52013DC0659R(01)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui /* COM/2013/0659 final/2 */


KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui

1.           Europai reikia miškų

Miškai ir kita miškinga žemė užima 40 % ES žemės ploto; jų tipų įvairovė labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Įveisiant mišką ir dėl natūralios sukcesijos pastaraisiais dešimtmečiais ES miškų teritorijos didėjo maždaug 0,4 % per metus. Tačiau pasaulyje miškų teritorija nesiliauja mažėti. Šiuo metu ES iškertama tik 60–70 % metinio prieaugio, todėl miško medienos tūris didėja. Tačiau pagal valstybių narių projekcijas, atsižvelgiant į žemės naudojimą, žemės naudojimo paskirties keitimą ir miškininkystę (LULUCF), numatoma, kad iki 2020 m. miško kirtimo apimtys išaugs maždaug 30 %, palyginti su 2010 m.[1] Maždaug 60 % miškų priklauso keliems milijonams privačių savininkų[2], ir jų skaičius veikiausiai augs, nes keliose valstybėse narėse tęsiasi miško nuosavybės restitucija. Likusioji dalis priklauso valstybei ir kitiems viešiesiems savininkams.

Miškai turi daug funkcijų ir yra naudojami ekonominiais, socialiniais ir aplinkos tikslais. Juose atsiranda gyvūnų ir augalų buveinės; miškams tenka svarbus vaidmuo švelninant klimato kaitą ir teikiant kitas aplinkosaugos paslaugas. Beveik ketvirtadalis ES miškų teritorijos saugoma pagal „Natura 2000“, o didelėje likusios teritorijos dalyje gyvena ES gamtos teisės aktais saugomos rūšys. Miškai taip pat labai naudingi visuomenei, kaip antai žmonių sveikatai, rekreacijai ir turizmui.[3]

Miškų socialinė-ekonominė reikšmė didelė, tačiau dažnai nepakankamai įvertinama. Miškai prisideda prie kaimo plėtros ir užtikrina maždaug tris milijonus darbo vietų. Mediena iki šiol yra pagrindinis iš miško gaunamų pajamų šaltinis. Taigi strategijoje aptariamos taip pat ir su mišku susijusios ES pramonės šakos, kurioms taikoma ES pramonės politika. Mediena taip pat laikoma svarbiu žaliavos šaltiniu naujiems biologinės pramonės sektoriams.

Miško biomasė šiuo metu yra svarbiausias atsinaujinančiosios energijos šaltinis ir iš jos pagaminama maždaug pusė visos ES suvartojamos atsinaujinančių išteklių energijos. Pagal nacionalinius atsinaujinančiosios energijos gamybos veiksmų planus šildymui, vėsinimui ir elektros energijos gamybai naudojama biomasė turėtų sudaryti maždaug 42 % 2020 metams planuojamo atsinaujinančiosios energijos tikslo (20 %). Jei tai bus pasiekta, energijai gaminti naudojamos medienos kiekis Europos Sąjungoje prilygtų visam šiandien paruošiamam medienos kiekiui. Iš miškų taip gaunama daug kitų įvairių produktų, tokių kaip kamštiena, sakai, grybai, riešutai, medžiojamieji gyvūnai ir uogos.

Norint, kad tos gėrybės būtų gaunamos tvariai, būtina užtikrinti darnųjį miškų ūkį.

Darnusis miškų ūkis reiškia miškų ir miškų žemės naudojimą taip ir tiek, kad išliktų jų biologinė įvairovė, našumas, regeneravimosi pajėgumas, gyvybingumas ir jų potencialas atlikti (dabar ir ateityje) svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu ir nedarant žalos kitoms ekosistemoms.[4]

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nėra nuorodos į konkrečias nuostatas dėl ES miškų politikos, tačiau Europos Sąjunga savo politikos kryptimis nuo seno prisideda prie darniojo  miškų ūkio užtikrinimo ir prie valstybių narių sprendimų miškų klausimais. Svarbūs raidos etapai: Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“, Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planas, kaimo plėtros politika, pramonės politika, ES klimato ir energetikos dokumentų rinkinys ir jame pateikti 2020 m. planiniai tikslai, augalų sveikatos ir augalų reprodukcinių medžiagų strategija, biologinės įvairovės ir bioekonomikos strategijos.[5]

Pagal subsidiarumu ir pasidalytąja atsakomybe grįstą 1998 m. ES miškų strategiją[6] buvo sukurta sistema su miškais susijusiems veiksmams, kuriais remiamas darnusis miškų ūkis ir kurie pagrįsti bendradarbiavimo ir abipusiai naudingais ryšiais tarp ES ir valstybių narių politikos krypčių ir iniciatyvų. 2007–2011 m. miškams skirtas veiksmų planas [7] buvo svarbi priemonė įgyvendinant strategiją ir siekiant keturių tikslų: konkurencingumo, aplinkos, gyvenimo kokybės ir koordinavimo bei ryšių palaikymo. Miškininkystės priemonių bendras finansavimas pagal Kaimo plėtros reglamentą buvo ir liks svarbiausia ES lygmens finansavimo priemone.

Miškams skirto veiksmų plano ex-post įvertinime pabrėžtas poreikis įgyvendinti naują miškų strategiją, kuria būtų: plėtojama ir įgyvendinama bendra daugiafunkcio darniojo miškų ūkio vizija Europoje; apibrėžti veiksmo prioritetai ir planiniai tikslai; susietos ES ir valstybių narių finansavimo strategijos ir planai; sustiprintas nuoseklus tarpšakinis veiklos planavimas, finansavimas ir įgyvendinimas; sukurti aiškūs stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų teikimo mechanizmai; ir peržiūrėtas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas. Šiame komunikate tos rekomendacijos palaikomos suteikiant strategines gaires.

2.           Kodėl reikalinga nauja sistema?

Per pastaruosius 15 metų dėl visuomenės ir politinių pokyčių labai pasikeitė ES visuomenės požiūris į miškus ir miškininkystę. Padėtį galima apibendrinti taip: auga su miškais siejami poreikiai ir grėsmės miškams. Tuo pat metu vis daugiau su miškais susijusių politikos krypčių formuoja sudėtingą ir suskaidytą miškų politikos aplinką. Stiprėjančios tarptautinių maisto, pašarų, plaušienos ir degalų rinkų sąsajos taip pat sukelia nelauktų rinkos sutrikimų.

Nauja sistema reikalinga siekiant:

· užtikrinti darnų ir tvarų daugiafunkcio ES miškų potencialo valdymą, kad mūsų miškų ekosistemos būtinosios funkcijos galėtų veikti tinkamai;

· patenkinti augančią esamiems ir naujiems produktams (pavyzdžiui, aplinkai nežalingoms cheminėms medžiagoms ar tekstilės pluoštams) ir atsinaujinančiai energijai reikalingos žaliavos paklausą. Ta paklausa suteikia galimybę įvairinti rinkas, tačiau kelia rimtą tvaraus tvarkymo ir skirtingos paklausos suderinimo iššūkį. Su naujomis naudojimo bioekonomikoje ir bioenergetikoje paskirtimis susijusi paklausa turėtų būti koordinuojama su tradicinių rūšių paklausa ir neviršyti tvarumą užtikrinančių ribų.

· reaguoti į iššūkius ir galimybes, kurios kyla su mišku susijusioms pramonės šakoms išteklių ir energijos naudojimo efektyvumo, žaliavų, logistikos, struktūrinio prisitaikymo, inovacijų, švietimo, profesinio mokymo ir įgūdžių, tarptautinės konkurencijos, klimato politikos po 2020 m. ir informacijos bei komunikacijos srityse, tam, kad būtų skatinamas augimas;

· saugoti miškus ir biologinę įvairovę nuo didelio audrų, gaisrų ir mąžtančių vandens išteklių poveikio bei kenkėjų. Tos grėsmės nepaiso nacionalinių sienų ir klimato kaita jas dar labiau sustiprina;

· pripažinti, kad ES priklauso ne tik nuo to, ką pagamina pati, ir kad jos vartojimas daro poveikį miškams visame pasaulyje;

· išplėtoti adekvačią informavimo sistemą, kuria naudojantis būtų imamasi veiksmų atsižvelgiant į išvardytuosius dalykus.

Europos Sąjungai reikia politikos sistemos, pagal kurią būtų koordinuojamos su miškais susijusios politikos kryptys ir užtikrinamas jų derėjimas, sudaromos sąlygos sinergijai su kitais miškų ūkiui poveikį darančiai sektoriais. Jai reikia naujos miškų strategijos, kuri būtų pagrindinis atskaitos dokumentas plėtojant su miškais susijusią politiką. ES miškams ir miškininkystės sektoriui reikia skirti vaidmenį, kuris užtikrintų jų įnašą sprendžiant ES uždavinius ir siekiant jos planinių tikslų.

3.           Kelias į priekį: nauja ES miškų ir su mišku susijusio sektoriaus strategija

Šiuo pasiūlymu skatinamas nuoseklus, visapusis požiūris į miškų ūkį, aptariama įvairiopa miškų nauda, integruojama vidinė ir išorinė miškų politikos problematika ir aptariama visa miško vertės grandinė.

Jame nustatomi pagrindiniai principai, kurių reikia norint sustiprinti darnųjį miškų ūkį ir pagerinti konkurencingumą bei darbo vietų kūrimą, ypač kaimo vietovėse, kartu užtikrinant miškų apsaugą ir ekosistemos paslaugų gavimą. Pasiūlyme taip pat sukonkretinama, kaip ES nori įgyvendinti su mišku susijusias politikos kryptis.

Norint, kad ši strategija būtų aktuali toms politikos kryptims, kurioms reikia ar gali reikėti darniojo miškų ūkio įrodymų ir pasiekti jo tikslų, reikalingi objektyvūs, didelio užmojo ir įrodomi darniojo miškų ūkio kriterijai, kurie galėtų būti taikomi visiems miško biomasės naudojimo būdams.

Strategija ir jos įgyvendinimas turėtų būti pagrįsti galiojančiais teisės aktais ir tarptautinėmis iniciatyvomis, įskaitant darbu, atliekamu pagal FOREST EUROPE[8]; reikėtų atsižvelgti į ypatingą mažųjų miško savininkų padėtį ir spręsti dėl į rinką orientuotų privačiojo sektoriaus priemonių, pavyzdžiui, sertifikavimo.

Sprendžiant bendrus uždavinius svarbu pasiekti rezultatų ir pagerinti nuoseklumą, sinergiją, koordinavimą su valstybėmis narėmis ir tarp jų. Kai valstybės narės rengs ir įgyvendins savo veiksmų planus ir nacionalines miško programas, jos raginamos apsvarstyti šios strategijos principus ir siekius. Turėtų būti plečiamos tinklų kūrimo galimybės ir keitimosi informacija bei geriausia patirtimi būdai.

3.1.        Vadovaujamieji principai

– Darnusis miškų ūkis ir daugiafunkcis miškų vaidmuo išlaikant pusiausvyrą, įvairių gėrybių ir paslaugų gavimas tvariai ir užtikrinant miško apsaugą;

– Išteklių vartojimo efektyvumas, miškų ir miškų sektoriaus įnašo į kaimo plėtrą, ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą optimizavimas.

– Atsakomybė už miškus pasaulyje, skatinant tvarią miško produktų gamybą ir vartojimą.

Europa turi ilgą darniojo miškų ūkio tradiciją, atspindimą FOREST EUROPE principuose, kuriuos savo politikoje taiko valstybės narės ir remia Europos Sąjunga, ypač per kaimo plėtros politiką. Tai dinamiška sąvoka, turinti tarptautinę, regioninę ir vietos dimensijas, kurias vietoje turi įgyvendinti miškų tvarkytojai.

Valstybes nares saisto FOREST EUROPE įsipareigojimai tvarkyti savo miškus tvariai pagal nacionalines miško politikos kryptis ir teisės aktus. Įgyvendindamos šią strategiją jos turėtų spręsti darniojo miškų ūkio pagrindinių taisyklių klausimą, tobulinti informacijos mainus ir skleisti gerąją patirtį.

Miškų sektoriuje išteklių vartojimo efektyvumas reiškia miško išteklių vartojimą taip, kad poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, ir prioriteto suteikimą tai miško produkcijai, kurios pridėtinė vertė didesnė ir kuri sąlygoja daugiau naujų darbo vietų ir geresnį anglies balansą. Tokius kriterijus atitinka medienos naudojimas pakopomis[9]. Tam tikrais atvejai gali prireikti skirtingų modelių, pavyzdžiui, dėl paklausos pokyčių ar aplinkos apsaugos.

3.2.        2020 m. miškų tikslai

Užtikrinti ir įrodyti, kad visi miškai Europos Sąjungoje tvarkomi pagal darniojo miškų ūkio principus ir kad padidėjo ES įnašas skatinant darnųjį miškų ūkį ir mažinant miškų naikinimą pasauliniu mastu, ir taip:

- padėti sukurti įvairių miško funkcijų pusiausvyrą tenkinant poreikius ir užtikrinant būtinąsias ekosistemos funkcijas;

- sukurti miškininkystei ir visai mišku pagrįstai vertės grandinei pagrindą tapti konkurencingomis ir užtikrinti perspektyvų įnašą į bioekonomiką.

Kartu su valstybių narių institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis suformuluoti uždaviniai integruotai apima tris darnaus vystymosi dimensijas ir taip užtikrina visapusį požiūrį į miškų ūkį ir miškų politiką.

3.3.        Aštuonios tarpusavyje susijusios prioritetinės sritys: vertė visiems

Darnusis miškų ūkis padeda įgyvendinti didžiuosius visuomenės uždavinius

3.3.1.     Mūsų kaimo ir miesto gyvenviečių rėmimas

Su miškais susiję visuomenės poreikiai auga. Miškai, kurie dengia dideles kaimo vietovių teritorijas, itin svarbūs kaimo gyventojams, nes sąlygoja ekonominę gerovę ir darbo vietas.

Pakankama, apmokyta ir saugi darbo jėga yra vienas iš konkurencingesnio miškų sektoriaus kertinių akmenų. Gerai tvarkomi miškai su kvalifikuotais miškų tvarkytojais, darbininkais ir verslininkais sudaro sąlygas tvariam ir konkurencingam miškų sektoriui, kuris nešdamas naudą visuomenei vaidintų svarbų vaidmenį vykdant kaimo plėtrą ir visoje ekonomikoje.

Komisija mano, kad kaimo plėtros lėšos turėtų būti naudojamos siekiant paremti darniojo miškų ūkio įgyvendinimą. Valstybės narės turėtų pasinaudoti galimybėmis, kurios suteiktos naujajame Kaimo plėtros reglamente, ir teikti prioritetą investicijoms į: miškininkystės technologijų modernizavimą; sektoriaus įnašų į bioekonomiką optimizavimą; miškų ekosistemų atsparumo, vertingumo aplinkai ir klimato kaitos švelninimo potencialo didinimą; gamtos ir biologinės įvairovės uždavinių sprendimą; prisitaikymą prie klimato kaitos; genetinių išteklių išsaugojimą; miškų apsaugą ir informavimą; ir naujų vietovių apželdinimą miškais ir agromiškininkystės sistemų kūrimą.

Strateginės orientacijos:

- valstybės narės turėtų pasinaudoti kaimo plėtros lėšomis, kad pagerintų konkurencingumą, skatintų įvairinti ekonominę veiklą ir gyvenimo kokybę, teiktų specifines aplinkos viešąsias gėrybes[10], padėtų palaikyti socialines darniojo miškų ūkio funkcijas;

- Komisija ir valstybės narės turėtų įvertinti ir pagerinti pagal kaimo plėtros politiką taikomų miškininkystės priemonių poveikį;

- kaip vieną valstybės pagalbos modernizavimo dokumentų rinkinio supaprastinimo žingsnių, Komisija siūlo svarstyti, ar didelės bendrovės turėtų būti įtrauktos į bendrosios išimties sistemą, ir persvarsto bendrosios išimties sąlygas miškininkystės sektoriuje;[11]

- Valstybės narės, pasinaudodamos ir kaimo plėtros lėšomis, raginamos remti Miško konsultavimo sistemas, kurios gerintų informuotumą; profesinį mokymą; ir komunikaciją tarp vietos miškų savininkų ir valdžios institucijų;;

- Komisija ir valstybės narės turėtų pagerinti visuomenei miškų teikiamos naudos įvertinimą, o įgyvendindamos darnųjį miškų ūkį rasti tinkamą skirtingų gėrybių ir paslaugų gavimo pusiausvyrą.

3.3.2.     Su miškų susijusių ES pramonės šakų, bioenergetikos ir apskritai aplinkai palankios („žaliosios“) ekonomikos konkurencingumo ir tvarumo palaikymas

Mediena yra natūrali, atsinaujinanti, pakartotinai panaudojama ir perdirbama žaliava. Kai ji gaunama iš tvariai tvarkomų miškų, apdirbama ir naudojama pragyvenimui taip, kad sykiu mažėtų neigiamas poveikis klimatui ir aplinkai, tai jos vaidmuo gali būti tvarus.

Su mišku susijusios ES pramonės šakos[12] iš viso apdirba 58 % medienos biomasės (maždaug 7 % ES apdirbamosios pramonės BVP), sukuria beveik 3,5 mln. darbo vietų ir taip padeda siekti ES pramonės politikos tikslų.[13] Tačiau būsimam konkurencingumui reikia naujų išteklius ir energiją efektyviai naudojančių ir ekologiškų procesų ir produktų. Numatoma, kad ypač svarbus vaidmuo ES bioekonomikoje teks iš medienos pagamintoms pažangiosioms medžiagoms ir cheminėms medžiagoms. Tarnybų darbiniame dokumente aprašomi ES su mišku susijusių pramonės sektorių pošakiai, jų ekonominės ir technologinės perspektyvos, nustatomi pagrindiniai jiems iškilę uždaviniai ir taisomieji veiksmai (2013–2020 m.), kurie padėtų pagerinti jų konkurencingumą pasaulyje.

Likę 42 % naudojami energijai gaminti; iš jų gaunama maždaug 5 % visos ES suvartojamos energijos. Pagal nacionalinius atsinaujinančiosios energijos gamybos veiksmų planus, 2020 m. biomasė liks pagrindiniu atsinaujinančiosios energijos šaltiniu. Komisija šiuo metu vertina, ar siekiant spręsti tvarumo klausimus, susijusius su kietos ir dujinės biomasės naudojimu šildymui, vėsinimui ir elektros energijai gaminti, reikėtų pasiūlyti papildomas priemones, įskaitant suderintus tvarumo kriterijus.

Taigi iš miško gaunama biomasė, kartu su nemedieniniais miško produktais, kuriais vis labiau domisi rinka, suteikia galimybių išlaikyti ar sukurti darbo vietas ir įvairinti pajamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų, „žaliojoje“ ekonomikoje.

Strateginės orientacijos:

Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis:

- tirs medienos, kaip tvarios, atsinaujinančios, klimatui ir aplinkai palankios žaliavos, naudojimą ir skatins ją naudoti visapusiškiau ir nepažeidžiant miškų ir jų ekosistemos funkcijų; įvertins naudą klimatui, kai medžiagoms ir energijai gaminti kaip pakaitalas imama miško biomasė ir nukirsto medžio produktai, ir įvertins, kokį poveikį iškraipant rinką daro paskatos naudoti miško biomasę;

- iki 2014 m. suformuluos objektyvius, didelio užmojo ir įrodomus ES darniojo miškų ūkio kriterijus, kurie gali būti taikomi skirtinguose politikos kontekstuose, nepriklausomai nuo miško biomasės galutinės paskirties. Atitinkamas priemones pateiks Komisija;

- įvertins galimą medienos pasiūlą ir būdus, kuriais būtų galima lengviau tvariai mobilizuoti miško išteklius; rengs gerosios patirties gaires apie šią sritį ir apie tai, kaip sėkmingai taikyti pakopinį principą ir efektyviai naudoti energiją apdirbimo procesuose, ypač su mišku susijusiose pramonės šakose, MVĮ ir mikroįmonėse;

- skatins ES su mišku susijusios pramonės šakų produktų rinkos augimą ir populiarinimą pasaulyje, gerins sektoriaus žinias, įskaitant žinias apie tvarią statybą ir vartotojų informavimą apie baldus;

- dvišaliais prekybos susitarimais ir gerindamos informavimą apie importo sąlygas ir žaliavų eksportą, sudarys geresnes sąlygas ES su mišku susijusios pramonės šakų produktams ir žaliavoms patekti į trečiųjų šalių rinkas;

- rems ES su mišku susijusios pramonės šakų technologijų platformą ir skatins naujas iniciatyvas, tokias kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kurios skatina įvairių išteklius ir energiją efektyviai naudojančių produktų ir procesų mokslinius tyrimus ir inovacijas;

- 2014 m. inicijuos ES teisės aktų, paveikiančių su mišku susijusios pramonės šakų vertės grandines, bendrą teisinio reglamentavimo poveikio sąnaudų įvertinimą. Rezultatai galėtų padėti plačiau išanalizuoti politikos krypčių ir teisės aktų poveikį, įskaitant sąnaudas, naudą ir nuoseklumą.

3.3.3.     Miškai keičiantis klimatui

Miškai jautrūs klimato kaitai. Todėl svarbu išlaikyti ir stiprinti jų atsparumą ir pajėgumą prisitaikyti, įskaitant vykdant gaisrų prevenciją ir įgyvendinant kitus prisitaikymo sprendimus, pavyzdžiui, tinkamomis rūšimis, augalų veislėmis ir pan.

Miškų ūkis sykiu gali švelninti klimato kaitą, jei išsaugomas miškų vaidmuo – būti absorbentu anglies cikle ir teikti biologines medžiagas, kurios gali veikti kaip laikinos anglies kaupyklos arba kaip anglies pakaitalai, pakeičiantys angliai imlias medžiagas ir degalus. ES neseniai priėmė taisykles dėl LULUCF apskaitos, stebėsenos ir atsiskaitymo[14], pagal kurias valstybės narės, pavyzdžiui, teiks informaciją apie savo planus didinti absorbentus ir mažinti su miškais susijusį ŠESD išmetimą. ES ir valstybės narės taip pat prisiėmė su LULUCF susijusius įsipareigojimus, kurie turi būti įvykdyti iki 2020 m., per Kioto protokole numatytą antrąjį įsipareigojimų laikotarpį.

Miškai taip pat švelnina ekstremalių gamtos reiškinių poveikį, nes švelnina temperatūras, mažina vėjo greitį ir vandens nuotėkį.

Strateginės orientacijos:

Valstybės narės turėtų parodyti:

- kaip jos ketina padidinti savo miškų švelninamąjį poveikį didindamos pašalinamą ŠESD kiekį ir mažindamos ŠESD išmetimą, įskaitant pakopiniu medienos naudojimu, atsižvelgdamos į tai, kad naujuoju LIFE+ paprogramiu klimato kaitai ir kaimo plėtros finansavimu galima skatinti ir remti naujas ar esamas miškų ūkio praktikas, kurios mažina ŠESD išmetimą ar didina grynąjį biologinį našumą (t. y. pašalinamą CO2 kiekį). Jos tai turėti padaryti iki 2014 m. vidurio ir vykdydamos informavimo apie LULUCF veiksmus;

- kaip jos didina savo miškų prisitaikymo pajėgumus ir atsparumą remdamosi veiksmais, pasiūlytais ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje[15] ir Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos“, kaip antai užpildydamos žinių spragas ir įtraukdamos prisitaikymo veiklą į miško politiką.

3.3.4.     Miškų apsauga ir ekosistemos funkcijų stiprinimas

Miškai teikia ekosistemos funkcijas, nuo kurių priklauso kaimų ir miestų gyvenvietės, ir užtikrina didžiulę biologinę įvairovę. Dėl neigiamo poveikio miškams, tokio kaip buveinių išskaidymas, svetimų invazinių rūšių plitimas, klimato kaita, vandens trūkumas, gaisrai, audros ir kenkėjai, reikia didesnės apsaugos. ES taisyklėmis reglamentuojamas tam tikrų augalų sveikatai galimai grėsmingų augalų, augalų produktų ir objektų vežimas ir prekyba.

Apsaugos pastangomis reikėtų siekti išlaikyti, sustiprinti ir atkurti miško ekosistemų atsparumą ir daugiafunkciškumą, kaip pagrindinę ES žaliosios infrastruktūros dalį, iš kurios gaunamos pagrindinės aplinkos paslaugos ir žaliavos.

Taip pat reikėtų pabrėžti ne žalos švelninimą ir padėties atkūrimą, o neigiamo poveikio miškams prevenciją. Norint, kad miškai pajėgtų atsilaikyti prieš būsimas grėsmes ir tendencijas, turėtų būti stiprinama genetinė įvairovė ir saugomi pavojuje atsidūrę genetiniai ištekliai.

Ir gamta, ir tam tikrų grėsmių poveikis nepaiso sienų, todėl reikalinga veikla ES lygmeniu.

Miškų ūkio planai (MP) ar tolygios priemonės, pagrįstos darniojo miškų ūkio principais, yra svarbiausios priemonės, užtikrinančios įvairiopų gėrybių ir paslaugų gavimą tvariu būdu. MP yra svarbus ES 2020 m. biologinės įvairovės strategijos ir ES kaimo plėtros finansavimo elementas. Jie yra įtraukti į strategiją; strategija skatina ir remia jų naudojimą.

Strateginės orientacijos:

Valstybės narės:

- Komisijai padedant, rengs konceptualią sistemą, pagal kurią ekosistemos funkcijos būtų įvertinamos ir 2020 m. integruotos į apskaitos sistemas ES ir nacionaliniu lygmenimis. Tam bus naudojamos ekosistemų ir jų funkcijų būklės nustatymo ir įvertinimo priemonės;

- turėtų išlaikyti ir stiprinti miško dangą, kad būtų užtikrinta dirvožemio apsauga ir vandens kokybės ir kiekybės reguliavimas integruojant darniojo miškų ūkio praktikas į Vandens pagrindų direktyvoje numatytų upių baseinų valdymo planų priemonių programas ir kaimo plėtros programas;

- iki 2020 m. turėtų pasiekti, kad miško rūšių ir buveinių išsaugojimo būklė žymiai ir pamatuojamai pagerėtų, visiškai įgyvendinant ES gamtos teisės aktus ir užtikrinant, kad nacionalinių miškų planai padėtų tinkamai valdyti „Natura 2000“ tinklą. Jie turėtų remtis rengiamomis „Natura 2000“ ir miškų gairėmis;

- įgyvendins 2011–2020 m. strateginį biologinės įvairovės planą ir pasieks Aichi planinius tikslus, priimtus pagal Konvenciją dėl biologinės įvairovės, remdamosi rengiama bendra atkūrimo prioritetų sistema;

- turėtų stiprinti miškų genetikos (medžių rūšių įvairovę) išsaugojimą, kiekvienos rūšies ir populiacijos vidaus įvairovę. Komisija gali jas remti, ypač per kaimo plėtros programą.

Komisija:

- stebės valstybių narių pažangą įgyvendinant miškų ūkio planus ar panašias priemones ir į juos integruojant biologinės įvairovės argumentus, įskaitant „Natura 2000“ išsaugojimo tikslus;

- kartu su valstybėmis narėmis turėtų stiprinti miškų apsaugos nuo kenkėjų mechanizmus remdamasi didesniu bendradarbiavimu su kaimyninėmis šalimis, intensyvesniais moksliniais tyrimais ir vykdomu augalų sveikatos priežiūros režimo persvarstymu;

- įvertins poveikį ir svarstys galimybę plačiau taikyti įpareigojimą Europos Sąjungoje taikyti Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą Nr. 15 ,,Nurodymai medinei pakavimo medžiagai“

- suteiks atitinkamą informaciją ir turimus duomenis Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalims, kad padėtų joms įgyvendinti savuosius miškų ir dirvožemio apsaugos veiksmo planus vietose, kurioms labiausiai gresia žemės būklės blogėjimas ir dykumėjimas. Ji tai darys pirmiausia per Europos miškų duomenų centrą ir Europos dirvožemių duomenų centrą.

Žinių bazės gerinimas

3.3.5.     Kokius miškus turime? Kaip jie keičiasi?

Norint geriau suprasti sudėtingus aplinkos ir visuomenės uždavinius, su kuriais susiduriama miškų sektoriuje, reikia stiprinti žinių apie miškus bazę. Nustatant ir įvertinant miško ekosistemų ir jų funkcijų būklę reikia geresnės ES miškų informacijos. Tam svarbūs kintamieji ir parametrai bus suderinti ES lygmeniu, bendradarbiaujamuoju būdu atsižvelgiant į tarptautines, visos Europos ir nacionalines duomenų rinkimo sistemas ir nuodugniai išanalizavus ES iššūkius. ES programos, tokios kaip LIFE+, galėtų padėti sutelkti reikiamus išteklius.

Komisija ir valstybės narės išplėtojo miškų informacijos modulinę sistemą; vyksta darbas biomasės ir biologinės įvairovės klausimais.

Strateginės orientacijos:

Komisija ir valstybės narės:

- sukurs Europos miškų informacijos sistemą rinkdamos suderintą visos Europos informaciją apie daugiafunkcį miškų ir miškų išteklių vaidmenį ir integruodamos įvairias informacijos sistemas (pvz., EFFIS[16]) ir duomenų platformas (pvz., EFDAC[17]) į dinaminę modulinę sistemą, kurioje duomenys ir modeliai įkomponuojami į taikomąsias programas;

- pritaikys ES miškų informaciją, kuri pirmiausia pagrįsta valstybių narių surinktais duomenimis, prie ES duomenų architektūros reikalavimų, tokių kaip INSPIRE,[18] SEIS[19] ir Copernicus,[20] ir stebės tarptautinius ir regioninius procesus;

- skatins tolesnę ES miško dauginamosios medžiagos duomenų bazės plėtrą, įskaitant nuorodų į nacionalinius registrus ir žemėlapius įterpimą;

- pagerins miško informaciją ir stebėseną, padarys jas palyginamomis ir jomis dalinsis, remdamosi sėkmingomis patirtimis, tokiomis kaip EFFIS, miškų sveikatos, ES miškų statistikos ir EFDAC.

Intensyviai konsultuodamasi su suinteresuotosiomis šalimis Komisija:

- parengs keletą modulių (pavyzdžiui, skirtų miškams ir natūraliems trikdžiams, tokiems kaip gaisrai ir kenkėjai, miškams ir bioekonomikai, miškams ir klimato kaitai, miškams ir ekosistemos funkcijoms), kurie galėtų pagerinti ES miškininkystės statistiką ir miškams taikomą integruotą aplinkos ir ekonominės apskaitos sistemą.

3.3.6.     Nauji ir novatoriški miškininkystės ir pridėtinės vertės produktai

Norint visame miškų sektoriuje stimuliuoti inovacijas reikia nuoseklios ir didelio užmojo ES į mišką orientuotos mokslinių tyrimų srities. Joje reikėtų atsižvelgti į miško ypatybes, pavyzdžiui, į ilgus laikotarpius.

Miškų sektorius yra remiamas pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir plėtros programą. Miškų sektorius susilaukia daugiau dėmesio 7-tojoje mokslinių tyrimų bendrojoje programoje ir „Horizonte 2020“, kaip numatyta Bioekonomikos strategijoje Europai[21]. Siekiama sustiprinti sektoriaus tvarumą ir jo įnašą į kaimo ekonomiką užtikrinant darnųjį miškų ūkį, pagerinti jo pajėgumą atlaikyti biotinį ir abiotinį stresą, plėtoti geresnes miškininkystės gamybos sistemas ir produktus.

Strateginės orientacijos:

- Komisija padės valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims perkelti technologines ir mokslines žinias į miškininkystės praktiką ir miško rinką, visų pirma per „Horizontą 2020“ ir Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę remdama naujų didesnės pridėtinės vertės produktų plėtrą;

- Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti pažangių mokslinių tyrimų ir modeliavimo priemonių srityje, kad būtų pašalintos duomenų ir žinių spragos siekiant geriau suvokti sudėtingus socialinių, ekonominių ir aplinkos pokyčių, kurie susiję su miškais, klausimus, pavyzdžiui, aplinkos pavojaus slenksčių nustatymą;

- siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos koordinavimą tarp ES, valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių bus naudojamasi Žemės ūkio tyrimų nuolatiniu komitetu (SCAR);

- Komisija užtikrins, kad rezultatai ir geroji praktika būtų paskleista per ES miškų valdymo struktūrą ir kitus atitinkamus forumus.

Koordinavimo ir bendradarbiavimo puoselėjimas

3.3.7.     Bendras darbas siekiant nuosekliai tvarkyti ir geriau suprasti mūsų miškus

Su miškais siejasi įvairūs horizontalieji politikos klausimai ir jų uždaviniai kartais skiriasi. Todėl nepaprastai svarbu koordinuotis, bendradarbiauti ir palaikyti ryšius, kad būtų užtikrintas politikos nuoseklumas ir derėjimas.

Su valstybėmis narėmis aptartos įvairios koordinavimo ir įgyvendinimo gerinimo galimybės, įskaitant pagrindų direktyvą dėl darniojo miškų ūkio. Tačiau dėl priemonių, kurios siekia toliau nei savanoriškumo modelis, konsensuso nepasiekta. Kad ir kaip būtų, saitai su politikos kryptimis, kurios susijusios su miškais, turi būti pagerinti.

Dabartinis ES miškų valdymo struktūros[22] pagrindas yra Miškų ūkio nuolatinis komitetas[23] (SFC). SFC turėtų likti forumu, kuriame aptariami visi su miškais susiję klausimai; jis turėtų užtikrinti su miškais susijusių politikos krypčių koordinavimą ir nuoseklumą. Tačiau būtinas tobulinimas siekiant užtikrinti, kad SFC reaguotų į informaciją, gaunamą iš kitų politikos krypčių. Rengdama „Natura 2000“ ir miškų žinyną SFC dirbo su Miškininkystės ir kamštienos patariamąja grupe, Buveinių komitetu ir „Natura 2000“ valdymo ekspertų grupe – tuo galima pasinaudoti kaip geriausia patirtimi. Taigi būtų galima labiau pabrėžti SFC tenkantį miškų daugiafunkciškumo išsaugojimo vaidmenį.

Miškininkystės ir kamštienos patariamasis komitetas[24] liks pagrindine platforma, kurioje įvairiausios suinteresuotosios šalys galės nagrinėti su miškų ūkiu ir darniuoju miškų ūkiu susijusius klausimus, o Su miškais susijusių pramonės šakų patariamasis komitetas[25] liks pagrindine platforma klausimams, aprėpiantiems pramonines vertės grandines.

Tie trys forumai turėtų būti pagrindinės naujos strategijos plėtojimo ir tolesnių veiksmų varomosios jėgos.

Sektoriui ypač keblu užtikrinti komunikaciją, nes visuomenei paprastai nežinoma, koks svarbus darnusis miškų ūkis arba kokiais įvairiais būdais miškų sektorius prisideda prie „žaliosios“ ekonomikos.

Strateginės orientacijos:

- Komisija užtikrins, kad Miškų nuolatinio komiteto darbe būtų atsižvelgiama į kitas ES politikos kryptis, kurios svarbios miškų sektoriui, taip užtikrinant ES miškų tvarkymo daugiafunkciškumą;

- Komisija ir valstybės narės svarstys įvairias galimybes, kaip geriau koordinuoti darnųjį miškų ūkį, suderintą informavimą apie miškus ir bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir su jomis;

- Komisija sukurs Europos miškų biurų tinklą (nacionaliniams miškų registrams), kuris parengtų suderintus nacionalinių miškų registrų kriterijus. Papildomas darbas planuojamas per COST veiklą ir mokslinių tyrimų projektus;

- Valstybės turėtų pagerinti viešąjį informavimą apie miškus bei medieną atsižvelgdamos į ES SFC parengtą komunikacijos apie miškus strategiją[26];

- Komisija toliau vertins, kaip visuomenė suvokia miškus (Eurobarometro apklausa iki 2015 m.).

3.3.8.     Miškai pasaulinėje perspektyvoje

Visos Europos lygmeniu orientuojamasi į vykdomas derybas dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo dėl miškų; ES yra ypač svarbus tų derybų dalyvis. Šiuo susitarimu ES siekia pagerinti darnųjį miškų ūkį visame regione. Nauja strategija yra tinkama susitarimo įgyvendinimo priemonė.

Pasaulyje ES yra viena tų, kurie deda daugiausia pastangų, kad vyktų kova su miškų naikinimu ir alinimu. Ji skatina darnųjį miškų ūkį, kaip būdą saugoti biologinę įvairovę, kovoti su dykumėjimu ir reaguoti į klimato kaitą, kartu užtikrindama, kad miško ekosistemos teiktų gėrybes ir vykdytų savo funkcijas. Tokiu būdu ji prisideda prie darnaus vystymosi ir skurdo šalinimo. Į šiuos tikslus orientuoja REDD+, FLEGT[27] ir ES Medienos reglamentas[28]. Iki 2015 m. Komisija persvarstys ES Medienos reglamento veikimą ir efektyvumą.

Šia strategija siekiama užtikrinti ES ir valstybių narių politikos, uždavinių ir įsipareigojimų su miškais susijusiais klausimais derėjimą tarptautiniu lygmeniu. Ji naudinga ES ir valstybėms narėms tuo, kad joje suformuluojami aiškūs ir nuoseklūs uždaviniai.

Strateginės orientacijos:

Komisija ir valstybės narės:

- užtikrins ES ir valstybių narių politikos ir įsipareigojimų su miškais susijusiais klausimais derėjimą tarptautiniu lygmeniu;

- skatins darnųjį miškų ūkį visoje Europoje ir pasaulyje, įgyvendindamos ES vystomojo bendradarbiavimo ir išorės veiksmus pabrėš miškų vaidmenį kuriant „žaliąją“ ekonomiką;

- vykdydamos FLEGT veiksmų planą užtikrins nenutrūkstamą paramą pasaulinėms pastangoms kovoti su neteisėtu miško kirtimu;

- per REDD+ programą rems besivystančiųjų šalių pastangas gerinti miško politiką ir reguliavimą, stiprinti miškų valdymą, vertinti ir stebėti miškų ekosistemas, šalinti miškų naikinimo ir miškų alinimo veiksnius.

Komisija:

- įvertins produktų ir žaliavų Europos Sąjungoje vartojimo, kuris galėtų prisidėti prie miškų naikinimo ir miškų alinimo už Europos Sąjungos ribų, poveikį aplinkai. Jei tinka, ji svarstys politikos galimybes, kuriomis toks poveikis būtų sumažintas, įskaitant ES veiksmų planų dėl miškų naikinimo ir miškų alinimo parengimą. Ji tai darys laikydamasi septintosios ES aplinkos veiksmų programos.

4.           Nuo principų prie veiklos: bendradarbiavimas miškų ir miškų sektoriaus labui

Komisija ir valstybės narės pagal atitinkamą savo kompetenciją užtikrins strategijos įgyvendinimą ir tolesnius veiksmus, ypač stengdamosi įtraukti suinteresuotąsias šalis.

Siekdama nustatyti 2020 m. miškų uždavinių sprendimo etapus ir imtis strateginių veiklos prioritetų miškų politikoje ir su miškais susijusiose politikos srityse, Komisija dirbs kartu su Miškų nuolatiniu komitetu, kad stiprėtų saitai su susijusiomis ES politikos kryptimis. Prireikus ji dirbs kartu su kitais komitetais ir forumais. Kadangi miškams ir miškų sektoriui numatytos lėšos yra didelės, reikia pagerinti ES lygmens diskusijų kokybę.

Bus nustatytos kitos sritys, kuriose valstybės narės turėtų daryti tolesnę pažangą, tokios kaip miškų gaisrų prevencija, kova su kenkėjais ir ligomis, darniojo miškų ūkio ir regioninio bei tarpregioninio bendradarbiavimo skatinimas.

Miškams ir miškų sektoriui skiriamas didelis ES finansavimas. Kaimo plėtros reglamente numatytos miškų ūkio priemonės yra strategijos išteklių šaltinis (90 % viso ES miškininkystės finansavimo). Pagal atnaujintus planus, 2007–2013 m. miškininkystės priemonėms iš Europos žemės ūkio kaimo plėtrai numatyta 5,4 mlrd. EUR. Nors finansavimas priklauso nuo valstybės narių kaimo plėtros planų, 2014–2020 m. galima tikėtis panašaus finansavimo lygio, koks yra dabar. Tas finansavimas turėtų būti skiriamas siekiant spręsti šios strategijos uždavinius, ypač užtikrinti, kad ES miškai būtų tvarkomi pagal darniojo miškų ūkio principus ir kad tai būtų galima įrodyti. LIFE+ programa yra remiamas gamtos išsaugojimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, ja atsiliepiama į informavimo ir aplinkos poreikius; iš struktūrinių fondų remiami sanglaudos projektai, o „Horizontu 2020“ remiami mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmai, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę biologinės pramonės sektorių srityje. Plėtros ir klimato kaitos politika taip pat užtikrina finansavimą trečiosiomis šalimis, ypač per ES plėtros fondus, REDD+ priemonę ir veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT). Geriau įgyvendinti strategiją gali padėti turimų išteklių ir ES ir nacionalinio finansavimo koordinavimo racionalizavimas.

5.           Išvados

Miškų ir miškų sektoriaus strategija yra būtina, nes su mišku susijusiems klausimams nėra bendros ES miškų politikos ar orientuojamosios sistemos. Kadangi vis didesniame skaičiuje ES politikos krypčių su miškais susiję poreikiai nesiliauja augę, tokias sektorines politikos kryptis reikia koordinuoti. Reikalinga ir sutarta visapusė strateginė vizija miško klausimais; tikslinga užtikrinti, kad į susijusias ES politikos kryptis būtų atsižvelgiama nacionalinėje miškų politikoje. Tai sustiprins miškų ir su mišku susijusio sektoriaus pajėgumą reaguoti į skirtingų politikos sričių raidą.

Šia strategija siekiama miškus ir miškų sektorių visapusiškai įkomponuoti į „žaliosios“ ekonomikos kūrimo procesą ir pasiekti, kad būtų vertinama miškų tvariai teikiama nauda, kartu užtikrinant jų apsaugą. Tam reikalingas stiprus visų procese dalyvaujančių šalių įsipareigojimas ir politinė parama.

2018 m. buvo atliktas persvarstymas, kad būtų įvertina strategijos įgyvendinimo pažanga.

Europos Parlamentas ir Taryba kviečiami paremti šią strategiją ir pareikšti savo nuomonę apie jos įgyvendinimą.

[1]               Remiantis ES prognozuojamais miškų ūkio orientaciniais lygiais, apie kuriuos pranešta Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai (CMP.6).

[2]               16 mln., remiantis savininkų apskaičiavimais. Nors privačių miško savininkų skaičius gana didelis, jiems priklausanti miško žemės dalis palyginti maža ir dažnai išskaidyta.

[3]               Išsamiau apie tai – Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos“, COM(2010)66.

[4]               Miškų apsaugai Europoje skirta ministrų konferencija, Helsinkis, 1993 m.

[5]               COM(2011) 244 ir COM(2012)60

[6]               1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos rezoliucija dėl ES miškų ūkio strategijos

[7]               COM(2006) 302

[8]               Visos Europos politinis procesas, skirtas žemyno miškų darniajam miškų ūkiui.

[9]               Pagal pakopų principą mediena naudojama tokia prioritetų eile: medžio produktai, jų tarnavimo laiko pratęsimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, bioenergijos gamyba ir tvarkymas.

[10]             2013 m. liepos 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvados dėl daugiametės finansinės programos.

[11]             Kadangi miškų sektoriui netaikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedas ir 42 straipsnis, jam be išimties galioja visos konkurencijos taisyklės.

[12]             Medienos apdirbimas, baldų gamyba, celiuliozės ir popieriaus gamyba ir perdirbimas, spausdinimas (NACE skyriai 16, 31, 17, 18.1). Įtraukti ir su tuo susiję miško kirtimo aspektai (NACE 02.2).

[13]             „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM (2012) 582 final) ir „Integruota globalizacijos eros pramonės politika“ (COM (2010) 614).

[14]             Sprendimas Nr. 529/2013/ES.

[15]             COM(2013)216.

[16]             Europos miškų gaisrų informacijos sistema

[17]             Europos miškų duomenų centras

[18]             Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūra (INSPIRE).

[19]             Bendra informacijos apie aplinką sistema.

[20]             Europos Komisijos Žemės stebėsenos programa.

[21]             COM (2012) 60

[22]             Aprašyta tarnybų darbiniame dokumente.

[23]             Tarybos sprendimas 89/367/EEB

[24]             Komisijos sprendimas 2004/391/EB

[25]             Komisijos sprendimas 97/837/EB

[26]             http://ec.europa.eu/agriculture/fore/publi/

[27]             Reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo.

[28]             Reglamentas (ES) Nr. 995/2010