AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           Pagrindas ir tikslai

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Šio pasiūlymo tikslas – peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas[1] (toliau – Lėšų pervedimo reglamentas), siekiant padidinti mokėjimų atsekamumą ir užtikrinti, kad ES sistema visiškai atitiktų tarptautinius standartus.

Bendrosios aplinkybės

Lėšų pervedimo reglamente nustatomos taisyklės, pagal kurias mokėjimo paslaugų teikėjai turi perduoti informaciją apie mokėtoją visais mokėjimo proceso etapais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais.

Reglamentas iš esmės grindžiamas Finansinių veiksmų darbo grupės[2] (FATF) VII-ta specialiąja rekomendacija dėl elektroninių pervedimų; juo siekiama užtikrinti, kad šis tarptautinis standartas į nacionalinę teisę būtų perkeliamas vienodai visoje Sąjungoje ir kad visų pirma nebūtų diskriminacijos tarp nacionalinių mokėjimų valstybėje narėje ir tarptautinių mokėjimų tarp valstybių narių.

Atsižvelgdama į tai, kad kinta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių pobūdis ir kad grėsmių daugėja dėl nuolatinės technologijų ir nusikaltėlių disponuojamų priemonių raidos, FATF ėmėsi esminės tarptautinių standartų peržiūros ir 2012 m. vasario mėn. priėmė naujas rekomendacijas.

Tuo pačiu metu Komisija taip pat ėmėsi ES sistemos peržiūros. Peržiūra apėmė šiuos veiksmus: Komisija paskelbė Lėšų pervedimo reglamento taikymo išorinį tyrimą, palaikė plataus masto ryšius ir konsultavosi su privačiomis suinteresuotosiomis šalimis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat su ES valstybių narių reguliavimo ir priežiūros institucijų atstovais.

Atsižvelgiant į šį darbą, reikės plėtoti ES sistemą, įskaitant Lėšų pervedimo reglamentą, ir ją pritaikyti prie pokyčių: daugiau dėmesio skirti: a) sistemų veiksmingumui, kad būtų galima kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, b) didesniam visose valstybėse narėse taikomų taisyklių aiškumui ir nuoseklumui ir c) taikymo srities išplėtimui, kad būtų galima kovoti su naujomis grėsmėmis ir pažeidžiamumu.

Šioje srityje galiojančios nuostatos

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui[3] (toliau – Trečioji pinigų plovimo prevencijos direktyva, PPPD) nustatyta sistema, skirta kredito ir finansų įstaigų patikimumui, vientisumui ir stabilumui bei pasitikėjimui visa finansų sistema apsaugoti nuo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo keliamo pavojaus.

Direktyvoje 2006/70/EB[4] (įgyvendinimo direktyvoje) nustatytos Trečiosios PPPD įgyvendinimo priemonės, susijusios su „politikoje dalyvaujančių asmenų“ apibrėžimu ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomais techniniais kriterijais bei išimtimis, suteikiamomis dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai.

Lėšų pervedimo reglamentas tas priemones papildo, nes juo užtikrinama, kad pagrindinė informacija apie pervedamų lėšų mokėtoją būtų iš karto prieinama atitinkamoms teisėsaugos ir (arba) prokuratūros įstaigoms, siekiant padėti joms nustatyti, tirti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn teroristus arba kitus nusikaltėlius ir atsekti teroristų turtą.

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šis pasiūlymas suderinamas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pasiūlymu ir jį papildo. Šiomis dviem teisinėmis priemonėmis siekiama bendro tikslo – peržiūrėti esamą ES pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą siekiant pagerinti jos veiksmingumą ir kartu užtikrinti jos derėjimą su tarptautiniais standartais.

Pasiūlymas taip pat atitinka ES vidaus saugumo strategiją[5], kurioje nurodytos skubiausiai spręstinos ES saugumo problemos per ateinančius metus ir pasiūlyti penki strateginiai tikslai bei specialūs veiksmai 2011–2014 m. kuriant saugesnę ES. Tarp jų – pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos klausimų sprendimas, visų pirma ES sistemos atnaujinimas siekiant didinti informacijos apie faktinę juridinių asmenų nuosavybę skaidrumą.

Kiek tai susiję su duomenų apsauga, pasiūlyti asmens duomenų tvarkymo paaiškinimai yra suderinti su principais, išdėstytais Komisijos pateiktuose naujausiuose duomenų apsaugos pasiūlymuose[6].

Sankcijų klausimu pasiūlymas nustatyti minimalias principais pagrįstas taisykles siekiant griežtinti administracines sankcijas ir priemones atitinka Komisijos politiką, išdėstytą komunikate „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“[7].

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2012 m. balandžio mėn. Komisija priėmė ataskaitą dėl Direktyvos 2005/60/EB taikymo ir visų suinteresuotųjų šalių prašė pateikti pastabų[8]. Šios ataskaitos priede ypač daug dėmesio skirta tarptautiniams elektroniniams pervedimams ir būtent dviem naujiems reikalavimams: atliekant elektroninius pervedimus pateikti informaciją apie gavėją ir imtis įšaldymo veiksmų pagal JT rezoliucijas.

Komisija gavo tik 4 nuomones ir tik dėl ataskaitos priedo. Respondentai ragino konsultuotis su visų šalių ir teritorijų, kuriose taikomas Lėšų pervedimo reglamentas, suinteresuotosiomis šalimis pabrėždami, kad būtina, jog bet kokie mokėjimo paslaugų teikėjams nustatomi papildomi reikalavimai arba pareigos būtų proporcingi ir nesudėtingai įgyvendinami.

Išsamios diskusijos su suinteresuotosiomis šalimis vyko Komisijos vardu išorės konsultantams vykdant tyrimą[9]: apklaustos 108 suinteresuotosios šalys, vyko apklausos telefonu ir užpildant struktūrinį klausimyną.

Patirties panaudojimas

2012 m. išorės konsultantai Komisijos vardu vykdė tyrimą siekdami surinkti informacijos apie Lėšų pervedimo reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse ir iškilusias problemas[10].

Atlikus tyrimą pirmiausia pateiktos kelios rekomendacijos:

– įpareigoti mokėjimo paslaugų teikėjus užtikrinti, kad atliekant elektroninį pervedimą visa informacija apie sandorio iniciatorių ir lėšų gavėją būtų išsaugoma;

– nustatyti, kokia informacija apie lėšų gavėją turi būti patikrinama ir kas ją tikrina;

– apsvarstyti galimybę 1 000 EUR ir mažesnės sumos tarptautiniams elektroniniams pervedimams pradėti taikyti supaprastintą tvarką, nebent kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo;

– papildomai išaiškinti paslaugų teikėjų pareigą pranešti;

– aiškiai uždrausti vykdyti elektroninius pervedimus, jeigu jie neatitinka būtinų reikalavimų (informacijos išsamumo ir tikslumo);

– lėšas gaunančius mokėjimų paslaugų teikėjus įpareigoti įgyvendinti veiksmingą grėsme pagrįstą politiką ir procedūras, siekiant nustatyti tinkamus tolesnius veiksmus;

– atsižvelgti į poveikį duomenų apsaugai.

Poveikio vertinimas

Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas, kuriame nurodytos pagrindinės esamos ES pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisės aktų sistemos[11] problemos: i) nesuderinamumas su neseniai peržiūrėtais tarptautiniais standartais; ii) skirtingas taisyklių aiškinimas valstybėse narėse ir iii) nepakankamas naujos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmės reglamentavimas ir jo trūkumai. Todėl kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų veiksmingumas mažėja dėl neigiamo poveikio reputacijai, ekonomikai ir finansams.

Poveikio vertinime analizuojami trys scenarijai:

(1) bazinis scenarijus – Komisija nesiima jokių veiksmų;

(2) koregavimo scenarijus, pagal kurį daromi keli Lėšų pervedimo reglamento pakeitimai, kurių reikia tam, kad: i) teisės akto tekstas atitiktų peržiūrėtus tarptautinius standartus arba ii) kad būtų užtikrintas pakankamas nacionalinių taisyklių derėjimo lygis, arba iii) kad būtų pašalinti svarbiausi trūkumai atsižvelgiant į naujas kylančias grėsmes; taip pat

(3) visiško suderinimo scenarijus, pagal kurį daromi esminiai politikos pakeitimai ir nuostatos papildomai derinamos, pripažįstant visus ES ypatumus.

Poveikio vertinime atlikta analizė parodė, kad antras scenarijus labiausiai subalansuotas siekiant suderinti Lėšų pervedimo reglamentą su peržiūrėtais tarptautiniais standartais ir kartu užtikrinti pakankamą nacionalinių taisyklių tarpusavio derėjimą ir lankstumą jas įgyvendinant.

Be to, poveikio vertinime išanalizuotas teisės aktų pasiūlymų poveikis pagrindinėms teisėms. Atsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartiją, pasiūlymais visų pirma siekiama užtikrinti asmens duomenų apsaugą (Chartijos 8 straipsnis) saugant ir perduodant asmens duomenis.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis.

Subsidiarumas ir proporcingumas

Visos suinteresuotosios šalys (visų pirma valstybės narės ir mokėjimo paslaugų sektorius) bendrai sutaria, kad pasiūlymo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir tų tikslų būtų geriau siekti ES veiksmais.

Nesuderinti veiksmai, kurių pavienės valstybės narės imasi tarptautinių lėšų pervedimų srityje gali turėti didelį poveikį sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui ES ir taip pakenkti vidaus rinkai finansinių paslaugų srityje (žr. Lėšų pervedimo reglamento 2 konstatuojamąją dalį).

Savo veiksmų mastu Sąjunga užtikrina, kad nauja FATF 16-ta rekomendacija visoje ES bus perkelta vienodai ir kad visų pirma nebus diskriminacijos tarp nacionalinių mokėjimų valstybėje narėje ir tarptautinių mokėjimų tarp valstybių narių.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Kiek tai susiję su proporcingumo principu, pagal poveikio vertinime atliktą analizę pasiūlymu perkeliama peržiūrėta FATF rekomendacija dėl elektroninių pervedimų nustatant minimalius reikalavimus, kurie yra labai svarbūs užtikrinant pervedamų lėšų atsekamumą, neviršijant to, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.           PAPILDOMA INFORMACIJA

Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Pagal FATF 16-tą rekomendaciją dėl elektroninių pervedimų ir prie jos pridėtą aiškinamąjį raštą pasiūlytais pakeitimais siekiama šalinti vis dar tam tikrose srityse likusius skaidrumo trūkumus.

Atsekamumą ketinama didinti nustatant šiuos pagrindinius reikalavimus:

– įtraukti išsamią informaciją apie mokėtoją;

– kiek tai susiję su reglamento taikymo sritimi, paaiškinti, kad kredito arba debeto kortelėms, mobiliesiems telefonams arba bet kokiems kitiems skaitmeniniams ar IT prietaisams pradedamos taikyti reglamento nuostatos, jeigu jie naudojami vieno asmens lėšoms pervesti kitam asmeniui. Be to, paaiškinti, kad jeigu lėšos pervedamos už ES ribų ir pervedama suma yra mažesnė už 1 000 EUR, taikoma paprastesnė informacijos apie mokėtoją ir gavėją tikrinimo tvarka (o ne galimos Reglamento (EB) Nr. 1781/2006 taikymo srities išimtys);

– kiek tai susiję su gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pareigomis, nustatyti reikalavimą patikrinti gavėjo tapatybę (jei ji nenustatyta anksčiau), kai lėšos pervedamos už ES ribų ir kai jų suma viršija 1 000 EUR. Kiek tai susiję su gavėjo mokėjimo paslaugų teikėju arba tarpininko mokėjimo paslaugų teikėju, įpareigoti nustatyti grėsme pagrįstas procedūras, kad būtų apibrėžta, kada atlikti, atmesti arba sustabdyti lėšų pervedimą, kai trūksta reikalaujamos informacijos, ir nustatyti tinkamus tolesnius veiksmus;

– kiek tai susiję su duomenų apsauga, informacijos saugojimo reikalavimus suderinti su FATF standartais pagal nauja Direktyva [xxxx/yyyy] nustatytą tvarką;

– kiek tai susiję su sankcijomis, stiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimus skirti sankcijas ir reikalauti derinti veiksmus tarpvalstybiniais atvejais; reikalauti skelbti už pažeidimus skirtas sankcijas; taip pat reikalauti nustatyti veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama pranešti apie reglamento nuostatų pažeidimus.

Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE, todėl turėtų būti joje taikomas.

2013/0024 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimto teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[12],

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę[13],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu[14],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       nusikalstamu būdu įgytų pinigų srautai pervedant lėšas gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui ir reputacijai ir kelti grėsmę vidaus rinkai. Terorizmas ardo pačius mūsų visuomenės pamatus. Nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangos nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pajamų kilmę arba pervesti lėšas terorizmo tikslais gali kelti rimtą pavojų lėšų pervedimo sistemos patikimumui, vientisumui ir stabilumui ir sugriauti pasitikėjimą visa finansų sistema;

(2)       jei Sąjungos mastu nebus imtasi tam tikrų derinimo priemonių, pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai, siekdami palengvinti savo nusikalstamos veiklos vykdymą, gali mėginti pasinaudoti kapitalo judėjimo laisve, kurią užtikrina integruota finansų erdvė. Sąjungos masto veiksmai turėtų užtikrinti, kad 2012 m. vasario mėn. priimta Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) 16-ta rekomendacija dėl elektroninių pervedimų būtų perkeliama į nacionalinę teisę vienodai visoje Sąjungoje ir kad nebūtų diskriminacijos tarp nacionalinių mokėjimų valstybėje narėje ir tarptautinių mokėjimų tarp valstybių narių. Nesuderinti veiksmai, kurių pavienės valstybės narės imasi tarptautinių lėšų pervedimų srityje, gali turėti didelį poveikį sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui Sąjungoje ir taip pakenkti vidaus rinkai finansinių paslaugų srityje;

(3)       2008 m. liepos 17 d. Sąjungos patikslintoje Kovos su teroristų finansavimu strategijoje[15] pabrėžta, kad reikia toliau stengtis užkirsti kelią teroristų finansavimui ir galimybėms įtariamiems teroristams naudotis savo pačių finansiniais ištekliais. Joje pripažįstama, kad FATF nuolat stengiasi tobulinti savo rekomendacijas ir siekia bendro sutarimo dėl to, kaip jos turėtų būti įgyvendintos. Sąjungos patikslintoje strategijoje pažymima, kad reguliariai vertinama, kaip visi FATF nariai ir FATF pobūdžio regioninių organų nariai jas įgyvendina, ir kad šiuo požiūriu svarbu, kad valstybės narės taikytų bendrą įgyvendinimo metodą;

(4)       siekiant užkirsti kelią teroristų finansavimui, buvo imtasi priemonių įšaldyti tam tikrų asmenų, grupių ir įmonių lėšas ir ekonominius išteklius, įskaitant 2001 m. gruodžio 27 d. Reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu[16], ir 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu[17]. Siekiant to paties tikslo buvo imtasi priemonių apsaugoti finansų sistemą nuo lėšų ir ekonominių išteklių panaudojimo teroristų tikslams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [xxxx/yyyy] dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui[18] nurodytos kelios tokios priemonės. Tačiau tos priemonės nevisiškai užkerta kelią teroristams ir kitiems nusikaltėliams pasinaudoti mokėjimo sistemomis pervedant savo lėšas;

(5)       siekdama skatinti nuoseklų požiūrį tarptautiniu mastu kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, tolesniais veiksmais Sąjunga turėtų atsižvelgti į pokyčius šiuo lygmeniu, t. y. į 2012 m. FATF priimtus tarptautinius kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartus, ypač į 16-tą rekomendaciją ir į peržiūrėtą jos įgyvendinimo aiškinamąjį raštą;

(6)       visiškas lėšų pervedimų atsekamumas gali būti ypač svarbi ir vertinga pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo priemonė. Todėl norint užtikrinti informacijos perdavimą visais mokėjimo proceso etapais, tikslinga numatyti sistemą, pagal kurią mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti su lėšų pervedimais pateikti informaciją apie mokėtoją ir gavėją;

(7)       šio reglamento nuostatos taikomos nepažeidžiant nacionalinių teisės aktų, kuriais įgyvendinama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[19]. Pavyzdžiui, laikantis šio reglamento surinkti asmens duomenys turėtų būti toliau tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB. Ypač griežtai turėtų būti draudžiamas tolesnis tvarkymas komerciniais tikslais. Visos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra svarbus visuomenės interesas. Todėl jeigu taikant šį reglamentą asmens duomenys perduodami trečiajai šaliai, kuri neužtikrina tinkamo apsaugos lygio pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnį, perdavimas turėtų būti leidžiamas pagal tos pačios direktyvos 26 straipsnio d punktą;

(8)       asmenims, kurie tik keičia popierinius dokumentus elektroniniais duomenimis ir veikia pagal sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju, šis reglamentas netaikomas, jis taip pat netaikomas fiziniam ar juridiniam asmeniui, teikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui tik pranešimų ar kitas pagalbines lėšų pervedime naudojamas sistemas arba tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas;

(9)       lėšų pervedimams, susijusiems su maža pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsme, tikslinga netaikyti šio reglamento. Tokios išimtys turėtų apimti kredito arba debeto korteles, mobiliuosius telefonus arba kitus skaitmeninius ar IT prietaisus, grynųjų pinigų išmokėjimą naudojant bankomatus, mokesčių, baudų ar kitų rinkliavų mokėjimą bei lėšų pervedimą, kai tiek mokėtojas, tiek gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu. Be to, atsižvelgdamos į nacionalinių mokėjimo sistemų ypatumus, valstybės narės turi teisę nuspręsti netaikyti reglamento elektroniniams žiro mokėjimams, jeigu šiuos lėšų pervedimus visada galima atsekti iki mokėtojo. Tačiau jokia išimtis neturi būti taikoma, kai kredito arba debeto kortelė, mobilieji telefonai arba kiti skaitmeniniai ar IT prietaisai su išankstinio mokėjimo plano ar apmokant jau už suteiktas paslaugas kortelėmis naudojami vieno asmens lėšoms pervesti kitam asmeniui;

(10)     siekiant nesutrikdyti mokėjimo sistemų efektyvumo, iš sąskaitos atliekamų lėšų pervedimų patikrinimo reikalavimai turėtų būti atskirti nuo lėšų pervedimo ne iš sąskaitos reikalavimų. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp rizikos, kad dėl pernelyg griežtų identifikavimo reikalavimų operacijos gali būti vykdomos slapta, ir tarp galimos teroristų išpuolių grėsmės, kuri gali būti susijusi ir su smulkiais lėšų pervedimais, jeigu lėšų pervedimas atliekamas ne iš sąskaitos, įpareigojimas tikrinti, kad informacija apie mokėtoją būtų tiksli, turėtų būti taikomas tik atskiriems lėšų pervedimams, viršijantiems 1 000 EUR sumą. Kai lėšų pervedimas atliekamas iš sąskaitos, mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų privalėti patikrinti informacijos apie mokėtoją, pridedamos prie kiekvieno lėšų pervedimo, jeigu buvo įvykdytos pareigos pagal Direktyvą [xxxx/yyyy];

(11)     atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimus: 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje[20], 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai[21], 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje[22], pakanka pateikti supaprastintą mokėtojo informaciją apie Sąjungoje pervedamas lėšas;

(12)     siekiant sudaryti sąlygas institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu trečiosiose šalyse, atsekti šiais tikslais naudojamų lėšų šaltinį, pervedant lėšas iš Sąjungos į ne Sąjungos teritoriją, turėtų būti nurodoma išsami informacija apie mokėtoją ir gavėją. Toms institucijoms turėtų būti suteikiama prieiga prie išsamios informacijos apie mokėtoją tik pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais;

(13)     kai mokėtojas perveda lėšas keliems gavėjams nebrangiu paketinio pervedimo, kurį sudaro atskiri pervedimai iš Sąjungos į ne Sąjungos teritoriją, būdu, su tokiais atskirais pervedimais turėtų būti galima pateikti tik mokėtojo sąskaitos numerį ar unikalų operacijos atpažinties kodą su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje pateikiama išsami informacija apie mokėtoją ir gavėją;

(14)     siekdamas patikrinti, ar su lėšų pervedimais pateikiama reikalaujama informacija apie mokėtoją ir gavėją, ir padėti identifikuoti įtartinas operacijas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų taikyti veiksmingas procedūras, kad nustatytų, ar netrūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją;

(15)     dėl galimos teroristų finansavimo grėsmės, kurią kelia anonimiški pervedimai, tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai prašytų informacijos apie mokėtoją ir gavėją. Remiantis FATF sukurtu grėsme grindžiamu metodu, tikslinga nustatyti didesnės ir mažesnės grėsmės sritis siekiant geriau spręsti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmės klausimus. Todėl gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų nustatyti veiksmingas grėsme pagrįstas procedūras, kad nuspręstų, ar lėšų pervedimo atveju neturint reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją tą pervedimą atlikti, atmesti ar sustabdyti ir kokių tolesnių veiksmų imtis. Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, reikia ypač atidžiai tikrinti kliento duomenis, vadovaujantis Direktyva [xxxx/yyyy] ir atsižvelgiant į tarptautinius korespondentinės bankininkystės ryšius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju;

(16)     gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų ypač atidžiai įvertinti grėsmę, išsiaiškinęs, kad trūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji neišsami, ir turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms apie įtartinas operacijas remiantis pareiga pranešti, numatyta Direktyva [xxxx/yyyy] ir nacionalinėmis įgyvendinimo priemonėmis;

(17)     nuostatos dėl lėšų pervedimo, kai trūksta informacijos apie mokėtoją ar gavėją arba ji yra neišsami, turėtų būti taikomos vykdant visas mokėjimo paslaugų teikėjų ir tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų pareigas sustabdyti ir (arba) atmesti lėšų pervedimus, kuriais pažeidžiamos civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės nuostatos;

(18)     kol nepanaikinti techniniai apribojimai, kurie gali trukdyti tarpiniams mokėjimo paslaugų teikėjams įvykdyti savo pareigą perduoti visą gautą informaciją apie mokėtoją, tie tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų registruoti tokią informaciją. Tokie techniniai apribojimai turėtų būti panaikinti, kai tik bus atnaujintos mokėjimo sistemos;

(19)     kadangi, tiriant nusikaltimus, daug mėnesių ar netgi metų po pirminio lėšų pervedimo gali būti neįmanoma nustatyti reikalaujamų duomenų arba susijusių asmenų ir tyrimo metu norint pasinaudoti svarbiais įrodymais, tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai registruotų informaciją apie mokėtoją ir gavėją pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais. Šis laikotarpis turėtų būti ribotas;

(20)     siekiant paspartinti kovos su terorizmu veiksmus, mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų greitai reaguoti į institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu valstybėje narėje, kurioje jie yra, prašymus pateikti informaciją apie mokėtoją;

(21)     darbo dienų skaičius, per kurį privaloma atsakyti į prašymus suteikti informaciją apie mokėtoją, nustatomas remiantis mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo valstybėje narėje darbo dienų skaičiumi;

(22)     siekiant pagerinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi ir atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“[23], turėtų būti sustiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimai priimti priežiūros priemones ir nustatyti sankcijas. Turėtų būti numatytos administracinės sankcijos ir, atsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarbą, valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Apie tai valstybės narės turėtų pranešti Komisijai ir Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (toliau – EBI), įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB; Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (toliau – EDPPI), įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB; ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (toliau – EVPRI), įsteigtai 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB;

(23)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento XXX straipsnių įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[24];

(24)     keletas šalių ir teritorijų, kurios nėra Sąjungos teritorijos dalis, bendrai su valstybe nare naudojasi pinigų sąjunga, sudaro dalį valstybės narės valiutos zonos arba yra pasirašiusios pinigų konvenciją su Sąjunga, atstovaujama valstybės narės, ir jose veikia mokėjimo paslaugų teikėjai, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantys tos valstybės narės mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose. Siekiant išvengti, kad šio reglamento taikymas lėšų pervedimams tarp susijusių valstybių narių ir tų šalių arba teritorijų turėtų reikšmingą neigiamą poveikį tų šalių arba teritorijų ekonomikai, tikslinga numatyti galimybę traktuoti tokius lėšų pervedimus kaip lėšų pervedimus atitinkamose valstybėse narėse;

(25)     atsižvelgiant į pakeitimus, kuriuos reikės padaryti 2006 m. lapkričio 15 d. Reglamente (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, siekiant aiškumo jį reikėtų panaikinti;

(26)     kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(27)     šiuo reglamentu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – visų pirma tai teisė į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teisė į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis) ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis) bei ne bis in idem principas;

(28)     siekiant sklandžiai pradėti taikyti naują pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, tikslinga, kad šio reglamento taikymo data sutaptų su Direktyvos [xxxx/yyyy] perkėlimo į nacionalinę teisę pabaigos data,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais nustatomos mokėtojo ir gavėjo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, taisyklės.

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) teroristų finansavimas – teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Direktyvos [xxxx/yyyy] 1 straipsnio 4 dalyje;

(2) pinigų plovimas – pinigų plovimo veikla, kaip nurodyta Direktyvos [xxxx/yyyy] 1 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

(3) mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris perveda lėšas iš savo sąskaitos arba pateikia pavedimą pervesti lėšas;

(4) gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytas pervestų lėšų gavėjas;

(5) mokėjimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris teikia lėšų pervedimo paslaugą versdamasis tokia veikla;

(6) tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris nėra nei mokėtojas, nei gavėjas ir kuris gauna ir siunčia lėšas mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito tarpinio mokėjimo paslaugų teikėjo vardu;

(7) lėšų pervedimas – bet kokia operacija, kurią mokėtojo vardu elektroninėmis priemonėmis atlieka mokėjimo paslaugų teikėjas, kad gavėjas gautų lėšas per mokėjimo paslaugų teikėją, nesvarbu, ar mokėtojas ir gavėjas yra tas pats asmuo;

(8) paketinis pervedimas – keli atskiri lėšų pervedimai, sujungti, kad lėšas galima būtų siųsti kartu;

(9) unikalus operacijos atpažinties kodas – raidžių arba simbolių derinys, kurį nustato mokėjimo paslaugų teikėjas, remdamasis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos arba pranešimų sistemos, naudojamos lėšų pervedimui atlikti, protokolais, ir pagal kurį galima atsekti operaciją iki mokėtojo ir gavėjo;

(10) vieno asmens lėšų pervedimas kitam asmeniui – operacija tarp dviejų fizinių asmenų.

3 straipsnis Taikymo sritis

1.           Šis reglamentas taikomas lėšų pervedimams bet kuria valiuta, kuriuos siunčia arba gauna Sąjungos teritorijoje esantis mokėjimo paslaugų teikėjas.

2.           Šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams naudojant kredito arba debeto kortelę, mobilųjį telefoną arba bet kurį kitą skaitmeninį arba informacinių technologijų (IT) prietaisą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

(a) kortelė arba prietaisas naudojami atsiskaitant už prekes ir paslaugas;

(b) minėtos kortelės arba prietaiso numeris pateikiami visuose su operacija susijusiuose pervedimuose.

Tačiau šis reglamentas taikomas, kai kredito arba debeto kortelė, mobilusis telefonas arba bet kuris kitas skaitmeninis ar IT prietaisas naudojami vieno asmens lėšoms pervesti kitam asmeniui.

3.           Šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams:

(a) kai pervesdamas lėšas mokėtojas paima grynuosius pinigus iš savo sąskaitos;

(b) kai lėšos pervedamos valstybės institucijoms, kai valstybėje narėje norima sumokėti mokesčius, baudas ar kitas rinkliavas;

(c) kai ir mokėtojas, ir gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu.

II SKYRIUS

MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ PAREIGOS

1 skirsnis

Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos

4 straipsnis Informacija, teikiama pervedant lėšas

1.           Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad pervedant lėšas apie mokėtoją būtų pateikiama ši informacija:

(a) mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

(b) mokėtojo sąskaitos numeris, kai tokia sąskaita naudojama lėšų pervedimui atlikti, arba unikalus operacijos atpažinties kodas, kai šiam tikslui jokia tokia sąskaita nenaudojama;

(c) mokėtojo adresas arba nacionalinis tapatybės numeris, arba kliento identifikacinis numeris, arba gimimo data ir gimimo vieta.

2.           Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad pervedant lėšas apie gavėją būtų pateikiama ši informacija:

(a) gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), taip pat

(b) gavėjo sąskaitos numeris, kai tokia sąskaita naudojama operacijai atlikti, arba unikalus operacijos atpažinties kodas, kai šiam tikslui jokia tokia sąskaita nenaudojama.

3.           Prieš pervesdamas lėšas, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas patikrina, ar 1 dalyje nurodyta informacija yra tiksli, remdamasis dokumentais, duomenimis arba informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

4.           Jeigu lėšos pervedamos iš mokėtojo sąskaitos, laikoma, kad 3 dalyje minimas patikrinimas įvykdytas šiais atvejais:

(a) kai mokėtojo tapatybė patikrinta atidarant sąskaitą pagal Direktyvos [xxxx/yyyy] 11 straipsnį ir šio patikrinimo metu gauta informacija saugoma pagal tos direktyvos 39 straipsnį

arba

(b) jeigu mokėtojui taikoma Direktyvos [xxxx/yyyy] 12 straipsnio 5 dalis.

5.           Tačiau nukrypstant nuo 3 dalies, kai lėšos pervedamos ne iš sąskaitos, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas netikrina 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu suma neviršija 1 000 EUR ir nepanašu, kad ji yra susijusi su kitais lėšų pervedimais, kurie kartu su šiuo pervedimu viršija 1 000 EUR.     

5 straipsnis Lėšų pervedimai Sąjungoje

1.           Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu tiek mokėtojo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas (-ai) yra Sąjungos teritorijoje, pervedant lėšas pateikiamas tik mokėtojo sąskaitos numeris arba jo unikalus operacijos atpažinties kodas.

2.           Nepažeidžiant 1 dalies, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba tarpinio mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu pateikia informaciją apie mokėtoją ar gavėją pagal 4 straipsnį per tris darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos.

6 straipsnis Lėšų pervedimai į ne Sąjungos teritoriją

1.           Jeigu mokėtojas atlieka paketinį pervedimą, kai gavėjų mokėjimo paslaugų teikėjai yra ne Sąjungos teritorijoje, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos sugrupuotiems atskiriems pervedimams su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje yra tame straipsnyje nurodyta informacija ir kad su atskirais pervedimais yra nurodytas mokėtojo sąskaitos numeris arba jo unikalus operacijos atpažinties kodas.

2.           Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, pervedant 1 000 EUR ar mažesnę sumą nurodoma ši informacija:

(a) mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

(b) gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas);

(c) tiek mokėtojo, tiek gavėjo sąskaitos numeris arba unikalus operacijos atpažinties kodas.

Šios informacijos tikslumo tikrinti nereikia, nebent kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.

2 skirsnis

Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos

7 straipsnis Trūkstamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją nustatymas

1.           Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, ar pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos, naudojamos atlikti lėšų pervedimą, laukai, kuriuose pateikiama informacija apie mokėtoją ir gavėją, yra užpildyti naudojant simbolius arba kitas įvesties priemones, leidžiamas naudoti toje sistemoje.

2.           Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turi veiksmingas procedūras, kuriomis gali nustatyti, ar apie mokėtoją ir gavėją trūksta šios informacijos:

(a) lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 5 straipsnyje reikalaujamos informacijos;

(b) lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba, jei taikoma, 14 straipsnyje reikalaujamos informacijos;

taip pat

(c) paketinio pervedimo, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie paketinį pervedimą.

3.           Pervedant 1 000 EUR viršijančią sumą, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas patikrina gavėjo tapatybę, jeigu jo tapatybė dar nebuvo patikrinta.

4.           Pervedant 1 000 EUR arba mažesnę sumą, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui nereikia patikrinti informacijos apie gavėją, nebent kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.

8 straipsnis Lėšų pervedimai, kai trūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji yra neišsami

1.           Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nustato veiksmingas grėsme pagrįstas procedūras, kad nuspręstų, kada atlikti, atmesti ar sustabdyti lėšų pervedimą, kai trūksta reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ir kokių tolesnių veiksmų imtis.

Jeigu gavęs lėšų pervedimą gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji yra neišsami, mokėjimo paslaugų teikėjas arba atmeta pervedimą, arba pareikalauja pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją.

2.           Kai mokėjimo paslaugų teikėjas reguliariai nepateikia reikalaujamos informacijos apie mokėtoją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas imasi veiksmų ir, prieš atmesdamas būsimus to mokėjimo paslaugų teikėjo lėšų pervedimus arba prieš nuspręsdamas nutraukti ar apriboti verslo santykius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju, gali pirma įspėti ir nustatyti informacijos pateikimo terminus.

Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas praneša apie tą faktą institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu.

9 straipsnis Vertinimas ir pranešimas

Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas trūkstamą ar neišsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją laiko kriterijumi, vertindamas, ar lėšų pervedimas arba bet kuri susijusi operacija yra įtartina ir ar apie ją būtina pranešti finansinės žvalgybos padaliniui.

3 skirsnis

Tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų pareigos

10 straipsnis Informacijos apie mokėtoją ir gavėją išsaugojimas kartu su pervedimu

Tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad visa informacija apie mokėtoją ir gavėją, gauta su lėšų pervedimu, būtų išsaugojama kartu su pervedimu.

11 straipsnis Trūkstamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją nustatymas

1.           Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, ar pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos, naudojamos atlikti lėšų pervedimą, laukai, kuriuose pateikiama informacija apie mokėtoją ir gavėją, yra užpildyti naudojant simbolius arba kitas įvesties priemones, leidžiamas naudoti toje sistemoje.

2.           Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turi veiksmingas procedūras, kuriomis gali nustatyti, ar apie mokėtoją ir gavėją trūksta šios informacijos:

(a) lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 5 straipsnyje reikalaujamos informacijos;

(b) lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba, jei taikoma, 14 straipsnyje reikalaujamos informacijos;

taip pat

(c) paketinio pervedimo, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie paketinį pervedimą.

12 straipsnis Lėšų pervedimai, kai trūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji yra neišsami

1.           Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato veiksmingas grėsme pagrįstas procedūras, kad nuspręstų, kada atlikti, atmesti ar sustabdyti lėšų pervedimą, kai trūksta reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ir kokių tolesnių veiksmų imtis.

Jeigu gavęs lėšų pervedimą tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji yra neišsami, mokėjimo paslaugų teikėjas arba atmeta pervedimą, arba pareikalauja pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją.

2.           Kai mokėjimo paslaugų teikėjas reguliariai nepateikia reikalaujamos informacijos apie mokėtoją, tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas imasi veiksmų ir, prieš atmesdamas būsimus to mokėjimo paslaugų teikėjo lėšų pervedimus arba prieš nuspręsdamas nutraukti ar apriboti verslo santykius su šiuo mokėjimo paslaugų teikėju, gali pirma įspėti ir nustatyti informacijos pateikimo terminus.

Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas praneša apie tą faktą institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu.

13 straipsnis Vertinimas ir pranešimas

Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas trūkstamą ar neišsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją laiko kriterijumi, vertindamas, ar lėšų pervedimas arba bet kuri susijusi operacija yra įtartina ir ar apie ją būtina pranešti finansinės žvalgybos padaliniui.

14 straipsnis Techniniai apribojimai

1.           Šis straipsnis taikomas tais atvejais, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, o tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas – Sąjungoje.

2.           Jeigu gavęs lėšų pervedimą tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal šio reglamento nuostatas reikalaujamos informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami, jis, perduodamas lėšų pervedimus gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, gali pasinaudoti mokėjimo sistema su techniniais apribojimais, kuri neleidžia pervedant lėšas pateikti informacijos apie mokėtoją.

3.           Kai gavęs lėšų pervedimą tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, kad trūksta pagal šio reglamento nuostatas reikalaujamos informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami, jis naudojasi mokėjimo sistema su techniniais apribojimais tik tuo atveju, kai apie trūkstamą ar neišsamią informaciją jis gali pranešti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, naudodamasis pranešimų arba mokėjimo sistema, leidžiančia keistis tokia informacija, arba kita tvarka, su sąlyga, kad toks keitimosi informacija būdas priimtinas abiem mokėjimo paslaugų teikėjams ar jie dėl to yra susitarę.

4.           Kai tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas naudojasi mokėjimo sistema su techniniais apribojimais, jis gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu per tris darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos pateikia jam visą gautą informaciją apie mokėtoją, nesvarbu, ar ji išsami, ar ne.

III SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS IR DUOMENŲ SAUGOJIMAS

15 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti

Mokėjimo paslaugų teikėjai, laikydamiesi valstybės narės, kurioje jie yra, nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrinių reikalavimų, išsamiai ir nevėluodami atsako į tos valstybės narės institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, pateiktus užklausimus, susijusius su informacija, kurios reikalaujama pagal šį reglamentą.

16 straipsnis Duomenų saugojimas

Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas penkerius metus saugo 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytą informaciją. 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turi saugoti visą gautą informaciją penkerius metus. Pasibaigus šiam laikotarpiui, asmens duomenys turi būti ištrinami, nebent nacionalinėje teisėje numatyta kitaip ir nurodyta, kokiomis aplinkybėmis mokėjimo paslaugų teikėjai gali išsaugoti arba toliau saugo duomenis. Valstybės narės leidžia arba reikalauja toliau saugoti duomenis, tik jeigu būtina dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo. Ilgiausias saugojimo laikotarpis pervedus lėšas neviršija dešimties metų.

IV SKYRIUS

SANKCIJOS IR STEBĖSENA

17 straipsnis Sankcijos

1.           Valstybės narės parengia administracinių priemonių ir sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nevykdomos mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytos pareigos, sankcijas būtų galima skirti vadovybės nariams ir visiems kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems asmenims.

3.           Iki [per 24 mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės praneša 1 dalyje nurodytas taisykles Komisijai ir EBI, EDPPI ir EVPRI jungtiniam komitetui. Jos Komisijai ir EBI, EDPPI ir EVPRI jungtiniam komitetui nedelsdamos praneša apie bet kokius tolesnius taisyklių pakeitimus.

4.           Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad sankcijomis ar priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.

18 straipsnis Specialiosios nuostatos

1.           Šis straipsnis taikomas šių pažeidimų atvejais:

(a) pakartotinis reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją neįtraukimas, pažeidžiant 4, 5 ir 6 straipsnius;

(b) rimtas įpareigojimo mokėjimo paslaugų teikėjams užtikrinti duomenų saugojimą pagal 16 straipsnį nevykdymas;

(c) įpareigojimo mokėjimo paslaugų teikėjams įgyvendinti veiksmingą grėsme pagrįstą politiką ir procedūras, kurių reikalaujama pagal 8 ir 12 straipsnius, nevykdymas.

2.           1 dalyje nurodytais atvejais galima taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

(a) viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

(b) įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

(c) mokėjimo paslaugų teikėjui – panaikinti teikėjo leidimą;

(d) laikinai uždrausti bet kuriam atsakingam mokėjimo paslaugų teikėjo vadovybės nariui ar fiziniam asmeniui vykdyti funkcijas dirbant mokėjimo paslaugų teikėjui;

(e) juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje;

(f) fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR arba atitinkamą sumą nacionaline valiuta šio reglamento įsigaliojimo dieną tose valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro;

(g) administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokį pelną ar nuostolius galima nustatyti.

19 straipsnis Sankcijų skelbimas

Apie visas 17 straipsnyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikytas administracines sankcijas ir priemones skelbiama nedelsiant, nurodant informaciją apie pažeidimo tipą bei pobūdį, taip pat už pažeidimą atsakingų asmenų tapatybę, nebent dėl tokio skelbimo kiltų didelis pavojus finansų rinkų stabilumui.

Jeigu dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai.

20 straipsnis Kompetentingų institucijų taikomos sankcijos

Nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių tipą ir administracinių piniginių sankcijų dydį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas šias svarbias aplinkybes:

(a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

(b) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

(c) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

(d) atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

(e) trečiųjų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

(f) atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

(g) atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

21 straipsnis Pranešimas apie pažeidimus

1.           Valstybės narės įdiegia veiksmingus mechanizmus, kuriais skatina apie šio reglamento nuostatų pažeidimus pranešti kompetentingoms institucijoms.

2.           Pagal 1 dalį taikomi bent šie mechanizmai:

(a) specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūros;

(b) tinkama apie galimus ar faktinius pažeidimus pranešusių asmenų apsauga;

(c) asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsauga laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų.

3.           Mokėjimo paslaugų teikėjai įdiegia tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus.

22 straipsnis Stebėsena

Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos vykdytų veiksmingą stebėseną ir imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti šio reglamento reikalavimų vykdymą.

V SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI

23 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komitetas (toliau – komitetas). Komitetas yra komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VI SKYRIUS

LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS

24 straipsnis Susitarimai su Sutarties 355 straipsnyje nurodytomis šalimis ir teritorijomis

1.           Komisija gali įgalioti bet kurią valstybę narę sudaryti susitarimus su į Sąjungos teritoriją neįeinančia šalimi arba teritorija, kaip nustatyta Sutarties 355 straipsnyje, kuriuose yra nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio reglamento, kad lėšų pervedimus tarp tos šalies arba teritorijos ir atitinkamos valstybės narės būtų galima traktuoti kaip lėšų pervedimus toje valstybėje narėje.

Sudaryti tokius susitarimus gali būti leista tik tuomet, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

(a) konkreti šalis ar teritorija bendrai naudojasi pinigų sąjunga su konkrečia valstybe nare, sudaro dalį tos valstybės narės valiutos zonos arba su Sąjunga, atstovaujama valstybės narės, pasirašė pinigų konvenciją;

(b) konkrečios šalies ar teritorijos mokėjimo paslaugų teikėjai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja tos valstybės mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose,

taip pat

(c) konkreti šalis ar teritorija reikalauja, kad jos jurisdikcijoje esantys mokėjimo paslaugų teikėjai taikytų tokias pačias taisykles, kaip nustatyta šiuo reglamentu.

2.           Bet kuri valstybė narė, norinti sudaryti susitarimą, kaip nurodyta 1 dalyje, siunčia prašymą Komisijai ir suteikia jai visą būtiną informaciją.

Komisijai gavus valstybės narės prašymą, lėšų pervedimai tarp tos valstybės narės ir susijusios šalies arba teritorijos laikinai traktuojami kaip lėšų pervedimai toje valstybėje narėje, kol bus priimtas sprendimas pagal šiame straipsnyje nurodytą tvarką.

Jeigu Komisija mano neturinti visos reikalaujamos informacijos, ji per du mėnesius nuo prašymo gavimo kreipiasi į konkrečią valstybę narę ir patikslina, kokios papildomos informacijos reikia.

Gavusi visą informaciją, kurią laiko būtina prašymui įvertinti, Komisija per vieną mėnesį apie tai praneša prašymą pateikusiai valstybei narei ir persiunčia prašymą kitoms valstybėms narėms.

3.           Per tris mėnesius nuo pranešimo, nurodyto 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, Komisija, vadovaudamasi 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nusprendžia, ar suteikti įgaliojimus konkrečiai valstybei narei sudaryti šio straipsnio 1 dalyje minėtą susitarimą.

Bet kuriuo atveju pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas priimamas per aštuoniolika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą aiškinamos kaip nuorodos į šį reglamentą ir skaitomos pagal atitikmenų lentelę, pateiktą priede.

26 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [kad sutaptų su Direktyvos xxxx/yyyy perkėlimo į nacionalinę teisę data].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

25 straipsnyje nurodyta atitikmenų lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 || Šis reglamentas

1 straipsnis || 1 straipsnis

2 straipsnis || 2 straipsnis

3 straipsnis || 3 straipsnis

4 straipsnis || 4 straipsnio 1 dalis

5 straipsnis || 4 straipsnis

6 straipsnis || 5 straipsnis

7 straipsnis || 7 straipsnis

8 straipsnis || 7 straipsnis

9 straipsnis || 8 straipsnis

10 straipsnis || 9 straipsnis

11 straipsnis || 16 straipsnis

12 straipsnis || 10 straipsnis

|| 11 straipsnis

|| 12 straipsnis

|| 13 straipsnis

13 straipsnis || 14 straipsnis

14 straipsnis || 15 straipsnis

15 straipsnis || 17–22 straipsniai

16 straipsnis || 23 straipsnis

17 straipsnis || 24 straipsnis

18 straipsnis || -

19 straipsnis || -

|| 25 straipsnis

20 straipsnis || 26 straipsnis

[1]               OL L 345, 2006 12 8, p. 1.

[2]               FATF – tarptautinė institucija, įsteigta 1989 m. Paryžiaus G7 aukščiausiojo lygio susitikime ir nustatanti pasaulinius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu standartus.

[3]               OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

[4]               OL L 214, 2006 8 4, p. 29.

[5]               COM(2010) 673 galutinis.

[6]               COM(2012) 10 final ir COM(2012) 11 final.

[7]               COM(2010) 716 galutinis.

[8]               Komisijos ataskaita, suinteresuotųjų šalių pastabos ir rezultatų santrauka pateikiama http://ec.europa.eu/internal_market/company/financial-crime/index_en.htm.

[9]               Tyrimas paskelbtas adresu http://ec.europa.eu/internal_market/company/financial-crime/index_en.htm.

[10]             Ten pat.

[11]             Poveikio vertinimas paskelbtas adresu http://ec.europa.eu/internal_market/company/financial-crime/index_en.htm.

[12]               OL C , , p. .

[13]               OL C , , p. .

[14]               OL C , , p. .

[15]               http://register.consilium.europa.eu/pdf/lt/08/st11/st11778-re01.lt08.pdf.

[16]               OL L 344, 2001 12 28, p. 70.

[17]               OL L 139, 2002 5 29, p. 9.

[18]               OL L , , p. .

[19]               OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[20]               OL L 266, 2009 10 9, p. 11.

[21]             OL L 94, 2012 3 30, p. 22.

[22]             OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

[23]             COM(2010) 716 galutinis.

[24]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.