KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Žaliavų iniciatyvos įgyvendinimo

1.           Pagrindiniai faktai

2008 m. lapkričio 4 d. Komisijos komunikate „Žaliavų iniciatyva: įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ (COM(2008) 699) ir 2011 m. vasario 2 d. komunikate „Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“ (COM(2011) 0025) (toliau – 2011 m. komunikatas) Komisija pripažino, kad patikimos ir neiškreiptos galimybės gauti žaliavų užtikrinimas yra svarbus ES konkurencingumo veiksnys. Komunikatais atitinkamai pradėta ir sustiprinta Žaliavų iniciatyva – integruota strategija įvairiems uždaviniams, susijusiems su galimybėmis gauti neenergetinių ir ne žemės ūkio žaliavų, spręsti. Žaliavų iniciatyva grindžiama trimis ramsčiais, tai: 1) vienodų galimybių gauti išteklių trečiosiose šalyse užtikrinimas; 2) tvaraus žaliavų tiekimo iš Europos šaltinių skatinimas ir 3) išteklių naudojimo efektyvumo didinimas bei antrinio perdirbimo skatinimas.

Taryba patvirtino ir sustiprino Žaliavų iniciatyvą 2011 m. kovo 10 d. išvadose dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo.

2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas taip pat pritarė strategijai. Pranešime dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (2011/2056 (INI)) Europos Parlamentas paprašė būti reguliariai informuojamas apie neenergetinių žaliavų plėtojimą pagal Žaliavų iniciatyvą ir apie šios iniciatyvos tikslų įgyvendinimą metinėje pažangos ataskaitoje, kurioje, be kita ko, būtų aptariamas politikos nuoseklumas prekybos, vystymosi ir aplinkos politikos požiūriu ir socialinis poveikis, taip pat pateikiami duomenys apie svarbiausias žaliavas.

2011 m. gruodžio 7 d. Komisija priėmė bendrąją poziciją dėl šios rezoliucijos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios ataskaitos tikslas – pristatyti dabartinę padėtį, susijusią su Žaliavų iniciatyvos įgyvendinimu ir apžvelgti įgyvendinamas iniciatyvas pabrėžiant ES ir trečiųjų šalių, kuriose daug žaliavų, bendrą interesą bendradarbiauti.

2.           Svarbiausios žaliavos

2010 m. birželio mėn. Komisija paskelbė ekspertų ataskaitą, kurioje numatyta žaliavų, kurios laikomos svarbiausiomis ES, nustatymo metodika. Vertinimas buvo grindžiamas kiekybine metodika, pagal kurią buvo naudojami ekonominės svarbos, tiekimo rizikos ir šalies ekologinės rizikos kriterijai. Tiekimo rizika susijusi su tokiais aspektais kaip politinis ir ekonominis stabilumas, gavybos koncentracijos lygis, galimas pakeitimas kitomis medžiagomis ir antrinio perdirbimo rodiklis. Pagal šią metodiką įvertinta 41 medžiaga. Ataskaitoje pateiktas keturiolikos svarbiausių žaliavų sąrašas: stibis, berilis, kobaltas, fluoritas, galis, germanis, grafitas, indis, magnis, niobis, platinos grupės metalai, retųjų žemių elementai, tantalas ir volframas.

Svarbiausių žaliavų sąrašas – sėkminga priemonė, padedanti atkreipti politikos formuotojų dėmesį, skatinti nacionalinės politikos, susijusios su naudingųjų iškasenų tiekimu ir svarbiausiomis žaliavomis, koordinavimą, taip pat užginčyti prekybą iškreipiančias priemones, susijusias su svarbiausiomis žaliavomis, nagrinėti rinkų veikimą, skatinti mokslinius tyrimus (žvalgybą, pakeitimą kitomis medžiagomis, antrinį perdirbimą), taip pat skatinti galimybę naudotis telkiniais ES, spręsti problemas, susijusias su neteisėtai eksportuojamais naudoti nebetinkamais gaminiais, kuriuose yra svarbiausių medžiagų, ir imtis priemonių dėl konkrečių medžiagų.

2011 m. komunikate Komisija oficialiai patvirtino šį sąrašą ir pateikė pasiūlymą stebėti su svarbiausiomis žaliavomis susijusius klausimus, kad nustatytų prioritetinius veiksmus, juos nagrinėti su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ir reguliariai, bent kas 3 metus, atnaujinti svarbiausių žaliavų sąrašą.

Siekdamos patikslinti svarbiausių žaliavų sąrašą iki 2014 m. vidurio ir atsižvelgti į nuomones ir rekomendacijas, gautas per viešas konsultacijas ir pateiktas EP ataskaitoje, Komisijos tarnybos užsakė atlikti tyrimą. Tyrimu bus siekiama surinkti duomenis apie minėtas medžiagas, reikalingus siekiant kiekybiškai įvertinti svarbą; taip pat rinkti duomenis, nagrinėti tiekimo grandinę (sąveika ir susijusi rizika) ir nustatyti galimas kliūtis, ypatingą dėmesį kreipiant į konkrečią šalutinių produktų padėtį; parengti tiekimo ir paklausos scenarijus; išnagrinėti galimybes patobulinti gerai veikiančią metodiką, jos nepakeičiant iš esmės ir surinkti susijusius duomenis; išnagrinėti metodikos taikymą medienai ir natūraliam kaučiukui; taip pat apskaičiuoti žaliavų kiekį, nustatyti svarbiausių žaliavų sąrašą ir parengti rekomendacijas.

Per šią peržiūrą turi būti išnagrinėtos šios žaliavos: į dabartinį 14 svarbiausių žaliavų sąrašą įtrauktos žaliavos; atrinktos „beveik svarbiausios žaliavos“, pavyzdžiui, renis ir telūras, visų pirma nustatytos pradiniame etape; atrinktos papildomos medžiagos, pavyzdžiui, hafnis, selenas ir alavas (atsižvelgiant į naujus šaltinius, pavyzdžiui, 2011 m. Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Svarbiausi metalai strateginių energetikos technologijų srityje“[1]), mediena ir natūralus kaučiukas, kuris 2011 m. Komisijos komunikatu buvo įtrauktas į Žaliavų iniciatyvos taikymo sritį.

Kartu veiks svarbiausių žaliavų ad hoc iniciatyvinė grupė, 2010 m. suburta iš Komisijos žaliavų tiekimo grupės narių pirmojo svarbiausių žaliavų vertinimo reikmėms.

Komisija planuoja iki 2013 m. pabaigos paskelbti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl svarbiausių žaliavų sąrašo peržiūros.

3.           Atsargų kaupimas

2011 m. komunikate Komisija pareiškė esanti „pasirengusi kartu su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais nagrinėti galimos žaliavų atsargų kaupimo programos papildomą naudą ir ekonominį pagrįstumą“.

Siekdamos išnagrinėti atsargų kaupimo galimybę, Komisijos tarnybos užsakė atlikti tyrimą – preliminarų vertinimą, kurio metu išanalizuota įvairi atsargų kaupimo politika ir praktika, įskaitant ES naftos atsargų kaupimo programą, taip pat šiuo metu pasaulyje vykdomos žaliavų atsargų kaupimo sistemos bei svarbiausių žaliavų atsargų kaupimo programos galimos sąnaudos ir nauda. Nepriklausomas tyrimas parodė, kad būtų tinkama pramonei suteikti galimybę naudojant viešą finansinę paramą parengti savanorišką kaupimo schemą. Taip pat pripažįstama, kad atsargų kaupimas gali padėti išspręsti tik trumpalaikes problemas, kadangi siekiant šalinti ilgalaikį žaliavų trūkumą reikia struktūrinių su tiekimu (pakeitimu kitomis medžiagomis, antriniu perdirbimu, vidaus gavyba) susijusių sprendimų. Atsargų kaupimas taip pat yra nepakankamai lanksti priemonė, nes negalima sparčiai pakoreguoti kiekių, o kaupimo sąnaudos yra didelės. Be to, siekiant kaupti atsargas reikėtų puikiai išmanyti vertės grandines ir kiekvienos žaliavos naudojimą, taip pat prireiktų perdirbimo patalpų (jei jos nėra garantuotos, kaupti atsargas neprasminga). Suinteresuotųjų subjektų nuomonės apie atsargų kaupimą taip pat gerokai skiriasi. Tyrimo rezultatai 2012 m. lapkričio mėn. buvo aptarti su Komisijos žaliavų tiekimo grupe ir nuomonės apie galimą atsargų kaupimo programą buvo neigiamos. Nė viena valstybė narė nepritartų atsargų kaupimo schemai kaip galimai politikos priemonei.

Komisija toliau stebės šį klausimą.

4.           Europos inovacijų partnerystė žaliavų srityje

Inovacijos žaliavų srityje gali labai skatinti pažangą kiekvienoje iš trijų Žaliavų iniciatyvos ramsčių sričių ir turėtų būti taikomos visoje vertės grandinėje. Pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“ Komisija skirtingose srityse pradeda partnerystę skirtingiems mūsų visuomenei svarbiems uždaviniams spręsti. 2011 m. komunikate Komisija paskelbė ketinanti įvertinti galimybę pradėti inovacijų žaliavų srityje partnerystę pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų Sąjunga“. 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją pradėti Europos inovacijų partnerystę (EIP) žaliavų srityje.

Todėl 2012 m. vasario 29 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriame pasiūlė EIP žaliavų srityje[2] (toliau — EIP komunikatas).

Konkurencingumo taryba 2012 m. spalio 11 d. išvadose pritarė šiam pasiūlymui ir paragino Komisiją pradėti EIP žaliavų srityje, taip pat iki 2013 m. pabaigos parengti ir patvirtinti strateginį įgyvendinimo planą.

EIP bus siekiama suteikti Europai pakankamai lankstumo ir alternatyvų svarbių žaliavų tiekimo srityje, kartu atsižvelgiant į tai, kad svarbu sumažinti kai kurių medžiagų neigiamą poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. EIP bus atsižvelgta į visus vertės grandinės etapus, nuo žvalgymo, gavybos bei apdorojimo iki atliekų naudojimo ir antrinio perdirbimo, taip pat į inovacijas pakeitimo kitomis medžiagomis srityje. Vienas konkrečių partnerystės tikslų – remti iki 10 bandomųjų inovacinių veiksmų ir (arba) pavyzdinių gamyklų įvairiuose vertės grandinės sektoriuose. EIP nėra finansavimo priemonė, tačiau ji padės suburti skirtingus subjektus, kurie galėtų pasiūlyti tinkamus techninius ir netechninius inovacijų diegimo rinkoje sprendimus. Jos tikslas bus skatinti Europą iki 2020 m. užimti pirmeivės poziciją žvalgymo, gavybos, perdirbimo ir antrinio perdirbimo bei pakeitimo kitomis medžiagomis srityje. EIP padės sutelkti valstybes nares ir kitus suinteresuotuosius subjektus. Komisija yra numačiusi penkis darbų paketus, kurie apims technologines ir netechnologines darbo sritis (pvz., bendrųjų sąlygų, standartizavimo, žinių ir įgūdžių, viešųjų pirkimų), ir darbų paketą, susijusį su tarptautiniu bendradarbiavimu.

Įgyvendinant EIP iki 2020 m. turi būti pasiekti konkretūs tikslai:

– parengti iki 10 bandomųjų inovacinių veiksmų, pvz., pavyzdines bandomąsias gamyklas žvalgymo, gavybos, perdirbimo, rinkimo ir antrinio perdirbimo srityse;

– rasti bent trijų svarbiausių žaliavų naudojimo būdų pakaitalus;

– sukurti tvaraus žaliavų valdymo mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo centrų tinklą;

– naudoti ES standartizuotas priemones išteklių ir (arba) atsargų tikrinimo bei erdvinio geologinio žemėlapio reikmėms;

– užtikrinti dinamišką tendencijų modeliavimą: susieti paklausą ir pasiūlą su atsargomis ir atlikti gyvavimo ciklo vertinimą;

– užtikrinti aktyvią Europos strategiją dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis.

Kalbant apie valdymo struktūrą, Aukšto lygio iniciatyvinė grupė, kuriai padeda jos patarėjų grupė, gaudama veiklos grupių techninę paramą pradės rengti partnerystės strateginį įgyvendinimo planą (SĮP). Šį planą bus siekiama parengti iki 2013 m. liepos mėn., kad jį būtų galima pradėti kuo greičiau įgyvendinti. Paskelbus SĮP, 2013 m. rugsėjo mėn. Komisija paskelbs komunikatą, kuriame, inter alia, bus išdėstyta Komisijos parama EIP, susijusi su mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo prioritetais, taip pat reguliavimo ir politikos sistema.

5.           Sąžiningas ir tvarus žaliavų tiekimas iš pasaulinių rinkų (1 ramstis)

5.1.        ES prekybos žaliavomis strategija

2011 m. komunikate Komisija įsipareigojo stiprinti prekybos žaliavomis strategiją, atsižvelgdama į vystymosi ir gero valdymo tikslus. Komisija manė turinti:

– toliau plėtoti dvišalius teminius dialogus žaliavų klausimais su visais svarbiais partneriais ir stiprinti vykstančias diskusijas daugiašaliuose forumuose (įskaitant pvz., Didįjį dvidešimtuką, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferenciją, PPO ir EBPO); atlikti tolesnius tyrimus, kad geriau būtų suvoktas eksporto apribojimų poveikis žaliavų rinkoms, skatinti dialogą šių apribojimų kaip politikos priemonių naudojimo klausimais;

– į vykstančias ir būsimas dvišales ar daugiašales ES derybas toliau įtraukti su žaliavomis susijusius tokius klausimus, kaip eksporto apribojimai ir investavimo aspektai;

– siekti sukurti tvariam žaliavų tiekimui kliudančių eksporto apribojimų stebėjimo mechanizmą ir šalinti kliūtis, dėl kurių iškraipoma žaliavų arba vartotojų grandies rinka, pirmenybę teikiant dialogui arba pagrįstais atvejais pasitelkiant ginčų sprendimą;

– skatinti į su žaliavomis susijusią EBPO veiklą įtraukti susijusias EBPO nepriklausančias šalis ir tirti galimybes palaikyti daugiašalius santykius, įskaitant galimybę apsvarstyti geriausią patirtį;

– taikyti konkurencijos politikos priemones, kad žaliavų tiekimas nebūtų iškraipomas antikonkurenciniais susitarimais, įmonių susijungimais ar vienašališkais veiksmais;

– plėtoti pirmiau minėtus veiksmus ir toliau analizuoti žaliavų prioritetus, susijusius su trečiosiomis šalimis, taikant autonomiškas priemones, dvišales ir daugiašales sistemas ir palaikant dialogą; toliau vykdyti nuoseklią ES prekybos politiką remiantis šiais prioritetais;

– su prekyba susiję pagal Žaliavų iniciatyvą nustatyti žaliavų politikos įpareigojimai buvo įgyvendinami į susitarimus įtraukiant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą daugiašaliu ir dvišaliu lygmeniu, įskaitant derybas dėl narystės PPO ir laisvosios prekybos susitarimus. Kiti svarbūs veiksmai buvo dėmesio telkimas į PPO vykdymo užtikrinimo veiksmus, visų pirma į sėkmingus veiksmus, vykdytus pagal PPO ginčų sprendimo procedūrą dėl eksporto apribojimų, taikytų su žaliavomis susijusioms Kinijos priemonėms;

– buvo imtasi veiksmingų veiksmų – atitinkamos nuostatos įtrauktos į daugelį susitarimų. Komisija sudarė prekybos taisykles, susijusias su eksporto muitais, arba dėl jų susitarė laisvosios prekybos susitarimuose su Kolumbija, Peru ir Ukraina ir asociacijos susitarime su Centrinės Amerikos šalimis. Šiais susitarimais ES pavyko užtikrinti horizontalų dabartinių ir būsimų eksporto muitų draudimą, kartu nustatant tam tikrus pereinamuosius laikotarpius arba ribotas išimtis. Su daugeliu prekybos partnerių, įskaitant Kanadą, Indiją, Malaiziją, MERCOSUR šalis ir Singapūrą, tęsiamos dvišalės derybos. Per kai kurias derybas pasiūlomos nuostatos dėl investicijų apsaugos, kurios itin aktualios gavybos pramonei.

Be to, žaliavų klausimas buvo sprendžiamas nustatant prekybos nuostatas per derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, kurie buvo sudaryti su Mongolija 2010 m. ir dėl kurių pradėta derėtis su Australija, Kazachstanu ir Rusija.

Atsižvelgdama į Kotonu susitarimo tikslą remti glaudesnę regioninę integraciją, modernizuoti ekonominius santykius ir pasinaudoti prekyba ekonomikos augimui skatinti, kaip primenama neseniai priimtame komunikate „Prekyba, augimas ir vystymasis. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai“[3], 2002 m. ES pradėjo derybas su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis, siekdama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus. Derybos, taip pat dėl nuostatų, susijusių su žaliavomis, visuose regionuose tęsiamos tinkamai atsižvelgiant į vystymosi partnerių tikslus.

Vykstant deryboms dėl Rusijos prisijungimo prie PPO (jos baigtos 2011 m. pabaigoje), Komisija, be įsipareigojimų dėl taikomų eksporto muitų pagal stojimo protokolą, užtikrino, kad būtų pasirašytas papildomas susitarimas netaikyti eksporto muitų daugeliui žaliavų. Su Kazachstanu vykdomos derybos dėl prisijungimo prie PPO.

Sėkmingai pradėta ir baigta PPO ginčų sprendimo procedūra dėl devynioms žaliavoms Kinijos taikytų eksporto ribojimo priemonių, kuriomis buvo pažeidžiami PPO įsipareigojimai. Apeliacinis komitetas 2012 m. sausio mėn. patvirtino kolegijos sprendimą, kuriuo aiškiai ir galutinai išaiškinti Kinijos įsipareigojimai PPO. 2012 m. kovo 13 d. ES antrą kartą užginčijo Kinijos žaliavų, įskaitant 17 retųjų žemių elementų, volframo ir molibdeno, eksporto apribojimus.

Tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Didžiajame dvidešimtuke ir EBPO, vykdyta informavimo veikla, siekiant skatinti pasaulinį dialogą apie tai, kaip sukurti sistemą, kuri padėtų užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą.

2012 m. balandžio mėn. antrojoje veiklos ataskaitoje[4] dėl ES prekybos politika žaliavų srityje pateikta išsamios informacijos apie Žaliavų iniciatyvos įgyvendinimą prekybos politikos srityje.

Komisija toliau stebės vykdomas ir būsimas derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų ir kitų dvišalių sistemų, kad užtikrintų, kad prireikus būtų svarstomas ir įtraukiamas žaliavų klausimas.

5.2.        Su žaliavomis susiję dialogai ir diplomatija

2011 m. komunikate Komisija pareiškė, kad ES aktyviai vykdys su žaliavomis susijusios diplomatijos veiksmus, kad palaikant strateginę partnerystę ir dialogą politikos klausimais būtų užtikrintos galimybės gauti žaliavų, visų pirma svarbiausių žaliavų.

Su žaliavomis susijusios diplomatijos veiksmais siekiama bendradarbiauti su partneriais palaikant strateginę partnerystę ir dialogus politikos klausimais, siekiant keistis informacija ir bendradarbiauti sprendžiant problemas žaliavų rinkose. Šių veiksmų imtasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Japonija, Rusija, Argentina, Brazilija, Kolumbija, Meksika, Urugvajumi, Grenlandija, Kinija ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos valstybėmis, taip pat rengiami kiti dialogai.

5.2.1.     Jungtinės Amerikos Valstijos

2011 m. lapkričio 29 d. Transatlantinė ekonomikos taryba (TET) susitarė dėl Žaliavų srities darbo plano, pagal kurį, be kita ko, rengiamas bendras abiejų Šalių mineralinių žaliavų duomenų ir analizės aprašas. Be kita ko, abiem Šalims nurodyta apsvarstyti Europos Komisijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės vykdomų tyrimų dėl žaliavų išteklių prieinamumo, prekybos srautų, svarbos ir kitų tiekimo ir paklausos tyrimų rezultatus, pvz., 2010 m. Europos Komisijos ad hoc ekspertų grupės parengtą ataskaitą dėl svarbiausių žaliavų[5] ir JAV energetikos departamento strategiją dėl svarbiausių medžiagų. Žaliavų srityje pradėtas vykdyti TET inovacijų srities veiksmų planas[6], apimantis skirtingus politikos aspektus, įskaitant prekybą ir pakeitimą kitomis medžiagomis.

2012 m. rugsėjo mėn. Briuselyje surengtas ES ir JAV ekspertų praktinis seminaras apie mineralinių žaliavų srautus ir duomenis. Seminare palyginta abiejose jurisdikcinėse sistemose turima informacija apie pirmines ir antrines žaliavas, taip pat palyginta svarbiausių žaliavų sąrašo peržiūros metodika, aptartos srityse, kuriose nepakanka informacijos apie medžiagų srautus. Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos toliau nagrinės galimus veiksmus, reikalingus siekiant sukurti bendrą žaliavų duomenų sąvadą ir kitas dalijimosi duomenimis apie žaliavas priemones, atsižvelgdamos į atitinkamą savo vykdomą politiką, kad užtikrintų patikimą įvairių žaliavų tiekimą.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos siekia nustatyti sritis, kuriose būtų galima pagerinti naudotų elektroninių įrenginių antrinį perdirbimą, visų pirma, kai antriniu perdirbimu galima spręsti svarbiausių žaliavų išteklių trūkumo klausimą ir sumažinti poveikį aplinkai per visą elektroninių įrenginių gyvavimo ciklą. 2012 m. spalio mėn. į Vašingtone surengtą konferenciją „Geriausia panaudotos elektroninės įrangos valdymo ir tvarkymo praktika“ susirinkę JAV Vyriausybės ir Europos Komisijos, taip pat Europos ir Amerikos bendrovių bei prekybos asociacijų atstovai nagrinėjo naujus tarpatlantinio bendradarbiavimo būdus elektroninių atliekų valdymo srityje.

5.2.2.     Japonija       

2011 m. spalio mėn. Vašingtone ir 2012 m. kovo mėn. Tokijuje surengti du praktiniai seminarai, kuriuose dėmesys buvo telkiamas į mokslinius tyrimus žaliavų, visų pirma jų pakeitimo kitomis medžiagomis, srityje. Kitas trišalis ES, JAV ir Japonijos susitikimas, kuriame dalyvaus vyriausybių, Europos Komisijos ir pramonės delegacijų atstovai, vyks 2013 m. gegužės 29–30 d. Briuselyje. Šiais metais daugiausia dėmesio bus skiriama svarbiausių medžiagų valdymo veiksmingų naujų modelių kūrimui ir įgyvendinimui.

5.2.3.     Rusija

2012 m. spalio mėn. Sankt Peterburge įvyko Rusijos Vyriausybės ir Europos Komisijos pramonės politikos dialogo pogrupio susitikimas su pramonės delegacijomis. Komisija pateikė naujausių žaliavų politikos pokyčių apžvalgą ir pateikė naujausią informaciją apie pramonės politiką.

5.2.4.     Lotynų Amerika

2011 m. Komisijos pirmininko pavaduotojas A. Tajani pasirašė ketinimų pradėti dvišalį bendradarbiavimą žaliavų srityje su Čile ir Urugvajumi raštus ir paskelbė su Argentina bendrą pranešimą spaudai. 2012 m. gegužės mėn. taip pat pasirašyti ketinimų raštai su Kolumbija ir Meksika.

2012 m. rugsėjo mėn. toliau buvo aptariamas Susitarimo memorandumo su Urugvajumi įgyvendinimas. Paskirti vietos informacijos centrai. Abi šalys susitarė dalytis geriausia patirtimi ir parengti konkrečių tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo veiksmų planą visų pirma geologinių žinių, ekologiškos ekonomikos ir energijos vartojimo efektyvumo, antrinio perdirbimo, skaidrumo, mokymo, tvarumo, inovacijų ir kitose srityse. Urugvajui pasiūlyta stebėtojo teisėmis prisidėti prie Europos inovacijų partnerystės.

5.2.5.     Europos ir Viduržemio jūros regiono šalys

2012 m. lapkričio mėn. Komisija pasirašė susitarimo memorandumus su Maroku ir Tunisu. 2012 m. spalio mėn. su Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos valstybėmis surengtas praktinis seminaras apie žaliavas, atsižvelgiant į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimą.

5.2.6.     Kinija

Komisija su Kinija palaiko du dialogus žaliavų klausimais – su Nacionaline plėtros ir reformų komisija (metalų reikalų darbo grupe) ir su Pramonės ir informacinių technologijų ministerija. Pastarasis dialogas vyksta 2010 m. įsteigtoje Žaliavų darbo grupėje.

Paskutinis susitikimas įvyko 2012 m. kovo mėn. Pekine, kitas susitikimas turėtų įvykti 2013 m. antrą pusmetį Briuselyje. 2013 m. antrą pusmetį taip pat turėtų įvykti praktinis seminaras apie antrinį perdirbimą ir Kinijos ekspertų pažintinis vizitas į Europą.

5.2.7.     Grenlandija

Grenlandijoje, daug išteklių turinčioje Europos kaimyninėje šalyje, yra nemažų retųjų žemių elementų atsargų. 2012 m. birželio mėn. Komisija su Grenlandijos Vyriausybe pasirašė ketinimų bendradarbiauti žaliavų srityje raštą. Grenlandija ir Europos Sąjunga sutarė siekti formaliai bendradarbiauti žaliavų srityje ir taip praplėsti dabartinį gerą bendradarbiavimą, vykdomą pagal ES ir Grenlandijos susitarimą.

Ketinimų rašte siūlomos šios bendradarbiavimo sritys: geologinės žinios; su mineralinių išteklių naudojimu susijusios infrastruktūros ir investicijų poreikių analizė; kompetencijos stiprinimas; aplinkos klausimai, susiję su kasyba ir jos socialiniu poveikiu.

Rašte taip pat pripažįstama, kad tam, kad bendradarbiavimas būtų naudingas abiem Šalims, reikia užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas ir patekimą į rinką.

Palaikant šiuo raštu sukurtą dialogą 2012 m. rugsėjo mėn. surengtas praktinis seminaras su Europos kalnakasybos pramonės atstovais ir galutiniais naudotojais, kuriame siekta aptarti bendradarbiavimo su Grenlandija teikiamas galimybes. Tą pačią dieną Komisijos ir Grenlandijos Vyriausybės atstovai dalyvavo praktiniame seminare, kuriame siekė aptarti šio dialogo ateitį ir sutarti dėl konkrečių projektų.

6.           Vystymosi politika

Tvari kasyba gali ir turėtų padėti siekti tvaraus vystymosi. ES vystymosi politika taip pat svarbi su žaliavomis susijusios diplomatijos srityje, siekiant žaliavų srityje tiek besivystančioms šalims, tiek ES užtikrinti abipusę naudą.

6.1.        Bendra Afrikos ir ES strategija bei AKR sistema

Palaikydamos Afrikos ir ES strateginę partnerystę, abi Šalys sutarė aktyviau bendradarbiauti žaliavų srityje. 2010 m. birželio mėn. Afrikos Sąjungos komisijos (ASK) ir Europos Komisijos (EK) susitikime nustatyti pagrindiniai bendradarbiavimo principai, kurie patvirtinti 2010 m. lapkričio mėn. vykusiame trečiajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime ir įtraukti į 2011–2013 m. veiksmų planą.

ASK ir EK dvišalis bendradarbiavimas žaliavų srityje ir vystymosi klausimais grindžiamas ES žaliavų iniciatyva ir Afrikos Sąjungos kasybos ir naudingųjų iškasenų iniciatyva – 2009 m. „Afrikos kasybos vizija“[7]. Bendradarbiaujant dėmesys skiriamas trims sritims: valdymui, investicijoms ir infrastruktūrai bei geologinėms žinioms ir įgūdžiams. ES ir valstybės narės bendradarbiauja šiais klausimais. ES pasirengusi atsakyti į visus Afrikos šalių prašymus pagal vystymosi politikos programas. Šiame etape pagal regionines arba nacionalines programas konkrečių prašymų negauta. Be to, Komisija ketina skatinti ES ir Afrikos bendradarbiavimą šioje itin svarbioje srityje taikydama naują Panafrikos programą pagal naujos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę.

Komisija pripažįsta, kad siekiant tvariai naudoti gamtos išteklius ir taip skatinti Afrikos ekonomikos augimą, svarbu užtikrinti gerą valdymą, taigi 2011 m. gruodžio mėn. Adis Abeboje ji surengė techninio lygmens gebėjimų stiprinimo praktinį seminarą kasybos apmokestinimo klausimais. Praktinio seminaro išvados pristatytos per Afrikos Sąjungos kasybos reikalų ministrų susitikimą 2011 m. gruodžio mėn. Pagal susitarimą su Afrikos Sąjunga 2013 m. Komisija ketina surengti antrą praktinį seminarą kasybos apmokestinimo klausimais, jeigu Afrikos Sąjungos biudžete bus lėšų. Bendroje konferencijoje taip pat nustatytas poreikis stiprinti gebėjimus, susijusius su derybomis dėl sutarčių.

Politiniu lygmeniu 2012 m. sausio mėn. Briuselyje surengta aukšto lygio konferencija dėl ES ir Afrikos partnerystės žaliavų srityje „Gausių naudingųjų iškasenų išteklių naudojimas realaus Afrikos vystymosi reikmėms“ (angl. „Translating Mineral Resource Wealth into Real Development for Africa“). Konferencija suteikė politinį postūmį įgyvendinant 2011–2013 m. bendros strategijos veiksmų planą žaliavų srityje, joje dalyvavo visi šiuo procesu suinteresuoti subjektai. Per konferenciją pateikta rekomendacijų dėl įgyvendinimo visose trijose bendradarbiavimo srityse.

Komisija Žaliavų iniciatyvoje įsipareigojo toliau kartu su Afrikos šalimis vertinti, ar ekonomiškai naudinga plėtoti tolesnį dviejų žemynų geologinių tarnybų bendradarbiavimą, taip pat skatinti bendradarbiavimą šioje srityje daugiašaliuose forumuose, pvz., pagal UNESCO geologijos mokslų programą. Po konferencijos pateikta rekomendacija šioje srityje stiprinti Afrikos ir Europos geologinių tarnybų bendradarbiavimą ir 2013 m. numatoma pradėti didelės apimties tyrimą šia tema. Jo tikslas – sukurti bendrus projektus, kurie padėtų gerinti žinias apie Afrikos telkinius, sukurti Afrikos geologinių tarnybų mokymo ir keitimosi duomenimis bei jų skaitmeninimo tinklą. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka Europos geologinėms tarnyboms.

Europos investicijų bankas aktyviai sprendžia kasybos klausimus pagal AKR investicinę priemonę. Tačiau dėl dabartinio tam tikrų naudingųjų iškasenų kasybos ciklo nuosmukio ir NVO spaudimo, minėtas bankas atidžiau rinkosi finansuotinus projektus ir atsargiai vertino kiekvieno projekto naudą, tinkamą dėmesį skirdamas aplinkos ir socialiniams aspektams[8].

6.2.        Finansinio skaidrumo skatinimas

2011 m. komunikate Komisija įsipareigojo „skatinti gavybos pramonę atskleisti daugiau finansinės informacijos, galbūt priimant reikalavimą kiekvienai šaliai atskirai teikti ataskaitas“[9]. 2011 m. spalio 25 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagal kurį reikalaujama, kad gavybos pramonės (naftos, dujų ir kasybos) ir neliestų miškų medienos ruošos biržinės ir stambios nebiržinės bendrovės pagal atskiras šalis ir projektus atskleistų informaciją apie mokėjimus valdžios institucijoms (pvz., įmonių pajamų mokesčius, mokesčius už gamtos išteklius, gamybos teises, premijas ir kitos reikšmingas išmokas). Po diskusijų Parlamente ir Taryboje ir trišalių jų ir Komisijos dialogų pasiektas politinis susitarimas priimti atitinkamus teisės aktus.

2010 m. Komisija taip pat pasiūlė komunikatą dėl mokesčių ir vystymosi bei 2011 m. komunikatą, siekdama stiprinti Europos finansinę ir politinę paramą Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvai (GPSI) ir padėti besivystančioms šalims ją įgyvendinti.

GPSI yra pasaulinis standartas, padedantis skatinti pajamų skaidrumą daug išteklių turinčiose šalyse: pagal šią iniciatyvą bendrovių prašoma skelbti informaciją apie mokėjimus vyriausybėms, o vyriausybių prašoma informuoti apie pajamas iš bendrovių, taigi didinamas skaidrumas ir siekiama sumažinti mokesčių vengimo ir korupcijos atvejų skaičių gavybos veiklos srityje. Tai yra ypač svarbu, nes besivystančios šalys dažnai nemažą savo biudžeto dalį finansuoja iš šios veiklos ir pasauliniu mastu senkant ištekliams išlieka nemaža galimybė gauti pajamų ateityje.

Pagal GPSI šalių suinteresuotieji subjektai iš vyriausybių, pilietinės visuomenės, naftos, dujų ir kasybos bendrovių, taip pat investuotojai sutelkiami į nacionalinę įvairių suinteresuotųjų subjektų grupę. Ši unikali struktūra yra puikus pavyzdys, kaip siekti užtikrinti geresnį valdymą[10].

ES remia GPSI tiek politiškai, tiek finansiškai. Komisija yra GPSI valdybos narė ir ragina daug gamtos išteklių turinčias šalis prisijungti prie šios iniciatyvos. ES tiesiogiai finansavo GPSI gebėjimų stiprinimo veiklą, kaip antai kas dvejus metus rengiamus GPSI nacionalinių koordinatorių susitikimus, per kuriuos nacionaliniai koordinatoriai gali įvertinti vieni kitų veiklą ir stiprinti gebėjimus. Be to, ES prisideda prie Pasaulio banko administruojamo GPSI daugiašalių pagalbos teikėjų patikos fondo, kuriuo siekiama dviejų svarbių tikslų: i) jis padeda šalims prisijungti prie GPSI arba išlaikyti reikalavimų besilaikančių šalių statusą; ii) jis padeda pilietinės visuomenės organizacijoms veiksmingiau prisidėti prie šių pastangų užtikrinti skaidrumą ir tinkamai naudoti atskleistą informaciją apie mokamus mokesčius.

6.3.        Tiekimo grandinės skaidrumo didinimas

2011 m. komunikate Komisija pripažįsta, kad daugelis žaliavų, kurias ES importuoja, gaunama keliose politiškai ir ekonomiškai nestabiliose šalyse[11].

Minėtame 2011 m. komunikate Komisija taip pat pažadėjo „nagrinėti galimybes didinti skaidrumą visoje tiekimo grandinėje ir kartu su pagrindiniais prekybos partneriais užkirsti kelią iš gavybos sektoriaus gaunamų įplaukų naudojimą karams arba vidiniams konfliktams remti“.

Komisija aktyviai prisideda prie tarptautinių pastangų, kuriomis sprendžiamas konflikto zonų naudingųjų iškasenų klausimas, ir tvirtai remia EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingų tiekimo grandinių nuo konfliktų nukentėjusiose ir didelės rizikos teritorijose. Komisija taip pat dalyvauja Tarptautinės konferencijos dėl Didžiųjų ežerų regiono, EBPO ir JT ekspertų grupės dėl išsamaus atsakingo alavo, volframo ir tantalo išgavimo ir aukso tiekimo grandinių patikrinimo posėdžiuose, taip pat skatina pramonę įgyvendinti rekomendacijas.

2012 m. gegužės mėn. veiklą atnaujino Tarptautinė neteisėto gamtos išteklių naudojimo ir prekybos jais Didžiųjų ežerų regione klausimų darbo grupė. Ši darbo grupė yra tarptautinės bendruomenės ir EBPO sekretoriato diskusijų platforma.

Kalbant apie naudingųjų iškasenų atsekamumą, Komisija nagrinėja būdus, kaip pagerinti skaidrumą visoje tiekimo grandinėje, įskaitant išsamaus patikrinimo aspektus, remdamasi nusistovėjusia patirtimi įgyvendinant Kimberley procesą, GPSI, Veiksmų planą dėl miškų įstatymo taikymo, Valdymo ir prekybos veiksmų planą ir Medienos reglamentą. Komisija taip pat ieško būdų, kaip politiškai ir finansiškai paremti Tarptautinės Didžiųjų ežerų regiono konferencijos „Regioninę iniciatyvą dėl neteisėto gamtos išteklių naudojimo“, pagal kurią numatyta sukurti sertifikavimo mechanizmą, skirtą nekonflikto zonų naudingosioms iškasenoms, išgautoms šiame regione, sertifikuoti. Šis procesas yra dalis platesnio atsako, kuriuo siekiama panaikinti ginkluotų grupuočių finansavimo ir gamtos išteklių naudojimo ryšį Didžiųjų ežerų regione; be kita ko, ES remia EBPO atsakingo tiekimo grandinių valdymo išsamaus patikrinimo rekomendacijų naudojimą. 2012 m. gruodžio mėn. surengtas tiriamasis praktinis seminaras, kuriame buvo sprendžiami išsamaus patikrinimo klausimai ir nagrinėjamos galimybės imtis ES veiksmų. Be to, 2013 m. kovo mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, kad sužinotų jų nuomones apie galimą ES iniciatyvą dėl atsakingo naudingųjų iškasenų išgavimo konfliktų paveiktose ir didelės rizikos vietovėse, pvz., karo zonose, pokario zonose, taip pat vietovėse, kuriose gali kilti politinis nestabilumas arba pilietiniai neramumai. Komisija atsižvelgs į viešų konsultacijų rezultatus spręsdama, ar reikia tinkamai ir veiksmingai papildyti ir (arba) paremti dabartines išsamaus patikrinimo iniciatyvas, susijusias su atsakingu naudingųjų iškasenų išgavimu. Bet kokiais ES veiksmais šioje srityje taip pat reikia atsižvelgti į pramonei tenkančią administracinių sąnaudų naštą, kad nebūtų atšauktos operacijos atitinkamose šalyse.

7.           Tvaraus tiekimo ES skatinimas (2 ramstis)

7.1.        Sąlygų dalytis geriausia patirtimi sudarymas

Komisija daugiausia sudaro sąlygas dalytis geriausia patirtimi, nes daugelis sričių, susijusių su gavybos pramonės šakomis, priklauso valstybių narių kompetencijai.

2011 m. komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad toliau nurodyta praktika yra itin svarbi skatinant investicijas į gavybos sektorius:

– nustatyti nacionalinę naudingųjų iškasenų politiką, kad būtų užtikrinta, jog iškasenos būtų naudojamos kuo ekonomiškiau, atsižvelgiant į kitas nacionalinės politikos kryptis, remiantis tvaraus vystymosi principais ir laikantis įsipareigojimo nustatyti deramą teisinį ir informacinį pagrindą;

– suformuoti žemės naudojimo naudingųjų iškasenų gavybos tikslais planavimo politiką, kuri apimtų skaitmeninę geologinių žinių bazę, skaidrią naudingųjų iškasenų nustatymo metodiką, ilgalaikės regioninio ir vietinio masto paklausos įverčius, naudingųjų iškasenų nustatymo ir apsaugos priemones (atsižvelgiant į kitokią žemės naudojimo paskirtį), įskaitant apsaugą nuo stichinių nelaimių poveikio;

– nustatyti naudingųjų iškasenų žvalgybos ir gavybos leidimo procesą, kuris būtų aiškus, suprantamas, patikimas ir supaprastintas administraciniu požiūriu (pvz., nustatant terminus, lygiagrečiai teikiamus leidimų prašymus ir taikant vieno langelio principą, kai tai įmanoma pagal valstybės narės sistemą).

2008 m. pradėjus Komisijos Žaliavų iniciatyvą vis daugiau valstybių narių (pavyzdžiui, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Graikija, Nyderlandai ir neseniai Portugalija) kūrė nacionalines strategijas, kurios gali būti laikomos papildančiomis ES žaliavų strategiją.

2010 m. Komisija taip pat pateikė rekomendacijas dėl gavybos ir pažeidžiamų ekosistemų apsaugos, paskelbdama Gaires dėl su energetika nesusijusios gavybos pramonės (ENGP) ir „Natura 2000“[12]. Siekiant stebėti šiomis gairėmis užtikrinamą pažangą, nustatyti tinkami rodikliai.

2009 m. sudaryta Dalijimosi geriausia patirtimi, susijusia su žemės naudojimo planavimu, leidimų suteikimu ir dalijimusi geologinėmis žiniomis, darbo grupė, siekiant patobulinti dabartinę sistemą, susijusią su gavybos pramonės veikla. 2010 m. birželio mėn. darbo grupė parengė ataskaitą dėl dalijimosi geriausia patirtimi, susijusia su naudingųjų iškasenų politika, žemės naudojimo planavimu, leidimų suteikimu ir geologinių tarnybų tinklų kūrimu.

Komisija, laikydamasi subsidiarumo principo, pasiūlė „kartu valstybėmis narėmis vertinti galimybę sukurti valstybių narių veiksmų šioje srityje stebėjimo mechanizmą, įskaitant rodiklių parengimą“.

Komisijos pasiūlyti rodikliai apima:

– nacionalinės naudingųjų iškasenų politikos rodiklius (teisinės sistemos rodiklius ir informacinės sistemos rodiklius);

– žemės naudojimo planavimo rodiklius;

– leidimų suteikimo rodiklius, įskaitant Gairių dėl su energetika nesusijusios gavybos pramonės (ENGP) ir programos „Natura 2000“ taikymą.

Rodikliai sudaro sąlygas Komisijai ir valstybėms narėms įvertinti esamą padėtį ir nustatyti sritis, kuriose tikslinga savanoriškai siekti patobulinimų. Remdamasi valstybių narių reakcijomis dėl siūlomų rodiklių Komisija pasiūlys rodiklių rinkinį, kuris turės būti reguliariai kontroliuojamas. Valstybėms narėms išsiųsti klausimynai su rodikliais ir pirminiai atsakymų rezultatai 2012 m. lapkričio mėn. aptarti Žaliavų tiekimo grupės susirinkime. Atsakymus pateikė dauguma valstybių narių, taip pat kitų šalių, regionų ir pramonės atstovai. Šiuo metu vykdoma išsami analizė ir vertinimas. Rezultatai bus pateikti 2013 m. viduryje, į juos atsižvelgiant bus papildyta EIP.

7.2.        ES žinių bazės didinimas

Komisija pasiūlė kartu su valstybėmis narėmis įvertinti galimybę siekti didesnės nacionalinių geologinių tarnybų sąveikos, kad būtų galima sutaupyti, sumažinti sąnaudas ir padidinti galimybes dalyvauti bendruose projektuose (pvz., suderinta iškasenų duomenų bazė, metinis Europos žaliavų leidinys). Vidutinės trukmės laikotarpiu sąveika turėtų padėti gerinti žinių apie Europos žaliavas bazę, visų pirma atsižvelgiant į oficialų veiksmų planą ir pažangą visoms ES valstybėms narėms įgyvendinant Europos erdvinės informacijos infrastruktūrą (kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/2/EB – INSPIRE), taip pat būsimas galimybes pagal programą „Copernicus“.

Įgyvendindama įsipareigojimą „toliau gilinti žinias, reikalingas siekiant veiksmingai įgyvendinti žaliavų strategiją“ Komisija pradėjo kelis tyrimus ir mokslinių tyrimų projektus.

7.2.1.     Galimybės gauti duomenis apie išteklius ir atsargas

Kadangi mineraliniai ištekliai įtraukti į INSPIRE direktyvos duomenų sritį, iki 2020 m. turėtų būti pagerinta galimybė susipažinti su duomenimis ir informacija, susijusiais su ES valstybių narių mineralinių medžiagų atsargomis, ištekliais ir skirtomis sumomis, taip pat juos gauti ir palyginti.

Šiuo metu Eurostatas neturi duomenų apie pirminių žaliavų išteklius ir atsargas ir juos tiesiogiai turi rinkti valstybių narių nacionalinės geologinės tarnybos, todėl Komisija pradėjo tyrimą dėl struktūrizuotos statistinės informacijos apie ES žaliavų telkinių kokybę ir kiekį. Per tyrimą bus nustatytos spragos ir veiksmai, kurių reikia imtis norint, kad nacionalinės valdžios institucijos susitartų dėl sąveikių, darnių ir nuoseklių duomenų. Bus siekiama užtikrinti tyrimo rezultatų ir atitinkamų INSPIRE direktyvos nuostatų teikiamos naudos sąveiką, siekiant pagerinti valstybių narių ir ES lygmens politikos formuotojų ir sprendimų priėmėjų galimybes susipažinti su informacija apie svarbiausias žaliavas, siekiant padidinti ES gavybos pramonės šakų konkurencingumą. Dalis tyrimo duomenų taip pat bus paskelbta Gamtos išteklių duomenų centre, kuriam vadovauja Eurostatas.

7.2.2.     Inovacinės technologijos ir galimos bandomosios gamyklos

EIP komunikate numatytas vidutinės trukmės laikotarpio (2014–2020 m.) tikslas užtikrinti galimybę įkurti iki 10 bandomųjų inovacinių žaliavų gavybos, perdirbimo, gaminių projektavimo ir perdirbimo gamyklų. Atliekant tyrimą, pavadintą „Žaliavos. Inovacinių technologijų ir galimų bandomųjų gamyklų tyrimas“ (RAMINTECH), bus įvertinta galimybė vykdyti atitinkamus bandomuosius projektus ES, kurie gali padėti gerokai pagerinti žaliavų tvarumą ir tiekimą visoje vertės grandinėje, taip pat bus išnagrinėtos ES gebėjimų spragos.

Vadinamuoju tiriamuoju laikotarpiu atlikus aktyvią suinteresuotųjų subjektų paiešką atitinkamose srityse bus sudarytas preliminarus sąrašas. Projektas padės užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į fundamentinių tyrimų raidos teikiamas galimybes – šių tyrimų srityje iki 2015 m. turėtų būti pasiektas išankstinių galimybių vertinimo etapas. Bus nurodytos būsimų sprendimų prognozės (laikotarpiu iki 2030 m.).

Įgyvendinant projektą bus parengti kriterijai, rodikliai ir metodika, padėsiantys atlikti pasiūlytų bandomųjų gamyklų preliminaraus sąrašo matricos analizę, kuri padės užtikrinti sąžiningą ir skaidrią atrankos procedūrą. Šie kriterijai apima bandomųjų veiksmų, susijusių su prieiga, priėmimu, tvarumu ir saugumu, poveikio vertinimo metodus ir jais grindžiamas (internetinis) klausimynas, kuris buvo išplatintas suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų pasiūlyti inovacines technologijas ir bandomąsias gamyklas.

Bus išsamiai išanalizuota (apie) 10 atrinktų bandomųjų sričių (tipų) ir pateikta aiškinamųjų pavyzdžių. Bus nagrinėjamos bent trys technologijos kiekvienoje iš pagrindinių sričių, kurias nuspręsta išsamiau ištirti atliekant atvejų tyrimus (atrinktos bandomosios gamyklos rezultatų komercializacijai užtikrinti reikalingų veiksmų ir naudos visuomenei, taip pat MVĮ, analizė).

7.2.3.     Europos retųjų žemių elementų kompetencijos tinklas

Retųjų žemių elementai yra gyvybiškai svarbūs ES ekonomikai ir visų pirma reikšmingi kuriant ir gaminant modernius ekologiškus aukštųjų technologijų gaminius, kaip antai elektrinius automobilius, fotovoltines technologijas arba taupiąsias elektros lemputes. Kadangi pasaulinė paklausa didėja ir retųjų žemių elementus sunku pakeisti ar perdirbti, siekdama užtikrinti jų tiekimo saugumą, Europa turi spręsti daugybę uždavinių. Nuo 2013 m. muitų tarifų srityje naudojant naujus specialius statistinius kodus oficialios statistikos reikmėms renkami duomenys apie vėjo energijos srityje (vėjo turbinų magnetams) svarbiausias žaliavas – neodimį ir disprozį.

Europos Parlamento prašymu Komisija paskelbė kvietimą suteikti profesionalią paramą steigiant Europos retųjų žemių elementų kompetencijos tinklą (ERECON), kuris turėtų padėti sutelkti Europos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų ekspertus, politikos formuotojus, ekspertų grupes, taip pat pramonės atstovus ir ekspertus iš ES nepriklausančių šalių, kad būtų galima paspartinti dalijimąsi geriausia patirtimi retųjų žemių elementų srityje, gerinti ypatingų jų savybių suvokimą, pateikti rekomendacijų dėl mokslinių tyrimų ir skatinti tvarią retųjų žemių elementų kasybą, galimybę atlikti antrinį perdirbimą ir juos pakeisti kitomis medžiagomis.

Taigi pagrindinis ERECON tikslas turėtų būti sukurti sistemą, kad per diskusijas dėl retųjų žemių elementų minėtų sričių klausimais dalyviai galėtų veiksmingai pasidalyti žiniomis ir patirtimi. ERECON turėtų siekti užtikrinti išsamų suvokimą apie retųjų žemių elementų antrinį perdirbimą ir pakeitimą, taip pat apie kitus jų vertės grandinės aspektus, kurie svarbūs siekiant tvaraus tiekimo ES, įskaitant žvalgybą, gavybą, perdirbimą ir gryninimą.

Tikimasi, kad ERECON projektas padės ekspertams atvirai ir išsamiai diskutuoti – bus sukurtos tinkamos organizacinės struktūros ir galimybės rengti susitikimus, sukurti kompetencijos tinklą, įvairią sąveiką ir tarpdisciplininius mainus, siekiant gerinti žinias apie veiksmingiausią retųjų žemių elementų naudojimą ir jų kasybą bei gryninimą.

Komisija kompetencijos ir tarpdisciplininio aljanso tinklą ERECON įsteigs pirmąjį 2013 m. pusmetį. Tinklas turėtų veikti apie dvejus metus, per kuriuos keturios ekspertų darbo grupės susitiks skirtinguose praktiniuose seminaruose ir aptars retųjų žemių elementų kasybą, retųjų žemių elementus kaip procesus skatinančius veiksnius ir šių elementų pagrindines taikymo sritis.

7.2.4.     Mokslinių tyrimų projektai

Moksliniai tyrimai ir plėtra žaliavų srityje remiami pagal ES septintąją bendrąją programą – pagal Pramonės technologijų ir aplinkos programą ir Socialinių ekonominių ir humanitarinių mokslų programą jiems skirta beveik 200 mln. EUR. Daugiau kaip 60 mln. EUR skirta jau vykdomiems projektams.

Mokslinių tyrimų projektas „ProMine“ padėjo pagerinti geologinių žinių bazę ir gauti papildomos informacijos apie Europos pirminių žaliavų teikiamas galimybes.

Mokslinių tyrimų projektas „EuroGeoSource“ padėjo gauti suderintų erdvinių geologinių ir geografinių duomenų rinkinius, visapusiškai (bandomuoju būdu) pasinaudojant INSPIRE teisiškai privalomų duomenų specifikacijų projektais ir INSPIRE internetiniu portalu.

Abi iniciatyvos padėjo gauti informacijos, svarbios priimant ilgalaikius sprendimus žemės naudojimo planavimo ir strateginio planavimo srityse (pavyzdžiui, dėl investicijų į kasybą ir reikalingų pastangų siekiant užbaigti leidimų suteikimo procesą), kurie priklauso nuo duomenų kokybės ir prieinamumo.

Žaliavų kasybos, gavybos ir tvarkymo srityje vykdomi projektai „ProMine“ ir „I2MINE“. Projektas EURARE susijęs su retųjų žemių elementų žvalgymu ir eksploatavimu, taip pat vykdomos derybos dėl projektų, susijusių su aukštųjų technologijų atliekų srautuose esančių retųjų žemių elementų antriniu perdirbimu, grupės (projektai RECLAIM, REMANENCE, RECYVAL NANO).

Didžiausias dėmesys su medžiagomis susijusiais projektais skiriamas retųjų žemių elementų (DRREAM, ROMEO, NANOPYME ir REFREEPERMAG) ir platinos grupės metalų (FREECATS ir NEXT-GEN-CAT) naudojimo mažinimui ir pakeitimui kitomis medžiagomis.

2013 m. bus pradėti vykdyti šie projektai: „Naudingųjų iškasenų gavyba ir perdirbimas ypatingoje aplinkoje (giluminiuose vandenyse ir (arba) Arkties regionuose)“ ir „Europos žinių apie žaliavų tiekimą tinklas“. Šiuo metu deramasi dėl trijų medžiagų mokslinių tyrimų projektų, susijusių su svarbiausių medžiagų pakeitimu, kurie būtų vykdomi derinant veiklą su Japonijos grupėmis.

Pagal Jungtinio tyrimų centro (JTC) darbo programą Komisija atlieka tikslinius tyrimus ES žaliavų strategijai paremti, ypač daug dėmesio skirdama tiekimo saugumo klausimams gaminių tiekimo grandinėje ir eksploatacijos nutraukimo valdymo galimybėms, be kita ko, vykdant ekologinį projektavimą. 2012 m. surengtas praktinis seminaras apie tiekimo grandinių tvarumo vertinimo metodinius aspektus[13]. Be to, 2011 m. buvo paskelbta ataskaita[14], kurioje įvertinti žaliavų poreikiai energetikos sektoriuje siekiant įgyvendinti Europos strateginį energetikos technologijų planą, kuriame nustatyti svarbiausi metalai, dėl kurių tiekimo trukdžių būtų apribotas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas. 2013 m. vasarą JTC paskelbs platesnio masto susijusį tyrimą.

Komisija taip pat sudaro sąlygas suinteresuotiesiems subjektams bendradarbiauti penkiose Europos technologijų platformose: ETP-SMR (tvarūs mineraliniai ištekliai), „Manufuture“ (gamyba), „EuMaT“ (pažangiosios medžiagos), „SusChem“ (tvari chemijos pramonė), FTP (su mišku susijusios pramonės šakos) ir ECTP (statyba).

Nuo 2011 m. lapkričio mėn. veikia žaliavų tinklas ERA-MIN, kurio tikslas – pagerinti valstybių narių institucijų ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą. 2012 m. lapkričio 1 d. veiklą pradėjo pagal Septintąją bendrąją programą finansuojamas tinklas „CRM_Innonet“. Tai dinamiška ir vieša tinklų kūrimo iniciatyva, kuria siekiama palengvinti dialogą ir dalijimąsi idėjomis ir skatinti sąveiką svarbiausių žaliavų pakeitimo kitomis medžiagomis srityje.

7.3.        Mokslinių tyrimų ir įgūdžių ugdymo sklaida

Pripažindama mokslinių tyrimų ir įgūdžių svarbą sprendžiant su Europos žaliavomis susijusius uždavinius, Komisija įsipareigojo „Europos lygmeniu toliau remti sektorių kompetencijos tarybų kūrimą, kai iniciatyvas siūlo suinteresuotosios šalys, kaip antai socialiniai partneriai ar atitinkami stebėjimo centrai, ir skatinti žaliavų vertės grandinės, įskaitant gavybą, perdirbimą ir pakeitimą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą“.

Kalbant apie programą „Horizontas 2020“, tikimasi, kad žaliavos bus laikomos visuomeninės svarbos uždaviniu ir jam bus skirtas atitinkamas biudžetas.

Pasitelkusi Europos inovacijos ir technologijos institutą, Komisija žaliavų klausimą įtraukė į būsimą 2014–2020 m. šio instituto Strateginę inovacijų darbotvarkę, taip pat jį nurodė kaip vienos 2014 m. pradėsiančios veikti žinių ir inovacijos bendrijos aptartiną klausimą.

Bendradarbiavimas su pagrindines technologijas skatinančiomis ekonominėmis valstybėmis remiamas pagal TET inovacijų veiksmų parnerystę su JAV. Be to, surengti du ES, JAV ir Japonijos trišaliai praktiniai seminarai: 2011 m. spalio mėn. Vašingtone ir 2012 m. kovo mėn. Tokijuje. Juose buvo siekiama išnagrinėti galimybes užtikrinti bendrą požiūrį į mokslinius tyrimus žaliavų, visų pirma pakeitimo kitomis medžiagomis, srityje. 2013 m. gegužės 29–30 d. Briuselyje bus surengta trečia ES, JAV ir Japonijos trišalė konferencija. Joje daugiausia dėmesio bus skiriama svarbiausių medžiagų veiksmingo valdymo naujų modelių kūrimui ir įgyvendinimui.

Į EIP komunikatą įtraukti mokslinių tyrimų ir įgūdžių tikslai.

8.           Išteklių naudojimo efektyvumo didinimas ir antrinio perdirbimo skatinimas (3 ramstis)

8.1.        Geresnis esamų ES atliekų teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymas, siekiant skatinti išteklių antrinį perdirbimą ir tausų naudojimą

2011 m. komunikate Komisija pasiūlė:

– peržiūrėti teminę atliekų prevencijos ir perdirbimo strategiją, kad būtų parengta geriausia svarbiausių atliekų rinkimo ir tvarkymo patirtis, visų pirma tų atliekų, kuriose yra neigiamą poveikį aplinkai darančių žaliavų. Prireikus bus rengiama daugiau duomenų apie perdirbamų atliekų kiekius;

– remti su išteklių naudojimo efektyvumu susijusius mokslinius tyrimus ir bandomuosius veiksmus, taip pat numatyti ekonomines antrinio perdirbimo paskatas arba kompensacijų sistemas;

– atlikti atliekas reglamentuojančių ES teisės aktų ex-post vertinimą, įskaitant sričių, kurias reglamentuojantys teisės aktai dėl įvairių atliekų srautų galėtų būti suderinti siekiant nuoseklumo, vertinimą. Vertinimas apimtų atgrasomųjų priemonių ir nuobaudų už ES su atliekomis susijusių taisyklių nesilaikymą veiksmingumą;

– peržiūrėti tvaraus vartojimo ir gamybos veiksmų planą, kad būtų nustatyta, kokios papildomos iniciatyvos būtinos šioje srityje;

– išanalizuoti, ar naudinga kurti ekologinio projektavimo priemones, kad i) būtų skatinamas efektyvesnis žaliavų naudojimas, ii) užtikrinama prekių antrinio perdirbimo galimybė ir ilgaamžiškumas ir iii) skatinamas antrinių žaliavų naudojimas gaminiuose, visų pirma remiantis Direktyva dėl ekologinio projektavimo[15], taip pat

– rengti naujas iniciatyvas, kad būtų stiprinimas ES antrinio perdirbimo sektorių konkurencingumas, visų pirma nustatant naujas rinkos priemones, kuriomis pirmenybė būtų teikiama antrinėms žaliavoms.

Komisija tvarumo, taip pat atliekų, klausimus įtraukė ir į naują integruotą pramonės politiką[16].

2012 m. Komisija pradėjo penkių atliekų srautų direktyvų ir atliekų tvarkymo tikslų tinkamumo patikrinimą.

Šiuo metu peržiūrima su energetika susijusių gaminių ekologinio projektavimo reglamentų rengimo metodika, siekiant sustiprinti išteklių naudojimo efektyvumo aspektus. Ekologinio projektavimo direktyva leidžiama nustatyti gaminių reikalavimus, susijusius su poveikio aplinkai veiksniais, kurie laikomi svarbiais. Šiai analizei paremti Komisijos JTC neseniai parengė ir pritaikė daugeliu kriterijų grindžiamus išteklių naudojimo efektyvumo vertinimo metodus, kuriais dėmesys telkiamas į prioritetinių išteklių pakartotinio naudojimo, antrinio perdirbimo, taip pat atliekų naudojimo galimybę bei perdirbtas medžiagas ir patvarumą.[17]

8.2.        Reglamento dėl atliekų vežimo vykdymo stiprinimas

Atliekų ekologinio dempingo problema taip pat kyla tais atvejais, kai atliekos neteisėtai gabenamos į trečiąsias šalis. Per suderintą tikrinimo kampaniją 2008–2011 m., prie kurios prisidėjo 22 Europos šalys, Europos Sąjungos aplinkos apsaugos įstatymų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo darbo tinklas nustatė, kad 19 % patikrintų atliekų vežimo atvejų neatitiko ES atliekų vežimo reglamento. 37 % jų buvo neteisėti[18]. Patikrinimai buvo tiksliniai, taigi šis skaičius nebūtinai yra reprezentatyvūs, kalbant apie visus atliekų vežimo atvejus.

Siekdama pašalinti Atliekų vežimo reglamento įgyvendinimo ir vykdymo trūkumus, 2011 m. komunikate Komisija pasiūlė:

– užtikrinti, kad tikslūs ir tinkami atliekų tikrinimo standartai būtų taikomi visoje ES. Taip bus galima dėti pastangas, kad muitinių atliekama vežamų atliekų kontrolė vyktų paprasčiau;

– svarstyti galimybę Septintosios bendrosios programos moksliniams tyrimams skirtas lėšas naudoti neteisėtai vežamų atliekų aptikimo, nustatymo, atsekimo ir vietos nustatymo technologijoms tobulinti;

– remiantis aplinkosaugos požiūriu tinkamais valdymo kriterijais svarstyti galimybę atliekų srautų eksportui naudojamiems antrinio perdirbimo įrenginiams taikyti pasaulinę sertifikavimo schemą;

– remtis IMPEL, bendradarbiauti su valstybėmis narėmis vertinant galimybę sukurti oficialų ES lygmens mechanizmą ES acquis vykdymui užtikrinti.

Todėl 2011 m. Komisija konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais ir visuomene dėl galimų ES teisės aktų kriterijų ir reikalavimų, susijusių su vežamų atliekų tikrinimu. Šiuo metu Komisija vertina galimų būsimų teisėkūros ir neteisėkūros priemonių, kurios padėtų sumažinti neteisėto atliekų vežimo atvejų skaičių, poveikį.

Siekdama įvertinti, ar galima taikyti pasaulinę sertifikavimo schemą, Komisija pradėjo tyrimą, kuris neseniai baigtas. Atliekų eksportui taikomas Atliekų vežimo reglamentas, kuriame apibrėžti įpareigojimai ir vykdymo užtikrinimo priemonės, kurių turi imtis valstybės narės ir atliekų eksportuotojai, kad atliekos aplinkosaugos požiūriu būtų eksportuojamos, vežamos ir tvarkomos tinkamai. Tačiau šiuo metu valdžios institucijos ir (arba) eksportuotojai negali pasinaudoti jokiu mechanizmu, norėdami įrodyti, kad atliekos, eksportuojamos naudojimo tikslu, bus tvarkomos laikantis Atliekų vežimo reglamento. Taigi minėto tyrimo tikslas buvo pateikti išsamų esamų ES, trečiųjų šalių ir pasaulinių standartų, taikomų atliekų perdirbimo gamykloms ir (arba) kitoms panašioms gamykloms, aprašą, siekiant nustatyti priemones, reikalingas siekiant, kad iš ES į trečiąsias šalis eksportuojamos atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, taip pat pasiūlyti įvairias galimybes įrodyti ir patikrinti atitiktį aplinkosaugos požiūriu tinkamo atliekų tvarkymo reikalavimams, visiems tiesiogiai ir netiesiogiai susijusiems suinteresuotiesiems subjektams ir valdžios institucijoms pabrėžiant pranašumus ir trūkumus.

Glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais Komisija įvertins, kokių veiksmų geriausia imtis.

Atsižvelgiant į tarptautinį bendradarbiavimą su JAV pagal TET, viena iš penkių galimo bendradarbiavimo sričių buvo bendradarbiavimas dėl atliekų vežimo ir antrinio perdirbimo. Pasitelkus Transatlantinį verslo dialogą (TABD) ir TET 2012 m. spalio mėn. Vašingtone surengtas praktinis seminaras „Geriausia panaudotos elektroninės įrangos valdymo ir tvarkymo praktika“.

Komisija ketina surengti praktinį seminarą „Geriausia neteisėto atliekų vežimo stabdymo patirtis. Pavyzdinė trijų pagrindinių uostų (Antverpeno, Roterdamo, Hamburgo) veikla“.

Septintosios bendrosios programos mokslinių tyrimų lėšos, skirtos neteisėtai vežamų atliekų aptikimo, nustatymo, atsekimo ir vietos nustatymo technologijoms tobulinti, buvo panaudotos užsakant atlikti tyrimą – bus vykdomi tiek techniniai, tiek netechniniai moksliniai tyrimai, siekiant nustatyti neteisėto atliekų vežimo atvejus ir jų vietą.

9.           Metinis teminis renginys ir koordinavimas

Komisija pasiryžusi rengti reguliarias viešas diskusijas metiniuose teminiuose renginiuose, kurių tikslas – skatinti geriau suvokti ateities uždavinius ir įvertinti padarytą pažangą[19].

2011 m. metinis teminis renginys buvo skirtas Žaliavų iniciatyvos vystymosi politikos aspektams. 2012 m. sausio 26 d. surengta Aukšto lygio Afrikos ir ES konferencija dėl žaliavų.

2013 m. metinis teminis renginys bus skirtas Europos inovacijų partnerystei.

[1]               Angl. „Critical Metals in Strategic Energy Technologies: Assessing Rare Metals as Supply-Chain Bottlenecks in Low-Carbon Energy Technologies“, R. L. Moss, E. Tzimas, H. Kara, P. Willis ir J. Kooroshy, Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Energetikos ir transporto institutas, 2011 m.

[2]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prieinamos žaliavos Europos ateities gerovei užtikrinti. Pasiūlymas dėl Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje“ (COM(2012) 82 final).

[3]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prekyba, augimas ir vystymasis. Prekybos ir investicijų politikos pritaikymas šalims, kurioms pagalbos reikia labiausiai“, COM(2012) 22 final.

[4]               „ES prekybos politika žaliavų srityje. Antroji veiklos ataskaita“, Europos Komisijos Prekybos generalinis direktoratas, 2012 m. gegužės mėn.

[5]               2010 m. birželio mėn. Žaliavų tiekimo ad hoc darbo grupės ataskaita „Svarbiausios žaliavos ES“.

[6]               Transatlantinių inovacijų srities veiksmų partnerystės darbo planas, Transatlantinė ekonomikos taryba, 2009 m. spalio 27 d.

[7]               „Afrikos kasybos vizija“ (angl. „Africa Mining Vision“), Afrikos Sąjunga, 2009 m. vasario mėn.

[8]               566 mln. EUR pagal pirmąjį Kotonu susitarimo protokolą (2003–2008 m.) skirta kasybos sektoriui – 15 % pradinės AKR investicinės priemonės ir EIB nuosavų išteklių sumos.

[9]               2010 m. liepos mėn. JAV priėmė reikalavimą atskleisti informaciją (JAV Dodd-Frank akto 1504 skirsnis), pagal kurį visoms gavybos pramonės bendrovėms (pvz., naftos, gamtinių dujų ar naudingųjų iškasenų), kurios yra įtrauktos į JAV vertybinių popierių biržų sąrašus, keliamas reikalavimas skelbti informaciją apie valdžios institucijoms atliktus mokėjimus pagal šalis ir projektus (pvz., mokesčius už gamtos išteklius, kitus mokesčius gamybos teises, premijas ir kitas reikšmingas išmokas). Siekiant įgyvendinti šį teisės aktą, 2012 m. rugpjūčio 22 d. JAV vertybinių popierių ir biržos komisija priėmė galutines įgyvendinimo taisykles.

[10]             Pagal GPSI daugiausia dėmesio skiriama tarptautinių bendrovių jų priimančiosioms šalims mokamų mokėjimų (įmonių mokesčių, mokesčių už gamtos išteklius ir kt.) skaidrumui, taigi iniciatyva padeda stiprinti vystymosi darbotvarkę. Ji suteikia pagrindą daug gamtinių išteklių turinčių šalių parlamentams ir pilietinei visuomenei domėtis, suvokti ir įvertinti, ar jų šalys gauna reikiamus mokėjimus.

Šiuo metu įgyvendinant GPSI iniciatyvą siekiama stiprinti jos ataskaitų teikimo reikalavimus, kad būtų labiau pagerintas valdymas šalyse kandidatėse ir reikalavimų besilaikančiose GPSI šalyse. Be kita ko, bus apibūdinta, kaip skiriamos gavybos pramonės pajamos (pagal biudžetą ir kitomis priemonėmis), bus atskleidžiami subnacionalinio lygmens pervedimai, užtikrinamas sutarčių skaidrumas (visuomenės galimybė susipažinti su jomis) ir įvestas ataskaitų apie pavienius projektus teikimas.

Pakitus reikalavimams, GPSI tampa dar svarbesne priemone, kurią įgyvendinant siekiama ES vystymosi politikos tikslų, skatinant skaidrumą, viešojo sektoriaus atskaitomybę ir taip stiprinant viešąjį ir įmonių valdymą daug išteklių turinčiose besivystančiose šalyse.

[11]             Kalbant apie vieną tokių padidintos rizikos šalių, Kongo Demokratinę Respubliką, EBPO mano, kad dėl prekybos tam tikromis naudingosiomis iškasenomis, visų pirma tantalu, volframu, alavo ir auksu, gali dar labiau sustiprėti regioninis konfliktas tam tikruose rytiniuose Kongo regionuose.

[12]             ES gairės dėl naujos su energetika nesusijusios gavybos veiklos pagal „Natura 2000“ reikalavimus, Europos Komisija, 2010 m. liepos mėn.

[13]             http://lct.jrc.ec.europa.eu/assessment/ResourceSecurity-SecuritySupply

[14]             http://ec.europa.eu/dgs/jrc/index.cfm?id=1410&obj_id=14150&dt_code=NWS&lang=en?

[15]   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB nustatančia ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą.

[16]             Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“, COM(2012) 582 final.

[17]             „Patobulinti metodai ir gairių dokumentai, skirti antrinio perdirbimo, atliekų naudojimo galimybės, taip pat perdirbto turinio, prioritetinių išteklių naudojimo, pavojingų cheminių medžiagų naudojimo ir patvarumo indeksams“ (angl. „Refined methods and Guidance documents for the calculation of indices concerning Reusability/Recyclability/Recoverability, Recycled content, Use of Priority Resources, Use of Hazardous substances, Durability“). F. Ardente F., F. Mathieux, Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro Aplinkos apsaugos ir tvarumo institutas, 2012 m. (http://lct.jrc.ec.europa.eu/pdf-directory/Report%203%20-%20Refined%20methods%20and%20guidance%20documents-final.pdf).

[18]             EAA ataskaita Nr. 7/2012, „Atliekų judėjimas per ES vidaus ir išorės sienas“ (angl. „Movements of waste across the EU’s internal and external borders“).

[19]             Komisija įkūrė tarpžinybinę žaliavų reikalų darbo grupę, siekdama padėti toliau įgyvendinti ES žaliavų strategiją. Tai taip pat atitinka 2011 m. spalio 13 d. rezoliucijoje pateiktą Europos Parlamento raginimą. Pirmasis grupės susitikimas įvyko 2012 m. balandžio 26 d.