15.12.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 468/128 |
P7_TA(2013)0579
Neįgalios moterys
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl neįgalių moterų (2013/2065(INI))
(2016/C 468/17)
Europos Parlamentas,
— |
atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, |
— |
atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir tai, kad ji įsigaliojo 2011 m. sausio 21 d.. vadovaudamasis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (1) sudarymo Europos bendrijos vardu ir ypač šios konvencijos 6 straipsniu dėl neįgalių moterų ir mergaičių, |
— |
atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, |
— |
atsižvelgdamas į Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją, |
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10, 19 ir 168 straipsnius, |
— |
atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (2), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426) ir 2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo (3), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636) ir dokumentus, nurodytus lydimajame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Pradinis 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo planas. 2010–2015 m. veiksmų sąrašas“ (SEC(2010)1323 ir SEC(2010)1324), |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758), |
— |
atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 3 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (COM(2012)0721), |
— |
atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendaciją 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių (4), |
— |
atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas „Integracijos į darbo rinką skatinimas. Krizės įveikimas ir pasirengimas Lisabonos darbotvarkę po 2010 m.“, |
— |
atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 2 d. Tarybos rezoliucijos dėl naujų Europos principų negalios srityje projektą (10173/2010) ir Tarybos rezoliuciją dėl neįgaliųjų padėties Europos Sąjungoje (2008/C 75/01), |
— |
atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru veikimo ir poveikio (COM(2011)0166), |
— |
atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-13/05 dėl Direktyvos 2000/78/EB – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Negalios sąvoka) (5), |
— |
atsižvelgdamas į savo 1988 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl kurčiųjų žmonių gestų kalbų (6), |
— |
atsižvelgdamas į savo 1989 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl moterų ir negalios (7), |
— |
atsižvelgdamas į savo 1992 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl psichinę negalią turinčių žmonių teisių (8), |
— |
atsižvelgdamas į savo 1995 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl neįgalių žmonių teisių (9), |
— |
atsižvelgdamas į savo 1996 m. gegužės 9 d. deklaraciją dėl autizmu sergančių žmonių teisių (10), |
— |
atsižvelgdamas į savo 1996 m. gruodžio 13 d. poziciją „Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės. Neįgalių asmenų teisės“ (11), |
— |
atsižvelgdamas į savo 1997 m. balandžio 11 d. rezoliuciją dėl neįgalių asmenų lygių galimybių (12), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2001 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos be kliūčių neįgaliesiems (13), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Siekiant parengti JT teisiškai įpareigojančią priemonę, skirtą neįgalių žmonių teisėms ir orumui skatinti ir ginti“ (14), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl neįgaliųjų teisių ir jos fakultatyviojo protokolo (15), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios (16), |
— |
atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES (17), |
— |
atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.), |
— |
atsižvelgdamas į Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo veiksmų planą (2010–2015 m.), |
— |
atsižvelgdamas į antrąjį Europos Sąjungos neįgalių moterų ir mergaičių teisių manifestą (Teisių gynėjams ir atsakingiems politikams skirta priemonė), |
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį, |
— |
atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7-0329/2013), |
A. |
kadangi 80 mln. Europos Sąjungoje gyvenančių neįgaliųjų reikia sukurti prieinamą fizinę, protinę ir socialinę aplinką, kurioje nebūtų laikomasi išankstinių nusistatymų ir stereotipų ir nebūtų sudaromi barjerai ir kliūtys, trukdantys jiems visapusiškai naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir Europos pilietybe; kadangi iš šių 80 mln. 46 milijonai yra neįgalios moterys ir mergaitės –16 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų moterų; |
B. |
kadangi manoma, kad visame pasaulyje gyvena milijardas neįgalių asmenų (18) ir 80 proc. jų gyvena besivystančiose šalyse; kadangi neįgalios moterys susiduria su daugeriopais sunkumais: patiria didelių sunkumų gauti tinkamą būstą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, viešuoju transportu, švietimo ir profesinio mokymo paslaugomis, įsidarbinti, patiria nelygybę norėdamos gauti kreditą ir naudotis kitais gamybos ištekliais, taip pat retai dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose; |
C. |
kadangi pagyvenusių žmonių daugėja, vadinasi, atitinkamai daugės ir neįgalių asmenų, įskaitant moteris; kadangi PSO duomenimis moterų neįgalumas dažnesnis ir šis reiškinys ypač susijęs su moterimis dėl to, kad jų tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė, taigi neįgalių moterų skaičius atitinkamai augs daugiau; |
D. |
kadangi didėjant neįgalių asmenų skaičiui didės ir slaugytojams, pirmiausia artimuosius prižiūrintiems šeimos nariams, tenkanti našta, o dauguma neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų yra moterys, kurios priverstos mažinti darbo valandas ir netgi palikti darbo rinką, kad galėtų rūpintis priklausomais šeimos nariais; |
E. |
kadangi itin svarbu, jog neįgalios moterys visapusiškai dalyvautų socialiniame ir ekonominiame gyvenime, jei norima strategija „Europa 2020“ sėkmingai skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą; kadangi neįgaliems asmenims, įskaitant moteris ir mergaites, turi būti suteiktos teisingos ir lygios galimybės dalyvauti socialiniame, ekonominiame ir politiniame bendruomenės gyvenime; kadangi neįgalūs asmenys vis dar susiduria su įvairiomis visapusiško dalyvavimo visuomenėje kliūtimis, todėl dažnai patiria socialinę atskirtį, skurdą ir negali pasinaudoti visomis Europos pilietybės galimybėmis; |
F. |
kadangi diskriminacija gali tapti socialinės izoliacijos ir atskirties, psichologinių traumų ir liūdesio priežastimi; |
G. |
kadangi vienijantis demokratinėms valstybėms pagrindinis uždavinys yra sudaryti galimybes visiems piliečiams, nepaisant lyties, dalyvauti demokratiniuose procesuose (visų pirma rinkimuose), sukurti tokiam dalyvavimui skirtą infrastruktūrą, jei jos nėra, taigi ir skatinti neįgalių moterų įtrauktį; |
H. |
kadangi visi suinteresuotieji subjektai turi užtikrinti lygias neįgalių moterų ir mergaičių galimybes naudotis kokybiškomis viešosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pvz., gerinant medicinos darbuotojų profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, atsižvelgiant į konkrečius neįgalių moterų poreikius, taip pat poreikius, susijusius su seksualine ir reprodukcine sveikata; |
I. |
kadangi neįgalios moterys turi naudotis teisėmis į švietimą, sveikatą, darbą, judumą, šeiminį gyvenimą, lytinius santykius, santuoką ir motinystę, taip pat apsaugos priemonėmis, kuriomis šios teisės užtikrinamos; |
J. |
kadangi neįgalių moterų ir mergaičių partnerystės, seksualumo ir motinystės patirties perteikimas viešojoje erdvėje padeda kovoti su išankstiniu nusistatymu, išlikusiais stereotipais ir klaidinga informacija; kadangi patirtis gali būti perteikiama įvairiais būdais, ypač naudojant menines ir kultūrines priemones ir žiniasklaidą; |
K. |
kadangi atrodo, jog neįgalios moterys ir mergaitės daug dažniau tampa smurto, ypač šeiminio ir seksualinio išnaudojimo, aukomis, ir remiantis duomenimis matyti, kad neįgalioms moterims maždaug nuo 1,5 iki 10 kartų dažniau kyla rizika būti išnaudojamoms nei sveikoms moterims (19); kadangi, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamos moterys gyvena bendruomenėje ar įstaigose, būtina imtis konkrečių priemonių siekiant kovoti su šiuo neatleistinu reiškiniu, kuris yra nusikaltimas ir šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas; kadangi visoms moterims turi būti sudaromos visapusiškos galimybės naudotis paramos paslaugomis, nes neįgalios moterys ir mergaitės yra labiau emociškai priklausomos, joms kyla didesnė rizika tapti smurto dėl lyties aukomis, jų žemesnis asmeninės ir socialinės raidos lygis, bendrai trūksta žinių apie seksualumą ir sklando daugybė žalingų mitų šiuo klausimu; kadangi turima duomenų, kad padidėjus skurdui padažnėjo seksualinis neįgalių moterų išnaudojimas; |
L. |
kadangi neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugeriopą diskriminaciją dėl lyčių nelygybės, amžiaus, religijos, etninės priklausomybės, kultūrinio ir socialinio elgesio ir neįgalumo stereotipų, su kuriais reikia kovoti; kadangi neįgalios moterys patiria diskriminaciją palyginti su neįgaliais vyrais įsidarbinimo ir švietimo galimybių atžvilgiu; kadangi Komisija ir valstybės narės gali kovoti su šiuo reiškiniu integruodamos lyčių aspektą į visas atitinkamas neįgaliųjų politikos sritis; |
M. |
kadangi valdžios institucijos atsakingos už kokybiškų specializuotų viešųjų paslaugų sukūrimą, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms aplinka būtų pritaikyta taip, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis ir atlikti pareigas bei savarankiškai priimti sprendimus ir taip laipsniškai tapti tokios pat savarankiškos, kaip ir negalios neturintys žmonės; kadangi aplinkybės, infrastruktūra, teisės aktai ir paramos struktūros valstybėse narėse labai skiriasi; |
N. |
kadangi neįgalios moterys ir mergaitės lygiomis galimybėmis gali naudotis tik tada, jeigu įgyvendintas lytinis teisingumas ir jeigu valstybių administracijos neįgalioms moterims yra pasiekiamos taip pat kaip žmonėms be negalios; vis dėlto pažymi, kad Europos Sąjungoje lyčių lygybės praktika ir įgyvendinimas labai skiriasi; |
O. |
kadangi žmonių, turinčių vieną ar daugiau fizinių, psichinių ar protinių negalių, bendruomenė yra itin nevienalytė, taigi būtina prisitaikyti prie individualių poreikių; |
P. |
kadangi didelis neįgaliųjų nedarbo lygis išlieka nepriimtinas; kadangi dėl to neįgaliesiems, kurie yra pažeidžiamesnė grupė skurdo atžvilgiu, gresia didesnė socialinės atskirties rizika; kadangi neįgalios moterys ir mergaitės susiduria su didesnėmis kliūtimis norėdamos patekti į darbo rinką, todėl joms sunkiau gyventi įprastą ir nepriklausomą gyvenimą; kadangi darbas yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir socialinės įtraukties priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą; kadangi neįgalių moterų ir mergaičių darbas dažnai apmokamas nepakankamai; kadangi siekiant jas paskatinti aktyviai dalyvauti švietime, darbo rinkoje ir bendruomenės socialiniame ir ekonominiame gyvenime reikia įveikti judumo kliūtis ir užtikrinti didesnį nepriklausomumą nuo šeimos narių ir slaugytojų; |
Q. |
kadangi sėkmingai nepriklausomai gyvenančių neįgalių moterų, galinčių ugdyti savo gebėjimus, bus daugiau, jei valstybės narės daugiau investuos į jų integraciją; |
R. |
kadangi iš nepalankesnėje padėtyje esančių visuomenės grupių kilusios neįgalios moterys turi mažiau galimybių ugdyti savo gebėjimus ir išnaudoti savo galimybes pasitikėdamos savimi; |
S. |
kadangi ekonomikos krizė ir sumažintas viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų biudžetas daugumoje valstybių narių turi neigiamų pasekmių pažeidžiamoms visuomenės grupėms, ypač neįgalioms moterims ir mergaitėms; kadangi joms jau prieš krizę labai grėsė skurdas; kadangi vykdant griežto taupymo politiką sumažėjo specialiojo švietimo ir neįgaliesiems paramą teikiančių darbuotojų skaičius, teikiama mažiau socialinės paramos slaugytojams, neįgaliesiems skiriamos mažesnės socialinės išmokos, sumažintas finansavimas jiems padedančioms institucijoms bei organizacijoms, apribotos neįgaliųjų galimybės įsidarbinti viešajame sektoriuje ir dėl viso to labai pablogėjo neįgalių moterų gyvenimas ir galimybės tapti nepriklausomomis; |
T. |
kadangi yra stiprus judumo, negalios ir socialinės įtraukties tarpusavio ryšys, ypač atsižvelgiant į komunikavimo laisvę ir galimybes (įskaitant Brailio raštą ir gestų kalbas bei kitus alternatyvius komunikacijos būdus), judėjimo laisvę visose gyvenimo srityse ir prieigą prie paslaugų; kadangi reikia skatinti visapusišką aktyvų neįgaliųjų dalyvavimą visose visuomenės gyvenimo srityse ir palengvinti jų prieigą prie informacinių ir komunikacijos technologijų, namų robotų ir internetinių komunikacijos sprendimų; |
U. |
kadangi socialinės įtraukties ir sąnaudų atžvilgiu būtų geriau, jei valstybės narės teiktų tokią paramą, kad neįgalios moterys galėtų ir toliau gyventi su savo šeimos nariais, o ne įstaigose; |
1. |
pabrėžia, kad svarbi visų ES piliečių, nepaisant jokių fizinių, protinių, psichosocialinių ar psichinių sutrikimų, įtrauktis, ir, siekiant užtikrinti šią įtrauktį, ragina nustatyti konkrečius tikslus, kad, užtikrinant visapusišką visų asmenų dalyvavimą, būtų gerinama neįgalių asmenų gyvenimo kokybė ir didinama politikos darna; pabrėžia, kad nediskriminavimą ir lygias galimybes užtikrinančias strategijas, politines ir teisines priemones reikia rengti ir taikyti aktyviai bendradarbiaujant su visais suinteresuotais subjektais, įskaitant neįgalias moteris; |
2. |
primygtinai ragina į negalios politiką integruoti lyties aspektus ir pabrėžia, kad svarbu negalios pagal lytį aspektus integruoti į lyties politiką, programas bei priemones, kad ES ir valstybių narių teisės aktais ir jų vykdoma politika būtų didinamas lyties ir negalios sąsajų pripažinimas ir supratimas; mano, kad neįgalios moterys turėtų būti kviečiamos dalyvauti atitinkamų įstaigų veikloje kaip konsultantės, patarėjos ar ekspertės; apgailestauja dėl to, kad 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios nėra integruotos lyčių perspektyvos ar atskiro skyriaus apie politiką skirtingų lyčių negalios atžvilgiu; taip pat apgailestauja, kad 2010–2015 m. lyčių lygybės strategijoje konkrečiai nesprendžiami negalios klausimai, nepaisant to, kad neįgalios moterys dažnai yra nepalankesnėje padėtyje nei neįgalūs vyrai ir joms dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis; |
3. |
ragina tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo JT konvencijos dėl neįgaliųjų teisių ir jos fakultatyvaus protokolo, tai padaryti, kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti šią konvenciją; |
4. |
atkreipia dėmesį į tai, jog iš daugelio tyrimų matyti, kad neįgalios moterys patiria dvigubą diskriminaciją –dėl lyties ir dėl negalios, ir pabrėžia, kad toks diskriminacijos sutapimas daro ypač neigiamą poveikį neįgalioms moterims ir mergaitėms; kadangi šiuo metu trūksta konkrečių nuostatų šiuo klausimu, ragina Komisiją ir valstybes nares į socialinės apsaugos sistemas įtraukti nuostatas dėl neįgalių moterų; |
5. |
primena vyriausybėms, kad diskriminacija dėl negalios draudžiama, ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad pašalintų likusias kliūtis; |
6. |
primena, kad neįgalių moterų ir mergaičių įtrauktis ir dalyvavimas bus užtikrinti tik tada, kai bus sudarytos galimybėms joms be kliūčių judėti fizinėje ir socialinėje aplinkoje, ir ragina dėti pastangas šiam tikslui pasiekti; |
7. |
pabrėžia savitarpio pagalbos asociacijų atliekamą vaidmenį suburiant žmones, ypač moteris, kurios prižiūri neįgalius savo šeimos narius ar artimus draugus, ir šių asociacijų vykdomą informavimo veiklą; |
8. |
pabrėžia, kad svarbu optimaliau naudoti ES finansavimo priemones, ypač struktūrinius fondus, siekiant skatinti neįgalių asmenų galimybes ir nediskriminavimą ir skirti ypatingą dėmesį moterims, kurios dažnai patiria daugiariopą diskriminaciją, taip pat padidinti tokių veiksmų finansavimo galimybių pagal programas po 2013 m. matomumą; |
9. |
pabrėžia, kad reikia nesudėtingai ir saugiai visomis galimomis kalbomis, būdais ir formatais teikti piliečiams informaciją apie teikiamas paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, teisingumo, transporto, bendravimo su administracija ir t. t.); nurodo, kad jei anksčiau nurodytos paslaugos teikiamos naudojant pagalbos telefonu linijas ar pasitelkiant nuotolinę priežiūrą, tokios paslaugų sistemos taip pat turi būti prieinamos kurčiomis bei kurčioms ir akloms moterims; |
10. |
pabrėžia, kad įtrauktis galima tik tuomet, kai su stereotipais kovojama informavimo kampanijose naudojant teigiamus vaizdinius ir kultūrinę raišką ir objektyviai perteikiant neįgalių moterų įvaizdį ir parodant labai įvairius vaidmenis, kuriuos jos gali kasdien atlikti visuomenėje, taip pat tikslingai kovojant su tam tikru negalios įvaizdžiu viešojoje erdvėje, nes būtent šioje srityje dar reikia daug nuveikti; nurodo, kad žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį skleisdama informaciją apie neįgalias moteris ir turėtų padėti skatinti pozityvesnį visuomenės požiūrį į jas, vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje išdėstytais principais ir vertybėmis; |
11. |
ragina valstybes nares seksualinį smurtą laikyti sunkiu nusikaltimu, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ypač kai smurtas naudojamas prieš neįgalias moteris ir ypač prieš psichiškai neįgalias moteris, siekiant, kad mažėtų didelis pranešamų išžaginimų, seksualinio priekabiavimo ir smurto atvejų didelėse įstaigose skaičius; |
12. |
pabrėžia, kad siekiant, jog neįgalios mergaitės nebūtų izoliuojamos, paliekamos, neprižiūrimos ir atskiriamos, reikia inicijuoti šeimoms skirtas informavimo kampanijas, teikiant joms išsamią informaciją apie mergaičių priežiūrai ir būsimam jų vystymuisi skirtas Bendrijos paramos priemones ir kovojant su lyčių ir diskriminaciniais stereotipais; mano, kad tais atvejais, kai artimiausi giminaičiai negali pasirūpinti neįgaliais vaikais, valdžios institucijos turėtų dėti užtikrinti, kad jiems būtų suteikta alternatyvi tolesnės eilės giminaičių globa, o jeigu to padaryti neįmanoma – visuomenės globa šeimos aplinkoje; pažymi, kad būtina skatinti neįgalių vaikų globą ir įvaikinimą pagreitinant biurokratines procedūras ir teikiant tinkamą informaciją bei pagalbą globėjų arba įvaikinančioms šeimoms; |
13. |
siūlo, kad būsto srityje reikia atsižvelgti į architektūros ir kitus aplinkos aspektus ir priemones siekiant paspartinti teigiamą perėjimą nuo „ypatingų poreikių dizaino“ prie „integruoto ir įtraukaus dizaino visiems piliečiams“; vis dėlto kartu atkreipia dėmesį į tai, kad visiško prieinamumo ir atitinkamų pritaikymų būtina siekti pasitelkiant ne tik architektūros priemones, universalus dizainas turėtų būti tvirtas tikslas ir tikrovė, ypač neįgalių moterų pagrindinių kasdienio gyvenimo poreikių patenkinimo požiūriu; pabrėžia, kad būtina užtikrinti neįgalių moterų galimybes kartu arba atskirai dalyvauti aprūpinimo socialiniu būstu programose ir teikti joms finansinę paramą, skirtą jų judumo kliūtims būste pašalinti, ir šią finansinę paramą teikti taip pat toms moterims, kurios gyvena nuomojamame būste; taigi primena, kad svarbu užtikrinti neįgaliesiems didesnes galimybes gyventi oriai – turėti būstą, keliauti, naudotis viešosiomis ir socialinėmis paslaugomis ir dalyvauti viešajame gyvenime; |
14. |
ragina Komisiją ir valstybes nares didinti ribotos judėsenos ir neįgalių moterų ir mergaičių galimybes be kliūčių naudotis transporto infrastruktūra, transporto priemonėmis ir informacijos bei rezervavimo priemonėmis; pažymi, kad neįgalios moterys daugiau naudojasi viešuoju transportu, palyginti su neįgaliais vyrais; taigi pabrėžia, kad į negalios ir lyčių aspektus turi būti atsižvelgta rengiant, įgyvendinant ir vertinant transporto politiką, kad būtų užtikrintos lygios galimybės ir išvengta neįgalių moterų diskriminavimo; todėl rekomenduoja jas, kaip šios srities ekspertes, pakviesti konsultuoti transporto politikos klausimais; |
15. |
pabrėžia, kad taip pat reikia užtikrinti interneto ir socialinės žiniasklaidos prieinamumą (pvz., kad asmenys, turintys regos sutrikimų, galėtų susipažinti su visų viešų interneto svetainių turiniu ir pritaikyti turinį atsižvelgiant ne tik į regos sutrikimus, bet ir į kitas negalios rūšis, pavyzdžiui, sudėtingą turinį reikėtų pritaikyti taip, kad jį galėtų suprasti protinę negalią turintys asmenys, taip pat reikėtų integruoti vaizdo įrašus, kuriuose turinys būtų pateikiamas gestų kalba); išreiškia susirūpinimą, kad dar nėra visiškai užtikrintas vyriausybės agentūrų ir e. valdymo prieinamumas piliečiams; toliau tvirtina, kad visiems neįgaliems asmenims, įskaitant klausos sutrikimų turinčius vyresnio amžiaus asmenis, turi būti suteikta galimybė įgyti skaitmeninį raštingumą, nes, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tokių asmenų skaičius ir dalis visuomenėje itin didėja; todėl pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo; |
16. |
pabrėžia, kad demokratinis dalyvavimas yra neįgalių moterų pagrindinių ir pilietinių teisių dalis, ir reikia sudaryti sąlygas tokiam dalyvavimui ir jį užtikrinti; taigi ragina valstybes nares ir visas atitinkamas valdžios institucijas suteikti atitinkamai pritaikytas priemones ir sudaryti sąlygas moterims aktyviai įsitraukti į veiklą ir joje dalyvauti; |
17. |
nurodo, kad JT konvencija skatinamas paramos teikimo vykdant sprendimų priėmimo procedūras žmogaus teisių modelis, pagrįstas visų žmonių lygybe ir prigimtiniu orumu, vietoje pasenusios sprendimų priėmimo už kitą asmenį sistemos; taigi ragina valstybes nares palengvinti atstovavimą neįgalioms moterims vykdant sprendimų priėmimo procesą, kad būtų užtikrinta jų interesų ir teisių apsauga; |
18. |
mano, kad neįgalios moterys turi teisę spręsti, kiek tai įmanoma, dėl savo pačių gyvenimo ir poreikių, jos turėtų būti išklausomos ir su jomis turėtų būti konsultuojamasi, taip pat jos turėtų būti aktyviai skatinamos būti kiek galima labiau nepriklausomos, ir pabrėžia, kad šias teises taip pat reikėtų užtikrinti specializuotose viešosiose institucijose įprastinėmis gyvenimo sąlygomis; pabrėžia, kad tokia asmeninė pagalba yra priemonė, padedanti neįgalioms moterims gyventi savarankišką gyvenimą, taigi reikėtų ją skatinti ir padėti ją teikti neįgalioms moterims, kai jos gauna paramą švietimo arba profesinio mokymo įstaigose, darbe, šeimose, taip pat nėštumo laikotarpiu ir tapus motinomis; |
19. |
primena, kad kiekvienas žingsnis moters gyvenime reiškia ne tik galimybes, bet ir pareigas, ir kad šiuo atžvilgiu moterims dažnai tenka pakelti neproporcingą nėštumo ir gimdymo naštą, kai jos susiduria su neigiamomis nėštumo pasekmėmis, ypač tais atvejais, kai tėvai neprisiima atsakomybės ir neprisideda prie vaikų gerovės ir likimo palikdami savo šeimas, primena, kad šeimoje abu tėvai, jei prieš tai kartu nesusitarė kitaip, turėtų prisiimti vienodą atsakomybę; |
20. |
pabrėžia, jog neįgalios moterys ir mergaitės turi būti informuojamos apie savo teises, kad pačios galėtų priimti sprendimus; informacija pateikiama joms prieinamu ir suprantamu būdu, atsižvelgiant į jų pasirinktus įvairius komunikacijos metodus, priemones ir formatus ir, konkrečiais atvejais, į psichinės negalios laipsnį; |
21. |
pabrėžia, kad siekiant neįgalioms moterims ir mergaitėms teikti tinkamą priežiūrą medicinos sektoriuje reikia vykdyti nuolatinį ir visą profesinę karjerą trunkantį specifinį mokymą psichikos ligų ir (arba) negalios klausimais, kad šios ligos būtų kuo geriau nustatomos, o jomis sergantys pacientai nukreipiami gydytis į specializuotas šios srities medicinos įstaigas; taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad vyktų specialus visų su neįgaliaisiais dirbančių specialistų mokymas, ir pabrėžia, kad vykdant tokį mokymą būtina šviesti sveikatos priežiūros specialistus ir mokytojus ir supažindinti juos su visų rūšių negalia, primenant, kad apie kai kurių rūšių negalią, nors ji ir paplitusi, žinoma per mažai; |
22. |
atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse švietimo ir profesinio rengimo paslaugos neįgaliesiems teikiamos atskirai ir neveiksmingai; pabrėžia, kad svarbu integruoti neįgalias moteris į įprastines švietimo ir profesinio rengimo sistemas visais atvejais, kai tokia integracija galima atsižvelgiant į negalią; |
23. |
pabrėžia, kad reikia remti neįgalias merginas ir moteris migrantes siekiant ugdyti jų įgūdžius ir didinti galimybes profesinio rengimo srityje bei suteikti joms galimybių gauti tinkamą darbą; |
24. |
pabrėžia, kad per įvairius moters gyvenimo etapus, įskaitant nėštumą, pasireiškia tam tikros būdingos problemos, kurias reikia spręsti, ir norint, kad su jomis susidūrusios neįgalios moterys galėtų jas spręsti, reikia, kad jos naudotųsi tokiomis pačiomis teisėmis ir galimybėmis kaip sveikos moterys ir visiškai nesibaimintų pastoti; be to, atsižvelgiant į papildomus neįgalių moterų patiriamus sunkumus, joms turi būti suteikta teisė į ilgesnes motinystės atostogas, kad jos galėtų prisitaikyti prie naujos padėties ir tinkamai kurti šeiminį gyvenimą; pažymi, kad priverstinė sterilizacija ir priverstinis nėštumo nutraukimas yra smurtas prieš moteris ir nežmoniškas arba žeminantis elgesys, kuriam valstybės narės turi užkirsti kelią ir kurį jos turi griežtai pasmerkti; |
25. |
pabrėžia, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms turi būti leidžiama naudotis savo seksualumu taip pat laisvai kaip žmonėms, neturintiems sutrikimų, ir mano, kad neįgalios moterys turi turėti galimybę gyventi ir įgyvendinti savo norą turėti vaikų taip pat kaip sveikos moterys; pabrėžia, kad siekiant, jog neįgalios mergaitės, paauglės ir moterys galėtų prisiimti atsakomybę už savo seksualumą joms turi būti teikiamas lytinis švietimas – šiais klausimais jas turėtų mokyti srities ekspertai, pavyzdžiui, vietos viešųjų socialinių paslaugų sektoriaus mokytojai, prireikus pritaikydami informaciją prie neįgalių moterų ar mergaičių psichinės negalios lygio; jos turi įgyti žinių ir suprasti, kaip veikia žmogaus kūnas (kaip pastojama ir kaip išvengti nėštumo), kaip pasipriešinti nepageidaujamiems lytiniams santykiams, kaip išvengti lytiniu keliu plintančių ligų ir t. t.; nurodo, kad neįgalioms moterims ir jų šeimos nariams reikia teikti specializuotą paramą, įskaitant vaikų priežiūros pagalbą, kad jos galėtų visapusiškai džiaugtis motinyste; mano, kad šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų ypatingai atsižvelgti į protinių sutrikimų turinčių moterų poreikius; |
26. |
mano, kad būtina, jog neįgalios moterys ir merginos galėtų visiškai pasinaudoti jų konkrečius poreikius atitinkančia medicinine priežiūra, įskaitant ginekologo konsultacijas, medicinine apžiūra, šeimos planavimo konsultacijomis ir pritaikyta pagalba per nėštumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų nacionalinę viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugų sistemą būtų įtrauktos tinkamos galimybės naudotis šiomis paslaugomis; |
27. |
nurodo, kad svarbu šalinti išankstinį nusistatymą, neigiamą požiūrį ir socialinį stigmatizavimą ir skatinti visuomenės priėmimą ir dalyvavimą visuomenėje, pagarbą, toleranciją ir žmonių įvairovės vertinimą; visų pirma ragina valstybes nares vykdyti informavimo kampanijas; |
28. |
pabrėžia, kad smurtas prieš moteris ir seksualinis smurtas yra šiurkštus pagrindinių teisių pažeidimas; pabrėžia, kad atsižvelgiant į ypač didelį neįgalių moterų ir mergaičių pažeidžiamumą reikia apsaugoti priežiūros namuose ir psichiatrijos ligoninėse gyvenančias neįgalias moteris ir mergaites nuo seksualinės prievartos ir kitokio netinkamo fizinio elgesio, kurį jos gali patirti, ir atkreipia dėmesį, kad trūksta duomenų apie šį nerimą keliantį reiškinį; ragina valstybes nares išnagrinėti šios problemos paplitimą skatinant nukentėjusias neįgalias moteris prabilti; ragina valstybes nares konfidencialiai rinkti atitinkamus duomenis ir imtis tinkamų priemonių šiai problemai spręsti; ragina Europos lyčių lygybės institutą atlikti neįgalių mergaičių ir moterų situacijos atsižvelgiant į smurtą tyrimus; |
29. |
ragina valstybes nares užkirsti kelią priekabiavimui darbo vietoje taikant veiksmingus kovos su priekabiavimu protokolus pagal Direktyvą 2000/78/EB, kad sumažėtų išžaginimo ir seksualinio priekabiavimo bei smurto, taip pat prievartinės sterilizacijos atvejų, ypač didelėse įstaigose, skaičius; |
30. |
pabrėžia, kad daugelyje besivystančių šalių dar patiriama didelių kliūčių, kai norima išvengti smurto, pranešti apie tokius nusikaltimus, kreiptis į teismus, pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis paslaugomis; |
31. |
ragina ES ir valstybes nares imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių siekiant apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites namuose ir už jų ribų nuo visų formų išnaudojimo, smurto bei prievartos, taip pat sudaryti geresnes sąlygas kreiptis į teismą teikiant tinkamą bendruomenės pagalbą ir paramą, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius, įskaitant pagalbinius prietaisus, kad būtų galima išvengti atskirties ir užsidarymo namuose; be to, mano, kad visas šias paslaugas ir programas turėtų atidžiai stebėti nepriklausomos institucijos; apgailestauja, kad ES ir nacionaliniuose išnaudojimo, smurto ir piktnaudžiavimo prevencijos teisės aktuose dažnai neatsižvelgiama į negalią; |
32. |
ragina Komisiją pradėti įgyvendinti visapusišką kovos su smurtu prieš moteris strategiją, kaip keliose rezoliucijose ir neseniai 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų (20) ragino Parlamentas; pakartoja, kad Komisija turi parengti teisėkūros procedūra priimamą baudžiamosios teisės priemonę, kurią pasitelkus būtų galima kovoti su smurtu dėl lyties, taip pat apsaugoti neįgalių moterų teises seksualinio išnaudojimo ir smurto viešojoje bei namų aplinkoje atvejais; |
33. |
primygtinai ragina užtikrinti, kad neįgalios moterys galėtų už priimtiną kainą, lengvai ir saugiai kreiptis į teismą ir kad visais proceso etapais galėtų naudotis pasirinktomis žodinės komunikacijos pagalbos sistemomis ir technologijomis, įskaitant gestų kalbos vertėjų arba gidų ir vertėjų dalyvavimą kurčių ir aklų asmenų atvejais, kad būtų užtikrinta tinkama jų komunikacija su policijos ir teismų darbuotojais; pabrėžia, kad atsižvelgiant į didelę neįgalių moterų priklausomybę nuo jas prižiūrinčių asmenų, kurie dažniausiai ir yra prieš jas smurtaujantys ir jas išnaudojantys asmenys, reikia užtikrinti nepriklausomas komunikacijos su nuo smurto nukentėjusiomis neįgaliomis moterimis priemones siekiant, kad jos turėtų galimybę skųstis ir iš karto būti nukreiptos į laikinos priežiūros centrus, kol skundas bus išspręstas naudojant tinkamas teisinio proceso priemones; siūlo nustatyti teismines procedūras, konkrečiai pritaikytas prie neįgalių moterų ir mergaičių poreikių, įskaitanti NVO pagalbos teikimą; pabrėžia, kad jokios kliūtys negali trukdyti neįgalioms moterims pasinaudoti teisinėmis priemonėmis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina imtis veiksmingų priemonių, kad neįgalios moterys galėtų pasinaudoti pagalba, kurios gali prireikti įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir kad prireikus tokia pagalba atitiktų jų poreikius ir asmeninius gebėjimus, kad jos galėtų priimti sprendimus pilietinių ir politinių teisių srityje; nurodo, kad būtina imtis tinkamų ir veiksmingų apsaugos priemonių, pvz., atlikti nešališkus pripažintų nepriklausomų ekspertų moterų tikrųjų poreikių vertinimus, kad neįgalios moterys nebūtų išnaudojamos trečiųjų asmenų arba institucijų įgyvendinant jų veiksnumą, taip pat reguliariai vertinti šias priemones; |
34. |
pabrėžia, kad visi neįgalių moterų ir mergaičių sudaromi susitarimai dėl sterilizacijos turi būti savanoriški ir juos turi išnagrinėti nešališka trečioji šalis, įgaliota patikrinti, ar sprendimas priimtas teisingai ir, nesant rimtų medicininių indikacijų, nepriverstinai; be to, pabrėžia, kad jokiais atvejais prieš neįgalių moterų arba mergaičių valią negalima naudoti kontracepcijos metodų arba teisiškai nutraukti nėštumo; mano, jog neįgalios moterys ir mergaitės privalo turėti teisę suteikti informuoto asmens sutikimą ir suprasti visas medicinines procedūras; mano, kad jeigu neįgali moteris arba mergaitė negali suteikti sutikimo, sutikimas visuomet turi būti pagrįstas pagarba žmogaus teisėms; ragina valstybes nares užkirsti kelią priverstinei neįgalių moterų sterilizacijai ir ją pasmerkti; |
35. |
pažymi, kad fiziniams sutrikimams ir negaliai apibūdinti naudojama terminija yra skirtinga ir kad vadovaujantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos požiūriu, kurio laikosi ir Europos Teisingumo Teismas, medicininiu aspektu turėtų būti akcentuojama negalia, o ne sutrikimai; pabrėžia, kad darbdaviai turėtų sutelkti dėmesį į darbuotojų ar į darbo vietą pretenduojančių neįgalių asmenų įgūdžius ir gebėjimus; |
36. |
ragina valstybes nares skatinti sudaryti sąlygas neįgalioms moterims ir mergaitėms dalyvauti įvairaus pobūdžio formaliajame švietime, mokytis savišvietos būdu ir mokytis visą gyvenimą, taip pat užtikrinti, kad tokios sąlygos joms būtų sudarytos, nes reikėtų jas drąsinti tęsti studijas ir naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, skatinti dalyvauti darbo rinkoje ir jas remti, ir pabrėžia, kad įvairūs jų gebėjimai, pažiūros ir patirtis gali gerokai praturtinti darbo aplinką; ragina valstybes nares rengti mokymus ir teikti informaciją mokytojams, instruktoriams, aukšto rango valstybės tarnautojams ir darbdaviams siekiant juos skatinti savo darbe įgyvendinti socialinės integracijos procesus, kuriais siekiama išnaudoti neįgalių moterų galimybes ir teikiamą pridėtinę vertę; siūlo naudoti Europos socialinį fondą kaip veiksmingą priemonę, skirtą neįgalių moterų ir mergaičių įtraukčiai į visas svarbias gyvenimo sritis gerinti, pavyzdžiui, užtikrinant prieigą prie darbo rinkos ir mažinant jaunimo nedarbą ir skurdą; |
37. |
ragina valstybes nares persvarstyti savo teisės aktų ir politikos sistemas, susijusias su neįgalių, intelekto sutrikimų turinčių ir psichinę negalią turinčių moterų dalyvavimu darbo rinkoje; pabrėžia, kad reikia priimti neįgalioms moterims skirtas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios suteiktų joms galimybių asmeniškai pasirinkti, pavyzdžiui, darbą pagal lankstų darbo laiko tvarkaraštį, darbą ne visą darbo dieną ir darbą visą darbo dieną, ir apsvarstyti galimybę teikti finansines paskatas ir kitokią paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir taip skatinti jas geriau derinti profesinį ir šeimos gyvenimą; pabrėžia, kad neįgalios moterys turėtų turėti vienodas galimybes gauti finansavimą mažųjų įmonių ir kitų formų savarankiškų darbo vietų steigimui, taip pat teisę rinktis skirtingų formų užimtumą; ragina valstybes nares remtis geriausia Europos praktika; ragina darbdavius tinkamai pritaikyti darbo vietas ir darbo sąlygas, kad būtų galima daugiau dėmesio skirti paskatų neįgaliems žmonėms teikimui ir aktyviai įtraukti juos į darbo rinką, taip pat sudaryti galimybę nagrinėti konkrečius diskriminacijos atvejus darbo teismuose pagal Direktyvos 2000/78/EB 5 straipsnį; |
38. |
pažymi, kad dabartinės švietimo ir mokymo sistemos iš esmės nepadeda mažinti didelio mokyklos nebaigusių neįgaliųjų skaičiaus, ir ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti neįgaliems arba specialių ugdymo poreikių turintiems berniukams ir mergaitėms siekiant, kad pagerėtų jų integracija ir kad mokyklos nebaigiančių asmenų liktų mažiau nei 10 proc.; |
39. |
ragina valstybes nares teikti reikiamą finansavimą ir remti neįgaliesiems atstovaujančias asociacijas ir organizacijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį skatindamos jų teises ir atkreipdamos dėmesį į aktyvaus jų pilietiškumo ir dalyvavimo visuomenėje vertę; |
40. |
ragina valstybes nares teikti reikiamą specializuotą paramą neįgalių moterų šeimoms visais galimais lygmenimis rengiant mokymus ir teikiant pagalbą slaugytojams ir įsteigti laikinos priežiūros paslaugų įstaigas, kuriose būtų galima laikinai prižiūrėti neįgalius asmenis, jei šeimos nariams prireiktų tokios paslaugos; |
41. |
atkreipia dėmesį į esamus neįgaliesiems skirtos infrastruktūros skirtumus valstybėse narėse; pabrėžia, kad reikia visoje ES užtikrinti laisvą neįgalių moterų ir mergaičių judumą ir kad paskirties valstybė narė turi pasirūpinti neįgalioms moterims reikalinga specialia infrastruktūra, į kuriuos jos turi teisę, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems neįgaliesiems; |
42. |
apgailestauja, kad Taryba, nepaisydama į 2009 m. Parlamento pozicijos, vis dar nebaigė savo darbo, susijusio su Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, projektu; ragina Tarybą užtikrinti, kad šis teisės aktas būtų priimtas iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos; |
43. |
pabrėžia, kad neįgaliesiems, ypač moterims, daug dažniau gresia skurdas (EBPO duomenimis, apytikriai vienas iš keturių neįgaliųjų gyvena skurde); ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių, kad neįgalios moterys ir mergaitės išvengtų skurdo, ir rengiant tinkamas nacionalines programas, vykdant nuolatinę šių programų stebėseną ir vertinimą ir užtikrinant veiksmingą šių programų įgyvendinimą užtikrinti, kad jos gautų su negalia susijusias išmokas ir galėtų naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad skurdo ir nedarbo pavojus ypač didelis vienišoms motinoms, turinčioms neįgalių vaikų; nurodo, kad lyčių lygybės bei vienodų galimybių skatinimas ir kova su diskriminacija, nuo kurios nukenčia neįgalūs vaikai bei jų šeimos, yra priemonė, kurią galima naudoti kovojant su panieka, skurdu ir socialine atskirtimi, o vykdant bet kokią kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politiką turėtų būti atsižvelgiama į negalios, lyties ir skurdo sąsają; |
44. |
ragina viešąsias sveikatos priežiūros sistemas identifikuoti pažeidžiamų asmenų grupes kaip specialiųjų poreikių turinčius vartotojus ir apsirūpinti tinkamais ištekliais bei skirti tinkamą dėmesį, kad būtų teikiama tinkama priežiūra; |
45. |
ragina ypatingą dėmesį skirti pagyvenusioms dažnai vienišoms moterims, sergančioms ligomis, dėl kurių eigos jos tampa neįgalios, ir taikyti prevencijos ir paramos programas; |
46. |
pabrėžia, kad dėl griežto taupymo priemonių daugelyje šalių buvo sumažintos socialinės išmokos ir teikiama mažiau pagrindinių paslaugų ir kad tokiomis aplinkybėmis neįgalios moterys tampa ypač pažeidžiama visuomenės grupė; be to, pabrėžia, kad sumažinus finansinę paramą neįgaliesiems ir juos prižiūrintiems asmenims, daugiausia moterims, bus daromas neigiamas poveikis šeiminių įsipareigojimų turinčių moterų išsilavinimo, socialiniams ir ekonominiams poreikiams; taigi ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant pašalinti bet kokias kliūtis neįgalioms moterims gauti veiksmingas, prieinamas ir kokybiškas paslaugas už priimtiną kainą; |
47. |
nurodo, kad daugelyje valstybių narių teikiama per mažai nebrangių ir prieinamų aukštos kokybės neįgalių asmenų priežiūros ir pagalbos jiems paslaugų, o tai, kad moterys ir vyrai nesidalija šio darbo po lygiai, neigiamai veikia moterų galimybes dalyvauti visose socialinio, ekonominio, kultūrinio ir politinio gyvenimo srityse; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina ypatingą dėmesį skirti asmenims, kurie prižiūri neįgalius asmenis (dažnai tokie asmenys būna moterys), ir užtikrinti, kad jų įsipareigojimai būtų labiau vertinami pripažįstant profesinę patirtį; taip pat pabrėžia, jog reikia siekti, kad valstybės narės savo socialinės apsaugos sistemose ir žmonėms išeinant į pensiją pripažintų nemokamai neįgalius asmenis prižiūrinčių asmenų, paprastai moterų, indėlį, dalyvavimą ir neapmokamą darbą; pabrėžia, kad šioms moterims reikia skirti ypatingą dėmesį, kad jos gautų tinkamą darbo užmokestį ir senatvės pensiją; taigi ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl globos atostogų (arba šeimos narių priežiūros atostogų), kad žmonės galėtų pasiimti atostogas sergantiems, neįgaliems arba sutrikimų turintiems šeimos nariams slaugyti ir (arba) išėję atostogų priklausomiems šeimos nariams slaugyti galėtų išlaikyti darbą; |
48. |
prašo Komisijos ir valstybių narių surengti didelio masto informuotumo didinimo kampanijas, kad neįgalios moterys ir merginos taptų labiau matomos, ir pabrėžia svarbų galimą žiniasklaidos ir interneto vaidmenį kuriant teigiamą neįgalių moterų įvaizdį ir skatinant jas ginti savo teises; |
49. |
mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės užtikrintų, kad neįgalios moterys ir mergaitės būtų lygios prieš įstatymą ir turėtų teisę į vienodą teisinę apsaugą ir naudą be jokios diskriminacijos; mano, kad turi būti draudžiama bet kokia diskriminacija dėl negalios ir lyties, atsižvelgiant į tai, kad šių dviejų veiksnių derinys daro atitinkamai didesnį poveikį nelygybės didėjimui; |
50. |
ragina Komisiją atliekant 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios laikotarpio vidurio peržiūrą ir rengiant susijusį 2010–2015 m. veiksmų sąrašą parengti labiau lyčių lygybės principu pagrįstą požiūrį; |
51. |
primena, kad reikia, jog negalios srities Bendrijos politikoje būtų atsižvelgta į lyčių lygybės principą, kad ją plėtojant nebūtų palikti ar didinami esami skirtumai; pabrėžia, kad reikia sukurti rodiklius, kurie rodytų negalios ir lyčių aspektus kartu; mano, kad dėl rodiklių trūkumo sunku teisingai suvokti neįgalios moters padėtį; ragina Komisiją atliekant tyrimus moterų ir negalios klausimais kviesti dalyvauti neįgalias moteris ir mergaites; |
52. |
ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares priimti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą, pagal kurią visose ES kompetencijos srityse būtų šalinamos kliūtys, dėl kurių neįgalūs asmenys, pirmiausia neįgalios moterys ir mergaitės, negali naudotis visomis socialinio dalyvavimo ir nepriklausomumo galimybėmis; |
53. |
ragina valstybes nares remti žmonių įvairovę remiančias savanoriškas iniciatyvas ir teikti tinkamą finansavimą šioje srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms; |
54. |
ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti išsamius ir patikimus pagal lytį suskirstytus statistikos duomenis apie tikrą neįgaliųjų padėtį, kurie būtų naudojami tiksliniams tikrosios neįgalių asmenų padėties moksliniams tyrimams, kurie būtini norint veiksmingai rengti politiką ir spręsti lyties, negalios ir smurto sąsajos klausimą; mano, kad neįgalios moterys turėtų dalyvauti renkant tokius duomenis; be to, mano, kad atliekant visus su neįgaliais asmenimis susijusius tyrimus būtina atsižvelgti į lyčių aspektą, o atliekant su moterimis ir mergaitėmis susijusius tyrimus – atsižvelgti į negalios aspektą; |
55. |
pabrėžia, kad įvairovė praturtina visuomenę; |
56. |
pabrėžia, kad žmogaus orumas yra neliečiamas ir turi būti gerbiamas bei saugomas; |
57. |
pabrėžia, kad svarbu, jog vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje būtų laikomasi lyčių aspektu grindžiamo požiūrio į negalią; |
58. |
ragina Komisiją ir EIVT neįgalumo aspektą koordinuotai integruoti į vystymosi politiką ir projektus, skatinti visapusišką skurdo mažinimo strategiją naudojant geografines neįgalioms moterims skirtas programas, kurių tikslas – atskleisti jų ekonominį potencialą; pabrėžia, kad vykdant žemės reformą būtina užtikrinti lyčių lygybę žemės nuosavybės srityje, taip pat ir neįgalioms moterims; |
59. |
prašo Komisijos ir EIVT pradėti taikyti stebėsenos mechanizmus, kuriais remiantis būtų vertinamas jų politikos poveikis neįgalioms moterims šalies lygmeniu; ragina ES remti šalių partnerių pastangas, dedamas rengiant ir įgyvendinant darbo teisės aktus, atitinkančius JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir TDO konvenciją Nr. 159; |
60. |
ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti suinteresuotųjų šalių gebėjimą veiksmingai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su vystymusi, kuriam vykstant atsižvelgiama į neįgaliuosius, remiantis Neįgaliųjų teisių konvencijos tikslais; rekomenduoja, kad ES skatintų neįgalių asmenų organizacijų dalyvavimą tarptautinio ir nacionalinio lygmens sprendimų priėmimo procesuose; |
61. |
pabrėžia, kad esant pavojaus ir ypatingajai humanitarinei padėčiai pasunkėja neįgalių moterų ir mergaičių saugumo ir apsaugos sąlygos ir dėl to gerokai sumažėja jų išgyvenimo galimybės: pabrėžia, kad esant pavojingai situacijai, pavyzdžiui, per ginkluotus konfliktus, teritorijos okupavimą, gamtos katastrofas ir susiklosčius ypatingajai humanitarinei padėčiai, ir po tokių įvykių neįgalios moterys ir mergaitės yra pažeidžiamesnės už kitus asmenis; pabrėžia, kad būtina didinti už visuomenės sveikatą, pasirengimą katastrofoms, skubią ir humanitarinę pagalbą atsakingų nacionalinių ir tarptautinių agentūrų informuotumą apie neįgalių moterų ir mergaičių teises ir specialiuosius poreikius, taip pat apie poreikį turėti žmogiškųjų ir materialinių išteklių, užtikrinančių neįgalių moterų ir mergaičių visuotines ir lygias galimybes esant rizikingoms ir pavojingoms situacijoms, tokiu būdu išvengiant dėmesio joms trūkumo ir (arba) netinkamų veiksmų; |
62. |
pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi pripažinti, kad svarbu skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant sustiprinti nacionalines pastangas, kuriomis siekiama, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų visapusiškai vienodomis sąlygomis naudotis visomis pagrindinėmis teisėmis bei laisvėmis; pabrėžia, kad tarptautinio bendradarbiavimo programos turi būti įtraukios neįgalių moterų ir mergaičių atžvilgiu, todėl būtina tiesiogiai įtraukti joms atstovaujančias organizacijas (mišrias ar konkrečias) į vietos, nacionaliniu, Bendrijos arba tarptautiniu lygmeniu taikomos bendradarbiavimo politikos rengimą, plėtrą, įgyvendinimą ir vertinimą, keičiantis informacija, patirtimi, mokymo programomis, geriausia praktika ir jas skleidžiant; |
63. |
pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi skatinti, kad jų bendradarbiavimo ir plėtros politika, programos ir projektai apimtų lyčių ir negalios aspektus kaip horizontalų aspektą, taip pat užtikrinti konkrečių projektų, kurie skatina lygias neįgalių asmenų, ypač neįgalių moterų ir mergaičių, galimybes rengimą; pabrėžia, kad Komisija, Parlamentas, Jungtinės Tautos, specializuotos agentūros ir kitos paramą teikiančios tarptautinės, nacionalinės ir vietos agentūros turi į savo prioritetus įtraukti neįgalioms moterims ir mergaitėms skirtų programų finansavimą, skirdamos tam lėšų savo bendrosiose programose ir neįgalioms moterims ir mergaitėms skirtose programose ar jų dalyse; mano, kad ES turi įtraukti neįgalių moterų ir mergaičių teises į ilgalaikį dvišalį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, vietos valdžios institucijomis, teikti tiesioginę finansinę paramą vykdydama daugiašalę bendradarbiavimo vystymosi srityje politiką, skirdama lėšų tarptautinėms organizacijoms, finansuodama kartu su nevyriausybinėmis ES ir kitų pasaulio valstybių organizacijomis, ir vykdydama su humanitarine pagalba susijusią politiką; |
64. |
pabrėžia, kad reikia skatinti Europos neįgalias moteris per joms atstovaujančias organizacijas (ypač Europos neįgaliųjų forumą, Europos moterų lobistinę organizaciją ir jų atitinkamas nacionalines organizacijas) aktyviai dalyvauti, kai stebima, kaip laikomasi tarptautinių žmogaus teisių sutarčių, kaip teikiama svarbi informacija alternatyviose ataskaitose, kuriose aptariama neįgalių moterų ir mergaičių teisių ir laisvių padėtis įvairiuose sektoriuose; |
65. |
mano, jog būtina užtikrinti, kad į ES ir jos valstybių narių reguliarias ataskaitas, teikiamas pagal sutartis dėl žmogaus teisių, būtų įtraukta informacija apie visas neįgalių moterų ir mergaičių teises, įskaitant informaciją apie esamą konkrečią ir juridinę padėtį, apie priemones, kurių imtasi jų padėčiai pagerinti, ir apie sunkumus ir kliūtis, su kuriomis jos susiduria, ypač kaimo vietovėse; mano, kad ši praktika turi būti taikoma visose institucijose, kurios dirba žmogaus teisių apsaugos srityje, tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu, įskaitant neįgaliems asmenims ir jų šeimoms, moterims apskritai arba neįgalioms moterims atstovaujančias organizacijas; |
66. |
mano, kad siekiant pakeisti neįgalių moterų ir mergaičių padėtį vienas iš pagrindinių iššūkių yra įtraukti negalios aspektą į visas lyčių srities programas, priemones ir politiką, taip pat rengti ir plėtoti pozityvių veiksmų priemones, kad būtų užtikrinta tokių moterų ir mergaičių raida, atsižvelgiant į nepalankią jų padėtį; |
67. |
paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei Europos Tarybai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. |
(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(3) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.
(4) OL L 167, 1998 6 12, p. 25.
(5) OL C 224, 2006 9 16, p. 9.
(6) OL C 187, 1988 7 18, p. 236.
(7) OL C 158, 1989 6 26, p. 383.
(8) OL C 284, 1992 11 2, p 49.
(9) OL C 17, 1996 1 22, p. 196.
(10) OL C 152, 1996 5 27, p. 87.
(11) OL C 20, 1997 1 20, p. 386.
(12) OL C 132, 1997 4 28, p. 313.
(13) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 246.
(14) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 231.
(15) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 111.
(16) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.
(17) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 25.
(18) Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko bendrai parengta 2011 m. pasaulinė ataskaita negalios klausimu.
(19) Human Rights Watch: Human Rights for Women and Children with Disabilities (2012), p. 5.
(20) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.