AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2004 m. lapkričio mėn. Taryba įgaliojo Komisiją derėtis dėl atskirų pagrindų susitarimų dėl partnerystės ir bendradarbiavimo (PBS) su Tailandu, Indonezija, Singapūru, Filipinais, Malaizija ir Brunėjumi. Derybos su Indonezija pradėtos 2005 m. ir baigtos 2007 m. birželio mėn. Komisija PBS parafavo 2007 m. liepos mėn., Indonezija – 2009 m. liepos mėn. ES ir Indonezija susitarimą pasirašė Džakartoje 2009 m. lapkričio 9 d.

Šis ES ir Indonezijos susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (PBS) buvo pirmas tokio pobūdžio susitarimas tarp ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalių. Šiuo susitarimu atsižvelgiama į vis didesnę svarbą įgaunančius ES ir Indonezijos ryšius ir juo pradedamas naujas dvišalių santykių, pagrįstų tokiais bendrais principais, kaip lygybė, savitarpio pagarba, abipusė nauda, demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, etapas.

Susitarimu stiprinamas politinis, ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas įvairiose politikos srityse, įskaitant prekybą, aplinką, energetiką, mokslą ir technologijas, gerą valdymą, turizmą ir kultūrą, migraciją, kovą su terorizmu, korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Bendradarbiavimas sprendžiant bendrus uždavinius bus toliau stiprinamas tokiuose forumuose, kaip Didysis dvidešimtukas, kur ES ir Indonezijai tenka vis svarbesnis vaidmuo.

PBS suteiks ES galimybę prisiimti didesnę atsakomybę ir daryti didesnę įtaką regione. PBS padės ES įtvirtinti Europos vertybes ir stiprinti konkretų bendradarbiavimą įvairiose bendro intereso srityse. Galiausiai PBS bus laikomas teigiamu kultūrų ir religijų dialogo pavyzdžiu, nes Indonezija yra trečia pagal gyventojų skaičių Azijos šalis ir didžiausia pasaulyje musulmoniška šalis.

PBS sudarymas atitinka ES tikslą sukurti visapusiškus ir vientisus ekonominius ir politinius ES ir ASEAN šalių santykių pagrindus.

Laikydamasi nusistovėjusios Teismo praktikos, Komisija mano, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir į Sąjungos politiką įtraukus BUSP, tokie pagrindų susitarimai kaip PBS su Indonezija visiškai priklauso Sutartimis ES suteiktai kompetencijai. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad tokie susitarimai yra išskirtinai ES sudaromi dvišaliai susitarimai.

Tai, kad Komisija pateikė pasiūlymą dėl Sąjungos bei jos valstybių narių ir Indonezijos susitarimo, yra išskirtinai susiję su tuo, kad šis konkretus susitarimas parengtas pagal Sutartyje nustatytas taisykles, galiojusias iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, ir atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos Sąjunga turi pagal Sutartį.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad į Baigiamąjį aktą įtraukta toliau pateikta vienašalė Europos bendrijos deklaracija:

„Susitarimo nuostatos, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties III dalies IV antraštinė dalis, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir Airijai, kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, o ne kaip Europos bendrijos daliai, tol, kol Jungtinė Karalystė arba Airija (pagal aplinkybes) praneša Indonezijos Respublikai, kad susitarimo nuostatos joms yra privalomos kaip Europos bendrijos daliai pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų sutarčių pridedamą protokolą dėl Danijos pozicijos.“

Kadangi pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo sudaryti PBS su Indonezija nėra pagrįstas jokiu SESV III dalies V antraštinės dalies teisiniu pagrindu, Komisija mano, kad vienašalė deklaracija neteko pagrindo. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad priimdamos Tarybos sprendimą dėl PBS sudarymo, Taryba ir Komisija turėtų pateikti šią bendrą deklaraciją:

„Taryba ir Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimas sudaryti PBS su Indonezija priimamas laikantis SESV 207 ir 209 straipsnio nuostatų, o ne SESV III dalies V antraštinės dalies nuostatų. Todėl vienašalė Europos bendrijos deklaracija, priimta pasirašant Baigiamąjį aktą, neteko pagrindo.“

2013/0120 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 ir 209 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)       atsižvelgiant į 2009 m. lapkričio 5 d. Tarybos sprendimą[1], Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo pasirašytas 2009 m. lapkričio 5 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)       Susitarimas turėtų būti patvirtintas Europos Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas arba jo atstovas pirmininkauja Susitarimo 41 straipsnyje nurodytam Jungtiniam komitetui.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, turintį teisę Europos Sąjungos vardu pateikti susitarimo 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

EUROPOS BENDRIJOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR INDONEZIJOS RESPUBLIKOS PAGRINDŲ SUSITARIMAS DĖL VISAPUSĖS PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO

EUROPOS BENDRIJA

(toliau – Bendrija) ir

AIRIJA,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,  

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

VENGRIJA,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės,

ir

INDONEZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ,

toliau kartu vadinamos Šalimis,

ATSIŽVELGDAMOS į tradicinius Indonezijos Respublikos ir Bendrijos draugystės ryšius ir glaudžius istorinius, politinius bei ekonominius jas vienijančius santykius,

KADANGI Šalys ypač daug dėmesio skiria savo tarpusavio santykių visapusiškam pobūdžiui,

PATVIRTINDAMOS, kad Šalys įsipareigoja gerbti Jungtinių Tautų chartijoje įtvirtintus principus,

PATVIRTINDAMOS savo įsipareigojimą gerbti, skatinti ir saugoti demokratinius principus ir pagrindines žmogaus teises, teisinę valstybę, taiką ir tarptautinį teisingumą, kaip nustatyta, be kita ko, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Romos statute ir kituose svarbiuose tarptautiniuose abiejų Šalių taikomuose žmogaus teisių dokumentuose,

PATVIRTINDAMOS pagarbą Indonezijos Respublikos suverenumui, teritoriniam vientisumui ir nacionalinei vienybei,

PATVIRTINDAMOS įsipareigojimą laikytis teisinės valstybės ir gero valdymo principų, taip pat norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi principą bei aplinkos apsaugos reikalavimus,

PATVIRTINDAMOS, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti, o pripažinus juos kaltais − turėtų būti tinkamai nubausti ir kad jų veiksmingą teisinį persekiojimą reikėtų užtikrinti imantis priemonių nacionaliniu lygmeniu ir stiprinant pasaulinį bendradarbiavimą,

IŠREIKŠDAMOS savo įsipareigojimą kovoti su visomis tarptautinio organizuoto nusikalstamumo formomis ir terorizmu laikantis tarptautinės teisės nuostatų, įskaitant žmogaus teisių apsaugos teisę, humanitarinius principus dėl migracijos ir pabėgėlių bei tarptautinės humanitarinės teisės ir pradėti veiksmingą bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu bei imtis priemonių nusikalstamumui šalinti,

KADANGI Šalys pripažįsta, kad tinkamų tarptautinių konvencijų ir kitų atitinkamų JTST rezoliucijų priėmimas, įskaitant JTST rezoliuciją 1540, yra būtina prielaida visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimui kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu vykdyti,

PRIPAŽINDAMOS būtinybę stiprinti nusiginklavimo procesą bei ginklų neplatinimo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, be kita ko, siekiant pašalinti masinio naikinimo ginklų keliamą pavojų,

PRIPAŽINDAMOS 1980 m. kovo 7 d. Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro bei Tailando (Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) narių) bendradarbiavimo susitarimo ir vėlesnių prisijungimo protokolų svarbą,

PRIPAŽINDAMOS esamų šalių santykių stiprinimo svarbą jų bendradarbiavimo stiprinimui ir bendrą norą sutvirtinti, pagilinti ir įvairinti tarpusavio santykius bendro intereso srityse, laikantis lygybės, nediskriminavimo, natūralios gamtinės aplinkos saugojimo ir abipusės naudos principų,

PATVIRTINDAMOS savo norą stiprinti Bendrijos ir Indonezijos Respublikos bendradarbiavimą, pagrįstą bendromis vertybėmis ir abipuse nauda, atsižvelgiant į vykdomą regioninę veiklą,

PAGAL atitinkamus savo įstatymus ir kitus teisės aktus,

SUSITARĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS

1 STRAIPSNIS

Bendrieji principai

1.           Pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, nustatytoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose svarbiuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, taikomuose abiems Šalims, grindžiama abiejų Šalių vidaus bei tarptautinė politika ir yra esminis šio susitarimo elementas.

2.           Šalys puoselėja Jungtinių Tautų chartijoje išdėstytas bendras vertybes.

3.           Šalys patvirtina įsipareigojimą skatinti tvarų vystymąsi, bendradarbiauti ir spręsti klimato kaitos problemą bei prisidėti prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų siekimo.

4.           Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojimą laikytis 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo ir susitaria stiprinti bendradarbiavimą siekdamos geresnių vystymosi rezultatų.

5.           Šalys dar kartą patvirtina, kad jos laikosi gero valdymo, teisinės valstybės, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą, ir kovos su korupcija principų.

6.           Šio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimas grindžiamas lygybės ir abipusės naudos principais.

2 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimo tikslai

Siekdamos stiprinti dvišalę partnerystę, Šalys įsipareigoja plėtoti išsamų dialogą ir skatinti tolesnį bendradarbiavimą visuose bendro intereso sektoriuose. Jos visų pirma stengiasi:

a)           pradėti dvišalį bendradarbiavimą visuose svarbiuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose;

b)           siekdamos abipusės naudos plėtoti prekybą ir investicijas tarp Šalių;

c)           pradėti bendradarbiauti visose kitose bendro intereso prekybos ir investicijų srityse, siekiant palengvinti prekybos ir investicijų srautus bei užkirsti kelią ir pašalinti kliūtis prekybai ir investicijoms, įskaitant esamas ir būsimas regionines EB−ASEAN iniciatyvas;

d)           pradėti bendradarbiauti kitose bendro intereso srityse, ypač turizmo, finansinių paslaugų; mokesčių ir muitų; makroekonominės politikos; pramonės politikos ir MVĮ, informacinės visuomenės, mokslo ir technologijų; energetikos; transporto ir transporto saugos; švietimo ir kultūros; žmogaus teisių; aplinkos ir gamtos išteklių, įskaitant jūrų aplinką; miškininkystės; žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse; bendradarbiauti jūrų ir žuvininkystės sektoriuose; sveikatos priežiūros; maisto saugos; gyvūnų sveikatos; statistikos; asmens duomenų apsaugos srityse; bendradarbiauti valstybės ir viešojo administravimo modernizavimo srityje ir intelektinės nuosavybės teisių srityje;

e)           pradėti bendradarbiauti migracijos klausimais, įskaitant legalią ir nelegalią migraciją, nelegalų žmonių vežimą ir prekybą žmonėmis;

f)            pradėti bendradarbiauti žmogaus teisių ir teisės reikalų srityje;

g)           pradėti bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu;

h)           pradėti bendradarbiauti kovojant su terorizmu ir tarptautiniu nusikalstamumu, pvz., neteisėtų narkotikų ir jų prekursorių gamyba bei prekyba ir pinigų plovimu;

i)            stiprinti esamą ir skatinti galimą abiejų Šalių bendradarbiavimą atitinkamose subregioninėse ir regioninėse bendradarbiavimo programose;

j)            gerinti abiejų Šalių įvaizdį viena kitos regionuose;

k)           skatinti žmonių tarpusavio supratimą pasitelkiant įvairių nevyriausybinių subjektų, įskaitant specialistų grupes, akademinę bendruomenę, pilietinę visuomenę ir žiniasklaidą, bendradarbiavimą organizuojant seminarus, konferencijas, jaunimo mainų programas ir vykdant kitą veiklą.

3 STRAIPSNIS

Kova su masinio naikinimo ginklų platinimu

1.           Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams veikėjams kelia vieną iš rimčiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui.

2.           Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu visapusiškai laikydamosi savo prisiimtų įsipareigojimų pagal nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutartis ir (arba) konvencijas bei kitus daugiašalius tarptautiniu lygmeniu priimtus susitarimus pagal Jungtinių Tautų chartiją ir įgyvendindamos juos nacionaliniu lygmeniu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis šio susitarimo elementas.

3.           Šalys susitaria toliau bendradarbiauti ir imtis priemonių siekdamos stiprinti tarptautinių nusiginklavimo ir kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu dokumentų, taikomų abiejose Šalyse, įgyvendinimą, be kitų priemonių, keisdamosi informacija, žiniomis ir patirtimi.

4.           Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu ir siekti atitinkamai pasirašyti, ratifikuoti ar prisijungti ir visapusiškai įgyvendinti visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus.

5.           Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos sukurti veiksmingą šalies eksporto kontrolės sistemą, padedančią užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui, kontroliuoti susijusių prekių eksportą ir tranzitą, įskaitant masinio naikinimo ginklų dvejopo panaudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir užtikrindamos veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus.

6.           Šalys susitaria nuolat palaikyti politinį dialogą, kuriuo papildomos ir įtvirtinamos šios nuostatos. Šis dialogas gali būti palaikomas regioniniu lygmeniu.

4 STRAIPSNIS

Teisinis bendradarbiavimas

1.           Šalys bendradarbiauja spręsdamos klausimus, susijusius su jų teisinių sistemų, įstatymų ir teisinių institucijų tobulinimu, įskaitant jų veiksmingumą, visų pirma keisdamosi nuomonėmis ir žiniomis bei stiprindamos pajėgumus. Neviršydamos savo įgaliojimų ir kompetencijos, Šalys siekia plėtoti savitarpio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, įskaitant ekstradiciją.

2.           Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti, o tie, kurie jais kaltinami, turėtų stoti prieš teismą ir įrodžius jų kaltę būti tinkamai nubausti.

3.           Šalys susitaria bendradarbiauti vykdydamos Prezidento dekretą dėl nacionalinio veiksmų plano žmogaus teisių srityje 2004−2009 m., įskaitant pasirengimą ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, pvz., Konvenciją dėl genocido nusikaltimų prevencijos ir bausmių už juos ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą.

4.           Šalys sutaria, kad šiuo klausimu būtų naudingas tarpusavio dialogas.

5 STRAIPSNIS           Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje

1.           Šalys, dar kartą patvirtindamos kovos su terorizmu svarbą ir laikydamosi taikytinų tarptautinių konvencijų, įskaitant žmogaus teisių dokumentus ir tarptautinę humanitarinę teisę, bei atitinkamų nacionalinių įstatymų ir teisės aktų bei atsižvelgdamos į 2006 m. rugsėjo 8 d. JTGA rezoliucijoje Nr. 60/288 išdėstytą JT pasaulinės kovos su terorizmu strategiją ir 2003 m. sausio 28 d. Bendrąją ES ir ASEAN deklaraciją dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, susitaria bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ir neleisti jų įgyvendinti.

2.           Remdamosi JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1373 ir kitomis atitinkamomis JT rezoliucijomis, tarptautinėmis konvencijomis ir dokumentais, taikomais abiem Šalims, Šalys bendradarbiauja kovodamos su terorizmu, be kita ko:

– pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę keisdamosi informacija apie teroristų grupes ir jų paramos tinklus;

– keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir metodus, įskaitant techninių sričių ir mokymo priemones, ir keisdamosi patirtimi terorizmo prevencijos srityje;

– bendradarbiaudamos teisėsaugos srityje, stiprindamos teisinę sistemą ir spręsdamos problemas, susijusias su terorizmo plitimui palankiomis sąlygomis;

– bendradarbiaudamos stiprinant sienų apsaugą bei valdymą, stiprindamos pajėgumus kuriant tinklus, mokymo metodus ir švietimo programas, rengiant aukštų pareigūnų, mokslininkų, analitikų ir vietos specialistų vizitus bei organizuojant seminarus ir konferencijas.        

II ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS REGIONINĖSE IR TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE 6 STRAIPSNIS

Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir keistis nuomonėmis regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose, pvz., Jungtinėse Tautose, ASEAN−ES dialoge, ASEAN regioniniame forume (ARF) bei Azijos ir Europos susitikime (ASEM), Jungtinių Tautų konferencijoje dėl prekybos ir vystymosi (UNCTAD) ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).

III ANTRAŠTINĖ DALIS DVIŠALIS IR REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS 7 STRAIPSNIS

1.           Vykstant dialogui ir bendradarbiavimui pagal šį susitarimą, abi Šalys, skirdamos deramą dėmesį dvišalio bendradarbiavimo klausimams, susitaria, kad kiekviename sektoriuje vykdys susijusią veiklą dvišaliu ar regioniniu lygmeniu arba derindamos abiejų šių lygmenų veiklą. Pasirinkdamos tinkamą veiklos lygmenį Šalys stengiasi kiek įmanoma didinti poveikį visoms suinteresuotosioms šalims ir stiprinti jų dalyvavimą, kartu kuo geriausiai išnaudodamos turimus išteklius, atsižvelgdamos į politines ir institucines įgyvendinimo galimybes ir tam tikrais atvejais užtikrindamos nuoseklumą su kita veikla, kurioje dalyvauja Bendrija ir ASEAN partneriai.

2.           Šalys gali tam tikrais atvejais nuspręsti teikti finansinę paramą bendradarbiavimo veiklai srityse, kurioms taikomas susitarimas, arba su juo susijusiose srityse, laikydamosi savo atitinkamų finansinių procedūrų ir atsižvelgdamos į išteklius. Šis bendradarbiavimas gali visų pirma apimti mokymo sistemų, praktinių seminarų ir seminarų organizavimą, ekspertų mainus, studijas ir kitą Šalių sutartą veiklą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMAS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ KLAUSIMAIS 8 STRAIPSNIS Bendrieji principai

1.           Šalys užmezga dialogą dvišalės ir daugiašalės prekybos ir su prekyba susijusiais klausimais, kad sustiprintų dvišalius prekybos santykius ir plėtotų daugiašalės prekybos sistemą.

2.           Siekdamos abipusės naudos, Šalys įsipareigoja kuo labiau plėtoti ir įvairinti tarpusavio prekybinius mainus. Jos įsipareigoja užtikrinti geresnes patekimo į rinką sąlygas šalindamos prekybos kliūtis, pirmiausia laiku panaikindamos netarifines kliūtis ir imdamosi priemonių skaidrumui didinti, atsižvelgdamos į šioje srityje tarptautinių organizacijų atliktą darbą.

3.           Pripažindamos, kad prekyba yra būtina vystymuisi ir kad, kaip rodo patirtis, prekybos lengvatų sistemos pavidalu teikiama pagalba yra naudinga besivystančioms šalims, Šalys deda pastangas, kad sustiprintų savo konsultacijas dėl tokios pagalbos visiškai laikantis PPO teisės aktų.

4.           Šalys praneša viena kitai apie prekybos politikos ir su prekyba susijusios politikos, pavyzdžiui, žemės ūkio, maisto saugos, gyvūnų sveikatos, vartotojų politikos, pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymo politikos, pokyčius.

5.           Šalys skatina dialogą ir bendradarbiavimą siekdamos plėtoti santykius prekybos ir investicijų srityse, taip pat stiprina techninius pajėgumus, siekdamos spręsti 9−16 straipsniuose nurodytų sričių problemas.

9 STRAIPSNIS           Sanitarijos ir fitosanitarijos klausimai

Šalys keičiasi informacija, susijusia su teisės aktais, sertifikavimu ir kontrolės bei priežiūros procedūromis pagal PPO sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SFP), Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją, Tarptautinio epizootijų biuro veiklą ir pagal Maisto kodekso komisiją ir aptaria šią informaciją.

10 STRAIPSNIS Techninės prekybos kliūtys

Šalys skatina naudojimąsi tarptautiniais standartais ir bendradarbiauja bei keičiasi informacija apie standartus, atitikties vertinimo procedūras ir techninius reglamentus, ypač pagal PPO susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TPK).          

11 STRAIPSNIS Intelektinės nuosavybės teisių apsauga

Šalys bendradarbiauja stiprindamos intelektinės nuosavybės apsaugą ir jos užtikrinimą, remdamosi geriausia patirtimi ir didindamos su tuo susijusių žinių sklaidą. Šis bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi informacija ir patirtimi tokiose srityse kaip intelektinės nuosavybės teisių praktika, skatinimas, sklaida, supaprastinimas, valdymas, derinimas, apsauga ir veiksmingas intelektinės nuosavybės teisių taikymas, šių teisių pažeidimų prevencija, kova su klastojimu ir piratavimu.

12 STRAIPSNIS Prekybos lengvinimas

Šalys dalijasi patirtimi ir nagrinėja galimybes supaprastinti importo, eksporto ir kitas muitinės procedūras, padidinti prekybos reglamentavimo skaidrumą ir plėtoti muitinių bendradarbiavimą, įskaitant tarpusavio administracinės pagalbos mechanizmus, taip pat siekti suderinti nuomones ir bendrus veiksmus įgyvendinant tarptautines iniciatyvas. Ypatingą dėmesį Šalys skiria tarptautinės prekybos, įskaitant transporto paslaugas, saugumui didinti ir užtikrinti darnų požiūrį į prekybos lengvinimą ir kovą su sukčiavimu bei pažeidimais.

13 STRAIPSNIS Muitinių bendradarbiavimas

Neatmesdamos galimybės bendradarbiauti kitais šiame susitarime numatytais būdais, Šalys patvirtina, kad yra suinteresuotos apsvarstyti galimybę ateityje sudaryti protokolą dėl muitinių bendradarbiavimo, įskaitant tarpusavio pagalbą, laikantis šiame susitarime nustatytos institucinės struktūros.

14 STRAIPSNIS Investicijos

Šalys skatina didesnius investicijų srautus plėtodamos tarpusavio investicijoms palankią ir stabilią aplinką remdamosi nuolatiniu dialogu, kuriuo siekiama padidinti supratimą ir bendradarbiavimą investicijų klausimais, nagrinėti administracinius mechanizmus, kuriais lengvinami investicijų srautai, ir skatinti stabilias, skaidrias, atviras ir nediskriminuojančias investuotojams taikomas taisykles.

15 STRAIPSNIS Konkurencijos politika

Šalys skatina veiksmingą konkurencijos taisyklių nustatymą ir taikymą, taip pat informacijos sklaidą, kad kitos Šalies rinkose veikiančioms įmonėms būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir teisinis tikrumas.

16 STRAIPSNIS Paslaugos

Šalys užmezga nuolatinį dialogą, kuriuo visų pirma būtų siekiama keistis informacija apie atitinkamas Šalių reglamentavimo sistemas, skatinti patekimą į viena kitos rinkas, galimybę naudotis kapitalo ištekliais ir technologijomis, paslaugų teikimą tarp abiejų regionų ir trečiųjų šalių rinkose.

V ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRADARBIAVIMAS KITUOSE SEKTORIUOSE 17 STRAIPSNIS Turizmas

1.           Remdamosi Pasaulio turizmo organizacijos Pasauliniu turizmo etikos kodeksu ir tvarumo principais, kurie yra vietinės programos „Darbotvarkė 21“ pagrindas, Šalys gali bendradarbiauti siekdamos gerinti keitimąsi informacija ir nustatyti geriausią patirtį, kad užtikrintų darnią ir tvarią turizmo plėtrą.

2.           Šalys gali plėtoti bendradarbiavimą siekdamos išsaugoti gamtinio ir kultūrinio paveldo potencialą ir jį kuo geriau išnaudoti, mažinti neigiamą turizmo poveikį ir didinti teigiamą turizmo verslo poveikį tvariam vietos bendruomenės vystymuisi, be kita ko, plėtoti ekologinį turizmą, atsižvelgiant į vietos bendruomenių išsaugojimą bei interesus ir tobulinti mokymą turizmo sektoriuje.

18 STRAIPSNIS Finansinės paslaugos

Šalys susitaria, atsižvelgdamos į savo poreikius ir pagal atitinkamas programas bei teisės aktus, skatinti bendradarbiavimą finansinių paslaugų srityje.

19 STRAIPSNIS Ekonominės politikos dialogas

1.           Šalys susitaria bendradarbiauti skatindamos keistis ir dalytis informacija apie atitinkamas ekonomines tendencijas ir patirtimi politikos, įskaitant ekonomikos politiką, srityse, atsižvelgiant į regioninį ekonominį bendradarbiavimą ir integraciją.

2.           Šalys stengiasi sustiprinti jų institucijų dialogą ekonominiais klausimais, kurie Šalių susitarimu gali apimti tokias sritis kaip pinigų politika, fiskalinė politika (įskaitant mokesčius), viešieji finansai, makroekonominis stabilizavimas ir užsienio skola.

3.           Šalys pripažįsta, kad svarbu didinti skaidrumą ir tobulinti keitimąsi informacija, siekiant lengvinti mokesčių vengimo ar jų slėpimo prevencijos priemonių įgyvendinimą laikantis atitinkamų teisinių sistemų. Jos susitaria gerinti bendradarbiavimą šioje srityje.

20 STRAIPSNIS Pramonės politika ir MVĮ bendradarbiavimas

1.           Atsižvelgdamos į savo atitinkamą ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusį bendradarbiavimą visose tam tinkamose srityse, siekdamos stiprinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą, be kita ko, šiais būdais:

– keisdamosi informacija ir patirtimi, kaip sukurti pagrindines MVĮ konkurencingumo stiprinimo sąlygas;

– skatindamos ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavio ryšius, bendras investicijas ir bendrų įmonių bei informacijos tinklų kūrimą pirmiausia pasinaudojant galiojančiomis Bendrijos horizontaliomis programomis, skatinant partnerius perduoti programinę ir techninę įrangą;

– gerindamos galimybes gauti finansavimą ir lengvindamos patekimą į rinką, teikdamos informaciją ir skatindamos inovacijas, keisdamosi gerąja patirtimi finansavimo galimybių srityje, ypač mikroįmonių ir mažųjų įmonių atžvilgiu;

– abipusiu susitarimu vykdydamos bendrus mokslinių tyrimų projektus pasirinktose pramonės srityse ir bendradarbiaudamos standartų ir atitikties vertinimo procedūrų bei techninių reglamentų, dėl kurių bendrai sutarta, srityje.

2.           Šalys lengvina ir remia abiejų Šalių privačių sektorių nustatytus atitinkamus veiksmus.

21 STRAIPSNIS Informacinė visuomenė

Pripažindamos, kad informacijos ir ryšių technologijos yra pagrindinės šiuolaikinio pasaulio sudedamosios dalys, gyvybiškai svarbios ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys stengiasi bendradarbiauti ir, be kita ko, labiausiai siekia:

a)           palengvinti platų dialogą dėl įvairių informacinės visuomenės aspektų, visų pirma elektroninių ryšių politikos ir reglamentavimo, įskaitant universaliąsias paslaugas, licencijavimą ir bendrus leidimus, privatumo bei asmens duomenų apsaugą ir reguliavimo institucijos nepriklausomumą bei veiksmingumą;

b)           Bendrijos, Indonezijos ir Pietryčių Azijos tinklų ir paslaugų sujungimo ir sąveikumo;

c)           naujų informacinių ir ryšių technologijų standartizavimo ir sklaidos;

d)           skatinti Bendrijos ir Indonezijos bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus informacinių ir ryšių technologijų srityje;

e)           vykdyti jungtinius mokslinių tyrimų projektus informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje;

f)            bendradarbiauti IRT srities saugumo klausimais ir (arba) aspektais.

22 STRAIPSNIS Mokslas ir technologijos

1.           Atsižvelgdamos į atitinkamą savo politiką, Šalys susitaria bendradarbiauti bendro intereso mokslo ir technologijų srityse, pvz., energetikos, transporto, aplinkos, gamtos išteklių ir sveikatos priežiūros srityse.

2.           Bendradarbiaujant siekiama šių tikslų:

a)           skatinti keistis informacija ir praktinėmis mokslo ir technologijų žiniomis, ypač politikos krypčių ir programų įgyvendinimo srityje;

b)           skatinti tvirtus Šalių mokslo bendruomenių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų ir pramonės ryšius;

c)           skatinti mokymą žmogiškųjų išteklių srityje;

d)           skatinti kitas bendrai sutarto bendradarbiavimo formas.

3.           Bendradarbiavimas plėtojamas pasitelkiant bendrus mokslinių tyrimų projektus ir mokslininkų mainus, susitikimus ir mokslininkų mokymą naudojantis tarptautinėmis judumo programomis, numatant didžiausią įmanomą mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą.

4.           Šalys skatina atitinkamas aukštojo mokslo įstaigas, mokslinių tyrimų centrus ir gamybinius sektorius, ypač MVĮ, dalyvauti plėtojant šį bendradarbiavimą.

23 STRAIPSNIS Energetika

Šalys siekia stiprinti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje. Todėl Šalys susitaria skatinti abipusiai naudingus ryšius, siekdamos:

a)           įvairinti energijos tiekimą, siekiant didinti tiekimo saugumą, plėtoti naujus ir atsinaujinančios energijos išteklius ir bendradarbiauti vykdant visą energetikos sektoriaus veiklą, nuo energijos gamybos iki pardavimo;

b)           racionaliai naudoti energiją, prie to prisidedant pasiūlos ir paklausos srities subjektams, ir stiprinti bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita, įskaitant Kioto protokole numatytą švaraus vystymosi mechanizmą;

c)           skatinti technologijų, kuriomis siekiama tvariai gaminti ir efektyviai vartoti energiją, perdavimą;

d)           nagrinėti galimybės naudotis energija prieinama kaina ir tvaraus vystymosi sąsajas.

24 STRAIPSNIS Transportas

1.           Šalys siekia bendradarbiauti visose atitinkamose transporto politikos srityse, kad pagerintų prekių ir keleivių judėjimą, skatintų saugą, gerintų laivybos ir aviacijos saugą bei saugumą, žmogiškųjų išteklių plėtrą, aplinkos apsaugą ir padidintų savo transporto sistemų efektyvumą.

2.           Bendradarbiaudamos šioje srityje šalys, be kita ko, siekia:

a)           skatinti keitimąsi informacija apie atitinkamą savo transporto politiką ir praktiką, ypač apie miesto, kaimo, vidaus vandenų ir jūrų transportą, įskaitant daugiarūšio transporto tinklų sujungimą ir sąveikumą, taip pat kelių, geležinkelių, uostų ir oro uostų valdymą;

b)           naudotis Europos visuotine palydovų navigacijos sistema (Galileo), ypatingą dėmesį skirdamos bendro intereso klausimams;

c)           palaikyti dialogą oro transporto paslaugų srityje, siekdamos toliau plėtoti dvišalius santykius bendro intereso srityse; iš dalies pakeisti tam tikras esamų dvišalių Indonezijos ir kiekvienos valstybės narės oro susisiekimo paslaugų susitarimų dalis, kad šie susitarimai būtų suderinti su atitinkamais Šalių įstatymais ir teisės aktais, ir ištirti galimybes Šalims toliau plėtoti bendradarbiavimą oro transporto srityje;

d)           plėtoti dialogą jūrų transporto paslaugų srityje, kuriuo skatinamas neribojamas tarptautinės jūrų transporto paslaugų rinkos ir tarptautinės prekybos prieinamumas komerciniais pagrindais, nenustatomos sąlygos dėl krovinių dalinimo, nustatomas nacionalinis režimas ir didžiausio palankumo statusas laivams, kuriuos eksploatuoja kitos Šalies piliečiai ar bendrovės, ir spręsti klausimus, susijusius su transporto paslaugų „nuo durų iki durų“ teikimu;

e)           įgyvendinti saugumo, saugos ir taršos prevencijos standartus ir teisės aktus, pirmiausia jūrų ir oro transporto srityje, pagal atitinkamas tarptautines konvencijas.

25 STRAIPSNIS Švietimas ir kultūra

1.           Siekdamos didinti tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo kultūromis, Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje, tinkamai atsižvelgdamos į jų įvairovę.

2.           Šalys taip pat siekia imtis atitinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir vykdyti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse, įskaitant bendrą kultūros renginių organizavimą. Todėl Šalys taip pat susitaria toliau remti Azijos ir Europos fondo veiklą.

3.           Šalys susitaria konsultuotis ir bendradarbiauti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pvz., UNESCO, ir keistis nuomonėmis apie kultūrų įvairovę, įskaitant laimėjimus, tokius kaip UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ratifikavimą ir įgyvendinimą.

4.           Be to, Šalys skiria ypatingą dėmesį priemonėms, kuriomis siekiama, kad atitinkamos jų specializuotos agentūros užmegztų ryšius, ir kurios skirtos skatinti informacijos, leidinių, praktinių žinių, studentų, ekspertų ir techninių išteklių mainus, skatinti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimą švietime, naudojantis Bendrijos programų Pietryčių Azijoje siūlomomis švietimo ir kultūros srities priemonėmis bei abiejų Šalių šioje srityje įgyta patirtimi. Abi Šalys susitaria skatinti Erasmus Mundus programos įgyvendinimą.

26 STRAIPSNIS Žmogaus teisės

1.           Šalys susitaria bendradarbiauti žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje.

2.           Bendradarbiavimas gali apimti, be kita ko:

a)           paramą Indonezijos nacionalinio veiksmų plano žmogaus teisių srityje įgyvendinimui;

b)           žmogaus teisių skatinimą ir švietimą žmogaus teisių klausimais;

c)           žmogaus teisių srityje veikiančių institucijų stiprinimą.

3.           Šalys susitaria, kad šiuo klausimu būtų naudingas tarpusavio dialogas.

27 STRAIPSNIS Aplinka ir gamtos ištekliai

1.           Šalys sutaria, kad reikia saugoti bei tvariai valdyti gamtos išteklius ir biologinę įvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.

2.           Vykdydamos bet kokią veiklą pagal šį susitarimą, Šalys atsižvelgia į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl tvaraus vystymosi rezultatus ir į abiejų Šalių taikomų atitinkamų daugiašalių aplinkosaugos susitarimų įgyvendinimą.

3.           Šalys turėtų stengtis tęsti bendradarbiavimą pagal regionines aplinkosaugos programas, pirmiausia:

a)           skatinti ekologinį sąmoningumą ir stiprinti teisėsaugos pajėgumus;

b)           stiprinti pajėgumus klimato kaitos ir energijos vartojimo veiksmingumo srityje, sutelkiant dėmesį į mokslinius tyrimus ir vystymąsi, klimato kaitos ir šiltnamio efekto stebėseną ir tyrimus, mažinti neigiamą poveikį ir rengti prisitaikymo programas;

c)           stiprinti pajėgumus siekiant dalyvauti sudarant ir įgyvendinant daugiašalius aplinkosaugos susitarimus, įskaitant susitarimus dėl biologinės įvairovės, biologinės saugos ir nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES);

d)           skatinti aplinkai nekenksmingas technologijas, produktus ir paslaugas, įskaitant aplinkosaugos valdymo sistemų ir aplinkosauginio ženklinimo pajėgumų stiprinimą;

e)           užkirsti kelią nelegaliam pavojingų cheminių medžiagų, pavojingų atliekų ir kitokių atliekų vežimui iš vienos valstybės į kitą;

f)            kontroliuoti pakrančių ir jūros aplinką, apsaugą, taršą ir degradaciją;

g)           užtikrinti vietos subjektų dalyvavimą aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi veikloje;

h)           tvarkyti dirvožemį ir žemę;

i)            imtis priemonių kovoti su valstybių sienas peržengiančiu smogu.

4.         Šalys skatina viena kitos dalyvavimą šios srities savo programose jose numatytomis konkrečiomis sąlygomis.

28 STRAIPSNIS Miškininkystė

1.           Šalys susitaria, kad siekiant dabartinės ir būsimų kartų gerovės reikia saugoti bei tvariai valdyti miškų išteklius ir biologinę įvairovę.

2.           Šalys siekia toliau bendradarbiauti ir tobulinti miško ir žemės plotų gaisrų valdymą, kovoti su nelegalia medienos ruoša ir su ja susijusia prekyba, gerinti miškų valdymą ir skatinti tvarią miškotvarką.

3.           Šalys plėtoja bendradarbiavimo programas, be kita ko, susijusias su:

a)           bendradarbiavimu atitinkamuose tarptautiniuose, regioniniuose ir dvišaliuose forumuose, skirtuose skatinti teisinių priemonių, susijusių su nelegalia medienos ruoša ir su ja susijusia prekyba, kūrimą;

b)           pajėgumų stiprinimu, moksliniais tyrimais ir plėtra;

c)           parama tvaraus miškų sektoriaus plėtrai;

d)           miškų sertifikavimo sistemos plėtojimu.

29 STRAIPSNIS Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Bendradarbiavimo sritys, kurias galima plėsti, yra šios:

a)           žemės ūkio politika ir bendra tarptautinė žemės ūkio padėtis;

b)           galimybės pašalinti prekybos žemės ūkio kultūromis, gyvuliais ir jų produktais kliūtis;

c)           plėtros kaimo vietovėse politika;

d)           žemės ūkio kultūroms ir gyvuliams skirtos kokybės strategijos ir saugomos geografinės nuorodos;

e)           rinkos plėtra ir tarptautinių prekybinių santykių skatinimas;

f)            tvarus žemės ūkis.

30 STRAIPSNIS Jūros aplinka ir žuvininkystė

Šalys skatina dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą jūrų aplinkos ir žuvininkystės srityje, pirmiausia skatindamos tvariai ir atsakingai plėtoti ir valdyti jūrų aplinką ir žuvininkystę. Toks bendradarbiavimas gali apimti:

a)           keitimąsi informacija,

b)           paramą tvariai ir atsakingai ilgalaikei jūrų aplinkos ir žuvininkystės politikai, įskaitant pakrančių ir jūros išteklių apsaugą ir valdymą;

c)           nelegalios, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevenciją, kovos su tokiais reiškiniais priemones;

d)           rinkos plėtrą ir pajėgumų stiprinimą.

31 STRAIPSNIS Sveikata

1.           Šalys susitaria bendradarbiauti bendro intereso sveikatos sektoriaus srityse, siekdamos stiprinti veiklą mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros sistemos valdymo, mitybos, vaistų, profilaktinės medicinos, pagrindinių užkrečiamųjų ligų, pvz., paukščių gripas ir pandeminis gripas, ŽIV ir (arba) AIDS, SŪRS, ir neužkrečiamųjų ligų, pvz., vėžio, širdies ligų, eismo įvykių traumų ir kitų pavojų sveikatai, įskaitant priklausomybę nuo narkotikų, srityse.

2.           Bendradarbiaujama daugiausia šiais būdais:

a)           keičiantis informacija ir patirtimi pirmiau minėtose srityse;

b)           rengiant programas, susijusias su epidemiologija, decentralizacija, sveikatos priežiūros finansavimu, galių suteikimu bendruomenėms ir sveikatos paslaugų administravimu;

c)           stiprinant pajėgumus įgyvendinant techninės pagalbos ir profesinio mokymo plėtros programas;

d)           rengiant sveikatos paslaugų gerinimo programas ir remiant susijusią veiklą, įskaitant, be kita ko, kūdikių bei motinų mirtingumo mažinimą.

32 STRAIPSNIS Statistika

Remdamosi Bendrijos ir ASEAN esamo bendradarbiavimo veikla statistikos srityje, Šalys susitaria skatinti statistikos metodų ir praktikos derinimą, įskaitant statistinių duomenų rinkimą ir sklaidą, kad abiem priimtinomis sąlygomis galėtų naudotis prekybos prekėmis ir paslaugomis, taip pat bet kurių kitų šiame susitarime numatytų sričių, kurių duomenis įmanoma statistiškai apdoroti, pvz., rinkti, analizuoti ir skleisti, statistiniais duomenimis.

33 STRAIPSNIS Asmens duomenų apsauga

1.           Šalys susitaria imtis veiksmų šioje srityje ir siekti bendro tikslo tobulinti asmens duomenų apsaugą, atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką, išdėstytą, pvz., Jungtinių Tautų kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gairėse (1990 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija 45/95).

2.           Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje, be kita ko, gali apimti techninę pagalbą keičiantis informacija ir žiniomis, atsižvelgiant į Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus.

34 STRAIPSNIS Migracija

1.           Šalys dar kartą patvirtina, kad svarbu vienyti jėgas siekiant valdyti migracijos srautus tarp jų teritorijų, ir siekdamos stiprinti bendradarbiavimą pradeda platų dialogą visais su migracija susijusiais klausimais, įskaitant nelegalią migraciją, nelegalų žmonių vežimą ir prekybą žmonėmis, ir asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, apsaugos klausimą. Migracijos klausimus reikėtų įtraukti į abiejų Šalių ekonominio ir socialinio vystymosi nacionalines strategijas. Šalys susitaria spręsti migracijos klausimus laikydamosi humanitarinių principų.

2.           Šalių bendradarbiavimas turėtų būti pagrįstas specialių poreikių vertinimu, atliktu Šalims konsultuojantis tarpusavyje. Šis bendradarbiavimas turėtų būti įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamais galiojančiais Šalių teisės aktais. Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys skiriamas:

a)           pagrindinėms migracijos priežastims;

b)           nacionalinių teisės aktų rengimui ir praktikos tobulinimui ir įgyvendinimui pagal abiejų Šalių taikomus atitinkamus tarptautinius teisės aktus, visų pirma siekiant užtikrinti negrąžinimo principo laikymąsi;

c)           bendro intereso vizų, kelionės dokumentų ir sienų kontrolės valdymo klausimams;

d)           leidimo įvažiuoti į šalį taisyklėms, į šalį įleistų asmenų teisėms ir statusui, vienodam požiūriui į teisėtai šalyje gyvenančius užsieniečius, jų integracijai, švietimui ir mokymui, taip pat kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonėms;

e)           techninių pajėgumų stiprinimui ir žmogiškųjų gebėjimų ugdymui;

f)            veiksmingos prevencinės politikos kūrimui siekiant kovoti su nelegalia migracija, nelegaliu žmonių vežimu ir prekyba žmonėmis, įskaitant kovos su nelegalių žmonių vežėjų ir prekiautojų žmonėmis tinklais ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus;

g)           neteisėtai šalyje gyvenančių asmenų grąžinimui humaniškomis ir oriomis sąlygomis, įskaitant jų savanoriško grįžimo skatinimą, taip pat tokių asmenų readmisijai pagal 3 dalį.

3.           Siekdamos bendradarbiauti kovojant su neteisėta imigracija ir ją kontroliuoti bei neatmesdamos poreikio apsaugoti prekybos žmonėmis aukas, Šalys taip pat susitaria:

a)           savo šalyje nustatyti įtariamus nelegaliai gyvenančius kitos valstybės piliečius ir gavus prašymą nedelsiant ir be papildomų formalumų leisti sugrąžinti visus kitos valstybės narės ar Indonezijos teritorijoje neteisėtai esančius savo piliečius, iškart kai tik nustatoma jų pilietybė;

b)           šiam tikslui suteikti sugrąžintiems savo piliečiams atitinkamus tapatybės dokumentus.

4.           Šalys susitaria bet kurios iš Šalių prašymu derėtis dėl susitarimo, reglamentuojančio konkrečius Šalių įsipareigojimus dėl readmisijos, įskaitant įsipareigojimą dėl savo valstybės piliečių ir kitų valstybių piliečių readmisijos. Šis susitarimas būtų taikomas ir asmenims be pilietybės.

35 STRAIPSNIS Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su organizuotais ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais bei korupcija, visapusiškai laikydamosi esamų abipusių tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje, be kita ko, susijusių su veiksmingu bendradarbiavimu siekiant susigrąžinti iš korupcinės veiklos gautą turtą ar lėšas. Ši nuostata yra esminis šio susitarimo elementas.

36 STRAIPSNIS Bendradarbiavimas kovos su neteisėtais narkotikais srityje

1.           Naudodamosi atitinkamais savo įgaliojimais ir kompetencija, Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti visapusį ir suderintą požiūrį, pagrįstą veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant sveikatos, švietimo ir teisėsaugos (įskaitant muitinės tarnybas), socialinio, teisingumo ir vidaus reikalų sektoriuose veikiančias institucijas, veiksmų koordinavimu, taip pat legalios rinkos reguliavimą, siekdamos kuo labiau sumažinti narkotikų pasiūlą, nelegalią prekybą bei paklausą, poveikį narkotikų vartotojams bei visuomenei ir užtikrinti veiksmingesnę neteisėto cheminių prekursorių naudojimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją.

2.           Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, Politine deklaracija ir Specialiąja deklaracija dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintų 1998 m. birželio mėn. dvidešimtojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje dėl narkotikų.

3.           Šalių bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi nuomonėmis apie teisines sistemas ir geriausią patirtį, techninę ir administracinę pagalbą narkotikų prevencijos ir priklausomybės nuo narkotikų gydymo srityse, imantis įvairių priemonių, visų pirma mažinant su piktnaudžiavimu narkotikais susijusią žalą; informacijos ir stebėsenos centrų kūrimą; darbuotojų mokymą; mokslinius narkotikų tyrimus; teismų ir policijos bendradarbiavimą ir neteisėto cheminių prekursorių naudojimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją. Šalys gali susitarti įtraukti kitas sritis.

4.           Šalys gali bendradarbiauti, siekdamos plėtoti alternatyvias tvaraus vystymosi politikos kryptis, skirtas kuo labiau sumažinti neteisėtą narkotikų, ypač kanapių, auginimą.

37 STRAIPSNIS Bendradarbiavimas kovos su pinigų plovimu srityje

1.           Šalys susitaria, jog reikia dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tam, kad jų finansinės sistemos būtų naudojamos iš visų nusikalstamos veiklos rūšių, įskaitant iš prekybos narkotikais ir korupcijos, gautoms lėšoms plauti.

2.           Abi Šalys susitaria bendradarbiauti ir teikti techninę ir administracinę pagalbą, skirtą rengti teisės aktus bei juos įgyvendinti ir diegti veiksmingus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, įskaitant iš nusikalstamos veiklos gauto turto ar lėšų susigrąžinimą, mechanizmus.

3.           Bendradarbiavimu visų pirma turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas keistis susijusia informacija vadovaujantis atitinkamais teisės aktais ir taikyti tinkamus kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu reikalavimus, lygiaverčius Bendrijos ir šioje srityje veikiančių susijusių tarptautinių organizacijų, pvz., Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), taikomiems reikalavimams.

38 STRAIPSNIS Pilietinė visuomenė

1.           Šalys pripažįsta, kad organizuota pilietinė visuomenė, visų pirma akademinė bendruomenė, gali atlikti svarbų vaidmenį ir prisidėti prie pagal šį susitarimą vykdomo dialogo ir bendradarbiavimo proceso, ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su organizuota pilietine visuomene bei aktyvų jos dalyvavimą.

2.           Pagal kiekvienos Šalies demokratinius principus, įstatymus ir kitus teisės aktus organizuota pilietinė visuomenė gali:

a)           dalyvauti politikos formavimo procese nacionaliniu lygmeniu;

b)           gauti informacijos apie konsultacijas dėl vystymosi ir bendradarbiavimo strategijų ir sektorių politikos, ypač su jų veikla susijusiose srityse, įskaitant visus vystymosi proceso etapus, ir tokiose konsultacijose dalyvauti;

c)           skaidriai valdyti visus jų veiklai skirtus finansinius išteklius;

d)           dalyvauti įgyvendinant bendradarbiavimo programas, įskaitant pajėgumą stiprinimą piliečiams svarbiose srityse.

39 STRAIPSNIS Bendradarbiavimas siekiant modernizuoti valstybės ir viešąjį administravimą

Šalys, remdamosi konkrečių poreikių vertinimu, atliktu Šalims konsultuojantis, susitaria bendradarbiauti siekdamos modernizuoti viešąjį administravimą, be kita ko:

a)           gerinti organizacinį veiksmingumą;

b)           didinti institucijų teikiamų paslaugų veiksmingumą;

c)           užtikrinti skaidrų viešųjų išteklių valdymą ir apskaitą;

d)           tobulinti teisinę ir institucinę sistemą;

e)           stiprinti politikos formavimo ir įgyvendinimo pajėgumus (viešųjų paslaugų teikimas, biudžeto formavimas ir vykdymas, kova su korupcija);

f)            stiprinti teismų sistemas;

g)           tobulinti teisėsaugos mechanizmus ir institucijas.

40 STRAIPSNIS Bendradarbiavimo būdai

1.           Siekdamos įgyvendinti šiame susitarime nustatytus bendradarbiavimo tikslus ir atsižvelgdamos į savo turimus išteklius ir teisės aktus, Šalys susitaria skirti tinkamus išteklius, įskaitant finansinius išteklius.

2.           Šalys skatina Europos investicijų banką tęsti savo veiklą Indonezijoje laikantis savo procedūrų ir finansavimo kriterijų ir Indonezijos įstatymų ir kitų teisės aktų.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA 41 STRAIPSNIS Jungtinis komitetas

1.           Pagal šį susitarimą Šalys susitaria įsteigti Jungtinį komitetą, sudarytą iš abiejų Šalių aukščiausio lygio atstovų. Šio komiteto uždaviniai:

a)           užtikrinti tinkamą šio susitarimo veikimą ir įgyvendinimą;

b)           nustatyti su šio susitarimo tikslais susijusius prioritetus;

c)           spręsti dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo kylančius nesutarimus;

d)           teikti rekomendacijas šį susitarimą pasirašiusioms Šalims, skatinant siekti šio susitarimo tikslų ir prireikus spręsti visus dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo kylančius ginčus.

2.           Jungtinio komiteto posėdžiai paprastai vyksta ne rečiau kaip kas dveji metai pakaitomis Indonezijoje ir Briuselyje abipusiu sutarimu nustatytą dieną. Šalių sutarimu taip pat gali būti šaukiami neeiliniai Jungtinio komiteto posėdžiai. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Šalis. Jungtinio komiteto posėdžių darbotvarkė nustatoma Šalių sutarimu.

3.           Jungtinis komitetas gali steigti specializuotas darbo grupes, kurios jam padėtų atlikti užduotis. Kiekviename Jungtinio komiteto posėdyje šios darbo grupės pateikia jam išsamias savo veiklos ataskaitas.

4.           Šalys susitaria, kad Jungtinio komiteto užduotis taip pat yra užtikrinti tinkamą bet kokio Bendrijos ir Indonezijos sudaryto ar rengiamo sektorinio susitarimo ar protokolo taikymą.

5.           Šiam susitarimui taikyti Jungtinis komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 42 STRAIPSNIS Nuostatos dėl tolesnės raidos

1.           Siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą Šalys abipusiu sutarimu gali iš dalies pakeisti, peržiūrėti ir išplėsti šį susitarimą, įskaitant jo papildymą susitarimais ar protokolais dėl konkrečių sektorių ir veiklos.

2.           Įgyvendindama šį susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama į šio susitarimo taikymo metu įgytą patirtį.

43 STRAIPSNIS Kiti susitarimai

1.           Nepažeidžiant atitinkamų Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatų, nei šis susitarimas, nei pagal jį vykdomi veiksmai neturi jokios įtakos Bendrijos valstybių narių įgaliojimams pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Indonezija ar prireikus sudaryti su Indonezija naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.

2.           Šis susitarimas neturi įtakos atitinkamų Šalių prisiimtų įsipareigojimų trečiųjų šalių atžvilgiu taikymui ar įgyvendinimui.

44 STRAIPSNIS Ginčų sprendimo mechanizmas

1.           Kiekviena Šalis gali kreiptis į Jungtinį komitetą, kad šis išspręstų ginčą dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo.

2.           Jungtinis komitetas ginčą sprendžia pagal 41 straipsnio 1 dalies c ir d punktus.

3.           Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo kurių nors šiuo susitarimu numatytų savo įsipareigojimų, ji gali imtis atitinkamų veiksmų. Išskyrus ypatingos skubos atvejus, prieš imdamasi priemonių ji pateikia jungtiniam komitetui visą reikalingą informaciją, būtiną padėčiai išsamiai išnagrinėti, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas.

4.           Šalys susitaria, kad šio susitarimo teisingo aiškinimo ir praktinio taikymo tikslais 3 dalyje nurodyti „ypatingos skubos atvejai“ reiškia vienos iš Šalių esminį susitarimo pažeidimą. Esminis susitarimo pažeidimas – tai:

i)            susitarimo anuliavimas, nesankcionuotas bendrosiomis tarptautinės teisės normomis, arba

ii)            esminio susitarimo elemento pažeidimas, kaip išdėstyta 1 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnyje.

5.           Pasirenkant priemones pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trukdo šio susitarimo veikimui. Apie šias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir dėl jų konsultuojamasi Jungtiniame komitete, jei kita Šalis to prašo.

45 STRAIPSNIS Sąlygų sudarymas

Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šį susitarimą, Šalys susitaria sudaryti būtinas sąlygas įgyvendinant bendradarbiavimą dalyvaujantiems tinkamai įgaliotiems pareigūnams ir ekspertams, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas pagal atitinkamas abiejų Šalių vidaus taisykles ir teisės aktus.

46 STRAIPSNIS Teritorinis taikymas

Šis susitarimas taikomas teritorijose, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Indonezijos teritorijoje.

47 STRAIPSNIS Šalių sąvokos apibrėžtis

Šiame susitarime „Šalys“ − Bendrija ar jos valstybės narės arba Bendrija ir jos valstybės narės, laikantis atitinkamų jų įgaliojimų, ir Indonezijos Respublika.

48 STRAIPSNIS Įsigaliojimas ir trukmė

1.           Šis susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po tos datos, kai Šalys viena kitai praneša apie šiuo tikslu būtinų teisinių procedūrų užbaigimą.

2.           Šis susitarimas galioja penkerius metus. Jis automatiškai pratęsiamas kitam vienerių metų laikotarpiui, jei Šalys ne vėliau nei likus šešiems mėnesiams iki kito vienerių metų laikotarpio pabaigos viena kitai raštu nepraneša apie savo ketinimą nepratęsti šio susitarimo.

3.           Šis susitarimas iš dalies keičiamas Šalių susitarimu. Pakeitimai įsigalioja tik po to, kai paskutinė Šalis kitai Šaliai praneša, kad atlikti visi būtini formalumai.

4.           Šalys gali nutraukti šį susitarimą pateikdamos rašytinį denonsavimo pranešimą kitai Šaliai. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą.

49 STRAIPSNIS Pranešimas

Pranešimas teikiamas atitinkamai Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui ir Indonezijos Respublikos užsienio reikalų ministrui.

50 STRAIPSNIS Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudarytas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir indoneziečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

Pasirašytas dviem egzemplioriais [vieta], du tūkstančiai [metai] [mėnuo] [diena]  BAIGIAMASIS AKTAS

įgaliotieji atstovai

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija,

ir

AIRIJA,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA, 

BELGIJOS KARALYSTĖ,     

BULGARIJOS RESPUBLIKA,          

ČEKIJOS RESPUBLIKA,     

DANIJOS KARALYSTĖ,

ESTIJOS RESPUBLIKA,       

GRAIKIJOS RESPUBLIKA, 

ISPANIJOS KARALYSTĖ,   

ITALIJOS RESPUBLIKA,     

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

KIPRO RESPUBLIKA,         

LATVIJOS RESPUBLIKA,   

LENKIJOS RESPUBLIKA,   

LIETUVOS RESPUBLIKA,   

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,        

MALTOS RESPUBLIKA,     

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,        

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,       

RUMUNIJA,  

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,         

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,          

SUOMIJOS RESPUBLIKA,  

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,    

VENGRIJA,   

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės,

INDONEZIJOS RESPUBLIKA,

susitikusios (vieta) (data), kad pasirašytų Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, priėmė pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo.

Valstybių narių įgaliotieji asmenys ir Indonezijos Respublikos įgaliotasis asmuo atsižvelgia į šią vienašalę Europos bendrijos deklaraciją:

„Susitarimo nuostatos, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties III dalies IV antraštinė dalis, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir Airijai, kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, o ne kaip Europos bendrijos daliai, tol, kol Jungtinė Karalystė arba Airija (pagal aplinkybes) praneša Indonezijos Respublikai, kad susitarimo nuostatos joms yra privalomos kaip Europos bendrijos daliai pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie minėtų sutarčių pridedamą protokolą dėl Danijos pozicijos.“

Pasirašyta (vieta) (data)

Europos Bendrija || Indonezijos Respublika

[1]               2009 m. spalio 21 d. dokumentas ST 14028, 2009 m. spalio 21 d. dokumentas ST 14032 ir ST 14032 COR 1.