėl pertvarkymo priemonių įgyvendinimo tiesiogiai skirti bankams.

4.1.6.     Atskaitomybė ir biudžetas

Kiekvienas bendro pertvarkymo mechanizmo komponentas bus nepriklausomas, kiek tai susiję su jo užduočių vykdymu, ir jam bus taikomos griežtos atskaitomybės nuostatos, siekiant užtikrinti, kad jo galiomis būtų naudojamasi teisingai ir nešališkai, laikantis šiame reglamente ir Direktyvoje [...] nustatytų ribų. Todėl Pertvarkymo valdyba bus atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bet kurio pagal šį pasiūlymą priimto sprendimo. Dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams taip pat bus pranešta apie Pertvarkymo valdybos veiklą. Valdyba taip pat turės atsakyti į visas pastabas arba klausimus, kuriuos jai pateiks dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai. Bendro pertvarkymo mechanizmo biudžetas, į kurį įtrauktas Bendras pertvarkymo fondas, nėra Sąjungos biudžeto dalis. Išlaidos, susijusios su bendro pertvarkymo mechanizmo užduotimis, Fondo valdymu ir Fondo lėšų naudojimu, bus dengiamos bankų sektoriaus įnašais.

4.1.7.     Ryšys su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis

Direktyva [...] sukuriamos nacionalinių pertvarkymo institucijų, kurios sprendžia bankų grupių klausimus, pertvarkymo kolegijos, užtikrinant tinkamą ir subalansuotą visų valstybių narių, kuriose veikia bankai, pertvarkymo institucijų dalyvavimą. EBI atlieka tarpininko vaidmenį, kai buveinės ir priimančiosios šalies nacionalinės pertvarkymo institucijos nesusitaria dėl pertvarkymo planų parengimo ir paties pertvarkymo. Pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą subjektams ir grupėms, įsteigtiems tik taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse, bendras pertvarkymo mechanizmas pakeičia pertvarkymo kolegijas, numatytas Direktyvoje [...], kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema. Vietoj to, nacionalinių pertvarkymo institucijų atstovai dalyvauja Pertvarkymo valdybos veikloje.

Bankams, kurie įsteigti nedalyvaujančiose valstybėse narėse, kaip apibrėžta Bendro priežiūros mechanizmo reglamente, toliau taikoma Direktyva [...]. Panašiai bendro pertvarkymo mechanizmo ir nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijų sąveika bus visiškai reglamentuojama pagal Direktyvą [...]. Nuostatos dėl skirtingų pertvarkymo fondų tarpusavio sąveikos (pasidalijimo tarpusavyje ir savanoriško savitarpio skolinimosi ir skolinimo) taip pat visapusiškai taikomos Bendro pertvarkymo fondo ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo fondų santykiuose. Be to, pasiūlymu paaiškinama, kad EBI vaidmuo pagal Direktyvą [...] ir EBI reglamentą, įskaitant jos tarpininkavimo įgaliojimus, visapusiškai taikomas Pertvarkymo valdybos atžvilgiu.

Be to, pasiūlyme trimis būdais atsižvelgiama į bankų, kurie yra įsisteigti valstybėse narėse, kurios nedalyvauja taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą, padėtį.

Pirma, pasiūlyme nustatomas kredito įstaigų, indėlių turėtojų, investuotojų ar kitų kreditorių nediskriminavimo principas dėl jų pilietybės arba veiklos vietos pagal visus bendro pertvarkymo mechanizmo komponentus.

Antra, pasiūlyme numatyta, kad jei grupė apima kredito įstaigas, įsteigtas ir dalyvaujančioje valstybėje narėje, ir nedalyvaujančioje valstybėje narėje, Valdyba pakeičia dalyvaujančių valstybių narių nacionalines pertvarkymo institucijas pertvarkymo kolegijose, numatytose pagal Direktyvą [...].

Trečia, nedalyvaujančios valstybės narės visada turi galimybę prisijungti prie bendro priežiūros mechanizmo ir kartu užtikrinti, kad jų teritorijoje esantiems bankams būtų taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas.

4.1.8.     Ryšys su [...] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [...], kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema

Taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą, taisyklių sąvadas, nustatytas Direktyvoje [...], kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, bus taikomas dalyvaujančioms valstybėms narėms, nes jis taikomas visoje vidaus rinkoje. Išimtys gali būti daromos tik tuo atveju, jeigu šiame reglamente numatytos procedūros ar nuostatos pakeičia atitinkamas Direktyvos [...] nuostatas (pvz., nuostatas dėl tarpvalstybinių kolegijų, kurios pakeičiamos pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą priimamais sprendimais).

Į bendro pertvarkymo mechanizmo pasiūlymą įtrauktos tam tikros nuostatos, kurios analogiškos Direktyvos [...] nuostatoms, nes Pertvarkymo valdyba ir Komisija privalo savo veiksmus grįsti tiesiogiai taikoma Sąjungos teise. Kitose šio pasiūlymo nuostatose daromos specialios kryžminės nuorodos į Komisijos Direktyvos [...] pasiūlymą. Kai kurios nuostatos buvo iš dalies pakeistos ataskaita, kurią gegužės mėn. balsuodamas priėmė Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas, ir birželio 26 d. Tarybos bendruoju požiūriu. Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas galiausiai turi būti visiškai suderintas su Direktyva [...], dėl kurios turi susitarti Europos Parlamentas ir Taryba. Šiame pasiūlyme daroma nuoroda į Tarybos bendrąjį požiūrį, kaip naujausią turimą dokumentą. Tačiau šiuo metu dar vyksta Europos Parlamento ir Tarybos derybos ir direktyva dar nebaigta, taigi, Komisijos tikslas – pakeisti tas esmines nuostatas galutinėmis abiejų teisės aktų leidėjų derybose suderintomis Direktyvos [...] nuostatomis.

Dėl tam tikrų Direktyvoje [...] nustatytų aspektų tolesnis derinimas neišvengiamas, kad bendras pertvarkymo mechanizmas kartu su Bendru bankų pertvarkymo fondu tinkamai veiktų. Pirma, reikėtų visiškai suderinti reikalavimų tenkinimo eiliškumą vykdant pertvarkymą, remiantis indėlininkų pirmenybės principu. 15 straipsnyje siūloma suderinti reikalavimų tenkinimo eiliškumą vykdant pertvarkymą, remiantis indėlininkų pirmenybės principu. Komisija mano, kad toks suderinimas būtinas visiems subjektams, kuriems taikoma Direktyva [...], kad vidaus rinkoje būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Antra, pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą bet koks lankstumas naudojant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę turi būti griežtai apibrėžtas ir suteikiamas visiems bankams tokiomis pačiomis sąlygomis. Todėl pasiūlymo 24 straipsnyje įtraukiamos papildomos griežtos nuostatos, pagrįstos 2013 m. birželio 26 d. Tarybos bendruoju požiūriu ir šiomis aplinkybėmis neįtraukiamos jokios išlygos, numatytos Direktyvoje [...] (visų pirma dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis ribų apskaičiavimo).

4.2.        Pertvarkymo valdyba

4.2.1.     Valdymas

Siekiant užtikrinti veiksmingą ir atskaitingą pertvarkymo sprendimų priėmimo procesą, Pertvarkymo valdybos struktūra ir veiklos taisyklėmis nustatytas tinkamas visų tiesiogiai suinteresuotų valstybių narių dalyvavimas. Valdybą sudaro vykdomasis direktorius, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, Komisijos bei ECB paskirti atstovai ir kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės paskirti atstovai, atstovaujantys nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Valdyba, kuriai pirmininkauja vykdomasis direktorius, posėdžiaus dviejų rūšių sesijose: vykdomojoje ir plenarinėje. Dalyvauti Valdybos posėdžiuose gali būti kviečiami stebėtojai.

Plenarinėje sesijoje Valdyba paprastai priima visus bendrojo pobūdžio sprendimus. Vykdomojoje sesijoje Valdyba priima sprendimus dėl atskirų subjektų ar bankų grupių. Tokie sprendimai priimami dėl pertvarkymo planavimo, dėl ankstyvosios intervencijos įgaliojimų, dėl pertvarkymo schemų, taip pat dėl Fondo lėšų panaudojimo pertvarkymo procesui finansuoti, ir nurodymų nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, kaip įgyvendinti pertvarkymo sprendimus.

Per vykdomąją sesiją Valdybą sudaro vykdomasis direktorius, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, Komisijos ir ECB paskirti atstovai.

Atsižvelgiant į pertvarkomus bankus ar grupes, kiekvieną kartą, kai Valdyba renkasi į vykdomąją sesiją, be vykdomojo direktoriaus, vykdomojo direktoriaus pavaduotojo, Komisijos ir ECB paskirtų atstovų taip pat dalyvaus atitinkamų nacionalinių pertvarkymo institucijų paskirti nariai. Todėl tarpvalstybinių bankų grupių pertvarkymo atveju posėdžiuose ir sprendimų priėmimo procese dalyvauja ir valstybės, kurioje yra grupės lygmens pertvarkymo institucija, ir valstybių narių, kuriose yra patronuojamosios įmonės arba subjektai, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, paskirti nariai. Balsavimo taisyklėmis, kurios taikomos Valdybai, atsižvelgiama į būtinybę paisyti visų valstybių narių, kurioms taikomas pertvarkymo sprendimas, interesų. Nė vienas iš svarstymo dalyvių neturi veto teisės.

Tačiau atsižvelgiant į valstybių narių suverenumą nuspręsti, kaip panaudoti nacionalinius biudžetus, pasiūlyme aiškiai numatyta, kad pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą valstybių narių negalima reikalauti suteikti nepaprastąją valstybės paramą bet kuriam pertvarkomam subjektui. Be to, siekiant visiškai atsižvelgti į visą fiskalinį poveikį valstybėms narėms, atitinkamų nacionalinių pertvarkymo institucijų nariai, paskirti dalyvauti Valdybos vykdomojoje sesijoje, gali paprašyti dar vieno svarstymo tokiam galimam poveikiui aptarti.

4.2.2.     Įgaliojimai

Pertvarkymo valdyba centralizuoja informaciją, kurią ECB ir nacionalinės pertvarkymo institucijos turi apie jų jurisdikcijoje esančių bankų finansinį patikimumą. Palyginti su nacionalinių institucijų, veikiančių pagal nacionalinius įgaliojimus, tinklu, tai leidžia geriau įvertinti aplinkybes, dėl kurių gali atsirasti būtinybė pertvarkyti banką, kad būtų išvengta tarpvalstybinio šalutinio poveikio. Pasiūlymas grindžiamas Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos sistema ir juo Pertvarkymo valdybai suteikiami įgaliojimai greitai įsikišti, jeigu prastėja banko arba grupės finansinė padėtis.

Pertvarkymo valdybai suteikti įgaliojimai nustatyti, kada rekomenduoti Komisijai pertvarkyti banką ar grupę. Kai Komisija nusprendžia, kad laikomasi sąlygų, ir siūlo banką pertvarkyti, Valdyba pagal Komisijos nustatytą struktūrą nusprendžia, kokias konkrečias pertvarkymo priemones taikyti ir kaip skirti Fondo išteklius. Tokie įgaliojimai Pertvarkymo valdybai leidžia pasirinkti ir vienodai taikyti pertvarkymo priemones, taisykles ir procedūras. Visų pirma, kai bankai vykdo tarpvalstybinę veiklą, taip bus panaikinti dabartiniai valstybių narių taisyklių ir metodų skirtumai bei jų neigiamos pasekmės Sąjungos bankų rinkų veikimui.

Tokia tiesioginė Pertvarkymo valdybos atsakomybė užtikrins vienodas sąlygas dalyvaujančių valstybių narių bankams, taip pat bendro taisyklių sąvado įgyvendinimo pertvarkant bankus nuspėjamumą ir pasitikėjimą juo. Taip bus padidintas teisinis tikrumas ir geriau išlaikyta finansinio turto vertė, siekiant išvengti nereikalingų lėšų srautų trikdymų. Be to, bus užtikrinta, kad žlungančios įstaigos turtas būtų kuo našiau panaudotas ir nuostoliai būtų kuo labiau sumažinti visų dalyvaujančių valstybių narių kreditoriams, o ne pagal atskirų valstybių narių problemas.

Pertvarkymo valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos pertvarkymo sprendimus įgyvendintų tiksliai, vadovaudamosi nacionaline teise. Šiuo tikslu Valdyba turi įgaliojimus prižiūrėti ir įvertinti nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomą sprendimų įgyvendinimą, prireikus gauti informaciją tiesiogiai iš bankų arba atlikti tyrimus ar patikrinimus vietoje. Jei nacionalinė pertvarkymo institucija neįgyvendina pertvarkymo sprendimo pagal sutartą pertvarkymo schemą, Valdyba yra įgaliota tiesiogiai skirti tam tikrus sprendimus pertvarkomam bankui, reikalaudama imtis reikiamų veiksmų pertvarkymo sprendimui įgyvendinti.

4.2.3.     Europos lygmens ir tarptautinis bendradarbiavimas

Siekdama vykdyti savo užduotis, Pertvarkymo valdyba bendradarbiaus su ECB ir kitomis institucijomis, įgaliotomis prižiūrėti kredito įstaigas pagal bendrą priežiūros mechanizmą, taip pat su kitomis institucijomis, kurios sudaro Europos finansų priežiūros institucijų sistemą. Pertvarkymo valdyba taip pat glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, nes jos atlieka svarbiausią vaidmenį rengiant ir įgyvendinant pertvarkymo priemones.

Kadangi daug kredito įstaigų veikia ne tik Sąjungoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu, Pertvarkymo valdyba bus išimtinai įgaliota dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių institucijų vardu sudaryti neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių institucijomis.

4.3.        Bendras bankų pertvarkymo fondas

4.3.1.     Principai, steigimas ir misija

Valdybos veiksmai grindžiami principu, kad bet kokie nuostoliai, sąnaudos ar kitos išlaidos, patirti taikant pertvarkymo priemones, visų pirma tenka pertvarkomos įstaigos akcininkams bei kreditoriams ir galiausiai prireikus finansų sektoriui. Tačiau net jeigu įstaigos restruktūrizavimo išlaidos turėtų būti dengiamos jos vidaus ištekliais, būtinas mechanizmas, leisiantis įstaigai (pradine forma, per laikiną banką arba turto valdymo įmonę – probleminio turto banką („blogą banką“)) tęsti savo veiklą. Todėl svarbu sukurti Bankų pertvarkymo fondą siekiant užtikrinti pertvarkymo veiksmų veiksmingumą, pavyzdžiui, teikti trumpalaikį finansavimą pertvarkomai įstaigai arba garantijas galimiems pertvarkomos įstaigos pirkėjams.

Pagrindinis Bendro pertvarkymo fondo tikslas – užtikrinti finansinį stabilumą, o ne padengti pertvarkomos įstaigos nuostolius ar jai teikti kapitalą. Fondas neturėtų būti laikomas gelbėjimo valstybės lėšomis fondu. Gali būti išimtinių aplinkybių, kuriomis, pakankamai išnaudojus vidaus išteklius (bent 8 % pertvarkomos įstaigos įsipareigojimų ir nuosavų lėšų), pradinio tikslo nebūtų galima pasiekti, jei Fondui nebūtų leista padengti tuos nuostolius arba suteikti kapitalo. Tik šiomis aplinkybėmis Fondas galėtų būti finansinio stabilumo stiprinimo priemonė privatiems ištekliams paremti.

Bendro pertvarkymo fondo sukūrimas visų pirma pagrįstas tuo, kad integruotose finansų rinkose bet kokia finansinė parama bankui pertvarkyti didina finansinį stabilumą ir kitų bankų gerą būklę ne tik atitinkamoje valstybėje narėje, bet ir kitose valstybėse narėse. Kadangi bankai visose dalyvaujančiose valstybėse narėse yra netiesioginiai tokios paramos gavėjai, įpareigojimas teikti įnašus tokiai paramai finansuoti neturėtų tekti tik vienos valstybės narės bankams.

Kalbant apie veiksmingumą, tai, kad Fondas gali sutelkti visos euro zonos bankų išteklius, yra gerokai veiksmingesnė apsauga nuo bankų krizės, kai nuostoliai yra koncentruojami asimetriškai kai kuriose valstybėse narėse, ir šiuo požiūriu tai yra euro zonos draudimo mechanizmas. Dabartinė krizė parodė, kad nuostoliai valstybėse narėse susidaro skirtingai.

Kadangi panašu, kad nuostoliai dėl visų būsimų bankų sektoriaus sukrėtimų gali konkrečiu momentu susikaupti kai kuriose valstybėse narėse, bendras Europos lygmens privatus finansinio stabilumo stiprinimo mechanizmas, palyginti su atskiromis nacionalinėmis finansinio stabilumo stiprinimo priemonėmis, bus veiksmingesnis padengiant tokių sukrėtimų nuostolius ex ante, o kai kuriais atvejais – ex post įnašais iš visos euro zonos bankų sektoriaus. Todėl sutelkiant išteklius Europos lygmeniu, Fondas bus didesnė užkarda ir padidins bankų sistemos atsparumą. Kartu vienodai paskirstant papildomus ex post įnašus visiems dalyvaujančių valstybių narių bankams bus sumažinta tokių įnašų suma kiekvienam bankui, sumažinant bet kokį tokių įnašų procikliškumo poveikį.

Be to, mechanizmas, pagal kurį nuostolių padengimas peržengia valstybių sienas, gali veiksmingai nutraukti užburtą bankų krizės konkrečioje valstybėje narėje ir valstybės fiskalinės būklės tarpusavio priklausomybės ratą. Dabartinė kai kurių valstybių narių našta būtų buvusi mažesnė, jeigu Bendras pertvarkymo Fondas būtų veikęs nuo finansų krizės pradžios.

Be to, Bendras pertvarkymo fondas, dėl kurio atsiranda galimybė sutelkti visų dalyvaujančių valstybių narių bankų sektoriaus lėšas, remsis didesne įnašo baze, todėl jo reputacijos bazė padidės ir Valdyba prireikus galės daugiau skolintis rinkoje mažesnėmis sąnaudomis. Didesnės galimybės gauti finansavimą iš išorės rinkoje sumažins Fondo poreikį remtis valstybės finansais ypatingų nuostolių atvejais, ir tai taip pat padėtų nutraukti valstybių ir bankų tarpusavio ryšį ir apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo pertvarkymo sąnaudų.

Galiausiai norint tinkamai suderinti paskatas įvairiose bankų sąjungos įstaigose taip pat reikia bendro fondo. Jei, visų pirma tarpvalstybinių bankų grupių atveju, lėšas pertvarkymo sąnaudoms padengti, kurios viršija akcininkų ir kreditorių padengimo sąnaudas, turėtų teikti nacionaliniai fondai, sumažėtų ne tik bendro pertvarkymo mechanizmo, bet ir bendro priežiūros mechanizmo veiksmingumas.

Norint sukurti bendrą pertvarkymo mechanizmą reikia, kad Pertvarkymo valdyba galėtų greitai ir veiksmingai naudotis Bendro bankų pertvarkymo fondo lėšomis. Fondu sukuriamas privačiojo sektoriaus išorės sluoksnis, iš kurio galima suteikti vidutinės trukmės ir ilgalaikį finansavimą, kad pertvarkant bankus nereikėtų naudoti valstybės lėšų arba jų reikėtų kuo mažiau. Be to, juo didinamas pertvarkymo proceso veiksmingumas, nes nebekyla koordinavimo klausimų, kurių kyla naudojant nacionalinių fondų lėšas, visų pirma tarpvalstybinių grupių atvejais.

4.3.2.     Fondo finansavimas

Siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą, išvengti einamojo finansavimo sistemų procikliškumo ir sumažinti poreikį prašyti išorės finansinės paramos, Fondas turi lengvai prieinamų išteklių. Šiuo tikslu planuojama Fondo lėšų suma turėtų būti bent 1 % dalyvaujančių valstybių narių bankų sistemos garantuojamų indėlių ir tos sumos turėtų pakakti, kad būtų vykdomas tinkamas pertvarkymas ateityje kilus krizei, jeigu kreditoriai naudotų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę bent iki 8 % pertvarkomos įstaigos visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų.

Remiantis 2011 m. bankų duomenimis ir numatoma garantuotų euro zonos bankuose laikomų indėlių suma, 1 % Bendro pertvarkymo fondo tikslas atitiktų maždaug 55 mlrd. EUR. Tikslinė Fondo lėšų suma absoliučiąja verte (EUR) išliks dinamiška ir savaime padidės, jeigu bankų sektorius augs.

Numatomas pereinamasis 10 metų laikotarpis, kol Fondas pasieks tikslinę lėšų sumą. Laikotarpis galėtų būti pratęstas iki 14 metų, jei Fondo išmokos viršytų pusę tikslinės fondo dydžio sumos. Jei per pradinį Fondo kūrimo etapą nebus išmokama jokia suma, bankų sektorius kasmet įneštų maždaug dešimtadalį tikslinės sumos arba absoliučiąja verte apie 5,5 mlrd. EUR.

Po pradinio Fondo kūrimo etapo bankams reikės mokėti papildomus įnašus, jei jų įnašų bazė augs arba jeigu iš Fondo bus išmokamos lėšos. Jeigu Fondo turimos lėšos sumažės daugiau negu iki pusės jo tikslinių lėšų sumos, bankai turės mokėti metinį įnašą, kuris bus ne mažesnis kaip viena penktoji taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių visų bankų bendrų įsipareigojimų (neskaitant reguliuojamojo kapitalo ir garantuojamų indėlių).

Įnašai bus apskaičiuojami vadovaujantis Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva pagal banko įsipareigojimus, neskaitant nuosavų lėšų ir garantuojamų indėlių, ir koreguojami pagal jų rizikos pobūdį. Tai reiškia, kad bankai, kurie beveik išimtinai finansuojami indėliais, iš esmės mokės labai mažus įnašus. Žinoma, šie bankai mokės įnašus į nacionalines indėlių garantijų sistemas.

Numatytos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad nustatant įnašus gerai veikiančiose įstaigose nekiltų finansinio stabilumo problemų, t. y. laikinas atleidimas nuo įpareigojimo mokėti ex post įnašus.

Jei ex ante įnašų nepakanka, ex post įnašais negalima iš karto pasinaudoti, finansavimui gali prireikti papildomo rezervo siekiant užtikrinti, ypač pereinamuoju laikotarpiu, banko (-ų) sistemos funkcijų tęstinumą per visą restruktūrizavimo procesą. Fondas galės sudaryti sutartis dėl skolinimosi ir kitų formų paramos iš finansų įstaigų arba prireikus kitų trečiųjų šalių pertvarkymui finansuoti (įskaitant iš valstybės išteklių). Šią paramą iš esmės grąžins pati pertvarkoma įstaiga. Tačiau jeigu tai nebūtų įmanoma, reglamente numatyta, kad nuostoliai ex post įnašais paskirstomi visiems bankams, kuriems taikomas mechanizmas. Taip bus užtikrinta, kad bet koks valstybės išteklių panaudojimas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų neutralus.

Kad į nepalankią padėtį nepatektų valstybės narės, kurios įsteigė pertvarkymo fondą prieš šiam pasiūlymui įsigaliojant, pagal šį reglamentą tokioms valstybėms narėms paliekama teisė nuspręsti, kaip esamų nacionalinių pertvarkymo fondų lėšos turėtų būti naudojamos siekiant vykdyti bankų įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

4.3.3.     Indėlių garantijų sistemų vaidmuo vykdant pertvarkymą

Kai bankas pertvarkomas, nacionalinė indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijęs bankas, prisidės padengiant nuostolius, kuriuos ji būtų patyrusi, jei bankas būtų likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą, neviršijant garantuojamų indėlių sumos. Toks vaidmuo jau visapusiškai numatytas Direktyvoje [...].

Be to, bendras pertvarkymo mechanizmas neturi įtakos institucinėms užtikrinimo sistemoms ir kitiems grupės vidaus finansavimo paramos mechanizmams, kuriuos nustatė tam tikrų grupių kredito įstaigos. Bendras pertvarkymo mechanizmas bus naudojamas tik tada, kai tokie privačiojo sektoriaus sprendimai nėra sėkmingi sprendžiant banko žlugimo klausimą.

4.3.4.     Fondo vaidmuo pertvarkant grupes, kuriose yra bendro pertvarkymo mechanizmo netaikančių valstybių narių įstaigų

Pertvarkant grupes, kuriose yra įstaigų, kurioms taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas, Fondo įnašas atitiks grupės, kuriai taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas, dalis, o nacionalinės finansavimo struktūros, kurios nedalyvauja taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą, padengs likusią dalį.

Siekiant stiprinti pertvarkymo finansavimą visoje vidaus rinkoje, pasiūlymu Fondui leidžiama lėšas savanoriškai skolintis arba skolinti kitoms pertvarkymo finansavimo struktūroms. Tai leis Fondui išmokėti dideles sumas, kurių ex ante ir ex post įnašai nepadengia. Be to, taip bus remiamos pertvarkymo finansavimo struktūros valstybėse narėse, kurios nedalyvauja taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą.

4.3.5.     Nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų pakeitimas

Kadangi Fondas pakeičia jo lėšas naudojant dalyvaujančių valstybių narių nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras, valstybės narės, kurios jau buvo sukūrusios nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras tuo metu, kai įsigaliojo šis reglamentas, gali nuspręsti tokias struktūras naudoti pagal savo nacionalinę teisę. Valstybės narės taip pat galėtų nuspręsti, kad tos nacionalinės pertvarkymo finansavimo struktūros moka įnašus į Fondą savo bankų vardu tol, kol šios struktūros visiškai išnyks.

5.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pertvarkymo valdyba bus visiškai finansuojama finansų įstaigų įnašais. Tačiau bus daromas nedidelis poveikis Sąjungos biudžetui Valdybos veiklos pradžios etapu. Daugiau informacijos pateikta pridėtoje finansinėje pažymoje.

2013/0253 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[11],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[12],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       geriau integruota banko paslaugų vidaus rinka yra būtina siekiant skatinti Sąjungos ekonomikos atsigavimą. Tačiau dabartinė finansų ir ekonomikos krizė parodė, kad vidaus rinkos veikimui šioje srityje kyla grėsmė ir didėja finansų rinkų suskaidymo rizika. Tarpbankinės rinkos tapo mažiau likvidžios ir tarpvalstybinės bankų veiklos mastas mažėja, nes baiminamasi jų problemų plitimo, trūksta pasitikėjimo kitomis nacionalinėmis bankų sistemomis ir valstybių narių galimybėmis remti bankus;

(2)       skirtingose valstybėse narėse taikomos skirtingos nacionalinės pertvarkymo taisyklės ir susijusi administracinė praktika, be to, Sąjungos lygmeniu nevykdomas vienodas sprendimų priėmimo procesas sprendžiant tarpvalstybinių bankų pertvarkymo klausimą, tai mažina šį pasitikėjimą ir didina rinkos nestabilumą, nes neužtikrinamas tikrumas ir galimybė numatyti, kokios bus galimos banko žlugimo pasekmės. Pertvarkymo sprendimai, priimti tik nacionaliniu lygmeniu, gali iškreipti konkurenciją ir galiausiai pakenkti vidaus rinkai;

(3)       visų pirma skirtinga valstybių narių praktika pertvarkomų bankų kreditorių ir žlungančių bankų gelbėjimo valstybės lėšomis atžvilgiu turi įtakos jų bankų numanomai kredito rizikai, finansiniam patikimumui ir mokumui. Tai mažina visuomenės pasitikėjimą bankų sektoriumi, trukdo naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų teikimui vidaus rinkoje, nes finansavimo išlaidos būtų mažesnis, jei valstybių narių praktika nesiskirtų;

(4)       dėl skirtingose valstybėse narėse taikomų skirtingų nacionalinių pertvarkymo taisyklių ir susijusios administracinės praktikos gali būti taip, kad bankų ir klientų skolinimosi išlaidos padidėtų vien tik dėl jų įsisteigimo vietos, neatsižvelgiant į jų faktinį kreditingumą. Be to, bankų klientai kai kuriose valstybėse narėse susiduria su didesnėmis palūkanų normomis nei kitų bankų klientai, neatsižvelgiant į jų kreditingumą;

(5)       kol pertvarkymo taisyklės, praktika ir dalijimosi našta metodai išlieka nacionaliniai, o pertvarkymui finansuoti reikalingi finansiniai ištekliai renkami ir leidžiami nacionaliniu lygmeniu, vidaus rinka ir toliau išliks suskaidyta. Be to, nacionalinės priežiūros institucijos labai suinteresuotos kuo labiau sumažinti galimą bankų krizės poveikį savo nacionalinei ekonomikai imdamosi vienašalių veiksmų, kurie leistų apriboti bankų operacijas, pavyzdžiui, apribojant vidinį grupės lėšų pervedimą ir skolinimą, arba nustatyti didesnius likvidumo ir kapitalo reikalavimus jų jurisdikcijose veikiančioms galimai žlungančių patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms. Tai riboja tarpvalstybinę bankų veiklą, sukuria kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje;

(6)       Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [...][13] tam tikru mastu buvo suderintos nacionalinių bankų pertvarkymo taisyklės ir nustatytas pertvarkymo institucijų bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinių bankų žlugimo klausimus. Tačiau Direktyva [...] numatytas suderinimas nėra visapusiškas, o sprendimų priėmimo procesas nėra centralizuotas. Direktyva [...] iš esmės numatomos kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms suteikiamos bendros pertvarkymo priemonės ir įgaliojimai, tačiau nacionalinėms institucijoms leidžiama savo nuožiūra pasirinkti, kaip tas priemones taikyti ir kaip naudoti nacionalinių finansavimo struktūrų lėšas pertvarkymo procedūroms paremti. Direktyva [...] nepanaikinama galimybė valstybėms narėms priimti atskirus ir galbūt nesuderinamus sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu, kurie gali turėti įtakos bendroms pertvarkymo sąnaudoms. Be to, joje numatomos nacionalinės finansavimo struktūros, todėl nepakankamai sumažinama bankų priklausomybė nuo paramos iš nacionalinių biudžetų ir neužkertamas kelias valstybėms narėms skirtingai naudoti finansavimo struktūrų lėšas;

(7)       siekiant užtikrinti, kad dėl Sąjungos žlungančių bankų būtų priimami veiksmingi ir vienodi pertvarkymo sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Sąjungos lygmeniu sutelktų lėšų panaudojimo, labai svarbu baigti kurti finansinių paslaugų vidaus rinką. Vidaus rinkoje bankų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali paveikti visos Sąjungos finansų rinkų stabilumą. Veiksmingų ir vienodų pertvarkymo taisyklių bei vienodų pertvarkymo finansavimo sąlygų užtikrinimas visose valstybėse narėse visiškai atitinka ne tik valstybių narių, kuriose bankai veikia, bet ir apskritai visų valstybių narių interesus, kaip priemonė konkurencijai išsaugoti ir vidaus rinkos veikimui gerinti. Bankų sistemos vidaus rinkoje yra labai glaudžiai susijusios, bankų grupės yra tarptautinės, o bankai turi didelę užsienio turto procentinę dalį. Kadangi nėra bendro pertvarkymo mechanizmo, bankų krizės taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse turėtų didesnį neigiamą sisteminį poveikį taip pat ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse. Bendro pertvarkymo mechanizmo sukūrimas padidins dalyvaujančių valstybių narių bankų stabilumą, užkirs kelią krizių šalutiniam poveikiui nedalyvaujančiose valstybėse narėse ir padės visai vidaus rinkai sklandžiai veikti;

(8)       Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../...[14] sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą, pagal kurį dalyvaujančių valstybių narių bankus centralizuotai prižiūri Europos Centrinis Bankas (ECB), pagal Direktyvą [...] nesuderinta tokių bankų Sąjungos lygmens priežiūra ir bankų, kurių atžvilgiu vykdomos pertvarkymo procedūros, nacionalinio lygmens priežiūra;

(9)       nors taikant bendrą priežiūros mechanizmą nedalyvaujančių valstybių narių bankai nacionaliniu lygmeniu naudojasi suderintomis priežiūros, pertvarkymo ir finansinio stabilumo stiprinimo priemonėmis, taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių bankams taikomos Sąjungos priežiūros priemonės ir nacionalinės pertvarkymo ir finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Dėl tokio nesuderinimo sukuriama nepalanki konkurencinė padėtis taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių bankams, palyginti su nedalyvaujančių valstybių narių bankais. Kadangi priežiūra ir pertvarkymas pagal bendrą priežiūros mechanizmą vykdomi skirtingais lygmenimis, intervencija į taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių bankus ir jų pertvarkymas nebūtų toks greitas, nuoseklus ir veiksmingas kaip taikant bendrą priežiūros mechanizmą nedalyvaujančių valstybių narių bankų atveju. Tai turi neigiamų pasekmių šių bankų finansavimo išlaidoms ir sukuria nepalankią konkurencinę padėtį, turinčią neigiamą poveikį valstybėms narėms, kuriose tie bankai veikia, ir visam vidaus rinkos veikimui. Todėl centralizuotas pertvarkymo mechanizmas visiems bankams, veikiantiems taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse, yra labai svarbus siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas;

(10)     dalijimasis atsakomybe už pertvarkymą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turėtų būti suderintas su dalijimusi atsakomybe už priežiūrą šiais lygmenimis. Jei priežiūra valstybėje narėje toliau lieka nacionalinė, ta valstybė narė turėtų toliau likti atsakinga už banko žlugimo finansines pasekmes. Todėl bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti taikomas tik bankams ir finansų įstaigoms, įsisteigtiems taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse ir ECB prižiūrimiems pagal bendro priežiūros mechanizmo sistemą. Bankams, įsteigtiems taikant bendrą priežiūros mechanizmą nedalyvaujančiose valstybėse narėse, bendras pertvarkymo mechanizmas neturėtų būti taikomas. Jei tokioms valstybėms narėms bendras pertvarkymo mechanizmas būtų taikomas, būtų sukurtos klaidingos paskatos. Visų pirma šių valstybių narių priežiūros institucijos gali būti atlaidesnės jų jurisdikcijose esantiems bankams, nes joms netektų patirti visos finansinės rizikos už tų bankų žlugimą. Todėl, siekiant užtikrinti analogiją su bendru priežiūros mechanizmu, bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti taikomas taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančioms valstybėms narėms. Kai valstybės narės prisijungia prie bendro priežiūros mechanizmo, jos taip pat turėtų savaime taikyti bendrą pertvarkymo mechanizmą. Galiausiai tikimasi, kad bendras pertvarkymo mechanizmas bus taikomas visoje vidaus rinkoje;

(11)     Bendras bankų pertvarkymo fondas (toliau – Fondas) yra esminis elementas, be kurio bendras pertvarkymo mechanizmas neveiktų tinkamai. Skirtingos nacionalinės finansavimo sistemos iškreiptų vienodų bankų pertvarkymo taisyklių taikymą vidaus rinkoje. Fondas turėtų padėti užtikrinti vienodą administracinę pertvarkymo finansavimo praktiką ir neleisti kurti kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis arba neleisti iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje dėl skirtingos nacionalinės praktikos. Fondą turėtų tiesiogiai finansuoti bankai ir jo lėšos turėtų būti telkiamos Sąjungos lygmeniu, kad pertvarkymo išteklius būtų galima objektyviai paskirstyti visose valstybėse narėse ir taip didinti finansinį stabilumą ir riboti ryšį tarp atskirų valstybių narių numatomos fiskalinės būklės ir tose valstybėse narėse veikiančių bankų ir įmonių finansavimo išlaidų;

(12)     todėl reikia patvirtinti priemones bendram pertvarkymo mechanizmui sukurti visose taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse, kad vidaus rinkai būtų sudarytos geresnės sąlygos tinkamai ir stabiliai veikti;

(13)     kad bendra Sąjungos pertvarkymo institucija dalyvaujančiose valstybėse narėse centralizuotai taikytų Direktyvoje [...] nustatytas bankų pertvarkymo taisykles, galima užtikrinti tik tuo atveju, jeigu bendro pertvarkymo mechanizmo steigimą ir veikimą reglamentuojančios taisyklės tiesiogiai taikomos valstybėse narėse, siekiant valstybėse narėse išvengti skirtingo jų aiškinimo. Tai turėtų būti apskritai naudinga vidaus rinkai, nes padės užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti kliūčių laisvai naudotis pagrindinėmis laisvėmis ne tik dalyvaujančiose valstybėse narėse, bet ir visoje vidaus rinkoje;

(14)     atsižvelgiant į Tarybos reglamento (ES) Nr. .../... taikymo sritį, bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų apimti visas dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtas kredito įstaigas. Tačiau pagal bendro pertvarkymo mechanizmo sistemą turėtų būti įmanoma tiesiogiai pertvarkyti bet kokią dalyvaujančios valstybės narės kredito įstaigą, kad vidaus rinkoje vykstant pertvarkymo procesui žlungančios įstaigos ir kreditoriai nebūtų vertinami skirtingai. Jei ECB vykdo konsoliduotą patronuojančiųjų įmonių, investicinių įmonių ir finansų įstaigų priežiūrą, joms turėtų būti taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas. Nors ECB nevykdys atskiros tų įstaigų priežiūros, ji bus vienintelė priežiūros įstaiga, kuri turės bendrą supratimą apie riziką, kurią patiria grupė ir netiesiogiai atskiri jos nariai. Jeigu subjektams, kuriems taikoma konsoliduota ECB priežiūra, nebūtų taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas, būtų neįmanoma planuoti bankų grupių pertvarkymą ir priimti grupės pertvarkymo strategiją, todėl bet kokie pertvarkymo sprendimai būtų kur kas mažiau veiksmingi;

(15)     pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą sprendimai turėtų būti priimami tinkamiausiu lygmeniu;

(16)     ECB, kaip priežiūros institucija taikant bendrą priežiūros mechanizmą, gali geriausiai įvertinti, ar kredito įstaiga žlunga arba tikriausiai žlugs, ir ar nėra pagrindo manyti, kad bet kokiais kitais privačiojo sektoriaus arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias žlugimui. ECB pranešus, Valdyba turėtų pateikti rekomendaciją Komisijai. Atsižvelgiant į tai, kad reikia suderinti įvairius susijusius interesus, Komisija turėtų nuspręsti, ar pertvarkyti įstaigą, ir turėtų nuspręsti dėl aiškios ir išsamios pertvarkymo sistemos, nustatant pertvarkymo veiksmus, kurių turi imtis Valdyba. Pagal šią sistemą Valdyba turėtų nuspręsti dėl pertvarkymo schemos ir nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, kurie turėtų būti vykdomi nacionaliniu lygmeniu;

(17)     Valdyba turėtų būti įgaliota priimti sprendimus, visų pirma dėl pertvarkymo planavimo, sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo, sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo ir pertvarkymo veiksmų rengimo. Nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų padėti Valdybai planuoti pertvarkymą ir rengti pertvarkymo sprendimus. Be to, naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais yra susijęs su nacionalinės teisės taikymu, todėl nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų būti atsakingos už pertvarkymo sprendimų įgyvendinimą;

(18)     siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu, kad tokios pačios taisyklės būtų taikomos visoms pertvarkymo priemonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jas taiko nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal Direktyvą [...], ar jos taikomos pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą. Komisija įvertins šias priemones pagal SESV 107 straipsnį. Kai pertvarkymo finansavimo struktūrų lėšų panaudojimas nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Komisija, siekdama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas vidaus rinkoje, turėtų analogiškai įvertinti tas priemones pagal SESV 107 straipsnį. Jeigu pranešimas pagal SESV 108 straipsnį nebūtinas, nes Valdybos pasiūlytas Fondo lėšų naudojimas nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį, siekiant užtikrinti dalyvaujančių ir nedalyvaujančių valstybių narių vidaus rinkos vientisumą, Komisija, vertindama siūlomą Fondo lėšų naudojimą, pagal analogiją turėtų taikyti atitinkamas valstybės pagalbos taisykles pagal SESV 107 straipsnį. Valdyba neturėtų priimti sprendimo dėl pertvarkymo schemos tol, kol Komisija neužtikrino, kad pagal analogiją su valstybės pagalbos taisyklėmis Fondo lėšų naudojimui yra taikomos tos pačios taisyklės kaip ir nacionalinių finansavimo struktūrų intervencijoms;

(19)     siekdama užtikrinti greitą ir veiksmingą pertvarkymo sprendimų priėmimo procesą, Valdyba turėtų būti speciali Sąjungos agentūra, turinti konkrečią struktūrą, kuri atitiktų jos konkrečias užduotis ir kurios modelis skirtųsi nuo visų kitų Sąjungos agentūrų modelio. Jos sudėtis turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visus susijusius interesus vykdant pertvarkymo procedūras. Valdyba turėtų posėdžiauti vykdomosiose ir plenarinėse sesijose. Per vykdomąją sesiją Valdybą sudarytų vykdomasis direktorius, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, Komisijos ir ECB atstovai. Atsižvelgiant į Valdybos misiją, vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją turėtų skirti Taryba, gavusi pasiūlymą iš Komisijos ir išklausiusi Europos Parlamentą. Svarstant vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigto banko arba grupės pertvarkymą, Valdybos vykdomojoje sesijoje taip pat posėdžiautų ir sprendimų priėmimo procese dalyvautų atitinkamos valstybės narės paskirtas nacionalinei pertvarkymo institucijai atstovaujantis narys. Svarstant tarpvalstybinės grupės klausimą Valdybos vykdomojoje sesijoje taip pat posėdžiautų ir sprendimų priėmimo procese dalyvautų buveinės valstybės narės ir visų priimančiųjų valstybių narių paskirti atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovaujantys nariai. Tačiau buveinės valstybės narės institucijų ir priimančiųjų valstybių narių institucijų poveikis sprendimui turėtų būti subalansuotas, nė viena priimančiosios valstybės narės institucija kartu neturėtų vieno bendro balso. Dalyvauti Valdybos posėdžiuose taip pat gali būti kviečiami stebėtojai, įskaitant ir ESM, ir euro grupės atstovą;

(20)     atsižvelgiant į Valdybos misiją ir pertvarkymo tikslus, tarp kurių – apsaugoti valstybės lėšas, Valdybos veikla turėtų būti finansuojama iš įnašų, kuriuos moka dalyvaujančių valstybių narių įstaigos;

(21)     Valdyba ir Komisija, jei reikia, turėtų pakeisti pagal Direktyvą [...] paskirtas nacionalines pertvarkymo institucijas dėl visų su pertvarkymo sprendimų priėmimo procesu susijusių aspektų. Pagal Direktyvą [...] paskirtos nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų ir toliau tęsti veiklą, susijusią su Valdybos patvirtintų pertvarkymo schemų įgyvendinimu. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir demokratinę kontrolę, taip pat apsaugoti Sąjungos institucijų teises, Valdyba turėtų būti atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai už visus pagal šį pasiūlymą priimtus sprendimus. Dėl tų pačių skaidrumo ir demokratinės kontrolės priežasčių nacionaliniai parlamentai turėtų turėti tam tikras teises gauti informacijos apie Valdybos veiklą ir pradėti dialogą su ja;

(22)     kai pagal Direktyvą [...] numatoma galimybė taikyti nacionalinių pertvarkymo institucijų supaprastintus įpareigojimus arba teisių atsisakymą, susijusius su reikalavimu parengti pertvarkymo planus, turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią Valdyba galėtų leisti taikyti tokius supaprastintus įpareigojimus;

(23)     siekiant užtikrinti, kad įstaigų ir grupių atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio, Valdyba turėtų būti įgaliota parengti tokių įstaigų ir grupių pertvarkymo planus. Valdyba turėtų įvertinti sėkmingo įstaigų ir grupių pertvarkymo galimybes ir imtis priemonių, kuriomis siekiama pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, jei jų yra. Valdyba turėtų reikalauti, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos taikytų tokias atitinkamas sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemones, kuriomis būtų užtikrinama darna ir atitinkamų įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes;

(24)     pertvarkymo planavimas yra būtina veiksmingo pertvarkymo dalis. Todėl Valdyba turėtų turėti įgaliojimą reikalauti pakeisti įstaigų ar grupių struktūrą ir organizaciją, kad pašalintų praktines pertvarkymo priemonių taikymo kliūtis ir užtikrintų sėkmingą konkrečių subjektų pertvarkymą. Dėl galimo visų įstaigų sisteminio pobūdžio, siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, labai svarbu, kad valdžios institucijos turėtų galimybę pertvarkyti bet kurią įstaigą. Kad būtų laikomasi Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje nustatytos teisės užsiimti verslu, Valdybos veiksmų laisvė turėtų apsiriboti tuo, kas būtina siekiant supaprastinti įstaigos struktūrą ir veiklą vien tam, kad būtų lengviau ją pertvarkyti. Be to, visos šiais tikslais taikomos priemonės turėtų atitikti Sąjungos teisę. Priemonės neturėtų būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminacinės dėl pilietybės ir turėtų būti grindžiamos pagrindine priežastimi, kad yra vykdomos paisant viešojo intereso užtikrinti finansinį stabilumą. Kad nustatytų, ar veiksmų imamasi paisant bendrojo viešojo intereso, Valdyba, kuri imasi veiksmų paisydama bendrojo viešojo intereso, turėtų turėti galimybę įgyvendinti pertvarkymo tikslus nepatirdama pertvarkymo priemonių taikymo arba galimybės naudotis jai perduotais įgaliojimais kliūčių. Be to, veiksmais neturėtų būti siekiama daugiau, nei absoliučiai būtina tikslams įgyvendinti;

(25)     bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti kuriamas pagal Direktyvos [...] ir bendro priežiūros mechanizmo sistemas. Todėl Valdyba turėtų būti įgaliota ankstyvu etapu imtis priemonių, kai įstaigos finansinė būklė ar mokumas prastėja. Informacija, kurią Valdyba gauna iš nacionalinių pertvarkymo institucijų arba ECB šiuo etapu, yra labai svarbi nustatant veiksmus, kurių ji galėtų imtis siekdama pasirengti tos įstaigos pertvarkymui;

(26)     siekdama užtikrinti, kad prireikus būtų greitai imtasi pertvarkymo veiksmų, Valdyba, bendradarbiaudama su atitinkama kompetentinga institucija arba ECB, turėtų atidžiai stebėti atitinkamų įstaigų padėtį ir tai, ar šios įstaigos laikosi visų jų atžvilgiu priimtų ankstyvos intervencijos priemonių;

(27)     siekiant kuo mažiau trikdyti finansų rinką ir ekonomiką, pertvarkymo procesas turėtų būti baigtas per trumpą laikotarpį. Per visą pertvarkymo procedūrą Komisija turėtų gauti visą informaciją, kuri, jos manymu, yra būtina, kad ji dėl pertvarkymo proceso galėtų priimti pagrįstą sprendimą. Jeigu Komisija nusprendžia pertvarkyti įstaigą, Valdyba turėtų nedelsdama priimti pertvarkymo schemą, kurioje išsamiai nustatomos taikytinos pertvarkymo priemonės ir įgaliojimai, taip pat bet kokių finansavimo struktūrų lėšų panaudojimas;

(28)     kai žlunganti įstaiga likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, galėtų kilti pavojus finansiniam stabilumui, nutrūkti esminių paslaugų teikimas ir nukentėti indėlininkų apsauga. Tokiu atveju pertvarkymo priemonių taikymas atitinka viešąjį interesą. Todėl pertvarkymo tikslai turėtų būti šie: užtikrinti esminių finansinių paslaugų tęstinumą, išsaugoti finansų sistemos stabilumą, sumažinti neatsakingo elgesio riziką kuo labiau sumažinant viešosios finansinės paramos žlungančioms įstaigoms galimybę ir apsaugoti indėlininkus;

(29)     tačiau visuomet prieš priimant sprendimą dėl įstaigos veiklos tęstinumo, reikėtų apsvarstyti galimybę likviduoti nemokią įstaigą keliant įprastinę bankroto bylą. Nemokios įstaigos veiklos tęstinumą reikėtų išsaugoti dėl finansinio stabilumo ir kuo labiau naudojant privačiąsias lėšas. Tai galima įgyvendinti įvykdžius pardavimą ar susijungimą su privačiojo sektoriaus pirkėju, nurašius įstaigos įsipareigojimus arba konvertavus jos skolą į nuosavybės vertybinius popierius, kad ji būtų rekapitalizuota;

(30)     vykdydamos pertvarkymo įgaliojimus, Komisija ir Valdyba turėtų užtikrinti, kad tinkama nuostolių dalis tektų akcininkams ir kreditoriams, kad būtų pakeisti vadovai, kad įstaigos pertvarkymo sąnaudos būtų kuo mažesnės ir kad būtų taikomas panašus požiūris į visus nemokios įstaigos kreditorius, kurie priklauso tai pačiai klasei;

(31)     akcininkų ir kreditorių teisių apribojimai turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnį. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik toms įstaigoms, kurios žlunga arba tikriausiai žlugs, ir tik tuomet, kai tai būtina siekiant įgyvendinti visuotinės svarbos finansinio stabilumo tikslą. Visų pirma pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos, kai įstaigos negalima likviduoti keliant įprastinę bankroto bylą kartu nedestabilizuojant finansų sistemos ir reikia imtis priemonių, kad būtų sparčiai perduotos ir tęsiamos sistemiškai svarbios funkcijos, ir kai negalima pagrįstai tikėtis alternatyvaus privataus sprendimo, įskaitant esamų akcininkų arba trečiojo asmens vykdomą kapitalo padidinimą, kuris būtų pakankamas visiškam įstaigos gyvybingumui atkurti;

(32)     nuosavybės teisių ribojimas neturėtų būti neproporcingas. Dėl to poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei nuostoliai, kurie būtų patirti, jei pertvarkymo sprendimo priėmimo metu įstaiga būtų likviduota. Kai dalis pertvarkomos įstaigos turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai, likusi pertvarkomos įstaigos dalis turėtų būti likviduota keliant įprastą bankroto bylą. Siekiant apsaugoti likviduojant įstaigą esančius akcininkus ir kreditorius, jie turėtų turėti teisę pagal savo reikalavimus per likvidavimo procedūrą gauti išmoką, ne mažesnę negu suma, kurią pagal apskaičiavimus jie būtų atgavę, jei visa įstaiga būtų likviduota keliant įprastinę bankroto bylą;

(33)     siekiant apsaugoti akcininkų teisę ir užtikrinti, kad kreditoriai gautų ne mažiau (negu jie gautų) iškėlus įprastinę bankroto bylą, reikėtų nustatyti aiškius įpareigojimus dėl įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimo ir turėtų likti pakankamai laiko deramai įvertinti požiūriui, kuris jiems būtų taikytas, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą. Turėtų būti įmanoma tokį vertinimą pradėti jau ankstyvosios intervencijos etapu. Prieš imantis pertvarkymo veiksmų, reikėtų įvertinti įstaigos turto ir įsipareigojimų vertę ir požiūrį, kuris akcininkams ir kreditoriams būtų taikomas iškėlus įprastinę bankroto bylą;

(34)     svarbu nuostolius pripažinti žlungant įstaigai. Vertinant žlungančių įstaigų turtą ir įsipareigojimus paprastai reikėtų remtis jų rinkos verte tuo metu, kai yra taikomos pertvarkymo priemonės, atsižvelgiant į tai, kiek tinkamai veikia rinkos. Kai rinkų veikimas tikrai sutrikęs, vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis tinkamai pagrįsta ilgalaike ekonomine turto ir įsipareigojimų verte. Dėl skubos turėtų būti įmanoma, kad Valdyba atliktų greitą laikiną žlungančios įstaigos turto ar įsipareigojimų vertinimą, kuris turėtų būti taikomas, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas;

(35)     siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo procesas išliktų objektus ir aiškus, būtina nustatyti tvarką, pagal kurią neužtikrinti kreditorių reikalavimai pertvarkomai įstaigai būtų nurašomi arba jie būtų konvertuojami. Siekiant sumažinti riziką, kad kreditoriai patirs didesnių nuostolių nei tuo atveju, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, nustatytina tvarka turėtų būti taikoma ir keliant įprastinę bankroto bylą, ir nurašymo ar konvertavimo atvejais vykstant pertvarkymo procesui. Tai taip pat sudarytų geresnes sąlygas nustatyti skolos vertę;

(36)     Komisija turėtų nustatyti pertvarkymo veiksmų, kurių reikia imtis atsižvelgiant į bylos aplinkybes, sistemą ir turėtų turėti paskyrimo įgaliojimą dėl visų būtinų pertvarkymo priemonių naudojimo. Remdamasi ta aiškia ir tikslia sistema, Valdyba turėtų nuspręsti dėl išsamios pertvarkymo schemos. Atitinkamos pertvarkymo priemonės turėtų aprėpti verslo pardavimo, laikinos įstaigos sukūrimo, gelbėjimo privačiomis lėšomis ir turto atskyrimo priemones, kurios taip pat numatytos Direktyvoje [...]. Pagal sistemą taip pat turėtų būti įmanoma įvertinti, ar laikomasi sąlygų, dėl kurių kapitalo priemonės nurašomos arba konvertuojamos;

(37)     verslo pardavimo priemonė turėtų sudaryti sąlygas parduoti įstaigą ar jos veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo;

(38)     turto atskyrimo priemonė turėtų leisti valdžios institucijoms neveiksnų ar sumažėjusios vertės turtą perduoti atskirai įmonei. Ši priemonė turėtų būti taikoma tik kartu su kitomis priemonėmis, kad žlungančiai įstaigai nebūtų suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas;

(39)     taikant veiksmingą pertvarkymo režimą reikėtų kuo labiau sumažinti žlungančios institucijos pertvarkymo sąnaudas, tenkančias mokesčių mokėtojams. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad didelės ir sisteminės svarbos įstaigos galėtų būti pertvarkytos nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui. Šį tikslą galima pasiekti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, užtikrinant, kad tinkama nuostolių ir sąnaudų dalis tektų subjekto akcininkams ir kreditoriams. Todėl, kaip rekomendavo Finansinio stabilumo taryba, į pertvarkymo sistemą turėtų būti įtraukti teisės aktais nustatyti skolos nurašymo įgaliojimai kaip papildoma galima priemonė, taikytina kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis;

(40)     siekiant užtikrinti pakankamą lankstumą paskirstyti nuostolius kreditoriams įvairiomis aplinkybėmis, reikėtų, kad būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ir tuomet, kai yra siekiama žlungančią įstaigą pertvarkyti, kad ji galėtų tęsti veiklą, jei yra reali tikimybė atkurti tos įstaigos gyvybingumą, ir tuomet, kai sistemiškai svarbios paslaugos yra perduodamos laikinai įstaigai, o likusios įstaigos dalies veikla sustabdoma ir ji likviduojama;

(41)     kai gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė taikoma siekiant atkurti žlungančios įstaigos kapitalą, kad ji galėtų toliau tęsti veiklą, visuomet turėtų būti ne tik atliekamas gelbėjimas privačiomis lėšomis, bet ir kartu keičiama vadovybė, o įstaiga bei jos veikla vėliau restruktūrizuojama taip, kad būtų atsižvelgta į žlugimo priežastis. Restruktūrizuoti reikėtų įgyvendinant verslo reorganizavimo planą;

(42)     nereikėtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikyti reikalavimams, kurie yra užtikrinti užtikrinimo priemone, užstatu ar kitaip garantuojami. Tačiau siekiant užtikrinti, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė būtų veiksminga ir atitiktų savo tikslus, turėtų būti įmanoma ją taikyti kuo didesnei neužtikrintų žlungančios įstaigos įsipareigojimų daliai. Tam tikriems neužtikrintiems įsipareigojimams vis dėlto nereikėtų taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės. Dėl viešosios politikos ir veiksmingo pertvarkymo priežasčių gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė neturėtų būti taikoma indėliams, apsaugotiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB[15], įsipareigojimams žlungančios įstaigoms darbuotojams arba komerciniams reikalavimams, susijusiems su prekėmis ir paslaugomis, būtinomis kasdienei įstaigos veiklai;

(43)     gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės nereikėtų taikyti indėlininkams, turintiems indėlių, kuriuos garantuoja indėlių garantijų sistema. Tačiau indėlių garantijų sistema prie pertvarkymo finansavimo proceso prisideda tokiu mastu, kokiu ji būtų turėjusi atlyginti žalą indėlininkams. Pasinaudojus gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais būtų užtikrinta, kad indėlininkai galėtų toliau naudotis savo indėliais – tai yra pagrindinė indėlių garantijų sistemų sukūrimo priežastis. Nenustačius šių sistemų panaudojimo tokiais atvejais, būtų neteisingai suteikiamas pranašumas kitų kreditorių, dėl kurių pertvarkymo institucija naudotųsi įgaliojimais, atžvilgiu;

(44)     kad akcininkai ir mažesnės svarbos kreditoriai dalytųsi našta, kaip reikalaujama pagal valstybės pagalbos taisykles, pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą analogiškai nuo šio reglamento taikymo pradžios būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę;

(45)     kad įstaigos negalėtų savo įsipareigojimų struktūros nustatyti taip, kad būtų trukdoma veiksmingai taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, Valdyba turėtų turėti galimybę nustatyti, kad įstaigos visuomet turėtų bendrą nuosavų lėšų, subordinuotųjų ir pirmaeilių įsipareigojimų, kuriems būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, sumą, išreikštą visų įstaigos įsipareigojimų, kurie nelaikomi nuosavomis lėšomis taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013[16] ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/EB[17], procentine dalimi;

(46)     priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, turi būti pasirinktas geriausias pertvarkymo būdas, ir tuo tikslu turėtų būti galima pasinaudoti visomis pertvarkymo priemonėmis, numatytomis Direktyvoje [...];

(47)     Direktyva [...] teisė nurašyti ir konvertuoti kapitalo priemones suteikiama nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, nes kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo sąlygos gali sutapti su pertvarkymo sąlygomis ir tokiu atveju reikia įvertinti, ar atitinkamo subjekto finansiniam patikimumui atkurti užtenka vien tik nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones, ar taip pat būtina imtis pertvarkymo veiksmų. Paprastai ja bus naudojamasi vykdant pertvarkymą. Komisija turėtų pakeisti nacionalines pertvarkymo institucijas taip pat vykdant šią funkciją, todėl jai turėtų būti suteikti įgaliojimai įvertinti, ar tenkinamos kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos, ir nuspręsti, ar reikia subjektą pertvarkyti, jei taip pat tenkinami pertvarkymo reikalavimai;

(48)     pertvarkymo veiksmų veiksmingumas ir vienodumas turėtų būti užtikrintas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Tuo tikslu Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai išskirtiniais atvejais ir tuo atveju, kai nacionalinė pertvarkymo institucija netaikė arba nepakankamai taikė Valdybos sprendimą, perduoti kitam asmeniui nurodytas pertvarkomos įstaigos teises, turtą ar įsipareigojimus arba reikalauti konvertuoti skolos priemones, kurių sutartyse yra konvertavimo sąlyga, tam tikromis aplinkybėmis. Bet kokie nacionalinių pertvarkymo institucijų veiksmai, kuriais būtų ribojamas ir veikiamas Valdybos įgaliojimų naudojimas ar funkcijų vykdymas, turėtų būti draudžiami;

(49)     siekdama padidinti bendro pertvarkymo mechanizmo veiksmingumą, Valdyba visais atvejais turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos bankininkystės institucija. Kai tinka, Valdyba taip pat turėtų bendradarbiauti su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba ir kitomis institucijomis, kurios priklauso Europos finansų priežiūros sistemai. Be to, Valdyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECB ir kitomis valdžios institucijomis, įgaliotomis prižiūrėti kredito įstaigas, dalyvaujančias bendrame priežiūros mechanizme, visų pirma, grupes, kurioms taikoma konsoliduota ECB priežiūra. Siekdama veiksmingai valdyti žlungančių bankų pertvarkymo procesą, visais šio proceso etapais Valdyba turėtų bendradarbiauti su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Taigi bendradarbiavimas su pastarosiomis yra būtinas ne tik įgyvendinant Valdybos priimtus pertvarkymo sprendimus, bet ir prieš priimant bet kokį pertvarkymo sprendimą, pertvarkymo planavimo etape ar ankstyvosios intervencijos metu;

(50)     kadangi Valdyba pakeičia dalyvaujančių valstybių narių nacionalines pertvarkymo institucijas priimant pertvarkymo sprendimus, Valdyba taip pat turėtų šias institucijas pakeisti bendradarbiaujant su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, kiek tai susiję su pertvarkymo funkcijomis. Visų pirma Valdyba turėtų atstovauti visoms dalyvaujančių valstybių narių institucijoms pertvarkymo kolegijose, kurioms priklauso ir nedalyvaujančių valstybių narių valdžios institucijos;

(51)     kadangi daugelis įstaigų vykdo veiklą ne tik Sąjungos, bet ir tarptautiniu mastu, veiksmingu pertvarkymo mechanizmu turi būti nustatyti bendradarbiavimo su atitinkamų trečiųjų šalių valdžios institucijomis principai. Parama trečiųjų šalių institucijoms turėtų būti teikiama pagal Direktyvos [...] 88 straipsnyje numatytą teisinę sistemą. Kadangi Valdyba turėtų būti vienintelė institucija, įgaliota pertvarkyti žlungančius bankus dalyvaujančiose valstybėse narėse, Valdybai tuo tikslu turėtų būti suteikti išskirtiniai įgaliojimai dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų vardu sudaryti neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su tomis trečiųjų šalių valdžios institucijomis;

(52)     kad galėtų veiksmingai vykdyti užduotis, Valdyba turėtų turėti tinkamus tyrimo įgaliojimus. Ji turėtų turėti galimybę tiesiogiai arba per nacionalines pertvarkymo institucijas reikalauti visos reikalingos informacijos ir vykdyti tyrimus bei patikrinimus vietoje, kai reikia, bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis. Vykdant pertvarkymą, Valdyba turėtų turėti galimybę dalyvauti vykdant patikrinimus vietoje, kad galėtų veiksmingai stebėti nacionalinių valdžios institucijų vykdomą įgyvendinimo darbą ir kad būtų užtikrinta, kad Komisija ir Valdyba priima sprendimus, pagrįstus visiškai tikslia informacija;

(53)     siekiant užtikrinti, kad Valdyba turėtų galimybę gauti visą svarbią informaciją, darbuotojai neturėtų turėti galimybės naudotis profesinio slaptumo taisyklėmis kaip pretekstu neatskleisti informacijos Valdybai;

(54)     siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą priimtų sprendimų, pažeidimų atveju turėtų būti taikomos proporcingos ir atgrasančios sankcijos. Valdybai turėtų būti suteikta teisė nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirti įmonėms baudas ar delspinigius už įsipareigojimų pagal jos sprendimus nevykdymą. Siekiant užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų vykdymo užtikrinimą, Valdybai turėtų būti suteikta teisė paskelbti gaires dėl baudų ir delspinigių skyrimo, skirtas nacionalinėms pertvarkymo institucijoms;

(55)     kai nacionalinė pertvarkymo institucija pažeidžia bendro pertvarkymo mechanizmo taisykles nepasinaudodama pagal nacionalinę teisę jai suteiktais įgaliojimais vykdyti Valdybos nurodymus, atitinkama valstybė narė gali būti atsakinga už tai, kad laikantis teismo praktikos būtų atlyginta bet kokia žala, padaryta asmenims, įskaitant, kai taikoma, pertvarkomam subjektui ar grupei arba bet kurios to subjekto ar grupės dalies bet kuriam kreditoriui bet kurioje valstybėje narėje;

(56)     turi būti nustatytos atitinkamos taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojamas Valdybos biudžetas, biudžeto parengimas, vidaus taisyklių, kuriomis nustatoma jos biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarka, priėmimas ir ataskaitų vidaus ir išorės auditas;

(57)     esama aplinkybių, kai taikomų pertvarkymo priemonių veiksmingumas gali priklausyti nuo to, ar galimas trumpalaikis įstaigos arba laikinos įstaigos finansavimas, nuo garantijų suteikimo galimiems pirkėjams arba nuo kapitalo suteikimo laikinai įstaigai. Todėl svarbu sukurti fondą, kad tokiems tikslams nebūtų naudojamos valstybės lėšos;

(58)     būtina užtikrinti, kad visas Fondo lėšas būtų galima panaudoti žlungančių įstaigų pertvarkymui. Todėl Fondo lėšos neturėtų būti naudojamos jokiam kitam tikslui, išskyrus veiksmingą pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą. Be to, jos turėtų būti naudojamos tik laikantis taikomų pertvarkymo tikslų ir principų. Atitinkamai Valdyba užtikrina, kad bet kokie nuostoliai, sąnaudos ar kitos išlaidos, patirti taikant pertvarkymo priemones, visų pirma tektų pertvarkomos įstaigos akcininkams ir kreditoriams. Tik tais atvejais, kai akcininkų ir kreditorių ištekliai išnaudoti, nuostoliai, sąnaudos ar kitos išlaidos, patirtos taikant pertvarkymo priemones, padengiami iš Fondo lėšų;

(59)     apskritai iš finansų sektoriaus atstovų reikėtų imti įnašus prieš bet kokį pertvarkymo veiksmą ir nepriklausomai nuo jo. Kai išankstinio finansavimo nepakanka naudojant Fondo lėšas patirtiems nuostoliams ar sąnaudoms padengti, reikėtų rinkti papildomus įnašus papildomoms sąnaudoms ar nuostoliams padengti. Be to, Fondas turėtų turėti galimybę pasirašyti sutartis dėl skolinimosi ar kitokių formų paramos su finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis, kai jo lėšų nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ir kitoms išlaidoms, patirtoms naudojant Fondo lėšas, padengti, o papildomais ex post įnašais nėra galimybės nedelsiant pasinaudoti;

(60)     kad būtų pasiekta kritinė masė ir išvengta procikliško poveikio, kuris atsirastų, jei Fondas per sisteminę krizę turėtų remtis vien ex post įnašais, būtina pasiekti tam tikrą tikslinį Fondo ex ante lėšų lygį;

(61)     turėtų būti nustatytas tinkamas terminas tiksliniam Fondo finansavimo lygiui pasiekti. Tačiau Valdyba turėtų turėti galimybę koreguoti įnašų laikotarpį, atsižvelgdama į dideles išmokas iš Fondo;

(62)     kai dalyvaujančios valstybės narės turi jau nusistovėjusias nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras, jos turėtų turėti galimybę pasirūpinti, kad nacionalinės pertvarkymo finansavimo struktūros naudotųsi turimomis finansinėmis lėšomis, praeityje surinktomis iš įstaigų kaip ex-ante įnašai, siekiant kompensuoti įstaigoms už ex-ante įnašus, kuriuos tos įstaigos turi sumokėti Fondui. Tokia kompensacija neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/18/EB[18];

(63)     siekiant užtikrinti teisingą įnašų apskaičiavimą ir skatinti veikti pagal mažiau rizikingą modelį, įnašai į Fondą turėtų priklausyti nuo kredito įstaigų patiriamos rizikos laipsnio;

(64)     siekiant užtikrinti tinkamą pertvarkymo išlaidų pasidalijimą tarp indėlių garantijų sistemų ir Fondo, indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijusi pertvarkoma įstaiga, gali būti atsakinga už nuostolių, kuriuos ji būtų patyrusi, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, sumą, neviršijant garantuojamų indėlių sumos;

(65)     kad būtų išsaugota Fonde laikomų lėšų vertė, šios lėšos turėtų būti investuojamos į pakankamai saugų, diversifikuotą ir likvidų turtą;

(66)     Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant nustatyti įnašų į Fondą rūšį ir už ką turi būti mokami įnašai, įnašų sumos apskaičiavimo būdą ir jų mokėjimo būdą; nustatyti registracijos, apskaitos, ataskaitų teikimo ir kitas taisykles, reikalingas užtikrinti, kad laiku būtų sumokėta visa įnašų suma; nustatyti įnašų sistemą įstaigoms, kurioms suteikti veiklos leidimai po to, kai Fondas pasiekia tikslinį lygį; nustatyti įnašų paskirstymo per laikotarpį kriterijus; nustatyti, kokiomis aplinkybėmis įnašų mokėjimas gali būti paankstintas; nustatyti metinių įnašų nustatymo kriterijus; nustatyti priemones, skirtas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis įstaiga gali būti iš dalies ar visiškai atleista nuo ex post įnašų, ir priemones, skirtas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis įstaiga gali būti iš dalies ar visiškai atleista nuo ex-post įnašų;

(67)     siekiant užtikrinti Valdybos darbo konfidencialumą, jos nariams, Valdybos personalui, įskaitant darbuotojus, kuriais apsikeitė arba kuriuos delegavo dalyvaujančios valstybės narės pertvarkymo užduotims vykdyti, turėtų būti taikomi profesinės paslapties reikalavimai, netgi jiems nustojus eiti savo pareigas. Kad galėtų vykdyti jai pavestas užduotis, Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai laikantis tam tikrų sąlygų keistis informacija su nacionalinėmis ar Sąjungos valdžios institucijomis ir įstaigomis;

(68)     siekiant užtikrinti, kad Valdybai būtų atstovaujama Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje, Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, įtraukiant Valdybą į tame reglamente nustatytą kompetentingų institucijų sąvoką. Toks Valdybos ir kompetentingų institucijų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 sulyginimas atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnį EBI priskirtas funkcijas prisidėti ir aktyviai dalyvauti rengiant bei derinant gaivinimo ir pertvarkymo planus ir siekti palengvinti sunkumų patiriančių įstaigų, ypač tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių, pertvarkymą;

(69)     kol Valdyba pradės visiškai veikti, Komisija turėtų būti atsakinga už pradinius veiksmus, įskaitant įnašų, reikalingų administracinėms išlaidoms padengti, rinkimą ir laikinojo vykdomojo direktoriaus paskyrimą, kad būtų galima Valdybos vardu tvirtinti visus būtinus mokėjimus;

(70)     šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(71)     kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti efektyvią ir veiksmingą bendrą Europos kredito įstaigų pertvarkymo sistemą ir užtikrinti nuoseklų pertvarkymo taisyklių taikymą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos 2 straipsnyje nurodytų subjektų, įsteigtų 4 straipsnyje nurodytose dalyvaujančiose valstybėse narėse, pertvarkymo taisyklės ir procedūra.

Komisija kartu su Valdyba ir dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijomis šias vienodas taisykles ir procedūrą taiko šiuo reglamentu nustatyto bendro pertvarkymo mechanizmo sistemoje. Bendrą pertvarkymo mechanizmą remia Bendras bankų pertvarkymo fondas (toliau – Fondas).

2 straipsnis Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas šiems subjektams:

(a) dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms kredito įstaigoms;

(b) vienoje iš dalyvaujančių valstybių narių įsteigtoms patronuojančiosioms įmonėms, įskaitant finansų kontroliuojančiąsias bendroves ar mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, kai joms taikoma ECB konsoliduota priežiūra pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...], kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, 4 straipsnio 1 dalies i punktą;

(c) dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms investicinėms įmonėms ir finansų įstaigoms, kai joms taikoma ECB vykdoma patronuojančiosios įmonės konsoliduota priežiūra pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 4 straipsnio 1 dalies i punktą.

3 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Direktyvos [...] 2 straipsnyje ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnyje[19]. Be to, taikomos šios apibrėžtys:

(1) nacionalinė kompetentinga institucija – bet kuri nacionalinė kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 2 straipsnio 2 dalyje;

(2) nacionalinė pertvarkymo institucija – institucija, kurią valstybė narė paskiria pagal Direktyvos [...] 3 straipsnį;

(3) pertvarkymo veiksmai – pertvarkymo priemonės taikymas 2 straipsnyje nurodytai įstaigai ar subjektui arba vieno ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų panaudojimas tos įstaigos ar subjekto atžvilgiu;

(4) garantuojami indėliai – indėliai, pagal nacionalinės teisės aktus garantuoti indėlių garantijų sistemomis pagal Direktyvą 94/19/EB iki Direktyvos 94/19/EB 7 straipsnyje nustatyto lygio;

(5) reikalavimus atitinkantys indėliai – Direktyvos 94/19/EB 1 straipsnyje apibrėžti bet kokios sumos indėliai, kuriems taikoma apsauga pagal tos direktyvos 2 straipsnį;

(6) grupės lygmens pertvarkymo institucija – dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigta įstaiga arba patronuojančioji įmonė, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra, nacionalinė pertvarkymo institucija;

(7) kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013[20] 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

(8) investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriai taikomas to reglamento 9 straipsnyje nurodytas pradinio kapitalo reikalavimas;

(9) finansų įstaiga – finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte;

(10) patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte, įskaitant įstaigą, finansų kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę;

(11) pertvarkoma įstaiga – 2 straipsnyje nurodytas subjektas, kurio atžvilgiu imamasi pertvarkymo veiksmų;

(12) įstaiga – kredito įstaiga arba investicinė įmonė, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal 2 straipsnio c punktą;

(13) grupė – patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, kurios yra 2 straipsnyje nurodyti subjektai;

(14) patronuojamosios įmonės – patronuojamosios įmonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 16 punkte;

(15) verslo pardavimo priemonė – pertvarkymo sąlygas atitinkančios įstaigos nuosavybės priemonių arba turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas pirkėjui, kuris nėra laikina įstaiga;

(16) laikinos įstaigos sukūrimo priemonė – pertvarkymo sąlygas atitinkančios įstaigos turto, teisių ar įsipareigojimų perdavimas laikinai įstaigai;

(17) turto atskyrimo priemonė – pertvarkymo sąlygas atitinkančios įstaigos turto ir teisių perdavimas turto valdymo įmonei;

(18) gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė – pertvarkymo sąlygas atitinkančios įstaigos įgaliojimai nurašyti ir konvertuoti įsipareigojimus;

(19) turimi finansiniai ištekliai – pinigai, indėliai, turtas ir neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai, kuriuos Fondas gali naudoti 74 straipsnyje išvardytais tikslais;

(20) tikslinis finansavimo lygis – turimų finansinių išteklių suma, kurią reikia pasiekti pagal 68 straipsnį.

4 straipsnis Dalyvaujančios valstybės narės

Dalyvaujančios valstybės narės – valstybės narės, kurių valiuta yra euro arba valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, vykdanti glaudų bendradarbiavimą pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 7 straipsnį.

5 straipsnis Santykis su Direktyva [...] ir taikomais nacionalinės teisės aktais

1.           Kai pagal šį reglamentą Komisija arba Valdyba vykdo užduotis ar įgaliojimus, kuriuos pagal Direktyvą [...] turi vykdyti dalyvaujančios valstybės narės nacionalinė pertvarkymo institucija, taikant šį reglamentą ir Direktyvą [...] Valdyba laikoma atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija arba, tarpvalstybinės grupės pertvarkymo atveju, atitinkama nacionaline grupės pertvarkymo institucija.

2.           Valdyba, veikdama kaip nacionalinė pertvarkymo institucija, kai tai aktualu, veikia įgaliota Komisijos.

3.           Atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas, dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės pertvarkymo institucijos veikia remdamosi atitinkamomis nacionalinės teisės aktų, suderintų Direktyva [...], nuostatomis ir jų laikydamosi.

6 straipsnis Bendrieji principai

1.           Jokiais Valdybos, Komisijos ar nacionalinės pertvarkymo institucijos veiksmais, pasiūlymais ar politika 2 straipsnyje nurodyti subjektai, indėlių turėtojai, investuotojai ar kiti kreditoriai, įsteigti Sąjungoje, negali būti diskriminuojami dėl jų pilietybės ar verslo vietos.

2.           Priimdama sprendimus ar imdamasi veiksmų, kurie gali turėti poveikio daugiau negu vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje, visų pirma priimdama sprendimus dėl dviejose ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių įsteigtų grupių, Komisija deramai atsižvelgia į visus toliau išvardytus veiksnius:

(a) dalyvaujančių valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą, interesus, visų pirma bet kokio sprendimo ar veiksmo arba neveikimo poveikį kurios nors iš šių valstybių narių finansiniam stabilumui, ekonomikai, indėlių garantijų sistemai ar investuotojų kompensavimo sistemai;

(b) siekį suderinti įvairių susijusių valstybių narių interesus ir išvengti nesąžiningų išankstinių nuostatų ar nesąžiningo dalyvaujančios valstybės narės interesų gynimo;

(c) būtinybę vengti neigiamo poveikio kitoms grupės, kuriai priklauso 2 straipsnyje nurodytas subjektas, kuriam taikomas pertvarkymas, dalims;

(d) būtinybę vengti neproporcingo šių subjektų, nurodytų 2 straipsnyje, kreditorių išlaidų padidėjimo tokiu mastu, kad jos būtų didesnės negu tos, kurias jie būtų patyrę, jei pertvarkymas būtų buvęs vykdomas keliant įprastinę bankroto bylą;

(e) sprendimus, kurie turi būti priimti pagal SESV 107 straipsnį ir kurie nurodyti 16 straipsnio 10 dalyje.

3.           Komisija suderina 2 dalyje nurodytus veiksnius su 12 straipsnyje nurodytais pertvarkymo tikslais, atsižvelgdama į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes.

4.           Valdybos arba Komisijos sprendimu negali būti reikalaujama, kad valstybės narės skirtų nepaprastąją viešąją finansinę paramą.

II DALIS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendro pertvarkymo mechanizmo funkcijos ir procedūrinės taisyklės

1 skyrius

Pertvarkymo planavimas

7 straipsnis Pertvarkymo planai

1.           Valdyba parengia 2 straipsnyje nurodytų subjektų ir grupių pertvarkymo planus.

2.           Taikant 1 dalį, nacionalinės pertvarkymo institucijos perduoda Valdybai visą informaciją, reikalingą pertvarkymo planams parengti ir įgyvendinti, gautą pagal Direktyvos [...] 10 straipsnį ir 12 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant šios antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatų.

3.           Pertvarkymo plane išdėstomos šiame reglamente nurodytų pertvarkymo priemonių ir pertvarkymo įgaliojimų taikymo 2 straipsnyje nurodytiems subjektams galimybės.

4.           Pertvarkymo plane nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių gali imtis Komisija ir Valdyba, kai 2 straipsnyje nurodytas subjektas arba grupė atitinka pertvarkymo sąlygas. Pertvarkymo plane atsižvelgiama į įvairius scenarijus, įskaitant tai, kad žlugimas gali būti išskirtinio pobūdžio ar vykti platesnio finansinio nestabilumo arba visai sistemai būdingų įvykių metu. Pertvarkymo plane nenumatoma galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, išskyrus pagal šį reglamentą įsteigto Fondo lėšų naudojimą.

5.           Kiekvienos įstaigos pertvarkymo plane turi būti tokia informacija:

(a) svarbiausių plano elementų santrauka;

(b) reikšmingų pokyčių įstaigoje po paskutinį kartą pateiktos pertvarkymo informacijos santrauka;

(c) paaiškinimas, kaip būtų galima teisiškai ir ekonomiškai atskirti ypatingos svarbos funkcijas ir pagrindines verslo linijas, kiek tai būtina, nuo kitų funkcijų, kad būtų užtikrintas tęstinumas įstaigos žlugimo atveju;

(d) kiekvieno reikšmingo plano aspekto įgyvendinimo laikotarpio įvertinimas;

(e) išsamus sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo pagal 8 straipsnį aprašas;

(f) pagal 8 straipsnio 5 dalį reikalaujamų priemonių, kuriomis siekiama įveikti ar šalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, nustatytas atlikus vertinimą pagal 8 straipsnį, aprašas;

(g) įstaigos ypatingos svarbos funkcijų, pagrindinių verslo linijų ir turto vertės ir paklausos rinkoje nustatymo procesų aprašas;

(h) išsamus aprašas, kaip užtikrinama, kad pagal 8 straipsnį reikalaujama informacija būtų atnaujinta ir bet kada prieinama pertvarkymo institucijoms;

(i) pertvarkymo institucijos paaiškinimas, kaip būtų galima finansuoti galimus pertvarkymo scenarijus, nenumatant nepaprastosios viešosios finansinės paramos;

(j) išsamus įvairių pertvarkymo strategijų, kurias būtų galima taikyti pagal įvairius galimus scenarijus, aprašas;

(k) ypatingos svarbos priklausomybės ryšių aprašas;

(l) plano poveikio kitoms grupės įstaigoms analizė;

(m) galimybių išsaugoti galimybę teikti mokėjimo ir tarpuskaitos paslaugas ir naudotis kita infrastruktūra aprašas;

(n) informacijos teikimo žiniasklaidai ir visuomenei planas;

(o) minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas pagal 10 straipsnį ir galutinis terminas, iki kurio šį lygį reikia pasiekti, kai taikoma;

(p) minimalus nuosavų lėšų ir sutartinių gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonių reikalavimas pagal 10 straipsnį ir galutinis terminas, iki kurio šį lygį reikia pasiekti, kai taikoma;

(q) pagrindinių operacijų ir sistemų, skirtų nuolatiniam įstaigos veiklos procesų veikimui užtikrinti, aprašas;

(r) plano įgyvendinimo poveikio darbuotojams aprašas, įskaitant visų susijusių išlaidų įvertinimą.

6.           Į grupės pertvarkymo planą įtraukiamas grupės, kaip visumos, pertvarkymo planas ir nustatomos patronuojančiosios įmonės ir patronuojamųjų įmonių, kurios priklauso grupei, pertvarkymo priemonės.

7.           Valdyba parengia pertvarkymo planą bendradarbiaudama su priežiūros arba konsoliduotos priežiūros institucija ir su dalyvaujančių valstybių narių, kuriose subjektai įsteigti, nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis.

8.           Valdyba gali paprašyti nacionalinių pertvarkymo institucijų parengti preliminarius pertvarkymo planų projektus, o grupės lygmens pertvarkymo institucijų – parengti preliminarų grupės pertvarkymo plano projektą.

9.           Pertvarkymo planai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami bent kartą per metus arba pasikeitus įstaigos teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį planui arba dėl to gali reikėti planą keisti.

8 straipsnis Sėkmingo pertvarkymo galimybės įvertinimas

1.           Rengdama pertvarkymo planų projektus pagal 7 straipsnį Valdyba, pasitarusi su kompetentinga institucija, įskaitant ECB, ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, bankų pertvarkymo institucijomis, jei tai yra svarbu tam svarbiam filialui, atlieka įvertinimą, kokia yra sėkmingo įstaigų ir grupių pertvarkymo galimybė, nenumatant galimybės pasinaudoti nepaprastąja viešąja finansine parama, išskyrus pagal 64 straipsnį įsteigtą Fondą.

2.           Rengdama 2 straipsnyje nurodytų subjektų pertvarkymo planą, Valdyba įvertina, kokia yra sėkmingo subjekto pertvarkymo pagal šį reglamentą galimybė. Laikoma, kad subjektą galima sėkmingai pertvarkyti, jei pertvarkymo institucija realiai ir patikimai gali arba jį likviduoti pagal įprastinę bankroto bylą, arba pertvarkyti taikydama jam skirtingas pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, nesukeldama didelių neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose yra subjektas, kitų valstybių narių arba Sąjungos finansų sistemoms (taip pat platesnio finansinio nestabilumo arba visai sistemai būdingų įvykių aplinkybėmis) ir siekdama užtikrinti subjekto vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą.

3.           Rengdama grupių pertvarkymo planus Valdyba įvertina, kokia yra sėkmingo grupių pertvarkymo pagal šį reglamentą galimybė. Laikoma, kad grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jei pertvarkymo institucijos realiai ir patikimai gali arba likviduoti grupės subjektus pagal įprastinę bankroto bylą, arba pertvarkyti grupės subjektus taikydama jiems pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, nesukeldama didelių neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose yra grupei priklausantys subjektai, kitų valstybių narių arba Sąjungos finansų sistemoms (taip pat platesnio finansinio nestabilumo arba visai sistemai būdingų įvykių aplinkybėmis), ir siekdama užtikrinti tų subjektų vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą arba dėl to, kad jas galima laiku lengvai atskirti, arba kitais būdais.

4.           Šio įvertinimo tikslais Valdyba mažų mažiausiai išnagrinėja Direktyvos [...] priedo C skirsnyje nurodytus klausimus.

5.           Jei pagal sėkmingo įstaigos ar grupės pertvarkymo galimybės įvertinimą, atliktą pagal 2 ir 3 dalis, pasitarusi su kompetentinga institucija, įskaitant ECB, Valdyba nustato, kad yra galimų esminių sėkmingo subjekto ar grupės pertvarkymo kliūčių, pasitarusi su kompetentingomis institucijomis, Valdyba parengia ataskaitą, skirtą įstaigai arba patronuojančiajai įmonei, kurioje išanalizuoja esmines kliūtis veiksmingam pertvarkymo priemonių taikymui ir pertvarkymo įgaliojimų panaudojimui. Toje ataskaitoje taip pat rekomenduojamos priemonės, kurios, Valdybos nuomone, pagal 8 dalį yra būtinos ar tinkamos šioms kliūtims šalinti.

6.           Ataskaita pateikiama atitinkamam subjektui arba patronuojančiajai įmonei, kompetentingoms institucijoms ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, pertvarkymo institucijoms. Kartu su ataskaita pateikiamos konkretaus įvertinimo ar nustatymo priežastys ir nurodoma, kaip tas įvertinimas ar nustatymas atitinka 6 straipsnyje nustatyto proporcingo taikymo reikalavimą.

7.           Per keturis mėnesius nuo pranešimo gavimo patronuojančioji įmonė ar įstaiga, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra, grupės lygmens pertvarkymo institucijai gali teikti pastabas ir siūlyti alternatyvias priemones ataskaitoje nustatytoms kliūtims šalinti. Valdyba informuoja kompetentingas institucijas ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, pertvarkymo institucijas apie visas subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones.

8.           Jei atitinkamo subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytomis priemonėmis nepavyksta veiksmingai pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių, pasitarusi su kompetentinga institucija ir, jei reikia, su makrolygio rizikos ribojimo institucija, Valdyba priima sprendimą, kuriama nurodoma, kad pasiūlytomis priemonėmis negalima veiksmingai pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir nurodoma nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti įstaigos, patronuojančiosios įmonės arba bet kurios atitinkamos grupės patronuojamosios įmonės imtis kokių nors 9 dalyje išvardytų priemonių, remiantis šiais kriterijais:

(a) priemonės veiksmingumas šalinant sėkmingo pertvarkymo kliūtis;

(b) būtinybė vengti neigiamo poveikio dalyvaujančių valstybių narių finansiniam stabilumui;

(c) būtinybė vengti poveikio atitinkamai įstaigai arba grupei, kuris viršytų tai, kas yra būtina sėkmingo pertvarkymo kliūtims pašalinti, arba būtų neproporcingas.

9.           Taikydama 8 dalį, Valdyba nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms imtis kurių nors iš toliau nurodytų priemonių:

(a) reikalauti, kad subjektas parengtų paslaugų susitarimus (tarp grupės subjektų arba su trečiaisiais asmenimis) dėl ypatingos svarbos funkcijų vykdymo;

(b) reikalauti, kad subjektas apribotų savo didžiausias individualias ir bendras pozicijas;

(c) nustatyti konkrečius ar nuolatinius informacijos reikalavimus, susijusius su pertvarkymu;

(d) reikalauti, kad subjektas parduotų tam tikrą turtą;

(e) reikalauti, kad subjektas apribotų ar nutrauktų tam tikrą vykdomą ar planuojamą veiklą;

(f) riboti arba neleisti kurti naujų ar plėtoti esamų verslo linijų arba naujų ar esamų produktų pardavimo;

(g) reikalauti, kad būtų pakeista subjekto ar bet kurio grupės subjekto, kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai to subjekto kontroliuojamas, teisinė ar veiklos struktūra, kad ji taptų mažiau sudėtinga ir kad ypatingos svarbos funkcijas būtų galima teisiškai ir veiklos požiūriu atskirti nuo kitų funkcijų taikant pertvarkymo priemones;

(h) reikalauti, kad subjektas įsteigtų patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje arba Sąjungos patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę;

(i) reikalauti, kad subjektas išleistų tinkamus įsipareigojimus, kad patenkintų 10 straipsnio reikalavimus;

(j) reikalauti, kad subjektas pamėgintų iš naujo derėtis dėl bet kokio tinkamo įsipareigojimo, papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės, kurią jis išleido, siekiant užtikrinti, kad bet koks Komisijos sprendimas nurašyti arba konvertuoti tą įsipareigojimą ar priemonę būtų vykdomas pagal tą įsipareigojimą ar priemonę reglamentuojančios valstybės teisės aktus.

10.         Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 26 straipsnio.

9 straipsnis Supaprastinti įpareigojimai ir reikalavimų netaikymas

1.           Savo iniciatyva arba nacionalinės pertvarkymo institucijos siūlymu Valdyba gali taikyti supaprastintus įpareigojimus, susijusius su 7 straipsnyje nurodytų pertvarkymo planų rengimu, arba gali netaikyti įpareigojimo parengti tokius planus.

2.           Nacionalinės pertvarkymo institucijos gali pasiūlyti Valdybai taikyti supaprastintus įpareigojimus arba netaikyti įpareigojimo parengti pertvarkymo planus konkrečioms įstaigoms ar grupėms. Toks pasiūlymas turi būti pagrįstas ir paremtas visais susijusiais dokumentais.

3.           Gavusi pasiūlymą pagal 1 dalį arba veikdama savo iniciatyva, Valdyba atlieka atitinkamų įstaigų ar grupės įvertinimą. Įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į galimą poveikį, kurį įstaigos ar grupės žlugimas galėtų turėti finansų rinkoms, kitoms įstaigoms arba finansavimo sąlygoms dėl jos verslo pobūdžio, dydžio ar ryšių su kitomis įstaigomis ar finansų sistema apskritai.

4.           Valdyba įvertina, kaip taikoma nuostata dėl reikalavimų netaikymo bent kartą per metus nuo reikalavimo netaikymo pradžios datos arba pasikeitus atitinkamos įstaigos ar grupės teisinei ar organizacinei sistemai, verslo ar finansinėms sąlygoms. Valdyba neatleidžia įstaigos nuo reikalavimų taikymo tais atvejais, kai įstaiga turi vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių arba svarbių filialų kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje.

Valdyba nustoja taikyti supaprastintus įpareigojimus arba nebeleidžia netaikyti reikalavimo parengti pertvarkymo planus, jeigu kokios nors tai pateisinusios aplinkybės nustoja egzistuoti.

Kai nacionalinė pertvarkymo institucija, pasiūliusi taikyti supaprastintą įpareigojimą arba netaikyti reikalavimų pagal 1 dalį, laiko, kad sprendimas taikyti supaprastintą įpareigojimą arba netaikyti reikalavimų turi būti atšauktas, ji pateikia pasiūlymą dėl to Valdybai. Tokiu atveju Valdyba priima sprendimą dėl siūlomo atšaukimo, atsižvelgdama į atšaukimo pagrindimą, kurį pateikė nacionalinė pertvarkymo institucija, atsižvelgusi į 3 dalyje nustatytas aplinkybes.

5.           Pagal 3 ir 4 dalis Valdyba gali netaikyti įpareigojimo parengti pertvarkymo planus atskiroms centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 21 straipsnyje, ir visiškai arba iš dalies atleistoms nuo nacionalinėje teisėje numatytų riziką ribojančių reikalavimų pagal Direktyvos 2013/36/ES 2 straipsnio 5 dalį, įstaigoms. Tokiu atveju įpareigojimas parengti pertvarkymo planą konsoliduotai taikomas centrinei įstaigai.

6.           Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalį Valdyba gali netaikyti įpareigojimo parengti pertvarkymo planus įstaigoms, priklausančioms institucinei užtikrinimo sistemai. Spręsdama, ar atleisti nuo reikalavimų taikymo įstaigą, priklausančią institucinei užtikrinimo sistemai, Valdyba turi atsižvelgti į tai, ar tikėtina, kad institucinė užtikrinimo sistema galėtų tenkinti tuo pačiu metu sistemai keliamus reikalavimus jos narių atžvilgiu.

7.           Valdyba informuoja EBI apie 1, 4 ir 5 dalių taikymą.

10 straipsnis Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikis

1.           Pasitarusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, Valdyba nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikį, kaip nurodyta 2 dalyje, kuriam taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kuriuos privalo turėti 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės.

2.           Minimalus poreikis apskaičiuojamas kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma, išreikšta kaip 2 straipsnyje nurodytų įstaigų ir patronuojančiųjų įmonių visų įsipareigojimų ir nuosavų lėšų, išskyrus įsipareigojimus, kylančius dėl išvestinių finansinių priemonių, procentinė dalis.

3.           1 dalyje nurodytas poreikio nustatymas grindžiamas šiais kriterijais:

(a) poreikiu užtikrinti, kad taikant pertvarkymo priemones, įskaitant, kai tinka, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, 2 straipsnyje nurodytą įstaigą ir patronuojančiąją įmonę būtų galima pertvarkyti taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai;

(b) poreikiu atitinkamais atvejais užtikrinti, kad 2 straipsnyje nurodyta įstaiga ir patronuojančioji įmonė turėtų pakankamai tinkamų įsipareigojimų užtikrinti, kad, jei būtų pritaikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nuostoliai galėtų būti padengti ir 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas galėtų būti atkurtas iki tokio lygio, kuris būtinas, kad ji ir toliau atitiktų veiklos leidimų išdavimo sąlygas ir galėtų toliau vykdyti veiklą, kuriai tas leidimas išduotas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, ir kad būtų išlaikytas pakankamas rinkos pasitikėjimas 2 straipsnyje nurodyta įstaiga ir patronuojančiąja įmone;

(c) poreikiu užtikrinti, kad, jei pertvarkymo plane numatyta, kad tam tikrų klasių tinkamiems įsipareigojimams gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti netaikoma pagal 24 straipsnio 5 dalį arba kad atliekant dalinį perdavimą visi tam tikrų klasių tinkami įsipareigojimai gali būti perduoti gavėjui, kad 2 straipsnyje nurodyta įstaiga ir patronuojančioji įmonė turėtų pakankamai kitų tinkamų įsipareigojimų užtikrinti, kad nuostoliai galėtų būti padengti ir 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas galėtų būti atkurtas iki tokio lygio, kad ir toliau atitiktų veiklos leidimų išdavimo sąlygas ir būtų galima toliau vykdyti veiklą, kuriai tas leidimas išduotas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

(d) 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės dydžiu, verslo modeliu ir rizikos lygiu, įskaitant jos nuosavas lėšas;

(e) kokiu mastu indėlių garantijų sistema galėtų prisidėti prie pertvarkymo finansavimo pagal 73 straipsnį;

(f) kokiu mastu 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės žlugimas neigiamai paveiktų finansinį stabilumą, įskaitant neigiamą poveikį dėl išplitimo į kitas įstaigas, susidarantį dėl jos ryšių su kitomis įstaigomis arba likusia finansų sistemos dalimi.

Nustatant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikį nurodomas minimalus reikalavimas, kurį turi atitikti kiekviena įstaiga individualiai, ir minimalus reikalavimas, kurį patronuojančiosios įmonės turi atitikti konsoliduotai. Valdyba gali nuspręsti konsoliduotai netaikyti minimalaus reikalavimo patronuojančiajai įmonei su sąlyga, kad tenkinamos Direktyvos [...] 39 straipsnio 4ca dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos. Valdyba gali nuspręsti konsoliduotai netaikyti minimalaus reikalavimo patronuojamajai įmonei su sąlyga, kad būtų tenkinamos Direktyvos [...] 39 straipsnio 4d dalies a–c punktuose nustatytos sąlygos.

4.           nustatant poreikį pagal 1 dalį galima numatyti, kad minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas iš dalies tenkinamas konsoliduotai ar individualiai, taikant sutartinę gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę.

5.           Kad priemonė būtų laikoma sutartine gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone pagal 4 dalį, Valdyba turi įsitikinti, kad:

(a) joje yra sutartinė sąlyga, pagal kurią numatoma, kad Komisijai nusprendus tai įstaigai taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ta priemonė nurašoma iki reikalingos lygio arba konvertuojama prieš nurašant arba konvertuojant kitus tinkamus įsipareigojimus; ir

(b) jai taikomas privalomas susitarimas, įsipareigojimas ar nuostata dėl eiliškumo, pagal kurį įprastinės bankroto bylos atveju ji užimtų vietą po kitų tinkamų įsipareigojimų ir už ją nebūtų galima atlyginti tol, kol tuo metu neatsiskaityta už kitus neapmokėtus tinkamus įsipareigojimus.

6.           Valdyba nustato 1 dalyje nurodytą poreikį, kol rengiami ir prižiūrimi pertvarkymo planai pagal 7 straipsnį.

7.           Valdyba savo sprendimą pateikia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 26 straipsnio. Valdyba reikalauja, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos patikrintų ir užtikrintų, kad įstaigos ir patronuojančiosios įmonės išlaikytų 1 dalyje nustatytą minimalų poreikį.

8.           Valdyba informuoja ECB ir EBI apie minimalų poreikį, kurį ji pagal 1 dalį nustatė kiekvienai įstaigai ir patronuojančiajai įmonei.

2 skyrius

Ankstyvoji intervencija

11 straipsnis Ankstyvoji intervencija

1.           ECB arba dalyvaujančių valstybių narių kompetentingos institucijos informuoja Valdybą apie bet kokias priemones, kurių imtis reikalauja iš įstaigos ar grupės, arba kurių imasi jos pačios pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 13b straipsnį, pagal Direktyvos [...] 23 straipsnio 1 dalį arba 24 straipsnį arba pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį.

Valdyba praneša Komisijai apie bet kokią informaciją, gautą pagal pirmą pastraipą.

2.           Nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo datos, nepažeisdama ECB ir kompetentingų institucijų įgaliojimų pagal Sąjungos teisę, Valdyba gali rengti atitinkamos įstaigos ar grupės pertvarkymą.

Taikydama pirmą pastraipą, Valdyba drauge su ECB ir atitinkama kompetentinga institucija įdėmiai stebi įstaigos ar patronuojančiosios įmonės sąlygas ir kaip jos vykdo bet kokias ankstyvosios intervencijos priemones, kurių jos privalo imtis.

3.           Valdyba turi teisę:

(a) pagal šios antraštinės dalies 5 skyrių reikalauti visos informacijos, reikalingos pasirengti įstaigos ar grupės pertvarkymui;

(b) atlikti įstaigos ar grupės turto ir įsipareigojimų vertinimą pagal 17 straipsnį;

(c) kreiptis į galimus pirkėjus, siekiant pasirengti įstaigos ar grupės pertvarkymui, arba reikalauti, kad tai padarytų įstaiga, patronuojančioji įmonė arba nacionalinė pertvarkymo institucija, laikantis konfidencialumo reikalavimų, nustatytų šiame reglamente ir Direktyvos [...] 76 straipsnyje;

(d) reikalauti atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos parengti preliminarią atitinkamos įstaigos ar grupės pertvarkymo schemą.

4.           Jei ECB ar dalyvaujančių valstybių narių kompetentingos institucijos ketina įstaigai ar grupei taikyti kokią nors papildomą priemonę pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 13b straipsnį arba pagal Direktyvos [...] 23 arba 24 straipsnį, arba pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį, prieš įstaigai ar grupei visiškai įvykdant pirmąją priemonę, apie kurią pranešta Valdybai, prieš taikydami atitinkamai įstaigai ar grupei tokią papildomą priemonę jos pasitaria su Valdyba.

5.           ECB arba kompetentinga institucija ir Valdyba užtikrina, kad 4 dalyje nurodyta papildoma priemonė ir bet kokie Valdybos veiksmai, skirti pertvarkymui parengti pagal 2 dalį, būtų suderinti.

3 skyrius

Pertvarkymas

12 straipsnis Pertvarkymo tikslai

1.           Vykdydamos 16 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Komisija ir Valdyba pagal savo atitinkamus įsipareigojimus atsižvelgia į pertvarkymo tikslus ir pasirenka tokias priemones ir įgaliojimus, kurie, jų nuomone, geriausiai padės pasiekti tikslų, kurie yra svarbūs konkrečiomis aplinkybėmis.

2.           1 dalyje nurodyti pertvarkymo tikslai yra šie:

(a) užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą;

(b) išvengti reikšmingo neigiamo poveikio finansiniam stabilumui, be kita ko, siekiant užkirsti kelią jo išplitimui, ir palaikyti rinkos drausmę;

(c) apsaugoti viešąsias lėšas, kiek įmanoma sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę;

(d) apsaugoti indėlininkus, kuriems taikoma Direktyva 94/19/EB, ir investuotojus, kuriems taikoma Direktyva 97/9/EB[21].

Siekdamos pirma išvardytų tikslų, Komisija ir Valdyba siekia vengti nereikalingo vertės sunaikinimo ir kiek galima sumažinti pertvarkymo išlaidas.

3.           Komisija tinkamai derina 2 dalyje nurodytus tikslus, atsižvelgdama į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes.

13 straipsnis Bendrieji pertvarkymo principai

1.           Vykdydamos 16 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Komisija ir Valdyba imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad pertvarkymo veiksmai būtų vykdomi laikantis šių principų:

(a) pirmieji nuostoliai tenka pertvarkomos įstaigos akcininkams;

(b) pertvarkomos įstaigos kreditoriams nuostoliai tenka po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą vadovaujantis 15 straipsniu;

(c) pertvarkomos įstaigos vadovybė pakeičiama, išskyrus tuos atvejus, kai laikoma, jog norint pasiekti pertvarkymo tikslų, būtina išlaikyti esamą vadovybę arba jos dalį, priklausomai nuo aplinkybių;

(d) vadovaujantis tinkamu teisiniu procesu, asmenys ir subjektai laikomi atsakingais už pertvarkomos įstaigos įsipareigojimų nevykdymą tiek, kiek jiems priskiriama atsakomybė pagal nacionalinę teisę;

(e) tos pačios klasės kreditoriams taikomos vienodos sąlygos;

(f) nei vienas kreditorius neturi patirti didesnių nuostolių nei būtų patyręs tuo atveju, jei 2 straipsnyje nurodyta įstaiga būtų buvusi likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.

2.           Kai įstaiga yra grupei priklausantis subjektas, Komisija, kai taikytina, ir Valdyba taip taiko pertvarkymo priemones ir naudojasi pertvarkymo įgaliojimais, kad kuo labiau sumažintų poveikį kitiems grupei priklausantiems subjektams ir visai grupei ir kuo labiau sumažintų neigiamą poveikį Sąjungos, visų pirma valstybių narių, kuriose grupė veikia, finansiniam stabilumui.

3.           Kai 2 straipsnyje nurodytam subjektui taikoma verslo pardavimo priemonė, laikinos įstaigos sukūrimo priemonė arba turto atskyrimo priemonė, laikoma, kad tam subjektui taikoma bankroto byla arba lygiavertė nemokumo procedūra, taikant Direktyvos 2001/23/EB[22] 5 straipsnio 1 dalį.

14 straipsnis Finansų įstaigų ir patronuojančiųjų įmonių pertvarkymas

1.           Komisija imasi finansų įstaigos pertvarkymo veiksmų, kai tiek finansų įstaiga, tiek patronuojančioji įmonė atitinka 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2.           Komisija imasi pertvarkymo veiksmų 2 straipsnio b punkte nurodytos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, kai tiek patronuojančioji įmonė, tiek viena ar kelios patronuojamosios įmonės, kurios yra įstaigos, atitinka 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

3.           Nukrypstant nuo 2 dalies nuostatų ir nepaisant to, kad patronuojančioji įmonė gali netenkinti 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija gali imtis pertvarkymo veiksmų tos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu, kai viena ar kelios patronuojamosios įmonės, kurios yra įstaigos, tenkina 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir veiksmai tos patronuojančiosios įmonės atžvilgiu yra būtini vienos ar daugiau patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, pertvarkymui arba visos grupės pertvarkymui.

15 straipsnis Reikalavimų tenkinimo eiliškumas

Pertvarkomai įstaigai taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ir nepažeidžiant įsipareigojimų, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma pagal 24 straipsnio 3 dalį, Komisija priima sprendimą, o Valdyba ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos pasinaudoja savo įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti reikalavimus laikantis įprastinių bankroto bylų atvirkštinės eiliškumo tvarkos:

(a) reikalavimai, susiję su reikalavimus atitinkančiais indėliais, ir indėlių garantijų sistemų reikalavimai;

(b) neužtikrinti nepreferenciniai reikalavimai;

(c) antraeiliai reikalavimai, nenurodyti d–f punktuose;

(d) aukštesniojo rango vadovų ir direktorių reikalavimai;

(e) reikalavimai, susiję su papildomomis 1 ir 2 lygio priemonėmis;

(f) reikalavimai, susiję su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis;

pradedant f punktu, baigiant a punktu.

16 straipsnis Pertvarkymo procedūra

1.           Kai ECB arba nacionalinė pertvarkymo institucija nustato, kad 2 straipsnyje nurodytas subjektas atitinka 2 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai ir Valdybai.

2.           Gavusi pranešimą pagal 1 dalį arba veikdama savo iniciatyva, Valdyba įvertina, ar tenkinamos šios sąlygos:

(a) subjektas žlunga arba tikriausiai žlugs;

(b) turint omenyje laiko ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors alternatyviais privačiojo sektoriaus ar priežiūros institucijų veiksmais (įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones ar kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą pagal 14 straipsnį), kurių būtų imtasi subjekto atžvilgiu, per pakankamai trumpą laiką būtų galima išvengti jo žlugimo;

(c) pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 4 dalį.

3.           Taikant 2 dalies a punktą, laikoma, kad subjektas žlunga arba tikriausiai žlugtų, jei susidarytų viena ar daugiau iš šių aplinkybių:

(a) subjektas pažeidžia arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjektas artimoje ateityje pažeis veiklos leidimui išlaikyti taikomus reikalavimus taip, kad ECB arba kompetentinga institucija turėtų pagrindo panaikinti veiklos leidimą, dėl to, bet ne tik dėl to, kad įstaiga patyrė arba galėtų patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų arba didelės dalies jos nuosavų lėšų;

(b) subjekto turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjekto turtas artimoje ateityje bus mažesnis už jo įsipareigojimus;

(c) subjektas negali arba, remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad subjektas artimoje ateityje negalės terminui suėjus apmokėti savo skolų;

(d) reikalinga nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus atvejus, kai, siekiant ištaisyti didelius valstybės narės ekonomikos sutrikimus ir išlaikyti finansinį stabilumą, ta nepaprastoji viešoji finansinė parama teikiama viena iš šių formų:

i)        valstybės garantija centrinių bankų teikiamoms likvidumo priemonėms paremti laikantis standartinių bankų sąlygų;

ii)       naujai išleistiems įsipareigojimams teikiama valstybės garantija;

iii)      nuosavų lėšų injekcija arba kapitalo priemonių pirkimas tokiomis kainomis ir sąlygomis, dėl kurių įstaiga neįgyja pranašumo, jei viešosios paramos teikimo metu nesusidaro nei 2 dalies a, b ar c punkte išdėstytos aplinkybės, nei 14 straipsnyje išdėstytos aplinkybės.

Kiekvienu iš i, ii ir iii papunkčiuose nurodytų atvejų tuose papunkčiuose minimos garantijų arba lygiavertės priemonės yra taikomos tik mokiems subjektams ir bus taikomos tik tuo atveju, jei bus patvirtintos pagal valstybės pagalbos taisykles. Tai yra atsargumo ir laikinos priemonės, kurios turi būti proporcingos siekiui pašalinti didelio valstybės narės ekonomikos sutrikimo pasekmes ir kurios neturi būti taikomos siekiant kompensuoti nuostolius, kurių subjektas patyrė arba, tikėtina, patirs artimiausiu metu.

4.           Taikant 2 dalies c punktą, pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jei jais pasiekiamas vienas ar daugiau iš 12 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir jie yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus pagal įprastinę bankroto bylą tų pertvarkymo tikslų nebūtų pasiekiama tokiu pačiu mastu.

5.           Jei tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, Valdyba rekomenduoja Komisijai subjektą pertvarkyti. Į rekomendaciją įtraukiami bent šie dalykai:

(a) rekomendacija pertvarkyti subjektą;

(b) 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta pertvarkymo priemonių sistema;

(c) Fondo lėšų naudojimo pertvarkymo veiksmams paremti sistema pagal 71 straipsnį.

6.           Atsižvelgdama į skubą konkrečiomis aplinkybėmis, Komisija savo iniciatyva arba atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą pranešimą, jei toks buvo, arba 5 dalyje nurodytą Valdybos rekomendaciją, sprendžia, ar reikia subjektą pertvarkyti ir kokia pertvarkymo priemonių sistema turėtų būti taikoma atitinkamam subjektui ir Fondo lėšų naudojimui pertvarkymo veiksmams paremti. Komisija gali savo iniciatyva nuspręsti subjektą pertvarkyti, jei tenkinamos visos 2 dalyje nurodytos sąlygos.

7.           Komisijos sprendimas skiriamas Valdybai. Jei Komisija nusprendžia subjekto nepertvarkyti, nes netenkinama 2 dalies c punkte nurodyta sąlyga, atitinkamas subjektas likviduojamas pagal nacionalinį bankroto įstatymą.

8.           Laikydamasi Komisijos sprendimu nustatytos sistemos, Valdyba priima sprendimą dėl pertvarkymo schemos, nurodytos 20 straipsnyje, ir užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Valdybos sprendimas skiriamas atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir juo pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų reikalingų priemonių, kad įgyvendintų Valdybos sprendimą pagal 26 straipsnį, pasinaudodamos visais Direktyvoje [...], visų pirma tos direktyvos [...] 56–64 straipsniuose, numatytais pertvarkymo įgaliojimais. Valstybės pagalbos atveju Valdyba gali priimti sprendimą tik po to, kai Komisija priima sprendimą dėl tos valstybės pagalbos.

9.           Gavusi pranešimą pagal 1 dalį arba savo iniciatyva, jei Valdyba mano, kad pertvarkymo priemonės galėtų būti laikomos valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji gali paraginti dalyvaujančią valstybę narę arba susijusias valstybės nares nedelsiant pranešti Komisijai apie numatytas priemones pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

10.         Jei Valdybos pasiūlyti pertvarkymo veiksmai susiję su Fondo lėšų naudojimu ir nereikalauja suteikti valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Komisija lygiagrečiai pagal analogiją taiko nustatytus SESV 107 straipsnio taikymo kriterijus.

11.         Komisija turi teisę iš Valdybos gauti bet kokią informaciją, kurią ji laiko svarbia savo užduočių pagal šį reglamentą ir, kai taikoma, pagal SESV 107 straipsnį įgyvendinimui. Valdyba turi teisę pagal šios antraštinės dalies 5 skyrių iš bet kokio asmens gauti bet kokią informaciją, reikalingą, kad galėtų parengti ir priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų, įskaitant pertvarkymo planuose pateiktos informacijos atnaujinimą ir papildymą.

12.         Valdyba turi teisę rekomenduoti Komisijai iš dalies pakeisti pertvarkymo priemonių ir Fondo lėšų naudojimo pertvarkomam subjektui sistemą.

17 straipsnis Vertinimas

1.           Prieš imdamasi pertvarkymo veiksmų ar pasinaudodama įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones, Valdyba užtikrina, kad nepriklausomas nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą, pertvarkymo instituciją ir susijusį subjektą, asmuo atliktų teisingą ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

2.           Atsižvelgiant į 13 dalį, jei laikomasi visų 3–14 dalyse nustatytų reikalavimų, šis vertinimas laikomas galutiniu.

3.           Jei neįmanoma atlikti 1 dalyje nurodyto nepriklausomo vertinimo, Valdyba, vadovaudamasi 9 dalies nuostatomis, gali atlikti preliminarų 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

4.           Vertinimo tikslas – nustatyti žlungančio ar tikriausiai žlugsiančio 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertę.

5.           Vertinimo tikslai:

(a) gauti duomenų, į kuriuos būtų atsižvelgiama sprendžiant, ar yra tenkinamos pertvarkymo arba kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo sąlygos;

(b) jei yra tenkinamos pertvarkymo sąlygos, gauti duomenų, į kuriuos būtų atsižvelgiama priimant sprendimą dėl 2 straipsnyje nurodyto subjekto atžvilgiu tinkamų imtis pertvarkymo veiksmų;

(c) kai naudojamasi įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones, gauti duomenų, į kuriuos būtų atsižvelgiama priimant sprendimą dėl akcijų ar kitų nuosavybės priemonių anuliavimo arba jų vertės sumažinimo masto ir dėl atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo masto;

(d) kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, gauti duomenų, į kuriuos būtų atsižvelgiama priimant sprendimą dėl tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo masto;

(e) kai taikoma laikinos įstaigos sukūrimo priemonė arba turto atskyrimo priemonė, gauti duomenų, į kuriuos būtų atsižvelgiama priimant sprendimą dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų, akcijų ar kitų nuosavybės priemonių ir sprendimą dėl atlygio, sumokėtino pertvarkomai įstaigai arba tam tikrais atvejais akcijų ar kitų nuosavybės priemonių savininkams, sumos;

(f) kai taikoma verslo pardavimo priemonė, gauti duomenų, į kuriuos būtų atsižvelgiama priimant sprendimą dėl perduotino turto, teisių, įsipareigojimų, akcijų ar kitų nuosavybės priemonių ir kurie padėtų Valdybai suprasti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis 21 straipsnio 2 dalies b punkto tikslais;

(g) visais atvejais užtikrinti, kad visi 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto nuostoliai būtų visiškai pripažinti tuo metu, kai taikomos pertvarkymo priemonės arba naudojamasi įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones.

6.           Kai taikytina, vertinimas grindžiamas atsargiomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nuostolių masto. Vertinant nedaroma prielaida, kad 2 straipsnyje nurodytam subjektui ateityje galėtų būti teikiama nepaprastoji viešoji finansinė parama nuo tada, kai bus imtasi pertvarkymo veiksmų arba pasinaudota įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones. Be to, vertinant atsižvelgiama į tai, kad tuo atveju, jei būtų taikoma kokia nors pertvarkymo priemonė:

(a) Valdyba galėtų iš pertvarkomos įstaigos susigrąžinti visas faktiškai patirtas pagrįstas išlaidas;

(b) Fondas galėtų pagal 71 straipsnį skaičiuoti palūkanas arba mokesčius už paskolas ar garantijas, suteiktas pertvarkomai įstaigai.

7.           Vertinimas papildomas toliau nurodyta informacija, užfiksuota 2 straipsnyje nurodyto subjekto apskaitos dokumentuose ir įrašuose:

(a) atnaujintu 2 straipsnyje nurodyto subjekto balansu ir finansinės būklės ataskaita;

(b) turto apskaitinės vertės analize ir įverčiu;

(c) neįvykdytų įsipareigojimų, remiantis 2 straipsnyje nurodyto subjekto dokumentais ir įrašais, sąrašu nurodant atitinkamus kreditus ir reikalavimų eiliškumą pagal 15 straipsnį;

(d) turto, kurį 2 straipsnyje nurodytas subjektas laiko trečiųjų šalių, turinčių to turto nuosavybės teises, sąskaita, sąrašu.

8.           Tam tikrais atvejais, siekiant pagrįsti 5 dalies e ir f punktuose nurodytus sprendimus, 7 dalies b punkte nurodytą informaciją galima papildyti 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų rinkos vertės analize ir įverčiu.

9.           Vertinimo ataskaitoje nurodomi į klases pagal 15 straipsnyje nustatytą reikalavimų eiliškumą suskirstyti kreditoriai ir nustatomos sąlygos, kurių būtų galėję tikėtis kiekvienos klasės akcininkai ir kreditoriai, jei 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų buvęs likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą.

10.         Kai dėl tam tikromis aplinkybėmis būtinos skubos neįmanoma laikytis 6 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų arba kai taikoma 2 dalis, atliekamas preliminarus vertinimas. Preliminarus vertinimas atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir, kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis, 1, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus.

Atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą preliminarų vertinimą, numatomas ir tinkamai pagrįstas papildomų nuostolių rezervas.

11.         Vertinimas, kuris neatitinka visų šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų, laikomas preliminariu iki tol, kol nepriklausomas asmuo atlieka vertinimą, visiškai atitinkantį visus šiame straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Šis galutinis ex post vertinimas atliekamas kuo skubiau.

Galutinio ex post vertinimo tikslai:

(a) užtikrinti, kad visi 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto nuostoliai būtų visiškai pripažinti to subjekto apskaitos dokumentuose;

(b) pateikti duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti sprendimą pagal 12 dalį atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio sumą.

12.         Jei atliekant galutinį ex post vertinimą nustatytas 2 straipsnyje nurodyto subjekto grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už atliekant preliminarų vertinimą nustatytą to subjekto grynosios turto vertės įvertį, Valdyba nacionalinės pertvarkymo institucijos gali prašyti:

(a) pasinaudoti įgaliojimu padidinti kreditorių reikalavimų, nurašytų taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, vertę;

(b) nurodyti laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei sumokėti papildomą atlygį pertvarkomam 2 straipsnyje nurodytam subjektui turto, teisių ir įsipareigojimų atžvilgiu arba tam tikrais atvejais papildomą atlygį akcijų ar kitų nuosavybės priemonių savininkams akcijų ar nuosavybės priemonių atžvilgiu.

13.         Nukrypstant nuo 1 dalies, pagal 10 ir 11 dalis atliktas preliminarus vertinimas yra tinkamas pagrindas Valdybai imtis pertvarkymo veiksmų arba pasinaudoti įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones.

14.         Vertinimas neturi jokių teisinių pasekmių ir yra procedūrinis veiksmas, atliekamas prieš Valdybai rekomenduojant taikyti pertvarkymo priemonę ar pasinaudoti pertvarkymo įgaliojimais.

15.         Atliekant vertinimą taip pat laikomasi pagal Direktyvos [...] 30 straipsnio 7 dalį Komisijos priimtų deleguotųjų aktų dėl aplinkybių, kuriomis asmuo yra nepriklausomas, subjekto turto ir įsipareigojimų vertės nustatymo metodikos ir papildomų nuostolių rezervo apskaičiavimo ir įtraukimo į preliminarų vertinimą metodikos.

16.         Po atliktų pertvarkymo veiksmų Valdyba, siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų buvę taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, užtikrina, kad nepriklausomas asmuo atliktų vertinimą. Tas vertinimas yra atskiras nuo vertinimo, atliekamo pagal 1–14 dalis.

17.         Atliekant 16 dalyje nurodytą vertinimą nustatoma:

(a) sąlygos, kurios būtų buvę taikytos akcininkams ir kreditoriams, jei 2 straipsnyje nurodytam subjektui, kurį pertvarkant buvo atliktas dalinis perdavimas, nurašymas arba konvertavimas, būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla prieš pat atliekant perdavimą, nurašymą arba konvertavimą;

(b) faktinės sąlygos, kurios, pertvarkant 2 straipsnyje nurodytą subjektą, taikytos akcininkams ir kreditoriams;

(c) ar yra skirtumas tarp sąlygų pagal a punktą ir sąlygų pagal b punktą.

18.         Atliekant 16 dalyje nurodytą vertinimą:

(a) daroma prielaida, kad 2 straipsnyje nurodytam subjektui, kurį pertvarkant buvo atliktas dalinis perdavimas, nurašymas arba konvertavimas, prieš pat atliekant pertvarkymo veiksmus būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla;

(b) daroma prielaida, kad dalinis teisių, turto ar įsipareigojimų perdavimas arba perdavimai, nurašymas arba konvertavimas nebuvo atlikti;

(c) neatsižvelgiama į pertvarkomam 2 straipsnyje nurodytam subjektui suteiktą nepaprastąją viešąją paramą.

18 straipsnis Kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas

1.           ECB, kompetentinga institucija ar pertvarkymo institucija, paskirta valstybės narės pagal Direktyvos [...] 51 straipsnio 1 dalies ba ir bb punktus ir 54 straipsnį, informuoja Valdybą apie atvejus, kuriais, jų vertinimu, tenkinamos šios su 2 straipsnyje nurodytu subjektu ar dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta grupe susijusios sąlygos:

(a) subjektas nebebus gyvybingas, jei kapitalo priemonės nebus nurašytos arba konvertuotos į nuosavybės vertybinius popierius;

(b) subjektui arba grupei būtina nepaprastoji viešoji finansinė parama, išskyrus 16 straipsnio 3 dalies d punkto iii papunktyje nurodytas aplinkybes.

2.           Taikant 1 dalį, 2 straipsnyje nurodytas subjektas arba grupė nebegyvybingais laikomi tik jei tenkinamos abi šios sąlygos:

(a) tas subjektas arba grupė žlunga ar tikriausiai žlugs;

(b) atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiais nors veiksmais, įskaitant alternatyvius privačiojo sektoriaus arba priežiūros veiksmus (įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones), išskyrus kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą, atliekamą atskirai arba kartu su pertvarkymo veiksmais, per priimtiną laikotarpį būtų užkirstas kelias to subjekto arba grupės žlugimui.

3.           Taikant 1 dalies a punktą, tas subjektas žlungančiu ar tikriausiai žlugsiančiu laikomas, jei susidaro viena ar daugiau 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.

4.           Taikant 2 dalies a punktą, grupė žlungančia ar tikriausiai žlugsiančia laikoma, jei pažeidžia arba esama objektyvių veiksnių, kuriais remiantis sprendžiama, kad ji netrukus pažeis konsoliduotai taikomus rizikos ribojimo reikalavimus taip, kad kompetentinga institucija turėtų pagrindo imtis veiksmų, pavyzdžiui, jei grupė patyrė arba galėtų patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų arba didelės dalies jos nuosavų lėšų.

5.           Komisija, rekomendavus Valdybai arba savo iniciatyva, patikrina, ar tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos. Komisija sprendžia, ar įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones turi būti pasinaudota atskirai, ar, vadovaujantis 16 straipsnio 4–7 dalyse nustatyta procedūra, kartu atliekant pertvarkymo veiksmus.

6.           Komisijai nusprendus, kad 1 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos, tačiau 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos pertvarkymo sąlygos nėra tenkinamos, Valdyba, vadovaudamasi Komisijos sprendimu, nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos [...] 51 ir 52 straipsnius.

7.           Kai tenkinamos ir 1 dalyje, ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, taikoma 16 straipsnio 4–7 dalyse nustatyta procedūra.

8.           Valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais naudotųsi taip, kad būtų pasiekta šių rezultatų:

(a) pirmiausia proporcingai nuostoliams ir iki jo maksimalios ribos sumažinamas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas;

(b) atitinkamų kapitalo priemonių pagrindinė suma tiek, kiek reikia, arba iki atitinkamų kapitalo priemonių maksimalios sumos nurašoma arba konvertuojama į bendro 1 lygio kapitalo priemones, arba atliekami abu veiksmai.

9.           Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina ir nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais naudojasi vadovaudamosi 26 straipsniu.

19 straipsnis Bendrieji pertvarkymo priemonių principai

1.           Tais atvejais, kai Valdyba nusprendžia taikyti 2 straipsnyje nurodytam subjektui pertvarkymo priemonę ir kai, atliekant tuos pertvarkymo veiksmus, nuostolius dengtų kreditoriai arba būtų konvertuoti jų reikalavimai, Valdyba naudojasi 18 straipsnyje nustatytu įgaliojimu iškart prieš taikydama pertvarkymo priemonę arba kartu taikydama šią priemonę.

2.           16 straipsnio 5 dalyje nurodytos pertvarkymo priemonės yra:

(a) verslo pardavimo priemonė;

(b) laikinos įstaigos sukūrimo priemonė;

(c) turto atskyrimo priemonė;

(d) gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

3.           Priimdama 16 straipsnio 5 dalyje nurodytą rekomendaciją Valdyba atsižvelgia į šiuos veiksnius:

(a) pertvarkomos įstaigos turto ir įsipareigojimų vertę, nustatytą atliekant vertinimą pagal 17 straipsnį;

(b) pertvarkomos įstaigos likvidumą;

(c) pertvarkomos įstaigos franšizės paklausumą atsižvelgiant į rinkoje galiojančias konkurencijos ir ekonomines sąlygas;

(d) turimą laiką.

4.           Atsižvelgiant į 5 dalį, pertvarkymo priemonės gali būti taikomos atskirai arba kartu, išskyrus turto atskyrimo priemonę, kurią galima taikyti tik kartu su kita pertvarkymo priemone.

20 straipsnis Pertvarkymo schema

Valdybos pagal 16 straipsnio 8 dalį priimta pertvarkymo schema, atsižvelgiant į Komisijos pagal 16 straipsnio 6 dalį priimtus sprendimus dėl pertvarkymo sistemos ir, kai taikytina, sprendimus dėl valstybės pagalbos, pagal analogiją detalizuojami su pertvarkomai įstaigai taikytina pertvarkymo priemone susiję aspektai, turint omenyje bent jau 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus aspektus, ir nustatomos konkrečios sumos bei Fondo lėšų panaudojimo tikslai.

Vykstant pertvarkymui Valdyba, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes ir remdamasi Komisijos pagal 16 straipsnio 6 dalį nustatyta pertvarkymo sistema, prireikus gali iš dalies pakeisti ir atnaujinti pertvarkymo schemą.

21 straipsnis Verslo pardavimo priemonė

1.           Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant verslo pardavimo priemonę, pirkėjui, kuris nėra laikina įstaiga, perduodama:

(a) pertvarkomos įstaigos akcijos ar kitos nuosavybės priemonės arba

(b) visas arba tam tikras pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai.

2.           Taikant verslo pardavimo priemonę, 16 straipsnio 8 dalyje nurodyta pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

(a) nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal Direktyvos [...] 32 straipsnio 1 ir 7–11 dalis perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

(b) atsižvelgiant į aplinkybes ir į sąnaudas bei išlaidas, susijusias su pertvarkymo procesu, komercinės sąlygos, kuriomis nacionalinė pertvarkymo institucija atlieka perdavimą pagal Direktyvos [...] 32 straipsnio 2–4 dalis;

(c) ar, vadovaudamasi Direktyvos [...] 32 straipsnio 5 ir 6 dalimis, nacionalinė pertvarkymo institucija gali pasinaudoti perdavimo įgaliojimais daugiau nei vieną kartą;

(d) nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino to subjekto arba tų priemonių, turto, teisių ir įsipareigojimų pateikimo rinkai tvarka pagal Direktyvos [...] 33 straipsnio 1 ir 2 dalis;

(e) ar tikėtina, kad nacionalinei pertvarkymo institucijai laikantis pateikimo rinkai reikalavimų, remiantis 3 dalimi, būtų pakenkta pertvarkymo tikslams.

3.           Valdyba taiko verslo pardavimo priemonę nesilaikydama 2 dalies e punkte nurodytų pateikimo rinkai reikalavimų, kai nusprendžia esant tikėtina, kad laikantis tų reikalavimų būtų pakenkta vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų, visų pirma, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a) jos nuomone, dėl pertvarkomos įstaigos žlugimo ar galimo žlugimo kyla arba didėja reali grėsmė finansiniam stabilumui;

(b) jos nuomone, tų reikalavimų laikymasis galėtų neigiamai atsiliepti verslo pardavimo priemonės veiksmingumui šalinant tą grėsmę arba siekiant 12 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto pertvarkymo tikslo.

22 straipsnis Laikinos įstaigos sukūrimo priemonė

1.           Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, laikinai įstaigai perduodamas kuris nors iš šių dalykų:

(a) vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų išleistos akcijos arba kitos nuosavybės priemonės;

(b) visas arba tam tikras vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų turtas, teisės ar įsipareigojimai.

2.           Taikant laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, 20 straipsnyje nurodyta pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

(a) nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal Direktyvos [...] 34 straipsnio 1–9 dalis laikinai įstaigai perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

(b) laikinos įstaigos steigimo, veikimo ir veiklos nutraukimo, kurį atlieka nacionalinė pertvarkymo institucija, tvarka pagal Direktyvos [...] 35 straipsnio 1–3 ir 5–8 dalis;

(c) nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino laikinos įstaigos arba jos turto ar įsipareigojimų pateikimo rinkai tvarka pagal Direktyvos [...] 35 straipsnio 4 dalį.

3.           Valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos laikinai įstaigai perduotų įsipareigojimų bendra vertė neviršytų iš pertvarkomos įstaigos perduotų ar iš kitų šaltinių gautų teisių ir turto bendros vertės.

23 straipsnis Turto atskyrimo priemonė

1.           Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant turto atskyrimo priemonę, pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami turto valdymo įmonei.

Turto valdymo įmonė yra juridinis asmuo, atitinkantis visus šiuos reikalavimus:

(a) ji visa arba iš dalies priklauso vienai ar daugiau viešųjų institucijų, tarp kurių gali būti pertvarkymo institucija arba pertvarkymo finansavimo struktūra, arba yra jos (jų) kontroliuojama;

(b) ji sukurta tam, kad gautų tam tikrą arba visą vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų arba laikinos įstaigos turtą, teises ir įsipareigojimus.

2.           Taikant turto atskyrimo priemonę, 20 straipsnyje nurodyta pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

(a) nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal Direktyvos [...] 36 straipsnio 1–4 ir 6–10 dalis turto valdymo įmonei perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

(b) pagal 17 straipsnyje nustatytus principus apskaičiuotas atlygis, už kurį nacionalinė pertvarkymo institucija perduoda turtą turto valdymo įmonei. Šia nuostata neatmetama nominaliosios arba neigiamos vertės atlygio galimybė.

24 straipsnis Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė

1.           Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma bet kuriuo iš šių tikslų:

(a) pakankamu mastu rekapitalizuoti pertvarkymo sąlygas atitinkantį 2 straipsnyje nurodytą subjektą, kad būtų atkurtas jo gebėjimas laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą, kurios leidimas jam išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2004/39/EB;

(b) konvertuoti laikinai įstaigai perduotus reikalavimus arba skolos priemones į nuosavybės vertybinius popierius arba sumažinti jų pagrindinę sumą, siekiant tai laikinai įstaigai suteikti kapitalo.

Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant turto atskyrimo priemonę, pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

(a) bendra suma, kuria pagal 6 dalį turi būti sumažinti arba konvertuoti tinkami įsipareigojimai;

(b) įsipareigojimai, kuriems pagal 5–13 dalis gali būti netaikomi nurodyti įgaliojimai;

(c) pagal 16 dalį pateiktino verslo reorganizavimo plano tikslai ir būtiniausias turinys.

2.           Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė 1 dalies a punkte nurodytu tikslu gali būti taikoma tik jei yra realių galimybių, kad taikant tą priemonę kartu su priemonėmis, įgyvendinamomis pagal verslo reorganizavimo planą, kurio reikalaujama 16 dalimi, bus ne tik pasiekti atitinkami pertvarkymo tikslai, bet ir atkurtas konkrečios įstaigos finansinis patikimumas ir ilgalaikis gyvybingumas.

Jei nėra tenkinama pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga, atitinkamai taikoma bet kuri iš 19 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytų pertvarkymo priemonių ir 19 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

3.           Nenurašomi ir nekonvertuojami šie įsipareigojimai:

(a) garantuojami indėliai;

(b) užtikrintieji įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas;

(c) bet kokie įsipareigojimai, atsirandantys 2 straipsnyje nurodytam subjektui laikant klientų turtą arba klientų pinigus arba dėl patikėjimo santykių tarp 2 straipsnyje nurodyto subjekto, kaip patikėtinio, ir kito asmens, kaip naudos gavėjo, su sąlyga, kad toks klientas ar naudos gavėjas yra ginamas pagal taikytiną bankroto arba civilinę teisę;

(d) įsipareigojimai institucijoms, išskyrus tai pačiai grupei priklausančius subjektus, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

(e) įsipareigojimai, atsirandantys dėl dalyvavimo pagal Direktyvą 98/26/EB[23] priskirtoje sistemoje, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

(f) įsipareigojimas bet kuriai iš šių šalių:

i)        įsipareigojimas darbuotojui, susijęs su sukauptu atlyginimu, pensijos išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlygiu, išskyrus kintamąjį atlyginimo komponentą, nereglamentuojamą įstatymu ar kolektyvine sutartimi;

ii)       įsipareigojimas prekybos kreditoriui, atsirandantis teikiant 1 straipsnio b, c ar d punktuose nurodytai įstaigai arba subjektui prekes ar paslaugas, kurios yra būtinos kasdienei jų veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomos, tvarkymo ir priežiūros paslaugas;

iii)      įsipareigojimai mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jei tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną bankroto ar civilinę teisę.

4.           Nepaisant 3 dalyje nustatytos gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo srities, neatmetama galimybė, kai tinka, naudotis gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais bet kurios užtikrinto įsipareigojimo arba įsipareigojimo, kuris garantuotas įkeistu turtu, dalies, kuri viršija turto, įkaito, suvaržyto turto ar užstato, kuriais jis užtikrintas, vertę, atžvilgiu. Ši nuostata gali būti netaikoma Direktyvos 2009/65/EB[24] 52 straipsnio 4 dalyje apibrėžtoms padengtoms obligacijoms.

5.           Tam tikriems įsipareigojimams gali būti visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai esant kuriai nors iš šių išskirtinių aplinkybių:

(a) kai to įsipareigojimo, nepaisant sąžiningų pertvarkymo institucijos pastangų, neįmanoma išgelbėti privačiomis lėšomis per priimtiną laiką arba

(b) kai netaikymas yra griežtai būtinas ir proporcingas siekiui užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų tęstinumą taip, kad būtų išlaikytas pertvarkomos įstaigos gebėjimas tęsti pagrindinę veiklą, toliau teikti paslaugas ir vykdyti sandorius, arba

(c) kai netaikymas yra griežtai būtinas ir proporcingas siekiui užkirsti kelią problemos plitimui, dėl kurio finansų rinkų veikimas smarkiai sutriktų taip, kad tai galėtų labai sutrikdyti valstybės narės arba Sąjungos ekonomiką, arba

(d) kai, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę šiems įsipareigojimams, būtų prarasta vertė, ir nuostoliai, kuriuos turėtų padengti kiti kreditoriai, būtų didesni nei netaikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės šiems įsipareigojimams.

Kai tinkamam įsipareigojimui arba tinkamų įsipareigojimų klasei visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kitiems tinkamiems įsipareigojimams taikomo nurašymo arba konvertavimo lygį, atsižvelgiant į šį netaikymą, galima padidinti su sąlyga, kad kitiems tinkamiems įsipareigojimams taikomo nurašymo ir konvertavimo lygis atitiks 13 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytą principą.

6.           Kai tinkamam įsipareigojimui arba tinkamų įsipareigojimų klasei pagal 5 dalį visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai ir kai nuostoliai, kurie būtų buvę padengti šiais įsipareigojimais, dar nėra visiškai perkelti kitiems kreditoriams, pertvarkomai įstaigai iš Fondo gali būti sumokėtas įnašas, skirtas:

(a) visiems nuostoliams, kurie nebuvo padengti tinkamais įsipareigojimais, padengti ir pertvarkomos įstaigos grynajai turto nulinei vertei pagal 1 dalies a punktą atkurti;

(b) pertvarkomos įstaigos akcijoms arba kitoms nuosavybės ar kapitalo priemonėms įsigyti siekiant rekapitalizuoti įstaigą pagal 1 dalies b punktą.

7.           Fondas sumokėti 6 dalyje nurodytą įnašą gali tik jei šis įnašas atitinka abu šiuos kriterijus:

(a) akcininkai ir kitų nuosavybės priemonių, atitinkamų kapitalo priemonių ir kitų tinkamų įsipareigojimų turėtojai, atlikę nurašymą, konvertavimą ar kitais būdais, nuostoliams padengti arba rekapitalizavimui atlikti sumokėjo įnašą, kurio suma sudaro ne mažiau kaip 8 % visų įsipareigojimų, įskaitant pertvarkomos įstaigos nuosavas lėšas, apskaičiuotų pertvarkymo veiksmų metu atlikus 17 straipsnyje numatytą vertinimą;

(b) įnašo iš Fondo suma neviršija 5 % visų įsipareigojimų, įskaitant pertvarkomos įstaigos nuosavas lėšas, apskaičiuotų pertvarkymo veiksmų metu atlikus 17 straipsnyje numatytą vertinimą.

8.           Fondo įnašas gali būti finansuojamas iš:

(a) Fondo turimos sumos, sukauptos pagal 66 straipsnį renkant įnašus iš 2 straipsnyje nurodytų subjektų,

(b) sumos, kuri gali būti sukaupta per trejų metų laikotarpį renkant ex post įnašus pagal 67 straipsnį, ir

(c) sumų, sukauptų iš alternatyvių finansavimo šaltinių pagal 69 straipsnį, kai a ir b punktuose nurodytų sumų nepakanka.

9.           Išskirtinėmis aplinkybėmis galima siekti papildomo finansavimo iš alternatyvių finansavimo šaltinių po to, kai:

(a) buvo pasiekta 7 dalies b punkte nustatyta 5 % riba ir

(b) buvo visiškai nurašyti arba konvertuoti visi neužtikrintieji nepirmenybiniai įsipareigojimai, išskyrus reikalavimus atitinkančius indėlius.

10.         Kai tenkinamos 7 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos, galima alternatyviai arba papildomai mokėti įnašą iš dar nepanaudotų išteklių, sukauptų renkant ex ante įnašus pagal 66 straipsnį.

11.         Taikant šį reglamentą Direktyvos [...] 38 straipsnio 3cab punkto 5 pastraipa netaikoma.

12.         Priimant 5 dalyje nurodytą sprendimą deramai atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

(a) principą, kad nuostolius visų pirma turėtų padengti pertvarkomos įstaigos akcininkai, o po to, paprastai, kreditoriai nustatyta pirmumo tvarka;

(b) pertvarkomos įstaigos galimybes padengti nuostolius, jei įsipareigojimui arba įsipareigojimų klasei nebūtų taikomi nurašymo arba konvertavimo įgaliojimai;

(c) poreikį išlaikyti pakankamai išteklių pertvarkymui finansuoti.

13.         Valdyba, remdamasi vertinimu, atitinkančiu 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus, įvertina šiuos aspektus:

(a) bendrą sumą, kuria turi būti nurašomi tinkami įsipareigojimai siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos grynoji turto vertė būtų lygi nuliui;

(b) prireikus bendrą sumą, kuria tinkami įsipareigojimai turi būti konvertuoti į akcijas siekiant atkurti pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą.

Kai nusprendžiama 1 dalies a punkte nurodytu tikslu taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą yra nustatoma suma, kuria reikia konvertuoti tinkamus įsipareigojimus, kad būtų atkurtas pertvarkomos įstaigos arba tam tikrais atvejais laikinos įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas, atsižvelgiant į Pertvarkymo fondo vadovaujantis 71 straipsnio 1 dalies d punktu suteiktą kapitalą, ir išlaikytas pakankamas rinkos pasitikėjimas pertvarkoma įstaiga arba laikina įstaiga, taip pat sudarytos sąlygos jai toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą, kurios leidimas jai išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2004/39/EB.

14.         Įgaliojimų netaikymo pagal 5 dalį atveju galima įsipareigojimui visiškai netaikyti nurašymo arba apriboti jam taikomo nurašymo mastą.

15.         Taikant nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus, atsižvelgiama į 15 straipsnyje nustatytą reikalavimų eiliškumą.

16.         Nacionalinė pertvarkymo institucija nedelsdama persiunčia Valdybai verslo reorganizavimo planą, kurį, ėmusi taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, gavo iš pagal Direktyvos [...] 47 straipsnio 1 dalį paskirto administratoriaus.

Pertvarkymo institucija per 2 savaites nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos pateikia Valdybai šio plano vertinimą. Valdyba per mėnesį nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos įvertina, kiek tikėtina, kad įgyvendinus planą bus atkurtas ilgalaikis 2 straipsnyje nurodyto subjekto gyvybingumas. Šis vertinimas užbaigiamas sutarus su kompetentinga institucija.

Jei Valdyba yra įsitikinusi, kad įgyvendinus planą tas tikslas būtų pasiektas, ji, vadovaudamasi Direktyvos [...] 47 straipsnio 5 dalimi, leidžia nacionalinei pertvarkymo institucijai patvirtinti planą. Jei Valdyba nėra įsitikinusi, kad įgyvendinus planą tas tikslas būtų pasiektas, ji, vadovaudamasi Direktyvos [...] 47 straipsnio 6 dalimi, nurodo nacionalinei pertvarkymo institucijai perduoti administratoriui pastabas ir pareikalauti jo iš dalies pakeisti planą taip, kad būtų atsižvelgta į tas pastabas. Tai atliekama sutarus su kompetentinga institucija.

Nacionalinė pertvarkymo institucija persiunčia Valdybai iš dalies pakeistą planą. Valdyba nurodo nacionalinei pertvarkymo institucijai per savaitę pranešti administratoriui, ar, jos įsitikinimu, iš dalies pakeistame plane atsižvelgta į išsakytas pastabas, ar reikia papildomų pakeitimų.

25 straipsnis Valdybos vykdoma stebėsena

1.           Valdyba įdėmiai stebi, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendina pertvarkymo schemą. Tuo tikslu nacionalinės pertvarkymo institucijos:

(a) bendradarbiauja su Valdyba ir padeda jai atlikti stebėsenos vykdymo pareigą;

(b) Valdybos nustatytais reguliariais intervalais teikia tikslią, patikimą ir išsamią Valdybos prašomą informaciją apie pertvarkymo schemos įgyvendinimą, pertvarkymo priemonių taikymą ir naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais, įskaitant informaciją apie:

i)        pertvarkomos įstaigos, laikinos įstaigos ir turto valdymo įmonės veikimą ir finansinę būklę;

ii)       sąlygas, kurios būtų buvę taikytos akcininkams ir kreditoriams, jei įstaiga būtų buvusi likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą;

iii)      visus teismo procesus, susijusius su žlugusios įstaigos turto likvidavimu, pertvarkymo sprendimo ir vertinimo rezultatų ginčijimu ir akcininkų ar kreditorių pateiktais kompensacijos prašymais;

iv)      vertintojų, administratorių, buhalterių, teisininkų ir kitų ekspertų, kurių pagalbos gali reikėti nacionalinei pertvarkymo institucijai, skyrimą, nušalinimą arba pakeitimą ir apie tai, kaip jie vykdo savo pareigas;

v)       visus kitus Valdybos nurodytus klausimus;

vi)      naudojimosi Direktyvos [...] V skyriuje išvardytais nacionalinėms pertvarkymo institucijoms suteiktais įgaliojimais mastą ir būdą;

vii)     24 straipsnio 16 dalyje numatyto verslo reorganizavimo plano ekonominį gyvybingumą, įvykdomumą ir įgyvendinimą.

Nacionalinės pertvarkymo institucijos teikia Valdybai galutinę pertvarkymo schemos įgyvendinimo ataskaitą.

2.           Remdamasi pateikta informacija Valdyba gali duoti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms nurodymus dėl bet kurio pertvarkymo schemos įgyvendinimo aspekto, visų pirma, 20 straipsnyje nurodytų elementų, ir dėl naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais.

3.           Komisija, kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, Valdybai rekomendavus arba savo iniciatyva, gali peržiūrėti savo sprendimą dėl pertvarkymo sistemos ir priimti atitinkamus dalinius pakeitimus.

26 straipsnis Pertvarkymo sprendimų įgyvendinimas

1.           Nacionalinės pertvarkymo institucijos imasi reikiamų veiksmų 16 straipsnio 8 dalyje nurodytam pertvarkymo sprendimui įgyvendinti, visų pirma, vykdo 2 straipsnyje nurodytų subjektų kontrolę, imasi reikiamų priemonių pagal Direktyvos [...] 64 straipsnį ir užtikrina, kad būtų laikomasi toje direktyvoje numatytų apsaugos priemonių. Nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendina visus Valdybos joms adresuotus sprendimus.

Šiais tikslais jos naudojasi savo įgaliojimais pagal nacionalinius teisės aktus, kuriais perkeliama Direktyva [...], ir laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų. Nacionalinės pertvarkymo institucijos išsamiai informuoja Valdybą apie naudojimąsi šiais įgaliojimais. Visi veiksmai, kurių jos imasi, turi atitikti 16 straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą.

2.           Jei nacionalinė pertvarkymo institucija nepritaikė 16 straipsnyje nurodyto sprendimo arba pritaikė jį ne taip, kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti pertvarkymo tikslai, Valdyba turi teisę liepti pertvarkomai įstaigai:

(a) perduoti nurodytas pertvarkomos įstaigos teises, turtą ar įsipareigojimus kitam asmeniui;

(b) reikalauti konvertuoti skolos priemones, kurių sutartyse yra konvertavimo sąlyga, 18 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis.

3.           Pertvarkoma įstaiga laikosi priimtų 2 dalyje nurodytų sprendimų. Šie sprendimai turi viršenybę bet kokio ankstesnio nacionalinių institucijų tuo pačiu klausimu priimto sprendimo atžvilgiu.

4.           Imdamosi veiksmų, susijusių su klausimais, kuriems taikomas pagal 2 dalį priimtas sprendimas, nacionalinės institucijos laikosi to sprendimo.

4 skyrius

Bendradarbiavimas

27 straipsnis Įpareigojimas bendradarbiauti

1.           Valdyba informuoja Komisiją apie veiksmus, kurių imasi pertvarkymui pasirengti. Visos iš Valdybos gautos informacijos atžvilgiu Komisijos nariams ir Komisijos darbuotojams taikomas 79 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties reikalavimas.

2.           Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Komisija, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos teikia Valdybai ir Komisijai visą informaciją, būtiną šių užduotims vykdyti.

3.           Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Komisija, ECB, nacionalinės kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos, vadovaudamosi 7–26 straipsniais, glaudžiai bendradarbiauja pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais. ECB ir nacionalinės kompetentingos institucijos teikia Valdybai ir Komisijai visą informaciją, būtiną šių užduotims vykdyti.

4.           Taikant šį reglamentą, tais atvejais, kai ECB pakviečia Valdybos atstovą dalyvauti ECB stebėtojų tarybos, įsteigtos pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. [...] 19 straipsnį, veikloje, Valdyba paskiria savo atstovą.

5.           Taikant šį reglamentą, Valdyba paskiria savo atstovą dalyvauti Europos bankininkystės institucijos pertvarkymo komiteto, įsteigto pagal Direktyvos [...] 113 straipsnį, veikloje.

6.           Valdyba glaudžiai bendradarbiauja su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM), visų pirma tais atvejais, kai EFSF ir ESM suteikė arba, tikėtina, suteiks tiesioginę ar netiesioginę finansinę pagalbą dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtiems subjektams, ypač 24 straipsnio 9 dalyje nurodytomis išskirtinėmis aplinkybėmis.

7.           Valdyba ir ECB sudaro susitarimo memorandumą, kuriame aprašomos bendros jų bendradarbiavimo pagal 2 dalį sąlygos. Šis memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant tinkamus konfidencialios informacijos tvarkymo reikalavimus.

28 straipsnis Keitimasis informacija taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą

1.           Ir Valdybai, ir nacionalinėms pertvarkymo institucijoms taikoma prievolė sąžiningai bendradarbiauti ir įpareigojimas keistis informacija.

2.           Valdyba teikia Komisijai visą informaciją, svarbią šiai siekiant atlikti užduotis pagal šį reglamentą ir, kai taikytina, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį.

29 straipsnis Bendradarbiavimas taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą ir grupių atžvilgiu taikoma tvarka

Direktyvos [...] 12 straipsnio 4, 5, 6 ir 15 dalys ir 80–83 straipsniai netaikomi dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų tarpusavio santykiams. Vietoje to taikomos atitinkamos šio reglamento nuostatos.

30 straipsnis Bendradarbiavimas su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis

Jei grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai, nepažeidžiant šiuo reglamentu reikalaujamų Komisijos patvirtinimų, bendradarbiaujant su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis pagal Direktyvos [...] 7, 8, 11, 12, 15, 50 ir 80–83 straipsnius, dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovauja Valdyba.

31 straipsnis Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių institucijomis

Komisija ir Valdyba, kiek tai įeina į kiekvienos jų kompetencijos sritį, išimtinai atsako už Direktyvos [...] 88 straipsnio 4 dalyje nurodytų neprivalomų bendradarbiavimo susitarimų sudarymą dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų vardu ir joms apie tai praneša pagal to straipsnio 6 dalį.

5 skyrius

Tyrimo įgaliojimai

32 straipsnis Prašymas suteikti informacijos

1.           Siekdama vykdyti 7, 8, 11, 16 ir 17 straipsniuose nurodytas užduotis, Valdyba gali tiesiogiai arba per nacionalines pertvarkymo institucijas reikalauti toliau nurodytų juridinių arba fizinių asmenų pateikti visą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti:

(a) 2 straipsnyje nurodytų subjektų;

(b) 2 straipsnyje nurodytų subjektų darbuotojų;

(c) trečiųjų šalių, kurioms 2 straipsnyje nurodyti subjektai yra perdavę funkcijas arba veiklą.

2.           2 straipsnyje nurodyti subjektai ir 1 dalies b punkte nurodyti asmenys turi teikti informaciją, kurios prašoma pagal 1 dalį. Profesinės paslapties nuostatos neatleidžia tų subjektų ir asmenų nuo prievolės teikti tą informaciją. Prašomos informacijos teikimas nelaikomas profesinės paslapties atskleidimu.

3.           Tiesiogiai iš tų subjektų ir asmenų gautą informaciją Valdyba pateikia atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms.

4.           Valdyba turi turėti galimybę nuolat gauti pertvarkymo tikslais svarbios informacijos apie bet kurios įstaigos, kuriai taiko savo pertvarkymo įgaliojimus, kapitalą, likvidumą, turtą ir įsipareigojimus.

5.           Valdyba, kompetentingos institucijos ir nacionalinės pertvarkymo institucijos gali sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame būtų nustatyta keitimosi informacija tvarka.

6.           Kompetentingos institucijos, prireikus įskaitant ECB, ir nacionalinės pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su Valdyba, kad būtų galima patikrinti, ar tam tikra arba visa prašoma informacija jau nėra turima. Jei tokia informacija jau turima, kompetentingos institucijos, prireikus įskaitant ECB, arba nacionalinės pertvarkymo institucijos pateikia tą informaciją Valdybai.

33 straipsnis Bendrieji tyrimai

1.           Siekdama vykdyti 7, 8, 11, 16 ir 17 straipsniuose nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, Valdyba gali atlikti visus būtinus tyrimus bet kurio 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, įsteigto arba esančio dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu.

Tuo tikslu Valdyba turi teisę:

(a) reikalauti pateikti dokumentus;

(b) tikrinti 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų apskaitos dokumentus ir įrašus ir daryti tokių apskaitos dokumentų ir įrašų kopijas arba išrašus;

(c) gauti 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

(d) apklausti visus kitus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.

2.           Tyrimai 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu pradedami remiantis Valdybos sprendimu.

Jei asmuo trukdo tyrimui, dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra atitinkamos patalpos, nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal nacionalinę teisę suteikia reikiamą pagalbą, pavyzdžiui, sudaro palankesnes sąlygas Valdybai patekti į 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpas, kad būtų galima pasinaudoti pirmiau nurodytomis teisėmis.

34 straipsnis Patikrinimai vietoje

1.           Siekdama vykdyti 7, 8, 11, 16 ir 17 straipsniuose nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, Valdyba gali, iš anksto apie tai pranešusi atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, atlikti visus būtinus patikrinimus vietoje 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrinimą ir užtikrinti jo efektyvumą, Valdyba gali atlikti patikrinimą vietoje iš anksto apie tai nepranešusi tiems juridiniams asmenims.

2.           Valdybos pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ji įgaliojo atlikti patikrinimą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu Valdyba pagal 32 straipsnio 2 dalį priėmė sprendimą atlikti tyrimą, verslo patalpas bei teritoriją ir turi visus 32 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus.

3.           32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų patikrinimai vietoje atliekami remiantis Valdybos sprendimu.

4.           Valstybių narių, kuriose bus atliekami patikrinimai, nacionalinių pertvarkymo institucijų įgalioti ar paskirti pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Valdybai prižiūrint ir koordinuojant, aktyviai padeda Valdybos pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų pareigūnai taip pat turi teisę dalyvauti atliekant patikrinimus vietoje.

5.           Jei Valdybos pareigūnai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal 1 dalį nurodytam atlikti patikrinimui, atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos suteikia jiems būtiną pagalbą pagal nacionalinę teisę. Teikiant šią pagalbą, be kita ko, gali būti patikrinimui atlikti būtinu mastu užplombuotos bet kurios verslo patalpos ir apskaitos dokumentai ar įrašai. Jei atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos neturi tokio įgaliojimo, jos naudojasi savo įgaliojimais paprašyti būtinos kitų nacionalinių pertvarkymo institucijų pagalbos.

35 straipsnis Teisminės institucijos leidimas

1.           Jeigu 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 34 straipsnio 5 dalyje numatytai pagalbai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, teikiamas prašymas suteikti tokį leidimą.

2.           Jei pateikiamas prašymas suteikti 1 dalyje nurodytą leidimą, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar Valdybos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti Valdybos pateikti išsamių paaiškinimų, visų pirma susijusių su tuo, kokį pagrindą Valdyba turi įtarti, kad buvo pažeisti 26 straipsnyje nurodyti teisės aktai, taip pat su įtariamo pažeidimo sunkumu ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo vykdant tą pažeidimą pobūdžiu. Kita vertus, nacionalinė teisminė institucija netikrina paties patikrinimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Valdybos byloje esanti informacija. Valdybos sprendimo teisėtumą tikrina tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

6 skyrius

Įgaliojimai taikyti sankcijas

36 straipsnis Baudos

1.           Kai Valdyba nustato, kad 2 straipsnyje nurodytas subjektas tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną iš 2 dalyje nurodytų pažeidimų, ji duoda nurodymą atitinkamai nacionalinei pertvarkymo institucijai skirti baudą atitinkamam 2 straipsnyje nurodytam subjektui pagal Direktyvą [...].

Laikoma, kad toks subjektas pažeidimą padarė tyčia, jei yra objektyvių veiksnių, rodančių, kad subjektas arba jo vyresnioji vadovybė darydami pažeidimą veikė sąmoningai.

2.           2 straipsnyje nurodytiems subjektams baudas galima skirti už šiuos pažeidimus:

(a) kai jie nepateikia pagal 32 straipsnį reikalaujamos informacijos;

(b) kai jie nesutinka, kad būtų atliktas bendras tyrimas pagal 33 straipsnį arba patikrinimai vietoje ir nepateikia pagal 32 straipsnį reikalaujamos informacijos;

(c) kai jie neteikia įnašų į Fondą pagal 66 ar 67 straipsnius;

(d) kai jie nesilaiko pagal 24 straipsnį Valdybos jiems skirto sprendimo.

3.           Nacionalinės pertvarkymo institucijos paskelbia informaciją apie baudas, nustatytas pagal 1 dalį. Jeigu dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, nacionalinės pertvarkymo institucijos informaciją apie sankcijas skelbia neatskleisdamos šalių tapatybės.

4.           Siekdama įtvirtinti nuoseklią, efektyvią ir veiksmingą vykdymo užtikrinimo praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų šio reglamento taikymą, Valdyba paskelbia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirtas baudų ir periodinių baudų taikymo gaires.

37 straipsnis Periodinės baudos

1.           Valdyba duoda nurodymą atitinkamai nacionalinei pertvarkymo institucijai nustatyti periodines baudas atitinkamam subjektui, nurodytam 2 straipsnyje, pagal Direktyvą [...], siekiant priversti:

(a) kredito įstaigą laikytis pagal 32 straipsnį priimto sprendimo;

(b) 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį pateikti visą informaciją, kurios reikalauta pagal tą straipsnį priimtu sprendimu;

(c) 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atliktas tyrimas, visų pirma pateikti išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą reikalingą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal tą straipsnį priimtu sprendimu;

(d) 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atliktas patikrinimas vietoje, nurodytas atlikti pagal tą straipsnį priimtu sprendimu.

2.           Periodinės baudos turi būti veiksmingos ir proporcingos. Periodinės baudos taikomos už kiekvieną uždelstą dieną, kol kredito įstaiga arba atitinkamas asmuo įvykdo atitinkamus 1 dalies a–d punktuose nurodytus sprendimus.

3.           Periodinė bauda gali būti taikoma ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

III DALIS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Valdyba

38 straipsnis Teisinis statusas

1.           Įsteigiama Bendra pertvarkymo valdyba. Valdyba yra Europos Sąjungos agentūra, kurios specifinė struktūra atitinka jos užduotis. Ji turi juridinio asmens statusą.

2.           Kiekvienoje valstybėje narėje Valdyba naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Visų pirma Valdyba gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

3.           Valdybai atstovauja vykdomasis direktorius.

39 straipsnis Sudėtis

1.           Valdybą sudaro:

(a) vykdomasis direktorius;

(b) vykdomojo direktoriaus pavaduotojas;

(c) Komisijos paskirtas narys;

(d) ECB paskirtas narys;

(e) kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės paskirtas narys, atstovaujantis nacionalinei pertvarkymo institucijai.

2.           Vykdomojo direktoriaus, vykdomojo direktoriaus pavaduotojo ir Komisijos bei ECB paskirtų Valdybos narių kadencija yra penkeri metai. Vadovaujantis 53 straipsnio 6 dalimi, ši kadencija nepratęsiama.

3.           Valdybos administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

(a) Valdybos plenarinė sesija, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;

(b) Valdybos vykdomoji sesija, atliekanti 51 straipsnyje nustatytas užduotis;

(c) vykdomasis direktorius, atliekantis 53 straipsnyje nustatytas užduotis.

40 straipsnis Sąjungos teisės laikymasis

Valdyba vykdo veiklą laikydamasi Sąjungos teisės, visų pirma Komisijos sprendimų pagal šį reglamentą.

41 straipsnis Atskaitomybė

1.           Už šio reglamento įgyvendinimą Valdyba pagal 2–8 dalis atsiskaito Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.           Kiekvienais metais Valdyba pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams ataskaitą apie šiuo reglamentu jai pavestų užduočių vykdymą.

3.           Vykdomasis direktorius ataskaitą viešai pristato Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.           Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius dalyvauja kompetentingų Parlamento komitetų surengtame klausyme pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais.

5.           Tarybos prašymu Taryba gali išklausyti vykdomąjį direktorių pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais.

6.           Valdyba žodžiu arba raštu atsako į jai pateiktus Europos Parlamento arba Tarybos klausimus, remdamasi savo procedūromis ir dalyvaujant bet kurių dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, atstovams.

7.           Pateikus prašymą vykdomasis direktorius rengia konfidencialias uždaras žodines diskusijas su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotojais, jei tokių diskusijų reikia Europos Parlamento įgaliojimams įgyvendinti pagal Sutartį. Europos Parlamentas ir Valdyba sudaro susitarimą dėl išsamios tokių diskusijų organizavimo tvarkos, kad būtų užtikrintas visiškas konfidencialumas vadovaujantis ECB kaip kompetentingai institucijai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nustatytais konfidencialumo įpareigojimais.

8.           Parlamentui atliekant bet kokius tyrimus pagal SESV Valdyba bendradarbiauja su Parlamentu. Valdyba ir Parlamentas susitaria dėl atitinkamos demokratinės atskaitomybės vykdymo ir šiuo reglamentu Valdybai pavestų užduočių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų tvarkos. Ta tvarka, be kita ko, apima galimybę susipažinti su informacija, bendradarbiavimą atliekant tyrimus ir informaciją apie vykdomojo direktoriaus išrinkimo procedūrą.

42 straipsnis Nacionaliniai parlamentai

1.           Atsižvelgiant į specifines Valdybos užduotis, dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai pagal savo procedūras gali prašyti Valdybos atsakyti raštu į visas Valdybai jų pateiktas pastabas arba klausimus, susijusius su Valdybos funkcijomis pagal šį reglamentą.

2.           Dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas gali pakviesti vykdomąjį direktorių kartu su nacionalinės pertvarkymo institucijos atstovu dalyvauti keičiantis nuomonėmis dėl kredito įstaigų pertvarkymo toje valstybėje narėje.

3.           Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinių pertvarkymo institucijų atskaitomybei nacionaliniams parlamentams pagal nacionalinę teisę už šiuo reglamentu Valdybai arba Komisijai nepavestų užduočių vykdymą.

43 straipsnis Nepriklausomumas

1.           Vykdydamos šiuo reglamentu joms pavestas užduotis, Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos veikia nepriklausomai ir vadovaudamosi bendrais interesais.

2.           40 straipsnio 2 dalyje nurodyti Valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos viešosios arba privačiosios įstaigos nurodymų.

44 straipsnis Būstinė

Valdybos būstinė yra Briuselyje, Belgijoje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Valdybos plenarinė sesija

45 straipsnis Dalyvavimas plenarinėse sesijose

Visi Valdybos nariai dalyvauja jos plenarinėse sesijose.

46 straipsnis Užduotys

1.           Plenarinėje sesijoje Valdyba:

(a) iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. priima kitų metų Valdybos metinę darbo programą pagal 49 straipsnio 1 dalį, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui susipažinti;

(b) priima Valdybos metinį biudžetą pagal 59 straipsnio 2 dalį;

(c) priima sprendimą dėl savanoriško finansavimo struktūrų savitarpio skolinimosi pagal 68 straipsnį, nacionalinių finansavimo struktūrų pasidalijimo tarpusavyje pagal 72 straipsnį ir dėl skolinimo indėlių garantijų sistemai pagal 73 straipsnį;

(d) priima metinę Valdybos veiklos ataskaitą, nurodytą 42 straipsnyje. Šioje ataskaitoje išsamiai paaiškinamas biudžeto vykdymas;

(e) priima Valdybai taikomas finansines taisykles pagal 61 straipsnį;

(f) atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

(g) priima savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

(h) priima savo darbo tvarkos taisykles;

(i) laikydamasi 2 dalies Valdybos personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai ir tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, suteikti Tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose[25] (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

(j) laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

(k) atsižvelgdama į Tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, skiria apskaitos pareigūną, kuris eidamas savo pareigas veikia nepriklausomai;

(l) užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas bei rekomendacijas;

(m) priima visus sprendimus dėl Valdybos vidaus struktūrų sukūrimo ir, jei reikia, keitimo.

2.           Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, savo plenarinėje sesijoje Valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

Kai to reikia dėl išskirtinių aplinkybių, Valdyba savo plenarinėje sesijoje gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei vykdomojo direktoriaus subdeleguotus įgaliojimus ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius.

47 straipsnis Valdybos plenarinės sesijos posėdis

1.           Valdybos plenarinės sesijos posėdžius sušaukia vykdomasis direktorius.

2.           Valdyba per plenarinę sesiją kasmet surengia bent du eilinius posėdžius. Be to, ji posėdžiauja vykdomojo direktoriaus iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

3.           Valdyba į savo plenarinės sesijos posėdžius gali ad hoc pagrindu kviesti dalyvauti stebėtojus.

4.           Per Valdybos plenarinę sesiją Valdyba teikia sekretoriato paslaugas.

48 straipsnis Sprendimų priėmimo procesas

1.           Valdyba plenarinėje sesijoje sprendimus priima paprasta savo narių balsų dauguma. Tačiau 47 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti sprendimai priimami dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma.

2.           Vykdomasis direktorius dalyvauja balsavime.

3.           Valdyba priima ir viešai paskelbia savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, įskaitant, kai reikia, kvorumą reglamentuojančias taisykles.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Valdybos vykdomoji sesija

49 straipsnis Dalyvavimas vykdomosiose sesijose

1.           Remiantis 2 ir 3 dalimis, Valdybos vykdomosiose sesijose dalyvauja 40 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodyti Valdybos nariai.

2.           Kai svarstomi klausimai, susiję su 2 straipsnyje nurodytu subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese taip pat dalyvauja tos valstybės narės paskirtas narys pagal 52 straipsnio 1 ir 3 dalis.

3.           Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese pagal 52 straipsnio 2 ir 3 dalis dalyvauja valstybės narės, kurioje yra grupės lygmens pertvarkymo institucija, paskirtas narys, taip pat valstybių narių, kuriose įsteigta patronuojamoji įmonė arba subjektas, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, paskirti nariai.

50 straipsnis Užduotys

1.           Plenarinėje sesijoje Valdybai padeda vykdomoji Valdybos sesija.

2.           Vykdomojoje sesijoje Valdyba:

(a) rengia sprendimus, kurie turi būti priimti Valdybos plenarinėje sesijoje;

(b) priima visus sprendimus, skirtus šiam reglamentui įgyvendinti.

Tai apima užduotis:

i)        kuo anksčiau teikti Komisijai visą būtiną informaciją, kad Komisija pagal 16 straipsnio 6 dalį galėtų atlikti įvertinimą ir priimti pagrįstą sprendimą;

ii)       priimti sprendimus dėl Valdybos II biudžeto dalies, skirtos Fondui.

3.           Kai būtina, skubiais atvejais Valdyba vykdomojoje sesijoje gali priimti tam tikrus laikinus sprendimus Valdybos plenarinės sesijos vardu, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant biudžeto klausimus.

4.           Valdyba į vykdomosios sesijos posėdžius susirenka vykdomojo direktoriaus iniciatyva arba savo narių prašymu.

5.           Valdyba plenarinėje sesijoje nustato Valdybos vykdomosios sesijos darbo tvarkos taisykles.

51 straipsnis Sprendimų priėmimas

1.           Kai svarstomi klausimai, susiję su atskiru subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, Valdyba sprendimus vykdomojoje sesijoje priima paprasta savo dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi vykdomasis direktorius.

2.           Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, Valdyba sprendimus vykdomojoje sesijoje priima paprasta savo dalyvaujančių narių balsų dauguma. 40 straipsnio 2 dalyje nurodyti Valdybos nariai ir valstybės narės, kurioje yra grupės lygmens pertvarkymo institucija, paskirtas narys turi po vieną balsą. Kiti dalyvaujantys nariai turi balsavimo teisę, kuri yra lygi vienam balsui, padalytam iš nacionalinių pertvarkymo institucijų valstybėse narėse, kuriose įsteigta patronuojamoji įmonė arba subjektas, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, skaičiaus. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi vykdomasis direktorius.

3.           Kol nepasiekiamas 65 straipsnyje nurodytas tikslinis finansavimo lygis, valstybės narės paskirtas narys gali vieną kartą pareikalauti tolesnio Valdybos svarstymo, jei nagrinėjamas sprendimas turi įtakos tos valstybės narės fiskalinei atsakomybei.

4.           Valdyba vykdomojoje sesijoje priima ir viešai paskelbia savo vykdomųjų sesijų darbo tvarkos taisykles.

Valdybos vykdomosios sesijos posėdžius sušaukia vykdomasis direktorius savo iniciatyva arba dviejų narių prašymu, jiems pirmininkauja vykdomasis direktorius. Valdyba gali ad hoc pagrindu kviesti savo vykdomosiose sesijose dalyvauti stebėtojus.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas

52 straipsnis Paskyrimas ir užduotys

1.           Valdybai vadovauja visą darbo laiką dirbantis vykdomasis direktorius, kuris negali eiti jokių pareigų nacionaliniu lygmeniu.

2.           Vykdomasis direktorius atsako už:

(a) Valdybos darbo parengimą plenarinėse ir vykdomosiose sesijose ir jos posėdžių sušaukimą bei pirmininkavimą jiems;

(b) visus personalo reikalus;

(c) kasdienio administravimo reikalus;

(d) Valdybos biudžeto vykdymą pagal 59 straipsnio 3 dalį;

(e) Valdybos valdymą;

(f) Valdybos metinės darbo programos įgyvendinimą;

(g) kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia ataskaitos projektą, kuriame yra Valdybos pertvarkymo veiklai skirtas skyrius ir finansinių bei administracinių klausimų skyrius.

3.           Vykdomajam direktoriui padeda vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

Kai vykdomojo direktoriaus nėra, jo funkcijas atlieka vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

4.           Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį.

5.           Išklausiusi Valdybą plenarinėje sesijoje, Komisija Tarybai pasiūlo kandidatų eiti vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigas sąrašą. Taryba, išklausiusi Europos Parlamentą, skiria vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją.

6.           Nukrypstant nuo 40 straipsnio 2 dalies, pirmo vykdomojo direktoriaus pavaduotojo, paskirto įsigaliojus šiam reglamentui, kadencija yra treji metai; šią kadenciją galima vieną kartą pratęsti penkeriems metams. Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas eina pareigas tol, kol paskiriami jų įpėdiniai.

7.           Vykdomasis direktorius arba vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, kurio kadencija buvo pratęsta, viso nurodyto laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

8.           Jeigu vykdomasis direktorius ar vykdomojo direktoriaus pavaduotojas nebeatitinka jų pareigoms vykdyti keliamų reikalavimų arba jei jie kalti dėl sunkaus nusižengimo, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir išklausiusi Europos Parlamentą, gali pašalinti vykdomąjį direktorių arba vykdomojo direktoriaus pavaduotoją iš pareigų.

53 straipsnis Nepriklausomumas

1.           Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas savo užduotis atlieka laikydamiesi Komisijos ir Valdybos sprendimų.

Dalyvaudami Valdybos svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų nurodymų, išsako savo pačių nuomonę ir balsuoja nepriklausomai. Šiuos svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese vykdomojo direktoriaus pavaduotojas nėra pavaldus vykdomajam direktoriui.

2.           Nei valstybės narės, nei jokios kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojui jiems vykdant savo užduotis.

3.           Vadovaujantis 78 straipsnio 6 dalyje nurodytais Tarnybos nuostatais, baigęs tarnybą vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

54 straipsnis Ištekliai

Valdyba yra atsakinga už būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių skyrimą šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti.

55 straipsnis Biudžetas

1.           Sudaromos kiekvienų finansinių metų, kurie sutampa su kalendoriniais metais, visų Valdybos pajamų ir išlaidų sąmatos ir pateikiamos Valdybos biudžete.

2.           Valdybos biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.           Biudžetą sudaro dvi dalys: I dalis yra skirta Valdybos administravimui, o II dalis – Fondui.

56 straipsnis I biudžeto dalis, skirta Valdybos administravimui

1.           I biudžeto dalies pajamas sudaro metiniai įnašai, būtini administracinėms išlaidoms padengti pagal 62 straipsnio 1 dalies a punktą.

2.           I biudžeto dalies išlaidos apima bent personalo, atlyginimų, administracines, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidas.

57 straipsnis II biudžeto dalis, skirta Fondui

1.           II biudžeto dalies pajamas sudaro visų pirma:

(a) institucijų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, pagal 62 straipsnį mokami įnašai, išskyrus 62 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus metinius įnašus;

(b) paskolos, gautos iš kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse pagal 68 straipsnio 1 dalį;

(c) paskolos, gautos iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų šalių pagal 69 straipsnį;

(d) pagal 70 straipsnį investuotų Fondo lėšų investicijų grąža.

2.           II biudžeto dalies išlaidas sudaro:

(a) išlaidos 71 straipsnyje nurodytais tikslais;

(b) investicijos pagal 70 straipsnį;

(c) palūkanos už paskolas, gautas iš kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse pagal 68 straipsnio 1 dalį;

(d) palūkanos už paskolas, gautas iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų šalių pagal 69 straipsnį.

58 straipsnis Biudžeto sudarymas ir vykdymas

1.           Iki kiekvienų metų vasario 15 d. vykdomasis direktorius parengia Valdybos kitų metų pajamų ir išlaidų sąmatą ir pateikia ją Valdybos plenarinei sesijai patvirtinti ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d.

2.           Valdybos biudžetą priima Valdyba plenarinėje sesijoje, remdamasi sąmata. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas.

3.           Valdybos biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

59 straipsnis Auditas ir kontrolė

1.           Valdyboje sukuriama vidaus audito funkcija, vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus. Valdybos paskirtas vidaus auditorius yra atsakingas jai už tinkamą Valdybos biudžeto vykdymo sistemų ir procedūrų veikimo tikrinimą.

2.           Vidaus auditorius pataria Valdybai dėl rizikos valdymo, pareikšdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės bei teikdamas rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti patikimą finansų valdymą.

3.           Atsakomybė už jo užduotims atlikti tinkamų vidaus kontrolės sistemų ir procedūrų įdiegimą tenka Valdybai.

60 straipsnis Finansinių ataskaitų teikimas ir įvykdymo patvirtinimas

1.           Vykdomasis direktorius veikia kaip leidimus suteikiantis pareigūnas.

2.           Iki kitų finansinių metų kovo 1 d. Valdybos apskaitos pareigūnas preliminarias finansines ataskaitas nusiunčia Audito Rūmams.

3.           Iki kiekvienų metų kovo 31 d. Valdyba vykdomojoje sesijoje perduoda Valdybos praėjusių finansinių metų preliminarias finansines ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

4.           Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Valdybos preliminarias finansines ataskaitas, vykdomasis direktorius savo atsakomybe parengia galutines Valdybos finansines ataskaitas ir pateikia jas Valdybai plenarinėje sesijoje patvirtinti.

5.           Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, vykdomasis direktorius iki liepos 1 d. išsiunčia galutines finansines ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6.           Iki rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jo pastabas.

7.           Galutinės finansinės ataskaitos iki kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.           Valdyba plenarinėje sesijoje patvirtina, kad vykdomasis direktorius biudžetą įvykdė.

9.           Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius jam pateikia visą būtiną informaciją, susijusią su Valdybos ataskaitomis.

61 straipsnis Finansinės taisyklės

Valdyba, pasikonsultavusi su Sąjungos Audito Rūmais ir Komisija, priima finansinės veiklos vidaus nuostatas ir jose konkrečiai nurodo savo biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūrą.

Kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Valdybos ypatumus, finansinės veiklos nuostatos grindžiamos Finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu pagal SESV įsteigtoms įstaigoms, vadovaujantis 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 208 straipsniu[26].

62 straipsnis Įnašai

1.           2 straipsnyje nurodyti subjektai, vadovaudamiesi šiuo reglamentu ir pagal 5 dalį priimtais deleguotaisiais aktais dėl įnašų, teikia įnašus į Valdybos biudžetą. Įnašus sudaro:

(a) metiniai įnašai, būtini administracinėms išlaidoms padengti;

(b) pagal 66 straipsnį apskaičiuojami metiniai ex ante įnašai, būtini 65 straipsnyje nurodytam Fondo tiksliniam finansavimo lygiui pasiekti;

(c) papildomi ex post įnašai, apskaičiuojami pagal 67 straipsnį.

2.           Nustatomos tokio dydžio įnašų sumos, kad iš jų gaunamų pajamų iš esmės pakaktų Valdybos biudžetui subalansuoti kiekvienais metais ir Fondo tikslams pasiekti.

3.           Valdyba, remdamasi 5 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, nustato kiekvieno 2 straipsnyje nurodyto subjekto mokėtinus įnašus, priimdama tam subjektui skirtą sprendimą. Valdyba taiko procedūrines, ataskaitų teikimo ir kitas taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku.

4.           Pagal 1, 2 ir 3 dalis gautos sumos naudojamos tik siekiant šio reglamento tikslų.

5.           Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl įnašų, kuriais:

(a) nustatomas įnašų tipas ir už ką mokami įnašai, įnašų sumos apskaičiavimo būdas ir įnašų mokėjimo būdas;

(b) patikslinamos 3 dalyje nurodytos registravimo, apskaitos, ataskaitų teikimo ir kitos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku;

(c) nustatoma įnašų sistema įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą po to, kai Fondas pasiekia savo tikslinį lygį;

(d) nustatomi metiniai įnašai, būtini Valdybos administracinėms išlaidoms padengti, kol Valdyba ims veikti visu pajėgumu.

63 straipsnis Kovos su sukčiavimu priemonės

1.           Kad būtų sudarytos palankios sąlygos kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999, per šešis mėnesius nuo veiklos pradžios Valdyba prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir priima atitinkamas visiems Valdybos darbuotojams taikytinas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.           Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti naudos gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Valdybos, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.           OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Valdybos finansuojama sutartimi.

2 skyrius

Bendras bankų pertvarkymo fondas

1 skirsnis

FONDO ĮSTEIGIMAS

64 straipsnis Bendrosios nuostatos

1.           Įsteigiamas Bendras bankų pertvarkymo fondas.

2.           Valdyba Fondu naudojasi tik siekdama užtikrinti veiksmingą I antraštinės dalies II dalyje nurodytų pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą ir laikydamasi 12 ir 13 straipsniuose išdėstytų pertvarkymo tikslų ir principų. Sąjungos biudžetas jokiomis aplinkybėmis nenaudojamas Fondo išlaidoms ar nuostoliams padengti.

3.           Fondo savininkė yra Valdyba.

65 straipsnis Tikslinis finansavimo lygis

1.           Ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Fondo turimų finansinių išteklių suma pasiekia bent 1 % visų kredito įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančiose valstybėse narėse, indėlių, garantuojamų pagal Direktyvą 94/19/EB, sumos.

2.           Per 1 dalyje nurodytą pradinį laikotarpį Fondui skirti įnašai, apskaičiuojami pagal 66 straipsnį ir renkami pagal 62 straipsnį, yra kuo tolygiau paskirstomi per visą laikotarpį iki to laiko, kol bus pasiektas tikslinis lygis, nebent, priklausomai nuo aplinkybių, juos galima paankstinti atsižvelgiant į palankias rinkos sąlygas ar finansavimo poreikius.

3.           Valdyba gali pratęsti pradinį laikotarpį ne daugiau kaip ketveriais metais, jeigu Fondo iš viso išmokėta suma viršija 0,5 % 1 dalyje nurodytos bendros sumos.

4.           Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turimų finansinių išteklių suma sumažėja ir nebesiekia 1 dalyje nustatyto tikslinio lygio, pagal 66 straipsnį apskaičiuojami įnašai renkami tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Jei turimų finansinių išteklių suma nesiekia pusės tikslinio lygio, metiniai įnašai negali būti mažesni nei viena ketvirtoji tikslinio lygio.

5.           Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

(a) pagal 2 dalį apskaičiuojamų įnašų į Fondą paskirstymo per visą laikotarpį kriterijai;

(b) aplinkybės, kuriomis įnašų mokėjimą galima paankstinti pagal 2 dalį;

(c) kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kiek metų pagal 3 dalį gali būti pratęstas 1 dalyje nurodytas pradinis laikotarpis;

(d) 4 dalyje numatytų metinių įnašų nustatymo kriterijai.

66 straipsnis Ex ante įnašai

1.           Atskiras kiekvienos įstaigos įnašas renkamas bent kasmet ir apskaičiuojamas proporcingai jos įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir garantuojamus indėlius, ir visų įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir garantuojamus indėlius, santykiui.

Įnašas koreguojamas proporcingai pagal kiekvienos įstaigos rizikos pobūdį, taikant deleguotaisiais aktais, nurodytais Direktyvos [...] 94 straipsnio 7 dalyje, nustatytus kriterijus.

2.           Siekiant 65 straipsnyje nustatyto tikslinio finansavimo lygio, į reikalingą finansinių išteklių sumą galima įtraukti mokėjimo įsipareigojimus, visiškai užtikrintus trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto užstatu, laisvai prieinamus ir skirtus išimtinai Valdybai naudoti 71 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Šių neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis neviršija 30 % visos pagal 1 dalį surinktų įnašų sumos.

3.           Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

(a) 1 dalyje nurodytų atskirų įnašų apskaičiavimo metodas;

(b) 2 dalyje nurodyto užstato, kuriuo užtikrinami mokėjimo įsipareigojimai, kokybė;

(c) 2 dalyje nurodytos mokėjimo įsipareigojimų dalies apskaičiavimo kriterijai.

67 straipsnis Papildomi ex post įnašai

1.           Kai turimų finansinių išteklių nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant Fondo lėšas, padengti, Valdyba pagal 62 straipsnį iš įstaigų, turinčių veiklos leidimus dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, renka papildomus ex post įnašus, skirtus papildomoms sumoms padengti. Šie papildomi įnašai paskirstomi įstaigoms laikantis 66 straipsnyje nustatytų taisyklių.

2.           Valdyba, vadovaudamasi 3 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, gali visiškai arba iš dalies atleisti įstaigą nuo įpareigojimo mokėti papildomus ex post įnašus pagal 1 dalį, jei dėl 66 straipsnyje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokėjimų sumos kiltų pavojus, kad nebus patenkinti kitų kreditorių reikalavimai. Tokia išimtis suteikiama ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, bet įstaigos prašymu gali būti atnaujinta.

3.           Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos aplinkybės ir sąlygos, kuriomis 2 straipsnyje nurodytas subjektas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo įpareigojimo mokėti ex post įnašus pagal 2 dalį.

68 straipsnis Savanoriškas finansavimo struktūrų savitarpio skolinimasis

1.           Valdyba gali pateikti prašymą dėl Fondo skolinimosi iš visų kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse tuo atveju, kai:

(a) pagal 66 straipsnį surinktų sumų nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant Fondo lėšas, padengti;

(b) nėra galimybės nedelsiant pasinaudoti 67 straipsnyje numatytais papildomais ex post įnašais;

(c) nėra galimybės nedelsiant pagrįstomis sąlygomis pasinaudoti 69 straipsnyje numatytais alternatyvaus finansavimo ištekliais.

2.           Tos pertvarkymo finansavimo struktūros sprendimą dėl tokio prašymo priima vadovaudamosi Direktyvos [...] 97 straipsniu. Skolinimosi sąlygoms taikomi Direktyvos [...] 97 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktai.

69 straipsnis Alternatyvaus finansavimo ištekliai

1.           Valdyba gali su finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis sudaryti sutartis dėl Fondo skolinimosi arba kitų formų paramos, jeigu pagal 66 ir 67 straipsnius surinktomis sumomis negalima nedelsiant pasinaudoti arba jų nepakanka išlaidoms, patirtoms naudojant Fondo lėšas, padengti.

2.           1 dalyje nurodytos pasiskolintos sumos ar kitos formos parama visiškai kompensuojamos pagal 62 straipsnį per paskolos grąžinimo laikotarpį.

3.           Pareiga padengti visas išlaidas, patirtas naudojant 1 dalyje nurodytas pasiskolintas sumas, tenka Valdybai, o ne Sąjungos biudžetui ar dalyvaujančioms valstybėms narėms.

2 skirsnis

Fondo administravimas

70 straipsnis Investicijos

1.           Valdyba administruoja Fondą ir gali prašyti Komisijos atlikti tam tikras su Fondo administravimu susijusias užduotis.

2.           Iš pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos gautos sumos, palūkanos ir kitos investicijų arba kitokios pajamos skiriamos tik Fondui.

3.           Valdyba Fonde turimas sumas investuoja į dalyvaujančių valstybių narių arba tarpvyriausybinių organizacijų obligacijas arba labai likvidų didelio kreditingumo turtą. Investicijos turėtų būti pakankamai geografiškai diversifikuotos. Tų investicijų grąža tenka Fondui.

4.           Komisijai pagal 82 straipsnyje nustatytą procedūrą suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių Fondo administravimo taisyklių.

3 skirsnis

Fondo lėšų naudojimas

71 straipsnis Fondo misija

1.           Pagal Komisijos nustatytą sistemą, pertvarkymo priemones taikant 2 straipsnyje nurodytiems subjektams, Valdyba gali naudotis Fondu šiais tikslais:

(a) garantuoti pertvarkomos įstaigos, jos patronuojamųjų įmonių, laikinos įstaigos arba turto valdymo įmonės turtą arba įsipareigojimus;

(b) suteikti paskolų pertvarkomai įstaigai, jos patronuojamosioms įmonėms, laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei;

(c) pirkti pertvarkomos įstaigos turtą;

(d) prisidėti prie laikinos įstaigos arba turto valdymo įmonės kapitalo;

(e) mokėti kompensacijas akcininkams arba kreditoriams, jeigu atlikus vertinimą pagal 17 straipsnio 5 dalį nustatoma, kad jų kreditai apmokėti mažesne suma nei ta, kurią jie būtų gavę įstaigą likviduojant pagal įprastinę bankroto bylą, remiantis pagal 17 straipsnio 16 dalį atliktu vertinimu;

(f) mokėti įnašą pertvarkomai įstaigai vietoj įnašo, kuris būtų buvęs gautas nurašius tam tikrų kreditorių skolas, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir pertvarkymo institucija nusprendžia į gelbėjimo privačiomis lėšomis proceso taikymo sritį neįtraukti tam tikrų kreditorių pagal 24 straipsnio 3 dalį;

(g) imtis bet kurių a–f punktuose nurodytų veiksmų kartu.

2.           Be to, Fondo lėšomis galima naudoti imantis a–g punktuose išdėstytų veiksmų pirkėjo atžvilgiu, kai taikoma verslo pardavimo priemonė.

3.           Fondo lėšos nenaudojamos tiesiogiai įstaigos arba subjekto nuostoliams padengti ar 2 straipsnyje nurodytai įstaigai arba subjektui rekapitalizuoti. Tuo atveju, kai dėl pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimo 1 dalies tikslais dalis 2 straipsnyje nurodytos įstaigos arba subjekto nuostolių netiesiogiai perduodama Fondui, taikomi 24 straipsnyje išdėstyti pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimą reglamentuojantys principai.

4.           Valdyba negali laikyti pagal 1 dalies f punktą suteikto kapitalo ilgiau nei 5 metus.

72 straipsnis Nacionalinių finansavimo struktūrų pasidalijimas tarpusavyje pertvarkant grupę,  kurioje yra nedalyvaujančių valstybių narių įstaigų

Kai pertvarkoma grupė, kurią sudaro, viena vertus, vienoje ar keliose dalyvaujančiose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusios įstaigos, ir, kita vertus, vienoje ar keliose nedalyvaujančiose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusios įstaigos, Fondas prisideda finansuojant grupės pertvarkymą pagal Direktyvos [...] 98 straipsnio nuostatas.

73 straipsnis Indėlių garantijų sistemų naudojimas vykdant pertvarkymą

1.           Dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai Valdyba imasi pertvarkymo veiksmų ir šiais veiksmais užtikrinama, kad indėlininkai ir toliau turėtų galimybę naudotis savo indėliais, indėlių garantijų sistema, su kuria yra susijusi įstaiga, būtų atsakinga už Direktyvos [...] 99 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytas sumas.

2.           Nustatant sumą, už kurią pagal 1 dalį atsakinga indėlių garantijų sistema, laikomasi 17 straipsnyje nustatytų sąlygų.

3.           Prieš nustatydama pagal šio straipsnio 1 dalį sumą, už kurią indėlių garantijų sistema yra atsakinga, laikantis Direktyvos [...] 39 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytų sąlygų, Valdyba pasikonsultuoja su atitinkama indėlių garantijų sistema, visapusiškai atsižvelgdama į klausimo skubumą.

4.           Jei indėlių garantijų sistemos išteklių nepakanka indėlininkams priklausančioms sumoms išmokėti ir nėra galimybės nedelsiant gauti kitų išteklių iš atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių, Fondas tai indėlių garantijų sistemai gali paskolinti būtinų išteklių su sąlyga, kad būtų įvykdytos visos sąlygos pagal Direktyvos 94/19/EB 10 straipsnį.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

Kitos nuostatos

74 straipsnis Privilegijos ir imunitetai

Valdybai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

75 straipsnis Kalbos

1.           Valdybai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1[27].

2.           Dėl Valdybos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Valdyba.

3.           Valdyba gali nuspręsti, kokias oficialias kalbas vartoti siunčiant dokumentus Sąjungos institucijoms ar įstaigoms.

4.           Valdyba gali susitarti su kiekviena nacionaline pertvarkymo institucija dėl kalbos ar kalbų, kuriomis turi būti parengti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms adresuoti arba jų siunčiami dokumentai.

5.           Valdybos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

76 straipsnis Valdybos darbuotojai

1.           Valdybos darbuotojams, įskaitant vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją, taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos bei Sąjungos institucijų susitarimu priimtos šių Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.           Pritarus Komisijai, Valdyba, laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles.

77 straipsnis Darbuotojų mainai

1.           Valdyba gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų Valdybos neįdarbintų darbuotojų paslaugomis.

2.           Valdyba plenarinėje sesijoje priima tinkamą sprendimą, kuriuo nustatomos taisyklės, reglamentuojančios dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojų mainus ir delegavimą Valdybai.

3.           Valdyba gali sukurti vidines pertvarkymo grupes, kurias sudarytų dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijų darbuotojai.

78 straipsnis Valdybos atsakomybė

1.           Valdybos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.           Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią arbitražinę išlygą, numatytą Valdybos sudarytoje sutartyje.

3.           Nesutartinės atsakomybės atveju Valdyba pagal valstybių narių teisės aktams, reglamentuojantiems valdžios institucijų atsakomybę, būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas, visų pirma atlikdami pertvarkymo funkcijas, įskaitant veikimą ar neveikimą remiant pertvarkymo procedūras užsienyje.

4.           Valdyba kompensuoja nacionalinei pertvarkymo institucijai žalą, kurią atlyginti tą instituciją įpareigojo nacionalinis teismas arba kurią, pritarus Valdybai, ji įsipareigojo atlyginti pagal draugišką susitarimą ir kuri buvo padaryta dėl tos nacionalinės pertvarkymo institucijos veikimo ar neveikimo vykdant bet kokį pertvarkymą pagal šį reglamentą, nebent tas veikimas arba neveikimas laikomas Sąjungos teisės, šio reglamento, Komisijos arba Valdybos sprendimo pažeidimu arba yra akivaizdi ir didelė vertinimo klaida.

5.           Bet koks ginčas, susijęs su 3 ir 4 dalimis, priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Bylos su nesutartine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti.

6.           Asmeninę Valdybos darbuotojų atsakomybę Valdybai reglamentuoja jiems taikomų Tarnybos nuostatų arba įdarbinimo sąlygų nuostatos.

79 straipsnis Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

1.           Valdybos nariams, Valdybos darbuotojams ir darbuotojams, kuriais keičiamasi su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis arba kuriuos tos valstybės narės deleguoja ir kurie atlieka pertvarkymo funkcijas, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

2.           Valdyba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia paslaugas, susijusias su jos pareigų vykdymu, būtų taikomi lygiaverčiai profesinės paslapties reikalavimai.

3.           Laikantis atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų ir sąlygų, vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis Valdyba turi teisę keistis informacija su nacionalinėmis arba Europos institucijomis ir įstaigomis tais atvejais, kai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms leidžiama atskleisti informaciją tiems subjektams arba kai valstybės narės pagal atitinkamą Sąjungos teisę gali numatyti tokį informacijos atskleidimą.

80 straipsnis Skaidrumas

1.           Valdybos turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001[28].

2.           Per šešis mėnesius nuo savo pirmojo posėdžio dienos Valdyba priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.

3.           Dėl Valdybos priimtų sprendimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, prieš tai atitinkamai apskundus sprendimą Apeliacinei institucijai, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.

4.           Valdybos vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001[29]. Nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB[30].

81 straipsnis Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

Valdyba taiko saugumo principus, išdėstytus Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtose Komisijos saugumo taisyklėse, kaip nustatyta Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede. Saugumo principų taikymas apima nuostatų dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo taikymą.

IV DALIS VYKDYMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

82 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 88 straipsnyje nurodytos dienos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 62 straipsnio 5 dalyje, 65 straipsnio 5 dalyje, 66 straipsnio 3 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje ir 70 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems teisės aktams.

4.           Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal 62 straipsnio 5 dalį, 65 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnio 3 dalį ir 70 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

83 straipsnis Peržiūra

1.           Iki 2016 m. gruodžio 31 d., o po to kas penkerius metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama potencialaus poveikio sklandžiam vidaus rinkos veikimui stebėsenai. Toje ataskaitoje įvertinama:

(a) bendro pertvarkymo mechanizmo veikimas ir pertvarkymo veiklos poveikis visos Sąjungos interesams ir finansinių paslaugų vidaus rinkos darnai ir vientisumui, įskaitant jos galimą poveikį nacionalinių bankininkystės sistemų Sąjungoje struktūroms; be to, įvertinama, ar veiksmingai bendradarbiaujama ir dalijamasi informacija taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą, taip pat tarp bendro pertvarkymo mechanizmo ir bendro priežiūros mechanizmo ir tarp bendro pertvarkymo mechanizmo ir nacionalinių pertvarkymo institucijų bei kompetentingų institucijų;

(b) nepriklausomumo veiksmingumas ir atskaitomybės tvarka;

(c) Valdybos ir Europos bankininkystės institucijos sąveika;

(d) Valdybos ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų sąveika ir bendro pertvarkymo mechanizmo poveikis toms valstybėms narėms.

2.           Ši ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus.

84 straipsnis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 iš dalies keičiamas taip:

1.           4 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:

„2. kompetentingos institucijos:

i)        kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte bei Direktyvoje 2007/64/EB ir kaip nurodyta Direktyvoje 2009/110/EB;

ii)       taikant direktyvas 2002/65/EB ir 2005/60/EB – institucijos, kompetentingos užtikrinti, kad kredito ir finansų įstaigos laikytųsi tų direktyvų reikalavimų;

iii)      indėlių garantijų sistemų atveju – įstaigos, administruojančios indėlių garantijų sistemas pagal Direktyvą 94/19/EB, arba, tais atvejais, kai indėlių garantijų sistemą administruoja privati bendrovė, tas sistemas pagal tą direktyvą prižiūrinti valdžios institucija; ir

iv)      taikant 62 straipsnio 5 dalį, 65 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnio 4 dalį ir 70 straipsnio 4 dalį – pertvarkymo institucijos, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnyje, ir Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. …/….“

2.           25 straipsnyje įrašoma ši dalis:

„1a.    Institucija gali organizuoti ir vykdyti Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamente nurodytos Valdybos ir taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimosi informacija ir bendros veiklos tarpusavio peržiūras pertvarkant tarpvalstybines grupes, siekdama sustiprinti rezultatų veiksmingumą ir nuoseklumą. Tuo tikslu Institucija parengia objektyvaus įvertinimo ir palyginimo metodus.“

3.           40 straipsnio 6 dalis papildoma trečia pastraipa:

„Kad būtų galima veikti taikant 62 straipsnio 5 dalį, 65 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnio 4 dalį ir 70 straipsnio 4 dalį, Europos bendros pertvarkymo valdybos vykdomasis direktorius stebėtojo teisėmis dalyvauja Priežiūros taryboje“.

85 straipsnis Nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų pakeitimas

Nuo 88 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos Fondas laikomas dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo finansavimo struktūra pagal Direktyvos [...] VII antraštinę dalį.

86 straipsnis Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.           Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus Valdybai plenarinėje sesijoje, Valdyba ne vėliau kaip per 2 metus nuo šios reglamento įsigaliojimo sudaro su priimančiąja valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įkūrimo ir patalpų Valdybai suteikimo priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat priimančiojoje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, Valdybos plenarinės sesijos nariams, Valdybos darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

2.           Valdybos priimančioji valstybė narė užtikrina kuo geresnes sąlygas Valdybai veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

87 straipsnis Valdybos veiklos pradžia

3.           Valdyba pradeda veikti visu pajėgumu ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d.

4.           Komisija atsako už Valdybos įsteigimą ir pradinę veiklą tol, kol Valdyba įgyja pakankamai veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Tuo tikslu:

(a) kol vykdomasis direktorius, Tarybos paskirtas pagal 53 straipsnį, pradės eiti pareigas, Komisija gali paskirti Komisijos pareigūną laikinai eiti vykdomajam direktoriui pavestas pareigas;

(b) nukrypstant nuo 47 straipsnio 1 dalies i punkto, kol bus priimtas sprendimas, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje, laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

(c) Komisija gali pasiūlyti pagalbą Valdybai, visų pirma deleguoti Komisijos pareigūnus vykdyti agentūros veiklą, už kurią atsakingas laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius arba vykdomasis direktorius;

(d) Komisija Valdybos vardu renka metinius įnašus, nurodytus 62 straipsnio 5 dalies d punkte.

5.           Laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais Valdybos biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis.

88 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7–23 ir 25–38 straipsniai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

24 straipsnis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo įsteigiamas bendras pertvarkymo mechanizmas ir Bendras bankų pertvarkymo fondas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[31]

Vidaus rinka – Finansų rinkos

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[32]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslas (-ai)

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

· Sustiprinti bankų paslaugų vidaus rinką ir kartu užtikrinti vienodas veiklos sąlygas.

· Išlaikyti finansinį stabilumą ir pasitikėjimą bankais, užtikrinti esminių finansinių paslaugų tęstinumą ir vengti problemų plitimo.

· Kuo labiau sumažinti visos visuomenės, visų pirma mokesčių mokėtojų, nuostolius, apsaugoti indėlininkus ir sumažinti neatsakingo elgesio riziką.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus bendruosius tikslus, siekiama šių konkrečių tikslų:

Pasirengimas ir prevencija:

· didinti priežiūros institucijų ir bankų parengtį krizėms ir

· sudaryti sąlygas sėkmingai pertvarkyti visus bankus.

Ankstyvoji intervencija:

· tobulinti ankstyvosios intervencijos struktūras, skirtas bankų priežiūros institucijoms.

Bankų pertvarkymas:

· laiku užtikrinti patikimą bankų, kuriems taikomas bendras priežiūros mechanizmas, pertvarkymą;

· užtikrinti teisinį tikrumą suinteresuotosioms šalims bankų pertvarkymo srityje.

Finansavimas:

· sukurti Bendrą bankų pertvarkymo fondą, kurio lėšas būtų galima naudoti geografiškai nevienodai pasiskirsčiusiems nuostoliams Sąjungos bankų sistemoje padengti;

· užtikrinti, kad po gelbėjimo privačiomis akcininkų ir kreditorių lėšomis žlungančių bankų pertvarkymo išlaidos būtų visiškai padengiamos iš finansų įstaigų įnašų.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

· Panaikinti neigiamą grįžtamąjį valstybių ir jų bankų poveikį.

· Visoms įmonėms bankų sąjungoje sukurti vienodas sąlygas ir galimybes gauti bankų finansavimą.

· Gaivinant ir pertvarkant didelius sisteminės svarbos bankus kuo labiau sumažinti nuostolius indėlininkams, vyriausybėms ir mokesčių mokėtojams.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

· Ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumai valstybėse narėse.

· Pertvarkomų bankų skaičius.

· Bankų pertvarkymo išlaidos, įskaitant išmokas iš Bendro pertvarkymo fondo.

· Bankų skolos, kurią galima padengti privačiomis lėšomis, dalies pokyčiai.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Kaip nurodyta Komisijos Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte ir keturių pirmininkų ataskaitoje 2012 m., integruota finansų sistema, arba bankų sąjunga, yra viena iš esminių politikos priemonių, siekiant sugrąžinti Europą į ekonomikos atsigavimo ir augimo kelią. Nekoordinuoti nacionaliniai veiksmai sprendžiant bankų žlugimo problemas dar labiau padidino skolinimo ir finansavimo vidaus rinkos susiskaidymą. Tai trukdo visuotinai įgyvendinti bendrą pinigų politiką, o apribojimai varžo skolinimo įmonėms ir vartotojams galimybes.

Neigiamas poveikis ypač juntamas euro zonoje. Kai trūksta galimybių bankų sektoriaus problemas spręsti pinigų politikos priemonėmis, bankų žlugimui suvaldyti naudojamos nacionalinių biudžetų lėšos, todėl valstybės ir jų bankai patiria neigiamą grįžtamąjį tarpusavio poveikį. Valstybių narių, kurios, kaip manoma, turi mažiau galimybių gelbėti sunkumų patiriančius bankus, įmonės atsiduria konkurencijos požiūriu labai nepalankioje padėtyje. Be to, kaip parodė krizė, kai kuriose euro zonos valstybėse narėse kylančios problemos dėl abejonių ir finansinių sąsajų gali greitai išplisti į kitas šalis, kurios, rinkų dalyvių supratimu, yra neatsparios panašiai rizikai.

2012 m. išvadose Europos Vadovų Taryba teigė, kad „sąlygomis, kuriomis bankų priežiūra veiksmingai perduodama bendram priežiūros mechanizmui, reikės bendro pertvarkymo mechanizmo, kuris turėtų būtinus įgaliojimus užtikrinti, kad bet kuris dalyvaujančių valstybių narių bankas galėtų būti pertvarkomas tinkamomis priemonėmis“.

Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir augimą euro zonoje, būtina sparčiai sukurti bankų sąjungą. Remdamasi tvirta 28 vidaus rinkos narėms bendra reguliavimo sistema (bendru taisyklių sąvadu), Europos Komisija nusprendė vadovautis integraciniu požiūriu ir pasiūlė bankų sąjungos kūrimo gaires, kuriose numatė įvairių priemonių ir žingsnių; bankų sąjunga bet kuriuo atveju apima 17 dabartinių euro zonos narių, tačiau gali būti atvira visoms valstybėms narėms.

Pirma priemonė – bendras priežiūros mechanizmas euro zonos bankams ir norinčių prisijungti valstybių narių bankams – suteikia įgaliojimus ECB tokių bankų atžvilgiu vykdyti pagrindinius priežiūros uždavinius.

Kitas svarbus bankų sąjungos aspektas – Direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva), pasiūlymas, priimtas 2012 m. ir dabar svarstomas teisės aktų leidėjų. Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje bus nustatytos taisyklės, kaip vykdyti pertvarkymą visoje vidaus rinkoje, o nacionalinėms pertvarkymo institucijoms bus suteikti įgaliojimai ir numatytos procedūros, kurie sudarys sąlygas pertvarkyti bankus.

Vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos išvadomis, siekiant integruoti Sąjungos bankų rinkas būtinas visai euro zonai taikomas pertvarkymo mechanizmas, kuris sudarytų sąlygas spręsti sunkumų patiriančių bankų problemas ir taip valdyti jų problemų plitimo riziką, kad būtų apsaugotas euro zonos finansinis stabilumas visos vidaus rinkos naudai.

Remiantis Komisijos 2012 m. projektu, ilgalaikis tikslas – visų valstybių narių bankams sukurti bankų sąjungą. Tiesioginė ECB vykdoma priežiūra ir bankams skirtas bendras pertvarkymo mechanizmas, taip pat patikimos indėlių garantijų sistemos visose valstybėse narėse padės išlaikyti pasitikėjimą tvariu Sąjungos stabilumu.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji turėtų veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, ir dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu.

Tik Europos lygmens veiksmais galima užtikrinti, kad žlungantys bankai būtų pertvarkyti nediskriminuojant ir vadovaujantis bendru taisyklių rinkiniu, siekiant pagerinti ekonominės ir pinigų sąjungos ir vidaus rinkos veikimą. Nepaisant didelės Sąjungos bankų sektoriaus integracijos, labai skirtingi nacionaliniu lygmeniu priimami pertvarkymo sprendimai gali sukelti nepriimtiną riziką finansiniam stabilumui.

Turint bendrą valiutą reikia bendrų euro zonos bankų priežiūros ir pertvarkymo priemonių, kad būtų išvengta žalingo ekonominio susiskaidymo. Bendras pertvarkymo mechanizmas bus veiksmingesnis nei nacionalinių pertvarkymo institucijų tinklas, visų pirma kalbant apie tarpvalstybines bankų grupes, kurioms greitas reagavimas ir koordinavimas yra gyvybiškai svarbūs norint sumažinti sąnaudas ir atkurti pasitikėjimą. Be to, jis padės užtikrinti didelę masto ekonomiją ir išvengti neigiamų išorės padarinių, kurių galėtų kilti dėl vien nacionaliniu lygmeniu priimtų sprendimų.

1.5.3.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pirma priemonė – bendras priežiūros mechanizmas euro zonos bankams ir norinčių prisijungti valstybių narių bankams – suteikia įgaliojimus ECB tokių bankų atžvilgiu vykdyti pagrindinius priežiūros uždavinius.

Kitas svarbus bankų sąjungos aspektas – Direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva), pasiūlymas, priimtas 2012 m. ir dabar svarstomas teisės aktų leidėjų. Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje bus nustatytos taisyklės, kaip vykdyti pertvarkymą visoje vidaus rinkoje, o nacionalinėms pertvarkymo institucijoms bus suteikti įgaliojimai ir numatytos procedūros, kurie sudarys sąlygas pertvarkyti bankus.

Vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos išvadomis, siekiant integruoti Sąjungos bankų rinkas būtinas visai euro zonai taikomas pertvarkymo mechanizmas, kuris sudarytų sąlygas spręsti sunkumų patiriančių bankų problemas ir taip valdyti užkrato riziką, kad būtų apsaugotas euro zonos finansinis stabilumas visos vidaus rinkos naudai.

Remiantis Komisijos 2012 m. projektu, ilgalaikis tikslas – visų valstybių narių bankams sukurti bankų sąjungą. Tiesioginė ECB vykdoma priežiūra ir bankams skirtas bendras pertvarkymo mechanizmas, taip pat patikimos indėlių garantijų sistemos visose valstybėse narėse padės išlaikyti pasitikėjimą tvariu Sąjungos stabilumu.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2014 m. iki 2014 m. pabaigos,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo metodas (-ai)[33]

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas

– ¨ jos departamentų, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos delegacijose;

– þ  vykdomųjų agentūrų.

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

– ¨ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– ¨EIB arba Europos investicijų fondui;

– þ įstaigoms, nurodytomis Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

– ¨ viešosios teisės įstaigoms;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

– ¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

– Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Reglamento 47 straipsnyje reikalaujama, kad Valdyba už šio reglamento įgyvendinimą būtų atskaitinga Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ir, be kita ko, kiekvienais metais Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams pateiktų ataskaitą apie šiuo reglamentu jai pavestų užduočių vykdymą.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Pasiūlymas nesukeltų naujos rizikos, susijusios su teisiniu, ekonominiu, efektyviu ir veiksmingu biudžeto asignavimų naudojimu.

Tačiau atliekant vidaus rizikos valdymą, reikėtų atsižvelgti į specifinį Valdybos finansavimo mechanizmo pobūdį. Skirtingai nuo daugelio kitų Bendrijų įsteigtų įstaigų, Valdybos teikiamas paslaugas finansuos vien tik finansų įstaigos.

Antra, Valdyba privalės užtikrinti Bendro bankų pertvarkymo fondo valdymą. Šiuo tikslu reikės parengti ir įtvirtinti vidaus kontrolės procedūrų rinkinį.

2.2.2.     Informacija apie vidaus kontrolės sistemos struktūrą

Nustatant vidaus kontrolės principus ir taisykles reikėtų vadovautis modeliu, taikytu Komisijai steigiant kitas institucijas, išskyrus Bendro bankų pertvarkymo fondo valdymą – tam reikės nustatyti specialų taisyklių rinkinį.

2.2.3.     Kontrolės išlaidų ir naudos įvertinimas ir numatomo klaidų rizikos lygio įvertinimas

Vidaus kontrolė bus įtraukta į Valdybos procedūras, susijusias su jos atsakomybe ir jai pavestų užduočių vykdymu. Tokių procedūrų išlaidos neturi viršyti jų naudos išvengiant reikšmingų klaidų.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Valdybai be jokių apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.

Valdyba prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Valdybos darbuotojams.

Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Valdybai skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

Reglamento, kuriuo įsteigiama Valdyba, 58–63 straipsniuose nustatytos nuostatos dėl Valdybos biudžeto vykdymo bei kontrolės ir taikomų finansinių taisyklių.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Toliau analizuojamos dėl šio pasiūlymo susidarančios bendros Valdybos ir jos administravimo (toliau – Valdyba), taip pat Komisijos sąnaudos.

Valdybos išlaidas visiškai finansuos finansų įstaigos, kurioms taikomas Europos pertvarkymo mechanizmas. Maždaug 6 000 euro zonos bankų, be metinių įnašų į Bendrą bankų pertvarkymo fondą, mokės fiksuotą proporcingą šiai sumai dalį, skirtą visoms Valdybos biudžeto išlaidoms padengti. Įnašų dydis ir Valdybos biudžetas bus tvirtinami kasmet. Valdybos veiklai finansuoti skirtų įnašų dydis bus kasmet pritaikomas, siekiant užtikrinti, kad Valdybos biudžetas būtų subalansuotas.

Valdyba atliks užduotis, susijusias su pertvarkymo rengimu ir vykdymu, taip pat su įnašais į Bendrą pertvarkymo fondą ir to Fondo valdymu. Kiek tai susiję su pertvarkymo rengimu, Valdyba parengs arba peržiūrės pertvarkymo planus, dalyvaus tarpvalstybinėse pertvarkymo kolegijose ir rengs faktinį pertvarkymą. Daugelio įstaigų ir grupių pertvarkymo atveju Valdyba, bendradarbiaudama su (konsoliduotos) priežiūros institucija ir nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, turės parengti pertvarkymo planus ir juose numatyti pertvarkymo veiksmus, kurių galima imtis, jei įvykdomos pertvarkymo sąlygos, ir bent kasmet peržiūrės ir prireikus atnaujins planus. Valdyba taip pat turės įvertinti įstaigų ir grupių sėkmingo pertvarkymo galimybes ir pašalinti bet kokias galimas sėkmingo pertvarkymo kliūtis.

Nacionalinės pertvarkymo institucijos taip pat turės parengti kitų subjektų ir grupių pertvarkymo planus, o Valdyba turės juos peržiūrėti. Jei grupei priklauso ne vien dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai, Valdyba atstovauja dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pertvarkymo kolegijoje. Pertvarkymo kolegijos steigiamos siekiant užtikrinti atitinkamų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, jos taip pat, be kita ko, vykdo užduotis, susijusias su pertvarkymo planų rengimu, sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimu ir faktiniu pertvarkymu.

Jei Komisija nusprendė pertvarkyti subjektą, Valdyba stebės, kaip vykdomas pertvarkymas, ir įvertins subjekto verslo reorganizavimo plano įvykdomumą.

Kalbant apie Fondą, Valdyba turės rinkti metinius įnašus iš beveik 6 000 įstaigų, turės užtikrinti, kad būtų teisingai nustatytas atskirų bankų įnašų pagrindas, kad įnašai būtų sumokėti laiku, o nesumokėtos sumos būtų veiksmingai išieškomos. Šiuo tikslu Valdyba tikrins bankų duomenis. Suma, kurią reikės surinkti ir administruoti, bus didesnė už pusę Sąjungos metinio biudžeto. Valdyba taip pat turės administruoti lėšas taip, kad rizika būtų maža ir kad prireikus būtų galima greitai suteikti išteklių pertvarkymui finansuoti. Tam reikia gerai apgalvotos ilgalaikės investavimo strategijos, kurioje, be kitų dalykų, būtų atsižvelgiama į investicijų rūšį, geografinį pasiskirstymą ir terminus. Šias esmines Valdybos funkcijas turės papildyti personalo funkcijos, įskaitant, be kita ko, informacines ir ryšių technologijas.

Pagrindinės prielaidos

Numatomas Valdybos darbuotojų skaičius ir išlaidų struktūra:

· Numatoma, kad visu pajėgumu Valdyba veiks pirmųjų savo veiklos metų pabaigoje; tai reiškia, kad visi darbuotojai turės būti pasamdyti per pirmuosius metus: apskaičiuotas poveikis biudžetui – 50 % pirmaisiais metais ir 100 % nuo antrųjų veikimo metų.

· Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai patirties turinčių nacionalinių pertvarkymo institucijų yra nedaug, Valdybos žmogiškųjų išteklių poreikiai apskaičiuoti lyginant Valdybos užduotis su JAV Federalinės indėlių draudimo korporacijos (angl. Federal Deposit Insurance Corporation, FDIC) užduotimis (žr. toliau pateiktą 1 lentelę).

· Vertinant garantuojamus indėlius ir tikslinį pertvarkymo fondų dydį, sumos JAV ir euro zonoje yra panašios, o bankų turtas, kuriam taikomas pertvarkymo mechanizmas, euro zonoje gerokai didesnis nei JAV.

· Pridėtinės išlaidos palygintos su Europos priežiūros institucijų (EPI) išlaidomis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad EPI pridėtinių išlaidų dalis buvo didesnė, nei nustatyta lyginant su FDIC, pasirinktas pastarosios, t. y. konservatyvesnis 11,5 % santykis. Tolesnės lyginimo su FDIC prielaidos ir jų paaiškinimai pateikti 1 lentelėje. Nuo 2012 m. FDIC turi 7 476 visos darbo dienos ekvivalentus.

· Kadangi FDIC įgaliojimai platesni nei Valdybos, atliekant lyginamąją analizę atsižvelgta tik į aktualius skyrius.

· Remiantis lyginamąja analize apskaičiuota, kad reikės 309 darbuotojų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad FDIC turi 21 % nenuolatinių darbuotojų. Remiantis konservatyviausia prielaida, kad ne krizės laikotarpiu FDIC liktų tik nuolatiniai darbuotojai, ne krizės sąlygomis tikslinis Valdybos darbuotojų skaičius sumažėtų 75 darbuotojais iki 244 darbuotojų. Todėl svarbu užtikrinti, kad Valdyba galėtų pakankamai lanksčiai sudaryti sutartis ir įdarbinti papildomų darbuotojų arba darbus perduoti išorės subjektams.

· Siūlomas toks darbuotojų paskirstymas:

– 80 % laikinųjų darbuotojų (68 % AD kategorijos ir 12 % AST);

– 10 % deleguotųjų nacionalinių ekspertų;

– 10 % sutartininkų.

· Bus taikomi ES institucijų tarnybos nuostatai, pagal juos apskaičiuoti naudojami dydžiai vienam asmeniui:

– vidutinės metinės išlaidos vienam laikinajam darbuotojui: 131 000 EUR;

– vidutinės metinės išlaidos vienam deleguotajam nacionaliniam ekspertui: 78 000 EUR;

– vidutinės metinės išlaidos vienam sutartininkui: 70 000 EUR.

Be atlyginimų, šios išlaidos apima netiesiogines išlaidas, tokias kaip išlaidos pastatams, mokymui, IT ir socialinės medicininės infrastruktūros išlaidos.

· Atsižvelgiant į tai, kad Valdybos būstinės vieta kol kas nežinoma, taikytas atlyginimų korekcinis koeficientas – 1. Jei Valdybos būstinė būtų įsteigta kitur, išlaidas reikėtų perskaičiuoti.

· Kitų darbuotojų, administracinės ir veiklos išlaidos apskaičiuotos remiantis lyginamąja analize, kurią atliekant naudota dabartinė EPI išlaidų struktūra.

· Numatoma, kad veiklos išlaidos sudarys 25 % visų Valdybos išlaidų, visų pirma išlaidos informacinių sistemų kūrimui ir priežiūrai, ryšių su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis ir bendrų priežiūros principų kūrimui, atsižvelgiant į Europos priežiūros mechanizmą, kurį taikant Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos, tiesiogiai dalyvaujančios įgyvendinant pertvarkymo sprendimus, turėtų glaudžiai ir veiksmingai bendradarbiauti.

· Įvertinta Valdybos išlaidų struktūra apibendrinta 2 lentelėje.

1 lentelė. Apytikris reikalingų Valdybos darbuotojų skaičius, remiantis JAV Federalinės indėlių draudimo korporacijos struktūra ir darbuotojų skaičiumi

|| FDIC1 || VALDYBA

Savybės

Bankų skaičius || 7 1812 || 6 0083

Bendras turtas || 14 451 USD (mlrd., 2012 m.) || 29 994 EUR (mlrd., 2011 m.)

Visi garantuojami indėliai || 6 027 USD (mlrd., 2013 m. kovo mėn.) || 5 514 EUR (mlrd., 2011 m.)

Fondo tikslinis dydis || 81 USD (mlrd.) || 55 EUR (mlrd.)

Sunkumų patiriančios įstaigos 2008–2012 m. || 465 || 904

Darbuotojai

Iš viso darbuotojų (visos darbo dienos ekvivalentais, 2012 m., % būstinėje) || 7 476 (28,6 %) ||

(a) Darbuotojų skaičius „Pertvarkymo ir bankroto administravimo skyriuje“ (visos darbo dienos ekvivalentais, 2012 m.) || 1 428 || 82 (įvertis)5

(b) Darbuotojų skaičius „Finansų skyriuje“ (visos darbo dienos ekvivalentais, 2012 m.) || 176 || 88 (įvertis)6

(c) Darbuotojų skaičius „Sudėtingų įstaigų skyriuje“ (visos darbo dienos ekvivalentais, 2012 m.) || 148 || 74 (įvertis)7

(d) Darbuotojų skaičius „Teisės skyriuje“ (visos darbo dienos ekvivalentais, 2012 m. / visų darbuotojų procentinė dalis) || 716 / 9,6 % || 30 / 9,6 % (įvertis)8

(e) Bendras darbuotojų skaičius aktualiuose skyriuose (visos darbo dienos ekvivalentais, 2012 m.) (a, b, c ir d suma) || 2 468 || 274

(f) Darbuotojų, atliekančių su personalu susijusias funkcijas (IT, komunikacijos ir pan.), skaičius (skaičius / visų darbuotojų procentinė dalis) || 863 / 11,5 % || 35 / 11,5 % (įvertis)

(g) Bendras Valdybos darbuotojų skaičius (e ir f suma) || || 309 (įvertis)

(h) Nenuolatiniai darbuotojai (visų darbuotojų procentinė dalis, 2012 m.) || 21 %9 || 21 %

(i) Bendras Valdybos nuolatinių darbuotojų skaičius || || 244 (įvertis)

1               Šaltinis: www.fdic.gov. 2               Indėlių draudimo fondo darbuotojų skaičius 2012 m. 3               Kredito įstaigų skaičius ES-17 2013 m. sausio mėn. Šaltinis: ECB. 4               Šaltinis: Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Facts and figures on State aid in the EU Member States, 2012 Update“ („ES valstybių narių valstybės pagalbos faktai ir skaičiai. 2012 m. versija“). Faktinis sunkumų patiriančių įstaigų skaičius euro zonoje didesnis, nes neįtraukiamos įstaigos, kurios turėjo sunkumų, tačiau negavo valstybės pagalbos. 5               Daroma prielaida, kad 20 % darbuotojų dirba pertvarkymo srityje, o 80 % – bankroto administravimo. Valdyba vykdytų tik pertvarkymą. Remiantis pasiskirstymo tarp FDIC centrinio ir regioninio lygių duomenimis, daryta prielaida, kad 28,6 % pertvarkymo srities darbuotojų dirbs centriniu Valdybos lygmeniu, o 71,4 % – nacionaliniu lygmeniu. Tai konservatyvi prielaida, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlyme numatoma visas su pertvarkymu susijusias užduotis atlikti Valdybos lygmeniu; nacionaliniu lygmeniu bus tik įgyvendinami pertvarkymo sprendimai, o įgyvendinimas bus stebimas centriniu lygmeniu. 6               FDIC finansų skyriaus užduotys atliekamos centriniu lygmeniu. Skyrius dalyvauja ne tik renkant įnašus ir valdant fondą, bet ir vykdant bendresnio pobūdžio veiklą, kaip antai kontrolę, finansines operacijas ir finansų planavimą. Dėl šios priežasties daroma prielaida, kad centriniu Valdybos lygmeniu įnašams ir Fondui administruoti reikės 50 % FDIC finansų skyriaus darbuotojų. 7               Už didelių euro zonos bankų pertvarkymo planavimą atsako Valdyba. Valdyba turi galimybę prašyti, kad nacionalinės institucijos pateiktų pertvarkymo plano projektą. Dėl tos priežasties daroma prielaida, kad centriniu Valdybos lygmeniu dirbs 50 % darbuotojų. 8               FDIC teisės skyrius dalyvauja ne tik vykdant pertvarkymo, bankroto administravimo ir fondo valdymo veikloje, bet ir, pavyzdžiui, vykdant FDIC priežiūros pareigas. Dėl tos priežasties apskaičiuojant Valdybai reikalingų darbuotojų skaičių naudojama procentinė Teisės skyriaus darbuotojų, palyginti su vidaus darbuotojais, dalis. 9               Nenuolatinių darbuotojų procentinė dalis apskaičiuota remiantis bendru FDIC darbuotojų skaičiumi, išskyrus Pertvarkymo ir bankroto administravimo skyriaus darbuotojus, kurie daugiausia įdarbinami regioniniu lygmeniu.

2 lentelė. Apskaičiuota Valdybos, turinčios 309 darbuotojus, išlaidų struktūra

Duomenys milijonais EUR || 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || 2019 m. || 2020 m.

|| || || || || || ||

Personalo išlaidos (įskaitant atlyginimus, išmokas ir susijusias išlaidas, tokias kaip išlaidoms pastatams, baldams ir IT išlaidas) || 18 || 37 || 38 || 38 || 39 || 40 || 41

Kitos žmogiškųjų išteklių išlaidos (įdarbinimo išlaidos, komandiruočių išlaidos, kitos išorės personalo išlaidos (laikini darbuotojai, išorės paslaugų teikėjai) ...) || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3

Žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų tarpinė suma || 22 || 40 || 41 || 42 || 43 || 43 || 44

|| || || || || || ||

Administracinės išlaidos (telekomunikacijų, informacijos ir leidybos išlaidos, posėdžių išlaidos ir kita) || 3 || 5 || 5 || 5 || 5 || 5 || 5

Administracinių išlaidų tarpinė suma || 3 || 5 || 5 || 5 || 5 || 5 || 5

|| || || || || || ||

Kitos išlaidos (valdymas, IT projektai, ryšiai su atitinkamomis Europos ir trečiųjų šalių valdžios institucijomis, bendri projektai ir seminarai su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis ir kitomis atitinkamomis įstaigomis, t. t.) || || || || || || ||

Kitų išlaidų tarpinė suma || 8 || 16 || 16 || 16 || 16 || 17 || 17

|| || || || || || ||

Iš viso išlaidų || 33 || 61 || 62 || 63 || 64 || 65 || 66

Bendras bankų pertvarkymo fondas

· Tikslinis Bendro bankų pertvarkymo fondo dydis – 1 % visų garantuojamų indėlių dalyvaujančių valstybių narių bankų sistemoje. Remiantis 2011 m. bankų duomenimis, apskaičiuotas tikslinis Fondo dydis būtų maždaug 55 mlrd. EUR.

· Dalyvaujantys bankai savo pagal riziką pakoreguotą dalį į Bendrą bankų pertvarkymo fondą sumokės per 10 metų laikotarpį. Taigi sukauptos metinės pertvarkymo lėšos turėtų sudaryti maždaug 5,5 mlrd. EUR, neatsižvelgiant į pajamas ir galimas išmokas.

· Vertinant absoliučiomis sumomis, didžiausi bankai mokės didžiausius įnašus į Bendrą bankų pertvarkymo fondą. Apytikriais Komisijos tarnybų skaičiavimais, atliktais remiantis 2011 m. duomenimis, neatsižvelgiant į bankų rizikos pobūdį, 17 didžiausių Europos bankų sumokės maždaug 40 % visų bankų įnašų į Fondą.

· Kalbant apie Fondo valdymą reikia pažymėti, kad apskaičiuojant Valdybos išlaidas atsižvelgta tik į poveikį, susijusį su žmogiškaisiais ištekliais. Daryta prielaida, kad kitos išlaidos, kaip antai investicinės sąnaudos, bus išskaičiuotos tiesiogiai iš Fondo.

Finansinis poveikis Komisijos lygmeniu

· Apskaičiuota, kad pirmaisiais Valdybos veiklos metais (2014 m.) Komisijos lygmeniu reikės laikinai skirti 15 etatų žmogiškųjų išteklių, biudžeto ir kitų su Valdybos steigimu susijusių administracinių klausimų srityse, siekiant įsteigti Valdybą ir teikti jai pagalbą pradžios etape (kuris truks maždaug 6 mėnesius), darant prielaidą, kad Valdybos būstinė bus Briuselyje. Toliau pateikiamas finansinis įvertinimas gali keistis priklausomai nuo pasirinktos Valdybos buvimo vietos.

· Numatoma, kad nuo 2015 m. Komisijai gali reikėti 10 etatų, kad Komisija galėtų vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, visų pirma rengti pertvarkymo sprendimus. Tai priklausys nuo sprendimo dėl metinės biudžeto procedūros.

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)         

Apskaičiuota, kad pirmaisiais veiklos metais (2014 m.) Komisijos lygmeniu reikės 15 etatų, kad Valdyba būtų įsteigta ir jai būtų teikiama pagalba pradžios etape.

Nuo 2015 m. Komisijai reikės 10 etatų, kad Komisija galėtų vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, visų pirma rengti pertvarkymo sprendimus.

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris || […][Išlaidų kategorija.....................]

<…….> GD || || || N metai[34] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2) || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (2a) || || || || || || || ||

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[35] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų <…….> GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =2+2a +3 || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || ||

Mokėjimai || (5) || || || || || || || ||

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos  <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || ||

Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Komisija ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 1,965 || 1,310 || 1,310 || 1,310 || 1,310 || 1,310 || 1,310 || 9,825

Ÿ Kitos administracinės išlaidos – komandiruočių išlaidos || 0,150 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,750

Komisija, IŠ VISO || Asignavimai || 2,115 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 10,575

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 2,115 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 10,575

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 2,115 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 10,575

Mokėjimai || 2,115 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 10,575

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis[36] || Vidutinės išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Skaičius || Išlaidos || Bendras skaičius || Iš viso išlaidų

1 KONKRETUS TIKSLAS[37] || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 KONKRETUS TIKSLAS || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip, kaip paaiškinta pirmiau

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai[38] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

–

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 1,965 || 1,310 || 1,310 || 1,310 || 1,310 || 1,310 || 1,310 || 9,825

Kitos administracinės išlaidos || 0,150 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,100 || 0,750

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 2,115 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 10,575

–

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[39] || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

Žmogiškieji ištekliai || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma || Netaikoma

–

IŠ VISO || 2,115 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 1,410 || 10,575

Žmogiškųjų išteklių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

¨         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

þ         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

|| Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || ||

|| XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 15 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || ||

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[40] ||

|| XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || ||

|| XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || ||

|| XX 01 04 yy[41] || - būstinėje || || || || || || ||

|| - delegacijose || || || || || || || ||

|| XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

|| IŠ VISO || 15 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10 || 10

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Žr. pirmiau pateiktą aprašymą

Išorės personalas ||

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[42].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || ||

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė: || Einamųjų finansinių metų asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[43]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

Straipsnis …………. || || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[1]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Bankų sąjungos kūrimo gairės“, COM(2012) 510, 2012 m. rugsėjo 12 d.

[2]               Komisijos komunikatas „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas. Europos masto diskusijų pradžia“, COM(2012) 777 final/2, 2012 m. lapkričio 30 d.

[3]               „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Herman Van Rompuy ataskaita, EUCO 120/12, 2012 m. birželio 26 d.

[4]               COM(2012) 511.

[5]               Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB bei 82/891/EB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, pasiūlymas, COM(2012) 280, 2012 m. birželio 6 d.

[6]               Reglamentas ir direktyva dėl kapitalo poreikio                (RKP/DKPIV) http://ec.europa.eu/internal_market/bank/regcapital/index_en.htm. 

[7]               Priklausomai nuo galutinio Parlamento ir Tarybos derybų rezultato, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė galėtų visiškai įsigalioti per papildomą pereinamąjį laikotarpį, galbūt iki 2018 m., kaip siūlė Komisija.

[8]               Žr. 2007 m. spalio 9 d. Tarybos išvadas dėl finansinio stabilumo ES priemonių tobulinimo http://www.consilium.europa.eu/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/en/ecofin/96351.pdf.

[9]               2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

[10]             2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

[11]             OL C , , p. .

[12]             OL C , , p. .

[13]             Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB, 82/891/EB, 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, OL C , , p. .

[14]             Tarybos reglamentas (ES) Nr. .../..., kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika.

[15]             1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų, OL L 135, 1994 5 31, p. 5–14.

[16]             2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, OL L 176, 2013 6 27, p.1.

[17]             2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

[18]             1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/18/EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 80/390/EEB dėl informacinių biuletenių, kuriuos privaloma paskelbti prieš įtraukiant vertybinius popierius į biržos oficialųjį prekybos sąrašą, sudarymo, patikrinimo ir platinimo reikalavimų derinimo, OL L 135, 1994 1 31, p. 5.

[19]             2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

[20]             2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, OL L 176, 2013 6 27, p.1.

[21]             1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų, OL L 084, 1997 3 26, p. 22.

[22]             2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyva 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo, OL L 82, 2001 3 22, p. 16.

[23]             1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose, OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

[24]             2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

[25]            

[26]             OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

[27]             OL 17, 1958 10 6, p. 385.

[28]             2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[29]             2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[30]             1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[31]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[32]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

[33]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[34]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[35]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[36]             Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[37]             Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[38]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[39]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[40]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

[41]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[42]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus (2007–2013 m.).

[43]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.