Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Prancūzijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)       Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi viešieji finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)       2009 m. balandžio 27 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Prancūzijoje susidarė perviršinis deficitas, ir pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[1] 3 straipsnį pateikė rekomendacijas dėl perviršinio deficito ištaisymo ne vėliau kaip 2012 m.[2];

(4)       2009 m. gruodžio 2 d. pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį Taryba nusprendė, kad nors Prancūzijos valdžios institucijos ėmėsi veiksmingų priemonių, priėmus rekomendaciją kilo netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Todėl Taryba rekomendavo Prancūzijai ištaisyti savo perviršinį deficitą ne vėliau kaip iki 2013 m. Kad patikimai ir tvariai sumažintų valdžios sektoriaus deficitą, kad jis neviršytų 3 % BVP, Prancūzijos valdžios institucijoms rekomenduota a) 2010 m., kaip planuota, įgyvendinti konsolidavimo priemones, o nuo 2011 m. stiprinti fiskalines priemones; b) 2010–2013 m. užtikrinti vidutines metines fiskalines priemones, viršijančias 1 % BVP; c) nurodyti priemones, reikalingas perviršiniam deficitui ištaisyti iki 2013 m. (jei susiklostys palankios aplinkybės), ir sparčiau mažinti deficitą, jei ekonominės ar biudžeto sąlygos būtų geresnės, negu tikimasi rekomendacijos paskelbimo metu. Rekomendacijose Taryba nustatė 2010 m. birželio 2 d. galutinę datą, iki kurios turi būti imtasi veiksmingų priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį;

(5)       2010 m. birželio 15 d., remdamasi Komisijos tarnybų 2010 m. pavasario prognoze, Komisija padarė išvadą, kad Prancūzija ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją valdžios sektoriaus deficitui sumažinti tiek, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės, todėl jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą imtis nereikėjo;

(6)       pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją, jei imtasi veiksmingų priemonių ir jei priėmus tą rekomendaciją kyla netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Netikėti nepalankūs ekonominiai įvykiai, turintys didelį neigiamą poveikį biudžetui, turi būti vertinami atsižvelgiant į ekonominę prognozę, kuria pagrįsta Tarybos rekomendacija;

(7)       pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnį Taryba turi atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendacijas, siekiant per nurodytą laikotarpį ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Rekomendacijoje turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti. Be to, rekomendacijoje ištaisyti perviršinio deficito padėtį Taryba turėtų reikalauti pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį struktūrinio balanso, t. y. pagal aplinkybes pakoreguoto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP;

(8)       pagal Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę, kuria pagrįsta 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, buvo numatyta, kad Prancūzijos ekonomika 2010 m. augs 1,2 %, o 2011 m. – 1,5 %. Tas prognozės laikotarpis 2012 ir 2013 m. neapima, tačiau darant prielaidą, kad didelis neigiamas gamybos apimties atotrūkis iki 2015 m. bus laipsniškai panaikintas, 2012 ir 2013 m. buvo numatytas didesnis augimas negu 2011 m. 2010 m. BVP augimas gerokai viršijo Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozę, 2011 m. jis buvo kiek aukštesnis nei prognozuoti 1,5 %, o 2012 m. Prancūzijos ekonomika patyrė sąstingį;

(9)       Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje šiemet numatytas BVP mažėjimas 0,1 %, todėl ir 2013 m. galima numanyti gerokai prastesnį scenarijų nei tas, kuriuo remtasi rengiant 2009 m. gruodžio mėn. Tarybos rekomendaciją. Menkas namų ūkių realias disponuojamąsias pajamas, ypač sumažėjusias dėl augančio nedarbo ir padidintų mokesčių, tik iš dalies atsvers sulėtėjusi infliacija, o dėl silpno įmonių pasitikėjimo, manoma, investicijos toliau tolygiai mažės. Prognozuojama, kad dėl šiokio tokio išorės sektoriaus atsigavimo per antrąjį metų pusmetį jo veikla truputį suaktyvės. Dėl laipsniškai grįžtančio pasitikėjimo ir realių disponuojamųjų pajamų didėjimo (jei nebus imtasi papildomų konsolidavimo priemonių) 2014 m. laukiama ekonomikos augimo (1,1 %). Nepaisant vyriausybės pastangų remti užimtumą, ypač jaunimo ir pagyvenusių darbuotojų užimtumą, prognozuojama, kad nedarbo lygis toliau didės ir 2013 m. sieks 10,6 %, o 2014 m. – 10,9 %. Numatoma, kad dėl žemesnių energijos kainų infliacija 2013 m. sumažės iki 1,2 %, tačiau kitąmet vėl didės, ypač dėl planuojamo PVM padidinimo;

(10)     ekonomikos krizė padarė didelį poveikį ir valdžios sektoriaus balansui. Dėl automatinių stabilizavimo priemonių ir diskrecinių fiskalinių skatinamųjų priemonių, kurias valdžios institucijos įgyvendino vykdydamos Europos ekonomikos atkūrimo planą (EEAP), deficitas 2009 m. išaugo iki negirdėtų 7,5 % BVP aukštumų, nors ir 2008 m. jau buvo aukštas (3,3 %). 2010 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo iki 7,1 % BVP – tą lėmė tiek palankios aplinkybės, tiek pagerėjęs struktūrinis balansas (kurį iš dalies atsvėrė deficitą didinančios vienkartinės išlaidos). Struktūrinis balansas pagerėjo 0,3 % BVP. 2011 m. deficitas smarkiai sumažėjo ir pasiekė 5,3 % BVP. Nors BVP augo tuo pačiu tempu kaip ir 2010 m. (1,7 %), padėties pagerėjimą daugiausia lėmė sustiprintos konsolidavimo priemonės ir užbaigtas EEAP įgyvendinimas. Fiskalinės priemonės, vertintos pagal struktūrinio balanso pokytį, prilygo 1,2 % BVP. 2012 m. nominalus deficitas siekė 4,8 % BVP, t. y. nepaisant daugelio naujų priemonių nepasiekė valdžios institucijų planuoto 4,5 % rodiklio. Iš dalies tokį skirtumą lėmė finansinės pagalbos bankų grupei „Dexia“ išlaidos (0,1 % BVP). Struktūrinis balansas pagerėjo 1,1% BVP;

(11)     remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, nominalus deficitas šiemet turėtų toliau mažėti, ypač dėl biudžetinių priemonių. Planuojamos tokios pajamų priemonės, kaip tolesnis tiesioginių mokesčių ir socialinių įmokų didinimas. Dėl dabartinių išlaidų taisyklių (centrinės valdžios ir sveikatos priežiūros) atnaujinimo išlaidos bus toliau karpomos. Išlaidų nedidinti taip pat padės mažesnė nei anksčiau prognozuota infliacija ir pagal susitarimą su socialiniais partneriais vykdomas dalinis antrosios pakopos pensijų indeksavimo laikinas sustabdymas. Tačiau vėl prognozuojamas žemesnis, nei būtų galima, BVP augimas neigiamai paveiks nominalų balansą. Apskritai, numatoma, kad deficitas bus lygus 3,9 % BVP. Prognozuojama, kad struktūrinis balansas pagerės 1,3 % BVP. Darant įprastą prielaidą, kad politika nesikeis, t. y. atsižvelgus tik į gerai žinomas priemones, manoma, kad 2014 m. deficitas pasieks 4,2 % BVP. Visų pirma reikėtų sukonkretinti dalį konkurencingumo ir užimtumo didinimo priemonių, skirtų neseniai priimtam įmonių mokesčių kreditavimui finansuoti, o daugelis vienkartinių mokesčių mokėjimų nustos galioti 2013 m. pabaigoje. Apskritai kitas metais prognozuojamas stabilus struktūrinis balansas;

(12)     remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, struktūrinis deficitas, kuris 2009 m. siekė 6,1 % BVP, šiemet turėtų sumažėti iki 2,2 % BVP, t. y. 2010–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu jis kasmet vidutiniškai mažėjo po 1,0 % BVP. Palyginti su laikotarpiu, kai buvo paskelbta Tarybos rekomendacija, sumažinus potencialų gamybos apimties augimą (+0,1 % BVP) ir neplanuotas pajamas (-0,2 % BVP), vidutinės metinės fiskalinės priemonės yra 0,9 % BVP, t. y. šiek tiek mažiau nei rekomenduotos 1 % BVP viršijančios priemonės. Tačiau išsamiai įvertinus 2010–2013 m. Prancūzijos vyriausybės vykdytas diskrecines priemones, darytina išvada, kad šių priemonių kaupiamasis poveikis biudžetui yra maždaug 5¼ % BVP, t. y. kasmet vidutiniškai po 1,3 % BVP. Be struktūrinio balanso pagerinimo, atskiros šiuo laikotarpiu vykdytos diskrecinės priemonės leido atsverti savarankišką viešųjų išlaidų augimą, lemtą tokių veiksnių, kaip visuomenės senėjimas, todėl principu „iš apačios į viršų“ grįsta analizė nušviečia geresnę padėtį nei principu „iš viršaus į apačią“ grįsta analizė pagal struktūrinį balansą. Šios priemonės apima smarkų gyventojų ir įmonių pajamų mokesčių padidinimą, kurį papildė netiesioginių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų padidinimas, valstybės tarnautojų bazinio darbo užmokesčio įšaldymas ir lėšos, sutaupytos dėl bendro viešosios politikos persvarstymo, 2010 m. pensijų reformos ir metodiško sveikatos priežiūros išlaidų normos (ONDAM) laikymosi (viršijimo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad Prancūzijos valdžios institucijos ėmėsi veiksmingų priemonių;

(13)     valstybės skolos santykis su BVP, 2009 m. siekęs 79,2 % BVP, pernai viršijo 90 %. Remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, dėl palyginti vis dar didelio valdžios sektoriaus deficito ir susilpnėjusio nominaliojo BVP augimo skolos santykis prognozės laikotarpiu toliau didės iki 94,0 % BVP 2013 m. ir 96,2 % BVP 2014 m. Valstybės skolos augimą taip pat skatins atsargų ir srautų koregavimas, įskaitant įmokas į Europos stabilumo mechanizmą ir tiesiogines paskolas euro zonos programos šalims;

(14)     dėl gerokai suprastėjusios biudžeto būklės, kurią lėmė silpnesnė bendra ekonomikos būklė nei ta, kuria remtasi rengiant 2009 m. Tarybos rekomendaciją, yra pagrindo pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintas rekomendacijas, kuriomis Prancūzijai pratęsiamas perviršinio deficito ištaisymo terminas, nepažeidžiant Stabilumo ir augimo pakto taisyklių;

(15)     atsižvelgiant į dideles abejones dėl ekonomikos ir biudžeto pokyčių ir siekiant užtikrinti veiksmingą ir ilgalaikį ištaisymo įvykdymą per nustatytą terminą, rekomenduojama paskutiniams ištaisymo laikotarpio metams nustatyti biudžeto tikslą, gerokai žemesnį už pamatinę vertę;

(16)     perviršinio deficito ištaisymo terminą pratęsus tik vienais metais, šaliai 2014 m. prireiktų fiskalinių priemonių, smarkiai viršijančių vidutines fiskalines priemones, 2009 m. gruodžio 2 d. rekomenduotas Tarybos 2010–2013 m. laikotarpiui, be to, tai labai apsunkintų numatytą ekonomikos atsigavimą kitais metais. Terminą pratęsus dvejais metais, būtų galima 2015 m. nominalų deficitą sumažinti, kad nesiektų 3 % BVP, kartu apribojant poveikį augimui 2014 ir 2015 m. Dvejų papildomų metų suteikimas Prancūzijai atitiktų nominalaus deficito tikslus, t. y. 3,9 % BVP 2013 m., 3,6 % BVP 2014 m. ir 2,8 % BVP 2015 m. Susijęs struktūrinio biudžeto balanso metinis pagerėjimas siektų 1,3 % BVP 2013 m. ir 0,8 % BVP 2014 ir 2015 m. Be to, atsižvelgus į galimą struktūrinio balanso tendencijų pablogėjimą, tai reikštų, kad 2014 ir 2015 m. kasmet prireiktų diskrecinių priemonių, viršijančių 1 % BVP;

(17)     siekiant biudžeto tikslų, labai svarbu, kad valdžios institucijos visiškai įgyvendintų jau priimtas 2013 m. priemones (dabartiniais skaičiavimais, jos lygios 1½ % BVP) ir 2014 ir 2015 m. nustatytų, priimtų ir sparčiai įgyvendintų išlaidų taupymo ir (arba) pajamų priemones, viršijančias 1 % BVP per metus (bendras iki šiol priimtų ar konkrečiai nurodytų priemonių poveikis 2014–2015 m. yra nežymus). Visų pirma, dar reikia patikslinti daugumą suplanuotų sutaupyti lėšų, kuriomis 2014–2015 m. bus remiamos įvairios išlaidų normos. Dar aiškiai nepatvirtintas bazinių darbo užmokesčių įšaldymo pratęsimas, taikomas visiems valdžios sektoriaus pasektoriams, po 2013 m. Be to, nors dabar vykdoma viešosios veiklos modernizavimo išlaidų peržiūra, lieka neaišku, ar ji leis sutaupyti daug (ir paprastai apskaičiuojamų) lėšų. Kiek tai susiję su pensijų sistema, dar nepaskelbtos faktinės priemonės, kuriomis planuojama reforma bus vykdoma. Konkretumo trūksta ir numatomam vietos valdžios institucijų išlaidų mažinimui. Kalbant apie pajamas, dalis vienkartinių mokesčių nustos galioti 2013 m. pabaigoje, bet iki šiol nepaskelbta, kokiomis priemonėmis jie bus pakeisti. Akivaizdu, kad padėtis gali būti nepalanki kitų metų Prancūzijos valdžios institucijų makroekonominiam scenarijui. Iš tikrųjų nors prognozuojamas BVP augimas yra 1,2 %, t. y. labai artimas Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozei (1,1 %), taikyti fiskaliniai scenarijai yra skirtingi: pirmasis scenarijus grindžiamas 1 % dydžio struktūrinėmis priemonėmis 2014 m., o antrasis – šiek tiek prastėjančiu struktūriniu balansu. Neseniai įkurta fiskalinė taryba („Haut Conseil des finances publiques“) taip pat laiko makroekonominį scenarijų, kuriuo grindžiamas dabartinis 2014 m. deficito tikslas, pernelyg optimistišku. Apskritai padėtį reikėtų atidžiai stebėti, o valdžios institucijos turėtų būti pasirengusios imtis taisomųjų veiksmų išlaidų nuokrypių arba pajamų trūkumo atveju;

(18)     2012 m. Komisijos Fiskalinio tvarumo ataskaitoje nurodoma, kad Prancūzijai artimiausiu metu fiskalinis spaudimas greičiausiai negresia. Manoma, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu rizika yra vidutinė ir nedidelė. Vis dėlto didesnį susirūpinimą kelia neseni pokyčiai, padarę poveikį pensijų sistemai. Visų pirma, iš neseniai paskelbtų Pensijų patariamosios tarybos („Conseil d'orientation des retraites“) projekcijų aiškėja nuolatinis sistemos deficitas iki 2020 m. Tai patvirtina, kad, siekiant ilgam laikui visiškai atkurti viešųjų finansų tvarumą, būtina skubiai imtis papildomos pensijų reformos;

(19)     Prancūzija atitinka sąlygas, kuriomis perviršinio valdžios sektoriaus deficito ištaisymo terminas gali būti pratęstas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo 3 straipsnio 5 dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

(1) Prancūzija ne vėliau kaip iki 2015 m. turėtų ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį.

(2) Prancūzija turėtų pasiekti nominalų deficitą, lygų 3,9 % BVP 2013 m., 3,6 % BVP 2014 m. ir 2,8 % BVP 2015 m. ir atitinkantį struktūrinio balanso pagerėjimą, lygų 1,3 % BVP 2013 m., 0,8 % BVP 2014 m. ir 0,8 % BVP 2015 m. pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario atnaujintą prognozę.

(3) Prancūzija turėtų visiškai įgyvendinti jau priimtas 2013 m. priemones (1½ % BVP) ir 2014 ir 2015 m. nustatyti, priimti ir sparčiai įgyvendinti reikalingas konsolidavimo priemones, kad pagerintų struktūrinį balansą, kaip rekomenduota, kartu pagal dabartinį planą tęsdama nuodugnią visų valdžios sektoriaus pasektorių (įskaitant socialinio draudimo ir vietos valdžios lygmenų) išlaidų kategorijų peržiūrą.

(4) Visas neplanuotas pajamas Prancūzija turėtų panaudoti deficitui mažinti. Biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus struktūrinio balanso pagerėjimas augimą skatinančiu būdu.

(5) Taryba nustato 2013 m. spalio 1 d. terminą, iki kurio Prancūzija turi imtis veiksmingų priemonių ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį pateikti išsamią ataskaitą apie tiems tikslams pasiekti numatytą konsolidavimo strategiją.

Be to, Prancūzijos valdžios institucijos, papildomai koreguodamos visus atitinkamus kriterijus, turėtų sustiprinti ilgalaikį pensijų sistemų tvarumą. Visų pirma planuojama reforma turėtų būti, kaip dabar numatyta, priimta iki šių metų pabaigos ir tvariu būdu užtikrinti sistemos balanso atkūrimą ne vėliau kaip iki 2020 m., kartu išvengiant papildomo darbo jėgos sąnaudų didinimo. Be to, siekiant užtikrinti fiskalinio konsolidavimo strategijos sėkmę, svarbu fiskalinę konsolidaciją sustiprinti visapusiškomis struktūrinėmis reformomis, atitinkančiomis Prancūzijai skirtas Europos semestro Tarybos rekomendacijas, ypač susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra.

Be 5 rekomendacijoje numatytos ataskaitos, Prancūzijos valdžios institucijos ne rečiau kaip kas šešis mėnesius turėtų pranešti apie pažangą įgyvendinant šias rekomendacijas, taip pat tokią informaciją turėtų pateikti atskirame stabilumo programų, kurios bus rengiamos iki visiško perviršinio deficito ištaisymo, skyriuje.

Ši rekomendacija skirta Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

[2]               Visi dokumentai, susiję su Prancūzijos perviršinio deficito procedūra, pateikiami http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/deficit/countries/france_en.htm.