AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. Pasiūlymo aplinkybės 1.1. Pasiūlymo bendrosios aplinkybės ir pagrindas

Su prekių ženklais susiję valstybių narių įstatymai buvo iš dalies suderinti 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/104/EB, kodifikuota kaip Direktyva 2008/95/EB (toliau – direktyva). Kartu atsižvelgiant į nacionalines prekių ženklų sistemas, 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, kodifikuotu kaip Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 (toliau – reglamentas), nustatyta savarankiška sistema vienodoms teisėms, kurios turi vienodą poveikį visoje ES, registruoti. Šiomis aplinkybėmis buvo sukurta Vidaus rinkos derinimo tarnyba (VRDT), atsakinga už Bendrijos prekių ženklų registravimą ir administravimą.

Prekių ženklas padeda atskirti bendrovės prekes ir paslaugas. Tai ženklas, kuriuo bendrovė gali pritraukti vartotoją ir išsaugoti jo lojalumą, taip pat sukurti vertę ir skatinti augimą. Ženklas šiuo atveju yra inovacijos variklis: būtinybė išlaikyti jį tinkamą skatina investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, o tai savo ruožtu tampa nuolatiniu produkto tobulinimo ir plėtros procesu. Šis dinamiškas procesas taip pat teigiamai veikia užimtumą. Vis konkurencingesnėje aplinkoje nuolatos didėja ne tik prekių ženklų vaidmuo siekiant sėkmės rinkoje, bet ir jų komercinė vertė. Tą rodo didėjantis prekių ženklų paraiškų skaičius tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis, taip pat didėjantis prekių ženklų naudotojų skaičius. Kartu su šiais pokyčiais didėja suinteresuotųjų šalių lūkesčiai, kad prekių ženklų registracijos sistemos būtų labiau supaprastintos ir aukštesnės kokybės, labiau derėtų tarpusavyje, būtų viešai prieinamos ir atitiktų technologinę pažangą.

2007 m., svarstydama VRDT finansinių perspektyvų klausimą, Taryba[1] pabrėžė, kad VRDT įsteigimas buvo labai sėkmingas ir labai padėjo sustiprinti ES konkurencingumą. Ji priminė, kad Bendrijos prekių ženklų sistema sukurta tam, kad veiktų kartu su nacionalinėmis prekių ženklų sistemomis, kurios ir toliau reikalingos toms įmonėms, kurios nenori, kad jų prekių ženklai būtų apsaugoti ES lygmeniu. Taryba taip pat pažymėjo, kad svarbus darbas – papildyti nacionalinių prekių ženklų tarnybų veiklą, ir paragino VRDT plėsti bendradarbiavimą su jomis bendros Bendrijos prekių ženklų sistemos veikimo labui. Galiausiai Taryba pripažino, kad praėjo daugiau negu dešimtmetis nuo Bendrijos prekių ženklo sukūrimo, todėl pabrėžė, kad reikia bendrai įvertinti Bendrijos prekių ženklų sistemos veikimą. Ji paragino Komisiją pradėti rengti atitinkamą tyrimą, visų pirma siekiant stiprinti ir plėsti esamas VRDT ir nacionalinių prekių ženklų tarnybų bendradarbiavimo priemones.

2008 m. Smulkiojo verslo akte[2] Komisija prašė Bendrijos prekių ženklų sistemą padaryti prieinamesnę MVĮ. Be to, 2008 m. komunikate „Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija“[3] pabrėžtas Komisijos įsipareigojimas dėl efektyvios ir veiksmingos prekių ženklų apsaugos ir aukštos kokybės prekių ženklų sistemos. Prieita prie išvados, kad atėjo laikas atlikti bendrą vertinimą, kuris galėtų būti būsimos prekių ženklų sistemos Europoje peržiūros ir tolesnio VRDT ir nacionalinių tarnybų bendradarbiavimo gerinimo pagrindas. Pagal 2010 m. komunikate „Europa 2020“ nurodytą pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ Komisija įsipareigojo modernizuoti prekių ženklų sistemą, siekdama pagerinti bendrąsias sąlygas įmonėms diegti inovacijas[4]. Galiausiai 2011 m. Europai skirtoje intelektinės nuosavybės teisių strategijoje[5] Komisija paskelbė prekių ženklų sistemos peržiūrą Europoje, siekdama modernizuoti sistemą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad ji taptų efektyvesnė, veiksmingesnė ir apskritai darnesnė.

1.2. Pasiūlymo tikslas

Vertinant kaip paketą, pagrindinis šios iniciatyvos ir kartu teikiamo pasiūlymo iš dalies keisti reglamentą tikslas – skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą darant prekių ženklų registracijos sistemas prieinamesnes visoje ES ir veiksmingesnes įmonėms, kiek tai susiję su mažesne kaina ir sudėtingumu, didesne sparta, didesniu nuspėjamumu ir teisiniu tikrumu. Šie pakeitimai dera su pastangomis užtikrinti, kad Sąjungos ir nacionalinės prekių ženklų sistemos veiktų kartu ir viena kitą papildytų.

Visų pirma šioje iniciatyvoje išdėstyti direktyvą nauja redakcija siekiama šių tikslų:

· modernizuoti ir patobulinti esamas direktyvos nuostatas: iš dalies pakeisti pasenusias nuostatas, didinti teisinį tikrumą ir paaiškinti prekių ženklų teises, kiek tai susiję su jų taikymo sritimi ir apribojimais;

· labiau suderinti nacionalinius prekių ženklų įstatymus ir procedūras, kad jie labiau derėtų su Bendrijos prekių ženklų sistema: a) toliau sistemą papildyti materialinės teisės taisyklėmis ir b) direktyvą papildyti pagrindinėmis procedūrinėmis taisyklėmis pagal reglamento nuostatas;

· lengvinti valstybių narių tarnybų ir VDRT bendradarbiavimą, kad būtų skatinama praktikos konvergencija ir bendrų priemonių plėtojimas, nustatant šio bendradarbiavimo teisinį pagrindą.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Viešosios konsultacijos

Ši iniciatyva grindžiama bendru prekių ženklų sistemos veikimo visoje Europoje ir plataus masto konsultacijų su pagrindinėmis dalyvaujančiomis suinteresuotosiomis šalimis vertinimu.

Pagrindinė vertinimo sudėtinė dalis – tyrimas, kurį Komisijos vardu atliko Maxo Planko intelektinės nuosavybės, konkurencijos ir mokesčių teisės institutas. Tyrimas atliktas 2009 m. lapkričio–2011 m. vasario mėn.[6] Be ekspertų analizės, tyrimas apėmė konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Į jį įtrauktas Bendrijos prekių ženklų sistemos naudotojų tyrimas, nacionaliniais, Europos ir tarptautiniais lygmenimis prekių ženklų naudotojams atstovaujančių organizacijų pastabos ir 2010 m. birželio mėn. dalyvaujant šioms organizacijoms surengti svarstymai. Galiausiai institutas konsultavosi su visų valstybių narių intelektinės nuosavybės tarnybomis ir VRDT.

Maxo Planko instituto tyrimo galutinėje ataskaitoje prieita prie išvados, kad Europos prekių ženklų sistema yra tvirta. Visų pirma, procedūros, kurių laikosi VRDT, paprastai tenkina įmonių poreikius ir lūkesčius. Toliau bendrai sutarta, kad ir Bendrijos, ir nacionalinių prekių ženklų teisių buvimas yra esminis ir būtinas, kad įvairių dydžių bendrovių, rinkų ir geografinius poreikius atitinkanti prekių ženklų sistema veiksmingai veiktų. Vis dėlto ataskaitoje nustatyta, kad sistemą reikia modernizuoti ir pagerinti. Visų pirma pabrėžta, kad reikia pasiekti didesnį Bendrijos prekių ženklų ir nacionalinių prekių ženklų sistemų derėjimą toliau derinant valstybių narių prekių ženklų įstatymus šios direktyvos taikymo srityje ir kitose srityse.

Atsižvelgdama į tarpinius tyrimo rezultatus 2010 m. gegužės 25 d. Taryba priėmė išvadas[7]. Nors išvadose pažymėta, kad esama Bendrijos prekių ženklų ir nacionalinių sistemų neatitikimų, jose Komisija raginama į savo pasiūlymus įtraukti priemones, kad direktyva labiau derėtų su reglamentu ir taip labiau padėtų mažinti bendrus vidinius Europos prekių ženklų sistemos skirtumus.

Po Maxo Planko instituto tyrimo Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų – 2011 m. gegužės 26 d. surengė naudotojų asociacijų svarstymus. Svarstymuose paaiškėjo, kad Europos prekių ženklų sistemų naudotojai plačiai sutaria, kad dabartinis nacionalinių prekių ženklų įstatymų, taip pat tų įstatymų ir Bendrijos prekių ženklų sistemos suderinimo lygis nėra pakankamas. Naudotojų organizacijos vieningai pareiškė, kad reikia toliau derinti nacionalinius prekių ženklų įstatymus, kiek tai susiję su materialinės teisės ir procedūriniais klausimais.

2.2. Poveikio vertinimas

Dėl reglamento ir direktyvos peržiūros atliktame bendrame poveikio vertinime nustatytos dvi pagrindinės problemos: pirmoji yra susijusi su skirtingomis galiojančios reglamentavimo sistemos nuostatomis, o antroji – menku Sąjungos prekių ženklų tarnybų tarpusavio bendradarbiavimu. Nors pastarąją problemą ketinama spręsti peržiūrint reglamentą, skirtingų nuostatų klausimas turi būti sprendžiamas peržiūrint direktyvą.

Konsultacijos ir atliktas vertinimas atskleidė, kad verslo aplinka prekių ženklų srityje išlieka nevienoda, nepaisant dalinio nacionalinių įstatymų suderinimo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Direktyva nustatytas derinimo lygis gana žemas: dėmesys skiriamas tik kelioms materialinės teisės taisyklėms, kurios, kaip tada manyta, artimiausiu metu turėjo turėti poveikio vidaus rinkos veikimui, o daugelyje sričių, visų pirma susijusių su procedūromis, taisyklės paliktos nederintos. Be to, reglamentas įsigaliojo praėjus keleriems metams po direktyvos įsigaliojimo, t. y. kai įsigaliojo direktyva, nebuvo bendro standarto, pagal kurį būtų buvę įmanoma vertinti nacionalinių procedūrų veiksmingumą. Tačiau procedūros, kurių laikėsi VRDT, dabar galioja jau daugiau nei 15 metų, ir paprastai laikoma, kad jos atitinka įmonių poreikius ir lūkesčius.

Dėl to dabartinei Sąjungos prekių ženklų teisei vis dar būdinga, kad tiek tarpusavyje, tiek palyginti su VRDT taikomomis taisyklėmis ir procedūromis, nacionalinės taisyklės ir procedūros labai skiriasi, ir niekada nebuvo dėta pastangų taikyti procedūrų geriausią patirtį.

Laikoma, kad esami nacionalinių sistemų ir Bendrijos prekių ženklų sistemos skirtumai yra dideli. Tokie jie yra dėl to, kad direktyva neapima procedūrinių aspektų ir kad keletas svarbių materialinės teisės klausimų dar nėra suderinta. Kartu su ribotu prekių ženklų tarnybų praktikos ir priemonių derinimu – tai menko bendradarbiavimo rezultatas – esami prekių ženklų įstatymų ir procedūrų skirtumai riboja galimybes pasinaudoti prekių ženklų apsaugos sistemomis, sukelia daug teisinio netikrumo ir kelia pavojų, kad Bendrijos prekių ženklų ir nacionalinių prekių ženklų sistemos viena kitos nepapildys. Be to, tai neleidžia sudaryti vienodų sąlygų bendrovėms, taigi, turi neigiamą poveikį ES bendrovių ir visos Sąjungos konkurencingumui.

Apsvarstytos toliau nurodytos galimos problemos sprendimo priemonės:

· 1 galima priemonė. Prekių ženklų įstatymai ir procedūros toliau nederinami.

· 2 galima priemonė. Iš dalies didinamas nacionalinių įstatymų derinimas ir jų derėjimas su Bendrijos prekių ženklų sistema. Tai apimtų pagrindinių procedūrinių taisyklių derinimą su atitinkamomis reglamento nuostatomis, įskaitant taisykles, kai esami skirtumai kelia didžiulių problemų naudotojams ir kai toks suderinimas laikomas neišvengiamu siekiant Europoje sukurti harmoningą papildomą prekių ženklų apsaugos sistemą. Taip pat pagal reglamento nuostatas būtų derinami papildomi materialinės teisės aspektai.

· 3 galima priemonė. Visiškai suderinami nacionaliniai prekių ženklų įstatymai ir procedūros. Šis požiūris grindžiamas 2 galima priemone ir apima visas jos sudėtines dalis, tačiau taip pat apima ir likusius materialinės prekių ženklų teisės ir procedūrų aspektus.

· 4 galima priemonė. Būtų priimtas vienas prekių ženklų taisyklių rinkinys, kuriuo nustatomos visoje Sąjungoje vienodos taisyklės ir kuris galėtų pakeisti visus valstybių narių prekių ženklų įstatymus.

Poveikio vertinime prieita prie išvados, kad 2 galima priemonė būtų proporcinga ir geriausiai padėtų pasiekti nustatytus tikslus.

3. TEISINIS PAGRINDAS IR SUBSIDIARUMAS

Pagal Sutarties 114 straipsnio 1 dalį Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiami įgaliojimai priimti priemones dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti.

Nustatytos su dideliais reglamentavimo sistemos skirtumais susijusios problemos arba neleidžia sudaryti vienodų sąlygų ES bendrovėms, arba tas sąlygas iš esmės iškraipo ir daro papildomą neigiamą poveikį bendrovių ir visos ES konkurencingumui. Todėl patartina priimti priemones, kuriomis būtų galima pagerinti vidaus rinkos veikimo sąlygas. Priemonių, kuriomis siekiama direktyva išplėsti esamą derinimo sritį, galima imtis Sąjungos lygmeniu. Be to, veiksmai Sąjungos lygmeniu yra vienintelis būdas užtikrinti derėjimą su Bendrijos prekių ženklų sistema.

Šiomis aplinkybėmis reikia turėti omenyje, kad Bendrijos prekių ženklų sistema įtvirtinta Europos prekių ženklų sistemoje, kuri sukurta remiantis nacionalinių ir visos Sąjungos prekių ženklų apsaugos bendro veikimo ir papildomumo principu. Nors reglamentu nustatoma išsami sistema, kurioje nustatyti visi materialinės ir procedūrinės teisės klausimai, pagal direktyvą dabar derinamos tik pasirinktos materialinės teisės nuostatos. Kad būtų galima užtikrinti efektyvų ir tvarų sistemos sudėtinių dalių bendrą veikimą ir papildomumą, reikia sukurti bendrą harmoningą Sąjungos prekių ženklų sistemą, kurioje materialinės teisės taisyklės ir bent jau pagrindinės procedūrinės nuostatos būtų iš esmės panašios ir tarpusavyje derėtų.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas neturės poveikio Europos Sąjungos biudžetui, todėl Finansinio reglamento (2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002) 31 straipsnyje numatyta finansinė pažyma nepridedama.

5. IŠSAMUS PASIŪLYMO PAAIŠKINIMAS

Pasiūlyti pakeitimai pateikti pagal 1.2 skirsnyje išdėstytus direktyvos išdėstymo nauja redakcija tikslus.

5.1. Galiojančių nuostatų modernizavimas ir patobulinimas

- Prekių ženklo apibrėžtis (3 straipsnis)

Dabar žymenys turi būti pavaizduoti grafiškai, kad būtų saugomi kaip prekių ženklas. Grafinio pavaizdavimo reikalavimas yra pasenęs. Jis sukuria daug teisinio netikrumo dėl tam tikrų netradicinių ženklų, pavyzdžiui, vien tik garsų, vaizdavimo. Pastaruoju atveju vaizdavimui kitomis nei grafinėmis priemonėmis (pvz., garso failu), o ne grafiniam vaizdavimui, galbūt netgi būtų teikiama pirmenybė, jeigu tai leidžia tiksliau identifikuoti ženklą ir padeda siekti didesnio teisinio tikrumo. Pasiūlyta nauja apibrėžtimi leidžiamos vaizdavimo priemonės neribojamos grafiniu ar vizualiniu vaizdavimu, bet leidžia registruoti tai, ką galima vaizduoti technologinėmis priemonėmis, suteikiančiomis patenkinamų garantijų. Nesiekiama neribotai išplėsti leidžiamo žymens vaizdavimo ribas, o tik suteikti daugiau lankstumo ir kartu užtikrinti didesnį teisinį tikrumą.

- Prekių ženklo suteikiamos teisės (10 ir 11 straipsniai)

1.         Suteikiamos teisės neapribojant ankstesnių teisių

Nei direktyvoje, nei reglamente nėra aiškios taisyklės, kuria būtų nustatyta, kad prekių ženklo savininkas negali sėkmingai uždrausti naudotis jo teisėmis, kai žymuo yra tapatus prekių ženklui arba į jį panašus ir jau yra įtvirtintas ankstesne teise. Pagal Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba[8] (toliau – TRIPS sutartis), 16 straipsnio 1 dalį šiuo pasiūlymu būtų paaiškinama, kad ieškinys dėl pažeidimo teikiamas nepažeidžiant ankstesnių teisių.

2.         Dvigubo tapatumo atvejai

Papildomų prekių ženklų funkcijų pripažinimas pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalies a punktą sukėlė teisinį netikrumą. Ypač neaišku tapo dėl dvigubo tapatumo atvejų ir pagal 5 straipsnio 2 dalį išplėstos reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos santykio[9]. Siekiant teisinio tikrumo ir derėjimo, paaiškinta, kad tiek dvigubo tapatumo pagal 5 straipsnio 1 dalies a punktą, tiek panašumo pagal 5 straipsnio 1 dalies b punktą atvejais svarbi tik kilmės funkcija.

3.         Naudojimas kaip firmos ar bendrovės pavadinimas

Teisingumo Teismo[10] nuomone, direktyvos 5 straipsnio 1 dalis taikytina, kai visuomenė mano, kad bendrovės pavadinimo naudojimas (taip pat) yra susijęs su tos bendrovės siūlomomis prekėmis ar paslaugomis. Todėl dera apsaugoto prekių ženklo naudojimą firmos pavadinime laikyti pažeidimu, jeigu laikomasi naudojimo prekėms ar paslaugoms reikalavimų.

4.         Naudojimas lyginamojoje reklamoje

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[11] reglamentuojamos sąlygos, pagal kurias reklama, iš kurios aiškiai arba numanant nustatomas konkurentas arba konkurento siūlomos prekės ar paslaugos, yra leidžiama. Direktyvos 2006/114/EB santykis su prekių ženklų teisės aktais sukėlė abejonių. Todėl dera paaiškinti, kad prekių ženklo savininkas gali uždrausti naudoti savo prekių ženklą lyginamojoje reklamoje, kai tokia reklama netenkina Direktyvos 2006/114/EB 4 straipsnio reikalavimų.

5.         Siuntos iš komercinių tiekėjų

Reikėtų paaiškinti, kad importuoti prekes į Sąjungą taip pat draudžiama, jei vien tik siuntėjas veikia siekdamas komercinių tikslų. Tai daroma siekiant užtikrinti, kad prekių ženklo savininkas turėtų teisę uždrausti įmonėms (ar jos būtų ES, ar už jos ribų) iš už ES ribų importuoti prekes, kurios buvo parduodamos, siūlomos, reklamuojamos ar siunčiamos privatiems vartotojams, ir neskatinti užsisakyti suklastotų prekių arba jas parduoti, ypač internetu.

6.         Į muitų teritoriją įvežtos prekės

Pagal Teisingumo Teismo sprendimą Philips/Nokia[12], ne ES prekių įvežimas į ES muitų teritoriją, buvimas ir judėjimas joje pagal sąlyginio neapmokestinimo procedūrą remiantis galiojančiu acquis nepažeidžia intelektinės nuosavybės teisių, kaip pripažįstama Sąjungos ir jos valstybių narių materialinėje teisėje. Tokios prekės gali būti klasifikuojamos kaip klastotės tik tada, kai yra įrodymų, kad jos yra ES piliečiams skirtos komercinės veiklos, pavyzdžiui, pardavimo, pasiūlymo parduoti ar reklamos, objektas. Suinteresuotosios šalys labai kritikavo sprendimą Philips/Nokia dėl jo poveikio, nes neproporcingai didelė įrodinėjimo našta tenka teisių turėtojams ir trukdoma kovoti su klastojimu. Akivaizdu, kad neatidėliotinai reikia veikiančios Europos teisinės sistemos, padėsiančios efektyviau kovoti su prekių klastojimu kaip sparčiai augančia veiklos rūšimi. Todėl pasiūlyta esamą spragą užpildyti suteikiant teisių turėtojams teisę uždrausti tretiesiems asmenims iš trečiųjų šalių įvežti į Sąjungos muitų teritoriją prekes, neleistinai pažymėtas prekių ženklu, kuris iš esmės yra tapatus tokių prekių įregistruotam ženklui, leidimo, nepaisant to, ar jos yra išleistos į laisvą apyvartą.

7.         Parengiamieji veiksmai

Nei direktyvoje, nei reglamente nėra jokių nuostatų, leidžiančių iškelti ieškinį už etikečių ir pakuočių bei panašių gaminių, kurie galiausiai gali būti panaudojami neteisėtuose produktuose, platinimą ir pardavimą. Kai kuriuose nacionaliniuose įstatymuose ši veikla reglamentuojama išsamiomis taisyklėmis. Siekiant papildomai praktiškai, tinkamai ir veiksmingai prisidėti prie kovos su klastojimu, taisyklę šiuo klausimu dera įrašyti į direktyvą ir reglamentą.

- Prekių ženklo poveikio apribojimas (14 straipsnis)

Direktyvos 14 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas apribojimas pagal šį pasiūlymą apima tik asmenvardžių naudojimą, atsižvelgiant į Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą[13]. Siekiant derėjimo, 14 straipsnio 1 dalies b punkte apribojimas išplėstas tiek, kad taip pat apimtų žymenis ar nuorodas, neturinčius skiriamųjų požymių. Taip pat manoma, kad 14 straipsnio 1 dalies c punkte dera nustatyti bendrus aiškius apribojimus dėl naudojimo kaip nuorodos. Galiausiai atskiroje dalyje paaiškinamos sąlygos, kuriomis prekių ženklo naudojimas neatitinka sąžiningos verslo praktikos.

5.2. Labiau suderinta materialinė teisė

- Geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsauga (4 ir 5 straipsniai)

Priešingai nei reglamente, direktyvoje nustatytais atsisakymo registruoti pagrindais nesprendžiamas prieštaringų nuostatų dėl saugomų geografinių nuorodų, tradicinių terminų, naudojamų vynui apibūdinti, ir garantuotų tradicinių gaminių klausimas. Taigi, nebelieka garantijos, kad tų teisių apsauga, užtikrinama kitomis Sąjungos teisės[14] priemonėmis, vienodai ir išsamiai taikoma nagrinėjant prekių ženklų registracijos klausimus visoje Sąjungoje, ypač taikant absoliutaus atsisakymo registruoti pagrindus. Todėl siūloma į direktyvą įrašyti atitinkamas nuostatas dėl geografinių nuorodų, tradicinių terminų, naudojamų vynui apibūdinti, ir garantuotų tradicinių gaminių.

- Reputaciją turinčių prekių ženklų apsauga (5 ir 10 straipsniai)

5 ir 10 straipsniu išplėstos apsaugos nuostatos tampa privalomomis, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse reputaciją turintys nacionaliniai prekių ženklai būtų apsaugoti taip, kaip apsaugoti Bendrijos prekių ženklai.

- Prekių ženklai kaip nuosavybės objektai (22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsniai)

Išskyrus tam tikras pagrindines licencijavimo taisykles, priešingai nei reglamente, direktyvoje nepateikiama nuostatų dėl prekių ženklo kaip nuosavybės objekto, kaip antai teisių perdavimo arba daiktinių teisių. Todėl svarbiausi prekių ženklų komercinio naudojimo aspektai visoje Sąjungoje menkai arba skirtingai reglamentuojami. Taigi, siūloma direktyvą papildyti atitinkamomis taisyklėmis, kuriomis sprendžiamas prekių ženklo kaip nuosavybės objekto klausimas, kaip numatyta reglamente.

- Kolektyviniai ženklai (28, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36 ir 37 straipsniai)

Siekiant nuostatas suderinti su reglamento nuostatomis, šiais direktyvos straipsnių pakeitimais nustatomos specialios kolektyvinių ženklų registracijos ir apsaugos nuostatos. Kolektyviniai ženklai apsaugomi keliose valstybėse narėse ir paaiškėjo, kad tai itin sėkmingas tokioms komercinėms priemonėms būdingos ekonominės vertės apsaugos būdas. Nors ES lygmeniu ir daugelyje valstybių narių reikalaujama, kad būtų kolektyvinių ženklų turėtojas – paprastai asociacija, kurios nariai naudoja ženklą, – tačiau tokio reikalavimo nėra kitose valstybėse narėse, todėl sunku tokios rūšies prekių ženklą aiškiai skirti nuo sertifikacijos ženklo.

5.3. Pagrindinių procedūrinių taisyklių suderinimas

- Prekių ir paslaugų identifikavimas ir klasifikavimas (40 straipsnis)

Atsižvelgiant į reglamento pasiūlymą, šiame straipsnyje nustatomos bendros prekių ir paslaugų identifikavimo ir klasifikavimo taisyklės. Šiose taisyklėse laikomasi Teisingumo Teismo[15] nustatytų principų, pagal kuriuos prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma apsaugos, pareiškėjas turi identifikuoti pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad kompetentingos institucijos ir įmonės galėtų nustatyti tų prekių ženklų apsaugos mastą. Tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms galima naudoti bendras nuorodas, įtrauktas į Nicos klasifikacijos klasių antraštes, jeigu tokia identifikacija pakankamai aiški ir tiksli. 40 straipsnyje toliau paaiškinama, kad vartojami bendrieji terminai aiškinami kaip apimantys visas prekes ir paslaugas, kurias aiškiai žymi tiesiogine reikšme vartojamas terminas.

- Ex officio patikrinimas (41 straipsnis)

Atsižvelgiant į reglamentą, šiame straipsnyje nustatyta, kad per ex officio patikrinimą, atliekamą norint nustatyti, ar prekių ženklo paraiška atitinka registracijos reikalavimus, tikrinama tik tai, ar nėra absoliučių atsisakymo registruoti patį ženklą pagrindų. Santykinių pagrindų ex officio patikrinimas sukuria kelias nereikalingas prekių ženklų registravimo kliūtis. Bendrovės priverčiamos patirti daug išlaidų ir kenčia dėl atidėliojimų, jos dažnai tampa turto prievartavimo aukomis. Ankstesne teise, kuria paremtas prieštaravimas, savininkas negali pasinaudoti, tai reiškia, kad siekdamos užkirsti kelią vėlesnio ženklo registracijai ar naudojimui atitinkamos tarnybos teikia prieštaravimą remdamosi teise, kuria jos savininkas negalėjo tinkamai remtis. Todėl ex officio sistema sukelia dirbtinių ginčų ir iškraipo konkurenciją, nes sukelia nepagrįstų kliūčių patekti į rinką.

Galiausiai ex officio sukelia teisinį netikrumą, nes ex officio sistemą taikančios tarnybos teikia prieštaravimus, kiek tai susiję su ankstesnėmis teisėmis, tik remdamosi anksčiau įregistruotomis teisėmis, kurios buvo suteiktos tapačioms ar panašioms prekėms ir paslaugoms. Todėl jos negali suteikti garantijos, kad paraiška, kuri nebuvo atmesta per ex officio patikrinimą, nebus vėliau užprotestuota remiantis ženklu, kuris rinkoje įgijo reputaciją, ir (arba) remiantis ankstesniu gerai žinomu ženklu, kuris nebuvo įregistruotas. Dėl to nepriimtinai dubliuojamos procedūros, kurios ir užima daug laiko, ir yra neveiksmingos.

- Mokesčiai (44 straipsnis)

Siekiant sumažinti galimą registrų apkrovimą, šiuo straipsniu siekiama suderinti tarnybų mokesčių struktūrą, kad prekių ženklo registracija ir galiojimo pratęsimas priklausytų nuo papildomo (klasės) mokesčio sumokėjimo už kiekvieną papildomą prekių ir paslaugų klasę po pirmos klasės, kuri turėtų būti įtraukta į pradinį (paraiškos ir (arba) registracijos) mokestį.

- Protesto procedūra (45 straipsnis)

Šiuo straipsniu reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų veiksmingą ir operatyvią administracinę procedūrą, pagal kurią jų tarnyboms būtų galima pateikti protestą dėl prekių ženklo paraiškos registracijos remiantis ankstesnėmis teisėmis. Administracinė protesto procedūra jau numatyta reglamente ir ją numato beveik visos valstybės narės.

- Nenaudojimas kaip gynybos priemonė protesto nagrinėjimo procedūroje (46 straipsnis)

Atsižvelgiant į reglamentą, šiuo straipsniu asmeniui, kuris pateikia prekių ženklo registracijos paraišką, suteikiama nenaudojimo argumentą panaudoti kaip gynybos priemonę dėl ankstesnio prekių ženklo savininko pateikto protesto, kai vėlesnio prekių ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą ankstesnis prekių ženklas buvo užregistruotas ne trumpiau kaip penkerius metus.

- Registracijos panaikinimo arba pripažinimo negaliojančia procedūra (47 straipsnis)

Šiuo straipsniu valstybės narės įpareigojamos nustatyti administracinę procedūrą, pagal kurią jų tarnybos galėtų prekių ženklų registraciją pripažinti negaliojančia. Kai kuriose valstybėse narėse prekių ženklų pareiškėjai ir savininkai negali siekti ankstesnių teisių, kuriomis kita šalis rėmėsi pateikdama protestą prieš jų prekių ženklą vykstant tai pačiai procedūrai, pripažinimo negaliojančiomis, bet turi teismo procesu užprotestuoti ankstesnio prekių ženklo galiojimą. Dėl to procedūros vilkinamos ir paprastai bylai spręsti reikia paskirti kvalifikuotą teisininką. Procedūros pagal šias sistemas labai ilgos, sudėtingos ir brangios. Pavyzdžiui, VRDT ir nacionalinių tarnybų taikomos administracinės panaikinimo procedūros daug paprastesnės, nes ankstesnių teisių galiojimo klausimą galima kelti gynyboje vykstant tai pačiai procedūrai ir profesinio atstovavimo nereikalaujama. Praktiškai tai reiškia, kad Bendrijos prekių ženklų pareiškėjai gali sėkmingai apsiginti protesto atveju ir prekių ženklą gauti anksčiau ir pigiau nei nacionalinis pareiškėjas.

- Nenaudojimas kaip gynybos priemonė procedūroje, pagal kurią siekiama registraciją pripažinti negaliojančia (48 straipsnis)

Atsižvelgiant į reglamentą, šiuo straipsniu asmeniui, kurio vardu prekių ženklas buvo įregistruotas, suteikiama galimybė nenaudojimo argumentą panaudoti kaip gynybos priemonę vykstant procedūrai, pagal kurią siekiama registraciją pripažinti negaliojančia remiantis ankstesniu prekių ženklu, kai prašymo pripažinti registraciją negaliojančia dieną ankstesnis prekių ženklas buvo užregistruotas ne trumpiau kaip penkerius metus.

5.4. Tarnybų tarpusavio bendradarbiavimo lengvinimas (52 straipsnis)

Papildant per reglamento peržiūrą pasiūlytą teisinę bendradarbiavimo sistemą, 52 straipsnyje numatytas teisinis pagrindas VRDT ir valstybių narių intelektinės nuosavybės tarnybų bendradarbiavimui palengvinti, kad būtų remiama praktikos konvergencija ir bendrų priemonių plėtojimas.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

2013/0089 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį Ö Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo Õ, ypač į jos 95 Ö 114 Õ straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[16],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

ê 2008/95/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(1) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvojea 89/104/EEB 2008/95/EB valstybių narių teisės aktamsįstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti[17] buvo keičiama[18] ð reikia padaryti tam tikrų pakeitimų ï. Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta Ö ta Õ direktyva turėtų būti kodifikuota ð išdėstyta nauja redakcija ï;

ê 2008/95/EB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(2) Prieš įsigaliojant Direktyvai 89/104/EEB valstybių narių Ö Direktyva 2008/95/EB buvo suderintos svarbiausios materialinės Õ prekių ženklųus reglamentavusiuose teisės Ö nuostatos, kurios, kaip buvo laikoma priimant direktyvą, turėjo tiesioginį poveikį vidaus rinkos veikimui, nes sudarė kliūčių Õ aktuose buvo skirtumų, galėjusių sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui ir, laisvei teikti paslaugas Ö Sąjungoje; Õ bei iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje. Dėl to buvo būtina suderinti valstybių narių teisės aktus siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą.

ê 2008/95/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Svarbu neignoruoti tų galimybių bei privalumų, kuriuos Bendrijos prekių ženklų sistema gali suteikti įmonėms, norinčioms įsigyti prekių ženklus.

ê 2008/95/EB 4 konstatuojamoji dalis

Neatrodo būtina įgyvendinti visišką valstybių narių prekių ženklų teisės aktų suderinimą. Visiškai pakanka apsiriboti tų nacionalinių teisės aktų nuostatų, kurios turi tiesioginės įtakos vidaus rinkos veikimui, suderinimu.

ò naujas

(3) prekių ženklų apsauga valstybėse narėse taikoma kartu su Sąjungos lygmens apsauga, kurią suteikia Europos prekių ženklai – vieningo statuso ir visoje Sąjungoje galiojančios intelektinės nuosavybės teisės, kaip nustatyta 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos prekių ženklo[19]. Kartu egzistuojančios nacionalinės ir Sąjungos prekių ženklų sistemos – Sąjungos požiūrio į intelektinės nuosavybės apsaugą pagrindas;

(4)  2008 m. liepos 16 d. priėmusi Komisijos komunikatą „Europos pramoninės nuosavybės teisių strategija“[20] Komisija išsamiai įvertino, kaip apskritai veikia prekių ženklų sistema visoje Europoje, įskaitant Sąjungos ir nacionalinio lygmens sistemas bei jų tarpusavio sąsajas;

(5) 2010 m. gegužės 25 d. išvadose dėl būsimo Europos Sąjungos prekių ženklų sistemos patikslinimo[21] Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymus dėl Reglamento (EB) Nr. 207/2009 ir Direktyvos 2008/95/EB peržiūros. Peržiūrint pastarąjį teisės aktą, reikėtų numatyti priemones, kuriomis jis būtų labiau suderintas su Reglamentu (EB) Nr. 207/2009, ir dėl to sumažėtų prekių ženklų sistemos skirtumų visoje Europoje;

(6) 2011 m. gegužės 24 d. komunikate „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka“[22] Komisija padarė išvadą, kad suinteresuotosios šalys vis dažniau reikalauja greitesnių, kokybiškesnių, paprastesnių prekių ženklų registracijos sistemų, kurios labiau derėtų, būtų patogesnės, viešai prieinamos ir atitiktų technologinę pažangą; norint patenkinti šiuos reikalavimus, visą Sąjungos prekių ženklų sistemą reikia modernizuoti ir pritaikyti ją interneto amžiui;

(7) šios direktyvos tikslais surengtos konsultacijos ir atlikti vertinimai parodė, kad, nepaisant ankstesnio dalinio nacionalinių įstatymų suderinimo, Europos verslo aplinka tebėra labai nevienoda, todėl apskritai ribojamos galimybės naudotis prekių ženklų apsauga ir tai kenkia konkurencingumui ir ekonomikos augimui;

(8) siekiant skatinti ir kurti gerai veikiančią bendrąją rinką ir sudaryti sąlygas lengviau įsigyti ir apsaugoti Sąjungos prekių ženklus, būtina išplėsti Direktyva 2008/95/EB užtikrintą ribotą derinimo sritį ir suderinti visus aspektus, susijusius su materialine prekių ženklų teise, reglamentuojančia prekių ženklus, kurie saugomi juos įregistruojant, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 207/2009;

(9) kad visoje Sąjungoje prekių ženklus būtų lengviau įregistruoti ir administruoti, būtina suderinti ne tik materialinės teisės nuostatas, bet ir procedūrines taisykles.  Todėl reikėtų suderinti pagrindines valstybių narių ir Europos prekių ženklų sistemos procedūrines taisykles, įskaitant tas, kurių skirtumai kelia esminių problemų vidaus rinkos veikimui.  Pakanka nustatyti bendruosius pagal nacionalinę teisę reglamentuojamų procedūrų principus, paliekant valstybėms narėms teisę nustatyti išsamesnes taisykles;

(10) labai svarbu užtikrinti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų vienodai apsaugoti pagal visų valstybių narių teisines sistemas ir kad nacionalinio lygmens prekių ženklų apsauga būtų tokia pati kaip Europos prekių ženklų apsauga. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje reputaciją turintiems Europos prekių ženklams suteikiama plataus masto apsauga, tokia plataus masto apsauga taip pat turėtų būti suteikiama visiems nacionaliniu lygmeniu įregistruotiems prekių ženklams, turintiems reputaciją atitinkamoje valstybėje narėje;

ê 2008/95/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(11) ši direktyva turėtų neatimti iš valstybių narių teisės ir toliau suteikti apsaugą prekių ženklams, įgytiems juos naudojant, tačiau turėtų į juos atsižvelgti tik įvertinant tokių ir Ö jų santykį su Õ registravimo būdu įgytaisų prekių ženklaisų santykį;

ê 2008/95/EB 6 konstatuojamoji dalis

Valstybės narės turėtų savo nuožiūra nustatyti registravimo būdu įgyjamų prekių ženklų įregistravimo, registracijos panaikinimo ir jų pripažinimo negaliojančiais tvarką. Jos, pavyzdžiui, gali nustatyti prekių ženklų registravimo ir registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrų formą, nuspręsti, ar ankstesnėms teisėms bus taikoma registravimo procedūra, ar panaikinimo procedūra, ar abi, ir, jeigu jos leidžia taikyti registravimo procedūrą ankstesnėms teisėms, ar taikyti užprotestavimo procedūrą, ar ex officio patikrinimo procedūrą, ar abi procedūras. Valstybės narės turėtų nustatyti prekių ženklų panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiais pasekmes.

ê 2008/95/EB 8 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(12) šio teisės aktų suderinimo tikslams pasiekti reikia, kad įregistruoto prekių ženklo įgijimo bei jo išlaikymo sąlygos visose valstybėse narėse būtų iš esmės vienodos;

(13) dėl to būtina išvardyti žymenų, galinčių sudaryti prekių ženklusbūti prekių ženklais, pavyzdžius su sąlyga, jog tokie žymenys gali atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitos įmonės prekių ar paslaugų. ð Norint įgyvendinti prekių ženklų registravimo sistemos tikslus, t. y. užtikrinti teisinį tikrumą ir patikimą administravimą, taip pat svarbu reikalauti, kad žymenį būtų galima pavaizduoti tokiu būdu, kuris leistų tiksliai nustatyti apsaugos objektą. Todėl žymenį turėtų būti leidžiama vaizduoti bet kokia tinkama forma, nebūtinai grafinėmis priemonėmis, jei pakankamai patikimai užtikrinama, kad būtų pasiektas minėtas tikslas; ï

(14) Ö be to, Õ tTurėtų būti pateiktas baigtinis atsisakymo registruoti arba registracijos negaliojimo pagrindų, pvz., Ö įskaitant Õ jokio skiriamojo požymio nebuvimąas arba prieštaravimąas tarp prekių ženklo ir ankstesnių teisių, sąrašas, net jeigu kai kuriuos iš šių pagrindų valstybės narės gali pasirinkti savo nuožiūra ir dėl to gali palikti šiuos pagrindus savo teisės aktuose arba juos įtraukti į šiuos teisės aktus; Valstybės narės turėtų turėti teisę palikti savo teisės aktuose arba į juos įtraukti atsisakymo registruoti prekių ženklą arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindus, susijusius su prekių ženklo įgijimo ir jo išlaikymo sąlygomis, kurioms nėra taikomos suderinimo nuostatos, pvz., atitinkamus reikalavimus prekių ženklo suteikimui, prekių ženklo galiojimo pratęsimui arba taisykles dėl mokesčių ar susijusias su proceso taisyklių nesilaikymu.

ê 2008/95/EB 9 konstatuojamoji dalis

Norint sumažinti Bendrijoje įregistruotų ir saugomų prekių ženklų kiekį ir, atitinkamai, tarp jų iškylančių prieštaravimų skaičių, labai svarbu pareikalauti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų faktiškai naudojami arba, jeigu nenaudojami, kad jų registracija būtų panaikinta. Būtina numatyti, kad prekių ženklas negali būti pripažintas negaliojančiu remiantis nenaudojamo ankstesnio prekių ženklo egzistavimu, nors valstybės narės gali savo nuožiūra taikyti tą patį principą prekių ženklo registracijos atžvilgiu arba nustatyti, kad prekių ženklu negali būti remiamasi pažeidimo procedūroje, jeigu pateikus prašymą nustatoma, kad prekių ženklas galėjo būti panaikintas. Visais šiais atvejais valstybės narės gali nustatyti atitinkamas proceso taisykles.

ê 2008/95/EB 10 konstatuojamoji dalis

Siekiant palengvinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, labai svarbu užtikrinti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų vienodai apsaugoti pagal visų valstybių narių teisines sistemas. Vis dėlto tai neturi sudaryti valstybėms narėms kliūčių savo nuožiūra suteikti didesnę apsaugą reputaciją turintiems prekių ženklams.

ò naujas

(15) siekiant užtikrinti, kad, visoje Sąjungoje nagrinėjant absoliučius ir santykinius atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindus, kitomis Sąjungos teisės priemonėmis užtikrinama geografinių nuorodų apsauga būtų taikoma vienodai ir išsamiai, į šią direktyvą reikėtų įtraukti tokias pačias su geografinėmis nuorodomis susijusias nuostatas, kokios įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 207/2009;

ê 2008/95/EB 11 konstatuojamoji dalis

(16) apsauga, suteikiama įregistruotu prekių ženklu, kurio funkcija visų pirma yra prekių ženklu garantuoti kilmę, turėtų būti absoliuti esant tapatumui tarp ženklo ir žymens bei tarp prekių ar paslaugų. Apsauga taip pat turėtų būti suteikiama ir esant ženklo panašumui į žymenį ir prekių arba paslaugų panašumui. Būtina pateikti panašumo sąvokos išaiškinimą, siejant tai su klaidinimo galimybe. Klaidinimo galimybė, kurios įvertinimas priklauso nuo daugelio elementų, ypač nuo prekių ženklo pripažinimo rinkoje, nuo asociacijos, kuri gali būti padaryta su naudojamu ar įregistruotu žymeniu, nuo prekių ženklo bei žymens ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnio, turėtų lemti specialias tokios apsaugos sąlygas. Galimybės suklaidinti nustatymo būdai, o ypač įrodinėjimo pareiga, turėtų būti reglamentuojami nacionalinių procedūriniųproceso taisyklių, kurioms ši direktyva neturėtų daryti įtakos;

ò naujas

(17) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir visišką derėjimą su prioriteto principu, pagal kurį anksčiau įregistruotas prekių ženklas turi pirmenybę prieš vėliau įregistruotus prekių ženklus, būtina nustatyti, kad užtikrinant prekių ženklo suteikiamas teises nebūtų pažeidžiamos savininkų teisės, įgytos prieš prekių ženklo paraiškos padavimo ar prioriteto datą. Tokia nuostata atitinka 1994 m. balandžio 15 d. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau –  TRIPS sutartis)[23] 16 straipsnio 1 dalį;

(18) tikslinga numatyti, kad teisių į prekių ženklą pažeidimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei padaroma išvada, kad teises pažeidžiantis ženklas ar žymuo naudojamas prekyboje siekiant atskirti prekes ar paslaugas pagal jų komercinę kilmę. Naudojimą kitais tikslais turėtų reglamentuoti nacionalinės teisės nuostatos;

(19) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą, būtina paaiškinti, kad ne tik panašumo atveju, bet ir tuo atveju, jei tapatus žymuo naudojamas tapačioms prekėms ir paslaugoms žymėti, apsauga prekių ženklui turėtų būti suteikiama tik jeigu (ir tiek, kiek) neigiamai paveikiama pagrindinė prekių ženklo funkcija – garantuoti komercinę prekių ar paslaugų kilmę;

(20) prekių ženklo pažeidimu taip pat turėtų būti laikomas žymens kaip firmos pavadinimo ar panašios nuorodos naudojimas, jei siekiama atskirti prekes ar paslaugas pagal jų komercinę kilmę;

(21) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir visišką derėjimą su konkrečiais Sąjungos teisės aktais, tinkama numatyti, kad prekių ženklo savininkas turėtų turėti teisę uždrausti trečiajai šaliai naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kai tokia lyginamoji reklama prieštarauja 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[24];

(22) siekiant stiprinti prekių ženklų apsaugą ir efektyviau kovoti su klastojimu, įregistruoto prekių ženklo savininkui turėtų būti suteikta teisė uždrausti trečiosioms šalims įvežti į valstybės narės muitų teritoriją prekes, neišleistas į laisvą apyvartą joje, kai tos prekės įvežamos iš trečiųjų šalių ir yra neleistinai pažymėtos prekių ženklu, kuris iš esmės yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam prekių ženklui;

(23)             siekiant efektyviau užtikrinti, kad nebūtų įvežamos teises pažeidžiančios prekės, visų pirma pardavimo internetu atveju, savininkas turėtų turėti teisę uždrausti tokias prekes importuoti į Sąjungą, jei vien tik prekių siuntėjas veikia siekdamas komercinių tikslų;

(24) kad įregistruotų prekių ženklų savininkai turėtų galimybę efektyviau kovoti su klastojimu, jiems turėtų būti suteikta teisė uždrausti prekes žymėti teises pažeidžiančiu prekių ženklu ir parengiamuosius veiksmus prieš žymėjimą;

(25) prekių ženklu suteikiamos išimtinės teisės neturėtų suteikti savininkui teisės uždrausti naudoti žymenis ar nuorodas, jeigu jie naudojami teisingai ir laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos. Kad būtų sukurtos vienodos sąlygos firmų pavadinimams ir prekių ženklams, atsižvelgiant į tai, kad firmų pavadinimams dažnai suteikiama neribota apsauga vėlesnių prekių ženklų atžvilgiu, turėtų būti laikoma, kad toks naudojimas apima savo asmenvardžio naudojimą. Taip pat turėtų būti numatytas bendras aprašomųjų arba skiriamųjų požymių neturinčių žymenų ar nuorodų naudojimas. Be to, savininkui neturėtų būti suteikta teisė uždrausti teisingai ir sąžiningai naudoti ženklą siekiant identifikuoti ar daryti nuorodą į prekes ar paslaugas kaip priklausančias savininkui;

(26) laisvo prekių judėjimo principas reiškia, kad prekių ženklo savininkas neturi turėti teisės uždrausti trečiajai šaliai naudoti prekių ženklą žymėti prekėms, kurios jo paties ar jo sutikimu buvo išleistos į apyvartą Sąjungoje pažymėtos tuo prekių ženklu, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu;

ê 2008/95/EB 12 konstatuojamoji dalis

(27) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir neteisingai nepažeisti ankstesnio prekių ženklo savininko interesų, svarbu numatyti, kad jis negali reikalauti registracijos pripažinimo negaliojančia ir prieštarauti vėlesnių už jo turimų prekių ženklų, apie kuriuos jis žinojo pakankamai ilgą laiką ir jų naudojimui neprieštaravo, naudojimui, išskyrus atvejus, kai paraiška vėlesniems prekių ženklams buvo pateikta turint nesąžiningų ketinimų;

ò naujas

(28) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir apsaugoti teisėtai įgytas prekių ženklų teises, tikslinga ir būtina nustatyti, nepažeidžiant principo, pagal kurį vėlesnio prekių ženklo teisėmis negalima pasinaudoti ankstesnio prekių ženklo atžvilgiu, kad ankstesnių prekių ženklų savininkai neturėtų turėti teisės pasiekti, kad vėlesnis prekių ženklas būtų neregistruojamas arba kad jo registracija būtų pripažinta negaliojančia, arba prieštarauti vėlesnio prekių ženklo naudojimui, jei vėlesnis prekių ženklas buvo įgytas tuo metu, kai ankstesnis prekių ženklas galėjo būti pripažintas negaliojančiu arba panaikintas, pavyzdžiui, dėl to, kad jis dar nebuvo įgijęs skiriamojo požymio dėl naudojimo, arba tuo metu, kai ankstesnio prekių ženklo teisėmis nebuvo galima pasinaudoti vėlesnio prekių ženklo atžvilgiu, nes nebuvo tenkinamos būtinos sąlygos, pavyzdžiui, ankstesnis prekių ženklas dar nebuvo įgijęs reputacijos;

(29) prekių ženklai atitinka savo paskirtį, t. y. atskiria prekes ar paslaugas ir suteikia galimybę vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus, tik tuomet, kai jie faktiškai naudojami rinkoje. Naudojimo reikalavimas taip pat būtinas siekiant sumažinti bendrą Sąjungoje įregistruotų ir saugomų prekių ženklų skaičių ir atitinkamai tarp jų iškylančių prieštaravimų skaičių. Todėl labai svarbu reikalauti, kad įregistruoti prekių ženklai būtų faktiškai naudojami prekėms ar paslaugoms, kurioms jie įregistruoti, žymėti, arba, jeigu jie nenaudojami, kad jų registraciją būtų galima panaikinti;

(30) atitinkamai įregistruotas prekių ženklas turėtų būti saugomas tik tuomet, jei jis faktiškai naudojamas, o ankstesnis įregistruotas prekių ženklas neturėtų suteikti teisės jo savininkui prieštarauti vėlesnio prekių ženklo naudojimui ar pripažinti jo negaliojančiu, jei tas savininkas savo prekių ženklo iš tikrųjų nenaudojo.  Be to, valstybės narės turėtų nustatyti, kad prekių ženklas negali būti sėkmingai panaudotas teisių pažeidimo byloje, jeigu pateikus prašymą nustatyta, kad prekių ženklas gali būti panaikintas, arba, jei ieškinys pareikštas dėl vėlesnės teisės, kad prekių ženklas galėjo būti panaikintas tuo metu, kai buvo įgyta vėlesnė teisė;

(31) tikslinga numatyti, kad tuo atveju, jeigu buvo prašoma pripažinti nacionalinio prekių ženklo pirmenybę prieš Europos prekių ženklą ir nacionalinio prekių ženklo vėliau buvo atsisakyta arba jo galiojimo trukmei buvo leista pasibaigti, to nacionalinio prekių ženklo galiojimą vis dar galima ginčyti. Tokia galimybe turėtų būti įmanoma pasinaudoti tik tokiose situacijose, kai nacionalinis ženklas galėjo būti pripažintas negaliojančiu arba panaikintas tuo metu, kai ženklas buvo pašalintas iš registro;

(32) aiškumo sumetimais ir siekiant Sąjungoje palengvinti prekių ženklų naudojimą komerciniais tikslais, taisyklės, taikomos prekių ženklams kaip nuosavybės objektams, turėtų būti suderintos su Europos prekių ženklams jau taikomomis taisyklėmis ir apimti taisykles dėl perdavimo ir perleidimo, licencijavimo, daiktinių teisių, išieškojimo vykdymo procese ir nemokumo procedūrų;

(33) paaiškėjo, kad kolektyviniai prekių ženklai – naudinga tam tikrų bendrų savybių turinčių prekių ar paslaugų reklamos priemonė. Todėl nacionaliniams kolektyviniams prekių ženklams tikslinga taikyti taisykles, kurios būtų panašios į Europos kolektyviniams ženklams taikomas taisykles;

(34) siekiant sudaryti geresnes ir paprastesnes sąlygas naudotis prekių ženklų apsauga ir padidinti teisinį tikrumą bei nuspėjamumą, prekių ženklų registravimo procedūra valstybėse narėse turėtų būti veiksminga, skaidri ir pagrįsta taisyklėmis, panašiomis į Europos prekių ženklams taikomas taisykles. Siekiant užtikrinti, kad prekių ženklų sistema būtų nuosekli ir suderinta tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu, visos valstybių narių centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos per ex officio patikrinimą, ar prekių ženklo paraiška atitinka registracijos reikalavimus, tikrintų tik tai, ar nėra absoliučiųjų atsisakymo registruoti pagrindų. Tačiau tai neturėtų prieštarauti tų tarnybų teisei pareiškėjų prašymu vien informacijos tikslais atlikti ankstesnių teisių paieškas, neprieštaraujant ir nedarant jokio privalomo poveikio tolesniam registracijos procesui, įskaitant tolesnes protesto procedūras;

(35) siekiant užtikrinti teisinį tikrumą dėl prekių ženklų teisių taikymo srities ir sudaryti paprastesnes sąlygas naudotis prekių ženklų apsauga, prekių ženklo paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų identifikavimas ir klasifikavimas turėtų būti atliekamas pagal tokias pačias taisykles visose valstybėse narėse, ir tos taisyklės turėtų būti suderintos su Europos prekių ženklams taikomomis taisyklėmis. Kad kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai galėtų nustatyti prašomos prekių ženklo apsaugos mastą remdamiesi vien paraiška, prekių ir paslaugų identifikavimas turėtų būti pakankamai aiškus ir tikslus. Vartojami bendrieji terminai turėtų būti aiškinami kaip apimantys tik tas prekes ir paslaugas, kurias aiškiai žymi tiesiogine reikšme vartojamas terminas;

(36) siekdamos užtikrinti efektyvią prekių ženklų apsaugą, valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingą administracinę protesto procedūrą, kuri leistų ankstesnių prekių ženklų teisių savininkams užprotestuoti prekių ženklo paraiškos registraciją.  Be to, norėdamos suteikti veiksmingų priemonių prekių ženklams panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, valstybės narės turėtų numatyti administracinę panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu procedūrą, kuri būtų panaši į Europos prekių ženklams Sąjungos lygmeniu taikomą procedūrą;

(37) valstybių narių centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino agentūra (toliau – agentūra) visose prekių ženklų registravimo ir administravimo srityse, siekdamos skatinti praktikos ir priemonių konvergenciją, pavyzdžiui, kuriant ir atnaujinant konsultacijoms ar paieškai skirtas bendras ar sujungtas duomenų bazes ir portalus. Valstybių narių tarnybos ir agentūra turėtų toliau bendradarbiauti visose kitose veiklos srityse, kurios yra svarbios prekių ženklų apsaugai Sąjungoje užtikrinti;

ê 2008/95/EB 7 konstatuojamoji dalis

(38) ši direktyva neturėtų panaikinti galimybės prekių ženklams taikyti kitas nei valstybių narių prekių ženklų teisės aktų nuostatas, pvz., reguliuojančias nesąžiningą konkurenciją, civilinę atsakomybę arba vartotojų teisių apsaugą;

ê 2008/95/EB 13 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(39) visoms valstybėms narėms privaloma laikytis Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos Ö (Paryžiaus konvencijos) ir Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba Õ. Šios direktyvosa nuostatos turi visiškai atitikti minėtos konvencijos Ö ir sutarties Õ nuostatas. Ši direktyva neturėtų turėti įtakos tašia kKonvencija Ö ir sutartimi Õ numatytiems valstybių narių įsipareigojimams. Prireikus turėtų būti taikoma Sutarties 307 Ö 351 Õ straipsnio antra pastraipa;

ò naujas

(40) pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnę direktyvą;

ê 2008/95/EB 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(41) ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su dDirektyvos 89/104/EEB perkėlimo į nacionalinę teisę terminu, numatytu Direktyvos 2008/95/EB I priedo B dalyje,

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 skyrius

Ö Bendrosios nuostatos Õ

ê 2008/95/EB

1 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma kiekvienam prekių ar paslaugų prekių ženklui prekių ar paslaugų atžvilgiu, kuris yra įregistruotas arba dėl kurio gali būti paduota paraiška įregistruoti valstybėje narėje kaip individualų, kolektyvinį, garantinį ar sertifikacijos ženklą, arba kuris yra įregistruotas arba kreipiamasi dėl jo registracijos Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyboje arba yra valstybėje narėje galiojančios tarptautinės registracijos objektas.

ò naujas

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)           tarnyba – valstybės narės centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba arba Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyba, kuriai pavesta registruoti prekių ženklus;

b)           agentūra – Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino agentūra, įsteigta pagal Reglamento (EB) Nr. 207/2009 2 straipsnį;

c)           registras – tarnybos tvarkomas prekių ženklų registras.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

2 skyrius

Ö Prekių ženklų teisė Õ

1 skirsnis

Ö žymenys, galintys sudaryti prekių ženklą Õ

23 straipsnis

Žymenys, galintys sudarytiantys prekių ženklą

Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokiųo žymenųs, kurį galima pavaizduoti grafiškai, Ö visų pirma Õ būtent, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, piešinių, raidžių, skaitmenų, Ö spalvų, Õ išorinio prekių ar jų pakuotės vaizdo Ö arba garsų Õ, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia:

a) atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitomsai įmonėmsei priklausančių prekių arba paslaugų.;

ò naujas

b) juos vaizduoti tokiu būdu, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų tiksliai nustatyti savininkui suteiktos apsaugos objektą.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

2 skirsnis

Ö Atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai Õ

34 straipsnis

Ö Absoliutūs Õ aAtsisakymo registruoti arir negaliojimo pagrindai

ê 2008/95/EB

1. Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

a)           žymenys, negalintys sudaryti prekių ženklo;

b)           prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių;

c)           prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms;

d)           prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie dabartinėje kalboje, sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais;

e)           žymenys, susidedantys vien tik iš:

i)       formos, kurią nulemia pačių prekių rūšis;

ii)       prekių formos, būtinos techniniam rezultatui gauti;

iii)      formos, kuri prekėms suteikia esminę vertę;

f)            prekių ženklai, kurie prieštarauja viešajai politikaitvarkai arba nusistovėjusiems moralės principams;

g)           prekių ženklai, kurie gali suklaidinti visuomenę dėl, pavyzdžiui, prekių ar paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės;

h)           prekių ženklai, kurių įregistravimui kompetentingos institucijos nebuvo davusios sutikimo ir kuriuos pagal Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (toliau – Paryžiaus konvencija) 6 ter straipsnį turi būti atsisakyta registruoti arba kurių registracija turi būti pripažinta negaliojančia .;

ò naujas

i)            prekių ženklai, kurie yra neregistruojami ir kurių nebegalima naudoti pagal Sąjungos teisės aktus ar Sąjungos pasirašytus tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos numatyta kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga;

j)            prekių ženklai, kurie yra neregistruojami pagal Sąjungos teisės aktus ar Sąjungos pasirašytus tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos numatyta tradicinių terminų, naudojamų vynui apibūdinti, ir garantuotų tradicinių gaminių apsauga.

2. 1 dalis taikoma, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja:

a) kitose valstybėse narėse nei tos, kuriose paduota paraiška įregistruoti ženklą;

b) tik tuomet, kai prekių ženklas užsienio kalba yra išverstas į valstybių narių oficialią kalbą ar transkribuotas valstybių narių oficialios kalbos rašmenimis.

3. Prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paraišką įregistruoti prekių ženklą pareiškėjas pateikė turėdamas nesąžiningų ketinimų.  Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, kad toks prekių ženklas neregistruojamas.

ê 2008/95/EB

24. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, jog prekių ženklas neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu:

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

a)           tokio prekių ženklo naudojimas gali būti uždraustas vadovaujantis valstybės narės ar Bendrijos Ö Sąjungos Õ kitų teisės aktų nei prekių ženklų teisės aktai nuostatomis;

ê 2008/95/EB

b)           prekių ženkle yra didelę simbolinę vertę turintis žymuo, ypač jeigu tai religinis simbolis;

c)           prekių ženkle yra kitokių nei Paryžiaus konvencijos 6 ter straipsnyje nurodytų ir reikšmingų visuomenei ženklų, emblemų ir herbų, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija valstybės narės teisės aktų numatyta tvarka yra davusi sutikimą jų įregistravimui;.

d)           paraišką prekių ženklui įregistruoti pareiškėjas pateikė turėdamas nesąžiningų ketinimų.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

ð naujas

35. Neatsisakoma registruoti prekių ženklą ar jo registracija nepripažįstama negaliojančia 1 dalies b, c arba d punktuose nurodyta tvarka, jeigu iki paraiškos įregistruoti padavimo datos ð arba po registracijos datos ï ir vėliau jį naudojant prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį.

6. Bet kuri valstybė narė gali papildomai numatyti, jog ši nuostata Ö 5 dalis Õ taikoma ir tada, kai skiriamasis požymis buvo įgytas po paraiškos įregistruoti padavimo ð ir iki ï arba registravimo datos.

4. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad, nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, toje valstybėje narėje iki Direktyvą 89/104/EEB įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo datos nustatyti atsisakymo registruoti arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai taikomi prekių ženklams, kuriems įregistruoti paraiškos buvo paduotos iki tos datos.

45 straipsnis

Kiti Ö Santykiniai Õ atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai, susiję su prieštaravimu ankstesnėms teisėms

ê 2008/95/EB

1. Prekių ženklas neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

              a) jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui, o prekės ir paslaugos, kurioms jis yra pareikštas įregistruoti arba yra įregistruotas, yra tapačios prekėms arba paslaugoms, kurioms ankstesnis prekių ženklas yra saugomas;

              b) jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį prekių ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra egzistuoja galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima galimybę jį susieti su ankstesniu prekių ženklu.

2. 1 dalyje nurodyti „ankstesni prekių ženklai“ reiškia:

              a) toliau išvardytus prekių ženklus, kurių paraiškos įregistruoti padavimo data yra ankstesnė už paraiškos įregistruoti kitą ženklą padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į jiems prašomą suteikti prioritetą:

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

         i) Ö Europos Õ Bendrijos prekių ženklus;

ê 2008/95/EB

         ii) valstybėje narėje arba, jeigu kalbama apie Belgiją, Liuksemburgą ar Nyderlandus, – Beniliukso intelektinės nuosavybės tarnyboje įregistruotus prekių ženklus;

         iii) pagal valstybėje narėje galiojančius tarptautinius susitarimus įregistruotus prekių ženklus;

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

              b) Ö Europos Õ Bendrijos prekių ženklus, kuriems pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Rreglamentą (EB) Nr. 40/94[25] dėl Bendrijos prekių ženklo 207/2009 teisėtai prašoma suteikti pirmenybę remiantis a punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytu prekių ženklu, net jeigu pastarojo prekių ženklo buvo atsisakyta arba leista pasibaigti jo galiojimo laikui;

ê 2008/95/EB

              c) a ir b punktuose nurodytų prekių ženklų paraiškas priklausomai nuo jų įregistravimo;

              d) prekių ženklus, kurie paraiškos įregistruoti prekių ženklą padavimo dieną arba, kai tinkama, prašymo suteikti prioritetą paraiškai įregistruoti prekių ženklą dieną yra plačiai žinomi valstybėje narėje, kai sąvoka „plačiai žinomi“ vartojama Paryžiaus konvencijos 6 bis straipsnio prasme.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

ð naujas

3. Prekių ženklas taip pat neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, jo registracija gali būti pripažintaįstama negaliojančia,:

a)           jeigu 2 dalies prasme jis yra tapatus ar panašus į ankstesnį Bendrijos prekių ženklą, ð nepriklausomai nuo to, ar prekės arba paslaugos, kurioms jis yra pareikštas įregistruoti arba kurioms jis yra ï ir turi būti arba buvo įregistruotas, tokioms prekėms ar paslaugoms, kurios ð yra tapačios, panašios ar ï nėra panašios į tas prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis Bendrijos prekių ženklas, jeigu ankstesnis Bendrijos prekių ženklas turi reputaciją ð valstybėje narėje arba, Europos prekių ženklo atveju, turi reputaciją Sąjungoje ï ir jeigu dėl vėlesnio prekių ženklo naudojimo be tinkamos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo privalumais arba pažeisti jo skiriamuosius požymius ar pakenkti jo reputacijaią.;

ò naujas

b)           jeigu prekių ženklo savininko atstovas ar patikėtinis savo vardu be savininko leidimo paduoda paraišką įregistruoti prekių ženklą, išskyrus atvejus, kai atstovas ar patikėtinis pagrindžia savo veiksmus;

c)           prekių ženklas gali būti supainiotas su ankstesniu ženklu, kuris saugomas ne Sąjungoje, jeigu ženklas paraiškos padavimo datą dar buvo iš tikrųjų naudojamas ir pareiškėjas elgėsi nesąžiningai;

d)           jeigu jis neregistruojamas ir jo nebegalima naudoti pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais numatyta kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsauga.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

4. Be to, Bbet kuri valstybė narė gali numatyti, kad prekių ženklas neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, jo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu:

ê 2008/95/EB

a)           jis yra tapatus arba panašus į ankstesnį nacionalinį prekių ženklą kaip jis apibrėžiamas 2 dalyje ir turi būti arba buvo įregistruotas prekėms ar paslaugoms, nepanašioms į prekes ar paslaugas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu toje valstybėje narėje ankstesnis prekių ženklas turi gerą reputaciją ir jeigu dėl vėlesnio prekių ženklo panaudojimo be tinkamos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai pasinaudoti ankstesnio prekių ženklo privalumais arba pažeisti ankstesnio prekių ženklo skiriamuosius požymius ar reputaciją;

ba)         teisės į prekyboje naudojamą neregistruotą prekių ženklą arba į kitą žymenį buvo įgytos iki paraiškos įregistruoti vėlesnį prekių ženklą padavimo datos arba iki datos, kai buvo kreiptasi dėl prioriteto suteikimo paraiškai įregistruoti vėlesnį prekių ženklą, ir jeigu neįregistruotas prekių ženklas ar kitoks žymuo suteikia jo savininkui teisę uždrausti naudotivartoti vėlesnį prekių ženklą;

cb)         prekių ženklo naudojimas gali būti uždraustas dėl ankstesnių kitų nei 2 dalyje ir šios dalies ab punkte nurodytų teisių, būtent dėl:

i)       teisės į vardą;

ii)       teisės į asmens atvaizdą;

iii)      autoriųaus teisių;

iv)      pramoninės nuosavybės teisių;.

d)           prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį kolektyvinį prekių ženklą, suteikiantį teises, kurių galiojimas pasibaigė ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki paraiškos padavimo;

e)           prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį garantinį ar sertifikacijos ženklą, suteikiantį teises, kurių galiojimas pasibaigė per laikotarpį iki paraiškos padavimo, kurio trukmę nustato valstybė narė;

f)            prekių ženklas yra tapatus ar panašus į ankstesnį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms įregistruotą prekių ženklą, kurio suteiktų teisių galiojimas pasibaigė, kadangi nebuvo pratęstas galiojimas per ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį iki paraiškos padavimo, išskyrus atvejus, kada ankstesnio prekių ženklo savininkas leido įregistruoti vėlesnį ženklą arba savo ženklo nenaudojo;

g)           prekių ženklas gali būti sumaišytas su paraiškos padavimo dieną užsienyje vartotu prekių ženklu ir kuris ten dar yra naudojamas su sąlyga, kad paraiškos padavimo dieną pareiškėjas elgėsi nesąžiningai.

5. Valstybės narės gali leisti, kad, esant atitinkamoms aplinkybėms, jeigu ankstesnio prekių ženklo ar kitų ankstesnių teisių savininkas sutinka su vėlesnio prekių ženklo įregistravimu, nebūtina atsisakyti įregistruoti prekių ženklą arba jo registraciją pripažinti negaliojančia.

6. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad, nukrypstant nuo 1–5 dalių, iki Direktyvą 89/104/EEB įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo datos numatyti atsisakymo registruoti arba registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai toje valstybėje bus taikomi prekių ženklams, kuriųems paraiškos buvo paduotos iki tos datos.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

ð naujas

146 straipsnis

Prekių ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia arba panaikinimas a posteriori

Jeigu prašoma pripažinti Bendrijos Ö Europos Õ prekių ženklo pirmenybę prieš ankstesnį Ö nacionalinį Õ prekių ženklą, kurio buvo atsisakyta arba kurio galiojimo trukmei buvo leista pasibaigti, galima šio ankstesnio Ö nacionalinio Õ prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia arba panaikinti a posteriori ð , jeigu registraciją taip pat buvo galima pripažinti negaliojančia arba panaikinti tuo metu, kai ženklo buvo atsisakyta arba jo galiojimo trukmei buvo leista pasibaigti. Tokiu atveju pirmenybė nustoja galioti ï .

7 straipsnis

Ö Atsisakymo registruoti ženklą ar registracijos pripažinimo negaliojančia tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms pagrindai Õ

Ö Jeigu atsisakymo registruoti prekių ženklą ar registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai egzistuoja tik tam tikrų prekių ar paslaugų, kurioms tas prekių ženklas pareikštas įregistruoti arba įregistruotas, atžvilgiu, atsisakymas registruoti ar registracijos pripažinimas negaliojančia taikomas tik toms prekėms ar paslaugoms. Õ

ò naujas

8 straipsnis

Ankstesnio prekių ženklo skiriamųjų požymių ar reputacijos nebuvimas, trukdantis įregistruotą prekių ženklą pripažinti negaliojančiu

Įregistruotas prekių ženklas nepripažįstamas negaliojančiu, remiantis ankstesniu prekių ženklu, šiais atvejais:

(a)          jei ankstesnis prekių ženklas, kurio registraciją galima pripažinti negaliojančia pagal 4 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktus, įregistruoto prekių ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą nebuvo įgijęs skiriamojo požymio pagal 4 straipsnio 5 dalį;

b)           jei paraiška pripažinti registraciją negaliojančia pagrįsta 5 straipsnio 1 dalies b punktu, o ankstesnis prekių ženklas įregistruoto prekių ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą nebuvo įgijęs pakankamai skiriamųjų požymių, kad būtų galima pagrįsti išvadą dėl suklaidinimo galimybės pagal 5 straipsnio 1 dalies b punktą;

c)           jei paraiška pripažinti registraciją negaliojančia pagrįsta 5 straipsnio 3 dalimi, o ankstesnis prekių ženklas įregistruoto prekių ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą neturėjo reputacijos, kaip apibrėžta 5 straipsnio 3 dalyje.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

ð naujas

9 straipsnis

Apribojimas Ö Galimybės pripažinti registraciją negaliojančia nebuvimas Õ dėl neprieštaravimo

1. Jeigu valstybėje narėje ankstesnio prekių ženklo savininkas, kaip nurodyta 45 straipsnio 2 ð ir 3 ï dalyseje, nors apie tai ir žinodamas, penkerius metus Ö iš eilės Õ leido naudoti toje valstybėje narėje įregistruotą vėlesnį prekių ženklą, jis netenka teisės, remdamasis ankstesniu prekių ženklu, prašyti pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia arba prieštarauti vėlesnio prekių ženklo naudojimui žymėti prekėms ar paslaugoms, kurioms šis prekių ženklas iki tol buvo naudojamas, išskyrus atvejus, kada vėlesnis prekių ženklas buvo pareikštas įregistruoti turint nesąžiningų ketinimų.

2. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad 1 dalies nuostatos taikomos 4 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyto ankstesnio prekių ženklo savininkui arba Ö bet kokių Õ kitųoms ankstesniųėms teisiųėms, nurodytųoms 45 straipsnio 4 dalies ab arba bc punkteuose, savininkui.

ê 2008/95/EB

3. 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais vėliau įregistruoto prekių ženklo savininkas neturi teisės prieštarauti ankstesnių teisių naudojimui, net jeigu jomis nebegalima daugiau pasinaudoti vėlesnio prekių ženklo atžvilgiu.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

ð naujas

3 skirsnis

Ö Suteikiamos teisės ir apribojimai Õ

510 straipsnis

Prekių ženklo suteikiamos teisės

1. Įregistruotas Pprekių ženkloas Ö registracija Õ suteikia savininkui išimtines teises į jį.

Ö 2. Nepažeisdamas savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto prekių ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos, įregistruoto prekių ženklo Õ sSavininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, naudotivartoti prekybos veikloje Ö bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu Õ:

a)           bet kokį žymenį, Ö žymuo yra Õ tapatusų prekių ženklui Ö ir juo Õ, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas ð , jeigu toks naudojimas turi ar gali turėti įtakos prekių ženklo funkcijai garantuoti vartotojams prekių ir paslaugų kilmę ï;

b)           bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo Ö žymuo yra tapatus prekių ženklui arba į jį panašus Õ į prekių ženklą ir Ö juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu Õ dėl šiuo prekių ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima galimybę susieti žymenįžymens asocijavimosi su prekių ženklu galimybę;

2. c)       Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, jog savininkas turi teisę neleisti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų arba panašų Ö žymuo yra tapatus prekių ženklui arba į jį panašus, Õ į prekių ženklą, Ö nepriklausomai nuo to, ar juo Õ kuriuo žymimos prekės arba paslaugos ð yra tapačios, panašios ar ï nėra panašios į tas, kurioms prekių ženklasjis buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją valstybėje narėje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo pranašumais arba pažeidžiamas skiriamasis prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo reputacijai.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

3. Vadovaujantis 1 ir 2 daliesų nuostatomis, Ö visų pirma Õ galima, inter alia, uždrausti:

ê 2008/95/EB

a)           tokiu žymeniu žymėtiženklinti prekes arba jų pakuotę;

b)           siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, taip patarba siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;

c)           importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtaspaženklintas prekes;

ò naujas

d) naudoti žymenį kaip firmos ar bendrovės pavadinimą arba kaip tokio pavadinimo dalį;

ê 2008/95/EB

de)         naudotivartoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje.;

ò naujas

f)            naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje tokiu būdu, kuris prieštarauja Direktyvai 2006/114/EB.

4. Įregistruoto prekių ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti importuoti prekes pagal 3 dalies c punktą, jei vien tik prekių siuntėjas veikia siekdamas komercinių tikslų.

5. Įregistruoto prekių ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims vykdant komercinę veiklą įvežti į valstybės narės, kurioje prekių ženklas įregistruotas, muitų teritoriją prekes, neišleistas į laisvą apyvartą toje teritorijoje, kai tokios prekės, įskaitant pakuotę, įvežamos iš trečiųjų šalių ir yra neleistinai pažymėtos prekių ženklu, kuris yra tapatus tokioms prekėms įregistruotam prekių ženklui arba kurio pagal esminius aspektus negalima atskirti nuo to prekių ženklo.

ê 2008/95/EB

46. Jei pagal valstybės narės teisę žymens naudojimas 21 dalies b arba c punkte ar 2 dalyje nurodytomis sąlygomis galėjo būti neuždraustas iki Direktyvą 89/104/EEB įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo toje valstybėje narėje datos, prekių ženklo suteikiamos teisės negali būti panaudotos siekiant užkirsti kelią toliau naudoti tokį žymenį.

57. 1, 2, 3 ir 6 –4 dalių nuostatos neturi įtakos jokios valstybės narės nuostatoms dėl apsaugos nuoprieš žymens naudojimoą kitais nei prekių ar paslaugų atskyrimo tikslais, jeigu dėl tokio žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo privalumais arba pažeidžiami prekių ženklo skiriamieji požymiai ar pakenkiama jo reputacijai.

ò naujas

11 straipsnis

Savininko teisių pažeidimas naudojant apipavidalinimo priemones, pakuotę arba kitas priemones

Kai tikėtina, kad bus naudojamos prekių ar paslaugų apipavidalinimo priemonės, pakuotė ar kitos priemonės, kurios yra pažymėtos ženklu, ir toks naudojimas tų prekių ar paslaugų atžvilgiu pažeistų savininko teises pagal 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, savininkas turi teisę uždrausti:

a)           apipavidalinimo priemones, pakuotę ar kitas priemones, kurios gali būti pažymėtos ženklu, prekybos veikloje žymėti žymeniu, kuris yra tapatus prekių ženklui arba į jį panašus;

b)           siūlyti apipavidalinimo priemones, pakuotę ar kitas priemones, kurios yra pažymėtos ženklu, pateikti jas rinkai arba tuo tikslu jas sandėliuoti, taip pat importuoti ar eksportuoti.

12 straipsnis

Prekių ženklų atgaminimas žodynuose

Jeigu prekių ženklą atgaminus žodyne, enciklopedijoje arba kitame panašiame informaciniame leidinyje susidaro įspūdis, kad tai yra bendrinis prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, pavadinimas, prekių ženklo savininko prašymu leidėjas ne vėlesniame kaip kitame leidime privalo ženklą atgaminti su nuoroda, kad tai yra įregistruotas prekių ženklas.

13 straipsnis

Draudimas naudoti atstovo ar patikėtinio vardu įregistruotą prekių ženklą

1. Jeigu prekių ženklas yra įregistruotas to ženklo savininko patikėtinio arba atstovo vardu be savininko sutikimo, savininkas turi teisę:

a)           prieštarauti tam, kad jo atstovas ar patikėtinis naudotų jo ženklą;

b)           reikalauti, kad atstovas ar patikėtinis jam perduotų teises į prekių ženklą.

2. 1 dalis netaikoma, jei atstovas ar patikėtinis pagrindžia savo veiksmus.

ê 2008/95/EB

614 straipsnis

Prekių ženklo poveikiosuteikiamų teisių apribojimas

1. Prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje naudotivartoti:

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

ð naujas

              a) savo Ö asmenvardį Õ vardą arba adresą;

              b) ð žymenis ar ï nuorodas, ð neturinčius skiriamųjų požymių arba ï susijusiusas su prekių ar teikiamų paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekės pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiku arba kitomis prekių ir paslaugų charakteristikomis;

              c) prekių ženklą, ð kai siekiama identifikuoti ar daryti nuorodą į prekes ar paslaugas kaip priklausančias prekių ženklo savininkui, visų pirma ï kai Ö naudoti prekių ženklą Õ būtina siekiant nurodyti prekės ar paslaugos, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį;.

jei toks naudojimas atitinka Ö Pirma pastraipa taikoma tik tuomet, jei trečioji šalis ženklą naudoja laikydamasi Õ sąžiningosą pramoninėsį ar komercinėsį veiklos praktikosnaudojimą.

ò naujas

2. Kad trečioji šalis naudoja ženklą nesilaikydama sąžiningos praktikos, laikoma visų pirma šiais atvejais:

a)           susidaro įspūdis, kad tarp trečiosios šalies ir prekių ženklo savininko yra komercinių ryšių;

b)           trečioji šalis be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudoja prekių ženklo pranašumais arba pažeidžia skiriamąjį prekių ženklo požymį ar pakenkia jo reputacijai.

ê 2008/95/EB

23. Prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje naudotis ankstesnėmis tiktai tam tikroje vietovėje taikomomis teisėmis, jeigu tokią teisę pripažįsta tos valstybės teisės aktai ir jei ji taikoma tik toje teritorijoje, kurioje ji yra pripažįstama.

715 straipsnis

Prekių ženklo suteikiamų teisių pasibaigimas

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

1. Prekių ženklas nesuteikia savininkui teisės uždrausti juo žymėtiženklinti prekes, kurios paties ženklo savininko arba su jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Ö Sąjungos Õ rinką Bendrijoje.

ê 2008/95/EB

2. 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu savininkas turi teisėtųas priežasčiųtis nesutikti su tolesniu prekių komercializavimunaudojimu komercinėje veikloje, ypač jei po išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių kokybė.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

1016 straipsnis

Prekių ženklųo naudojimas

1. Jeigu per penkerius metus po registravimo Ö datos Õ procedūros pabaigos savininkas nepradėjo valstybėje narėje iš tikrųjų prekių ženklu žymėti prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas penkerius metus iš eilės, ženklui taikomios šia direktyva Ö 17 straipsnyje, 19 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje ir 48 straipsnio 3 bei 4 dalyse Õ numatytios Ö apribojimai ir Õ sankcijos, išskyrus atvejus, kai buvo nenaudojama dėl tinkamų priežasčių.

ò naujas

2. Kai valstybė narė po registracijos yra numačiusi protesto procedūrą, 1 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo datos, kai prekių ženklo nebegalima užprotestuoti, arba, jei paduotas protestas ir jis nebuvo atsiimtas, nuo datos, kai sprendimas, kuriuo užbaigiama protesto procedūra, tampa galutinis.

3. Jei prekių ženklai įregistruoti pagal tarptautinius valstybėje narėje galiojančius susitarimus, 1 dalyje nurodytas penkerių metų laikotarpis skaičiuojamas nuo datos, kai prekių ženklo nebegalima atmesti arba užprotestuoti. Jei paduotas protestas ir jis nebuvo atsiimtas, tas laikotarpis skaičiuojamas nuo datos, kai sprendimas, kuriuo užbaigiama protesto procedūra, tampa galutinis.

ê 2008/95/EB

4. Taikant pirmą pastraipą 1 dalį naudojimu taip pat laikoma:

ê 2008/95/EB

ð naujas

a)           prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai ð , nepriklausomai nuo to, ar tokios formos, kokia yra naudojamas, prekių ženklas taip pat įregistruotas savininko vardu ï;

b)           prekių arba jų pakuočių toje valstybėje narėje žymėjimas šiuo prekių ženklu išimtinai eksporto tikslaisu.

25. Jeigu prekių ženklas naudojamas turint jo savininko arba bet kurio kito asmens, kuris turi teisę naudoti kolektyvinį, garantijos ar sertifikacijos ženklą, sutikimą, laikoma, kad jį naudoja pats savininkas.

3. Kai prekių ženklai buvo įregistruoti iki Direktyvą 89/104/EEB įgyvendinančių nuostatų įsigaliojimo konkrečioje valstybėje narėje datos:

              a) jeigu iki tos datos galiojusios nuostatos numatė sankcijas už prekių ženklo nepertraukiamą nenaudojimą, laikoma, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas penkerių metų laikotarpis prasidėjo kartu su bet kuriuo tada jau prasidėjusiu nenaudojimo laikotarpiu;

              b) jeigu nebuvo galiojančios nuostatos dėl nenaudojimo iki tos datos, laikoma, kad 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda anksčiausiai nuo tos datos.

ò naujas

17 straipsnis

Nenaudojimas kaip gynybos priemonė teisių pažeidimo byloje

Prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti naudoti žymenį tik jeigu jo teisių negalima panaikinti pagal 19 straipsnį tuo metu, kai iškeliama byla dėl teisių pažeidimo.

18 straipsnis

Vėlesnio įregistruoto prekių ženklo savininko įstojimo teisė kaip gynybos priemonė teisių pažeidimo byloje

1. Teisių pažeidimo byloje prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą ženklą, jei to vėlesnio prekių ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia pagal 8 straipsnį, 9 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 48 straipsnio 3 dalį.

2. Teisių pažeidimo byloje prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą Europos prekių ženklą, jei to vėlesnio prekių ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia pagal Reglamento (EB) Nr. 207/2009 53 straipsnio 3 ir 4 dalis, 54 straipsnio 1 ir 2 dalis arba 57 straipsnio 2 dalį.

3. Kai prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą ženklą pagal 1 arba 2 dalį, to vėlesnio įregistruoto prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti ankstesnį prekių ženklą teisių pažeidimo byloje, net jeigu ta teise nebegalima daugiau pasinaudoti vėlesnio prekių ženklo atžvilgiu.

ê 2008/95/EB

11 straipsnis

Prekių ženklo nenaudojimo sankcijos teismo arba administraciniame procese

1. Prekių ženklas negali būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad egzistuoja prieštaraujantis ankstesnis ženklas, jeigu pastarasis neatitinka 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba 10 straipsnio 3 dalyje keliamų reikalavimų.

2. Bet kuri valstybė narė gali numatyti, kad gali būti neleidžiama atsisakyti registruoti prekių ženklą tuo pagrindu, kad egzistuoja prieštaraujantis ankstesnis prekių ženklas, jeigu pastarasis neatitinka 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba 10 straipsnio 3 dalyje keliamų reikalavimų.

3. Nepažeisdama 12 straipsnio, kada yra paduotas priešieškinis dėl panaikinimo, bet kuri valstybė narė gali nustatyti, jog prekių ženklas negali būti panaudotas pažeidimo procedūroje, jeigu pateikus prašymą yra nustatyta, kad prekių ženklas gali būti panaikintas pagal 12 straipsnio 1 dalį.

4. Jeigu ankstesnis ženklas buvo naudojamas žymėti tik dalį prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, taikant 1, 2 ir 3 dalis bus laikoma, jog jis yra įregistruotas tik tai prekių ar paslaugų daliai.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

4 skirsnis

Ö Prekių ženklo teisių panaikinimas Õ

1219 straipsnis

Panaikinimaso tuo pagrindu, kad pagrindai Ö ženklas iš tikrųjų nenaudojamas Õ

ê 2008/95/EB

1. Prekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu penkerius metus iš eilės jis nebuvo iš tikrųjųfaktiškai naudojamas valstybėje narėje žymėti prekėmses arba paslaugomsas, kurioms jis buvo įregistruotas, ir jeigu nebuvo tinkamų priežasčių jo nenaudoti.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

2. Tačiau Nniekas negali reikalauti, kad būtų panaikintos savininko teisės į prekių ženklą, jeigu laikotarpiu nuo penkerių metų laikotarpio pabaigosnenaudojimo pasibaigimo ir prašymo panaikinti registraciją pateikimo iš tikrųjų buvo pradėtas arba atnaujintas prekių ženklo naudojimas.

ê 2008/95/EB

3. Neatsižvelgiama į ženklo naudojimą, pradėtą ar atnaujintą per trijų mėnesių laikotarpį iki prašymo panaikinti registraciją pateikimo, kuris prasidėjo ne anksčiau nei pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui, jeigu savininkas ėmėsi priemonių dėl ženklo naudojimo pradėjimo ar atnaujinimo tik sužinojęs apie galimą prašymo panaikinti registraciją pateikimą.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

20 straipsnis

Ö Panaikinimas tuo pagrindu, kad ženklas tapo bendriniu pavadinimu arba klaidinančia nuoroda Õ

2. Nepažeidžiant 1 dalies, Pprekių ženklas gali būti panaikintas, jeigu po registravimo datos:

ê 2008/95/EB

a)           dėl savininko veiksmų ar neveikimo jis tapo bendriniu pavadinimu prekyboje toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas;

b)           paties savininko arba su jo sutikimu prekių ženklas buvo naudojamas žymėti prekėmses ar paslaugomsas, kurioms jis įregistruotas, taip, kad gali suklaidinti visuomenę, ypač dėl tų prekių ar paslaugų pobūdžio, kokybės ar geografinės kilmės.

1321 straipsnis

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

Atsisakymo registruoti ženklą, Rregistracijos panaikinimaso, susijęs tik su ar pripažinimo negaliojančia tik tam tikromis prekėmis ar paslaugomis pagrindai

Jeigu pagrindai, dėl kurių atsisakoma registruoti prekių ženklą, panaikinti registraciją ar pripažinti negaliojančia Ö panaikinama prekių ženklo registracija Õ, egzistuoja tik tam tikrų prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, atžvilgiu, atsisakymas registruoti, registracijos panaikinimas ar pripažinimas negaliojančia taikomas tik toms prekėms ar paslaugoms.

ò naujas

5 skirsnis

prekių ženklai kaip nuosavybės objektai

22 straipsnis

Įregistruotų prekių ženklų perdavimas

1. Prekių ženklas gali būti perduotas atskirai nuo bet kokio įmonės perdavimo visoms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas, arba jų daliai žymėti.

2. Visos įmonės perdavimas apima ir prekių ženklo perdavimą, išskyrus atvejus, kai susitarta priešingai arba kai aplinkybės akivaizdžiai rodo kitaip. Ši nuostata taikoma sutartiniam įsipareigojimui perduoti įmonę.

3. Nepažeidžiant 2 dalies, prekių ženklo perdavimas įforminamas raštu, o perdavimo dokumentas turi būti pasirašytas sutarties šalių, išskyrus atvejus, kai tai daroma teismo sprendimu; priešingu atveju perdavimas laikomas negaliojančiu.

4. Vienos iš šalių prašymu perdavimas įrašomas į registrą ir apie jį paskelbiama.

5. Kol registre nėra įrašo apie perdavimą, teisių perėmėjas negali naudotis prekių ženklo registracijos suteikiamomis teisėmis trečiųjų šalių atžvilgiu.

6. Jeigu tarnyba reikalauja laikytis tam tikrų terminų ir jau yra gavusi prašymą įregistruoti perdavimą, teisių perėmėjas gali pateikti jai atitinkamus pareiškimus.

23 straipsnis

Daiktinės teisės

1. Kad ir kokia būtų įmonė, prekių ženklas gali būti pateikiamas kaip užtikrinimas arba gali būti daiktinių teisių objektas.

2. Vienos iš šalių prašymu 1 dalyje nurodytos teisės įrašomos į registrą ir apie jas paskelbiama.

24 straipsnis

Išieškojimas vykdymo procese

1. Prekių ženklas gali būti išieškotas vykdymo procese.

2. Vienos iš šalių prašymu išieškojimas vykdymo procese įrašomas į registrą ir apie jį paskelbiama.

25 straipsnis

Nemokumo procedūra

Jeigu prekių ženklas yra įtraukiamas į nemokumo procedūras, kompetentingos institucijos prašymu į registrą įrašomas atitinkamas įrašas ir apie tai paskelbiama.

ê 2008/95/EB

826 straipsnis

Licencijavimas

1. Licencija gali būti suteikiama prekių ženklu žymėti visas arba tik kai kurias prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, naudoti jį visoje valstybėje narėje arba tik jos dalyje. Licencijos gali būti išimtinės arba neišimtinės.

2. Prekių ženklo savininkas gali panaudoti to ženklo suteikiamas teises prieš licencijos turėtoją, pažeidusį bet kurią sutarties dėl licencijos nuostatą, susijusią su:

              a) jos trukme;

              b) prekių ženklo naudojimo forma, nurodyta registracijoje;

              c) prekių ar paslaugų, kurioms yra suteikta licencija, paskirtimi;

              d) teritorija, kurioje prekių ženklas gali būti naudojamas; arba

              e) licencijos turėtojo nurodytų pagamintų prekių ar suteiktų paslaugų kokybe.

ò naujas

3. Nepažeisdamas licencinės sutarties nuostatų, licencijos turėtojas tik gavęs savininko sutikimą gali pradėti teisminį procesą dėl teisių į prekių ženklą pažeidimo. Tačiau išimtinės licencijos turėtojas gali tokį procesą pradėti, jeigu prekių ženklo savininkas, gavęs oficialų pranešimą, per atitinkamą laiką pats nepradeda teisminio proceso dėl teisių pažeidimo.

4. Norėdamas gauti kompensaciją už jam padarytą žalą, licencijos turėtojas turi teisę įstoti į prekių ženklo savininko pradėtą teisminį procesą dėl teisių pažeidimo.

5. Vienos iš šalių prašymu registre padaromas įrašas apie prekių ženklo licencijos suteikimą arba perdavimą ir apie tai paskelbiama.

27 straipsnis

Prekių ženklo kaip nuosavybės objekto paraiška

Prekių ženklų paraiškoms taikomi 22–26 straipsniai.

6 skirsnis

garantijos ženklai, sertifikacijos ženklai ir kolektyviniai ženklai

28 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) garantijos arba sertifikacijos ženklas – prekių ženklas, kurio paraiškoje jis apibūdinamas kaip toks ir pagal kurį prekes ar paslaugas, ženklo savininko sertifikuotas atsižvelgiant į geografinę kilmę, medžiagą, prekių pagaminimo arba paslaugų teikimo būdą, kokybę, tikslumą ar kitas charakteristikas, galima atskirti nuo nesertifikuotų prekių ar paslaugų;

2) kolektyvinis ženklas – prekių ženklas, kurio paraiškoje jis apibūdinamas kaip toks ir pagal kurį asociacijos, kuri yra ženklo savininkė, narių prekes arba paslaugas galima atskirti nuo kitoms įmonėms priklausančių prekių ar paslaugų.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

1529 straipsnis

Specialios nuostatos kolektyviniams prekių ženklams, Ggarantijos ir sertifikacijos ženklaims

Ö 1. Valstybės narės gali numatyti galimybę registruoti garantijos arba sertifikacijos ženklus. Õ

12. Nepažeisdamos 4 straipsnio Vvalstybės narės, kurių teisės aktai leidžia įregistruoti kolektyvinius prekių ženklus, garantijos ar sertifikacijos ženklus, gali numatyti, kad tokie Ö garantijos arba sertifikacijos Õ ženklai nėranebus registruojami, jų registracija panaikinama arba pripažįstama negaliojančia remiantis ir kitais nei 3 Ö , 19 Õ ir 12 20 straipsniuose nurodytais pagrindais, jeigu to reikalauja šių ženklų atliekama funkcija.

23. Nukrypdamos nuo 3 straipsnio 1 dalies c punkto valstybės narės gali numatyti, kad tokie Ö Garantijos arba sertifikacijos ženklas, sudarytas iš Õ žymenųys arba nuorodųos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmę, gali sudaryti kolektyvinius, garantijos ar sertifikacijos ženklus. Toks ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai naudoti tokius žymenis ar nuorodas prekyboje, jeigu ji laikosi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos pramoninėje ar komercinėje veikloje ;. Visų pirmaypač toks ženklas negali būti panaudotas prieš trečiąją šalį, kuri turi teisę naudoti geografinį pavadinimą.

30 straipsnis

Ö Kolektyviniai ženklai Õ

ò naujas

1. Valstybės narės numato galimybę registruoti kolektyvinius ženklus.

2. Kolektyvinių ženklų paraiškas gali paduoti gamintojų, paslaugų teikėjų ar prekybininkų asociacijos, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančią teisę gali savo vardu turėti visų rūšių teises ir pareigas, sudaryti sutartis arba atlikti kitus teisinius veiksmus, būti ieškovu ir atsakovu teisme, taip pat kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė.

3. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 dalies c punkto, kolektyvinius ženklus gali sudaryti žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ar paslaugų kilmę.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

Ö Kolektyvinis ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai naudoti tokius žymenis ar nuorodas prekyboje, jeigu ji laikosi sąžiningos pramoninės ar komercinės veiklos praktikos. Visų pirma toks ženklas negali būti panaudotas prieš trečiąją šalį, kuri turi teisę naudoti geografinį pavadinimą. Õ

ò naujas

31 straipsnis

Kolektyvinio ženklo naudojimą reglamentuojančios taisyklės

1. Pareiškėjas, prašantis įregistruoti kolektyvinį ženklą, pateikia jo naudojimą reglamentuojančias taisykles.

2. Naudojimą reglamentuojančiose taisyklėse nurodomi asmenys, kuriems leidžiama naudoti ženklą, narystės asociacijoje sąlygos ir ženklo naudojimo sąlygos, įskaitant sankcijas. 30 straipsnio 3 dalyje nurodytos prekių ženklo naudojimą reglamentuojančios taisyklės turi leisti kiekvienam asmeniui, kurio prekės arba paslaugos yra kilusios iš aptariamos geografinės vietovės, tapti asociacijos, kuri yra ženklo savininkė, nariu.

32 straipsnis

Paraiškos atmetimas

1. Be 4 ir 5 straipsniuose nurodytų prekių ženklo paraiškos atmetimo pagrindų, kolektyvinio ženklo paraiška atmetama, jeigu nesilaikoma 28 straipsnio 2 dalies, 30 arba 31 straipsnio reikalavimų arba jeigu naudojimą reglamentuojančios taisyklės prieštarauja viešajai politikai ar pripažintiems moralės principams.

2. Kolektyvinio ženklo paraiška taip pat atmetama tada, kai dėl ženklo pobūdžio ar reikšmės gali būti klaidinama visuomenė ir ypač jeigu atrodo, kad jis gali būti palaikytas kuo nors kitu nei kolektyviniu ženklu.

3. Paraiška neatmetama, jeigu pareiškėjas, pataisęs ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles, įvykdo 1 ir 2 dalių reikalavimus.

33 straipsnis

Prekių ženklų naudojimas

Kiekvienas asmuo, turintis teisę naudoti kolektyvinį ženklą ir iš tikrųjų jį naudojantis pagal 16 straipsnį, laikosi 16 straipsnio reikalavimų.

34 straipsnis

Kolektyvinio ženklo naudojimą reglamentuojančių taisyklių pataisos

1. Kolektyvinio ženklo savininkas pateikia tarnybai visas naudojimą reglamentuojančių taisyklių pataisas.

2. Pataisa nurodoma registre, išskyrus atvejus, kai pataisytos taisyklės neatitinka 31 straipsnio reikalavimų arba jeigu galioja vienas iš 32 straipsnyje nurodytų paraiškos atmetimo pagrindų.

3. Pataisytoms ženklo naudojimą reglamentuojančioms taisyklėms taikoma 42 straipsnio 2 dalis.

4. Taikant šią direktyvą, pataisytos naudojimą reglamentuojančios taisyklės įsigalioja tik nuo pataisos įrašymo į registrą datos.

35 straipsnis

Asmenys, turintys teisę iškelti bylą dėl teisių pažeidimo

1. Kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę naudoti kolektyvinį ženklą, taikomos 26 straipsnio 3 ir 4 dalys.

2. Kolektyvinio ženklo savininkas asmenų, turinčių teisę naudoti ženklą, vardu turi teisę reikalauti kompensacijos, jeigu tie asmenys dėl neteisėto ženklo naudojimo patyrė nuostolių.

36 straipsnis

Papildomi panaikinimo pagrindai

Be 19 ir 20 straipsniuose nurodytų panaikinimo pagrindų, kolektyvinio ženklo savininko teisės panaikinamos pateikus prašymą tarnybai arba padavus priešieškinį teisių pažeidimo byloje šiuo pagrindu:

a)           savininkas nesiima pagrįstų priemonių neleisti ženklo naudoti tokiu būdu, kuris nesuderinamas su ženklo naudojimo sąlygomis, nustatytomis naudojimą reglamentuojančiose taisyklėse, kurių pataisos, kai tinka, yra nurodytos registre;

b)           dėl įgaliotų asmenų naudojimosi ženklu būdo visuomenė galėjo būti klaidinama, kaip nurodyta 32 straipsnio 2 dalyje;

c)           ženklo naudojimą reglamentuojančių taisyklių pataisa registre buvo įrašyta nesilaikant 34 straipsnio 2 dalies, išskyrus atvejus, kai ženklo savininkas, vėl pataisęs ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles, įvykdo to straipsnio reikalavimus.

37 straipsnis

Papildomi negaliojimo pagrindai

Be 4 ir 5 straipsniuose nurodytų negaliojimo pagrindų, kolektyvinis ženklas, įregistruotas pažeidžiant 32 straipsnio nuostatas, pripažįstamas negaliojančiu, išskyrus atvejus, kai ženklo savininkas, pataisęs ženklo naudojimą reglamentuojančias taisykles, įvykdo 32 straipsnio reikalavimus.

3 skyrius

Procedūros

1 skirsnis

Paraiška ir registracija

38 straipsnis

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti paraiškos

1. Paraiškoje įregistruoti prekių ženklą pateikiama:

a)           prašymas įregistruoti,

b)           pareiškėjo identifikavimo informacija,

c)           prekių ir paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti ženklą, sąrašas;

d)           prekių ženklo vaizdas.

2. Už prekių ženklo paraiškos padavimą imamas paraiškos padavimo mokestis ir prireikus mokestis už vieną ar daugiau prekių arba paslaugų klasių.

39 straipsnis

Paraiškos padavimo data

1. Prekių ženklo paraiškos padavimo data laikoma ta data, kurią pareiškėjas tarnybai pateikia dokumentus su 38 straipsnyje nurodyta informacija.

2. Be to, valstybės narės gali numatyti, kad už paraiškos padavimo datos suteikimą imamas pagrindinės paraiškos arba registracijos mokestis.

40 straipsnis

Prekių ir paslaugų identifikavimas ir klasifikavimas

1. Prekės ir paslaugos, dėl kurių teikiama registracijos paraiška, klasifikuojamos pagal klasifikacijos sistemą, nustatytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos (toliau – Nicos klasifikacija).

2. Pareiškėjas pakankamai aiškiai ir tiksliai identifikuoja prekes ir paslaugas, kurių atžvilgiu prašoma apsaugos, kad kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai vien tuo pagrindu galėtų nustatyti prašomos apsaugos mastą. Prekių ir paslaugų sąrašas suteikia galimybę kiekvieną objektą priskirti tik prie vienos klasės pagal Nicos klasifikaciją. 3. Taikant 2 dalį gali būti naudojamos bendrosios nuorodos, įtrauktos į Nicos klasifikacijos klasių antraštes, arba kiti bendrieji terminai, jei jie atitinka būtinus aiškumo ir tikslumo standartus.

4. Tarnyba atmeta paraišką, kurioje nurodyti terminai yra neaiškūs arba netikslūs, jeigu pareiškėjas per tarnybos tuo tikslu nustatytą laikotarpį nepasiūlo priimtinos formuluotės. Aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais tarnybos, bendradarbiaudamos tarpusavyje, sudaro sąrašą, kuriame parodoma jų atitinkama administracinė praktika prekių ir paslaugų klasifikavimo srityje.

5. Vartojami bendrieji terminai, įskaitant bendrąsias nuorodas Nicos klasifikacijos klasių antraštėse, aiškinami kaip apimantys visas prekes ar paslaugas, kurias aiškiai žymi tiesiogine reikšme vartojama nuoroda ar terminas. Tokie vartojami terminai ar nuorodos nėra aiškinami kaip suteikiantys teisę į prekių ženklo apsaugą prekėms ar paslaugoms, kurios negali būti suprantamos kaip tokios.

6. Kai pareiškėjas prašo registracijos daugiau nei vienai klasei, prekės ir paslaugos grupuojamos pagal Nicos klasifikacijos klases, prieš kiekvieną grupę nurodant klasės, kuriai ta prekių ar paslaugų grupė priklauso, numerį, ir pateikiamos klasių eilės tvarka. 

7. Prekių ir paslaugų klasifikacija taikoma vien administravimo reikmėms. Prekės ir paslaugos nelaikomos panašiomis remiantis vien tuo pagrindu, kad jos priskirtos prie tos pačios klasės pagal Nicos klasifikaciją; prekės ir paslaugos taip pat nelaikomos nepanašiomis remiantis vien tuo pagrindu, kad jos priskirtos prie skirtingų klasių pagal Nicos klasifikaciją.

41 straipsnis

Ex officio patikrinimas

Per ex officio patikrinimą, ar prekių ženklo paraiška atitinka registracijos reikalavimus, tarnybos tikrina tik tai, ar nėra 4 straipsnyje nurodytų absoliučiųjų atsisakymo registruoti pagrindų.

42 straipsnis

Trečiųjų šalių pastabos

1. Prieš įregistruojant prekių ženklą, kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo ir kiekviena gamintojams, paslaugų teikėjams, prekybininkams ar vartotojams atstovaujanti grupė ar įstaiga gali pateikti tarnybai rašytines pastabas, jose paaiškindami, dėl kurių 4 straipsnyje išvardytų pagrindų prekių ženklas negali būti įregistruotas ex officio. Jos nėra tarnybos vykdomų procedūrų šalys.

2. Be 1 dalyje nurodytų pagrindų, kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo ir kiekviena gamintojams, paslaugų teikėjams, prekybininkams ar vartotojams atstovaujanti grupė ar įstaiga gali pateikti tarnybai rašytines pastabas, paremtas konkrečiais pagrindais, dėl kurių pagal 32 straipsnio 1 ir 2 dalis turėtų būti atmesta paraiška įregistruoti kolektyvinį ženklą.

43 straipsnis

Paraiškų ir registracijų padalijimas

Pareiškėjas arba savininkas, pateikęs pareiškimą tarnybai, gali padalyti prekių ženklo paraišką arba registraciją į vieną ar daugiau atskirų paraiškų ar registracijų.

44 straipsnis

Mokesčiai

Prekių ženklo registracijos ir jos galiojimo pratęsimo atveju imamas papildomas mokestis už kiekvieną papildomą prekių ir paslaugų klasę po pirmos klasės.

2 skirsnis

Protesto, panaikinimo ir negaliojimo procedūros

45 straipsnis

Protesto procedūra

1. Valstybės narės nustato veiksmingą ir operatyvią administracinę procedūrą, pagal kurią, remiantis 5 straipsnyje numatytais pagrindais, jų tarnyboms galima paduoti protestą dėl prekių ženklo paraiškos registracijos.

2. Pagal 1 dalyje nurodytą administracinę procedūrą protestą gali paduoti bent ankstesnės teisės, nurodytos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, savininkas.

3. Prieš pradedant protesto nagrinėjimo procedūrą, šalims suteikiamas bent dviejų mėnesių laikotarpis, kad būtų galima derėtis dėl galimybės protestą padavusiai šaliai ir pareiškėjui susitarti draugiškai.

46 straipsnis

Nenaudojimas kaip gynybos priemonė protesto nagrinėjimo procedūroje

1. Administracinėje protesto nagrinėjimo procedūroje, jei vėlesnio prekių ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis prekių ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip numatyta 16 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs, pareiškėjo prašymu protestą padavęs ankstesnio prekių ženklo savininkas pateikia įrodymus, kad per penkerių metų laikotarpį iki vėlesnio prekių ženklo paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos ankstesnis prekių ženklas buvo pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip numatyta 16 straipsnyje, arba kad buvo svarbių priežasčių ženklo nenaudoti. Nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, protestas atmetamas.

2. Jeigu ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas tik daliai prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti, nagrinėjant protestą, kaip numatyta 1 dalyje, bus laikoma, kad jis yra įregistruotas tik tai prekių ar paslaugų daliai.

3. 1 ir 2 dalys taip pat taikomos, kai ankstesnis prekių ženklas yra Europos prekių ženklas. Tokiu atveju nustatant, ar Europos prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 207/2009 15 straipsnis.

47 straipsnis

Registracijos panaikinimo arba pripažinimo negaliojančia procedūra

1. Valstybės narės nustato administracinę procedūrą, pagal kurią jų tarnybų galima prašyti panaikinti prekių ženklo registraciją ar pripažinti ją negaliojančia.

2. Pagal administracinę registracijos panaikinimo procedūrą numatoma, kad prekių ženklo registracija panaikinama remiantis 19 ir 20 straipsniuose nustatytais pagrindais.

3. Pagal administracinę registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą numatoma, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia remiantis bent šiais pagrindais:

a) prekių ženklas neturėjo būti įregistruotas, nes jis neatitinka 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

b) prekių ženklas neturėjo būti įregistruotas, nes egzistuoja ankstesnė teisė, kaip apibrėžta 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4. Pagal administracinę procedūrą numatoma, kad prašymą panaikinti registraciją arba pripažinti ją negaliojančia gali pateikti bent šie subjektai:

a) 2 dalies ir 3 dalies a punkto atveju kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kiekviena grupė ar įstaiga, įsteigta tam, kad atstovautų gamintojų, paslaugų teikėjų, prekybininkų ar vartotojų interesus, kurie pagal jų veiklą reglamentuojančią teisę savo vardu gali būti ieškovai ir atsakovai teisme;

b) 3 dalies b punkto atveju ankstesnės teisės, nurodytos 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, savininkas.

48 straipsnis

Nenaudojimas kaip gynybos priemonė procedūroje, pagal kurią siekiama registraciją pripažinti negaliojančia

1. Administracinėse procedūrose dėl registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis įregistruotu prekių ženklu, kurio paraiškos padavimo data arba prioriteto data yra ankstesnė, vėlesnio prekių ženklo savininkui paprašius ankstesnio prekių ženklo savininkas pateikia įrodymus, kad penkerius metus iki prašymo pripažinti registraciją negaliojančia ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip numatyta 16 straipsnyje, žymint prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas ir kuriomis savininkas pagrindžia savo paraišką, arba kad buvo svarbių priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis prekių ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, prašymo pripažinti registraciją negaliojančia dieną yra pasibaigęs.

2. Jei vėlesnio prekių ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis prekių ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip numatyta 16 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs, ankstesnio prekių ženklo savininkas pateikia ne tik pagal 1 dalį reikalaujamus įrodymus, bet ir įrodymus, kad per penkerių metų laikotarpį iki paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos prekių ženklas iš tikrųjų buvo pradėtas naudoti arba kad buvo svarbių priežasčių ženklo nenaudoti.

3. Jei 1 ir 2 dalyse nurodyti įrodymai nepateikiami, prašymas pripažinti registraciją negaliojančia remiantis ankstesniu prekių ženklų yra atmetamas.

4. Jeigu ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas pagal 16 straipsnį tik daliai prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti, nagrinėjant prašymą pripažinti registraciją negaliojančia bus laikoma, kad jis yra įregistruotas tik tai prekių ar paslaugų daliai.

5. 1 ir 4 dalys taip pat taikomos, kai ankstesnis prekių ženklas yra Europos prekių ženklas. Tokiu atveju nustatant, ar Europos prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 207/2009 15 straipsnis.

49 straipsnis

Panaikinimo ir negaliojimo pasekmės

1. Jeigu savininko teisės buvo panaikintos, laikoma, kad įregistruotas prekių ženklas nuo prašymo panaikinti registraciją dienos neturėjo šioje direktyvoje nurodyto poveikio. Vienos iš šalių prašymu sprendime gali būti nurodyta ankstesnė data, kurią atsirado viena iš panaikinimo priežasčių.

2. Jeigu prekių ženklo registracija buvo pripažinta negaliojančia, laikoma, kad įregistruotas prekių ženklas nuo pat pradžių neturėjo šioje direktyvoje nurodyto poveikio.

3 skirsnis

Registracijos trukmė ir galiojimo pratęsimas

50 straipsnis

Registracijos trukmė

1. Prekių ženklai registruojami 10 metų laikotarpiui nuo paraiškos padavimo datos.

2. Vadovaujantis 51 straipsniu, registracijos galiojimas gali būti pratęstas kitiems 10 metų laikotarpiams.

51 straipsnis

Galiojimo pratęsimas

1. Prekių ženklo savininko arba bet kurio jo įgalioto asmens prašymu prekių ženklo registracijos galiojimas pratęsiamas, jeigu už galiojimo pratęsimą sumokami mokesčiai.

2. Tarnyba iš anksto, likus pakankamai laiko iki registracijos galiojimo pabaigos, prekių ženklo savininkui ir bet kuriam asmeniui, turinčiam registruotas teises į prekių ženklą, praneša apie registracijos galiojimo pabaigą. Tarnyba nėra atsakinga už tokios informacijos nepateikimą.

3. Prašymas pratęsti galiojimą pateikiamas ir mokesčiai už galiojimo pratęsimą sumokami per šešių mėnesių laikotarpį, kuris pasibaigia paskutinę to mėnesio, kurį nutrūksta apsaugos galiojimas, dieną. To nepadarius, prašymą galima paduoti per kitą šešių mėnesių laikotarpį, kuris prasideda po pirmajame sakinyje nurodytos dienos. Registracijos galiojimo pratęsimo mokesčiai ir papildomas mokestis sumokami per tą kitą laikotarpį.

4. Jeigu prašymas pateikiamas arba mokesčiai sumokami tik už kai kurias prekes ar paslaugas, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, registracijos galiojimas pratęsiamas tik toms prekėms ar paslaugoms.

5. Galiojimo pratęsimas įsigalioja kitą dieną po esamos registracijos galiojimo pabaigos datos. Registracijos galiojimo pratęsimas užregistruojamas ir paskelbiamas.

4 skyrius

Administracinis bendradarbiavimas

52 straipsnis

Bendradarbiavimas prekių ženklo registracijos ir administravimo srityje

Valstybės narės užtikrina, kad tarnybos bendradarbiautų tarpusavyje ir su agentūra, siekdamos skatinti praktikos ir priemonių konvergenciją ir užtikrinti suderintus prekių ženklų paraiškų nagrinėjimo ir registravimo rezultatus.

53 straipsnis

Bendradarbiavimas kitose srityse

Valstybės narės užtikrina, kad tarnybos bendradarbiautų su agentūra ne tik 52 straipsnyje nurodytose srityse, bet ir visose kitose savo veiklos srityse, kurios yra svarbios prekių ženklų apsaugai Sąjungoje užtikrinti.

5 skyrius

Baigiamosios nuostatos

ê

54 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2–6, 8–14, 16, 17, 18, 22–28 ir 30–53 straipsnių būtų laikomasi ne vėliau kaip per 24 mėnesius po šios direktyvos įsigaliojimo. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kuri panaikinama šia direktyva, yra laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir to teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

16 straipsnis

Pateikimas

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

1755 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva Ö 2008/95/EB Õ 89/104/EEB su pakeitimais, padarytais sprendimu, nurodytu I priedo A dalyje, yra panaikinama Ö [diena po datos, nustatytos šios direktyvos 54 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje] Õ nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su minėtos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminu, numatytu Direktyvos 2008/95/EB I priedo I priedo B dalyje.

ê 2008/95/EB

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikmenų lentelę.

1856 straipsnis

Įsigaliojimas

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą Ö dvidešimtą Õ dieną ponuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

ê

1, 7, 15, 19, 20, 21 ir 54–57 straipsniai taikomi nuo [diena po datos, nustatytos šios direktyvos 54 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje].

ê 2008/95/EB

1957 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

I PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su pakeitimais

(nurodyta 17 straipsnyje)

Tarybos direktyva 89/104/EEB || (OL L 40, 1989 2 11, p. 1)

Tarybos sprendimas 92/10/EEB || (OL L 6, 1992 1 11, p. 35)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas

(nurodytas 17 straipsnyje)

Direktyva || Perkėlimo terminas

89/104/EEB || 1992 m. gruodžio 31 d.

ê 2008/95/EB (pritaikytas)

II PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 89/104/EEB || Ši direktyva

1 straipsnis || 1 straipsnis

2 straipsnis || 2 straipsnis

3 straipsnio 1 dalies a–d punktai || 3 straipsnio 1 dalies a–d punktai

3 straipsnio 1 dalies e punkto įžanginiai žodžiai || 3 straipsnio 1 dalies e punkto įžanginiai žodžiai

3 straipsnio 1 dalies e punkto pirmoji įtrauka || 3 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktis

3 straipsnio 1 dalies e punkto antroji įtrauka || 3 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktis

3 straipsnio 1 dalies e punkto trečioji įtrauka || 3 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktis

3 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktai || 3 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktai

3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys || 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

4 straipsnis || 4 straipsnis

5 straipsnis || 5 straipsnis

6 straipsnis || 6 straipsnis

7 straipsnis || 7 straipsnis

8 straipsnis || 8 straipsnis

9 straipsnis || 9 straipsnis

10 straipsnio 1 dalis || 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

10 straipsnio 2 dalis || 10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

10 straipsnio 3 dalis || 10 straipsnio 2 dalis

10 straipsnio 4 dalis || 10 straipsnio 3 dalis

11 straipsnis || 11 straipsnis

12 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys || 12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

12 straipsnio 1 dalies antras sakinys || 12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

12 straipsnio 1 dalies trečias sakinys || 12 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

12 straipsnio 2 dalis || 12 straipsnio 2 dalis

13 straipsnis || 13 straipsnis

14 straipsnis || 14 straipsnis

15 straipsnis || 15 straipsnis

16 straipsnio 1 ir 2 dalys || —

16 straipsnio 3 dalis || 16 straipsnis

— || 17 straipsnis

— || 18 straipsnis

17 straipsnis || 19 straipsnis

— || I priedas

— || II priedas

é

PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2008/95/EB || Ši direktyva

1 straipsnis || 1 straipsnis

--- || 2 straipsnis

2 straipsnis || 3 straipsnis

3 straipsnio 1 dalies a–h punktai || 4 straipsnio 1 dalies a–h punktai

--- || 4 straipsnio 1 dalies i ir j punktai

--- || 4 straipsnio 2 ir 3 dalių pirmas sakinys

3 straipsnio 2 dalies a–c punktai || 4 straipsnio 4 dalies a–c punktai

3 straipsnio 2 dalies d punktas 3 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys 3 straipsnio 3 dalies antras sakinys 4 straipsnio 1 ir 2 dalys 4 straipsnio 3 dalis ir 4 dalies a punktas --- 4 straipsnio 4 dalies g punktas --- 4 straipsnio 4 dalies b ir c punktai 4 straipsnio 4 dalies d–f punktai 4 straipsnio 5 ir 6 dalys --- 5 straipsnio 1 dalies pirmas įžanginis sakinys 5 straipsnio 1 dalies antras įžanginis sakinys 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktai 5 straipsnio 2 dalis 5 straipsnio 3 dalies a–c punktai --- 5 straipsnio 3 dalies d punktas --- --- 5 straipsnio 4 ir 5 dalys --- --- --- 6 straipsnio 1 dalies a–c punktai --- 6 straipsnio 2 dalis 7 straipsnis 8 straipsnio 1 ir 2 dalys --- 9 straipsnis 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa --- 10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa 10 straipsnio 2 dalis 10 straipsnio 3 dalis 11 straipsnio 1 dalis 11 straipsnio 2 dalis 11 straipsnio 3 dalis 11 straipsnio 4 dalis --- 12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa 12 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa 12 straipsnio 2 dalis 13 straipsnis 14 straipsnis --- --- --- 15 straipsnio 1 dalis 15 straipsnio 2 dalis --- 16 straipsnis 17 straipsnis 18 straipsnis 19 straipsnis || 4 straipsnio 3 dalies antras sakinys 4 straipsnio 5 dalis 4 straipsnio 6 dalis 5 straipsnio 1 ir 2 dalys 5 straipsnio 3 dalies a punktas 5 straipsnio 3 dalies b punktas 5 straipsnio 3 dalies c punktas 5 straipsnio 3 dalies d punktas 5 straipsnio 4 dalies a ir b punktai --- 5 straipsnio 5 ir 6 dalys 8 straipsnis 10 straipsnio 1 dalis 10 straipsnio 2 dalies įžanginis sakinys 10 straipsnio 2 dalies a ir b punktai 10 straipsnio 2 dalis 10 straipsnio 3 dalies a–c punktai 10 straipsnio 3 dalies d punktas 10 straipsnio 3 dalies e punktas 10 straipsnio 3 dalies f punktas 10 straipsnio 4 ir 5 dalys 10 straipsnio 6 ir 7 dalys 11 straipsnis 12 straipsnis 13 straipsnis 14 straipsnio 1 dalies a–c punktai 14 straipsnio 2 dalis 14 straipsnio 3 dalis 15 straipsnis 26 straipsnio 1 ir 2 dalys 26 straipsnio 3–5 dalys 9 straipsnis 16 straipsnio 1 dalis 16 straipsnio 2 ir 3 dalys 10 straipsnio 4 dalis 10 straipsnio 5 dalis --- 48 straipsnio 1–3 dalys 46 straipsnio 1 dalis 17 straipsnis 17 straipsnis, 46 str. 2 dalis ir 48 str. 4 dalis 18 straipsnis 19 straipsnio 1 dalis 19 straipsnio 2 dalis 19 straipsnio 3 dalis 20 straipsnis 7 straipsnis ir 21 straipsnis 6 straipsnis 22–25 straipsniai 27 straipsnis 28 straipsnis 29 straipsnio 1 ir 2 dalys 29 straipsnio 3 dalis 30 straipsnis – 54 straipsnio 1 dalis 54 straipsnio 2 dalis 55 straipsnis 56 straipsnis 57 straipsnis

_____________

[1]               Konkurencingumo tarybos išvados, 2007 m. gegužės 21–22 d., Tarybos dokumentas 9427/07.

[2]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2008) 394 galutinis, 2008 m. birželio 26 d.).

[3]               COM(2008) 465 galutinis, 2008 m. liepos 16 d.

[4]               COM(2010) 546 galutinis, 2010 m. spalio 6 d.

[5]               COM(2011) 287 galutinis, 2011 m. gegužės 24 d. „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka. Kūrybingumo ir naujovių skatinimas ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir aukščiausios kokybės produktams ir paslaugoms Europoje teikti“.

[6]               Galutinis Maxo Planko instituto tyrimas, įskaitant priedus, skelbiamas http://ec.europa.eu/internal_market/indprop/tm/index_en.htm.

[7]               2010 m. gegužės 25 d. Konkurencingumo tarybos išvados dėl būsimo ES prekių ženklų sistemos patikslinimo.

[8]               OL L 336, 1994 12 23, p. 213.

[9]               Generalinio advokato N. Jääskinen nuomonė byloje C-323/09, Interflora, 9 punktas.

[10]             2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas C-17/06, Céline, Rink. I-07041.

[11]             OL L 376, 2006 12 27, p. 21.

[12]             2011 m. gruodžio 1 d. sprendimai C-446/09 Philips ir C-495/09 Nokia.

[13]             Bendras Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos pareiškimas, įrašytas į Tarybos posėdžio protokolą, dėl 1998 m. gruodžio 21 d. priimtos pirmosios Tarybos direktyvos, valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti.

[14]             Visų pirma Reglamentas (EB) Nr. 510/2006 (žemės ūkio produktai), OL L 93, 2008 3 31, p. 12, Reglamentas (EB) Nr. 479/2008 (vynai), OL L 148, 2008 6 6, p. 1, ir Reglamentas (EB) Nr. 110/2008 (spiritiniai gėrimai), OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

[15]             2012 m. birželio 19 d. Sprendimas C-307/10 IP Translator.

[16]               OL C […], […], p. […].

[17]               OL L 40 299, 1989 2 11 2008 11 8, p. 1 25.

[18]               Žr. I priedo A dalį.

[19]               OL L 78, 2009 3 24, p. 1.

[20]               COM(2008) 465.

[21]               OL C 140, 2010 5 29, p. 22.

[22]               COM(2011) 287.

[23]               OL L 336, 1994 12 23, p. 213.

[24]               OL L 376, 2006 12 27, p. 21.

[25]             OL L 11, 1994 1 14, p. 1.