KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Valstybių narių pažanga siekiant, kad pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai

TURINYS

1........... Įvadas............................................................................................................................ 4

2........... Praktinis BNEP apibrėžties taikymas............................................................................... 5

3........... Tarpiniai tikslai................................................................................................................ 6

4........... BNEP skatinimo politika ir priemonės............................................................................. 6

4.1........ Ataskaitos dėl Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 4 dalies........................................... 7

4.2........ Renovuojamų pastatų pertvarkymo į BNEP skatinimo politika ir priemonės...................... 8

5........... Išvados ir tolesni veiksmai............................................................................................... 8

5.1........ Išvados.......................................................................................................................... 8

5.2........ Tolesni veiksmai............................................................................................................. 9

1 priedas. Nacionalinių BNEP apibrėžčių apžvalga....................................................................... 10

1. Įvadas

ES efektyvaus energijos vartojimo politikoje daugiausia dėmesio skiriama pastatams, nes gyvenamuosiuose namuose, biuruose, parduotuvėse ir kituose pastatuose suvartojama beveik 40 proc.[1] galutinio suvartojamos energijos kiekio ir su jais siejama 36 proc. viso išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Labai svarbu pagerinti Europos pastatų energinį naudingumą ne tik tam, kad pasiektume ES 2020 m. tikslus, tačiau ir tam, kad pasiektume ilgesniojo laikotarpio mūsų klimato strategijos tikslus, nustatytus Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane[2].

Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo[3] (toliau – PEN direktyva) yra pagrindinė ES teisinė priemonė Europos pastatų energiniam naudingumui gerinti. Pagrindinis PEN direktyvos elementas, ypač siekiant minėtų ilgesnio laikotarpio tikslų, yra jos reikalavimai, susiję su beveik nulinės energijos pastatais (toliau – BNEP).

PEN direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės „užtikrina, kad:

(a) ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai; ir

(b) po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai.“

Be to, valstybės narės privalo sudaryti nacionalinius BNEP skaičiaus didinimo planus, kuriuose gali būti nustatyti pagal pastatų kategorijas diferencijuoti tikslai.

9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad valstybės narės turi rengti politiką ir imtis priemonių, pavyzdžiui, nustatydamos tikslus, kad būtų skatinamas pastatų pertvarkymas į beveik nulinės energijos pastatus, ir pateikti apie tai informaciją Komisijai nacionaliniuose planuose.

9 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad „Nacionaliniame plane turi būti, inter alia, šie elementai:

(a) išsamus beveik nulinės energijos pastatų apibrėžties taikymas praktikoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos sąlygas bei įskaitant suvartojamos pirminės energijos skaitinį rodiklį, išreikštą kWh/m2 per metus....

(b) naujų pastatų energinio naudingumo gerinimo tarpiniai tikslai 2015 m...;

(c) informacija apie politiką ir finansines ar kitas priemones (...), įskaitant išsamią informaciją apie nacionalinius reikalavimus ir priemones, susijusius su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu naujuose pastatuose ir kapitališkai renovuojamuose esamuose pastatuose, nustatytus Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 4 dalies ir šios direktyvos 6 ir 7 straipsnių taikymo srityje.“

Remdamasi šiais nacionaliniais planais Komisija iki 2012 m. gruodžio 31 d. turi paskelbti ir po to kas trejus metus skelbti valstybių narių padarytos pažangos ataskaitą (9 straipsnio 5 dalis).

Ši pirmoji ataskaita daugiausia grindžiama informacija, pateikta BNEP nacionaliniuose planuose, kuriuos 2012 m. lapkričio pabaigoje pateikė 8 valstybės narės (BE, DK, CY, FI, LT, NL, SE ir UK). Šiuo metu savo planus yra atsiuntusios dar šešios valstybės narės (BG, DE, FR, HU, IE ir SK), tačiau atliekant analizę į juos neatsižvelgta. Be to, valstybių narių, kurios oficialių nacionalinių planų nepateikė, atveju, informacija apie pažangą buvo imama iš jų antrųjų nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų (toliau – NEVE planai), jei juose buvo atitinkamos informacijos. BNEP tikslai nurodyti trylikoje antrųjų NEVE planų (BG, EE, FI, FR, HU, IE, IT, LU, MT, PL, ES, NL ir UK). Šioje ataskaitoje taip pat naudojama informacija, pateikta nacionaliniuose atsinaujinančiosios energijos veiksmų planuose (toliau – NAE planuose)[4] ir specialiame BNEP tyrime[5].

Apskritai reikia pažymėti, kad labai skiriasi nacionalinių planų pateikimas ir turinys. Iš to matyti, kad nacionalinės BNEP politikos plėtotės lygis yra skirtingas ir kad trūksta planų šablono. Nepaisant to, visuose nacionaliniuose planuose yra gerokai daugiau informacijos, nei buvo pateikta antruosiuose NEVE planuose.

2. Praktinis BNEP apibrėžties taikymas

Pagal PEN direktyvos 2 straipsnio 2 dalį BNEP yra „pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas yra labai aukštas. Reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją“.

Todėl, nors PEN direktyvoje nustatyta BNEP apibrėžties taikymo sistema, dėl to, kaip išsamiai taikyti šią apibrėžtį praktiškai (pvz., kas yra „labai aukštas energinis naudingumas“), sprendžia valstybės narės.

Išanalizavus turimą informaciją (žr. išsamesnę apžvalgą 1 priede) paaiškėjo, kad nors dauguma valstybių narių daro pažangą apibrėždamos BNEP, apibrėžtį, kurioje yra ir skaičiumi išreikštas tikslas, ir atsinaujinančių energijos išteklių dalis, pateikė tik 4 valstybės narės (BE, CY, DK ir LT). Kitose valstybėse narėse vykdomi įvairūs apibrėžties nustatymo etapai (žr. toliau pateikiamą diagramą).

1 diagrama. BNEP apibrėžties nustatymo valstybėse narėse būklė

Kelios valstybės narės nurodė tikslus, kurie viršija BNEP reikalavimus, įskaitant nulinės energijos pastatus Nyderlanduose, teigiamos energijos pastatus Danijoje ir Prancūzijoje, klimatui poveikio neturinčius naujus pastatus Vokietijoje ir nulinio anglies dioksido išmetimo standartus Jungtinėje Karalystėje.

Tais atvejais, kai nustatytas skaitinis rodiklis, reikalavimai yra gana įvairūs – nuo 0 kWh/m2/m. iki 220 kWh/m2/m. Galima abejoti, ar didesnis suvartojamos energijos kiekis dera su PEN direktyvoje pateikta BNEP apibrėžtimi.

Ataskaitose skiriasi ir duomenys apie atsinaujinančių išteklių energijos dalį – konkretų minimalų procentą nustatė tik kelios šalys (BE, CY, DK ir LT). Kitos valstybės narės pateikė tik kokybinius pareiškimus (BE, DE, EL, IE, LT, NL, SE ir UK). Galiausiai kelios valstybės narės (EE, NL) teigia, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalį apibrėš tada, kai bus labiau pasistūmėta rengiant nacionalinę BNEP apibrėžtį (taip pat žr. 4.1 skirsnį).

Kol kas nė viena valstybė narė nepranešė apie kokią nors teisinę tvarką, pagal kurią būtų galima nesilaikyti BNEP reikalavimų konkrečiais ir pagrįstais atvejais, kai tam tikro pastato ekonominės naudos analizės per ekonominį gyvavimo ciklą rezultatas yra neigiamas, kaip leidžiama pagal PEN direktyvos 9 straipsnio 6 dalį.

3. Tarpiniai tikslai

9 straipsnio 3 dalies b punkte teigiama, kad nacionaliniuose planuose turi būti, inter alia, „naujų pastatų energinio naudingumo gerinimo tarpiniai tikslai 2015 m.“.

Tokius tarpinius tikslus faktiškai nustatė penkiolika iš 27 valstybių narių (BE, CZ, DK, EE, FI, DE, EL, HU, IE, LV, LT, SI, SE, NL ir UK). Tačiau, kadangi direktyvoje nenustatyta, kokio tipo tikslus reikia nustatyti, valstybės narės skirtingai interpretavo tarpinių tikslų nustatymą (daugiau informacijos žr. 1 priede). Dauguma šalių minėtus tikslus apibrėžia kaip minimalius energinio naudingumo reikalavimus (pvz., 50 kWh/m2/m. 2015 m.) arba kaip reikiamą energinio naudingumo sertifikato lygį iki tam tikrų metų (pvz., B lygis iki 2015 m.). Kitos valstybės narės tarpinius tikslus apibrėžia teigdamos, kad „visi nauji pastatai“ arba „visi nauji visuomeninės paskirties pastatai“ bus BNEP iki 2015 m.

Kelios valstybės narės (CZ, EE ir NL) nustatė konkretų naujų pastatų arba naujų visuomeninės paskirties pastatų, kurie bus pastatyti iki 2015 m., skaičių.

Kelios valstybės narės nustatė konkrečius tarpinius visuomeninės paskirties pastatų tikslus, taip pabrėždamos pavyzdinį viešojo sektoriaus vaidmenį (BE, CZ, DE, DK, EE, IE, NL ir UK).

Esamų pastatų atnaujinimo, kad jie taptų BNEP, tarpinius tikslus nustatė tik kelios valstybės narės (BE, DK ir IE).

4. BNEP skatinimo politika ir priemonės

PEN direktyvos 9 straipsnio 3c dalyje reikalaujama, kad nacionaliniuose planuose būtų: „informacija apie politiką ir finansines ar kitas priemones, kurios buvo patvirtintos pagal 1 ir 2 dalis beveik nulinės energijos pastatams skatinti, įskaitant išsamią informaciją apie nacionalinius reikalavimus ir priemones, susijusius su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu naujuose pastatuose ir kapitališkai renovuojamuose esamuose pastatuose, nustatytus Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 4 dalies ir šios direktyvos 6 ir 7 straipsnių taikymo srityje.“

Nacionaliniuose planuose ir NEVE planuose valstybės narės pranešė apie įvairias politikos kryptis ir priemones, skirtas BNEP tikslams remti (žr. toliau pateiktą lentelę), tačiau dažnai neaišku, kokiu mastu šios priemonės skirtos konkrečiai BNEP.

Dažniausiai nurodytos finansinės priemonės ir paramos priemonės, įskaitant mokesčių kreditus notaro mokesčiams, efektyviai energiją naudojančių būstų hipotekos palūkanų normų subsidijas ir paskolas mažomis palūkanomis, skirtas būstams modernizuoti, kad juose būtų naudojama mažai energijos, rečiau nurodytas statybos reglamentų griežtinimas, geresnis informavimas, švietimo ir mokymo veikla, taip pat bandomieji ar parodomieji labai efektyviai energiją naudojančių pastatų projektai.

Konkrečias visuomeninės paskirties pastatams skirtas priemones nurodė tik kelios valstybės narės. Valstybės narės siūlo labai skirtingas visuomeninės paskirties pastatams skirtas priemones – nuo taikomų tik pagrindiniams vyriausybės pastatams iki taikomų visiems viešosioms organizacijoms priklausantiems pastatams ar visiems visuomeninės paskirties pastatams.

2 diagrama. Pagrindinės valstybių narių BNEP rėmimo politikos kryptys ir priemonės

4.1. Ataskaitos dėl Direktyvos 2009/28/EB[6] 13 straipsnio 4 dalies

PEN direktyvos 9 straipsnio 3 dalies c punkte reikalaujama, kad valstybės narės savo nacionaliniuose planuose Komisiją informuotų ir apie „…išsamią informaciją apie nacionalinius reikalavimus ir priemones, susijusius su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu naujuose pastatuose ir kapitališkai renovuojamuose esamuose pastatuose, nustatytus Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 4 dalies (…) taikymo srityje…“.

Direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (toliau – AIE direktyva) 13 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad:

„Valstybės narės į savo statybos reglamentus ir kodeksus įtraukia tinkamas priemones, kad būtų didinama visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos dalis statybos sektoriuje.

Nustatydamos tokias priemones arba savo regioninėse paramos schemose, valstybės narės gali atsižvelgti į nacionalines priemones, susijusias su ženkliu energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir susijusias su kogeneracija bei su pasyviais, mažai energijos vartojančiais ar nulinės energijos pastatais.

Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės narės savo statybos reglamentuose ir kodeksuose nustato reikalavimą, kad naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, būtų naudojami minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai.“

Tik kelios valstybės narės nurodė šį reikalavimą savo nacionaliniuose planuose arba NEVE planuose (žr. 1 priedą, paskutinį stulpelį). Tačiau kai kurios valstybės narės, nors ir nelabai išsamiai, atsinaujinančių išteklių energijos dalį pastatuose nurodė savo NAE planuose. Taip tikriausiai yra dėl to, kad NAE planų pateikimo terminas buvo 2010 m. birželio 30 d. – tuo metu kelios valstybės narės rengė išsamią BNEP politiką.

Pranešdamos apie pastatus savo NAE planuose, valstybės narės daugiausia dėmesio skiria minimaliam šiluminės saulės energijos buitiniam karštam vandeniui ruošti naudojimo lygiui (CY, EL, IT, PT, ES).

Teikiant atsinaujinančiosios energijos ataskaitas nacionaliniuose BNEP planuose nurodomos arba priemonės, kurių imtasi pagal AIE direktyvą, ir jų įgyvendinimas (BE Flandrijos regionas, DK ir SE), arba aprašomos konkrečios atsinaujinančių išteklių energijos rėmimo priemonės (DK).

4.2. Renovuojamų pastatų pertvarkymo į BNEP skatinimo politika ir priemonės

PEN direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės „atsižvelgdamos į pavyzdinį viešojo sektorius atliekamą vaidmenį, rengia politiką ir imasi priemonių, pavyzdžiui, nustatydamos tikslus, kad būtų skatinamas pastatų pertvarkymas į beveik nulinės energijos pastatus, ir pateikia apie tai informaciją Komisijai (...) nacionaliniuose planuose“.

Kai kurios valstybės narės pranešė apie konkrečias esamų pastatų pertvarkymo į BNEP priemones (DK, FR, IE, MT, NL, SE, UK). Kai kurios valstybės narės nustatė konkrečias renovavimo taisykles (DK, IE, SE), o kitos daugiau dėmesio skyrė finansinėms lengvatos, pavyzdžiui, nuolaidoms, mokesčių kreditams ir palankioms bankų paskoloms (MT, UK) arba numato atlikti tyrimus (NL).

5. Išvados ir tolesni veiksmai 5.1. Išvados

2012 m. lapkričio mėn. savo BNEP nacionalinius planus Komisijai buvo pateikusios tik 9 valstybės narės (BE, DK, CY, FI, LT, IE, NL, SE ir UK). Nustatydamos praktinę BNEP apibrėžtį tik 5 valstybės narės (BE, CY, DK, IE ir LT) pateikė apibrėžtį, kurioje nurodytas ir numatomas skaičius, ir atsinaujinančių išteklių energijos dalis.

Penkiolika valstybių narių (BE, CZ, DK, EE, FI, DE, GR, HU, IE, LV, LT, SL, SE, NL ir UK) pateikė naujų pastatų energinio naudingumo gerinimo tarpinius 2015 m. tikslus, daugiausia dėmesio skirdamos statybos reglamentų griežtinimui ir (arba) energinio naudingumo sertifikato lygiui.

Nors dauguma valstybių narių pranešė apie įvairias paramos priemones BNEP skatinti, įskaitant finansines paskatas, statybos reglamentų griežtinimą, geresnio informavimo veiklą ir parodomuosius bei bandomuosius projektus, ne visada aišku, kokiu mastu šios priemonės konkrečiai skirtos BNEP.

Todėl tenka daryti išvadą, kad rengdamosi iki 2020 m. pasiekti, kad pastatai būtų BNEP, valstybės narės padarė per mažą pažangą.

Be tinkamo ir savalaikio pasirengimo didėja rizika, kad valstybės narės negalės laikytis termino, iki kurio būtina užtikrinti, kad nauji pastatai būtų BNEP. Be to, nesant aiškių apibrėžčių, tarpinių tikslų ir specialių paramos priemonių, statybos sektorius susiduria su BNEP reglamentavimo ir politinės sistemos neapibrėžtumu, todėl delsiama investuoti į technologijas, procesus ir mokymą ir mažėja sektoriaus konkurencingumas.

Be to, ES gali prarasti dalį numatyto su pastatais susijusio indėlio į savo ilgalaikius klimato ir energetikos tikslus. Atsižvelgiant į galimą tokio indėlio dydį, mažai tikėtina, kad šią spragą užpildys didesnė ekonomija kituose sektoriuose.

Toks pažangos trūkumas taip pat verčia daryti išvadą, kad valstybėms narėms yra sunku nustatyti išsamią praktinę BNEP apibrėžtį pagal PEN direktyvą, o tai dar labiau didina neapibrėžtumą statybos sektoriuje.

Galiausiai, kadangi Komisijos iš valstybių narių gauta informacija yra ribota, neįmanoma tinkamai įvertinti nacionalinių planų, visų pirma valstybių narių numatytų priemonių tinkamumo PEN direktyvos tikslams pasiekti.

5.2. Tolesni veiksmai

Komisijai nacionalinių planų neatsiuntusios valstybės narės nedelsdamos turi juos pateikti. Tuo tikslu Komisija imsis tolesnių veiksmų tiesiogiai su tomis valstybėmis narėmis.

Komisija atliks pirmąjį planus atsiuntusių valstybių narių nacionalinių planų užbaigtumo vertinimą. Neužbaigtų planų atveju Komisija paprašys pateikti papildomos ir išsamesnės informacijos. Kad būtų lengviau teikti šią informaciją, valstybėms narėms bus pateiktas specialiai sukurtas neprivalomas šablonas. Valstybėms narėms primygtinai rekomenduojama naudoti šį šabloną, kad būtų lengviau palyginti ir nagrinėti planus.

Po to Komisija išsamiai vertins nacionalinius planus, visų pirma nagrinės, kaip praktiškai išsamiai taikoma BNEP apibrėžtis, tarpinius tikslus ir siūlomas paramos priemones. Prireikus Komisija valstybių narių paprašys išsamesnės konkrečios informacijos apie BNEP reikalavimus, kaip numatyta PEN direktyvos 9 straipsnio 4 dalyje. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija parengs veiksmų planą ir prireikus pasiūlys priemones, kaip didinti BNEP skaičių ir skatinti ekonomiškai naudingo esamų pastatų transformavimo į BNEP geriausios praktikos pavyzdžius.

Siekdama labiau padėti valstybėms narėms plėtoti visapusišką PEN direktyvoje pateiktos BNEP apibrėžties praktinį taikymą, Komisija ketina parengti aiškinamąsias rekomendacijas. Rengiant minėtas rekomendacijas, su valstybėmis narėmis bus konsultuojamasi pasinaudojant komitetu, įsteigtu pagal PEN direktyvos 26 straipsnį. Prireikus taip pat bus teikiamos nuorodos į standartizavimo darbą, kurį CEN vykdo pagal įgaliojimą M/480, darbą įgyvendinant bendrus veiksmus šioje srityje pagal PEN direktyvą ir veiksmus pagal AIE direktyvą. Reikia atkreipti dėmesį, kad šis rekomendacijų rengimas negali būti laikomas priežastimi valstybėms narėms dar labiau delsti pateikti savo nacionalinius planus ir visiškai įgyvendinti su BNEP susijusius PEN direktyvos reikalavimus.

Galiausiai Komisija naudosis visais įgaliojimais pagal Sutartį siekdama užtikrinti, kad PEN direktyva, įskaitant reikalavimus dėl BNEP, visoje ES būtų tinkamai perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinama.

Taigi valstybės narės turi dėti gerokai daugiau pastangų su BNEP susijusiems PEN direktyvos reikalavimams įgyvendinti ir taip užtikrinti, kad nekiltų pavojaus ES ilgesniojo laikotarpio klimato tikslų įgyvendinimui, o statybos sektorius galėtų visiškai išnaudoti BNEP teikiamas galimybes.

1 priedas. Nacionalinių BNEP apibrėžčių apžvalga[7]

Šalis || Praktinio taikymo aprašymas 9 straipsnio 3a dalis || Skaitinis energijos poreikio rodiklis 9 straipsnio 3a dalis || Tarpiniai tikslai 9 straipsnio 3b dalis || Atsinaujinančių išteklių energijos dalis 9 straipsnio 3c dalis

AT || Austrijoje vis dar siekiama susitarimo dėl BNEP apibrėžties. Šiuo metu statybos kodekse nurodomas mažo energijos suvartojimo standartas (ÖNORM 8118), kuriame nurodoma tik pastato atitvarų kokybė. || || ||

BE Briuselio sostinės regionas || Briuselio oro, klimato ir energetikos kodekse naudojama naujos redakcijos PEN direktyvoje pateikta apibrėžtis. Užbaigus vykdomą optimalių sąnaudų tyrimą apibrėžtis bus sukonkretinta. || Pirminės energijos suvartojimas mažiau nei 45 kWh/m2/m. (įskaitant šildymą, karšto vandens ruošimą ir prietaisus) Pirminės energijos suvartojimas biuruose, tarnybinėse patalpose ir mokymo patalpose mažiau nei 95–2,5*C kWh/m2/m., čia C apibrėžiama kaip kompaktiškumas, t. y., uždaro tūrio ir nuostolių ploto santykis. || Nuo 2015 m. visi nauji statiniai turi atitikti reikalavimus, atitinkančius pasyviųjų namų standartus || Pirminės energijos apskaičiavimo metode atsižvelgiama į atsinaujinančius energijos išteklius, tokius kaip saulės energiją, šildymą naudojant biomasę, geoterminį šildymą ir šilumos siurblių sistemas, taip pat į pasyviojo vėsinimo metodus.

BE Valonijos regionas || BNEP apibūdinami projektavimo etape pagal energinį naudingumą, kuris yra artimas pastato atitvarams taikomiems pasyvaus namo standartams arba juos atitinka, ir pagal tai, kokią suvartojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Vidurio Europai taikomame Passivhaus standarte reikalaujama, kad pastatas būtų suprojektuotas taip, kad jo šildymo poreikis neviršytų 15 kWh/m² per metus ir vėsinimo poreikis neviršytų 15 kWh/m² per metus, ARBA, kad jis būtų suprojektuotas taip, kad didžiausia šildymo apkrova būtų 10 W/m² Bendras pirminės energijos (šildymui, karštam vandeniui ruošti ir elektros energijai skirtos pirminės energijos) suvartojimas turi neviršyti 120 kWh/m² per metus Manoma, kad ilgainiui apibrėžtis keisis. || || Iki 2014 m. energijos standartai, taikomi gyvenamiesiems pastatams, biurams, tarnybiniams ir mokymo pastatams, bus 60 kWh/m2/m. Be to, nuo 2017 m. statyboje reikės laikytis ir pasyviųjų namų standarto. Nuo 2019 m. visi nauji pastatai be pasyviųjų namų standarto turės atitikti bent jau galutinio nulinio energijos sunaudojimo standartus ir atitikti teigiamos energijos pastatų tendenciją. || Atsinaujinančių išteklių energijos dalis nacionaliniame plane pavaizduota diagrama

BE Flandrijos regionas || Remdamasi lyginamosios metodikos sistema sąnaudų atžvilgiu optimaliems minimaliems energinio naudingumo reikalavimams apskaičiuoti, Flandrijos energetikos agentūra (VEA) tiria Flandrijos optimalių sąnaudų lygį. Šio tyrimo rezultatu bus pasinaudota kaip visapusiško praktinio taikymo pagrindu. || Šiuo metu sąnaudų požiūriu optimalus lygis yra E55–E60 – tai apskaičiuotas energijos sunaudojimas. || Energinio lygio reikalavimas gyvenamiesiems, biurų ir mokyklų pastatams bus E70 2012 m. ir E60 2014 m. Rengiamas ir naujų, ir esamų pastatų (gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atskirai) griežtesnių reikalavimų įgyvendinimo iki 2019 m. (viešųjų pastatų atveju) ir 2021 m. grafikas || Rengiamas teisės aktas. Gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra daugiau nei vienas būstas (taip pat mokyklose ir biuruose) reikia naudoti vieną iš šių 6 variantų: 1. Šilumines saulės energijos sistemas 2. Fotovoltines saulės energijos sistemas 3. Biomasę (šildymo katilą, krosnį arba kokybišką kogeneraciją) 4. Šilumos siurblius 5. Jungtį su centralizuoto šildymo arba vėsinimo sistema 6. Dalyvavimą atsinaujinančių išteklių energijos projekte su papildoma galimybe naudoti ≥10 kWh atsinaujinančių išteklių energijos viename naudingo grindų ploto m2 (derinant su viena ar keliomis sistemomis). Nesilaikant minimalių atsinaujinančių išteklių energijos reikalavimų, nustatomas 10 % griežtesnis energinio naudingumo reikalavimas (energinis lygis). Apskaičiuojant energinį lygį, atsižvelgiama į minimalią atsinaujinančių išteklių energijos dalį.

BG || Bulgarijoje oficialios BNEP apibrėžties nėra. || || ||

CY || BNEP apibrėžiami pirminės energijos naudojimo rodikliu ir atsinaujinančių išteklių energijos procentu. Skaičiuojant naudojamasi pastato etalonu. || Gyvenamųjų pastatų 180 kWh/m2/m. Negyvenamųjų pastatų 210 kWh/m2/m. (įskaitant šildymą, vėsinimą, karšto vandens ruošimą ir apšvietimą) || || Bent 25 % pirminės energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

CZ || BNEP apibrėžtis tvirtinama. Būsimame dekrete dėl pastatų energinio naudingumo bus pateikta apibrėžtis, kurioje bus nurodyta, kiek konkrečiai procentų reikiamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių. || || 2016 m. visi daugiau kaip 1500 m2 visuomeninės paskirties pastatai bus BNEP, o 2017 m. visi daugiau kaip 350 m2 visuomeninės paskirties pastatai bus BNEP. 2018 m. visi nauji didesni nei 1500 m2 pastatai bus BNEP. 2019 m. visi nauji didesni nei 350 m2 pastatai bus BNEP. Nuo 2020 m. per metus bus pastatoma nuo 14 000 iki 22 000 naujų gyvenamųjų BNEP. ||

DK || BNEP reikalavimai įtraukti į statybos reglamentus kaip pažangios naudingumo klasės – 2015 klasė ir 2020 klasė. Gyvenamasis pastatas (taip pat viešbutis ir pan.) priskiriamas 2015 klasei, jei bendras energijos šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir karštam vandeniui ruošti poreikis vienam m2 šildomo ploto neviršija 30 kWh/m2/m. ir 1000 kWh/m., išdalytų pagal šildomą plotą. (30 + 1000/A) kWh/m2/m. Visuomeninės paskirties pastatas (taip pat biuras, mokykla, įstaiga) priskiriamas 2015 klasei, jei bendras energijos šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir karštam vandeniui ruošti poreikis vienam m2 šildomo ploto neviršija 41 kWh/m2/m. ir 1000 kWh/m., išdalytų pagal šildomą plotą. (41 + 1000/A) kWh/m2/m. Pastatas priskiriamas 2020 klasei, jei bendras energijos šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir karštam vandeniui ruošti poreikis vienam m2 šildomo ploto neviršija 20 kWh/m2/m. || 20 kWh/m2/m. || Planuojama, kad 2015 klasės reikalavimai taps privalomi 2015 m. 2020 klasės reikalavimai visuomeninės paskirties pastatams bus taikomi nuo 2018 m. pabaigos, o visiems kitiems pastatams – nuo 2020 m. pabaigos. || Pateikta 2015 m. ir 2020 m. numatoma atsinaujinančių energijos išeklių dalis statybos sektoriuje. 2015 m. nuo 44 iki 51 %; 2020 m. nuo 51 iki 56 %.

EE || Pasiūlytas BNEP energijos koeficientas 50–140 kWh/m2/m., tačiau reikia išsamesnių viešų konsultacijų dėl BNEP apibrėžties. || Pasiūlytas energijos koeficientas 50–140 kWh/m2/m. || Nuo 2013 m. bus palaipsniui įvedami griežtesni energinio naudingumo reikalavimai. Iki 2015 m. bus 10 viešai prieinamų BNEP. ||

FI || Suomija dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl BNEP. 2015 m. ketinama išleisti rekomendacinio pobūdžio techninius BNEP aprašymus. || || Pasyvaus namo standarto reikalavimų taikymas pastatams, kurie statomi, remontuojami arba išnuomojami po 2015 m. Po 2015 m. pastatytiems naujiems viešojo administravimo pastatams taikomas pasyvaus namo standartas. ||

FR || Prancūzijoje oficialios BNEP apibrėžties nėra. || || Daugiabučiams namams suvartojimo reikalavimas 2015 m. bus sumažintas nuo 57,5 iki 50 kWhepm2/m. Individualiems namams jau taikomas 50 kWhep/m2/m. reikalavimas. 2020 m. visi nauji pastatai bus teigiamos energijos. Esamuose pastatuose pirminės energijos sunaudojimas iki 2020 m. bus sumažintas 38 %. ||

DE || Rengiamasi tiksliai apibrėžti vyriausybinius BNEP energinio naudingumo standartus. || || 2012 arba 2013 m. bus atnaujinti energijos taupymo reglamentai, o iki 2020 m. gali būti daugiau atnaujinimų. 2016 m. bus įvesti visuomeninės paskirties BNEP reikalavimai, o 2018 m. visų naujų BNEP reikalavimai. || Vokietijoje pagal atsinaujinančių išteklių energijos šilumos įstatymą yra privaloma naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naujiems pastatams šildyti. Minimalus iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos kiekis nustatytas Erneuerbare-Energien- Wärme-Gesetz (atsinaujinančių išteklių energijos šilumos įstatyme).

EL || Nėra standarto dėl BNEP. Rengiami nauji reglamentai, pagrįsti naujos redakcijos PEN direktyva, kuriais bus nustatytas BNEP veiksmų planas. || || || Naujuose pastatuose visa suvartojama pirminė energija turi būti iš energijos tiekimo sistemų, grindžiamų atsinaujinančiais energijos ištekliais. (Nacionalinis tikslas pagal NEVE planą)

HU || BNEP energinio naudingumo reikalavimai bus apibrėžti šiuo metu rengiamame potvarkyje dėl pastatų energinio naudingumo. || || 2016 m. reikalavimai bus sugriežtinti, taip pat numatyta iš esmės peržiūrėti reikalavimų sistemą. 2016 m. bus įvesti tiesioginiai reikalavimai, susiję su aktyviosiomis saulės energijos ir fotovoltinėmis sistemomis. ||

IE || Nustatyta apibrėžtis, kurioje yra skaitinis pirminės energijos sunaudojimo rodiklis ir pastatų energinio įvertinimo (BER) sertifikato lygis. || Iki 2020 m. visų naujų pastatų energinė apkrova neviršys 45 kWh/m2/m. (įskaitant šildymą, vėsinimą, karšto vandens ruošimą ir apšvietimą) Pagal pastatų energinio įvertinimo sertifikatą visi nauji pastatai bus A3 arba geresnės kategorijos. Tas pats principas taikomas negyvenamiesiems pastatams ir esamiems pastatams, tačiau dar formaliai nenuspręsta dėl BER įvertinimo. || Iki 2013 m. norima pasiekti 40 % bendro išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą, o iki 2019 m. – 60 % bendrą sumažėjimą taikant optimalių sąnaudų skaičiavimus. 2015 ir 2018 m. bus keičiama statybos reglamentų L dalis, reikalaujant, kad esami pastatai, kurie yra plečiami, renovuojami, keičiami arba keičiama jų paskirtis, atitiktų atnaujintą energinio naudingumo standartą. || Pagrįsta energijos dalis bus gaunama iš vietoje arba netoliese esančių atsinaujinančių energijos išteklių.

IT || Oficialios BNEP naudingumo standartų apibrėžties nėra. || || ||

LT || Energinis naudingumas apibrėžiamas ne siejant jį su konkrečia energijos sunaudojimo verte, o pagal atitinkamą pastato energinio naudingumo klasę. Kiekvienas pastatas vertinamas atskirai. || BNEP yra toks, kuris atitinka statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2012 A++ klasės reikalavimus. || Lietuva nustatė pereinamojo laikotarpio reikalavimus naujiems pastatams 2014 m., 2016 m., 2018 m. ir 2021 m. pagal pastatų energinio naudingumo klases: - iki 2014 m.: nauji pastatai arba jų dalys atitinka C klasės pastatų reikalavimus; - nuo 2014 m.: nauji pastatai arba jų dalys atitinka B klasės pastatų reikalavimus; - nuo 2016 m.: nauji pastatai arba jų dalys atitinka A klasės pastatų reikalavimus; - nuo 2018 m.: nauji pastatai arba jų dalys atitinka A+ klasės pastatų reikalavimus; - nuo 2021 m.: nauji pastatai arba jų dalys atitinka A++ klasės pastatų reikalavimus. || A++ klasės pastatuose energija iš atsinaujinančių išteklių turi sudaryti didžiąją sunaudojamos energijos dalį (formulė pateikiama nacionaliniame plane).

LV || Teisinės nuostatos, įskaitant konkrečius AIE naudojimo techninius reikalavimus, turėtų būti nustatytos 2012 m. || || ||

LU || Apie BNEP apibrėžtį nerasta jokios informacijos. || || ||

MT || Apie BNEP apibrėžtį nerasta jokios informacijos. || || ||

NL || Apibrėžtis grindžiama energinio naudingumo koeficientu (EPC) – nedimensiniu skaičiumi, kuris naudojamas kaip pastatų energinio naudingumo rodiklis, priklausomai nuo to, kaip pastatas naudojamas. Bus atlikti tyrimai siekiant įvertinti, ar būtų įgyvendinama ir ekonomiškai veiksminga įvesti laikiną griežtesnį EPC. || Daroma prielaida, kad visiškai nulinės energijos pastato EPC yra 0. || EPC bus sumažintas nuo 0,8 iki 0,6 (2011 m. sausio 1 d.), o 2015 m. sausio 1 d. jis bus dar sumažintas iki 0,4, siekiant nustatyti reikalavimą, artimą EPC = 0, 2020 m. taikomą visiems pastatams, išskyrus visuomeninės paskirties pastatus. Panašus sumažinimas (palyginti su 2007 m.) taikomas negyvenamiesiems pastatams, 2015 m. naujų pastatų energinį naudingumą padidinant 50 %. Siekiama 2018 m. nustatyti EPC= 0 artimą reikalavimą viešiesiems pastatams ir iki 2015 m. pastatyti 60 000 naujų BNEP. || Pagal EPC sistemą statytojai gali laisvai rinktis energijos poreikio mažinimo priemones, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir efektyviai naudoti iškastinį kurą, kad pasiektų reikiamą EPC. Šis principas bus išlaikytas BNEP. Kadangi EPC reikalavimai vis griežtėja, norint juos įgyvendinti, automatiškai taps vis svarbiau naudoti kuo didesnę dalį energijos iš atsinaujinančių išteklių.

PL || BNEP apibrėžties dar nėra. Nacionalinę apibrėžtį rengia Nulinės taršos pastatų mokslinių tyrimų centras. || || ||

PT || Apie BNEP apibrėžtį nerasta jokios informacijos. || || ||

RO || Apie BNEP apibrėžtį nerasta jokios informacijos. || || ||

SK || Apie BNEP apibrėžtį nerasta jokios informacijos. || || ||

SL || Rengiamas naujas energetikos įstatymas, jame turėtų būti ir nuostatos dėl BNEP. || || ||

ES || BNEP apibrėžtis dar nesuformuluota. 2018 m. planuojama atlikti trečiąją techninio statybos kodekso peržiūrą, įtraukiant BNEP sąvokas, o galutinę apibrėžtį planuojama priimti 2019 m. || || ||

SE || Šiuo metu reikalavimai dėl BNEP yra tokie patys kaip ir esamų statybos reglamentų reikalavimai. Statybos reglamentai ir BNEP apibrėžtis bus palaipsniui griežtinami pagal vykdomų tyrimų ir parodomųjų projektų rezultatus. || Šiuo metu būstų specifinio (galutinio) energijos sunaudojimo reikalavimai yra nuo 55 iki 130 kWh/m2/m. (55–120 kWh/m2/m. negyvenamųjų pastatų atveju). || Kitas statybos reglamentų griežtinimas bus 2015 m. || Švedijoje visuose sektoriuose, įskaitant statybos sektorių, labai didelė naudojamos energijos dalis yra iš atsinaujinančių išteklių. Statybos reglamentuose pastatai, šildomi naudojant atsinaujinančius išteklius, vertinami palankiau.

UK || BNEP apibrėžti kaip pastatai, iš kurių neišmetama anglies dioksido || || Nuo 2016 m. visi namai turi būti pastatai, iš kurių neišmetama anglies dioksido. Iki 2019 m. viešojo sektoriaus pastatai turi tapti pastatais, iš kurių neišmetama anglies dioksido. ||

[1]                      2010 m. Žr. Europos Komisijos leidinį „Energijos, transporto ir aplinkos rodikliai, 2012 m.“ Šio skaičiavimo tikslais vertintas bendras galutinis energijos suvartojimas namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuje. Reikia atkreipti dėmesį, kad į jį įskaičiuojama, pvz., prietaisų sunaudojama elektros energija, tačiau neįskaičiuojama pramoniniuose pastatuose suvartojama energija.

[2]               COM(2011) 112.

[3]               OL L 153, 2010 6 18, p. 13.

[4]               NAE planus privaloma teikti pagal Direktyvą 2009/28/EB, juos galima rasti http://ec.europa.eu/energy/renewables/action_plan_en.htm.

[5]               Towards nearly zero-energy buildings – Definition of common principles under the EPBD. Ecofys, 2013 m. sausio mėn.

[6]               OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

[7]               Lentelėje pateikti energinio naudingumo lygiai žymi skirtingų valstybių narių pateiktus energinius reikalavimus. Kadangi šalių statybos reglamentai ir skaičiavimo metodai yra nevienodi, į tai būtina atsižvelgti norint palyginti skaitinius tikslus.