KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

Komunikato dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo bei 2011 m. lapkričio mėn. Energetikos tarybos išvadų įgyvendinimas

Šioje ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai pasiekimai, susiję su ES išorės energetikos politikos aspektais, po 2011 m. Ją parengė Komisijos tarnybos, bendradarbiaudamos su Europos išorės veiksmų tarnyba.

1.           Įžanga

Saugi, tvari ir konkurencinga energija labai svarbi ES ekonomikai, pramonei ir piliečiams. Šių politikos tikslų siekiančiai ES būtinos tinkamos priemonės veikti viduje ir savo interesams užsienyje užtikrinti.

Siekdama paremti ES energetikos politikos išorės aspektą, 2011 m. rugsėjo 7 d. Komisija patvirtino komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“[1]. Komunikate pirmą kartą pristatyta išsami išorės energetikos politika ir 43 konkretūs įgyvendintini veiksmai. Šiuo pasiūlymu Komisija reagavo į 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos prašymą toliau didinti išorės veiksmų energetikos srityje nuoseklumą ir darną, atsižvelgdama į tai, kokie jie svarbūs siekiant įgyvendinti ES energetikos politikos tikslus.

2011 m. parengta išorės energetikos strategija paskatino daugelį šios srities ES iniciatyvų. ES energijos tiekimo saugumas padidėjo dedant pastangas rasti ir plėtoti vietinės atsinaujinančios energijos šaltinius, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir diversifikuoti išorės energijos išteklius, atsargas ir tiekimo maršrutus bei užtikrinant abipusiai naudingą bendradarbiavimą su esamais Europos tiekėjais. Po naujausių įvykių renkant pietinio dujų koridoriaus maršrutą ES dar labiau priartėjo prie tiesioginės jungties su didelių išteklių Kaspijos regionu sukūrimo. Toliau glaudžiai bendradarbiauta su Rusija, o tai įrodo jos, kaip energijos tiekėjos į ES, svarbų vaidmenį, be to, prioritetas teiktas Ukrainos dujų perdavimo sistemos – pagrindinio Rusijos dujų tiekimo į ES koridoriaus – modernizavimui. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, kaip antai skalūnų dujų ir naftos gamybą JAV ir naujus atradimus rytinėse Viduržemio jūros regiono šalyse ir Afrikoje, ES toliau imsis diversifikavimo veiksmų. Šiuo požiūriu bus svarbu toliau gerinti infrastruktūros tarpusavio jungtis su kaimyninėmis šalimis. Į pirmąjį ES bendrojo intereso projektų sąrašą bus įtrauktos kai kurios jungtys su ne ES šalimis; bus svarstomos tarpusavio jungčių su trečiosiomis valstybėmis galimybės siekiant sukurti tikrąją visos Europos energetikos rinką.

Be energijos tiekimo saugumo, ES bendradarbiaujant su dauguma valstybių partnerių ir tarptautinėmis organizacijomis svarbūs klausimai yra tvari energetikos politika, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo skatinimas, technologiniai moksliniai tyrimai ir inovacijos. Šiose srityse padaryta didelė pažanga daugelyje ES šalių partnerių, ir ES turi geros patirties reguliavimo ir politikos rengimo srityse, kuria galėtų pasidalyti. Šios temos vienodai svarbios palaikant santykius su šalimis vartotojomis, tokiomis kaip Kinija, bet aktyviau aptariamos ir ES diskusijose su šalimis gamintojomis, įskaitant pietines Viduržemio jūros regiono šalis ir tradicines tiekėjas, tokias kaip Saudo Arabija.

Vykdydama bendradarbiavimo veiksmus ES ir toliau skatina skaidrias, konkurencingas ir likvidžias pasaulines energetikos rinkas. Vykstant deryboms dėl dvišalių susitarimų ir daugiašalių teisinių sistemų buvo ir tebėra aptariami svarbiausi prekybos ir investicijų principai, kaip antai nediskriminavimas ir patekimas į rinką. Be to, imamasi tokių iniciatyvų kaip bendradarbiavimas su Japonija pokyčių pasaulinėse dujų rinkose klausimais, diskusijos ES ir JAV energetikos taryboje dėl JAV suskystintų gamtinių dujų eksporto ir pastangos sustiprinti pramoninį bendradarbiavimą energetikos srityje daugelyje ES dialogų. Veiksmai ES konkurencingumui didinti ir toliau bus itin svarbi ES dialogų energetikos klausimais dalis. ES konkurencingumui palyginti su jos ekonominiais konkurentais pasaulyje bus skirta daug dėmesio 2013 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos prašymu Komisijai rengiant energijos sąnaudų ir kainų raidos analizę.

2011 m. lapkričio mėn. patvirtintose išvadose dėl ES energetikos politikos išorės aspekto stiprinimo[2] Taryba paprašė Komisijos parengti strategijos įgyvendinimo iki 2013 m. pabaigos ataskaitą. Šios ataskaitos tikslas – informuoti Tarybą ir Parlamentą apie pažangą įgyvendinant Komisijos komunikate ir 2011 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose nustatytus prioritetus. Šia ataskaita taip pat prisidedama prie valstybių narių diskusijų apie ES išorės energetikos politikos pokyčius, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Taryba pritarė, kad valstybės narės stiprintų bendradarbiavimą siekdamos paremti ES energetikos politikos išorės aspektą, turint omenyje stiprėjančias vidaus ir išorės energetikos rinkų sąsajas.

2.           ES išorės energetikos politikos prioritetus veikiantys veiksniai

Kai 2011 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė išorės energetikos politikos prioritetus, svarbiausi veiksniai nustatant ES prioritetus buvo didėjanti besiformuojančių rinkos ekonomikos šalių dalis pasaulio energijos paklausos srityje, didėjanti ES priklausomybė nuo importo ir būtinybė pasaulio mastu imtis veiksmų klimato, aplinkosaugos ir konkurencingumo klausimams spręsti.

Praėjus dvejiems metams šie dalykai pasaulyje tebėra aktualūs, o kai kuriais atvejais tapo dar svarbesni. Paklausa besiformuojančios rinkos ekonomikos Azijos šalyse ir kitur pasaulyje nenumaldomai didėja, dėl to pasaulio energijos prekybos srautai juda rytų kryptimi. 2012 m. beveik 90 proc. pasaulio energijos suvartojimo grynojo padidėjimo dalis[3] teko Kinijai ir Indijai, ir prognozuojama, kad iki 2035 m. jų energijos paklausa dar padidės maždaug atitinkamai 60 proc. ir 100 proc.[4] Atsižvelgiant į tokį suvartojimo didėjimą, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys atlieka vis aktyvesnį vaidmenį pasaulio diskusijose energetikos klausimais, ir tai neišvengiamai paskatins pasaulio energetikos rinkų valdymo pokyčius. Šių pokyčių geopolitines pasekmes ir poveikį ES energijos tiekimo saugumui ir užsienio politikos interesams dar reikės įvertinti.

Kol kas vis dar prognozuojama, kad ES ateityje priklausys nuo energijos importo: daugiau nei 90 proc. visos ES suvartojamos naftos ir daugiau nei 70 proc. visų ES suvartojamų dujų bus importuojama. Dėl klimato klausimų pasaulio mastu dar nesusitarta, bet daugelyje šalių šiuo metu įgyvendinamos vietos priemonės tokiose srityse kaip efektyvus energijos vartojimas ir atsinaujinantieji energijos ištekliai, įskaitant energijos intensyvumo ir suvartojimo tikslus Kinijoje, atsinaujinančiųjų energijos išteklių derinio standartus daugumoje JAV valstijų, Indijos privalomą prekybos efektyvaus energijos vartojimo įsipareigojimais sistemą ar Turkijos atsinaujinančiosios energijos išteklių ir efektyvaus energijos vartojimo tikslus. Atsižvelgdama į tai, kiek į tarptautines derybas dėl klimato kaitos įtraukiama energetikos politika, ES savo išorės veiksmais turėtų siekti paremti šias tarptautines derybas palaikydama ryšius su pagrindinėmis šalimis energijos vartotojomis.

Padėtis Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje vis dar nestabili ir veikia energetikos rinkas. Dėl geopolitinės padėties ES bendradarbiavimas energetikos srityje su šio regiono šalimis nebėra toks aktyvus ir intensyvus, kaip anksčiau. Kartu tai rodo, kad reikės veikti pragmatiškai ir tikslingai.

Po Fukušimos avarijos raginama visame pasaulyje užtikrinti aukščiausius branduolinės saugos standartus; be to, kai kuriose šalyse branduolinė energetika nebelaikoma mažo anglies dioksido kiekio technologija. Dėl to bendradarbiavimas branduolinės saugos klausimais su mūsų partneriais buvo sustiprintas ir tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).

Tikriausiai reikšmingiausias pokytis per pastaruosius dvejus metus buvo labai didelis netradicinės naftos ir dujų gamybos suaktyvėjimas Šiaurės Amerikoje. Dėl konkurencingų netradiciškai gaminamų dujų sumažėjo anglių dalis JAV energetikos sektoriuje; dėl to 2012 m. šalyje 3,8 proc. sumažėjo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (pusė šio sumažėjimo buvo dėl šio pasikeitimo[5]), o ypač energijai imlūs JAV pramonės sektoriai (pvz., naftos chemijos, perdirbimo, aliuminio ir plieno sektoriai) įgijo aiškų konkurencinį pranašumą. Europoje 2012 m. anglių paklausa išaugo 2,8 proc., palyginti su vidutiniu 1,3 proc. sumažėjimu pastarąjį dešimtmetį. Todėl padidėjo išmetamas šiltnamio efektą sukeliantis dujų kiekis kai kuriose ES valstybėse narėse, kaip antai Vokietijoje ir JK[6]. Galutinių dujų ir elektros kainų skirtumai Amerikos, Europos ir Azijos rinkose privertė susirūpinti ES konkurencingumu. Dėl galimo JAV gamtinių dujų ir naftos eksporto taip pat kyla klausimų, susijusių su poveikiu JAV užsienio politikos prioritetams ir vaidmeniui pasaulio energetikos rinkose. Šie pokyčiai labiau nei kas nors kitas patvirtino, kad energetikos rinkos yra tarpusavyje susijusios ir kad ES energetikos politikoje į tai, kas vyksta už jos ribų, turi būti atsižvelgiama tiek pat, kiek atsižvelgiama į vidaus pokyčius.

Skalūnų dujų potencialas kitose šalyse atvėrė naujų galimybių pasaulio energetikos rinkose, tuo pat metu ir rytinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, ir Rytų Afrikoje atsiranda naujų tradicinio iškastinio kuro tiekėjų. Šie nauji galimi ištekliai galėtų atlikti vis svarbesnį vaidmenį įgyvendinant ES diversifikavimo strategiją vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, dar reikėtų apsvarstyti šių pokyčių poveikį kitų svarbių dujų ir naftos eksportuotojų, tokių kaip Rusija, Kataras, Irakas ir kiti, energetikos ir užsienio politikai.

Atsižvelgiant į šią vis dar sudėtingą padėtį, energijos tiekimo saugumas, konkurencingumas ir tvarumas bus svarbiausi dalykai nustatant ES išorės energetikos politikos prioritetus.

3.           ES energetikos politikos išorės aspekto koordinavimas

Siekdama užtikrinti, kad pranešimai konkrečioms šalims partnerėms būtų nuoseklūs ir suderinti ES lygmeniu, Komisija pasiūlė tolesnius veiksmus, įskaitant glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą rengiant tarpvyriausybinius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis. Kartu su Komisijos komunikatu 2011 m. rugsėjo mėn. paskelbtas pasiūlymas dėl keitimosi informacija apie tokius susitarimus mechanizmo. Po teisės aktų leidėjų derybų 2012 m. spalio 25 d. buvo patvirtintas Parlamento ir Tarybos sprendimas, kuriuo nustatomas toks mechanizmas[7].

Skaidrumas dėl tarpvyriausybinių susitarimų

Keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų valstybių energetikos susitarimus mechanizmas (Sprendimas 994/2012/ES) įsigaliojo 2012 m. lapkričio 17 d. Juo valstybėms narėms nustatoma prievolė pateikti turimus teisiškai privalomus susitarimus, darančius poveikį energijos vidaus rinkos veikimui ar funkcionavimui arba energijos tiekimo saugumui Sąjungoje, ir naujus susitarimus juos ratifikavus. Paskui šie susitarimai pristatomi kitoms valstybėms narėms atsižvelgiant į konfidencialumo principus. Naudodamosi mechanizmu, valstybės narės taip pat gali pranešti Komisijai apie vykstančias derybas dėl tarpvyriausybinių susitarimų, pritarti Komisijos dalyvavimui tokiose derybose ir prašyti įvertinti tarpvyriausybinių susitarimų projektų suderinamumą su ES teise.

Patvirtinus mechanizmą sukurta saugi duomenų bazė. Komisija jau gavo 114 tarpvyriausybinių susitarimų, įvertino jų suderinamumą su ES teisės aktais ir išsiaiškino kelis klausimus su susijusiomis valstybėmis narėmis. Dauguma tarpvyriausybinių susitarimų visa apimtimi pateikti kitoms valstybėms narėms.

Įvertinus iki šiol pristatytus tarpvyriausybinius susitarimus, pastebėtos kelios nuostatos, dėl kurių kyla didesnė nesuderinamumo su ES teise rizika. Iki 2013 m. pabaigos Komisija surengs keitimosi informacija susitikimą su valstybėmis narėmis, kad aptartų su pateiktais susitarimais susijusią patirtį, nustatytas bendras problemas ir galimus veiksmus siekiant mažinti nesuderinamumą.

Be šios teisėkūros priemonės, imtasi ir kitų iniciatyvų, kad valstybės narės aktyviau keistųsi informacija su išorės energetikos politika susijusiais klausimais. Tarybos Energetikos darbo grupėje kas mėnesį vyksta diskusijos, kuriose Komisija pateikia valstybėms narėms naujausią informaciją apie ES veiklą ir svarbius susitikimus ir kuriose, kai reikia, rengiamos ES derybų pozicijos. Dujų koordinavimo grupė padeda koordinuoti tiekimo saugumo priemones ES, keičiasi informacija su šalimis tiekėjomis, vartotojomis ir tranzito šalimis, tokiomis kaip Rusija, Ukraina, Alžyras, Šveicarija, JAV ir Kanada. Kaip ir anksčiau, į Energetikos tarybos oficialių posėdžių darbotvarkę įtraukiamas punktas dėl tarptautinių santykių energetikos srityje, kurį aptariant ministrai keičiasi informacija ir diskutuoja. Europos Vadovų Tarybos susitikime 2013 m. gegužės mėn. valstybės narės įsipareigojo sustiprinti bendradarbiavimą remiant ES energetikos politikos išorės aspektą ir peržiūrėti ES išorės energetikos politikos pokyčius.

Taip pat padaugėjo diskusijų apie išorės energetikos politiką kitokios sudėties Tarybos grupėse ir Tarybos darbo grupėse bei neoficialiuose tinkluose, kaip antai Politikos ir saugumo komitete, generalinių direktorių neoficialiame tinkle, skirtame ES užsienio reikalų ministerijų visuotinės svarbos klausimams, ir geografiniu principu sudarytose Tarybos darbo grupėse. Pavyzdžiui, išorės energetikos politika buvo įtraukta į Užsienio reikalų tarybos darbotvarkę 2012 m. liepos mėn. ir 2013 m. balandžio mėn., o ES užsienio reikalų ministrai buvo labai suinteresuoti rasti būdus užsienio politika prisidėti prie ES energetikos politikos tikslų įgyvendinimo.

Siekdama sukurti forumą, kuriame būtų galima išsamiau aptarti su trečiosiomis valstybėmis susijusias strategijas ir iniciatyvas, Komisija subūrė Tarptautinio bendradarbiavimo energetikos srityje strateginę grupę. Šios grupės, į kurią įeina valstybių narių energetikos ir užsienio reikalų ministrų bei Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovai, tikslas – nustatyti ir aptarti bendruosius prioritetus, pagal kuriuos būtų galima parengti bendrąsias iniciatyvas ir pozicijas dėl trečiųjų valstybių ir regionų. Ją įkūrus 2012 m. strateginė grupė posėdžiavo penkis kartus ir aptarė santykius su Kinija, Ukraina, pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis, JAV ir Rytų partnerystės šalimis. Taip pavyko geriau suprasti bendruosius prioritetus ir tolesnius veiksmus bendradarbiaujant su šiais partneriais energetikos srityje. Tačiau strateginės grupės darbui galėtų būti naudingas aktyvesnis keitimasis informacija tarp valstybių narių apie jų veiklą trečiosiose valstybėse, kurios iki šiol trūko.

ES jau yra įprasta prieš Energijos bendrijos, Energetikos chartijos, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ir Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros (IRENA) valdymo organų posėdžius reguliariai rengti koordinavimo posėdžius Briuselyje ir kartais – vietose. ES požiūrio ypač reikia šioms organizacijoms strategiškai svarbiais klausimais, pavyzdžiui, TEA asociacijos proceso, Energetikos chartijos modernizavimo ir aprėpties. Nors ES valstybės narės ir Komisija oficialiai nekoordinuoja ES pozicijos prieš Tarptautinės bendradarbiavimo energijos vartojimo efektyvumo srityje partnerystės organizacijos (IPEEC), Tarptautinio energetikos forumo (IEF), Švarios energijos ministrų posėdžio ir Didžiojo aštuntuko (Didžiojo dvidešimtuko) susitikimus, kai kuriais atvejais informacija keičiamasi neoficialiai. Labiau koordinuotas požiūris padėtų ES atlikti tvirtą ir veiksmingą vaidmenį pasaulinio masto diskusijose ir organizacijose energetikos klausimais.

Visoms šioms pastangoms yra naudingi Komisijos, vyriausiosios įgaliotinės bendrai užsienio ir saugumo politikai ir EIVT glaudūs darbo santykiai.

Nors pirmiau aprašytomis pastangomis užtikrintas didesnis ES veiklos skaidrumas, vis dar labai trūksta žinių apie valstybių narių vykdomą veiklą energetikos srityje trečiosiose valstybėse. Būtų galima aktyviau įtraukti ES delegacijas, kad jos teiktų informaciją ir analizę. Būtų galima stiprinti ir vietos energetikos patarėjų tinklus. Pastangos pagerinti keitimąsi informacija ir siekti bendrųjų tikslų ES strateginės svarbos klausimais būtų naudingos norint sėkmingai įgyvendinti ES išorės energetikos tikslus.

4.           ES bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis stiprinimas

Svarbią vietą ES išorės energetikos strategijoje užima santykiai su ES kaimyninėmis šalimis, kartu siekiant ir ES kaimynystės politikos tikslų. Nors energetikos rinkos integravimas ir reguliavimo konvergencija tebėra bendras mūsų ir kai kurių mūsų kaimyninių šalių tikslas, pažangai integruojant reguliavimo sistemas ir fizinę infrastruktūrą pasiekti reikia laiko, nes tai priklauso ir nuo vidaus reformų tempo, ir nuo derybų dėl sudėtingų teisiškai privalomų susitarimų ir jų įgyvendinimo. Tam reikia diferencijuoto požiūrio.

Kalbant apie Šveicariją, derybos dėl elektros susitarimo prasidėjo 2007 m. ir dar nesibaigė. Abi šalys šiuo metu mėgina atgaivinti šį procesą siekdamos 2014 m. sudaryti elektros susitarimą, kurio reikia tam, kad Šveicarijos energijos bendrovės galėtų toliau veikti darniojoje ES elektros rinkoje. Be tokių klausimų kaip vienodos sąlygos skiriant valstybės subsidijas, skaidrumo taisyklių įgyvendinimas ir kiti techniniai klausimai, susitarimui sudaryti bus labai svarbūs instituciniai klausimai, visų pirma dėl neutralaus arbitražo teisiniams ginčams spręsti.

Į Energijos bendriją 2011 m. įstojus Ukrainai ir Moldovai, Gruzijai neseniai pateikus narystės paraišką, o Armėnijai, Norvegijai ir Turkijai atliekant stebėtojų funkcijas, Energijos bendrija tebėra pagrindinė galimybė ES vidaus rinką plėsti į kaimynines šalis. Per pastaruosius dvejus metus Ministrų taryba išplėtė Energijos bendrijos teisyną įtraukdama į jį taisykles dėl Trečiojo teisės aktų rinkinio dėl elektros ir dujų vidaus rinkos, Direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų šaltinių energiją, Direktyvą 2009/119/EB dėl naftos atsargų ir Reglamentą 2008/1099/EB bei Direktyvą 2008/92/EB dėl statistikos. Be to, imamasi veiksmų, kad būtų patvirtinta Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ir Direktyva 2010/75ES dėl pramoninių išmetamų teršalų. Be plečiamo Energijos bendrijos teisyno, pastarųjų dvejų metų veikloje daug dėmesio skiriama konkrečiai pažangai integruojant susitariančiųjų šalių dujų ir elektros tinklus vykdant aktyvesnę stebėseną ir įgyvendinant teisės nuostatas dėl jungčių, trečiųjų valstybių prieigos ir tarpvalstybinių mainų.

Vykstant infrastruktūros darbams daugiausia dėmesio skiriama aktyviam kelių pagrindinių investicijų projektų, būtinų siekiant padidinti tarpvalstybinius srautus ir tiekimo saugumą bei įveikti dabartinius su nepakankamomis investicijomis susijusius sunkumus, skatinimui. Energijos bendrijos intereso projektų sąrašą Ministrų taryba turėtų patvirtinti 2013 m. spalio mėn.; į jį įtraukti didelės regioninės svarbos projektai ir projektai, darantys poveikį tarpvalstybiniu mastu. Po išsamių viešųjų konsultacijų pasiūlyta 100 projektų, 33 iš jų įtraukti į Energijos bendrijos intereso projektų sąrašą.

Galiausiai baigti parengiamieji darbai siekiant priimti sprendimą dėl Energijos bendrijos sutarties pratęsimo po 2016 m., nes iš pradžių buvo numatyta, kad sutartis galios 10 metų, ir dėl aukšto lygio vertinimo grupės, kuri įvertintų jos veikimą ir galimą tobulinimą.

Rytų partnerystė yra dar viena struktūra, kuria siekiama sustiprinti energijos tiekimo saugumą ES ir rytinėse šalyse partnerėse, kartu padedant įgyvendinti tvaraus vystymosi ir konkurencingumo tikslus. Rytų partnerystės energijos tiekimo saugumo platformos veikla tebevykdoma reguliariai du kartus per metus rengiant posėdžius, specializuotus seminarus ir apsilankymus energetikos objektuose. Pagrindinis tikslas yra keistis informacija siekiant suteikti Rytų partnerystės šalims daugiau žinių apie geriausią patirtį, pavyzdžiui, efektyvaus energijos vartojimo ir elektros rinkos projektavimo srityse.

Dvišalis bendradarbiavimas yra dar vienas svarbus būdas palaikyti santykius su daugeliu mūsų kaimynų. Susitarimo memorandumo energetikos srityje įgyvendinimas ir toliau yra svarbi ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkės dalis rengiantis glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos asociacijos susitarimui.

ES nuomone, labai svarbu užtikrinti Ukrainos dujų perdavimo sistemos patikimumą ir skaidrumą, ir Komisija toliau aktyviai remia Ukrainos dujų perdavimo infrastruktūros atnaujinimą, kartu padėdama užtikrinti, kad ji liktų svarbia visos Europos energijos tinklo dalimi. Stengiamasi surasti trišalį sprendimą dėl dujų tiekimo iš Rusijos į ES per Ukrainą. Tačiau Ukraina savo energijos tiekimo saugumą taip pat gali padidinti diversifikuodama tiekimo šaltinius ir išplėsdama savo svarbų tradicinį tranzito valstybės vaidmenį, nes ji turi tankų vamzdynų tinklą, tradicinių ir netradicinių dujų išteklių ir svarbias dujų talpyklas, o tai svarbus energijos tiekimo saugumo veiksnys regione. Siekiant užtikrinti priešingos krypties dujų srautus iš ES į Ukrainą buvo imtasi specialių priemonių. Būtina sąlyga yra nediskriminuojančios ir stabilios teisės ir reguliavimo sistemos parengimas atsižvelgiant į Ukrainos įsipareigojimus Energijos bendrijoje.

Apie tai kalbėta aukšto lygio apskritojo stalo diskusijoje apie Ukrainos dujų rinką, kurią 2013 m. gegužės mėn. surengė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys ir Ukrainos kuro ir energetikos ministras. Siekiant sukurti forumą vykstančiam Ukrainos dujų sektoriaus reformų procesui paremti, susitarta suburti grupę, kurioje būtų atstovaujama Komisijai ir Ukrainos valdžios institucijoms, Energijos bendrijos sekretoriatui, susijusioms ES valstybėms narėms, suinteresuotosioms bendrovėms ir finansų įstaigoms.

Moldovoje taikydama įvairias priemones, tokias kaip parama biudžetui ir techninė pagalba, ES remia Moldovos energijos rinkos integraciją į ES energijos rinką tiek dujų, tiek elektros energijos sektoriuose. Šiuo metu ES teikia paramą Moldovos ir Rumunijos jungiamojo dujotiekio statybai; šiuo dujotiekiu dujas bus galima tiekti abiem kryptimis. Apskritai ES remia reformų procesą, vykstantį energetikos sektoriuje 2011 m. Moldovai pasirašius Energijos bendrijos sutartį.

2012 m. spalio mėn. Energijos bendrija paskelbė savo metinę teisyno įgyvendinimo pagal Energijos bendrijos sutartį ataskaitą, į kurią pirmą kartą įtraukė Ukrainą ir Moldovą.

Vykdant konstruktyvią ES ir Turkijos santykių darbotvarkę susitarta stiprinti bendradarbiavimą energetikos srityje, sutelkiant dėmesį į ilgalaikį planavimą, rinkos integravimą ir infrastruktūros plėtrą, tvarią energetikos politiką ir technologijas, branduolinę saugą ir radiacinę saugą. 2013 m. vasario ir balandžio mėn. vyko du posėdžiai atitinkamai elektros ir dujų klausimais. Kitame posėdyje bus kalbama apie bendradarbiavimą efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių klausimais, ir jį planuojama surengti 2013 m. rudenį. Siekiant padėti ES ir Turkijos energijos rinkoms ilgainiui integruotis, šis bendradarbiavimas taip pat gali būti naudingas didinant energijos tiekimo saugumą ir kuriant verslo galimybes abiem šalims.

Kaspijos jūros regiono šalys, turinčios daug gamtos išteklių ir strategiškai gerą geografinę padėtį platesnio masto ES kaimynystėje, gali atlikti svarbų vaidmenį diversifikuojant Europos energijos tiekimo ir tranzito maršrutus, visų pirma dujų tiekimo srityje. Remdamasi 2011 m. deklaracija dėl pietinio dujų koridoriaus, ES, glaudžiai bendradarbiaudama su regiono šalimis ir įmonėmis, tęsia darbą, kad pradėtų veikti pietinis dujų koridorius. Įgyvendinant šį ES strategiškai svarbų projektą didelė pažanga padaryta 2012 m. Turkijai ir Azerbaidžanui pasirašius ir vėliau ratifikavus tarpvyriausybinį susitarimą dėl Transanatolijos dujotiekio (TANAP). 2013 m. birželio 28 d. telkinio „Šach Deniz II“ įsisavinimo konsorciumas paskelbė apie savo sprendimą pasirinkti Transadrijos dujotiekį (TAP) kaip maršrutą dujoms eksportuoti į Europą pietiniu dujų koridoriumi. Tikimasi, kad galutinis sprendimas dėl investicijų bus priimtas iki 2013 m. pabaigos, o dujas tiekti į Europą bus pradėta iki 2019 m. sausio mėn.

ES tęs darbą su Azerbaidžanu ir kitomis Kaspijos jūros regiono šalimis plečiant koridorių ir toliau didinant tiekimo srautus, siekdama šiuo koridoriumi vidutinės trukmės laikotarpiu patenkinti bent 10 proc. Europos poreikių. Atsižvelgdama į tai, Komisija aktyviai remia tolesnę Pietryčių Europos rinkų integraciją.

2011 m. rugsėjo mėn. Komisija iš Tarybos gavo derybinius nurodymus derėtis dėl trišalio susitarimo su Turkmėnistanu ir Azerbaidžanu dėl Transkaspijos dujotiekio (TCP) statybos. Diskusijos tebevyksta. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su ES vyriausiąja įgaliotine ir specialiuoju įgaliotiniu Vidurinėje Azijoje informuodama regiono šalis, įskaitant Rusiją, apie TCP strateginę svarbą. Bendradarbiaudama su Pasaulio banku, Komisija pradėjo aplinkosaugos klausimų didelės apimties tyrimą dėl TCP siekdama išnagrinėti Kaspijos jūros pakrančių šalių nuogąstavimus dėl galimų tokio dujotiekio padarinių aplinkai. Tikimasi, kad tyrimas bus baigtas 2014 m. pradžioje.

Dialogas su Rusija energetikos klausimais tebėra aktyvus, ir santykiai energetikos srityje nuolat aptariami aukščiausiu lygmeniu, taip pat ES ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimuose. Konstruktyviai keičiantis nuomonėmis 2013 m. kovo mėn. patvirtintas ES ir Rusijos energetikos veiksmų planas iki 2050 m.

Nuo 2012 m. pradžios nuolat vyksta ES ir Rusijos konstruktyvūs derybiniai posėdžiai dėl elektros susitarimo, kuriuo siekiama pagerinti Baltijos šalių, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos sinchronizuotų energetikos sistemų koordinavimą bei padėti Baltijos šalims įgyvendinti elektros vidaus rinkos taisykles. Šios derybos turėtų baigtis artimiausiu metu.

2011 m. vasario mėn. atnaujintas ES ir Rusijos ankstyvojo perspėjimo mechanizmas energetikos srityje, pagal kurį yra numatyti bendrieji veiksmai, skirti avarinei padėčiai šalinti, jos padariniams švelninti ir tokioms situacijoms užkardyti ateityje.

Taip pat vyksta diskusijos su Rusija dėl Antrojo ir Trečiojo teisės aktų rinkinių[8] įgyvendinimo ES ir Energijos bendrijoje, kaip antai dėl atsiejimo Lietuvoje, OPAL išimties ir kt. Svarstomi pragmatiniai sprendimai, kaip ir Jamalo dujotiekio klausimais Lenkijoje.

Ne viskas yra aišku dėl ES ir Rusijos ilgalaikių santykių teisinės sistemos: nors akivaizdu, kad daugėjant su energetika susijusių ES ir Rusijos klausimų reikia teisinio aiškumo, abiejų šalių pozicijos dėl naujos bendrosios teisinės sistemos, naujojo susitarimo skyriaus dėl energetikos, vis dar labai skiriasi.

ES ir Rusijos energetikos veiksmų planas iki 2050 m.

2011 ir 2012 m. Europos Komisija ir Rusijos vyriausybė kartu rengė ES ir Rusijos energetikos veiksmų planą iki 2050 m., siekdamos nustatyti ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyvas ir kad netikrumas dėl jų santykių energetikos srityje taptų priimtino lygio. ES ir Rusijos energetikos veiksmų planą iki 2050 m. 2013 m. kovo mėn. pasirašė už energetiką atsakingas Komisijos narys G. Oettinger ir energetikos ministras A. Novak.

Patvirtintame veiksmų plane apibrėžti svarbūs bendrieji interesai ir nauda ES ir Rusijos santykiams energetikos srityje. Nustatytas strateginis tikslas – iki 2050 m. sukurti bendrąją energetikos erdvę, kurioje veiktų integruota tinklo infrastruktūra, atviros, skaidrios, veiksmingos ir konkurencingos rinkos, imtis būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo saugumas ir įgyvendinti ES ir Rusijos tvaraus vystymosi tikslai.

Veiksmų planas – tai nuolat kintantis dokumentas, kuriuo žvelgiama į ateitį ir aprėpiama daug su ES ir Rusijos santykiais energetikos srityje susijusių klausimų. Visų pirma kalbama apie bendradarbiavimą efektyvaus energijos vartojimo srityje, taip pat elektros, dujų, naftos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuose. Kiekvienai šių sričių veiksmų plane pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl veiksmų, kuriais būtų stiprinamas ES ir Rusijos bendradarbiavimas energetikos srityje per ateinančius dešimtmečius.

Veiksmų plane pasiūlytos rekomendacijos ir konkretūs veiksmai bus stebimi (ir peržiūrimi) vykstant ES ir Rusijos dialogui energetikos klausimais, o į pateiktas rekomendacijas bus atsižvelgiama visų ES ir Rusijos dialogo energetikos klausimais teminių grupių atitinkamose darbo programose. Tai leis visapusiškai stebėti veiksmų įgyvendinimą visose dvišalio bendradarbiavimo energetikos klausimais srityse.

ES jau visiškai įsitraukė į transformacijos procesą pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, kaip nustatyta 2011 m. kovo mėn. bendrajame komunikate [9] „Partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“, mobilizuodama didelius papildomus išteklius, sukurdama daugiau prekybos ir rinkos galimybių ir suaktyvindama bendradarbiavimą su pilietine visuomene. Sukurti regioninę ES ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerystę energetikos srityje, iš pradžių daug dėmesio skiriant elektros energijai ir energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių, buvo vienas svarbiausių pasiūlymų, pateiktų 2011 m. išorės energetikos strategijoje. Regiono šalyse yra labai sudėtingos politinės sąlygos, jos patiria vidaus sunkumų, todėl daugiašalė regioninė energetikos reguliavimo sistema tebėra ilgalaikis tikslas.

Vis dėlto įvairiose srityse esama pažangos. Keliose regiono valstybėse įgyvendinamos svarbios paramos biudžetui programos, kurių tikslas – energetikos sektoriaus reformos, ir dvynių programos. Prasidėjo derybos su Maroku dėl susitarimo dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos, aprėpiant ir išsamų skyrių dėl energetikos, – 2013 m. jau įvyko du derybų raundai. 2013 m. liepos mėn. pasirašius susitarimo memorandumą dėl energetikos su Alžyru, turėtų suaktyvėti bendradarbiavimas su šia svarbia šalimi tiekėja. ES paramą energijos gamybos ir perdavimo projektams teikia pasinaudodama įvairiomis finansinėmis priemonėmis ir glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautinėmis finansų įstaigomis.

Viduržemio jūros regiono šalių energetikos ministrų tarybos posėdis (pirmasis po 2007 m.) numatytas 2013 m. gruodžio mėn. Briuselyje. Taryba galėtų suteikti galimybę patvirtinti Viduržemio jūros regiono saulės energijos planą ir aptarti projektą „Viduržemio jūros regiono energijos bendrijos steigimas“.

2009 m. Levanto baseine prie Izraelio ir 2011 m. – prie Kipro pakrančių atradus gamtinių dujų, atsivėrė naujų perspektyvų rytinėms Viduržemio jūros regiono šalims, kai kurios iš jų galėtų iš grynųjų dujų importuotojų virsti dujų eksportuotojomis. ES stebi vykstančius pokyčius, susijusius su žvalgymo veikla rytinės Viduržemio jūros dalies baseine. ES ir šio regiono šalių glaudus bendradarbiavimas bus itin svarbus siekiant kuo geriau išnaudoti regiono dujų išteklius. Be to, maršrutų pasirinkimas, gabenimo priemonės ir pardavimo kaina bus lemiami veiksniai galimam dujų importui į ES iš šio regiono. Atsižvelgiant į tai, be jau įvertintų galimybių, tokių kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas Kipre ir dujotiekis iš Kiprui priklausančios jūros į Graikiją per Kretą, reikėtų apsvarstyti ir energijos tiekimo saugumo požiūriu įvertinti visus galimus maršrutus.

Prasidėjo dialogas energetikos klausimais su Izraeliu siekiant skatinti bendradarbiavimą su patekimu į ES dujų rinką, dujų kainų nustatymu ir infrastruktūra susijusiais klausimais, taip pat bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros skatinimo, pažangiųjų tinklų naudojimo ir paklausos tenkinimo valdymo klausimais. Kadangi Libanas netrukus pradės žvalgymo veiklą, ES atliks svarbų vaidmenį teikdama techninę pagalbą ir remdama pajėgumų stiprinimą. ES taip pat atliks svarbų vaidmenį regioninio bendradarbiavimo srityje siekdama užtikrinti aukščiausio lygio angliavandenilių žvalgybos jūroje ir aplinkos saugą.

Geresnis bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis tebėra svarbus ES tikslas. Pirmasis bendrojo intereso projektų sąrašas bus patvirtintas 2013 m. rudenį įgyvendinant neseniai patvirtintas Transeuropinės energetikos infrastruktūros gaires[10]. Tikimasi, kad į sąrašą bus įtraukti kai kurie projektai, kuriais siekiama užmegzti ryšius su ne ES šalimis. Taip pat bus toliau svarstoma, kaip pagerinti infrastruktūros tarpusavio jungtis su trečiosiomis valstybėmis ir sukurti tikrąją visos Europos rinką.

Be to, ES remia įvairias investicijas į energetikos sektorių: įgyvendindama Kaimynystės investicinę priemonę, Komisija jau skyrė 150 mln. EUR investicinėms dotacijoms ir techninei pagalbai finansuoti šiame Europos kaimynystės politikos regiono sektoriuje, sudarydama galimybes panaudoti beveik 2 mlrd. EUR Europos finansų institucijų paskolų. Ji taip pat teikia techninę pagalbą ir skatina regionų bendradarbiavimą energetikos srityje, įgyvendindama kelias programas, kaip antai „INOGATE“[11] ir „Covenant of Mayors“[12].

5.           Partnerystės su energijos tiekėjais ir vartotojais stiprinimas

Pastaruosius dvejus metus vykstant pasaulio energijos rinkų pokyčiams matyti, kad ES turėtų ir toliau skatinti kurti skaidrias, konkurencingas ir likvidžias pasaulio energijos rinkas ir santykius su energijos tiekėjais. ES taip pat turėtų atvirai ir lanksčiai bendradarbiauti su naujais tiekėjais, kurie nori patekti į ES rinką.

Kalbant apie bendradarbiavimą su energijos tiekėjais, ES ir toliau daugiausia dėmesio skiria santykiams su tradiciniais tiekėjais, visų pirma su Rusija. 2012 m., kai gamtinių dujų eksportas iš Norvegijos į ES padidėjo iki lygių, palygintinų su Rusijos gamtinių dujų eksporto apimtimi, prasidėjo naujas ES santykių su Norvegija etapas. Norvegija yra ne tik energijos tiekėja, bet ir ypatinga ES partnerė, nes yra susijusi su ES per Europos ekonomikos erdvę (EEE). Nuolatinis teigiamas bendradarbiavimas skatinamas kasmet rengiamuose ES ir Norvegijos ministrų susitikimuose ir specializuotuose posėdžiuose, kaip antai ES ir Norvegijos konferencijoje dėl dujų vaidmens, vykusioje 2013 m. kovo mėn. Svarbu, kad EEE ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys, įskaitant Norvegiją, kuo greičiau perkeltų į nacionalinę teisę Trečiąjį energetikos teisės aktų rinkinį ir pradėtų jį taikyti.

Per pastaruosius dvejus metus suaktyvėjo politiniai ryšiai su Artimųjų Rytų tiekėjais tiesiogiai neoficialiai bendraujant su tokiomis šalimis kaip Saudo Arabija ir Kataras ir už energetiką atsakingam Komisijos nariui dalyvaujant aukšto lygio renginiuose, kaip antai ES ir OPEC ministrų susitikimuose ir Tarptautinio energetikos forumo ministrų susitikimuose. Nors ES santykių su energijos tiekėjais pagrindas yra prekybinės veiklos vykdytojų sutartiniai santykiai, juos galima palengvinti užtikrinant pasitikėjimą politiniu lygmeniu ir vykdant tikslingą bendradarbiavimą mūsų partnerius dominančiose srityse. Naujausi darbo veiklos pavyzdžiai: bendroji ES ir OPEC apskritojo stalo diskusija dėl naftos ir dujų pramonės jūroje saugos, vykusi 2012 m. lapkričio mėn., ir Arabų Valstybių Lygos ir atskirų šalių, tokių kaip Saudo Arabija, bendradarbiavimas efektyvaus energijos vartojimo klausimais.

Energijos gamintojos Afrikoje, pavyzdžiui, Nigerija ir Angola, jau yra svarbios tiekėjos, taip pat ir į ES. Šiame žemyne atrandant naujų naftos ir dujų telkinių, tikėtina, kad jo svarba energijos tiekimo ir ES energijos tiekimo saugumo srityje didės. ES ir toliau stebės šiuos pokyčius ir bendradarbiaudama tinkamai į juos atsižvelgs.

Konkretesnė pažanga matyti plėtojant bendradarbiavimą su šalimis vartotojomis, ypač su Kinija. Energija dabar yra vienas svarbiausių ES ir Kinijos santykių klausimų – toks jis tapo 2012 m. gegužės mėn. sėkmingai įvykus ES ir Kinijos aukšto lygio susitikimui energetikos klausimais, kuriame pagrindiniai Kinijos politikos kūrėjai susitiko su ES valstybių narių energetikos ministrais ir Europos Komisija[13]. Energijos tiekimo saugumas yra nauja bendradarbiavimo sritis, dėl kurios susitarta aukšto lygio susitikime, atverianti galimybę rengti strategines diskusijas su mūsų partneriais Kinijoje siekiant pasaulyje sukurti saugias, stabilias ir tvarias energijos rinkas. Aukšto lygio susitikime taip pat sukurta ES ir Kinijos urbanizacijos partnerystė. Nors jos taikymo sritis yra platesnė, su energijos tiekimu, efektyviu energijos vartojimu ir planavimu susiję klausimai yra svarbūs. ES ir Kinijos bendradarbiavimas taip pat remiamas ES ir Kinijos bendradarbiavimo inovacijų srityje dialogu.

Naujosios Kinijos vyriausybės prioritetai atitinka ES nustatytus bendradarbiavimo su Kinija energetikos klausimais prioritetus. Praktiškai dėl to itin padaugėjo veiklos rūšių, įskaitant veiksmus, susijusius su elektros sektoriaus reguliavimu, dujų rinkos plėtra, ilgalaikiu planavimu, pasaulio energijos valdymu, branduoline sauga ir galimu Euratomo susitarimu, įsigaliojus dvišaliam susitarimui dėl taikaus branduolinės energijos panaudojimo vykdant bendrus mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Energetinis bendradarbiavimas su Kinija bus svarbus ES ir Kinijos strateginę partnerystę apibrėžiančiame dokumente, kuris bus patvirtintas kitame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime.

ES ir Kinijos urbanizacijos partnerystė

2012 m. gegužės mėn. sukurta tuometinio ministro pirmininko pavaduotojo Li Keqiang ir Komisijos Pirmininko J. M. Barroso, ES ir Kinijos urbanizacijos partnerystė yra atvira politinė platforma Europos ir Kinijos suinteresuotosioms šalims bendradarbiauti ir keistis patirtimi sprendžiant urbanizacijos ekonomines, socialines ir aplinkosaugos problemas. Kadangi urbanizacijos lygis Kinijoje tikriausiai sparčiai didės, palyginti su dabartiniu 50 proc. lygiu, o trys ketvirtadaliai Europos gyventojų gyvena miestuose, abi partnerės siekia sukurti inovacinį požiūrį į urbanizaciją.

Partnerystė yra pirmoji tokio pobūdžio priemonė. Ji apima daugelį sektorių, tokių kaip tvarus miestų planavimas, energijos pasiūlos ir paklausos valdymas, judumas, ekologiški pastatai ir miestų valdymas. Joje taip pat dalyvauja įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant vietos valdžios institucijas, įmones, nevyriausybines organizacijas, idėjų institutus ir pramonės asociacijas.

Partnerystės veikla rūpinasi kasmet rengiamas urbanizacijos forumas, apimantis daugelį mažesnių forumų ir tvarios urbanizacijos parodą. Taip pat įtraukiamos privačios ir vietos iniciatyvos. Partnerystės tikslas – remtis vykstančia bendradarbiavimo veikla ir skatinti naują, kur įmanoma, užtikrinant sinergiją.

Su JAV bendradarbiavimas tęsiamas rengiant metinius ES ir JAV energetikos tarybos ir jos trijų darbo grupių (energijos tiekimo saugumo, energetikos technologijų ir energetikos politikos) posėdžius. Nuolat vykstančiose diskusijose aptariami tokie klausimai kaip pasaulinės naftos ir dujų rinkos, ES kaimynystės pokyčiai, apimant ir pietinį dujų koridorių, efektyvus energijos vartojimas, CO2 surinkimas ir saugojimas, pažangieji energijos tinklai, gamybos jūroje ir branduolinė sauga. Prioritetiniai klausimai bendradarbiaujant mokslinių tyrimų srityje taip pat yra pažangieji energijos tinklai ir energijos saugojimas, taip pat vandenilio ir kuro elementų technologijos, branduolių sintezės energijos medžiagos. Taip pat pradėtos vykdyti konkrečios iniciatyvos, skirtos sustiprinti Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjungos jungtinių programų, jungtinių tyrimų centrų ir atitinkamų JAV energijos programų laboratorijų bei kitų laboratorijų ir agentūrų bendradarbiavimą. Tačiau dar reikia išspręsti pagrindinę – abipusiškumo – problemą.

Tačiau labai suaktyvėjus JAV netradicinei naftos ir dujų gamybai, atsiranda naujų postūmių ES ir JAV santykiams energetikos srityje, sutelkiant dėmesį į dvišalės prekybos klausimus ir pramonės konkurencingumą. Neseniai pradėtos derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės galėtų atlikti svarbų vaidmenį nustatant bendrąsias taisykles, susijusias su prekyba ir investicijomis į energiją ir žaliavas. Jomis remiantis vėliau būtų galima parengti pasaulinio masto taisykles ir standartus.

Po 2011 m. kovo mėn. įvykusios trigubos nelaimės ES ir Japonijos lyderiai ėmė skatinti sustiprintą bendradarbiavimą energetikos srityje. Bendradarbiavimas šiuo metu vyksta dėl elektros rinkos reformos – Japonija rengia šios srities teisės aktų pasiūlymus – ir dėl dujų rinkų tuo požiūriu, kad siekiama dalytis naujausių pokyčių tyrimo duomenimis ir aptarti priemones, kuriomis vyriausybės galėtų paremti perėjimą prie likvidesnės ir lankstesnės pasaulinės dujų rinkos. Užmegzti pirmieji ryšiai siekiant ateityje nuolat keistis nuomonėmis branduolinės saugos klausimais, o bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje reaktorių saugos ir nepaprastųjų padėčių valdymo klausimais nuolat didėja, nes Japonija iš naujo vertina savo energetikos strategiją ir su ja susijusius mokslinių tyrimų prioritetus.

2012 m. vasario mėn. ES ir Indijos aukščiausiojo lygio susitikime buvo patvirtinta bendroji deklaracija dėl sustiprinto bendradarbiavimo energetikos srityje, sutelkiant dėmesį į švarią anglių gamybą ir naudojimą, gaminių ir pastatų energijos vartojimo efektyvumą, pažangiuosius energijos tinklus ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Daugumoje šių sričių veikla jau pradėta; kasmet vyksta bendradarbiavimo priežiūrą vykdančios ir nuomonėmis besikeičiančios ES ir Indijos energetikos grupės posėdžiai. Energetika – taip pat vienas 2012 m. pradėtos Indijos ir Europos partnerystės teminių prioritetų.

Kalbant apie ES ir Brazilijos bendradarbiavimą energetikos klausimais, vykstantį nuo 2007 m., 2013 m. dialogui dėl energetikos politikos skirtame susitikime sėkmingai susitarta daugiau keistis informacija apie tvarią energiją ir kartu parengti skaidrios prekybos biokuru taisykles. Pradėti vykdyti aktyvūs bendri moksliniai tyrimai tvaraus biokuro srityje ateityje turėtų būti dar intensyvesni.

Kalbant apie daugiašalius santykius, ES ir toliau remia Energetikos chartiją kaip svarbią teisiškai privalomų prekybos energija, tranzito ir investicijų taisyklių sistemą. ES visuomet aiškiai palaikė 2012 m. liepos mėn. patvirtintą Energetikos chartijos konsolidavimo, informavimo ir plėtros politiką bei ketinimus atnaujinti 1991 m. Energetikos chartijos deklaraciją.

ES jau susiderėjo dėl kelių laisvosios prekybos susitarimų išsamių su energetika susijusių taisyklių. Derybos energetikos klausimais baigėsi su Ukraina, Moldova, Gruzija ir Armėnija, dar vyksta su JAV, Rusija ir Maroku ir bus pradėtos su Azerbaidžanu ir tikriausiai su Meksika. Energetikos klausimai taip pat yra svarbūs horizontaliuoju požiūriu vykstant prekybos deryboms su Kanada ir Kazachstanu ir deryboms dėl ekologiškų technologijų su ASEAN šalimis.

Kaip minėta pirmiau, po Fukušimos branduolinės avarijos ES ragino užtikrinti aukščiausio lygio branduolinę saugą ir saugumą visame pasaulyje taikant dvišales ir daugiašales priemones. ES kaimyninės šalys pakviestos dalyvauti atliekant ES testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir tarpusavio vertinimo procese su visateisėmis dalyvėmis Šveicarija, Ukraina ir Kroatija prieš jai įstojant į ES. Kitos kaimyninės šalys (pvz., Turkija, Baltarusija ir Armėnija) sutiko dirbti vadovaudamosi ta pačia metodika, bet pagal kitokį grafiką, o Rusija atliko savo vertinimus. Po šių peržiūrų planuojama pagalbą tam tikroms šalims teikti naudojantis Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemone.

Taip pat imamasi būtinų veiksmų, kad branduolinė sauga būtų įtraukta į Euratomo dvišalius susitarimus, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į vykstančią susitarimo su Kanada peržiūrą ir naująjį susitarimą su Pietų Afrika, preliminarų keitimąsi nuomonėmis su Rusija ir ateityje galimas diskusijas su Kinija ir Pietų Korėja.

Kalbant apie daugiašalius santykius, ES aktyviai dalyvauja Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) veikloje, kurioje taip pat dalyvauja Euratomas, teikdamas informaciją ir dalydamasis patirtimi rengiant pasiūlymus kitam, 6-ajam, Branduolinės saugos konvencijos susitariančiųjų šalių peržiūros posėdžiui, numatytam 2014 m. kovo–balandžio mėn. Dvišalis ES ir TATENA bendradarbiavimas sustiprėjo 2013 m. sausio mėn. įdiegus naująjį bendradarbiavimo mechanizmą, pagal kurį aukšto lygio pareigūnai susirenka, kad padiskutuotų apie branduolines technologijas, įskaitant branduolinės energijos gamybos saugos ir saugumo bei mokslinių tyrimų veiklos klausimus.

ES kuriant naują teisinę sistemą, skirtą gamybos jūroje saugai, ši tema buvo įtraukta į dvišalį bendradarbiavimą su atitinkamomis šalimis, tokiomis kaip JAV ir Norvegija, taip pat su OPEC, o kalbant apie ES dalyvavimą veikloje tarptautiniu lygmeniu – tokiomis kaip Didysis dvidešimtukas.

6.           Parama besivystančioms šalims

Parama besivystančiomis šalims, siekiančioms visiškai išnaikinti skurdą, yra svarbiausias ES vystymosi politikos tikslas ir išorės veiksmų prioritetas remiant ES siekį užtikrinti stabilumą ir klestėjimą visame pasaulyje. ES jau daug nuveikė padėdama mažinti skurdą, visų pirma remdama Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą.

Siekdama spręsti energijos nepritekliaus ir tvaraus augimo problemas, per pastaruosius šešerius metus ES skyrė mažiausiai 2,5 mlrd. EUR finansavimą tarptautiniam bendradarbiavimui nebranduolinės energetikos srityje. Nepakankamas tvarios energijos paslaugų prieinamumas yra didelė socialinio ir ekonomikos vystymosi kliūtis. Kai nėra tvarios energijos, sunku užtikrinti pakankamą švaraus vandens kiekį, geras švietimo ir bazines sveikatos priežiūros paslaugas. Didesnis energijos prieinamumas daro reikšmingą poveikį našumui ir grąžai kiekviename žemės ūkio vertės grandinės etape – nuo gamybos, perdirbimo po derliaus nuėmimo ir saugojimo iki teikimo rinkai.

Siekiant spręsti šiuos klausimus, Pokyčių darbotvarkėje[14] nustatyta, kad ES turėtų siūlyti technologijas ir praktines žinias, teikti finansavimą vystymuisi ir dėmesį sutelkti į šias tris svarbiausias problemas: kainų svyravimas ir energetinis saugumas; klimato kaita, įskaitant galimybes naudotis mažo anglies dioksido kiekio technologijomis; galimybės naudotis saugios, prieinamos, švarios ir tvarios energijos paslaugomis.

Komisija remia Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moon iniciatyvą „Tvari energija visiems“, nes ji papildo šias gaires. Iniciatyvos tikslas – iki 2030 m. užtikrinti galimybę visiems naudotis energija, dukart padidinant efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių lygį.

ES padeda įgyvendinti šiuos tikslus pati parengusi ES tvarios energijos visiems iniciatyvą. Šią iniciatyvą pradėjo Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso; jos tikslas – padėti besivystančioms šalims iki 2030 m. užtikrinti galimybę energija naudotis 500 mln. žmonių.

Šiam tikslui pasiekti 2012–2013 m. Komisija skyrė daugiau nei 500 mln. EUR, kad nedelsiant būtų padidinta parama tvariai energijai besivystančiose šalyse. Per ateinančius metus dalyvaujant valstybėms narėms ši veikla bus suaktyvinta. Daugiausia dėmesio bus skiriama toms šalims partnerėms, kurios pasirinko energetiką kaip svarbiausią bendradarbiavimo su ES sektorių pagal kitą daugiametę finansinę programą.

Tarptautiniu lygmeniu Komisija taip pat skatina įgyvendinti Pokyčių darbotvarkės tikslus, dėl to remdama galimybę naudotis tvarios energijos paslaugomis kaip konkretų tikslą atliekant tolesnius veiksmus, susijusius su Tūkstantmečio vystymosi tikslais.

ES tvari energija visiems

Siekdama įgyvendinti Komisijos Pirmininko J. M. Barroso nustatytą tikslą padėti besivystančioms šalims užtikrinti galimybę naudotis energija 500 mln. žmonių, 2012–2013 m. Komisija skyrė:

-          400 mln. EUR – su energija susijusiems veiksmams Užsachario Afrikoje taikant derinimo priemones; tai turėtų padėti pritraukti 4–8 mlrd. EUR konkrečių investicijų;

-          65 mln. EUR – techninės pagalbos priemonei, kurios tikslas – padėti besivystančioms šalims parengti ir įgyvendinti reformų programas, kad būtų galima pritraukti privačiąsias investicijas;

-          beveik 100 mln. EUR – tam, kad būtų pagerintos atokių ir kaimo vietovių nepasiturinčių gyventojų galimybės naudotis šiuolaikiškomis ir tvariomis energijos paslaugomis.

7.           Išvada

Komisijos komunikatas dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo ir 2011 m. lapkričio mėn. Energetikos ministrų tarybos išvados labai paskatino ES veiksmus šioje srityje. Per pastaruosius dvejus metus suaktyvėjo veikla, įskaitant politinius susitarimus stiprinti bendradarbiavimą energetikos klausimais su keliais ES partneriais, ir pradėtos derybos dėl daugelio konkrečiai energetikai skirtų ir tarpšakinių susitarimų. Ne visose srityse ir ne su visais partneriais pavyko dirbti vienodai sėkmingai, bet, matydama teigiamus poslinkius, ES toliau skiria dėmesį šioms sritims ir negaili pastangų.

Prieš dvejus metus pasirinkta strategija ir jos prioritetai iš esmės tebėra aktualūs. Vis dėlto ES išorės santykiai energetikos srityje turėtų išlikti lankstūs ir pragmatiški siekiant prisitaikyti prie sparčių pokyčių pasaulinėse energijos rinkose bei prie politinių ir ekonominių permainų, jei kada nors toks prisitaikymas būtų būtinas. ES reguliavimo sistema vidaus energijos rinkos, efektyvaus energijos vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, aplinkos, konkurencijos ir kitose srityse daugeliui ES partnerių tebėra svarbus orientyras. ES dalijantis teigiama ir neigiama patirtimi energetikos politikos rengimo srityje, galima pradėti konstruktyvų bendradarbiavimą su daugeliu mūsų partnerių ir užsitikrinti jų pasitikėjimą.

Norint toliau sėkmingai įgyvendinti išorės energetikos politikos prioritetus, Komisijai reikės, glaudžiai bendradarbiaujant su vyriausiąja įgaliotine ir EIVT, optimaliai išnaudoti jų turimas priemones ir išteklius, įskaitant ES delegacijas. Taip pat reikės nuolat stengtis gerinti ES valstybių narių veiksmų koordinavimą. ES išorės veiksmų energetikos srityje tikslas nėra ir neturi būti pakeisti valstybių narių dvišalį bendradarbiavimą – tikslas yra jį papildyti, kai juo sukuriama ES tikroji pridėtinė vertė. Vis dėlto būtina užtikrinti, kad ES su savo partneriais kalbėtų vienu balsu. Galiausiai koordinuotas požiūris padės veiksmingai skatinti ES strateginių interesų įgyvendinimą ir padidinti bendrąją ES įtaką bei derybinę galią partnerių atžvilgiu.

[1]               COM(2011) 539.

[2]               2011 m. lapkričio 24 d. TTE tarybos išvados dėl komunikato dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ (17615/11).

[3]               BP 2012 m. „Statistical Review of World Energy“, http://www.bp.com/en/global/corporate/about-bp/statistical-review-of-world-energy-2013.html.

[4]               2012 m. pasaulio energetikos apžvalga, Tarptautinė energetikos agentūra.

[5]               „Energetikos ir klimato žemėlapio rengimas iš naujo“, pasaulio energetikos apžvalgos specialioji ataskaita, Tarptautinė energetikos agentūra, 2013 m. birželio mėn.

[6]               „Energetikos ir klimato žemėlapio rengimas iš naujo“, pasaulio energetikos apžvalgos specialioji ataskaita, Tarptautinė energetikos agentūra, 2013 m. birželio mėn.

[7]               Sprendimas Nr. 994/2012/ES, OL L 299/13, 2012 10 27.

[8]               http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/legislation/legislation_en.htm.

[9]               COM(2011) 200 final.

[10]             Reglamentas (ES) Nr. 347/2013, OL L 115/39, 2013 4 25.

[11]             http://inogate.org

[12]             http://covenantofmayors.eu

[13]             2012 m. gegužės mėn. ES ir Kinijos aukšto lygio susitikime susitarta dėl trijų deklaracijų, įskaitant ES ir Kinijos bendrąją deklaraciją dėl sustiprinto bendradarbiavimo elektros rinkų srityje, ES ir Kinijos deklaraciją dėl energijos tiekimo saugumo ir Bendrąją deklaraciją dėl ES ir Kinijos urbanizacijos partnerystės.

[14]             COM(2011) 637 final.