Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų /* COM/2013/0462 final - 2013/0214 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Ilgalaikėmis investicijomis užtikrinamas
ilgalaikis kapitalas inovacijas ir konkurencingumą skatinančiam materialiajam
turtui (tokiam kaip energetikos, transporto ir komunikacijų infrastruktūros,
pramonės ir paslaugų objektai, būsto, klimato kaitos ir ekoinovacijų
technologijos) ir nematerialiajam turtui (tokiam kaip švietimas, moksliniai
tyrimai ir technologinė plėtra) finansuoti. Daugelis tokių investicijų pasižymi
didesne viešąja nauda, nes atneša didesnę grąžą visai visuomenei remdamos
svarbiausias paslaugas ir gerindamos gyvenimo standartus. Šio pasiūlymo tikslas
– padėti padidinti sukauptą kapitalą ilgalaikėms investicijoms į Europos
Sąjungos rytojaus ekonomiką siekiant finansuoti perėjimą prie pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo. Tam bus sukurta nauja fondų priemonė, ES
ilgalaikių investicijų fondai (EIIF). Tikimasi, kad dėl turto klasių, į kurias
bus leista investuoti, EIIF galės užtikrinti investuotojams ilgalaikę stabilią
grąžą. Reikalavimus atitinkantis turtas būtų laikomas „alternatyvių
investicijų“ dalimi. Tai turto klasės, nepatenkančios į tradicinę biržinių
akcijų ir obligacijų apibrėžtį. Alternatyvios priemonės aprėpia nekilnojamąjį
turtą, rizikos kapitalą, privatųjį kapitalą, rizikos draudimo fondus,
nebiržines įmones, sunkumų patiriančius vertybinius popierius ir prekes, bet
EIIF skirtas tik alternatyvioms investicijoms, patenkančioms į apibrėžtą
ilgalaikio turto klasių kategoriją, kurios sėkmę lemia investuotojų ilgalaikis
įsipareigojimas. Todėl nekilnojamasis turtas, nebiržinės įmonės ar
infrastruktūros projektai tiktų investicijoms, o prekės – ne. Vadinasi, reikia užtikrinti, kad Europos
Sąjungos lygmeniu būtų atsikratyta kliūčių investuojant ilgam laikui. Tai ypač
svarbu tokiam turtui kaip infrastruktūros projektai, kurie priklauso nuo
ilgalaikių įsipareigojimų. Iš dalies šis turtas priklauso nuo to, kas dažnai
vadinama „ilgalaikiu kapitalu“. Tokių investicijų, galbūt nebus galima išpirkti
daugelį metų, bet investuojama taip, kad būtų stabili ir prognozuojama grąža.
Tai, pavyzdžiui, būtų infrastruktūros projektai, investicijos į žmogiškąjį
kapitalą ar veiklos koncesija. Ilgam laikui investuotas kapitalas naudingas
realiajai ekonomikai, nes įmonėms užtikrinami prognozuojami ir tvarūs finansavimo
srautai bei kuriamos darbo vietos. Ilgalaikių įsipareigojimų turintys
investuotojai, tokie kaip draudimo bendrovės ir pensijų fondai, parodė norą
investuoti į turtą ilgesniam laikui. Kartu jie atkreipė dėmesį į tai, kad nėra
sukurta kaupimo mechanizmų, tokių kaip investicijų fondai, kad būtų paprasčiau
daryti tokias investicijas. Todėl tokių investavimo galimybių turi tik keli
labai dideli investuotojai, kaip antai dideli pensijų fondai ar draudimo
bendrovės, galintys sukaupti ir įnešti pakankamą kapitalą iš nuosavų išteklių.
Tai savo ruožtu kliudo smulkesniems investuotojams, tokiems kaip vietiniai
pensijų planai, savivaldybės, laisvųjų profesijų atstovams skirtos pensijų
schemos ar įmonių pensijų planai, kurie antraip galėtų pasinaudoti galimybe
diversifikuoti savo investicijas investuodami į tokį turtą. Nesant šių
investuotojų grupių, realioji ekonomika savo ruožtu neturi galimybės naudotis
didesniais kapitalu užtikrinto finansavimo ištekliais. Galiausiai nė kiek ne
mažiau svarbu yra tai, kad ilgalaikių investicijų fondų siūlomų pajamų ar
reguliarios grąžos galėtų gauti ir pavieniai mažmeniniai investuotojai su
ateities įsipareigojimu (namo pirkimas, išsilavinimas ar svarbios renovacijos
finansavimas). Iki šiol didelio masto ilgalaikiams kapitalo
įsipareigojimams, kurių reikia norint veiksmingai kaupti investicijas į
ilgalaikį turtą, trukdo reglamentavimo skirtumai valstybėse narėse. Esantys
fondai ir paskatos nacionaliniu lygmeniu neatitinka panašių iniciatyvų kitose
valstybėse narėse. Tai neleidžia užtikrinti investuotojams naudingos fondų
masto ekonomijos, sukuriamos kaupiant kapitalą ir investicines žinias. Kita
vertus, daugumoje valstybių narių nėra fondų modelių ar panašių paskatų, skirtų
ilgalaikio turto klasėms. Nesant tarpvalstybinės fondų priemonės, investuotojai
šiose rinkose negali investuoti į ilgalaikio turto klases. Galutinis rezultatas yra tas, kad nėra
sukurtas mechanizmas lėšoms nukreipti, kad jos būtų investuojamos ilgam laikui,
į realiosios ekonomikos projektus, kuriems reikia tokio finansavimo. Tai stabdo
ilgalaikių investicijų plėtrą. Investicijų specialistams trūksta žinių, nes
nėra paklausos. Masto ekonomija, leidžianti sumažinti sąnaudas valdant
ilgalaikių investicijų fondą, nerealizuota. Be to, vykdant didelius infrastruktūros ar
pramonės inžinerijos projektus, gali tekti pasinaudoti sukauptu kapitalu, o tai
ne visada įmanoma, kai kapitalas kaupiamas tik vienoje valstybėje narėje. Beje,
dideliuose projektuose taip pat gali dalyvauti verslo įmonės, įsisteigusios
įvairiose valstybėse narėse. Finansavimo mechanizmu turi būti sprendžiama ši
susiskaldymo problema, padedama investuotojams ir skatinami projektai įvairiose
Europos Sąjungos šalyse. Todėl reikia padėti sukurti finansavimo
priemonę, kuri būtų skirta konkrečiai šioms problemoms spręsti. Siekiant kuo
didesnio finansavimo mechanizmo efektyvumo, reikia, kad jis būtų prieinamas
visos Sąjungos investuotojams. Šių klausimų sprendimo svarba paminėta dar II
bendrosios rinkos akte (II BRA).[1]
Vienas iš dvylikos svarbiausių jo tikslų yra skatinti ilgalaikes investicijas į
realiąją ekonomiką. Šiam tikslui pasiekti II BRA pasiūlyta parengti naujas ES
taisykles, padėsiančias tarpvalstybiniu lygmeniu kaupti kapitalą, būtiną norint
sukurti rentabilius ilgalaikiam investavimui skirtus investicijų fondus. Išsamiau apie šį darbą kalbama Europos
Komisijos Žaliojoje knygoje dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo,[2] kurioje apibūdinti visų
finansavimo struktūrų pasiūlos ir paklausos aspektai. Žaliojoje knygoje taip
pat patvirtinta, kad reikia investicijų fondų priemonių, kaip aprašyta šiame
pasiūlyme, ir kartu skiriama dėmesio bendresniam poreikiui atgaivinti
realiosios ekonomikos finansavimą parenkant geresnį įvairių finansavimo
šaltinių derinį ir didinant bendrą atsparumą. Šiuo požiūriu naujasis EIIF gali
padėti padidinti ne iš bankų gaunamą įmonių finansavimą, kuriuo būtų papildytas
bankų siūlomas finansavimas. Šiuo metu ES investicijų fondų rinkose
dominuoja fondai, veikiantys pagal KIPVPS (kolektyvinio investavimo į
perleidžiamus vertybinius popierius subjektų) direktyvą, pirmą kartą
patvirtintą 1985 m. KIPVPS valdomo turto vertė šiuo metu siekia
6 697 milijardų eurų.[3]
KIPVPS direktyvoje suformuluotos produktų taisyklės investicijų fondams,
kuriais naudojasi mažmeniniai investuotojai, bet didžiausias dėmesys skiriamas
perleidžiamiems vertybiniams popieriams, siekiant užtikrinti pakankamą
likvidumą, kad būtų galima patenkinti išpirkimo reikalavimus. Todėl KIPVPS
negali finansuoti ilgalaikio kapitalo įsipareigojimų vykdant infrastruktūros ir
kitus projektus. Turint omenyje KIPVPS iniciatyvą, EIIF nebūtinai sulauks tokio
pat investuotojų susidomėjimo, atsižvelgiant į labai likvidžių fondų
patrauklumą daugeliui mažmeninių investuotojų, bet KIPVPS sėkmė rodo, kad visos
ES iniciatyvos gali turėti didelį poveikį kuriant rinką ir užtikrinant
investuotojų pasitikėjimą. Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir
Europos socialinio verslumo fondo (EuSEF) sukūrimas, kartu su EIIF, padės
finansuoti Europos ekonomiką. Tačiau EuVECA ir EuSEF schemos skirtos labai
konkrečiai ES ekonomikos nišai: naujai įsteigtoms rizikos kapitalo įmonėms ir
socialinio poveikio siekiančioms įmonėms. Pasiūlyme dėl EIIF laikomasi platesnio
požiūrio nei EuVECA ir EuSEF. Juo siekiama aprėpti daugelį ilgalaikio turto
klasių ir sukurti investicijų fondą, kurio produktus būtų galima parduoti ir
mažmeniniams investuotojams. Tuo tikslu reikia sukurti tris esmines sąlygas: 1)
parengti konkrečių produktų taisykles, apimančias tinkamą turtą ir jo
diversifikavimą; 2) turėti aukšto lygio kompetencijos EIIF valdytojus ir
prekiautojus ir 3) EIIF investicijų perspektyvas suderinti su investuotojų
lūkesčiais dėl išpirkimo galimybių. Produktų taisyklių poreikis Tikslas – užtikrinti, kad pagal naująją EIIF
sistemą būtų sukurtas „antrasis mažmeninės prekybos pasas“, pagrįstas jau
išbandytu KIPVPS požiūriu į produktų specifikacijas ir rizikos paskirstymą.
Investuotojai labai domisi galimybe investuoti į ilgalaikio turto klases, kurių
vertė gyvavimo ciklo metu didėja (mažos ar vidutinės įmonės) ar kurios atneša
reguliarių pajamų laikymo laikotarpio metu (infrastruktūros objektai). Tokios
priemonės ypač pageidautinos vykdant savivaldybių pensijų planus, jų taip pat
pageidauja seniūnijos, mažos ir vidutinės įmonės ar laisvųjų profesijų
atstovai. Kadangi tokių ilgalaikio turto fondų daugelyje valstybių narių nėra,
investuotojai tose valstybėse neturi tokių investavimo galimybių. Sukūrus
tarpvalstybinį prekybos pasą, padėtis pasikeistų. Siekiant atsižvelgti į šiuos investuotojų
poreikius, EIIF bus galima investuoti į visas turto rūšis, kuriomis
neprekiaujama reguliuojamose rinkose. Toks turtas yra nelikvidus, ir vien jau
dėl to reikia, kad jį įsigydamas fondas prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus.
Tas pats pasakytina ir apie tuos, kurie investuoja į tokį fondą. Turtas, kuriuo
neprekiaujama antrinėje rinkoje ir kurio savininkams reikėtų nemažai laiko, kad
rastų pirkėją, būtų toks: 1) investicijos į infrastruktūros projektus,
pavyzdžiui, transporto, energetikos ar švietimo srityse; 2) investicijos į
nebiržines įmones, dažniausiai MVĮ; 3) investicijos į nekilnojamąjį turtą, tokį
kaip pastatai, ar tiesioginis infrastruktūros objektų pirkimas. Taigi vien todėl, kad turtu neprekiaujama
reguliuojamoje rinkoje, jis bus laikomas ilgalaikiu turtu. Toks turtas yra nelikvidus
tiesiog todėl, kad nesant viešosios prekybos vietos, lengvai nerasite savo
turtui pirkėjų. Be to, toks turtas dažnai yra gana ypatingas ir bus patrauklus
tik tiems pirkėjams, kurie patys atlieka išsamų patikrinimą ir yra atitinkamos
srities specialistai. Pavyzdžiui, EIIF investuojant į projekto įmonę, daroma
prielaida, kad gana ilgą laiką šiam objektui neatsiras iš karto žinomų pirkėjų.
Atsižvelgiant į esminį likvidumo trūkumą, EIIF
pasiūlyme nenustatoma konkrečių turto laikymo laikotarpių. Atsižvelgiant į
aukštą išsamaus patikrinimo lygį, būtiną investuojant į ilgalaikį turtą, nebūtų
protinga nustatyti mažiausių laikymo laikotarpių. Taip yra todėl, kad visi
investiciniai sprendimai bus skirtingi, ir geriausią sprendimą dėl to, kiek
laiko norima laikyti investicijas į turtą, kad būtų gauta žadėta grąža, gali
priimti EIIF valdytojai. Tai svarbus skirtumas palyginti su KIPVPS valdytojais,
kurie vadovaujasi makroekonominiais pokyčiais ar kasdieniais svyravimais
vertybinių popierių biržoje. Taip pat atrodo būtina užtikrinti valdymo
lankstumą, kalbant apie konkretų laikotarpį, per kurį turi būti suformuotas
ilgalaikio turto portfelis. Todėl pasiūlyme numatomas galimas penkerių metų
laikotarpis, per kurį galima formuoti ilgalaikio turto portfelį. Be to, pagal
pasiūlymą valdytojas gali investuoti iki 30 proc. EIIF kapitalo į likvidžius
vertybinius popierius. Tokia likvidumo užtikrinimo priemone EIIF leidžiama
valdyti grynųjų pinigų srautą, atsirandantį ilgalaikio portfelio formavimo
metu. Tai taip pat leidžia valdytojui panaudoti papildomus grynuosius pinigus,
gautus „tarp investicijų“, tai yra kai ilgalaikis turtas parduodamas norint jį
pakeisti kitu. Siekiant užtikrinti investuotojų, visų pirma
mažmeninių investuotojų, kuriems skirti EIIF, pasitikėjimą ir teisinį tikrumą,
turi būti nustatytos išsamios, bet lanksčios siūlomos schemos produktų
taisyklės. Produktų taisyklės yra geriausias būdas padėti patenkinti ilgalaikio
finansavimo poreikius ir sukurti EIIF prognozuojamo produkto reputaciją.
Patvirtinus EIIF, jais galės naudotis profesionalūs ir mažmeniniai
investuotojai kitose valstybėse narėse. EIIF suteikia galimybių investuotojams
diversifikuoti savo investicijų portfelius. Turtas, į kurį siūlomame EIIF
galima investuoti, yra alternatyvios investicijos ir todėl labai skiriasi pagal
pobūdį nuo labiau tradicinių biržinių akcijų ir vertybinių popierių, kurių turi
daugelis investuotojų. Nors dėl KIPVPS griežtų diversifikavimo taisyklių gali
būti brangu ar net neįmanoma valdyti EIIF, EIIF vis tiek būtų naudinga
užtikrinti tinkamą turto diversifikaciją. Tokia diversifikacija būtų vienodai naudinga
mažmeniniams ir instituciniams ar „neįprastiems“ investuotojams, kaip antai
daug grynųjų lėšų turintiems asmenims. Siūlomų griežtų produktų taisyklių ir
jomis užtikrinamos investuotojų apsaugos tikslas – padaryti EIIF tinkamą
mažmeniniams investuotojams. Aukšto lygio valdytojų kompetencijos
poreikis Dėl likvidumo stokos ir dėl to, kad
investicijų priemonės, susijusios su ilgalaikio turto klasėmis EIIF kontekste,
neįtraukiamos į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, visas ilgalaikis turtas,
į kurį galima investuoti EIIF, patenka į „alternatyvių investicijų“ kategoriją
(žr. pirmiau pateiktą alternatyvių investicijų aprašymą). Todėl būtina, kad
EIIF valdytų įmonės, kurioms tinkamai pagal AIFV direktyvą leista valdyti ir
platinti alternatyvias investicijas. Todėl siūloma EIIF struktūra bus pagrįsta
veiklos leidimais, įtvirtintais AIFV direktyvoje[4],
kurioje nustatytos bendrosios taisyklės alternatyvaus investavimo fondų valdytojams,
kurie valdo ir platina savo fondus profesionaliems investuotojams. Kartu bus
parengtos konkrečios IIF produktų taisyklės, kad EIIF galėtų aiškiai atskirti
profesionalūs ir mažmeniniai investuotojai, besidominantys pajamų ir grąžos
aspektais, susijusiais su investicijomis į ilgalaikį turtą. Siūloma EIIF struktūra pagrįsta AIFV
direktyvoje įtvirtintomis tarpvalstybinės veiklos nuostatomis, kuriomis
„europinis“ prekybos pasas platinti fondus profesionaliems investuotojams
papildomas „europiniu“ EIIF prekybos pasu platinti fondus mažmeniniams visos ES
investuotojams. Kadangi EIIF galima parduoti mažmeniniams vartotojams, reikia
sustiprinti vartotojų apsaugą, pavyzdžiui, reikia nustatyti griežtesnes EIIF
taisykles, kuriomis būtų uždrausta investuoti į turtą, dėl kurio gali kilti
interesų konfliktas, taip pat reikia skaidrumo taisyklių, kuriomis būtų
reikalaujama skelbti pagrindinės informacijos dokumentą, ir konkrečių platinimo
taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta,
nustatyta, kad tam, jog EIIF gautų veiklos leidimą, jo valdytojas taip pat turi
turėti leidimą pagal AIFV direktyvą. Dauguma turto rūšių, į kurias investuoja
EIIF, turi iš esmės būti turtas, kurį reikia laikyti ilgą laiką. Pernelyg
didelis dėmesys vienai turto rūšiai ar įmonei kelia investuotojams riziką,
kurią gali būti sunku suvaldyti. Kad sumažintų šią riziką, EIIF turės atitikti
diversifikavimo taisykles. Be to, siūloma riboti su EIIF turtu susijusių
išvestinių finansinių priemonių naudojimą ir nustatyti skolinimosi viršutinę
ribą. Poreikis suderinti investicijų ir
išpirkimo perspektyvas EIIF turtas bus iš esmės nelikvidus. Tai
reiškia, kad jo nebus galima lengvai pirkti ir parduoti. Ilgalaikiam turtui
gali nebūti patikimos antrinės rinkos, o dėl to jį gali būti sunkiau vertinti
ir parduoti. Nelikvidus turto pobūdis savaime nėra problema, o EIIF pasiūlymo
tikslas – sukurti tokiam turtui tinkamą finansavimo priemonę. AIFV direktyvos
reikalavimais taip pat sprendžiami šie klausimai, pavyzdžiui, vertinimo
srityje; taip pat įtvirtintas reikalavimas, kad valdytojai būtų įgyvendinę
tinkamą vertinimo politiką ir mechanizmus. Dėl turto nelikvidaus pobūdžio fondams gali
būti sunku tenkinti išpirkimo reikalavimus, kuriuos investuotojai gali pateikti
prieš turtui ar projektui pasiekus numatytą išpirkimo terminą. Dėl poreikio
turėti likvidaus turto, kad būtų galima patenkinti išpirkimo reikalavimus,
pinigai taip pat būtų nukreipiami nuo EIIF pirminio tikslo – investuoti į
ilgalaikį turtą. Be to, dėl galimybės išpirkti anksčiau termino, t. y. prieš
pasibaigiant fondo investicijų gyvavimo ciklui, atsirastų didesnis poreikis
turėti turto, kad būtų galima patenkinti išpirkimo anksčiau termino
reikalavimus. Kyla pavojus, kad tokį turtą gali tekti parduoti „išpardavimo“
kainomis, gerokai mažesnėmis nei, fondo valdytojo nuomone, jis turėtų būti
parduotas neskubaus pardavimo atveju. Dėl tokio pardavimo taip pat galėtų
sumažėti pajamų srautas kitiems investuotojams, kurie tebedalyvauja EIIF. Todėl
EIIF nesiūlys investuotojams galimybės išpirkti anksčiau termino. Dėl tokio
požiūrio nebus potencialių interesų konfliktų tarp iš fondo išeinančių ir jame
liekančių investuotojų. EIIF kartu su AIFV direktyva sudarys tvirtą
valdymo ir produktų sistemą, kuria investuotojai galėtų pasitikėti ir būtų
tikri, kad jų investicijos valdomos protingai, kompetentingai ir sąžiningai.
Tai, kad investicijų gyvavimo ciklo metu išpirkimas nebus leidžiamas, turės
būti aiškiai nurodyta, kad būtų išvengta netinkamų lūkesčių dėl fondo
likvidumo. EIIF išplėtus ir į jį įtraukus mažmeninius investuotojus, taip pat
bus užtikrinta, kad bus sukauptas didžiausias įmanomas kapitalas. Be to, su investicijomis į ilgalaikį turtą
susijusį nelikvidumo priedą galima gauti tik tuo atveju, jei EIIF
valdytojas turi galimybę dalyvauti projektuose gana ilgą laiką nuolat
nepatirdamas spaudimo dėl išpirkimo. Kaip teigiama poveikio vertinime, su
investicijomis į ilgalaikį turtą susijusiam nelikvidumo priedui reikia laikymo
laikotarpių nuo 10 iki 20 metų. Pavyzdžiui, 12,71 proc. metinis nekilnojamojo turto
naudingumas lenkia „S&P“ 500 (nuosavo kapitalo indeksą) ties 10,94 proc.
riba, o įprastą obligacijų indeksą – ties 7,70 proc. riba, vertinant 14 metų
laikotarpį. Panašiai, rizikos kapitalo fondų teigiamas naudingumas JAV (16,5
proc. metinė grąža palyginti su „S&P“ 500 ties 11,2 proc. riba) gali būti
pasiektas tik pasirinkus 20 metų investicinę perspektyvą. Investicijų į ilgalaikį turtą teigiamą grąžą
taip pat reikėtų vertinti turint omenyje su jomis susijusią riziką. Kaip ir
tradicinių investicijų į akcijas ir obligacijas atveju, natūraliai kyla rizika
netekti viso kapitalo. Tačiau ilgalaikis turtas skiriasi nuo perleidžiamų
vertybinių popierių, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, savo nelikvidumo
rizika. Priešingai nei akcijų ir obligacijų, kurias paprastai galima
lengvai parduoti reguliuojamoje rinkoje, atveju, ilgalaikiam turtui nėra
likvidžių antrinių rinkų, ir tokiam turtui parduoti dažnai prireikia mėnesių ar
metų. Todėl pasiūlymo projekte reikalaujama, kad pasirinktas EIIF gyvavimo ciklas
būtų pakankamai ilgas, kad užtikrintų kruopštų projekto, įmonės ar
nekilnojamojo turto objekto parinkimą ir ilgalaikį įsipareigojimą jam. Atsižvelgiant į tai, būsimą fondo prekybos
pasą reikia papildyti pakankamu valdymo lankstumu renkantis turtą ir nustatant
laikotarpį, kiek jis bus laikomas iki išpirkimo. Tuo galima paaiškinti, kodėl
pagal pasiūlymo projekte pristatytą požiūrį nenustatoma konkrečių investicinio
turto laikymo ar paties EIIF laikotarpių. Todėl naujasis EIIF turėtų būti lankstus
investavimo politikos ir laikymo laikotarpio požiūriu. Tikslas –
pritraukti kritinę valdytojų masę, kuri siūlys šią priemonę tarpvalstybiniu
lygmeniu, taip pritraukdama turto objektų ir investuotojų kritinę masę. Todėl
fondo gyvavimo ciklas turėtų atitikti konkretaus turto, į kurį bus
investuojama, pobūdį. Tai daro poveikį išpirkimo galimybėms, kurias toks fondas
gali realiai siūlyti. Atvirų ilgalaikių fondų nacionalinėse rinkose darbo
patirtis rodo, kad fondas negali siūlyti išpirkimo galimybių, kol lėšos yra
investuotos į ilgalaikį turtą, apie kurį kalbama pasiūlyme. Fondo gyvavimo
ciklo derinimas su investicinio turto gyvavimo ciklu yra geriausias įmanomas
metodas, siekiant užtikrinti, kad valdytojai turėtų galimybių investuoti į
turtą, kuriam reikia ilgalaikių įsipareigojimų, ir taip finansuotų ekonomiką.
Siūlant išpirkimo galimybes ankstesniame etape, neišvengiamai susilpnėja
ilgalaikis fondo pobūdis; dėl to sumažėtų jo patrauklumas daugumai investuotojų
investuojančių į pensijų planus, kurie nori ilgalaikių ir stabilių pajamų
vietoj ankstyvų išpirkimo galimybių. Tačiau tai nereiškia, kad investuotojai negali
išpirkti savo investicijų iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Daugelis
nacionaliniu lygmeniu sėkmingai veikiančių ilgalaikių fondų, įtrauktų į
Komisijos poveikio vertinimą, yra biržiniai objektai. Tai leidžia
investuotojams prekiauti savo fondo akcijomis ar vienetais antrinėje rinkoje.
Jei norima, kad ilgalaikis investavimas taptų tikrai patrauklus smulkesniems
investuotojams ar apskritai mažmeninei grupei, antrinės rinkos bus pagrindinė
vieta, kurioje bus galima prisijungti prie ilgalaikio fondo ar iš jo išeiti. EIIF bus investiciniai produktai, kaip
apibrėžta Finansinių priemonių rinkų direktyvoje (FPRD),[5] ir todėl jiems bus taikomi visi
tos direktyvos reikalavimai, susiję su platinimu, pardavimu ir atskleidimu. Siūlomo naujojo EIIF priemones bus galima
platinti visos Europos Sąjungos investuotojams. Todėl svarbu, kad investuotojai
tiksliai žinotų, jog, nepriklausomai nuo fondo valdytojo kilmės, jų apsaugos
lygis bus vienodas. Todėl siūlomas teisės aktas yra reglamentas, nes tai yra
geriausias būdas užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų taikomos nuoseklios,
aiškios ir tiesiogiai taikytinos taisyklės. 2. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI 2.1. Konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis Nuo 2012 m. vidurio Europos Komisija vykdo
išsamias konsultacijas su įvairių organizacijų atstovais. Konsultacijų metu
vyksta dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai, viešosios konsultacijos raštu
turto valdymo klausimais,[6]
įskaitant ilgalaikes investicijas; parengtas papildomas klausimynas, kuris buvo
išplatintas suinteresuotosioms šalims. Komisijos tarnybos gavo 65 atsakymus,
susijusius su ilgalaikėmis investicijomis. Į papildomą klausimyną pateikta 50
atsakymų. Vyko tolesnės dvišalės diskusijos su fondų valdytojais dirbančiais
infrastruktūros ir ilgalaikėse rinkose, fondų valdytojų asociacijomis bei
mažmeninių ir institucinių investuotojų atstovais. 2.2. Poveikio vertinimas Pagal savo „geresnio reglamentavimo“ politiką
Komisija atliko politikos alternatyvų poveikio vertinimą. Pateikta daug
politikos variantų pradedant siūlymu nesiimti jokių veiksmų integruojant
ilgalaikio turto klases į esamą KIPVPS struktūrą ir baigiant fondų priemonėmis,
skirtomis tik profesionaliems investuotojams ar fondų priemonėmis visiems
investuotojams, su išpirkimo galimybe ar be jos, sukūrimu. Visi šie variantai išnagrinėti vadovaujantis
bendraisiais principais, numatančiais, kad reikėtų didinti ilgalaikio finansavimo
kapitalo srautus į Europos realiąją ekonomiką ir užtikrinti didesnį bendrosios
rinkos nuoseklumą. Tačiau bet kuris naujas finansavimo mechanizmas taip pat
turi būti kuriamas taip, kad tikslas užtikrinti masto ekonomiją fondų
valdytojams ir didesnis pasirinkimas neprieštarautų būtinybei tinkamai
informuoti ir apsaugoti visų kategorijų investuotojus. Pagal pasirinktą variantą numatoma sukurti
ilgalaikių investicijų fondo priemonę, kuria galėtų naudotis profesionalūs ir
mažmeniniai investuotojai. Atsižvelgiant į nelikvidžias ilgalaikio turto klasių
savybes, iki fondo gyvavimo ciklo pabaigos išpirkimo teisės nebūtų suteiktos.
Siūlomu EIIF dėl jo savybių galėtų naudotis įvairūs investuotojai. Taip būtų
sukauptas didžiausias įmanomas potencialus kapitalas investicijoms daryti. EIIF
būtų taikomos produktų taisyklės, pagal kurias būtų užtikrintas pakankamas
diversifikavimas, išspręsti galimi interesų konfliktai, padidintas su
sąnaudomis susijęs skaidrumas ir apribotas išvestinių finansinių priemonių ir
sverto naudojimas. Šios savybės numatomos tam, kad būtų užtikrinta mažmeninių
investuotojų apsauga. Nesuteikiant išpirkimo teisių fondo gyvavimo ciklo metu,
daugiau kapitalo galima investuoti į nelikvidų turtą. Išpirkimo teisių
ribojimas mažmeniniams ir profesionaliems investuotojams taip pat aiškiai
parodo ilgalaikį įsipareigojimo pobūdį. Atsižvelgta ir į Poveikio vertinimo valdybos
nuomonėje 2013 m. gegužės 31 d. pateiktas pastabas. Problema aprašyta išsamiau,
kad būtų aiškesnis jos mastas ir pasiūlymo teikimo laikas. Taip pat
patobulintas variantų bei pasirinkto varianto veiksmingumo analizės aprašymas.
Poveikio vertinime dabar aiškiau ir išsamiau išdėstytos priežastys, kodėl
pasiūlymu nukrypstama nuo kai kurių suinteresuotųjų šalių nuomonės, išsakytos
konsultacijų metu. Visų pirma, geriau suformuluoti argumentai, kuriais
remiantis nuspręsta nesuteikti išpirkimo teisių, susiję su investuotojų apsauga
ir su tikėtinu investuotojų naujojo varianto pasirinkimu. Nors kai kurie
mažmeniniai investuotojai gali būti mažiau linkę investuoti į fondą be
išpirkimo teisių pareikalavus, tačiau su tokių teisių užtikrinimu susijusi
rizika galėtų pakenkti fondo modeliui, o dėl mažesnio investicijų efektyvumo
siekiant užtikrinti papildomą likvidumą sumažėtų papildomos mažmeninės paklausos
poveikis. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Teisinis pagrindas ir
pasirinkta teisinė forma Reglamento, kuriuo rengiamos vienodos
nuostatos dėl vidaus rinkos veikimo, teisinis pagrindas yra SESV 114 straipsnio
1 dalis. Riziką ribojančiomis produktų taisyklėmis nustatomos su investicijų į
ilgalaikį turtą fondais susijusios rizikos ribos. Jomis reglamentuojama ne
galimybė užsiimti turto valdymo veikla, o tokios veiklos vykdymo metodai,
siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą. Nuo to
priklauso tinkamas vidaus rinkos veikimas. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos vientisumą,
siūloma teisėkūros priemone bus parengta EIIF reguliavimo sistema, kad tokiems
fondams galiotų nuoseklios taisyklės visoje ES ir kad investuotojai visoje ES
juos atpažintų kaip EIIF. Siūlomo reglamento tikslas – sukurti išsamias, bet
lanksčias taisykles, konkrečiai atitinkančias minėtų investicijų ilgalaikį
pobūdį. Siūlomomis taisyklėmis taip pat turi būti užtikrintos vienodos sąlygos
įvairiems ilgalaikių investicijų fondų valdytojams. Todėl šiuo teisėkūros
pasiūlymu suderinamos visų investicinių fondų rinkos dalyvių veiklos sąlygos
visų investuotojų labui ir siekiant užtikrinti finansinių paslaugų bendrosios
rinkos tinkamą veikimą. Manoma, kad reglamentas yra tinkamiausia
teisinė priemonė vienodiems reikalavimams nustatyti; jie, be kita ko, bus
susiję su tinkamo turto rūšimis, portfelio sudėtimi, diversifikavimo
taisyklėmis, išpirkimo politika ir leidimų išdavimo taisyklėmis taikomomis
fondams, ketinantiems užsiimti ilgalaikėmis investicijomis. Šių produktų
taisyklių tikslas – užtikrinti, kad EIIF veiktų veiksmingiau. EIIF valdytojo
veikla reglamentuojama AIFV direktyva. Valdytojų veiklai tebebus taikoma AIFV
direktyva, bet ilgalaikių investicijų produktams kartu su AIFV direktyvos
taisyklėmis bus taikomas ir siūlomas reglamentas. 3.2. Subsidiarumas ir
proporcingumas Visos pastangos spręsti šią problemą
reglamentuojant nacionaliniu lygmeniu yra susijusios tik su tam tikra valstybe
nare. EIIF produktų apibūdinimo reguliavimas tik nacionaliniu lygmeniu susijęs
su rizika, kad visi skirtingi investiciniai produktai bus parduodami kaip
ilgalaikių investicijų fondų produktai su skirtingomis savybėmis. Dėl to kils
neaiškumų investuotojams, atsiras kliūčių visoje Sąjungoje sudaryti vienodas
sąlygas tiems valdytojams, kurie siūlo EIIF profesionaliems ir (ar)
mažmeniniams investuotojams. Kadangi turto valdymo sektorius yra iš esmės
tarpvalstybinio pobūdžio, dėl esamo EIIF rinkos susiskaldymo šio sektoriaus
veikla neveiksminga. Siūloma suderinta ir tvari sistema, įskaitant EIIF, bus
ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo šaltinis. Naujoji sistema užtikrins
įvairių projektų ir sektorių finansavimą, stabilius grąžos šaltinius
ilgalaikiams investuotojams. Todėl reikalinga visos Europos EIIF rinka, o
siūloma teisėkūros priemonė atitinka ES sutarties 5 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintą subsidiarumo principą ir Antrąjį protokolą dėl subsidiarumo ir
proporcingumo principų taikymo. Kalbant apie proporcingumą, kaip nustatyta ES
sutarties 5 straipsnio 4 dalyje, pasiūlyme užtikrinama tinkama tam tikrų
viešųjų interesų ir priemonės ekonominio naudingumo pusiausvyra. Siūlomomis
taisyklėmis siekiama sukurti bendrą produkto ženklą, kuris sulauktų didelio
viešojo susidomėjimo ir kuris būtų pagrindas bendrai konkurencingai ir
rentabiliai visos Sąjungos EIIF rinkai. Įvairioms šalims nustatomi reikalavimai
yra kruopščiai suderinti. Kai įmanoma, reikalavimai suformuluoti kaip
būtiniausi standartai (pvz., emitentų diversifikavimo ribos), o reguliavimo reikalavimai
parengti taip, kad nesukeltų nereikalingų sunkumų esamiems verslo modeliams.
Visų pirma, siūlomame reglamente suderinti aspektai, tinkantys ilgalaikėms
investicijoms ir konkrečioms investuotojų grupėms, visiškai atsižvelgiant į
saugumo ir pasitikėjimo problemas, susijusias su EIIF paskirtimi. Todėl šiuo
pasiūlymu neviršijama to, kas būtina bendrai teisinei sistemai EIIF srityje
sukurti ir kartu sprendžiami reguliavimo klausimai, darantys poveikį produktų
patikimumui. 3.3. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF)
reglamento pasiūlymą sudaro septyni skyriai. 3.3.1. I skyrius – Bendrosios
nuostatos (1–6 straipsniai) I skyriuje pateiktos bendrosios taisyklės,
kaip antai reglamento dalykas ir siūlomos fondo struktūros aprėptis,
apibrėžtys, EIIF leidimų išdavimo tvarka (fondų lygmeniu) bei siūlomo
reglamento sąsaja su galiojančiomis taisyklėmis dėl alternatyvaus investavimo
fondų valdytojų veiklos leidimų, kaip nustatyta Direktyvoje 2011/61/ES (AIFV
direktyva). 1 straipsnyje nustatytas reglamento dalykas ir
taikymo sritis. Aiškiai nurodyta, kad reglamente pateikti reikalavimai yra
išsamūs, todėl nacionaliniu lygmeniu nelieka perteklinio reglamentavimo
galimybių. 2 straipsnyje pateiktos svarbiausios apibrėžtys, būtinos, kad
siūlomas reglamentas būtų vienodai taikomas. 3 straipsnyje reikalaujama, kad ES
AIF turėtų leidimus pagal siūlomą reglamentą, kad jų vienetai būtų platinami ar
valdomi visoje Sąjungoje kaip EIIF vienetai. Pavadinimas „Europos ilgalaikių
investicijų fondai“ (EIIF) naudojamas tik siūlomą reglamentą atitinkantiems ES
AIF pavadinti. Vadinasi, alternatyvaus turto klasių valdytojas, norintis
valdyti ar platinti ilgalaikio turto fondus nenaudojant siūlomo jų pavadinimo,
neprivalo laikytis siūlomo reglamento. 4 straipsnyje išdėstyta suderinta EIIF veiklos
leidimų išdavimo tvarka, o 5 straipsnyje nustatytos tokių leidimų sąlygos. 6
straipsnyje aprašyta galiojančių AIFV direktyvos taisyklių ryšys su siūlomu
reglamentu, konkrečiai patikslinant, kad reglamento įgyvendinimą užtikrina EIIF
valdytojas. 3.3.2. II skyrius – Su EIIF
investavimo politika susijusios prievolės (7–15 straipsniai) II skyriuje išdėstytos taisyklės dėl EIIF
leistinos investavimo politikos, kaip antai taisyklės, susijusios su tinkamomis
investicijomis, portfelio sudėtimi ir diversifikavimu, interesų konfliktu,
koncentracija ir grynųjų pinigų skolinimusi. 7 straipsnyje numatyta, kad, kai taikytina, II
skyriaus tikslais kiekvienas EIIF investicinis skyrius laikomas atskiru EIIF. 8 straipsnyje aprašytos dvi finansinio turto
kategorijos, į kurias EIIF gali investuoti: ilgalaikis turtas ir turtas,
išvardytas Direktyvos 2009/65/EB (KIPVPS direktyvos) 50 straipsnio 1 dalyje.
Tačiau EIIF nevykdo skolinto turto pardavimo sandorių, neįgyja pozicijos prekių
atžvilgiu, nesudaro vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi susitarimų,
nesudaro perpirkimo susitarimų ar nenaudoja išvestinių finansinių priemonių,
nebent jos būtų naudojamos rizikos draudimo tikslais. 9 straipsnyje išsamiai paaiškintos ilgalaikio
turto tinkamumo sąlygos, tokios kaip įvairios finansinių priemonių kategorijos,
naudojamos siekiant investuoti į reikalavimus atitinkančias portfeliui
priklausančias įmones, investicijos į kitų EIIF vienetus ar akcijas bei
nekilnojamąjį turtą, kaip antai nekilnojamasis turtas, laivai ar orlaiviai. 10
straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis įmonė gali tapti reikalavimus
atitinkančia portfeliui priklausančia įmone. Reikalavimus atitinkanti
portfeliui priklausanti įmonė turėtų būti neįtraukta į biržos sąrašus, turėtų
būti įsisteigusi ES ir siekti finansuoti infrastruktūros projektus, bendroves
ar nekilnojamąjį turtą, laivus ir orlaivius. Tai neturėtų būti kolektyvinio
investavimo subjektas. 11 straipsnyje suformuluota bendroji taisyklė,
kaip EIIF valdytojas turėtų spręsti interesų konfliktus. Valdytojas negali būti
asmeniškai suinteresuotas ilgalaikiu turtu, į kurį investuojama EIIF priemonė. 12 straipsnyje nustatytos išsamios taisyklės
dėl EIIF būdingo portfelio sudėties. Ten taip pat pateikiamos diversifikavimo
taisyklės, kurių turi laikytis visi EIIF reikalavimų atitinkančio investicinio
turto atžvilgiu, kaip antai taisyklės dėl didžiausios rizikos, kurią EIIF gali
prisiimti vienos sandorio šalies atžvilgiu. 13 straipsnyje nustatytos
didžiausios ribos, kokią vieno emitento dalį gali turėti EIIF (koncentracijos
ribos). 14 straipsnyje nustatytos EIIF grynųjų pinigų skolinimosi sąlygos. 15
straipsnyje pateiktos nuostatos dėl portfelio sudėties taikymo ir
diversifikavimo taisyklių, atsižvelgiant į įvairius IIF gyvavimo ciklo etapus. 3.3.3. III skyrius – EIIF akcijų ar
vienetų išpirkimas, prekyba ir emisija bei pajamų paskirstymas (16–20
straipsniai) III skyriuje kalbama apie EIIF išpirkimo
politiką, galimybę prekiauti EIIF vienetais ar akcijomis antrinėje rinkoje,
naujų akcijų ar vienetų emisiją, disponavimą EIIF turtu ir pajamų paskirstymą
EIIF investuotojams. 16 straipsniu EIIF draudžiama siūlyti
išpirkimo teises investuotojams iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Gyvavimo
ciklas apibrėžtas EIIF taisyklėse ir atitinka EIIF atskirų turto vienetų
gyvavimo ciklą bei ilgalaikio investavimo tikslus. 17 straipsnyje numatoma galimybė prekiauti
EIIF vienetais ar akcijomis reguliuojamose rinkose bei laisvai perleisti EIIF
vienetus ar akcijas trečiosioms šalims. 18 straipsnyje nustatytos sąlygos dėl
naujų EIIF akcijų ar vienetų emisijos, kaip antai išankstinis pasiūlymas
esamiems investuotojams, kai emisijos kaina yra mažesnė nei EIIF grynoji turto
vertė. 19 straipsnyje aptarta tvarka, kurią kiekvienas EIIF privalo
patvirtinti, jei nori disponuoti savo turtu. 20 straipsnyje nustatytos
taikytinos EIIF turto sukurtų pajamų paskirstymo taisyklės ir reikalaujama, kad
EIIF savo fondo taisyklėse nustatytų paskirstymo politiką. 3.3.4. IV skyrius – Skaidrumo
reikalavimai (21–22 straipsniai) IV skyriuje nustatytos skaidrumo taisyklės,
reglamentuojančios reklamos apie EIIF teikimą investuotojams. 21 straipsnyje reikalaujama iš anksto skelbti
pagrindinės informacijos dokumentą ir prospektą prieš platinant EIIF vienetus
mažmeniniams investuotojams. Prospektu ir kitais reklaminiais dokumentais
investuotojai informuojami apie ypatingą ilgalaikių investicijų į EIIF pobūdį.
22 straipsnyje reikalaujama, kad EIIF valdytojas išsamiai atskleistų
investuotojams visas su fondu susijusias išlaidas. 3.3.5. V skyrius – Platinimas (23–25
straipsniai) V skyriuje nustatytos taisyklės taikytinos ES
AIFV platinant EIIF vienetus ar akcijas profesionaliems ir mažmeniniams
investuotojams. 23 straipsnyje reikalaujama, kad EIIF
valdytojai būtų įgyvendinę atitinkamas sistemas kiekvienoje valstybėje narėje,
kurioje jie ketina platinti EIIF vienetus ar akcijas. 24 straipsnyje nustatyti
papildomi reikalavimai valdytojams, jei jie nori platinti produktus
mažmeniniams investuotojams. 25 straipsnyje vadovaujamasi AIFV direktyvoje
įtvirtintomis pranešimo procedūromis dėl leidimo EIIF valdytojams platinti savo
EIIF vienetus ar akcijas investuotojams buveinės valstybėje narėje ir galimose
priimančiosiose valstybėse narėse. 3.3.6. VI skyrius – Priežiūra (26–29
straipsniai) VI skyriuje nustatytos taikytinos EIIF
priežiūros taisyklės. 26 straipsnyje paaiškinti EIIF kompetentingųjų
institucijų ir EIIF valdytojo vaidmenys. 27 straipsnyje nustatyta, kad
kompetentingųjų institucijų įgaliojimai pagal KIPVPS ir AIFV direktyvas turėtų
būti vykdomi ir pagal siūlomą reglamentą. 28 straipsnyje kalbama apie EVPRI
įgaliojimus, o 29 straipsniu nustatomas priežiūros institucijų
bendradarbiavimas. 3.3.7. VII skyrius – Baigiamosios
nuostatos (30–31 straipsniai) VII skyriuje pateiktos taisyklės dėl numatytų
Komisijos rengtinų taisyklių ir siūlomo reglamento įsigaliojimo nuostatų
taikymo peržiūros. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI EIIF reglamento poveikis biudžetui nurodytas
prie šio pasiūlymo pridedamoje Finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. 2013/0214 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos
veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą
perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[7],
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1) ilgalaikis finansavimas yra
itin svarbi priemonė užtikrinant, kad Europos ekonomika siektų tvaraus,
pažangaus ir integracinio augimo, ir kuriant rytojaus ekonomiką taip, kad ją
mažiau veiktų sisteminė rizika ir kad ji būtų atsparesnė. Europos ilgalaikių
investicijų fondais (EIIF) užtikrinamas įvairių infrastruktūros projektų ar į
biržos sąrašus neįtrauktų įmonių, išleidžiančių nuosavo kapitalo ar skolos
investicines priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas, ilgalaikis
finansavimas. Finansuodami tokius projektus, EIIF padeda finansuoti Sąjungos
ekonomiką; (2) kalbant apie paklausą, EIIF
gali užtikrinti stabilų pajamų srautą pensijų administratoriams, draudimo
bendrovėms ir kitiems subjektams, turintiems nuolatinių ir pasikartojančių
įsipareigojimų. Nors EIIF likvidumas yra mažesnis palyginti su investicijomis į
perleidžiamus vertybinius popierius, EIIF taip pat gali užtikrinti stabilų
pajamų srautą pavieniams investuotojams, pasikliaujantiems reguliariu grynųjų
pinigų srautu, kurį gali generuoti EIIF. EIIF taip pat gali ilgainiui pasiūlyti
gerų kapitalo vertės didėjimo galimybių nuolatinio pajamų srauto negaunantiems
investuotojams; (3) projektams, susijusiems su
transporto infrastruktūra, tvarią energijos gamyba ar paskirstymu, socialine
infrastruktūra (būstu ar ligoninėmis), naujųjų technologijų bei išteklių ir
energijos suvartojimą mažinančių sistemų plėtra ar tolesniu MVĮ augimu, gali
trūkti finansavimo. Kaip parodė finansų krizė, bankų finansavimo papildymas
įvairesniais finansavimo šaltiniais, sugebančiais geriau mobilizuoti kapitalo
rinkas, galėtų padėti užpildyti finansavimo spragas. EIIF šiuo požiūriu gali
suvaidinti itin svarbų vaidmenį; (4) pavieniai investuotojai gali
būti suinteresuoti investuoti į EIIF, bet dėl daugumos investicijų į
ilgalaikius projektus nelikvidaus pobūdžio EIIF negali pasiūlyti reguliaraus
išpirkimo teisių savo investuotojams. Pavienio investuotojo įsipareigojimas
investuojant į tokį turtą iš esmės prisiimamas visam investiciniam
laikotarpiui. Todėl EIIF turėtų būti sukurti taip, kad nesiūlytų reguliaraus
išpirkimo teisių iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Praėjus trejiems metams po
šio reglamento patvirtinimo, ataskaitoje bus išnagrinėta, ar šia taisykle
įgyvendinti tikėtini rezultatai, susiję su EIIF platinimu, arba ar dėl tam tikrais
ribotais atvejais numatytos galimybės kai kuriems pavieniams mažmeniniams
investuotojams išpirkti savo vienetus ar akcijas iki EIIF termino pabaigos gali
padidėti EIIF platinimas pavieniams mažmeniniams investuotojams; (5) šiame reglamente ilgalaikio turto
klasės turėtų aprėpti į biržos sąrašus neįtrauktas įmones, išleidžiančias
nuosavo kapitalo ar skolos investicines priemones, kurių pirkėjas iš karto
nežinomas. Į šį reglamentą taip pat turėtų būti įtrauktas nekilnojamasis
turtas, kuriam iš pat pradžių reikia didelio kapitalo; (6) nesant reglamento, kuriuo
būtų nustatytos EIIF taisyklės, nacionaliniu lygmeniu gali būti patvirtintos
skirtingos priemonės dėl investicijų apsaugos priemonių skirtumų galinčios
iškraipyti konkurenciją. Dėl skirtingų reikalavimų taikomų portfelio sudėčiai,
diversifikavimui ir tinkamam turtui, visų pirma, investicijoms į prekes,
atsiranda kliūčių tarpvalstybiniam su nebiržinėmis įmonėmis ir nekilnojamuoju
turtu susijusių fondų vienetų ar akcijų platinimui, nes investuotojai negali
lengvai palyginti įvairių jiems teikiamų investavimo pasiūlymų. Dėl skirtingų
nacionalinių reikalavimų skiriasi ir investuotojų apsaugos lygiai. Be to, dėl
skirtingų nacionalinių reikalavimų, susijusių su investavimo metodais, tokiais
kaip leistinas skolinimosi lygis, išvestinių finansinių priemonių naudojimas,
skolintų vertybinių popierių pardavimo ar vertybinių popierių finansavimo
sandorių taisyklės, investuotojų apsaugos lygis tampa nevienodas. Skirtingi
reikalavimai dėl išpirkimo ir (ar) laikymo laikotarpių taip pat kliudo vykdyti
į nebiržinį turtą investuojančių fondų vienetų ar akcijų pardavimą
tarpvalstybiniu mastu. Tokie skirtumai gali pakenkti investuotojų pasitikėjimui
jiems svarstant galimybę investuoti į tokius fondus ir apriboti investuotojų
galimybes tinkamai rinktis iš įvairių ilgalaikių investicijų variantų. Todėl
šio reglamento tinkamas teisinis pagrindas yra Sutarties 114 straipsnis, kaip
jis aiškinamas pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo
praktiką; (7) norint užtikrinti, kad EIIF
produktų apibūdinimas būtų visoje Sąjungoje vienodas, būtinos visoje Sąjungoje
vienodos taisyklės. Siekiant užtikrinti vidaus rinkos sklandų veikimą ir aukštą
investuotojų apsaugos lygį, būtina parengti vienodas EIIF veiklos taisykles,
visų pirma, dėl EIIF portfelių sudėties ir investicinių priemonių, kurias
leidžiama naudoti norint įgyti poziciją nebiržinių įmonių ir nekilnojamojo
turto atžvilgiu. Vienodų taisyklių dėl EIIF portfelio reikia dar ir tam, kad
būtų užtikrinta, jog reguliarių pajamų siekiantys EIIF išlaikytų diversifikuotą
investicinio turto portfelį, užtikrinantį reguliarų grynųjų pinigų srautą; (8) būtina užtikrinti, kad
apibrėžiant EIIF veiklą, visų pirma, EIIF portfelio sudėtį ir investicines
priemones, kuriomis jie gali naudotis, užtikrinama, kad šiuos reikalavimus būtų
galima taikyti tiesiogiai EIIF valdytojams, ir todėl tokios naujos taisyklės
turi būti patvirtintos reglamentu. Tuo taip pat užtikrinamos vienodos sąlygos
naudoti EIIF pavadinimą, nes išvengiama skirtingų nacionalinių reikalavimų.
EIIF valdytojai turėtų laikytis visoje Sąjungoje vienodų taisyklių, kad
padidintų investuotojų pasitikėjimą EIIF ir užtikrintų tvirtą pavadinimo
reputaciją. Kartu, patvirtinus vienodas taisykles, su EIIF susijusių
reguliavimo klausimai supaprastėja. Taikant vienodas taisykles, taip pat
sumažėja valdytojų išlaidos, patiriamos norint įgyvendinti skirtingas
nacionalines taisykles, susijusias su fondais, investuojančiais į nebiržines
įmones ir panašias nekilnojamojo turto klases. Tai ypač pasakytina apie
valdytojus, kurie nori kaupti kapitalą tarpvalstybiniu lygmeniu. Taip pat
padedama panaikinti konkurencijos iškraipymus; (9) Naujosios EIIF taisyklės yra
glaudžiai susijusios su 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš
dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr.
1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010[8],
nes ta direktyva sukuriama teisinė sistema, reglamentuojanti alternatyvaus investavimo
fondų (AIF) valdymą ir platinimą Sąjungoje. Iš esmės, EIIF yra ES AIF, kuriuos
valdo pagal Direktyvą 2011/61/ES leidimą turintys alternatyvaus investavimo
fondų valdytojai (AIFV); (10) kadangi Direktyvoje 2011/61/ES
taip pat numatytas kelių etapų trečiųjų šalių režimas dėl ne ES AIFV ir ne ES
AIF, naujųjų EIIF taisyklių taikymo sritis yra siauresnė ir aprėpia, visų
pirma, naujųjų ilgalaikių investicinių produktų europinį metmenį. Todėl tik ES
AIF, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/61/ES, gali tapti įgaliotu EIIF ir tik tuo
atveju, jei jį valdo ES AIFV, turintis leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES; (11) naujosios EIIF taikytinos
taisyklės turėtų būti pagrįstos dabartine reguliavimo sistema pagal Direktyvą
2011/61/ES ir jos įgyvendinimo aktais. Todėl produktų taisyklės, susijusios su
EIIF, turėtų būti taikomos kartu su galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose
įtvirtintomis taisyklėmis. Visų pirma, EIIF turėtų būti taikomos Direktyvoje
2011/61/ES įtvirtintos valdymo ir platinimo taisyklės. Taip pat EIIF tarpvalstybinei
veiklai turėtų būti taikomos Direktyvoje 2011/61/ES įtvirtintos taisyklės dėl
tarpvalstybinių paslaugų teikimo ir įsisteigimo laisvės. Jas turėtų papildyti
konkrečios platinimo taisyklės dėl EIIF platinimo tarpvalstybiniu mastu visoje
Sąjungoje mažmeniniams ir profesionaliems investuotojams; (12) vienodos taisyklės turėtų būti
taikomos visiems ES AIF, kurie nori veikti kaip EIIF. ES AIF, nenorintiems
veikti kaip EIIF, šios taisyklės neturėtų būti privalomos, ir atitinkamai jie
sutinka nesinaudoti EIIF užtikrinamais pranašumais. Kita vertus, kolektyvinio
investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) ir ne ES
AIF negalėtų veikti kaip EIIF; (13) siekiant užtikrinti, kad EIIF
atitiktų suderintas šių fondų veiklos taisykles, būtina kompetentingosioms
institucijoms nustatyti reikalavimą išduoti leidimus EIIF. Todėl pagal
Direktyvą 2011/61/ES nustatytas ir AIFV taikomas suderintas leidimų išdavimo ir
priežiūros procedūras reikėtų papildyti specialia leidimų išdavimo EIIF procedūra.
Reikėtų sukurti procedūras, kuriomis būtų užtikrinama, kad EIIF valdytų tik
pagal Direktyvą 2011/61/ES leidimą turintys ir EIIF valdyti galintys ES AIFV.
Imamasi visų būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad EIIF galėtų atitikti šių
fondų veiklą reglamentuojančias suderintas taisykles; (14) atsižvelgiant į tai, kad ES
AIF gali turėti įvairų teisinį statusą, kuris jiems nebūtinai suteikia
juridinio asmens savybių, nuostatas, pagal kurias iš EIIF reikalaujama imtis
veiksmų, reikėtų aiškinti taip, kad jei EIIF yra ES AIF, negalintis veikti
pats, nes nėra juridinis asmuo, reikėtų kreiptis į EIIF valdytoją; (15) siekiant užtikrinti, kad EIIF
būtų sutelkti į ilgalaikes investicijas, pagal taisykles dėl EIIF portfelio
reikėtų reikalauti aiškiai nustatyti turto kategorijas, į kurias EIIF gali
investuoti, ir sąlygas, kuriomis į tokį turtą leidžiama investuoti. EIIF turėtų
investuoti bent 70 proc. savo kapitalo į reikalavimus atitinkantį
investicinį turtą. Siekiant užtikrinti EIIF vientisumą, taip pat pageidautina
uždrausti EIIF vykdyti tam tikrus finansinius sandorius, dėl kurių gali kilti
pavojus jų investavimo strategijai ir tikslams, nes atsirastų papildoma rizika,
kuri būtų kitokia, nei būtų galima tikėtis į ilgalaikes investicijas sutelktame
fonde. Siekiant užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama ilgalaikėms
investicijoms, kurios gali būti naudingos mažmeniniams investuotojams, kurie
nėra susipažinę su mažiau paplitusiomis investavimo strategijomis, EIIF
neturėtų būti leista investuoti į išvestines finansines priemones, išskyrus
atvejus, kai siekiama riboti su kito turto investicijų trukme ir valiuta
susijusią riziką. Atsižvelgiant į prekių ir išvestinių finansinių priemonių,
suteikiančių netiesioginę poziciją jų atžvilgiu, likvidų pobūdį, investicijoms
į prekes nereikia ilgalaikių investuotojų įsipareigojimų, ir todėl jų nereikėtų
įtraukti. Toks argumentas netaikomas investicijoms į infrastruktūrą ar įmones,
susijusias su prekėmis ar kurių veiksmingumas netiesiogiai susijęs su prekių
pelningumu, kaip antai ūkiai žemės ūkio prekių atveju ar jėgainės energetikos
prekių atveju; (16) ilgalaikių investicijų sąvoka
yra pakankamai plati. EIIF valdytojas nebūtinai turi taikyti ilgą laikymo
laikotarpį, bet reikalavimus atitinkantis investicinis turtas paprastai nėra
likvidus, jam reikia įsipareigojimų tam tikram laikui, ir ekonominiu požiūriu
jam būdingas ilgalaikiškumas. Reikalavimus atitinkantis investicinis turtas yra
neperleidžiami vertybiniai popieriai, neturintys prieigos prie antrinių rinkų
likvidumo. Jiems dažnai reikia ribotos trukmės įsipareigojimų, dėl kurių
ribojama galimybė juos platinti. EIIF siekiamų investicijų ekonominis ciklas
dėl didelių kapitalo įsipareigojimų ir grąžos laukimo laikotarpių iš esmės yra
ilgalaikio pobūdžio. Todėl toks turtas netinka investicijoms su išpirkimo
teisėmis; (17) EIIF turėtų būti leidžiama
investuoti į kitą, o ne į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą, kai to
reikia siekiant veiksmingai valdyti grynųjų pinigų srautus, bet tik tuo atveju,
kai tai atitinka EIIF ilgalaikių investicijų strategiją; (18) reikalavimus atitinkantis
investicinis turtas turi apimti tokias priemones kaip nuosavas kapitalas ar
kvazinuosavas kapitalas, skolos priemonės reikalavimus atitinkančiose
portfeliui priklausančiose įmonėse bei joms suteiktos paskolos. Jis taip pat
turėtų apimti investicijas į kitus fondus, kuriuose daugiausia turto
investuojama į biržos sąrašus neįtrauktas įmones, išleidžiančias nuosavo
kapitalo ar skolos investicines priemones, kurių pirkėjas iš karto nežinomas.
Tiesiogiai valdomas nekilnojamasis turtas, taip pat turėtų būti reikalavimus
atitinkančio turto klase, nebent jis būtų pakeistas vertybiniais popieriais; (19) kvazinuosavo kapitalo
priemonės turi būti suprantamos kaip tokios finansavimo priemonės − tai nuosavo
kapitalo ir skolos derinys, kurių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios
portfeliui priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kurių grąžinimas
nėra visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Prie tokių
priemonių priskiriamos įvairios finansavimo priemonės, kaip antai
subordinuotosios paskolos, akcijos be balsavimo teisės, netiesioginio
dalyvavimo paskolos, teisės gauti dalį pelno, konvertuojamos obligacijos ir
obligacijos su garantijomis; (20) siekiant atspindėti dabartinę
verslo praktiką, EIIF turėtų būti leidžiama pirkti esamas reikalavimus
atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės akcijas iš esamų tos įmonės
akcininkų. Siekiant užtikrinti kuo plačiausias lėšų rinkimo galimybes, taip pat
turėtų būti leidžiama investuoti į kitus EIIF. Siekiant išvengti investicijų į
reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones sumažėjimo, EIIF
turėtų būti leidžiama investuoti į kitus EIIF tik tuo atveju, jeigu tie EIIF
patys nėra investavę daugiau kaip 10 proc. savo kapitalo į kitus EIIF; (21) finansinių įmonių gali
prireikti norint kaupti ir organizuoti įvairių investuotojų įnašus į
infrastruktūros projektus, įskaitant viešojo pobūdžio investicijas. Todėl EIIF
turėtų būti leidžiama investuoti į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą
per finansines įmones, jei šios įmonės užsiima ilgalaikių projektų finansavimu; (22) siekiant patikinti
investuotojus, kad EIIF savo įnašais tiesiogiai kuria ilgalaikes investicijas,
EIIF turėtų apsiriboti investicijomis į įmones, kurios nėra įtrauktos į biržos
sąrašus. Todėl reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės
neturėtų būti įtrauktos į biržos sąrašus reguliuojamose rinkose. Reikalavimus
atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės apima infrastruktūros projektus,
investicijas į augimo siekiančias nebiržines įmones bei investicijas į
nekilnojamąjį turtą ir kitokį turtą, kuris galėtų būti tinkamas ilgalaikėms
investicijoms; (23) dėl infrastruktūros projektų
masto šiems projektams reikia didelio kapitalo, kuris būtų investuojamas ilgam
laikui. Prie tokių infrastruktūros projektų priskiriama viešoji pastatų
infrastruktūra, kaip antai mokyklos, ligoninės ar kalėjimai, socialinė
infrastruktūra, tokia kaip socialinis būstas, transporto infrastruktūra, kaip
antai keliai, masinio tranzito sistemos ar oro uostai, energetikos
infrastruktūra, kaip antai energetikos tinklai, prisitaikymo prie klimato
kaitos padarinių ir jų švelninimo projektai, jėgainės ar vamzdynai, vandens
tvarkymo infrastruktūra, kaip antai vandentiekio sistemos, kanalizacija ar
drėkinimo sistemos, komunikacijų infrastruktūra, pvz., tinklai, ir atliekų
tvarkymo infrastruktūra, taip pat perdirbimo ar surinkimo sistemos; (24) nebiržinės įmonės gali
susidurti su sunkumais norėdamos patekti į kapitalo rinkas ir finansuoti tolesnį
augimą ir plėtrą. Įprastas lėšų rinkimo būdas – privatus finansavimas skiriant
nuosavo kapitalo dalį ar paskolą. Kadangi šios priemonės yra iš esmės
ilgalaikės investicijos, joms reikia ilgalaikio kapitalo, kurį gali suteikti
EIIF; (25) Investicijoms į nekilnojamąjį
turtą reikia ilgalaikio kapitalo, nes nėra likvidžių antrinių rinkų.
Investiciniai fondai yra labai svarbus turto, kuriam reikia didelių kapitalo
sąnaudų, finansavimo šaltinis. Tokiam turtui dažnai reikia kaupti kapitalą, kad
būtų pasiektas norimas finansavimo lygis. Tokioms investicijoms reikia ilgų
laikotarpių dėl su tokiu turtu paprastai siejamo ilgo ekonominio ciklo.
Paprastai investicijoms į stambų nekilnojamąjį turtą amortizuoti prireikia
kelerių metų. Kad tokį stambų turtą būtų lengviau vystyti, EIIF turėtų turėti
galimybę investuoti tiesiogiai į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija 10
milijonų eurų. Praktiškai tai būtų toks turtas kaip infrastruktūra,
nekilnojamasis turtas, laivai, orlaiviai ar riedmenys. Dėl šių priežasčių ir
tiesiogiai valdomą nekilnojamąjį turtą, ir investicijų dalį reikalavimus
atitinkančiose portfeliui priklausančiose įmonėse būtina vertinti panašiai; (26) jei valdytojas turi dalį
portfeliui priklausančioje įmonėje, kyla rizika, kad valdytojas visų pirma
paiso savo, o ne fondo investuotojų interesų. Kad būtų išvengta tokio interesų
konflikto, EIIF turėtų investuoti tik į su valdytoju nesusijusį turtą; (27) kad EIIF valdytojams būtų
užtikrintas tam tikras lankstumas investuojant fondus, reikėtų leisti prekiauti
kitomis, ne ilgalaikėmis investicijomis, kurios galėtų sudaryti ne daugiau kaip
30 proc. kapitalo; (28) siekiant apriboti EIIF
prisiimamą riziką, būtina mažinti kitų sandorio šalių riziką: EIIF portfeliui
reikia taikyti aiškius diversifikavimo reikalavimus. Nebiržinėms išvestinėms
finansinėms priemonėms turėtų būti taikomas 2012 m. liepos 4 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių
finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų[9]; (29) norint išvengti per didelės
investuojančio EIIF įtakos kito EIIF ar emitento vadovybei, būtina vengti
pernelyg didelės EIIF koncentracijos toje pačioje investicijoje; (30) siekiant leisti EIIF
valdytojams toliau kaupti kapitalą fondo gyvavimo ciklo metu, jiems turėtų būti
leista skolintis grynųjų pinigų, kurių suma galėtų sudaryti ne daugiau kaip 30
proc. fondo kapitalo. Tai turėtų užtikrinti papildomą grąžą
investuotojams. Siekiant panaikinti valiutų neatitikties riziką, EIIF turėtų
skolintis tik ta valiuta, kuria valdytojas tikisi įsigyti turtą; (31) dėl EIIF investicijų
ilgalaikio ir nelikvidaus pobūdžio valdytojai turėtų turėti pakankamai laiko
investicijų riboms pritaikyti. Nustatant šioms riboms įgyvendinti būtiną laiką,
reikėtų atsižvelgti į investicijų ypatumus ir savybes, bet jis negali viršyti
penkerių metų; (32) nepaisant to, kad EIIF nesiūlo
išpirkimo teisių iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos, niekas neturėtų trukdyti
EIIF siekti, kad šiomis akcijomis ar vienetais būtų leista prekiauti reguliuojamoje
rinkoje, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų[10] 4 straipsnio 14 dalyje,
daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4
straipsnio 15 dalyje, ar organizuotoje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta
Reglamento (...) (...) punkte, taip numatant investuotojams galimybę parduoti
savo vienetus ar akcijas iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Todėl EIIF
taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose neturėtų būti draudžiama išleisti
vienetus ar akcijas į reguliuojamas rinkas ar jais ten prekiauti; neturėtų būti
draudžiama ir investuotojams laisvai perleisti savo akcijas ar vienetus
trečiosioms šalims, kurios pageidauja tokias akcijas ar vienetus įsigyti; (33) siekiant, kad investuotojai
galėtų veiksmingai išpirkti jų vienetus ar akcijas pasibaigus fondo gyvavimo
ciklui, valdytojas turėtų pradėti parduoti EIIF turto portfelį tinkamu laiku,
kad būtų tinkamai realizuota turto vertė. Nustatydamas tinkamą investicijų atsiėmimo
grafiką, EIIF valdytojas turėtų atsižvelgti į skirtingus investicijų išpirkimo
terminus ir laiką, kurio reikia EIIF investicinio turto pirkėjui rasti. Kadangi
šio likvidavimo laikotarpio metu netikslinga išlaikyti investicijų ribas, jos
prasidėjus likvidavimo laikotarpiui nebeturėtų būti taikomos; (34) turtas, į kurį investuotas
EIIF, fondo gyvavimo ciklo metu gali būti įtrauktas į biržos sąrašus
reguliuojamoje rinkoje. Jei taip įvyktų, turtas nebeatitiktų šio reglamento
reikalavimo, kad turtas neturėtų būti įtrauktas į biržos sąrašus. Kad
valdytojai galėtų tinkamai atsiimti investicijas į tokį turtą, šio turto vertė
turėtų ir toliau būtų įtraukiama į 70 proc. reikalavimus atitinkančio
investicinio turto ribą iki trejų metų; (35) atsižvelgiant į EIIF ypatumus
bei tam tikrus mažmeninius ir profesionalius investuotojus, svarbu sukurti
griežtus skaidrumo reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta galimybė galimiems
investuotojams priimti pagrįstą sprendimą ir visiškai suprasti su
investicijomis susijusią riziką. Be Direktyvoje 2011/61/ES įtvirtintų skaidrumo
reikalavimų, EIIF turėtų skelbti prospektą, kuriame turėtų būti būtinai
pateikta visa informacija, kurią privalo atskleisti uždaro tipo kolektyvinio
investavimo subjektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/71/EB[11] ir Komisijos reglamentą (EB)
Nr. 809/2004.[12]
Norint platinti EIIF mažmeniniams investuotojams, turėtų būti privaloma skelbti
pagrindinės informacijos dokumentą pagal […] Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentą Nr. […]. Be to, visuose reklaminiuose dokumentuose turėtų būti
konkrečiai kalbama apie su EIIF susijusią riziką; (36) kadangi EIIF skirti
profesionaliems ir mažmeniniams investuotojams visoje Sąjungoje, būtina
Direktyvoje 2011/61/ES įtvirtintus platinimo reikalavimus papildyti tam tikrais
kitais reikalavimais, siekiant užtikrinti tinkamą investuotojų apsaugos lygį.
Todėl reikėtų numatyti priemones, padėsiančias pasirašyti vienetus ar akcijas,
vienetų ar akcijų savininkams atlikti mokėjimus, perpirkti ar išpirkti vienetus
ar akcijas bei teikti informaciją, kurią EIIF ir jo valdytojai privalo teikti.
Be to, siekiant užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai neatsidurtų mažiau
palankioje padėtyje palyginti su patyrusiais profesionaliais investuotojais,
reikia numatyti tam tikras apsaugos priemones, jei EIIF platinami mažmeniniams
investuotojams; (37) EIIF kompetentingoji
institucija turėtų nuolat tikrinti, ar EIIF sugeba laikytis šio reglamento.
Kadangi pagal Direktyvą 2011/61/ES kompetentingosioms institucijoms jau
suteikti platūs įgaliojimai, tokius įgaliojimus reikia išplėsti, kad jais būtų
naudojamasi pagal EIIF naująsias bendrąsias taisykles; (38) EVPRI turėtų turėti galimybę
pagal šį reglamentą naudotis visais įgaliojimais, kurie jai yra suteikti pagal
Direktyvą 2011/61/ES; (39) Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucija (EVPRI), įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos
priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš
dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos
sprendimas 2009/77/EB,[13]
turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį taikant EIIF taisykles, užtikrindama, kad
nacionalinės kompetentingosios institucijos nuosekliai taikytų Sąjungos taisykles.
Kadangi ši institucija turi itin specializuotų ekspertinių vertybinių popierių
ir vertybinių popierių rinkų srities žinių, EVPRI būtų tikslinga pavesti
parengti reguliavimo techninių standartų projektą, kuriame nebūtų numatyti
politikos variantai; jis turėtų būti pateiktas Komisijai, atsižvelgiant į
aplinkybes, kuriomis EIIF gyvavimo ciklas būtų pakankamai ilgas, kad apimtų
kiekvieno EIIF turto objekto gyvavimo ciklą, numatant tinkamo disponavimo EIIF
turtu laiko grafiko apibūdinimą, apibrėžtis, skaičiavimo metodus ir
informacijos apie išlaidas atskleidimo pristatymą bei priemonių, kurios turi
būti įdiegtos EIIF visose valstybėse narėse, kuriose ketinama platinti vienetus
ar akcijas, apibūdinimą; (40) EIIF naujosios suderintos
taisyklės turėtų atitikti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos (EB) 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl
laisvo tokių duomenų judėjimo[14]
ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant
asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatas[15]; (41) kadangi šio reglamento tikslų,
t. y. užtikrinti visoje Sąjungoje vienodus reikalavimus EIIF investicijoms
ir veiklos sąlygoms, kartu visiškai atsižvelgiant į būtinybę suderinti EIIF
saugumą ir patikimumą su veiksmingu ilgalaikio finansavimo rinkos veikimu ir
įvairių suinteresuotųjų šalių išlaidomis, valstybės narės negali deramai
pasiekti ir kadangi tų tikslų dėl jų masto ir poveikio būtų geriau siekti
Sąjungos lygiu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos
Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal
proporcingumo principą, kaip įtvirtinta minėtame straipsnyje, šiuo reglamentu
neviršijama tai, kas būtina šiems tikslams įgyvendinti; (42) naujosiomis suderintomis
taisyklėmis dėl EIIF paisoma pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų, visų
pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač vartotojų apsaugos,
laisvės verstis verslu, teisės į teisių gynimo priemones ir į teisingą bylos
nagrinėjimą ir asmens duomenų apsaugos teisės. Naujosios suderintos taisyklės
dėl EIIF turėtų būti taikomos vadovaujantis tomis teisėmis ir principais, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I skyrius
Bendrosios nuostatos 1 straipsnis
Dalykas 1. Šiuo reglamentu nustatomos
vienodos taisyklės dėl ES alternatyvaus investavimo fondų (AIF), kurie
Sąjungoje veikia kaip Europos ilgalaikių investicijų fondai (EIIF), leidimų
išdavimo, investicijų politikos ir veiklos sąlygų. 2. Valstybės narės šio
reglamento taikymo srityje nenustato jokių papildomų reikalavimų. 2 straipsnis
Apibrėžtys Šiame reglamente vartojamos šios sąvokos: (1)
kapitalas – visi kapitalo įnašai ir
nepareikalautasis numatytasis kapitalas, apskaičiuoti remiantis investuotinomis
sumomis, atėmus iš jų visus mokesčius ir investuotojų tiesiogiai ar
netiesiogiai patirtas išlaidas; (2)
nuosavas kapitalas – įmonės nuosavybės dalis,
išreiškiama akcijomis arba kitomis dalyvavimo reikalavimus atitinkančios
portfeliui priklausančios įmonės kapitale formomis, kurios išleidžiamos jos
investuotojams; (3)
kvazinuosavas kapitalas – bet kokios rūšies
finansavimo priemonės, kurios yra nuosavo kapitalo ir skolos derinys, kai
priemonių grąža susijusi su reikalavimus atitinkančios portfeliui
priklausančios įmonės pelnu arba nuostoliais ir kai priemonių grąžinimas nėra
visiškai užtikrintas įsipareigojimų neįvykdymo atveju; (4)
finansų įmonė – bet kuris iš toliau išvardytų
subjektų: (a)
kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje[16]; (b)
investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos
2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte; (c)
draudimo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 dalyje[17]; (d)
finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė,
kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 19 dalyje; (e)
mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji
(holdingo) bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 20
dalyje; (5)
EIIF kompetentingoji institucija – ES AIF buveinės
valstybės narės, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies p
punkte, kompetentingoji institucija; (6)
EIIF buveinės valstybė narė – valstybė narė,
kurioje EIIF turi leidimą. 3 straipsnis
Leidimas ir pavadinimo naudojimas 1. Tik ES AIF gali gauti leidimą
vykdyti EIIF veiklą. 2. EIIF galima platinti
Sąjungoje tik tuo atveju, jei jam išduotas leidimas pagal šį reglamentą. Leidimas vykdyti EIIF veiklą galioja visose
valstybėse narėse. 3. Kolektyvinio investavimo
subjektas naudoja pavadinimą „EIIF“ ar „ilgalaikių investicijų fondas“,
norėdamas pavadinti save ar savo išleidžiamus vienetus ar akcijas, jei jis turi
leidimą pagal šį reglamentą. 4. EIIF kompetentingosios
institucijos kartą per ketvirtį informuoja EVPRI apie veiklos leidimus,
išduotus ar panaikintus pagal šį reglamentą. EVPRI tvarko viešą centrinį registrą, kuriame
įvardijamas kiekvienas pagal šį reglamentą leidimą gavęs EIIF, jo valdytojas ir
EIIF kompetentingoji institucija. Registras yra prieinamas elektronine forma. 4 straipsnis
Prašymas išduoti EIIF veiklos leidimą 1. EIIF teikia prašymą išduoti
veiklos leidimą savo kompetentingajai institucijai. Prašyme išduoti EIIF veiklos leidimą pateikiama ši
informacija: (a)
fondo taisyklės ar steigiamieji dokumentai; (b)
informacija apie valdytoją; (c)
informacija apie depozitoriumą; (d)
investuotojams skelbtinos informacijos aprašymas; (e)
bet kokia kita informacija ar dokumentai, kurių
prašo EIIF kompetentingoji institucija, kad patikrintų šio reglamento
reikalavimų vykdymą. 2. ES alternatyvaus investavimo
fondo valdytojas (AIFV), turintis veiklos leidimą pagal Direktyvą 2011/61/ES,
teikia prašymą EIIF kompetentingajai institucijai dėl leidimo valdyti EIIF,
kuris pagal 1 dalį pateikė prašymą išduoti veiklos leidimą. Prašyme leisti valdyti EIIF pateikiama ši
informacija: (a)
sutartis raštu su depozitoriumu; (b)
informacija apie deleguotus įgaliojimus, susijusius
su EIIF portfelio ir rizikos valdymu ir administravimu; (c)
informacija apie investavimo strategijas, rizikos
apibūdinimą ir kitas AIF, kurias AIFV turi leidimą valdyti, savybes. EIIF kompetentingoji institucija gali prašyti ES
AIFV kompetentingosios institucijos pateikti paaiškinimų ir informacijos apie
antrojoje pastraipoje išvardytus dokumentus ar patvirtinimą, kad EIIF patenka į
ES AIFV leidimo valdyti AIF taikymo sritį. ES AIFV kompetentingoji institucija
atsakymą pateikia per 10 darbo dienų po to, kai gauna EIIF kompetentingosios
institucijos prašymą dėl informacijos pateikimo. 3. EIIF ir ES AIFV per du
mėnesius nuo užpildyto prašymo pateikimo datos pranešama, ar EIIF išduotas
veiklos leidimas. 4. Apie visus 1 ir 2 dalyse
išvardytų dokumentų pakeitimus nedelsiant pranešama EIIF kompetentingajai
institucijai. 5 straipsnis
Veiklos leidimo suteikimo sąlygos 1. Prašymą pateikusiam EIIF
veiklos leidimas suteikiamas tik tuo atveju, jei jo kompetentingoji
institucija: (a)
įsitikina, kad prašymą pateikęs EIIF sugebės
laikytis visų šio reglamento reikalavimų; (b)
patvirtino pagal Direktyvą 2011/61/ES veiklos
leidimą turinčio ES AIFV prašymą leisti valdyti EIIF, fondo taisykles ir
pasirinktą depozitoriumą. 2. EIIF kompetentingoji
institucija gali atmesti ES AIFV prašymą leisti valdyti EIIF tik tuo atveju,
jeigu: (a)
ES AIFV neatitinka šio reglamento reikalavimų; (b)
ES AIFV neatitinka Direktyvos 2011/61/ES
reikalavimų; (c)
ES AIFV kompetentingoji institucija nesuteikė jam
leidimo valdyti AIF, įskaitant fondų rūšį, kuriai taikomas šis reglamentas; (d)
ES AIFV nepateikė 4 straipsnio 2 dalyje išvardytų
dokumentų. Prieš atmesdama prašymą, EIIF kompetentingoji
institucija pasitaria su ES AIFV kompetentingąja institucija. 3. Kompetentingoji institucija
nesuteikia EIIF veiklos leidimo, jei prašymą pateikęs EIIF pagal teisės aktus
negali platinti savo vienetų ar akcijų buveinės valstybėje narėje. 4. EIIF veiklos leidimui
netaikomas reikalavimas, kad EIIF valdytų EIIF buveinės valstybėje narėje
veiklos leidimą turintis ES AIFV ar kad ES AIFV vykdytų ar pavestų vykdyti
veiklą EIIF buveinės valstybėje narėje. 6 straipsnis
Taikytinos taisyklės ir atsakomybė 1. EIIF visada laikosi šio
reglamento nuostatų. 2. EIIF ir jo valdytojas visada
laikosi Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų. 3. EIIF valdytojas privalo
užtikrinti šio reglamento vykdymą. Valdytojas atsako už visus nuostolius ar
žalą, patiriamus dėl šio reglamento nesilaikymo. II skyrius
Su EIIF investavimo politika susijusios prievolės 1 skirsnis
Bendrosios taisyklės ir reikalavimus atitinkantis turtas 7 straipsnis
Investiciniai skyriai Jei EIIF sudaro daugiau nei vienas
investicinis skyrius, šiame skyriuje kiekvienas skyrius yra laikomas atskiru
EIIF. 8 straipsnis
Reikalavimus atitinkančios investicijos 1. EIIF investuoja tik į šias
turto kategorijas ir tik šiame reglamente nustatytomis sąlygomis: (a)
reikalavimus atitinkantis investicinis turtas; (b)
turtas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalyje.[18] 2. EIIF neužsiima jokia toliau
išvardyta veikla: (a)
skolinto turto pardavimu; (b)
tiesioginės ar netiesioginės pozicijos įsigijimu
prekių atžvilgiu, įskaitant atvejus, kai naudojamos išvestinės finansinės
priemonės, jų sertifikatai, jomis pagrįsti indeksai ar bet kokios kitos
priemonės, kurios jiems suteiktų poziciją; (c)
vertybinių popierių skolinimo susitarimų,
vertybinių popierių skolinimosi susitarimų ir perpirkimo susitarimų ar bet
kokių kitų susitarimų, kuriais galėtų būti susaistytas EIIF turtas, sudarymu; (d)
išvestinių finansinių priemonių naudojimu, išskyrus
atvejus, kai pagrindinę finansinę priemonę sudaro palūkanų normos ar valiutos
ir ji naudojama tik su kitomis EIIF investicijomis susijusiai trukmės ir
keitimo kursų rizikai apdrausti. 9 straipsnis
Reikalavimus atitinkantis investicinis turtas EIIF gali investuoti į 8 straipsnio 1 dalies a
punkte išvardytą turtą tik jei jis patenka į vieną iš šių kategorijų: (a)
nuosavo kapitalo ar kvazinuosavo kapitalo
priemonės, kurias: (i) išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė ir
kurias iš reikalavimus atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės
tiesiogiai įsigyja EIIF; (ii) išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė
mainais už nuosavo kapitalo priemonę, kurią anksčiau iš reikalavimus
atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės tiesiogiai įsigijo EIIF; (iii) išleidžia įmonė, valdanti reikalavimus atitinkančios portfeliui
priklausančios įmonės kontrolinį paketą, ir kurias iš reikalavimus
atitinkančios portfeliui priklausančios įmonės EIIF įsigyja mainais už nuosavo
kapitalo priemonę, įsigytą pagal i ar ii punktus; (b)
reikalavimus atitinkančios portfeliui
priklausančios įmonės išleistos skolos priemonės; (c)
paskolos, kurias EIIF suteikia reikalavimus
atitinkančiai portfeliui priklausančiai įmonei; (d)
vieno ar kelių kitų EIIF, Europos rizikos kapitalo
fondų (EuVECA) ir Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF) vienetai ar
akcijos, jei tie EIIF, EuVECA ir EuSEF patys nėra investavę daugiau nei
10 proc. savo kapitalo į EIIF; (e)
tiesiogiai valdomi pavieniai nekilnojamojo turto
objektai, kuriems iš pat pradžių kapitalo išlaidų reikia ne mažiau kaip 10
milijonų eurų ar tokios pat sumos ta valiuta tuo metu, kai buvo patirtos išlaidos.
10 straipsnis
Reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė 1. 9 straipsnio 1 dalyje
nurodyta reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė – tai
portfeliui priklausanti įmonė, kuri nėra kolektyvinio investavimo subjektas ir
kuri atitinka visus toliau išvardytus reikalavimus: (a)
nėra finansų įmonė; (b)
ji neturi teisės prekiauti: (i) reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4
straipsnio 14 dalyje; (ii) daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4
straipsnio 15 dalyje; (iii) organizuotose prekybos sistemose, kaip apibrėžta Reglamento […] [...]
punkte; (c)
ji yra įsisteigusi valstybėje narėje ar trečiojoje
šalyje, jei trečioji šalis: (i) nėra didelės rizikos ir nebendradarbiaujanti šalis, nustatyta
Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG); (ii) yra pasirašiusi susitarimą su EIIF valdytojo buveinės valstybe nare ir
su visomis kitomis valstybėmis narėmis, kuriose ketinama platinti EIIF vienetus
ar akcijas, siekiant užtikrinti, kad trečioji šalis visiškai laikytųsi EBPO
pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje
įtvirtintų standartų, ir užtikrinant veiksmingą keitimąsi informacija mokesčių
klausimais, įskaitant daugiašalius apmokestinimo susitarimus. 2. Nukrypstant nuo šio
straipsnio 1 dalies a punkto, reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti
įmonė gali būti finansų įmonė, išskirtinai finansuojanti šio straipsnio 1
dalyje minėtas reikalavimus atitinkančias portfeliui priklausančias įmones arba
9 straipsnyje išvardytą nekilnojamąjį turtą. 11 straipsnis
Interesų konfliktas EIIF neinvestuoja į reikalavimus atitinkantį
investicinį turtą, kuriame dalį tiesiogiai ar netiesiogiai turi valdytojas,
išskyrus atvejus, kai jis turi jo valdomo EIIF vienetų ar akcijų. 2 skirsnis
Investavimo politikos nuostatos 12 straipsnis
Portfelio sudėtis ir diversifikavimas 1. EIIF investuoja bent
70 proc. savo kapitalo į reikalavimus atitinkantį investicinį turtą. 2. EIIF investuoja ne daugiau
nei: (a)
10 proc. savo kapitalo į turtą, kurį išleidžia
bet kokia viena reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti įmonė; (b)
10 proc. savo kapitalo į pavienį nekilnojamojo
turto objektą; (c)
10 proc. savo kapitalo į vieno EIIF, EuVECA ar
EuSEF vienetus ar akcijas; (d)
5 proc. savo kapitalo į 8 straipsnio 1 dalies
b punkte išvardytą turtą, kai tokį turtą išleidžia bet koks vienas subjektas. 3. EIIF, EuVECA ir EuSEF vienetų
ar akcijų bendroji vertė EIIF portfelyje neviršija 20 proc. jo kapitalo
vertės. 4. Bendroji pozicijos rizika
EIIF sandorio šalies atžvilgiu, susijusi su nebiržinių išvestinių finansinių
priemonių sandoriais ar atpirkimo sandoriais, neviršija 5 proc. EIIF
kapitalo. 5. Nukrypstant nuo 2 dalies a ir
b punktų, EIIF gali padidinti šiuose punktuose minėtą 10 proc. ribą iki
20 proc., jei EIIF turimo reikalavimus atitinkančių portfeliui
priklausančių įmonių ir pavienių nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos jis
investuoja daugiau nei 10 proc. savo kapitalo, turto bendroji vertė
neviršija 40 proc. jo kapitalo vertės. 6. Apskaičiuojant 1–5 dalyse
nurodytas ribas, bendrovės, priskiriamos vienai grupei konsoliduotos finansinės
atskaitomybės tikslais, kaip nustatyta Septintojoje Tarybos direktyvoje
83/349/EEB[19]
ar pripažintose tarptautinėse apskaitos taisyklėse, laikomos viena reikalavimus
atitinkančia portfeliui priklausančia įmone. 13 straipsnis
Koncentracija 1. EIIF gali įsigyti ne daugiau
kaip 25 proc. vieno EIIF, EuVECA ar EuSEF vienetų ar akcijų. 2. Koncentracijos ribos,
nustatytos Direktyvos 2009/65/EB 56 straipsnio 2 dalyje, taikomos investicijoms
į šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte išvardytą turtą. 14 straipsnis
Grynųjų pinigų skolinimasis EIIF gali skolintis grynųjų pinigų, jei toks
skolinimasis atitinka visas šias sąlygas: (a)
jis sudaro ne daugiau kaip 30 proc. EIIF
kapitalo; (b)
skolinamasi siekiant įgyti reikalavimus
atitinkančio investicinio turto dalį; (c)
skolinamasi ta pačia valiuta, kokia ketinama pirkti
turtą, kuriam pirkti skolinamasi grynųjų pinigų; (d)
tai netrukdo realizuoti EIIF portfeliui
priklausančio turto; (e)
tai nesaisto EIIF portfeliui priklausančio turto. 15 straipsnis
Portfelio sudėties ir diversifikavimo taisyklių taikymas 1. 12 straipsnio 1 dalyje
nustatytos investavimo ribos: (a)
taikomos iki datos, nurodytos EIIF taisyklėse ar
steigiamuosiuose dokumentuose, kai pagal šią datą atsižvelgiama į turto, į kurį
investuoja EIIF, ypatumus ir savybes, ir ne ilgiau nei penkerius metus po EIIF
veiklos leidimo suteikimo. Išimties tvarka EIIF kompetentingoji institucija,
pateikus tinkamai pagrįstą investavimo planą, gali patvirtinti šio laikotarpio pratęsimą
ne daugiau kaip dar vieniems metams; (b)
nebetaikomos, kai EIIF pradeda parduoti turtą pagal
savo išpirkimo politiką, kaip numatyta 16 straipsnyje; (c)
laikinai netaikomos, kai EIIF kaupia papildomą
kapitalą, jei toks laikinas sustabdymas trunka ne ilgiau nei 12 mėnesių. 2. Kai ilgalaikį turtą, į kurį
investuoja EIIF, išleidžia reikalavimus atitinkanti portfeliui priklausanti
įmonė, nebeatitinkanti 10 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimų, ilgalaikis
turtas gali būti ir toliau įtraukiamas apskaičiuojant 12 straipsnio 1 dalyje
minėtus 70 proc. ne ilgiau nei trejus metus nuo tos dienos, kai portfeliui
priklausanti įmonė nebeatitinka 10 straipsnio reikalavimų. III skyrius
EIIF akcijų ar vienetų išpirkimas, prekyba ir emisija bei pajamų paskirstymas 16 straipsnis
Išpirkimo politika 1. Investuotojai negali prašyti
išpirkti savo vienetų ar akcijų iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. Išpirkimo
galimybė investuotojams suteikiama nuo kitos dienos po to, kai nustatoma EIIF
gyvavimo ciklo pabaiga. EIIF gyvavimo ciklo pabaiga aiškiai nurodoma kaip
konkreti data EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose ir paskelbiama
investuotojams. EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose
ir informacijos atskleidimo investuotojams dokumentuose nustatomos turto
išpirkimo ir disponavimo juo procedūros bei aiškiai nurodoma, kad investuotojai
galės išpirkti turtą kitą dieną po EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. 2. EIIF gyvavimo ciklo trukmė
yra pakankama, kad apimtų kiekvieno atskiro EIIF turto objekto gyvavimo ciklą,
įvertintą atsižvelgiant į turto nelikvidumo aspektus ir ekonominį gyvavimo
ciklą bei užsibrėžtą EIIF investavimo tikslą. 3. Investuotojai gali prašyti
likviduoti EIIF, jei jų išpirkimo reikalavimai nepatenkinti per vienerius metus
po EIIF gyvavimo ciklo pabaigos. 4. Investuotojai visada gali
pasirinkti, kad jiems būtų sumokėta grynaisiais pinigais. 5. Lėšų grąžinimas natūra iš
EIIF turto įmanomas tik tuo atveju, jei įvykdytos visos šios sąlygos: (a)
EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose
numatyta tokia galimybė, nustatant sąlygą, kad su visais investuotojais
elgiamasi sąžiningai; (b)
investuotojas raštu pateikia prašymą grąžinti jam
lėšas suteikiant dalį fondo turto; (c)
toks turto perleidimas neapribojamas jokiomis
taisyklėmis. 6. EVPRI rengia techninių
reguliavimo standartų projektą, konkrečiai nurodydama aplinkybes, kuriomis EIIF
gyvavimo ciklas yra pakankamai ilgas, kad apimtų kiekvieno EIIF turto objekto
gyvavimo ciklą. EVPRI šį reguliavimo techninių standartų projektą
pateikia Komisijai iki [...]. Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti
pirmojoje pastraipoje minimus reguliavimo techninius standartus pagal
Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 17 straipsnis
Antrinė rinka 1. EIIF taisyklėse ar
steigiamuosiuose dokumentuose nedraudžiama teikti EIIF vienetų ar akcijų arba
jais prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4
straipsnio 14 dalyje, ar daugiašalėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta
Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 15 dalyje, arba organizuotoje prekybos
sistemoje, kaip apibrėžta Reglamento (…) (...) punkte. 2. EIIF taisyklėse ar
steigiamuosiuose dokumentuose nėra nustatytas draudimas investuotojams laisvai
perleisti savo akcijas ar vienetus trečiosioms šalims. 18 straipsnis
Naujų akcijų ar vienetų emisija 1. EIIF gali siūlyti naujas
akcijų ar vienetų emisijas pagal fondo taisykles ar steigiamuosius dokumentus. 2. EIIF neišleidžia naujų akcijų
ar vienetų kaina, mažesne nei jo grynoji turto vertė, pirma nepasiūlydamas tų
akcijų ar vienetų tokia kaina dabartiniams investuotojams. 19 straipsnis
Disponavimas EIIF turtu 1. Kiekvienas EIIF tvirtina
grafiką papunkčiui, kaip reikia tinkamai disponuoti jo turtu, kad pasibaigus
EIIF gyvavimo ciklui investuotojai galėtų pasinaudoti savo išpirkimo teisėmis. 2. 1 dalyje minėtame grafike
pateikiama: (a)
potencialių pirkėjų rinkos vertinimas; (b)
galimų pardavimo kainų vertinimas ir palyginimas; (c)
parduotino turto vertinimas; (d)
tikslios disponavimo grafiko datos. 3. EVPRI rengia reguliavimo
techninių standartų projektą, nustatydama kriterijus 2 dalies a ir c punktuose
minėtam vertinimui atlikti. EVPRI šį reguliavimo techninių standartų projektą
pateikia Komisijai iki [...]. Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti
pirmojoje pastraipoje minėtus reguliavimo techninius standartus pagal
Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 20 straipsnis
Pajamų paskirstymas 1. EIIF gali reguliariai
paskirstyti investuotojams pajamas, gautas iš portfeliui priklausančio turto.
Pajamas sudaro: (a)
bet kokios pajamos, reguliariai gaunamos iš turto; (b)
kapitalo vertės didėjimas disponuojant turtu, bet
atskaičius pirminį įneštą kapitalą. 2. Pajamos paskirstomos ne tokiu
mastu, kokio reikia būsimiems EIIF įsipareigojimams. 3. EIIF savo fondo taisyklėse ar
steigiamuosiuose dokumentuose nustato paskirstymo politiką, kurios laikysis
fondo gyvavimo ciklo metu. IV skyrius
Skaidrumo reikalavimai 21 straipsnis
Skaidrumas 1. Veiklos leidimą turinčio EIIF
vienetai ar akcijos Sąjungoje neplatinami, pirma nepaskelbus prospekto. Veiklos leidimą turinčio EIIF vienetai ar akcijos
Sąjungoje neplatinami mažmeniniams investuotojams, pirma nepaskelbus
pagrindinės informacijos dokumento pagal [...] Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentą Nr. [...].[20] 2. Prospekte pateikiama
informacija, kurios reikia investuotojams, kad jie galėtų priimti pagrįstą
sprendimą dėl jiems siūlomų investicijų ir, visų pirma, su jomis susijusios
rizikos. 3. Prospekte pateikiama bent ši
informacija: (a)
pareiškimas, kuriuo paaiškinama, kaip EIIF
investavimo tikslai ir šių tikslų įgyvendinimo strategija lemia fondo ilgalaikį
pobūdį; (b)
informacija, kurią turi atskleisti uždaro tipo
kolektyvinio investavimo subjektai pagal Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2003/71/EB[21]
ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 809/2004[22];
(c)
informacija, kuri turi būti atskleista
investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnį, jei ji nepatenka į
šios dalies b punktą; (d)
aiškus turto, į kurį gali investuoti EIIF,
kategorijų aprašymas; (e)
bet kokia kita informacija, kuri, kompetentingųjų
institucijų nuomone, gali būti aktuali pagal šio straipsnio 2 dalį. 4. Prospektu, pagrindinės
informacijos dokumentu ir kitais reklaminiais dokumentais investuotojai aiškiai
informuojami apie nelikvidų fondo pobūdį. Visų pirma, prospekte, pagrindinės informacijos
dokumente ir kituose reklaminiuose dokumentuose: (a)
investuotojai aiškiai informuojami apie EIIF
investicijų ilgalaikį pobūdį; (b)
investuotojai aiškiai informuojami apie EIIF
gyvavimo ciklo pabaigą; (c)
aiškiai nurodoma, ar ketinama EIIF siūlyti
mažmeniniams investuotojams; (d)
aiškiai nurodoma, kad investuotojai neturi teisės
išpirkti savo investicijų iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos; (e)
aiškiai nurodomas pajamų išmokų investuotojams, jei
jų bus, dažnis ir laikas fondo gyvavimo ciklo metu; (f)
investuotojams aiškiai patariama, kad į EIIF
reikėtų investuoti tik nedidelę jų viso investicijų portfelio dalį. 22 straipsnis
Informacijos apie išlaidas atskleidimas 1. Prospekte investuotojai
aiškiai informuojami apie įvairių investuotojo tiesiogiai ar netiesiogiai
patiriamų išlaidų lygį. Įvairios išlaidos skirstomos į šias grupes: (a)
EIIF steigimo išlaidos; (b)
su turto įsigijimu susijusios išlaidos; (c)
valdymo išlaidos; (d)
platinimo išlaidos; (e)
kitos išlaidos, įskaitant administravimo,
reguliavimo, laikymo ir audito išlaidas. 2. Prospekte atskleidžiamas
bendrasis išlaidų ir EIIF kapitalo santykis. 3. Pagrindinės informacijos
dokumente parodomos visos prospekte minėtos išlaidos, jas pateikiant pinigais
ir procentais. 4. EVPRI rengia reguliavimo
techninių standartų projektą, kuriame pateikia: (a)
bendras 1 dalyje išvardytų išlaidų apibrėžtis,
skaičiavimo metodus ir pateikimo formatus bei 2 dalyje minėtą bendrąjį santykį; (b)
visų 3 dalyje nurodytų išlaidų bendrą apibrėžtį,
skaičiavimo metodą ir pateikimo formatą. Rengdama tokį
reguliavimo techninių standartų projektą, EVPRI atsižvelgia į Reglamento (...)
[MIPP] (...) punkte minėtą reguliavimo standartų projektą. EVPRI šį reguliavimo techninių standartų projektą
pateikia Komisijai iki [...]. Komisijai suteikiami
įgaliojimai tvirtinti pirmojoje pastraipoje minėtus reguliavimo techninius
standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. V skyrius
EIIF vienetų ar akcijų platinimas 23 straipsnis
Priemonės investuotojams 1. Kiekvienoje valstybėje
narėje, kurioje ketinama platinti EIIF vienetus ar akcijas, EIIF valdytojas
įdiegia priemones, padėsiančias pasirašyti vienetus ar akcijas, vienetų ar
akcijų savininkams atlikti mokėjimus, perpirkti ar išpirkti vienetus ar akcijas
bei teikti informaciją, kurią EIIF ir jo valdytojai privalo teikti. 2. EVPRI parengia reguliavimo
techninių standartų projektą, nustatydama tokių priemonių rūšis ir savybes, jų
techninę infrastruktūrą ir uždavinių turinį EIIF investuotojų atžvilgiu, kaip
minėta 1 dalyje. EVPRI šį reguliavimo techninių standartų projektą
pateikia Komisijai iki [...]. Komisijai suteikiami įgaliojimai tvirtinti
pirmojoje pastraipoje minėtus reguliavimo techninius standartus pagal
Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius. 24 straipsnis
Papildomi reikalavimai platinant mažmeniniams investuotojams EIIF valdytojas gali platinti EIIF vienetus ar
akcijas mažmeniniams investuotojams, jei laikomasi visų šių papildomų
reikalavimų: (a)
EIIF taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose
numatyta, kad visiems investuotojams sukuriamos vienodos sąlygos ir kad
pavieniams investuotojams ar investuotojų grupėms nesuteikiama jokių
privilegijų ar konkrečių ekonominių pranašumų; (b)
EIIF struktūra nėra partnerystė; (c)
EIIF vienetų ar akcijų pasirašymo laikotarpio metu
ir bent dvi savaites pasibaigus šiam laikotarpiui mažmeniniai investuotojai
gali atšaukti pasirašymą ir susigrąžinti pinigus be baudos. 25 straipsnis
EIIF vienetų ar akcijų platinimas 1. EIIF valdytojas gali platinti
veiklos leidimą turinčio EIIF vienetus ar akcijas profesionaliems ir
mažmeniniams investuotojams savo buveinės valstybėje narėje, pateikęs pranešimą
pagal Direktyvos 2011/61/ES 31 straipsnį. 2. EIIF valdytojas gali platinti
veiklos leidimą turinčio EIIF vienetus ar akcijas profesionaliems ir
mažmeniniams investuotojams kitoje, ne EIIF valdytojo buveinės valstybėje
narėje, pateikęs pranešimą pagal Direktyvos 2011/61/ES 32 straipsnį. 3. EIIF valdytojas apie
kiekvieną EIIF praneša savo kompetentingajai institucijai, ar ketina platinti
jo vienetus ar akcijas mažmeniniams investuotojams. 4. Be dokumentų ir informacijos,
reikalaujamų pagal Direktyvos 2011/61/ES 31 ir 32 straipsnius, EIIF valdytojas
pateikia savo kompetentingajai institucijai visą šią informaciją: (a)
EIIF prospektą; (b)
EIIF pagrindinės informacijos dokumentą, jei jo
vienetai ar akcijos platinami mažmeniniams investuotojams; (c)
informaciją apie 22 straipsnyje minėtas priemones. 5. Suprantama, kad
kompetentingosios institucijos kompetencijos ir įgaliojimai pagal Direktyvos
2011/61/ES 31 ir 32 straipsnius taip pat apima EIIF platinimą mažmeniniams
investuotojams ir šiame reglamente įtvirtintus papildomus reikalavimus. 6. Be įgaliojimų jai suteiktų
pagal Direktyvos 2011/61/ES 31 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, EIIF
valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingoji institucija taip pat
neleidžia platinti veiklos leidimo turinčio EIIF vienetų ar akcijų, jei EIIF
valdytojas nesilaiko ar nesilaikys šio reglamento. 7. Be įgaliojimų jai suteiktų
pagal Direktyvos 2011/61/ES 32 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, EIIF
valdytojo buveinės valstybės narės kompetentingoji institucija taip pat
atsisako perduoti išsamų pranešimą valstybės narės, kurioje ketinama platinti
EIIF, kompetentingosioms institucijoms, jei EIIF valdytojas nesilaiko ar
nesilaikys šio reglamento. VI skyrius
Priežiūra 26 straipsnis
Kompetentingųjų institucijų vykdoma priežiūra 1. Kompetentingosios
institucijos nuolat vykdo šio reglamento įgyvendinimo priežiūrą. 2. EIIF kompetentingoji
institucija privalo kontroliuoti II, III ir IV skyriuose nustatytų taisyklių
laikymąsi. 3. EIIF kompetentingoji
institucija atsako už fondo taisyklėse ar steigiamuosiuose dokumentuose
nustatytų bei prospekte įtvirtintų prievolių, atitinkančių šį reglamentą,
vykdymo priežiūrą. 4. EIIF valdytojo
kompetentingoji institucija privalo kontroliuoti, ar valdytojo procedūros ir
organizacija yra pakankamos, kad EIIF valdytojas sugebėtų laikytis prievolių ir
taisyklių, susijusių su visų jo valdomų EIIF sudėtimi ir veikimu. Valdytojo kompetentingoji institucija privalo
kontroliuoti, kaip EIIF valdytojas laikosi šio reglamento. 5. Kompetentingosios
institucijos vykdo jų teritorijoje įsteigtų ar platinamų kolektyvinio
investavimo subjektų stebėseną, tikrindamos, ar jie nenaudoja EIIF pavadinimo
ir ar neteigia, kad jie yra EIIF, tais atvejais, kai jie neturi veiklos leidimo
ir nesilaiko šio reglamento. 27 straipsnis
Kompetentingųjų institucijų įgaliojimai 1. Kompetentingosios
institucijos turi visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų funkcijoms
pagal šį reglamentą atlikti. 2. Pagal Direktyvą 2011/61/ES
kompetentingosioms institucijoms suteikti įgaliojimai naudojami ir pagal šį
reglamentą. 28 straipsnis
EVPRI įgaliojimai ir kompetencijos 1. EVPRI turi įgaliojimus,
būtinus jos užduotims pagal šį reglamentą atlikti. 2. Pagal Direktyvą 2011/61/ES
EVPRI suteikti įgaliojimai naudojami ir pagal šį reglamentą bei pagal
Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. 3. Pagal Reglamentą (ES) Nr.
1095/2010 šis reglamentas turi būti įtrauktas į visus kitus teisiškai
privalomus Sąjungos aktus, kuriais Institucijai pavedama atlikti tam tikrus
uždavinius, kaip nurodyta Reglamento (ES) 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje. 29 straipsnis
Institucijų bendradarbiavimas 1. EIIF kompetentinga
institucija ir valdytojo kompetentingoji institucija, jei jos yra skirtingos,
bendradarbiauja viena su kita ir keičiasi informacija, vykdydamos savo pareigas
pagal šį reglamentą. 2. Kompetentingos institucijos
ir EVPRI bendradarbiauja pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kad galėtų
vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą. 3. Kompetentingos institucijos
ir EVPRI keičiasi visa informacija ir dokumentais pagal Reglamentą (ES) Nr.
1095/2010, kad galėtų vykdyti atitinkamas savo pareigas pagal šį reglamentą,
visų pirma, siekdamos nustatyti ir taisyti šio reglamento pažeidimus. VII skyrius
Baigiamosios nuostatos 30 straipsnis
Peržiūra Per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo
Komisija pradeda šio reglamento taikymo peržiūrą. Peržiūros metu visų pirma
nagrinėjama: (a)
16 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią
investuotojai negali išpirkti savo vienetų ar akcijų iki EIIF gyvavimo ciklo
pabaigos, poveikis. Peržiūros metu, atsižvelgiant į EIIF pasiskirstymą pagal
įvairias investuotojų kategorijas, taip pat vertinama, ar netaikant šios
taisyklės ribotam individualių mažmeninių investuotojų skaičiui padidėtų EIIF
paklausa tarp mažmeninių investuotojų; (b)
70 proc. reikalavimų atitinkančio investicinio
turto mažiausio lygio, kaip nustatyta 12 straipsnio 1 dalyje, poveikis turto
diversifikavimui, visų pirma, siekiant įvertinti, ar būtina stiprinti likvidumo
priemones, jei ribotam pavienių mažmeninių investuotojų skaičiui negaliotų draudimas
išpirkti savo vienetus iki EIIF gyvavimo ciklo pabaigos; (c)
mastas, kuriuo EIIF platinami Sąjungoje, įskaitant
tai, ar AIFV, kuriems taikoma Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalis, gali
būti susidomėję galimybe platinti EIIF. Apie šios peržiūros rezultatus pranešama
Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu pateikiant pakeitimų
pasiūlymus. 31 straipsnis
Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną
po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas privalomas visas ir
tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO
PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas
(-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto
išlaidų eilutė (-s) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio
išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas poveikis
veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas su
dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų šalių
finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pavadinimas Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl ilgalaikių investicijų fondų 1.2. Atitinkama (-os) politikos
sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[23]
Vidaus
rinka – finansų rinkos 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pobūdis x Pasiūlymas (iniciatyva)
susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus
priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius
veiksmus[24]
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo
pratęsimu ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę 1.4. Tikslas (-ai) 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai)
strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva) Padidinti
finansų rinkų saugumą ir efektyvumą; paskatinti finansinių paslaugų vidaus
rinką 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)
ir atitinkama VGV / VGB veikla Būti
ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo šaltiniu; užtikrinti vienodas sąlygas
ilgalaikių investicijų fondų valdytojams; didinti ne bankų finansavimą įmonėms;
užtikrinti investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą 1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas
(-ai) ir poveikis Nurodyti poveikį, kurį
pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms
grupėms). Pasiūlymo
tikslas: suaktyvinti Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF) platinimą
tarpvalstybiniu mastu mažmeniniams ir profesionaliems investuotojams visoje
Sąjungoje; numatyti suderintą ilgalaikių investicijų fondų veiklos leidimų
išdavimo procedūrą; nustatyti ilgalaikių investicijų fondų leistiną investavimo
politiką; užkirsti kelią interesų konfliktams; nustatyti griežtus skaidrumo
reikalavimus ir konkrečias platinimo sąlygas 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Nurodyti pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Ataskaitas
reikėtų rengti šiais klausimais: pokyčiai
EIIF platinimo tarpvalstybiniu lygmeniu srityje; siūlomo reglamento poveikis
investuotojų apsaugai; pažanga užtikrinant neiškraipytą konkurenciją; siūlomų
priemonių poveikis ilgalaikėms investicijoms skirtam sukauptam kapitalui (pvz.,
investicijoms į infrastruktūros projektus, nekilnojamąjį turtą ir nebiržines
įmones) 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai Patvirtinus
siūlomą reglamentą: • prognozuojamas
aktyvesnis ilgalaikių investicijų fondų platinimas tarpvalstybiniu lygmeniu; • būtų
suderintas ilgalaikių investicijų fondų veiklos leidimų išdavimas nacionalinių
kompetentingų institucijų lygmeniu ir būtų užtikrintas geresnis nacionalinių
priežiūros institucijų veiklos koordinavimas; • tolesnė
ilgalaikio investavimo plėtra visoje Sąjungoje: visų investicinių fondų rinkos
dalyvių veiklos sąlygų suderinimas užtikrins ilgalaikių investicijų fondų
efektyvumą ir leis užtikrinti masto ekonomiją; • instituciniai
investuotojai, tokie kaip draudimo bendrovės ir pensijų fondai, bei pavieniai
mažmeniniai investuotojai naudosis ilgalaikių investicijų fondų siūlomais
reguliarios grąžos pranašumais; • didesnis
pasirinkimas investuotojams ir geresnė gaunamų paslaugų kokybė; • didesnis
skaidrumas paskatins investuotojų pasitikėjimą, galima tikėtis didesnės
konkurencijos; • Būtų
sustiprintas ilgalaikis Europos ekonomikos finansavimas, ypač kalbant apie
infrastruktūros projektus bei mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimą; 1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda 1)
Dėl reguliavimo skirtumų investuotojai neįgyja pozicijų ilgalaikio turto
atžvilgiu; todėl nedidėja kaupiamas kapitalas ir negerėja investicinės žinios,
kurios užtikrintų masto ekonomiją ilgalaikių investicijų fondams; 2)
Jei ES lygmeniu nebūtų imamasi veiksmų, investuotojams kiltų neaiškumų;
atsirastų kliūčių vienodų sąlygų kūrimui ilgalaikių investicijų fondų
valdytojams visoje Sąjungoje; 1.5.3. Panašios patirties išvados KIPVPS
(kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų)
direktyva buvo pirmoji, kuria buvo nustatytos išsamios produktų taisyklės,
kurias taiko mažmeniniams investuotojams prieinami investiciniai fondai. KIPVPS
valdomo turto vertė šiuo metu siekia 6 697 milijardų eurų. EIIF
nebūtinai sulauks tokio pat investuotojų susidomėjimo, kaip KIPVPS, bet
patirtis rodo, kad tokios ES iniciatyvos gali būti labai sėkmingos. 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Siūlomos
taisyklės pagrįstos dabartine reguliavimo sistema pagal Direktyvą 2011/61/ES
(Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų direktyvą – AIFV direktyvą) ir jos
įgyvendinimo aktais. Todėl pagal AIFV direktyvą nustatytas ir AIFV taikomas
suderintas leidimų išdavimo ir priežiūros procedūras reikėtų papildyti leidimų
išdavimo EIIF procedūra. Be to, produktų taisyklės, susijusios su EIIF,
taikomos kartu su galiojančiuose Sąjungos teisės aktuose įtvirtintomis
taisyklėmis, nebent būtų aiškiai nurodyta kitaip. Visų pirma, EIIF bus
atitinkamai taikomos galiojančiuose teisės aktuose nustatytos valdymo ir
platinimo taisyklės bei taisyklės dėl paslaugų teikimo tarpvalstybiniu lygmeniu
ir dėl laisvės įsisteigti, kaip nustatyta AIFV direktyvoje. 1.6. Trukmė ir finansinis poveikis
¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD] –
¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2015 m. iki
2020 m., –
vėliau – visavertis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas
(-ai)[25] ¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas ¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: – ¨ vykdomosioms įstaigoms –
x Bendrijų įsteigtoms
įstaigoms[26]
– ¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias
paslaugas teikiančioms įstaigoms – ¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą
pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame
pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) – Jei nurodomas daugiau kaip
vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje. 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės Nurodyti dažnumą ir
sąlygas. Reglamento,
kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), 81
straipsnyje numatoma įvertinti patirtį vykdant EVPRI veiklą per trejus metus po
jo įsigaliojimo. Šiuo tikslu Komisija skelbs bendrą ataskaitą, kuri bus
teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai. 2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika Remiantis
dabartiniu pasiūlymu EVPRI būtini papildomi ištekliai, kad institucija galėtų
įgyvendinti savo kompetencijas, visų pirma, šiose srityse: • siekiant
užtikrinti EIIF reglamento taisyklių suderinimą ir koordinavimą, parengtų
reguliavimo standartus; • siekiant
sugriežtinti ir užtikrinti nuoseklų nacionalinių reguliavimo įgaliojimų
taikymą, parengtų gaires ir įgyvendinimo techninius standartus; • rinktų
ir skelbtų būtiną informaciją apie ilgalaikių finansų rinkų dalyvius. Jei
nebus skirta išteklių, bus neįmanoma užtikrinti, kad EVPRI laiku ir veiksmingai
įgyvendintų savo vaidmenį. 2.2.2. Informacija apie įdiegtą
vidaus kontrolės sistemą EVPRI
reglamente numatytos valdymo ir kontrolės sistemos taip pat bus taikomos ir su
šiuo pasiūlymu susijusiam EVPRI vaidmeniui. 2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų
prevencijos priemonės Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Siekiant
kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, EVPRI be jokių
apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF)
atliekamų tyrimų nuostatos, kaip numatyta EVPRI reglamento 66 straipsnio 1
dalyje. EVPRI
prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos
Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos
kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama
tvirtina atitinkamas nuostatas taikomas visiems EVPRI darbuotojams, kaip
numatyta EVPRI reglamento 66 straipsnio 2 dalyje. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s) · Dabartinės biudžeto eilutės Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris […][Kategorija………………………………………...……….] || DA / NDA ([27]) || ELPA šalių[28] || šalių kandidačių[29] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą 1.a || [12.03.04][EVPRI] || DA || TAIP || TAIP || NE || NE · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris […][Kategorija………………………………………...……….] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą || || || || || || 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms Vienintelis poveikis išlaidoms yra susijęs su 2
papildomų laikinųjų darbuotojų samdymu neribotam laikui. Naujos užduotys bus
atliekamos naudojant turimus žmogiškuosius išteklius pagal metinio biudžeto
skyrimo procedūrą, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, taikomus visoms ES
įstaigoms ir pagal agentūroms skirtą finansinį programavimą. 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 1.a || Konkurencingumas ekonomikos augimui ir darbo vietoms GD: MARKT || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || 12.03.04 EVPRI || Įsipareigojimai || (1) || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 Mokėjimai || (2) || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || Mokėjimai || (2a) || || || || || || || Administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis[30] || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || IŠ VISO asignavimų MARKT GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 Mokėjimai || (5) || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1.a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 Mokėjimai || =5+ 6 || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 Jei
pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms: IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || || || || || || || || Mokėjimai || (5) || || || || || || || || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || || Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || || Pastaba:
atsižvelgiama tik į 40 % visų išlaidų; likusius 60 % finansuoja valstybės narės Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO GD: <…….> || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || IŠ VISO <…….> GD || Asignavimai || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || || || || || || || || mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 Mokėjimai || 0,140 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,130 || 0,788 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami –
þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami
taip: Pastaba. Žr. pirmiau. Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO REZULTATAI Rūšis[31] || Vidutinės išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. || Išlaidos || Nr. iš viso || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS[32] ... || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || 2 KONKRETUS TIKSLAS ... || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas || || || || || || || || || || || || || || || || || || 2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || || 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai
nenaudojami –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai
naudojami taip: mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || N metai[33] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO 5 daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || 5 daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijos tarpinė suma || || || || || || || || Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[34] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || || Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || IŠ VISO || || || || || || || || Žmogiškųjų išteklių
poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei
valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus
finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal
metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. 3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių
poreikiai –
þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami
taip: Pastaba. –
Dėl pasiūlymo MARKT GD nereikės papildomų
žmogiškųjų ir administracinių išteklių. EVPRI bus pasamdyta 2 papildomi laikini
darbuotojai neribotam laikui. Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento
vienetais || || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || || || XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || || || || || || || || XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[35] || || XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || || XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || || || XX 01 04 yy[36] || - būstinėje || || || || || || || || - delegacijose || || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || IŠ VISO || || || || || || || XX yra atitinkama
politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų išteklių
poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei
valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus
finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal
metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų užduočių
aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Išorės personalas || 3.2.4. Suderinamumas su dabartine
daugiamete finansine programa –
þ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę
programą –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės
finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą. Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę
arba patikslinti daugiametę finansinę programą[37]. Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas
išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. 3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis
įnašas –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su
trečiosiomis šalimis finansavimo. –
þ Pasiūlyme (iniciatyvoje)
numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO Valstybės narės per ES nacionalines priežiūros institucijas * || 0,210 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 1 181 IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0,210 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 0,194 || 1 181 * Įvertinta remiantis
dabartiniu finansavimo mechanizmu pagal EVPRI reglamentą (valstybės narės 60 %,
Bendrija 40 %).
3.3. Numatomas poveikis įplaukoms –
þ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms. –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: ¨ nuosaviems ištekliams ¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė: || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[38] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) Straipsnis ......... || || || || || || || || Įvairių asignuotųjų
įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas
poveikis. Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF) pasiūlymo finansinės teisės
akto pasiūlymo pažymos priedas Šio pasiūlymo tikslas – padėti didinti
sukauptą kapitalą ilgalaikėms investicijoms į Europos Sąjungos realiąją
ekonomiką. Tam bus sukurta nauja fondų priemonė, ES ilgalaikių investicijų
fondai (EIIF). Tikimasi, kad dėl turto klasių, į kurias bus leista investuoti,
EIIF galės užtikrinti investuotojams ilgalaikę stabilią grąžą. Reikalavimus
atitinkantis turtas būtų laikomas „alternatyvių investicijų“ dalimi. Tai turto
klasės, nepatenkančios į tradicinę biržinių akcijų ir obligacijų apibrėžtį.
Alternatyvios priemonės aprėpia nekilnojamąjį turtą, rizikos kapitalą,
privatųjį kapitalą, rizikos draudimo fondus, nebiržines įmones, sunkumų patiriančius
vertybinius popierius ir prekes, bet EIIF skirtas tik alternatyvioms
investicijoms, patenkančioms į apibrėžtą ilgalaikio turto klasių kategoriją,
kurios sėkmę lemia investuotojų ilgalaikis įsipareigojimas. Būtina pakeisti investuotojų polinkį investuoti
vien tik siekiant trumpalaikės naudos ar vien tik į turtą, kuriam reikia
trumpalaikių įsipareigojimų. Vienas iš būdų tai padaryti − sumažinti kliūtis
prisiimti labiau ilgalaikius turto įsipareigojimus, kaip antai infrastruktūros
projektai, skiriant ilgalaikį kapitalą. Tokios investicijos, galbūt,
neatsipirks daugelį metų, bet investuojama taip, kad būtų stabili ir
prognozuojama grąža. Tai, pavyzdžiui, būtų infrastruktūros projektai ar veiklos
koncesija. Ilgam laikui investuotas kapitalas naudingas realiajai ekonomikai,
nes įmonėms užtikrinami prognozuojami ir tvarūs finansavimo srautai bei
kuriamos darbo vietos. Siekiant veiksmingai pašalinti visos Europos
EIIF rinkai kylančias kliūtis ir užtikrinti investuotojų pasitikėjimą šiais
fondais, būtina užtikrinti aukščiausią priežiūros konvergenciją ir proporcingą
kontrolę. Todėl bus labai svarbus EVPRI vaidmuo, tiek rengiant išsamius
reguliavimo reikalavimus siekiant užtikrinti konvergenciją ir vienodas sąlygas
rinkoje, tiek išlaikant dabartinę priežiūrą ir kontrolę. Su EVPRI vykdomomis užduotimis susijusios
išlaidos įvertintos kaip išlaidos darbuotojams (1 antraštinė dalis), remiantis
išlaidų klasifikacija EVPRI biudžeto projekte. Komisijos pasiūlyme yra
nuostatų, įpareigojančių EVPRI parengti 4 reguliavimo techninius standartus. Be
to, EVPRI turės tvarkyti visų veiklos leidimus turinčių EIIF centrinį registrą.
EVPRI taip pat turės galimybę parengti šio reglamento taikymo srities gaires.
EVPRI taip pat atliks vaidmenį, susijusį su valstybių narių kompetentingųjų
institucijų glaudžiu bendradarbiavimu ir EIIF priežiūros koordinavimu. Daroma prielaida, kad reglamentas įsigalios
2015 m. pradžioje. Todėl papildomų EVPRI išteklių reikės nuo 2015 m. Papildomų
darbuotojų, kaip manoma, reikės EVPRI techniniams standartams, patarimams ir
registrui rengti; taip pat kitoms nuolatinėms užduotims, susijusioms su EVPRI
vaidmeniu stiprinant bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis ir
priežiūros metodų konvergenciją, vykdyti. Kalbant apie pareigų pobūdį, siekiant
sėkmingai ir laiku parengti naujus techninius standartus reikės, visų pirma,
papildomų politikos, teisės ir poveikio vertinimo pareigūnų. Vertinant poveikį visos darbo dienos
ekvivalentų, kurių reikia techniniams standartams, gairėms ir ataskaitoms
rengti, skaičių remtasi šiomis prielaidomis: ·
vienas politikos pareigūnas gali parengti
vidutiniškai 1,5 techninio standarto per metus. Šiuo tikslu reikia atlikti
paruošiamąjį darbą: ·
rengti dvišalius ir daugiašalius susitikimus su
suinteresuotosiomis šalimis ·
išnagrinėti ir įvertinti variantus ir parengti
konsultacinius dokumentus ·
rengti viešas konsultacijas su suinteresuotosiomis
šalimis ·
suburti ir valdyti nuolatines ekspertų grupes,
sudarytas iš valstybių narių priežiūros institucijų atstovų ·
suburti ir valdyti ad hoc ekspertų grupes,
sudarytas iš rinkos dalyvių ir investuotojų atstovų ·
išanalizuoti atsakymus į per konsultacijas
pateiktus klausimus ·
parengti sąnaudų ir naudos analizę ·
parengti teisinį tekstą Reikės sukurti centrinį registrą (parengti IT
projektą, įvertinti pateiktus konkursinius pasiūlymus, valdyti projektą). Po to
reikės nuolat atlikti šio registro techninę priežiūrą, siekiant užtikrinti jo
tikslumą ir išsamumą. Be to, nuolat reikės dirbti ir kitus darbus,
įskaitant valstybių narių priežiūros institucijų veiklos koordinavimą, darbą
siekiant nustatyti priežiūros praktiką ir skatinti šios praktikos, ginčų
sprendimo ir tarpininkavimo procesų konvergenciją, rinkos stebėsenos ir
vertinimo darbus siekiant nustatyti tendencijas Europos ilgalaikių investicijų
rinkoje bei išsiaiškinti investuotojams kylančią riziką ar sklandaus tokių
fondų bendrosios rinkos veikimo kliūtis. Taigi, nuo 2015 m. reikės 2 papildomų visą
darbo dieną dirbančių pareigūnų. Padaryta prielaida, kad šie papildomi etatai
bus išlaikyti 2016– 2020 m., nes tikėtina, kad standartai bus baigti rengti tik
2016–2017 m., o įgyvendinti juos reikės iki 2020 m.; be to, atliekant
įgyvendinimo darbus, kaip minėta pirmiau, EVPRI padaugės ir nuolatinių
užduočių. Kitos prielaidos: ·
remiantis visos darbo dienos etatų paskirstymu nuo
2015 m., daroma prielaida, kad papildomi 2 visos darbo dienos etatai – tai 2
laikini darbuotojai ·
vidutinis metinis atlyginimas įvairioms darbuotojų
kategorijoms nustatomas remiantis BUDG GD nurodymais ·
atlyginimo svertinis koeficientas Paryžiui yra 1,16 ·
misijų išlaidos per metus sudaro apie 10 000
eurų ·
su samdymu susijusios išlaidos (kelionės,
viešbučiai, medicininis sveikatos patikrinimas, įsikūrimo ir kitos pašalpos,
persikraustymo išlaidos ir pan.) – apie 12 700 eurų ·
6 metų būtino biudžeto padidinimo apskaičiavimo
metodas išsamiau pristatytas toliau esančioje lentelėje. Šis skaičiavimas rodo,
kad iš Bendrijos biudžeto finansuojama 40 proc. išlaidų. Išlaidų rūšys || Skaičiavimas || Suma (tūkstančiais) 2015 || 2016 || … || 2020 1 antraštinė dalis: Darbuotojų išlaidos: 11 atlyginimai ir pašalpos - iš jų laikinųjų darbuotojų - iš jų komandiruotų nacionalinių ekspertų - iš jų sutartininkų 12 Su samdymu susijusios išlaidos 13 Misijų išlaidos Iš viso 1 antraštinė dalis: Darbuotojų išlaidos Iš jų Bendrijos įnašas (40 proc.) Iš jų valstybių narių įnašas (60 proc.) || =2*131*1,16 =2*12.7 =2*10 || 304 25 20 349 140 210 || 304 20 324 130 194 || 304 20 324 130 194 || 304 20 324 130 194 Toliau esančioje lentelėje pateiktas siūlomas
2 laikinų darbuotojų pareigybių steigimo planas: Funkcinė grupė ir kategorija || Pareigybės AD16 || AD15 || AD14 || AD13 || AD12 || AD11 || AD10 || AD9 || AD8 || AD7 || 1 AD6 || 1 AD5 || || AD iš viso || 2 [1] Žr.
hhttp://ec.euopea.eu/internal_market/smact/docs/single-market-act2_en.pdf [2] Žr.
hhttp://ec.euopea.eu/internal_market/finances/financing-growth/long-term/index_en.htm [3] EFAMA investicinių fondų duomenų
suvestinė, 2013 m. kovas [4] Direktyva 2011/61/ES [5] Direktyva 2004/39/EB [6] Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2012/ucits/ucits_consultation_en.pdf [7] OL C , , p. . [8] OL L 174, 2011 7 1, p.1. [9] OL L 201. 2012 7 27. p.1 [10] OL L 145, 2004 4 30, p.1. [11] OL L 345, 2003 12 31, p.64. [12] OL L 149, 2004 4 30, p.1. [13] OL L 331, 2010 12 15, p.84. [14] OL L 281, 1995 11 23, p. 31–50. [15] OL L 8, 2001 1 12, p. 1–22. [16] OL L 177, 2006 6 30, p.1. [17] OL L 335, 2009 12 17, p.1. [18] OL L
302, 2009 11 17, p. 32. [19] OL L 193, 1983 7 18, p. 1. [20] Nuoroda į OL. [21] OL L 345, 2003 12 31, p.64. [22] OL L
149, 2004 4 30, p. 1. [23] VGV – veikla grindžiamas valdymas,
VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas. [24] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies
a ar b punktuose. [25] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį
reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“: http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html [26] Kaip nurodyta Finansinio reglamento
185 straipsnyje. [27] DA – diferencijuotieji asignavimai /
NDA – nediferencijuotieji asignavimai. [28] ELPA – Europos laisvosios prekybos
asociacija. [29] Šalių kandidačių ir, kai taikoma,
Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [30] Techninė ir (arba) administracinė
pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [31] Rezultatai – tai būsimi produktai ir
paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kilometrų kelių ir kt.). [32] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje
„Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“. [33] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos)
įgyvendinimo pradžios metai. [34] Techninė ir (arba) administracinė
pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai
tyrimai. [35] CA – sutartininkas („Contract
Agent“); LA – vietinis darbuotojas
(„Local Agent“); SNE – deleguotasis
nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune
Expert en Délégation“). [36] Neviršijant viršutinės ribos,
nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA
eilučių). [37] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir
24 punktus (2007–2013 m.). [38] Tradiciniai nuosavi ištekliai
(muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš
bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.