52013PC0153

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir kuriuo pakeičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 /* COM/2013/0153 final - 2013/0082 (COD) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai siūlo šį naują reglamentą remdamasi Europos Teisingumo Teismo sprendimu panaikinti Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir palikti galioti jo padarinius tol, kol remiantis tinkamu teisiniu pagrindu, t. y. SESV 194 straipsnio 2 dalimi, bus priimtas naujas reglamentas.

Siūlomo reglamento taikymo sritis tokia pati kaip ir panaikintojo reglamento. Valstybės narės kas dvejus metus Komisijai turi pranešti duomenis ir informaciją apie investicinius projektus, susijusius su naftos, gamtinių dujų, elektros energijos (įskaitant elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių), biodegalų gamyba, saugojimu ir perdavimu bei anglies dioksido surinkimu ir saugojimu.

Investicijos, apie kurias reikia pranešti Komisijai, apima per penkerius ateinančius metus  valstybių narių teritorijoje, įskaitant tarpusavio jungtis su trečiosiomis šalimis, suplanuotus vykdyti ir vykdomus projektus, esamos infrastruktūros pertvarkymą, taip pat tam tikros apimties eksploatavimo nutraukimo projektus. Atitinkamos įmonės turėtų būti įpareigotos pranešti valstybei narei šiuos duomenis ir informaciją;

2012 m. rugsėjo 6 d. Teismo sprendimas priimtas po to, kai Europos Parlamentas 2010 m. spalio mėn. ėmėsi teisinių veiksmų prieš Tarybą, ginčydamas Reglamento Nr. 617/2010 priėmimo teisinį pagrindą ir prašydamas Teismo jį panaikinti (byla C-490/10). Taryba kaip teisinį pagrindą panaudojo SESV 337 straipsnį ir EAEBS 187 straipsnį, nes reglamentas susijęs su bendros informacijos rinkimu.

Parlamentui paprašius Teismas Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 panaikino, tačiau paliko galioti jo padarinius, kol remiantis teisingu teisiniu pagrindu per pagrįstą laikotarpį bus priimtas naujas reglamentas. Siekdama laikytis Teismo sprendimo ir užtikrinti energetikos infrastruktūros investicinių projektų stebėjimo tęstinumą, Komisija siūlo reglamentą, kurio turinys toks pat, kaip ir panaikintojo reglamento, taip pat siūlo keletą pritaikymų, kurie būtini dėl naujojo teisėkūros proceso. Minėti pakeitimai susiję su naująja teisėkūros procedūra (įprasta teisėkūros procedūra), akto peržiūros data (2016 m. gruodžio 31 d., o ne 2015 m. liepos 23 d.) ir su pranešimų teikimo data.

Teismui priėmus sprendimą panaikintojo reglamento padariniai galioja tol, kol bus priimtas naujas reglamentas. Naujasis reglamentas veikiausiai bus priimtas per 2013 m., tačiau mažai tikėtina, kad jis bus priimtas anksčiau nei 2013 m. liepos mėn. – artimiausią galutinį terminą valstybėms narėms pranešti apie savo investicijas pagal panaikintąjį reglamentą. Todėl kito 2013 m. pranešimų teikimo tvarka ir toliau turi būti grindžiama panaikintuoju reglamentu. Siūlomame naujame reglamente pranešimų teikimo data turėtų būti nuo 2015 m. sausio 1 d., o nuo tada kas dvejus metus.

Duomenų ir informacijos apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus pranešimo Komisijai forma ir techniniai duomenys nustatyti 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 833/2010, kuriuo įgyvendinamas panaikintasis Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010, priede. Komisijos reglamentas Nr. 833/2010 bus taikomas iki jo peržiūros, kuri bus atliekama po to, kai bus priimtas šis siūlomas reglamentas.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Atsižvelgdama į tai, kad i) siūlant Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 atliktas tinkamas poveikio vertinimas ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, ii) siūlomo reglamento turinys toks pat kaip ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 617/2010, Komisija poveikio naujai nevertino, taip pat ji nepradėjo naujų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Siūlomu reglamentu nustatoma bendroji sistema, kaip Komisijai pranešti duomenis ir informaciją apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus naftos, dujų, elektros energijos ir biodegalų sektoriuose ir susijusius su šiuose sektoriuose susidarančiu anglies dvideginiu.

Būtų reikalaujama, kad valstybės narės arba jų įgalioti subjektai kas antrais metais surinktų ir praneštų duomenis ir informaciją apie investicinius projektus, susijusius su gamyba, perdavimu ir saugojimu. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, nustatyti du lankstumo ir paprastinimo elementai:

– jei valstybės narės nenuspręstų kitaip, įmonės būtų įpareigotos valstybėms narėms (arba kompetentingiems subjektams) teikti informaciją apie investicinius projektus, įskaitant eksploatavimo nutraukimo projektus,

– valstybės narės būtų atleistos nuo ataskaitų teikimo, jei lygiavertę informaciją jos Komisijai jau pateikė pagal specialius ES energetikos sektoriaus teisės aktus. Tokia išimtis taip pat būtų taikoma, jei tinkamus duomenis renka įstaigos, atsakingos už dujų ir elektros energijos tinklų plėtros planus. Šiuo atveju jų būtų prašoma Komisijai pateikti tinkamus duomenis, prireikus su atitinkamais valstybių narių paaiškinimais.

Iš surinktų duomenų ir informacijos (investicijų tipas, numatytas pajėgumas, pagrindinės kliūtys ir t. t.) paaiškėtų ES energetikos infrastruktūros investicijų pagrindinės tendencijos. Numatyta užtikrinti, kad Komisijai pranešti duomenys ir informacija atitiktų visuotinai pripažintus standartus, kad duomenys ir informacija būtų gaunami, saugomi ir apdorojami tinkamomis informacinių technologijų priemonėmis ir visiškai laikantis asmens duomenų apsaugos teisinės sistemos, taip pat kad duomenys ir informacija, išskyrus neatskleistinus komercinius duomenis ir informaciją, būtų skelbiami viešai.

Remdamasi gautais duomenimis ir informacija, Komisija reguliariai vykdys kelis sektorius apimančius ES energetikos sistemos struktūrinės plėtros ir perspektyvų tyrimus, taip pat bet kokį kitą reikiamą specialų tyrimą. Taip bus galima nustatyti galimą būsimą paklausos ir pasiūlos neatitikimą ir kliūtis investuoti. Atlikusi šiuos tyrimus, Komisija galės geriau skleisti gerąją patirtį ir užtikrinti daigiau skaidrumo rinkos dalyviams. Siekiant bendros nuomonės šiais klausimais, tyrimų rezultatai būtų aptariami su suinteresuotosiomis šalimis ir skelbiami viešai.

Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Šiuo pasiūlymo projektu siekiama sustiprinti sistemą, kuria remiantis renkami Komisijos užduotims atlikti būtini duomenys ir informacija. Turėdama tinkamus duomenis Komisija ir ypač jos Energetikos rinkos stebėjimo tarnyba (angl. Market Observatory for Energy) galės geriau ES lygiu iš kelių sektorių perspektyvos stebėti ES energetikos sistemos raidą ir nustatyti galimas problemas, dėl kurių gali būti vėluojama vykdyti investicinius projektus arba kurios trukdytų vykdyti tokius projektus. Atsižvelgiant į energetikos subsektorių (pavyzdžiui, elektros energijos ir dujų) sąsajas ir į tai, kad yra vidaus rinka, ES masto aspektas tampa vis svarbesnis, todėl juo pateisinamas ES institucijų, ypač Komisijos, vaidmuo.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina šiems tikslams pasiekti. Valstybės narės ir toliau galės pakankamai lanksčiai nuspręsti, kaip rinkti duomenis.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas, nes reikia pakeisti galiojantį reglamentą.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymo poveikis Bendrijos biudžetui bus ribotas – visų prima reikės padengti išlaidas informacinėms technologijoms ir, jei Komisija nuspręs, duomenų pirkimo išlaidas, taip pat reikės atlyginti ekspertų išlaidas. Nenumatoma, kad pasiūlymas turės esminį tiesioginį poveikį valstybių narių biudžetams.

5.           NEPRIVALOMI DUOMENYS

Paprastinimas

Atsižvelgus į galiojančius ataskaitų teikimo įpareigojimus ir veikiančius stebėjimo mechanizmus, šiuo pasiūlymu nesukuriama nereikalinga papildoma administracinė našta; jo ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi tik tada, jei lygiaverčiai duomenys ir informacija neteikiama pagal specialius sektoriaus teisės aktus.

Peržiūros išlyga

Naujuoju reglamentu nustatytą ataskaitų teikimo ir stebėjimo mechanizmą Komisija persvarstys iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2013/0082 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus Europos Sąjungoje ir kuriuo pakeičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       siekiant, kad Komisija galėtų vykdyti savo užduotis energetikos srityje, itin svarbu gauti duomenis apie bendrą investicijų į energetikos infrastruktūrą raidos Sąjungoje padėtį. Reguliariai gaudama atnaujintus duomenis ir informaciją, Komisija turėtų galėti atlikti būtinus palyginimus, vertinimus arba siūlyti tinkamais duomenimis ir tyrimais pagrįstas susijusias priemones, ypač dėl būsimos energijos pasiūlos ir paklausos pusiausvyros;

(2)       per pastaruosius metus energetikos sektorius Sąjungoje ir už jos ribų gerokai pasikeitė, o investicijos į energetikos infrastruktūrą tapo labai svarbios užtikrinant energijos tiekimą Sąjungai ir vidaus rinkos veikimą bei Sąjungai pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų energetikos sistemos;

(3)       susiklosčius naujoms aplinkybėms energetikos srityje, reikia nemažai investuoti į visų rūšių infrastruktūrą visuose energetikos sektoriuose, taip pat plėtoti rinkoje įsisavinamą naujų tipų infrastruktūrą ir naujas technologijas. Liberalizavus energetikos sektorių ir toliau integruojant vidaus rinką, vis svarbesnės tampa ūkinės veiklos vykdytojų investicijos. Tuo pačiu metu dėl naujų politikos reikalavimų, pavyzdžiui, tikslų, turinčių įtakos kuro balanso struktūrai, valstybių narių politika bus orientuojama į naują ir (arba) modernizuotą energetikos infrastruktūrą;

(4)       todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti investicijoms į energetikos infrastruktūrą Sąjungoje, ypač stengiantis numatyti problemas, skleisti gerąją patirtį ir užtikrinti daugiau skaidrumo vystant būsimą Sąjungos energetikos sistemą;

(5)       todėl Komisija, ypač Komisijos Energijos rinkos observatorija, turėtų turėti tikslius duomenis ir informaciją apie svarbiausių Sąjungos energetikos sistemos sudedamųjų dalių investicinius projektus, įskaitant eksploatavimo nutraukimo projektus;

(6)       Sąjungai ir būsimoms investicijoms yra svarbūs duomenys ir informacija apie numatomus gamybos, perdavimo ir saugojimo pajėgumo pokyčius ir įvairių energetikos sektorių projektus. Todėl būtina užtikrinti, kad Komisijai būtų pranešama apie investicinius projektus, pagal kuriuos pradėti statybos ar eksploatavimo nutraukimo darbai arba dėl kurių priimtas galutinis sprendimas dėl investavimo;

(7)       pagal Euratomo sutarties 41 ir 42 straipsnius įmonės įpareigotos pranešti apie savo investicinius projektus. Tokią informaciją būtina papildyti, visų pirma, reguliariai teikiamomis investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitomis. Tokios papildomos ataskaitos teikiamos nepažeidžiant Euratomo sutarties 41–44 straipsnių;

(8)       kad Komisija turėtų nuoseklų būsimų visos Sąjungos energetikos sistemos pokyčių vaizdą, būtina suderinta investicinių projektų ataskaitų teikimo sistema, grindžiama atnaujintomis valstybių narių perduodamų oficialių duomenų ir informacijos kategorijomis;

(9)       šiuo tikslu valstybės narės turėtų pranešti Komisijai duomenis ir informaciją apie jų teritorijoje, įskaitant tarpusavio jungtis su trečiosiomis šalimis, suplanuotus vykdyti arba vykdomus energetikos infrastruktūros investicinius projektus, susijusius su naftos, gamtinių dujų, elektros energijos, įskaitant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, biodegalų gamyba, saugojimu ir perdavimu bei anglies dioksido surinkimu ir saugojimu. Atitinkamos įmonės turėtų būti įpareigotos pranešti valstybei narei šiuos duomenis ir informaciją;

(10)     atsižvelgiant į energetikos sektoriaus investicinių projektų trukmę, pakaktų teikti ataskaitas kas dvejus metus;

(11)     siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos ir kuo labiau sumažinti valstybių narių ir įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, išlaidas, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė valstybes nares ir įmones atleisti nuo ataskaitų teikimo įpareigojimo, jei lygiavertė informacija Komisijai pateikiama pagal energetikos sektoriui skirtus Sąjungos institucijų priimtus teisės aktus, kuriais siekiama konkurencingų Sąjungos energijos rinkų, tvarios Sąjungos energetikos sistemos ir energijos tiekimo Sąjungai saugumo. Todėl turėtų būti vengiama ataskaitų teikimo reikalavimų, nurodytų trečiajame vidaus rinkos elektros energijos ir gamtinių dujų teisės aktų rinkinyje, dubliavimo;

(12)     siekdama tvarkyti duomenis, taip pat supaprastinti ir užtikrinti duomenų pranešimą, Komisija, ypač jos Energetikos rinkos stebėjimo tarnyba, turėtų galėti imtis su tuo susijusių visų tinkamų priemonių, visų pirma taikyti integruotas IT priemones ir procedūras;

(13)     asmenų apsauga valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB[1], o asmenų apsauga Komisijai tvarkant asmens duomenis reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001[2]. Šis reglamentas toms nuostatoms įtakos neturi;

(14)     valstybės narės arba jų įgalioti subjektai ir Komisija turėtų saugoti neskelbtinų komercinių duomenų ir informacijos konfidencialumą. Todėl valstybės narės arba jų įgalioti subjektai, prieš pateikdami tokius duomenis ir informaciją Komisijai, turėtų juos apibendrinti nacionaliniu lygiu, išskyrus duomenis ir informaciją, susijusius su tarpvalstybiniais perdavimo projektais. Prireikus Komisija turėtų toliau rinkti šiuos duomenis tokiu būdu, kad nebūtų atskleista jokia informacija apie pavienes įmones bei įrenginius ir kad jos nebūtų galima nustatyti;

(15)     Komisija, ypač jos Energetikos rinkos stebėjimo tarnyba, turėtų reguliariai pateikti Sąjungos energetikos sistemos struktūros raidos ir perspektyvų įvairiuose sektoriuose tyrimą ir prireikus išsamesnį tam tikrų šios energetikos sistemos aspektų tyrimą. Toks tyrimas, visų pirma, turėtų padėti nustatyti galimus infrastruktūros ir investicijų trūkumus atsižvelgiant į energijos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Šiuo tyrimu taip pat turėtų būti prisidedama prie diskusijų apie energetikos infrastruktūrą Sąjungos lygiu; todėl jis turėtų būti perduotas Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir su juo turėtų būti leista susipažinti suinteresuotosioms šalims;

(16)     siekiant bendros nuomonės apie potencialius infrastruktūros trūkumus ir susijusią riziką ir daugiau skaidrumo, susijusio su būsimais pokyčiais, Komisijai gali padėti valstybių narių ekspertai arba kiti kompetentingi ekspertai;

(17)     šiuo reglamentu pakeičiamas 2010 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010, kurį Europos Teisingumo Teismas panaikino 2012 m. rugsėjo 6 d. ir kurio padariniai liko galioti tol, kol bus priimtas naujas reglamentas[3];

(18)     duomenų ir informacijos apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus pranešimo Komisijai forma ir techniniai duomenys nustatyti 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 833/2010, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010. Komisijos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 833/2010 taikomas iki jo peržiūros, kuri bus atliekama po to, kai bus priimtas šis reglamentas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatoma bendroji sistema, kaip Komisijai pranešti duomenis ir informaciją apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus naftos, gamtinių dujų, elektros energijos, įskaitant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir biodegalų sektoriuose, taip pat apie investicinius projektus, susijusius su šiuose sektoriuose susidarančio anglies dioksido surinkimu ir saugojimu.

2. Šis reglamentas taikomas priede išvardytų tipų investiciniams projektams, kurių statybos ar eksploatavimo nutraukimo darbai pradėti arba dėl kurių priimtas galutinis sprendimas dėl investavimo.

Be to, valstybės narės gali pateikti apytikrius duomenis ar preliminarią informaciją apie priede išvardytų tipų investicinius projektus, pagal kuriuos numatoma statybos darbus pradėti per penkerius metus, ir apie investicinius projektus, pagal kuriuos numatoma nutraukti eksploatavimą per trejus metus, tačiau dėl kurių dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl investavimo.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

              1. infrastruktūra – su gamyba, perdavimu ir saugojimu susiję bet kurio tipo įrenginiai arba jų dalis;

              2. investiciniai projektai – projektai, kurių tikslas:

         i) pastatyti naują infrastruktūrą;

         ii) pertvarkyti, modernizuoti, padidinti arba sumažinti esamos infrastruktūros pajėgumą;

         iii) iš dalies arba visiškai nutraukti esamos infrastruktūros eksploatavimą;

              3. galutinis sprendimas dėl investavimo – sprendimas, priimtas įmonės lygiu siekiant galutinai paskirti lėšas projekto investavimo etapui; investavimo etapas reiškią etapą, kuriuo vyksta statybos arba eksploatavimo nutraukimo darbai ir patiriamos kapitalo išlaidos. Investavimo etapas neapima planavimo etapo, kuriuo projektas parengiamas įgyvendinti ir kuris apima, atitinkamais atvejais, įgyvendinamumo vertinimą, parengiamuosius bei techninius tyrimus ir licencijų bei leidimų gavimą, ir kuriuo patiriamos kapitalo išlaidos;

              4. vykdomi investiciniai projektai – investiciniai projektai, pagal kuriuos statyba pradėta ir patirta kapitalo išlaidų;

              5. eksploatavimo nutraukimas – etapas, kuriuo galutinai nutraukiamas infrastruktūros naudojimas;

              6. gamyba – elektros energijos gamyba ir degalų, įskaitant biodegalus, apdorojimas;

              7. perdavimas – energijos išteklių ar produktų arba anglies dioksido perdavimas tinklu, ypač:

         i) vamzdynais, išskyrus gavybos proceso vamzdynus ir vamzdynų dalis, kurių naudojimas daugiausia susijęs su vietiniu paskirstymu; arba

         ii) labai aukštos įtampos ir sujungtomis aukštos įtampos sistemomis, išskyrus sistemas, kurių naudojimas daugiausiai susijęs su vietiniu paskirstymu;

              8. saugojimas – ilgalaikis arba laikinas energijos arba energijos išteklių laikymas antžeminiuose arba požeminiuose infrastruktūros objektuose arba geologiniuose kloduose arba anglies dioksido laikymas požeminėse geologinėse formacijose;

              9. įmonė – bet kuris fizinis arba juridinis privatusis arba viešasis asmuo, kuris priima sprendimus dėl investicinių projektų arba juos įgyvendina;

              10. energijos ištekliai:

         i) pirminiai energijos ištekliai, tokie kaip nafta, gamtinės dujos arba akmens anglys;

         ii) pagaminti energijos ištekliai, tokie kaip elektros energija;

         iii) atsinaujinančiųjų išteklių energija, įskaitant hidroenergiją, biomasę, biodujas, vėją, saulę, potvynius, bangas ir geoterminę energiją; ir

         iv) energetikos produktai, pavyzdžiui, šviesieji naftos produktai ir biodegalai;

              11. specialusis subjektas – subjektas, kuriam pagal Sąjungos bet kuriam energetikos sektoriui skirtą teisę pavesta rengti ir priimti visos Sąjungos daugiamečius energetikos infrastruktūros tinklo plėtros ir investicinius planus, pavyzdžiui, Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), nurodytas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų[4] 4 straipsnyje ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-G), nurodytas 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų[5] 4 straipsnyje.

3 straipsnis

Duomenų pranešimas

1. Nuo 2015 m. sausio 1 d. ir po to kas dvejus metus valstybės narės arba subjektai, kurį jos įgaliojo atlikti šią užduotį, nesukurdami pernelyg didelės duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo naštos, sukaupia visus šiame reglamente nurodytus duomenis ir informaciją.

Duomenis ir susijusią šiame reglamente nurodytą projektų informaciją jos praneša Komisijai 2015 m., kurie yra pirmieji ataskaitiniai metai; po to ataskaitos teikiamos kas dvejus metus. Šis pranešimas pateikiamas suvestine forma, išskyrus duomenis ir atitinkamą informaciją, susijusią su tarpvalstybiniais perdavimo projektais.

Valstybės narės arba jų įgalioti subjektai sukauptus duomenis ir susijusią projektų informaciją pateikia iki atitinkamų ataskaitinių metų liepos 31 d.

2. Valstybės narės arba jų įgalioti subjektai yra atleidžiami nuo 1 dalyje nustatytų įpareigojimų, jei pagal energetikos sektoriui skirtą konkrečią Sąjungos teisę ar Euratomo sutartį ir tokia apimtimi, kokia juose numatyta:

              a) atitinkama valstybė narė arba jos įgaliotas subjektas duomenis arba informaciją, atitinkančius šiame reglamente nustatytus reikalavimus, jau pranešė Komisijai ir nurodė pranešimo dieną bei susijusį konkretų teisės aktą; arba

              b) specialiajam subjektui pavesta parengti daugiametį energetikos infrastruktūros investicijų planą Sąjungos lygiu ir jis tuo tikslu renka duomenis ir informaciją, atitinkančius šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju ir šio reglamento tikslais specialusis subjektas praneša Komisijai visus susijusius duomenis ir informaciją.

4 straipsnis

Duomenų šaltiniai

Atitinkamos įmonės iki kiekvienų ataskaitinių metų birželio 1 d. praneša 3 straipsnyje nurodytus duomenis arba informaciją toms valstybėms narėms arba jų įgaliotiems subjektams, kurių teritorijoje jos ketina įgyvendinti investicinius projektus. Pranešami susijusių ataskaitinių metų kovo 31 d. padėtį atspindintys duomenys arba informacija apie investicinius projektus.

Pirma pastraipa įmonėms netaikoma, jei atitinkama valstybė narė nutaria 3 straipsnyje nurodytus duomenis ir informaciją Komisijai pateikti kitais būdais.

5 straipsnis

Pranešimo turinys

1. 3 straipsnyje numatytuose pranešimuose apie investicinius projektus, kurių tipai išvardyti priede, prireikus nurodoma:

              a) planuojamo arba kuriamo pajėgumo apimtis;

              b) planuojamos arba kuriamos infrastruktūros arba pajėgumo tipas ir svarbiausios ypatybės, įskaitant tarpvalstybinių perdavimo projektų vietą, jei taikoma;

              c) tikėtini eksploatavimo pradžios metai;

              d) naudojamų energijos išteklių tipas;

              e) įrenginiai, pajėgūs reaguoti į tiekimo saugumo krizes, pavyzdžiui, atgalinius srautus ar degalų rūšies keitimą užtikrinanti įranga; ir

              f) anglies dioksido surinkimo sistemų įranga arba anglies dioksido surinkimą ir saugojimą užtikrinantys modernizavimo mechanizmai.

2. 3 straipsnyje numatytuose pranešimuose apie bet kurį siūlomą pajėgumo eksploatavimo nutraukimą nurodoma:

              a) atitinkamos infrastruktūros ypatybės ir pajėgumas; ir

              b) tikėtini eksploatavimo nutraukimo metai.

3. Visuose pagal 3 straipsnį teikiamuose pranešimuose prireikus nurodoma įdiegto gamybos, perdavimo ir saugojimo pajėgumo, kuris jau eksploatuojamas atitinkamų ataskaitinių metų pradžioje arba kurio eksploatavimas yra nutrauktas daugiau nei trejiems metams, bendra apimtis.

Valstybės narės, jų įgalioti subjektai arba 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas specialusis subjektas savo pranešimus gali papildyti svarbiomis pastabomis, pavyzdžiui, pastabomis dėl vėlavimo arba kliūčių įgyvendinti investicinius projektus.

6 straipsnis

Duomenų kokybė ir viešumas

1. Valstybės narės, jų įgalioti subjektai arba, prireikus, specialieji subjektai siekia užtikrinti, kad duomenys ir informacija, kuriuos jie praneša Komisijai, būtų kokybiški, tinkami, tikslūs, aiškūs ir nuoseklūs bei pateikiami laiku.

Jei duomenis ir informaciją teikia specialieji subjektai, prie teikiamų duomenų ir informacijos gali būti pridedamos atitinkamos valstybių narių pastabos.

2. Komisija gali paskelbti pagal šį reglamentą perduotus duomenis ir informaciją, ypač 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus tyrimus, jei tokie duomenys ir informacija skelbiami suvestine forma ir neatskleidžiama jokia informacija apie pavienes įmones bei įrenginius ir jos negalima nustatyti.

3. Valstybės narės, Komisija arba jų įgalioti subjektai – kiekvienas jų saugo turimų neskelbtinų komercinių duomenų arba informacijos konfidencialumą.

7 straipsnis

Įgyvendinamosios nuostatos

Laikydamasi šiuo reglamentu nustatytų ribų, Komisija per du mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo priima jam įgyvendinti būtinas nuostatas, susijusias su 3 ir 5 straipsniuose nurodyto duomenų ir informacijos pranešimo forma ir kitais techniniais duomenimis. Iki tol taikomas 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 833/2010, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010.

8 straipsnis

Duomenų tvarkymas

Komisija atsako už tai, kad būtų kuriami, techninėje įrangoje laikomi, valdomi ir prižiūrimi IT ištekliai, būtini pagal šį reglamentą Komisijai pranešamiems duomenims ar informacijai apie energetikos infrastruktūrą priimti, laikyti ir tvarkyti.

9 straipsnis

Asmenų apsauga tvarkant duomenis

Šiuo reglamentu nepažeidžiama Sąjungos teisė ir, visų pirma, nekeičiami Direktyvoje 95/46/EB nustatyti valstybių narių įpareigojimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu, arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 privalomi Sąjungos institucijų ir įstaigų įpareigojimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu joms vykdant savo pareigas.

10 straipsnis

Stebėjimas ir ataskaitų rengimas

1. Remdamasi perduotais duomenimis ir informacija, taip pat prireikus kitais duomenų šaltiniais, įskaitant Komisijos pirktus duomenis, ir atsižvelgdama į atitinkamus tyrimus, pavyzdžiui, daugiamečius dujų ir elektros energijos tinklo plėtros planus, Komisija kas dvejus metus siunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei paskelbia Sąjungos energetikos sistemos struktūros raidos ir perspektyvų įvairiuose sektoriuose tyrimą. Šiuo tyrimu siekiama, visų pirma:

              a) nustatyti galimą būsimą energijos paklausos ir pasiūlos neatitikimą, kuris yra svarbus Sąjungos energetikos politikos požiūriu;

              b) nustatyti kliūtis investuoti ir skleisti gerąją patirtį siekiant jas pašalinti ir

              c) esamiems ir potencialiems rinkos dalyviams užtikrinti daugiau skaidrumo.

Komisija taip pat gali pateikti tokiais duomenimis ir informacija pagrįstą specialų tyrimą, jei tai būtina arba tikslinga.

2. Parengti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus Komisijai gali padėti valstybių narių ekspertai ir (arba) kiti ekspertai, profesinės asociacijos, turintys specialią kompetenciją atitinkamoje srityje.

Komisija visoms valstybėms narėms suteikia galimybę pateikti pastabas dėl tyrimų projektų.

3. Komisija aptaria tyrimus su suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, ENTSO-E, ENTSO-G, Dujų koordinavimo grupe ir Naftos tiekimo grupe.

11 straipsnis

Peržiūra

Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šio reglamento įgyvendinimą ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia šios peržiūros rezultatų ataskaitą. Peržiūros metu Komisija, inter alia, nagrinėja taikymo srities išplėtimo, siekiant įtraukti dujų, naftos ir akmens anglių gavybą, galimybes.

12 straipsnis

Panaikinimas

Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 617/2010 nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos panaikinamas.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

INVESTICINIAI PROJEKTAI

1.           NAFTA

1.1.        Rafinavimas

– Naftos rektifikavimo įranga, kurios pajėgumas ne mažesnis kaip 1 milijonas tonų per metus,

– rektifikavimo pajėgumo padidinimas daugiau už 1 milijoną tonų per metus,

– riformingo arba krekingo įranga, kurios pajėgumas ne mažesnis kaip 500 tonų per dieną,

– mazuto, dyzelino, žaliavos, kitų naftos produktų nusierinimo įranga.

– Chemijos produktų gamybos įranga, kuria skystasis kuras ir (arba) variklių degalai negaminami arba pagaminami tik kaip šalutinis produktas, neįtraukiama.

1.2.        Gabenimas

– Naftos vamzdynai, kurių pajėgumas ne mažesnis kaip 3 milijonai tonų per metus, ir tokių vamzdynų, kurie yra ne trumpesni kaip 30 km, plėtra arba ilginimas,

– naftos produktų vamzdynai, kurių pajėgumas ne mažesnis kaip 1,5 milijonai tonų per metus, ir tokių vamzdynų, kurie yra ne trumpesni kaip 30 km, plėtra arba ilginimas,

– vamzdynai, kurie yra svarbios nacionalinių arba tarptautinių sujungtų tinklų jungtys, taip pat visuotinės svarbos vamzdynai ir projektai, nurodyti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 171 straipsnį nustatytose gairėse.

Kariniai rezervuarai ir į 1.1 punkto taikymo sritį nepatenkančios įrangos tiekimo vamzdynai neįtraukiami.

1.3.        Saugojimas

– Naftos ir jos produktų saugojimo įrenginiai (įrenginiai, kurių talpa 150 000 m3 arba didesnė; rezervuarų talpa ne mažesnė kaip 100 000 m3).

Kariniai rezervuarai ir į 1.1 punkto taikymo sritį nepatenkančios įrangos tiekimo vamzdynai neįtraukiami.

2.           DUJOS

2.1.        Perdavimas

– Dujų, įskaitant gamtines dujas ir biodujas, perdavimo vamzdynai, įeinantys į tinklą, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus į gavybos proceso vamzdynų tinklą įeinančius vamzdynus ir aukšto slėgio vamzdynų dalį, iš esmės naudojamą gamtinių dujų vietiniam skirstymui,

– visuotinės svarbos vamzdynai ir projektai, nurodyti pagal SESV 171 straipsnį nustatytose gairėse.

2.2.        Suskystintų gamtinių dujų terminalai

– Suskystintų gamtinių dujų importo terminalai, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 1 mlrd. m3 per metus arba didesnis.

2.3.        Saugojimas

– Saugojimo įrenginiai, sujungti su 2.1 punkte nurodytais perdavimo vamzdynais.

Kariniai dujų vamzdynai, terminalai ir įrenginiai, taip pat įrenginiai, iš kurių dujos tiekiamos į chemijos produktų gamybos įrangą, kuria energetikos produktai negaminami arba pagaminami tik kaip šalutiniai produktai, neįtraukiami.

3.           ELEKTROS ENERGIJA

3.1.        Gamyba

– Šiluminės ir atominės elektrinės (100 MWe arba galingesni generatoriai),

– elektros energijos gamybos iš biomasės/skystųjų bioproduktų/atliekų įrenginiai (20 MW arba galingesni),

– termofikacinės elektrinės (20 MW arba didesnio elektros energijos gamybos pajėgumo įrenginiai),

– hidroelektrinės (30 MW arba galingesni įrenginiai),

– vėjo jėgainių parkai, 20 MW arba galingesni,

– saulės šilumos telkimo ir geoterminiai įrenginiai (20 MW arba galingesni),

– fotogalvaniniai įrenginiai (10 MW arba galingesni).

3.2.        Perdavimas

– Elektros oro perdavimo linijos, jei jos suprojektuotos perduoti tokios įtampos elektros srovę, kokia paprastai naudojama jungiamosiose linijose nacionaliniu lygiu, ir jei jos suprojektuotos perduoti 220 kV arba didesnės įtampos elektros srovę,

– požeminiai ir povandeniniai perdavimo kabeliai, jei jie suprojektuoti perduoti 150 kV arba didesnės įtampos elektros srovę,

– visuotinės svarbos projektai, nurodyti pagal SESV 171 straipsnį nustatytose gairėse.

4.           BIODEGALAI

4.1.        Gamyba

– Įrenginiai, pajėgūs pagaminti arba perdirbti biodegalus (50 000 tonų per metus arba didesnio pajėgumo įrenginiai).

5.           ANGLIES DIOKSIDAS

5.1.        Gabenimas

– CO2 vamzdynai, susiję su 1.1 ir 3.1 punktuose nurodytais gamybos įrenginiais.

5.2.        Saugojimas

– Saugojimo įrenginiai (100 kt arba talpesnė saugojimo vieta arba kompleksas).

Moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirti saugojimo įrenginiai neįtraukiami.

[1]               OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[2]               OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[3]               Byla C-490/10, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą [OL L 331/2, 2012 10 27].

[4]               OL L 211, 2009 8 14, p. 15.

[5]               OL L 211, 2009 8 14, p. 36.