52013DC0225

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Finansinė parama energijos vartojimo pastatuose efektyvumui gerinti /* COM/2013/0225 final */


KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Finansinė parama energijos vartojimo pastatuose efektyvumui gerinti

(Tekstas svarbus EEE)

TURINYS

1........... Šios ataskaitos tikslas..................................................................................................... 4

2........... Europos pastatai............................................................................................................. 4

3........... ES finansinė parama efektyviam energijos vartojimui pastatuose....................................... 4

4........... Pastatų energijos vartojimo efektyvumo finansavimas per tarptautines finansų įstaigas (TFĮ) 7

5........... Pastatų energijos vartojimo efektyvumo finansavimas pagal nacionalines programas.......... 7

6........... Pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti skiriamos privačiojo sektoriaus lėšos........ 8

7........... Kaip būtų galima paskatinti investuoti daugiau ir veiksmingiau?......................................... 8

8........... Išvados........................................................................................................................ 12

1.           Šios ataskaitos tikslas

ES efektyvaus energijos vartojimo politikoje didžiausias dėmesys skiriamas pastatams, nes gyvenamuosiuose namuose, biuruose, parduotuvėse ir kituose pastatuose suvartojama beveik 40 proc. galutinio suvartojamo energijos kiekio (ir dėl to susidaro 36 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio). Be to, po energetikos sektoriaus pastatai turi didžiausią nepanaudotą potencialą ekonomiškai efektyviai taupyti energiją. Didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą gaunama ir papildomos naudos – kuriamos darbo vietos, mažinamas energijos nepriteklius, gerinama sveikata, didinamas energetinis saugumas ir pramonės konkurencingumas.

Šios ataskaitos paskirtis dvejopa. Pirma, pagal naujos redakcijos Pastatų energinio naudingumo direktyvos (2010/31/ES[1], toliau – PEND) 10 straipsnio 5 dalį Komisija įpareigota pateikti ES finansavimo, iš EIB ir kitų viešųjų finansų įstaigų gautų lėšų panaudojimo efektyvumo bei Sąjungos ir nacionalinio finansavimo koordinavimo analizę. Šioje ataskaitoje pristatomi pagrindiniai šios analizės rezultatai.

Antra, naująja Energijos vartojimo efektyvumo direktyva (2012/27/ES[2], toliau – EVED) valstybės narės įpareigojamos iki 2014 m. balandžio mėn. nustatyti ilgalaikę strategiją, skirtą nacionalinio pastatų fondo renovavimo investicijoms telkti. EVED taip pat numatyta, kad Komisija turi padėti valstybėms narėms sukurti finansavimo priemones energijos vartojimo efektyvumui didinti. Todėl šia ataskaita taip pat siekiama parodyti, kaip būtų galima pagerinti finansinę paramą, skiriamą pastatų energijos vartojimo efektyvumui.

Prie šios ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikta išsamesnės informacijos apie Europos pastatų fondą ir finansinės paramos priemones, taikomas ES ir nacionaliniais lygmenimis.

2.           Europos pastatai

Iš Europos pastatų fondo analizės rezultatų matyti, kad pastatų savybės skirtingose valstybėse narėse smarkiai skiriasi amžiaus, tipo, nuosavybės, renovavimo masto ir energinio naudingumo požiūriais. Tad, nors skirtingų šalių nacionalinė politika ir reglamentavimo sistema grindžiamos tomis pačiomis temomis, pastatų fondo gerinimo priemonėmis teks atsižvelgti į šiuos skirtumus. Vienas universalus metodas čia netinka.

3.           ES finansinė parama efektyviam energijos vartojimui pastatuose

Jau daug metų Europos Sąjunga remia pastatų energinio naudingumo didinimą pagal įvairias finansinės paramos programas. Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos pagrindinės priemonės ir teikiamas finansavimas:

Finansavimo šaltinis || Priemonės / mechanizmai || Turimas biudžetas || Energijos vartojimo efektyvumo finansavimas

Sanglaudos politikos lėšos || Veiklos programos, įskaitant finansines priemones (pvz., JESSICA) || 10,1 mlrd. EUR planuojama skirti tvariai energetikai (atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams ir energijos vartojimo efektyvumui) || 5,5 mlrd. EUR planuojama skirti energijos vartojimo efektyvumui, kogeneracijai ir energijos naudojimo vadybai

Mokslinių tyrimų finansavimas || 7DP (pvz., „Concerto“, E2B PPP, „Pažangieji miestai“) || 2,35 mlrd. EUR energetikos moksliniams tyrimams || 290 mln. EUR energijos vartojimo efektyvumui

Plėtros politikos lėšos || Tarptautinių finansų įstaigų (TFĮ) priemonės (SMEFF, MFF, EEFF) || 552,3 mln. EUR (atitinkamai 381,5 +117,8 + 53) || Beveik trečdalis visų lėšų, skirtų pramonės ir pastatų srities projektams

Europos energijos gavybos iš atliekų programa (EEPR) || Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEEF) || 265 mln. EUR || 70 % lėšų planuojama skirti energijos vartojimo efektyvumui

Konkurencingumo ir inovacijų programa (KIP) || Pažangios energetikos Europai programa (įskaitant ELENA) Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programa (IRT PRP) || Maždaug po 730 mln. EUR kiekvienai programai || Apie 50 % lėšų skirta energijos vartojimo efektyvumui visuose sektoriuose

1 lentelė. Energijos vartojimo efektyvumo finansavimas pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą[3]

Tolesniuose skirsniuose šios priemonės aprašomos išsamiai.

3.1.        Sanglaudos politikos lėšos

Šiuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu apie 10,1 mlrd. EUR suplanuota investicijoms į tvarią energetiką visoje ES; apie 5,5 mlrd. EUR iš šios sumos skiriami energijos vartojimo efektyvumui. Energijos vartojimo efektyvumui skiriamos santykinės lėšų dalys valstybėse narėse nevienodos ir priklauso nuo visos turimos lėšų sumos, nacionalinių poreikių ir kiekvienos valstybės narės nustatytų prioritetų. Iki 2011 m. pabaigos konkretiems energijos vartojimo efektyvumo projektams, įskaitant apyvartinius fondus, skirta beveik 3,8 mlrd. EUR, t. y. panaudota 68 % lėšų.

Pastarųjų kelerių metų patirtis rodo, kad valstybės narės vis aktyviau naudojasi sanglaudos politikos lėšomis energijos vartojimo efektyvumui didinti, ypač pastatuose, ir kad finansinių priemonių naudojimas populiarėja. Tačiau apie šio finansavimo poveikį, t. y. pastatų sektoriuje sutaupytą energiją, išsamių duomenų nėra.

3.2.        Mokslinių tyrimų finansavimas

Pagal dabartinę 2007–2013 m. ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąją programą energijos vartojimo efektyvumui skirta 290 mln. EUR. Į pastatų sektorių konkrečiai orientuoti du mokslinių tyrimų projektai:

· viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė dėl Europos efektyviai energiją vartojančių pastatų (skirta 1 mlrd. EUR), kuria siekiama skatinti ekologiškas technologijas ir kurti efektyviai energiją vartojančias sistemas ir medžiagas, tinkamas naudoti naujuose ir renovuojamuose pastatuose (įskaitant istorinio paveldo pastatus), siekiant smarkiai sumažinti jų energijos suvartojimą ir išmetamo CO2 kiekį;

· iniciatyva CONCERTO, kuria siekiama įrodyti, kad ištisų gyvenviečių pastatų sektoriaus optimizavimas yra veiksmingesnis ir pigesnis nei kiekvieno atskiro pastato optimizavimas. Nuo 2005 m. pagal šią iniciatyvą skirtas maždaug 180 mln. EUR bendras finansavimas projektams 58 gyvenvietėse, kuriuos įvykdžius šildant tų gyvenviečių pastatus per metus išmetama apie 310 tūkst. tonų CO2 mažiau, o bendras elektros energijos suvartojimas sumažėjo 20 %.

3.3.        Plėtros politikos lėšos, skirstomos pagal TFĮ priemones

Kelios ES finansavimo programos yra įgyvendinamos bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų įstaigomis (TFĮ). Pagal šias per tarpininkus teikiamas finansavimo priemones[4], įsteigtas pagal PHARE priemonę, ES dotacijos derinamos su TFĮ lėšomis. Iš bendro apytikriai 550 mln. EUR vertės ES asignavimo maždaug vienas trečdalis numatytas projektams, susijusiems su pramonės ir pastatų sektoriaus energijos vartojimo efektyvumu.

Energijos vartojimo efektyvumo programos imtos visapusiškai vykdyti 2010 m.; pagal jas jau nemažai pasiekta – panaudojus 112 mln. EUR vertės ES dotacijų sulaukta 518 mln. EUR vertės investicijų. Atskiri projektai yra labai skirtingi, todėl išsamios šių priemonių poveikio apžvalgos nėra.

3.4.        Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEEF)

2011 m. įsteigto Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo (EEEF) 265 mln. EUR vertės biudžetą finansuoja Europos Sąjunga[5], Europos investicijų bankas, Italijos „Cassa dei Depositi e Presititi“ ir „Deutsche Bank“. Fondas siūlo skolos, akcinio kapitalo ir garantijų priemones, taip pat techninės pagalbos dotacijas projektų vystymui remti. Apie 70 % lėšų yra numatyta energijos vartojimo efektyvumo projektams, o likusios lėšos – atsinaujinančiosios energijos ir netaršaus miesto transporto projektams. Fondo paskirtis – populiarinti gerai išbandytas technologijas, stiprinti Europos energetinių paslaugų bendrovių (EPB) rinką ir skatinti sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo pasirašymą. Šiuo metu vienas projektas pasirašytas, o kitus 39 rengiamasi pasirašyti. Fondo veiksmingumas bus vertinamas 2013 m.

3.5.        Pažangi energetika Europai II (PEE II)

PEE II programa siekiama įveikti netechnines kliūtis, trukdančias modernizuoti, įsisavinti, įgyvendinti ir populiarinti sprendimus, kuriais prisidedama prie tvarios, saugios ir konkurencingai įkainotos energijos užtikrinimo Europai. Maždaug pusė viso 730 mln. EUR biudžeto skirta energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Kalbant apie programos rezultatus, apskaičiuota, kad 2009–2011 m. atrinktais projektais pritrauktų investicijų į tvarią energetiką bendra vertė viršija 1 500 mln. EUR. Nustatyta, kad vykdant visus šiuos projektus per metus apytikriai sutaupyta bent 350 000 tonų naftos ekvivalentu iškastinio kuro energijos ir išmesta bent 1 200 000 tonų CO2 ekvivalentu mažiau išlakų.

Pagal PEE II finansuojamą Europos pagalbos vietinei energetikai priemonę (ELENA) savivaldos ir regioninėms valdžios institucijoms teikiamos dotacijos investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją vystyti, sisteminti ir daryti. Šia per TFĮ įgyvendinama priemone finansuojama iki 90 % patirtų techninės paramos sąnaudų. Nuo veiklos pradžios iki 2012 m. pagal šią priemonę projektams vystyti iš viso suteikta 31 mln. EUR.

Iš ELENA ir EIB priemonės veiklos analizės matyti, kad dabartinių projektų sverto poveikis lygus 54, t. y. daugiau nei dvigubai pranoko reikiamą lygį (20) ir potencialiai sudarė sąlygas pritraukti daugiau nei 1,5 mlrd. EUR vertės investicijų. Apskaičiuota, kad pagal pasirašytus ir patvirtintus projektus energijos per metus galėtų būti sutaupyta net 919 GWh, o išskiriamo CO2 kiekis per metus sumažintas 588 357 t.

3.6.        Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programa

Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programa (IRT PRT), kuriai numatytas 730 mln. EUR biudžetas, siekiama skatinti pažangų ir integracinį augimą, padedant piliečiams, vyriausybėms ir įmonėms sparčiau įsisavinti ir geriau panaudoti inovacines skaitmenines technologijas ir turinį.

2007–2013 m. daugiau nei 74 mln. EUR skirta energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo veiksmams, kuriais įsteigti 35 bandomieji ir 5 teminiai tinklai. Įvykdžius pastatams skirtus projektus, energijos suvartojimas ir išskiriamo CO2 kiekis kai kuriais atvejais sumažėjo net 20 %.

4.           Pastatų energijos vartojimo efektyvumo finansavimas per tarptautines finansų įstaigas (TFĮ)

Europos TFĮ ne tik padeda įgyvendinti ES finansavimo programas (žr. aukščiau), bet ir valdo nuosavas investicines priemones, skirtas pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Nuo 2008 m. iki 2011 m. pabaigos Europos investicijų bankas (EIB) įtraukė energijos vartojimo efektyvumą į savo veiklą, kurios bendra finansavimo suma ES siekia 4,8 mlrd. EUR, iš kurių 1,7 mlrd. EUR skirta pastatų sektoriui. Vertinant šių lėšų veiksmingumą, apskaičiuota, kad dėl vykdomų energijos vartojimo efektyvumo projektų metinis išskiriamų dujų kiekis 2010 m. sumažėjo 3523 ktCO2e (arba skaičiuojant proporcingai EIB finansavimui – 1005 ktCO2e), o 2011 m. – 679 ktCO2e (arba skaičiuojant proporcingai EIB finansavimui – 379 ktCO2e).

Nuo 2002 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikė 1,8 mlrd. EUR vertės paskolų ir kapitalo 104 ES energijos vartojimo efektyvumo projektams. Bendra rinkoje sutelktų lėšų suma per šį laikotarpį siekia 14,9 mlrd. EUR (t. y. maždaug 1:7 svertinis santykis). Kalbant apie šių lėšų veiksmingumą, apskaičiuota, kad investicijos padėjo sumažinti išskiriamo CO2 kiekį 5 mln. t per metus. Pagal skaičiavimus, per metus sutaupoma 1,8 mln. tne energijos.

Nuo 2002 m. Europos Tarybos plėtros bankas (CEB) patvirtino iš viso maždaug 2,4 mlrd. EUR paramą projektams, kurie yra bent iš dalies susiję su energijos vartojimo efektyvumu; daugiau nei 1,9 mlrd. EUR iš šios sumos skiriama vien energijos vartojimo efektyvumui didinti. Apie šių lėšų veiksmingumą duomenų nėra.

5.           Pastatų energijos vartojimo efektyvumo finansavimas pagal nacionalines programas

Pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą nacionalinės vyriausybės remia ir iš savo biudžeto. Apie daugelį taikomų priemonių Komisija informuota nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planuose (NEEVVP)[6] ir pagal Pastatų energetinio naudingumo direktyvą. Iš šių ataskaitų matyti, kad labai didelė dalis pranešimuose nurodyto sutaupyto energijos kiekio buvo sutaupyta dėl vykdomų su pastatais susijusių priemonių (pvz., 58 % Italijoje, 63 % Airijoje, 71 % Slovėnijoje ir 77 % Austrijoje). Beveik tris ketvirtadalius pranešimuose nurodytų priemonių sudaro dotacijos ir lengvatinių paskolų programos, didelę dalį – mokesčių paskatos. Taip pat taikomos tokios priemonės, kaip sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo, nustatytosios normos vienetai pagal Kioto protokolą ir energijos tiekėjų įsipareigojimai.

Tačiau tik kelios valstybės narės pateikė išsamios informacijos apie nacionalinių paramos priemonių veiksmingumą, todėl tinkamai apžvelgti jų poveikį yra sudėtinga. Tokią padėtį daugiausia lėmė ex ante nenustatyti energijos vartojimo efektyvumo tikslai bei stebėjimo reikalavimai ir (arba) nevykdomas ex post vertinimas. Be to, tais atvejais, kai ex ante ir ex post vertinimai atliekami, sudėtinga palyginti jų rezultatus, nes taikomi skirtingi rodikliai ir matavimo metodikos, o priemonių taikymo sritys nevienodos.

Daugelis valstybių narių savo NEEVVP nurodė, kad energijos vartojimo efektyvumo investicijoms naudojasi ES finansavimu, t. y. sanglaudos politikos lėšomis, o iš gerosios praktikos pavyzdžių matyti, kad ES lėšos gali paskatinti papildomas nacionalines viešąsias ir privačiąsias investicijas. Vis dėlto patirtis rodo, kad reikia toliau gerinti gebėjimus vystyti investicijas optimaliausiu būdu.

25 finansinės paramos programų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti, analizės išvadose nurodoma, kad dauguma sėkmingai vykdomų programų yra grindžiamos lengvatinėmis paskolomis, kurios dažnai yra derinamos su dotacijų ir (arba) techninės pagalbos paketu, tačiau jų sėkmė priklauso ne vien nuo finansinių sąlygų, o ir nuo administracinių procedūrų paprastumo, piliečių informavimo ir finansavimo sąlygų lankstumo.

6.           Pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti skiriamos privačiojo sektoriaus lėšos

Pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti daugiausia lėšų skiria privatusis sektorius. Be pastatų savininkų ir gyventojų, kurie investuoja į savo nuosavybės ir namų pagerinimą, šiuo sektoriumi domisi ir komerciniai bankai, nors kol kas komercinio finansavimo lygis palyginti nedidelis.

Tačiau kadangi privačių savininkų palyginti smulkių investicijų yra labai daug ir jų dydis labai skiriasi, neįmanoma visapusiškai apžvelgti pastatų energijos vartojimo efektyvumui skiriamų lėšų. Nors į negyvenamųjų namų sektorių investuojamos sumos yra paprastai didesnės, ir čia trūksta patikimų duomenų, susijusių su investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimą mastu.

7.           Kaip būtų galima paskatinti investuoti daugiau ir veiksmingiau?

Tolesniuose skyriuose aprašomi veiksmai ir iniciatyvos, kurie yra ir gali būti vykdomi siekiant gerinti pirmiau apibūdintą padėtį. Be to, rengiant šiuos skyrius atsižvelgta į suinteresuotųjų šalių nuomones, pateiktas per viešas konsultacijas, vykusias 2012 m. vasario–gegužės mėn.[7]

7.1.        Reglamentavimo sistemos stiprinimas

Neseniai priėmus Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, Pastatų energinio naudingumo direktyvos naują redakciją ir atitinkamas priemones pagal Ekologinio projektavimo ir Energijos ženklinimo direktyvas dabar pastatų energijos vartojimo efektyvumo reglamentavimo sistema jau yra visapusė.

Daugelis viešų konsultacijų dalyvių mano, kad dar labiau didinti ES reglamentavimą dabar nebūtina, ir pabrėžia ilgalaikės vizijos ir įsipareigojimo didinti energijos vartojimo efektyvumą poreikį, o keli dalyviai palaiko įpareigojančių tikslų nustatymą. Daugelis suinteresuotųjų šalių pasisako už tai, kad valstybės narės ryžtingai įgyvendintų esamus teisės aktus ir griežtai užtikrintų jų laikymąsi.

Kiti siūlė taikyti PVM ir apskritai mokesčių lengvatas energijos vartojimo efektyvumo priemonėms ir paslaugoms skatinti, keisti viešojo pirkimo ir valstybės pagalbos taisykles energijos vartojimo efektyvumui skatinti ir patvirtinti vieną ES masto pastatų energijos vartojimo efektyvumo skaičiavimo ir sertifikavimo programą.

Komisija atidžiai stebės, kaip valstybės narės įgyvendina atitinkamą ES reglamentavimo sistemą ir imsis visų reikiamų veiksmų jos laikymuisi užtikrinti. Be to, Komisija toliau sieks palengvinti geriausios praktikos mainus tarp valstybių narių, skatindama bendrus PEND ir EVED įgyvendinimo veiksmus.

Komisija šiuo metu tiria, ar siekiant išlaikyti aiškią sistemą, pagal kurią leidžiama finansinė parama energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, energijos vartojimo efektyvumo didinimui taikomas valstybės pagalbos taisykles reikia pritaikyti pagal EVED nuostatas.

Kalbant apie viešąjį pirkimą, valstybės narės pagal EVED jau įpareigojamos užtikrinti, kad centrinės valdžios subjektai pirktų (tam tikromis sąlygomis) tik produktus, paslaugas ir pastatus, atitinkančius aukštus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius, kai sutartys viršija Direktyvos 2004/18/EB[8] 7 straipsniu nustatytas vertės ribas. Be to, taip pat elgtis turėtų būti skatinamos regionų ir savivaldybių lygmens viešosios organizacijos.

Siekdama apibrėžti bendrą ES metodiką negyvenamųjų pastatų energiniam naudingumui išreikšti, Komisija rengia bendrą ES masto negyvenamųjų pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistemą. Sistema, grindžiama peržiūrėtais su PEND susijusiais Europos standartizacijos komiteto (CEN) standartais, suteiks išskirtinę galimybę savanoriškai suderinti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą visoje Europoje.

7.2.        Geresnės galimybės gauti finansavimą

Nepaisant daugelio džiuginančių pasiekimų, finansinės paramos įsisavinimą ir veiksmingumą reikia toliau tobulinti. Tokios nuomonės laikėsi ir viešų konsultacijų dalyviai, apskritai palankiai įvertinę siūlomas ES lygmens priemones, tačiau neigiamai atsiliepę apie paraiškų teikimo procedūrų sudėtingumą ir biurokratiją bei nurodę, kad trūksta (ypač savivaldybių lygmeniu) informacijos apie finansavimo galimybes.

Siūlyta padėtį gerinti didinant sanglaudos lėšų naudojimo lankstumą (pvz., derinant paskolas su dotacijomis), smulkesniems projektams leidžiant pasinaudoti keliomis galimybėmis, o politikos formuotojams teikiant daugiau rekomendacijų, kaip tinkamiau panaudoti ERPF lėšas.

Be to, suinteresuotosios šalys patarė naudoti viešąsias lėšas tokiems tikslams, kaip techninės pagalbos teikimas, užtikrinimas, kad paskolos būtų teikiamos palankiomis sąlygomis, ir Europos energetinių paslaugų bendrovių ir sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo rinkos skatinimas, pavyzdžiui, finansuojant priemones, įdiegtas viešojo sektoriaus pastatuose.

Kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių padidinti privačiojo sektoriaus susidomėjimą šia sritimi, taip pat nurodytas objektyvios, patikimos ir standartizuotos informacijos apie paskolų sąlygas (pvz., atsipirkimo laikotarpius, investicijų grąžą, delspinigius) teikimas investuotojams.

Pasiūlymuose dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) Komisija siūlo didinti sanglaudos politikos lėšas, skiriamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos priemonėms (daugiausia tuo, kad 20 % ERPF lėšų būtų skiriama vien energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančiajai energijai gaminti labiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, o mažiau išsivysčiusiuose regionuose – 6 %), plėsti finansinių priemonių taikymą ir panaikinti 4 % ribą, taikomą investicijų į tvarią būsto energetiką rėmimui.

Be to, Komisija per pirmąjį 2013 m. pusmetį parengs inovacinių finansinių priemonių naudojimo technines gaires, kad tokios priemonės taptų populiaresnės, geriau koordinuojamos ir įgyvendinamos.

Dabar valstybės narės turi užtikrinti, kad pagal naująją DFP parengtomis veiklos programomis sanglaudos politikos lėšas būtų galima optimaliai panaudoti investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą, jas derinant su nacionaliniu (ir galbūt TFĮ) finansavimu.

Kad padėtų valstybėms narėms ir nustatytų labiau standartizuotą metodą, per 2013 m. Komisija parengs energijos vartojimo efektyvumo projektų, kuriuos prašoma finansuoti sanglaudos politikos lėšomis, atrankos ir vertinimo gaires.

EVED suteikia valstybėms narėms galimybę iš esmės pakeisti investicijų į efektyviai energiją vartojančius pastatus lygį, nes įpareigoja jas iki 2014 m. balandžio mėn. nustatyti ilgalaikę strategiją, skirtą investicijoms į nacionalinio gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų fondo renovaciją sutelkti, ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti finansavimo priemones, skirtas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms, kad būtų padidinta daugiašalio finansavimo teikiama nauda.

Be to, Komisija ketina toliau remti projektų vystymo pagalbos teikimą, pagal programą „Horizontas 2020“ pratęsdama priemonės ELENA vykdymą. Pagal naują pagalbos teikimo tvarką norėdami parengti ir pradėti vykdyti novatoriškas tvarios energetikos finansavimo programas, ja galės pasinaudoti įvairesni viešieji ir privatieji naudos gavėjai. Taip pat Komisija nustatys stebėjimo ir vertinimo sistemą, kuria bus sudarytos geresnės sąlygos standartizuoti energijos vartojimo efektyvumo investicijas, kad būtų galima lyginti remiamus investicinius projektus.

Pagal programą „Horizontas 2020“ teikdama paramą ikiprekybiniam ir pirminiam prekybiniam viešam inovacijų pirkimui, Komisija siekia motyvuoti pramonę investuoti į naujus mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais ieškoma sprendimų viešųjų paslaugų poreikiams tenkinti.

7.3.        Rinkos nepakankamumo problemų sprendimas

Gerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą trukdo įvairios rinkos nepakankamumo problemos pradedant techninėmis ir finansinėmis, baigiant informacinėmis ir elgesio kliūtimis. Daugumos viešų konsultacijų dalyvių nuomone, skubiausiai reikėtų šalinti finansines kliūtis, visų pirma susijusias su išankstinėmis investicijų sąnaudomis ir ribotomis galimybėmis gauti paskolą, per ilgais atsipirkimo laikotarpiais ir kredito rizika, nevienodomis savininkų ir nuomininkų paskatomis bei daugiabučių problemomis.

Vis dėlto keli dalyviai pabrėžė, kad įvairios kliūtys nevienodai aktualios skirtingoms valstybėms narėms ir sektoriams (pvz., gyvenamosios, komercinės ir viešosios paskirties pastatų sektoriams).

Be to, daugelis dalyvių kaip antrą skubiai šalintiną kliūtį nurodo tinkamos ir patikimos informacijos (skirtos pastatų savininkams, statybininkams ir finansų sektoriui) apie sutaupytą energiją, energijos vartojimo efektyvumo priemones ir finansinės paramos priemones trūkumą; po to nurodytas švietimo ir mokymo poreikis, standartizuotas sutaupomo energijos kiekio stebėjimas.

Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje rinkos kliūčių problema sprendžiama įpareigojant valstybes nares įvertinti reglamentavimo ir ne su reglamentavimu susijusias kliūtis, trukdančias didinti energijos vartojimo efektyvumą, ir imtis tinkamų priemonių joms šalinti; visų pirma tai kliūtys, susijusios su nevienodomis pastato savininko ir nuomininko arba skirtingų savininkų paskatomis ir naudojimusi sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir kitais trečiųjų šalių finansavimo mechanizmais ilgalaikių sutarčių pagrindu.

Nors pritaikytų rekomendacijų dėl finansinės paramos priemonių ir techninių sprendimų, taikomų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, teikimą (ypač namų savininkams ir MVĮ) būtų geriau organizuoti nacionaliniu, regioniniu ir (arba) savivaldybių lygmeniu, Komisija nagrinės, ar būtų galima patobulinti ES lygmeniu teikiamą informaciją (visų pirma pasitelkus BUILD UP interneto portalą: www.buildup.eu).

2013 m. Komisija atliks tyrimą, kuriuo sieks visapusiškai apžvelgti valstybėse narėse teikiamą finansinę paramą energijos vartojimo efektyvumui didinti ir, inter alia, spręsti informacijos apie finansinių priemonių, skirtų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, poveikį trūkumo problemą.

Naujojoje daugiametėje finansinėje programoje Komisija pasiūlė toliau teikti paramą netechnologinėms kliūtims šalinti pagal programą „Horizontas 2020“: 2014–2020 m. 6,1 mlrd. EUR būtų skirti „saugios, švarios ir efektyviai naudojamos energijos“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Didelė dalis šio biudžeto būtų orientuota į netechnologinius aspektus ir esamų reglamentavimo, finansinių, rinkos ir elgesio kliūčių šalinimą pagal „Energetikos inovacijų įsitvirtinimo rinkoje“ prioritetą, tęsiant sėkmingą darbą pagal Pažangios energetikos Europai programą.

7.4.        Energetinių paslaugų rinkos stiprinimas

Energetinių paslaugų rinkos plėtra dažnai laikoma vienu iš veiksmingiausių būdų naujoms energijos vartojimo efektyvumo priemonėms skatinti, visų pirma viešuosiuose pastatuose ir pramonėje. Šios rinkos verslo modelis grindžiamas energetinių paslaugų teikimu (t. y. racionaliu energijos vartojimu, o ne pačios energijos tiekimu), kuris dažnai vykdomas pagal vadinamąsias sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo. Pagal tokią sutartį paslaugos teikėjas (t. y. energetinių paslaugų bendrovė) užtikrina energijos vartojimo efektyvumą finansuodamas išankstines investicijos išlaidas ir refinansuodamas tai lėšomis, sutaupytomis dėl efektyvaus energijos vartojimo. Todėl sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo galima laikyti energijos vartojimo efektyvumo gerinimo finansine priemone, pagal kurią klientas nepatiria išankstinių kapitalo išlaidų.

Kelios suinteresuotosios šalys nurodė, kad būtina aktyviau remti energetinių paslaugų bendrovių ir su jomis pasirašomų sutarčių rinką, pvz., sukuriant daugiau paskolų garantijų sistemų, nustatant patikimesnę sertifikavimo sistemą ir didinant pasitikėjimą tokiomis sutartimis.

Nebalansinio finansavimo potencialas viešajame sektoriuje išskirtas kaip investicijų į viešuosius pastatus skatinimo veiksnys, ypač turint omenyje įsipareigojimą kasmet renovuoti 3 % centrinės valdžios subjektų pastatų.

Siekdama palengvinti tolesnę energetinių paslaugų bendrovių ir su jomis pasirašomų sutarčių rinkos plėtrą, Komisija laipsniškai vykdys kampaniją, kurios tikslas – populiarinti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų bendroves visoje Europoje bei ugdyti atitinkamus gebėjimus. Kampaniją iš esmės sudaro trijų partnerių, įskaitant EIB Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ekspertų centrą, organizuojami centrinei valdžiai skirti seminarai, iniciatyva „ManagEnergy“ regionų lygmens suinteresuotosioms šalims ir Merų pakto iniciatyva savivaldybių lygmens suinteresuotosioms šalims.

8.           Išvados

Išnagrinėjus Europos pastatų fondą, esamas finansinės paramos priemones, skirtas pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti, ir įvairias rinkos kliūtis, susidaro toks vaizdas:

· padėtis įvairiose valstybėse narėse smarkiai skiriasi priklausomai nuo jų pastatų fondo, siūlomų finansinės paramos priemonių ir atitinkamų rinkos kliūčių;

· nors į pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą investuojama vis daugiau ir esama nemažai geriausios praktikos pavyzdžių, susijusių su priemonėmis, kurios padeda ekonomiškai efektyviai sutaupyti energijos, informacija apie skirtingų finansinės paramos priemonių veiksmingumą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu yra labai ribota;

· nepašalintos esminės kliūtys, trukdančios toliau įsisavinti energijos vartojimo efektyvumui skirtas investicijas į pastatus, kaip antai nepakankamas visų suinteresuotųjų šalių informavimas ir techninių žinių apie energijos vartojimo efektyvumo finansavimą stoka; didelės pradinės sąnaudos, palyginti ilgi atsipirkimo laikotarpiai ir (suvokiama) kredito rizika, siejama su energijos vartojimo efektyvumo investicijomis; skirtingi galutinių naudos gavėjų prioritetai.

Norėdama pasiekti 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslą ir įgyvendinti savo užmojus iki 2050 m. sutaupyti dar daugiau energijos, ES privalo gerinti finansinę paramą, skiriamą pastatų energijos vartojimo efektyvumui. Kad tai būtų pasiekta, būtina tinkamai įgyvendinti reglamentavimo sistemą, padidinti siūlomą finansavimą ir pašalinti pagrindines kliūtis.

Kaip jau minėta, Komisija dalyvauja daugelyje iniciatyvų ir veiksmų, kuriais šių tikslų siekiama. Tačiau turint omenyje pastatų fondo ir sektoriaus dydį, taip pat valstybių narių atsakomybę už atitinkamų teisės aktų įgyvendinimą ir nacionalinių rinkos kliūčių šalinimą, būtent valstybės narės turi geriausias sąlygas užtikrinti ekonomiškai efektyvesnes investicijas.

Be to, būtina laikytis prie situacijos pritaikyto požiūrio į energijos vartojimo efektyvumo finansavimą, todėl labai svarbus glaudus valdžios institucijų, finansuotojų ir statybų sektoriaus bendradarbiavimas.

Galiausiai nė kiek ne mažiau svarbu įtikinti pastatų savininkus, kad didinti turto energijos vartojimo efektyvumą yra naudinga ne tik dėl sumažėjusių sąskaitų už suvartotą energiją, bet ir dėl didesnio patogumo ir pakilusios turto vertės. Savininkų nenoras gali tapti vienu svarbiausių kliuvinių, kuriuos reikės įveikti siekiant didinti Europos pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau makroekonominiai argumentai to siekti yra stiprūs, tad įsigalėjusiam požiūriui pakeisti prireiks orientuotų iniciatyvų ir sąmoningumo ugdymo veiksmų. To siekiant pagrindine priemone taps pastatų renovacijos veiksmų planai, kuriuos valstybės narės turi parengti pagal naują Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir kuriuose turės būti aiškiai išdėstyti tų problemų sprendimo būdai.

Ateityje Komisija toliau bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, kad nustatytų būdus, kuriais galima įveikti kliūtis, trukdančias energijos vartojimo efektyvumo investicijoms į pastatus, ir toliau gerinti finansinę paramą, skiriamą pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti.

[1]               OL L 153, 2010 6 18, p. 13.

[2]               OL L 315, 2012 11 14, p. 1.

[3]               Atkreipiame dėmesį, kad paprastai neįmanoma nustatyti, kokia konkrečiai lėšų dalis yra skirta priemonėms, susijusioms su pastatais.

[4]               Energijos vartojimo efektyvumo finansinė priemonė (EEFF), savivaldybių finansavimo priemonė (MFF) ir MVĮ finansavimo priemonė (SMEFF).

[5]               Iš ES biudžeto fondui skirta 125 mln., be to, 20 mln. EUR skirta techninei pagalbai ir 1,3 mln. EUR visuomenės švietimo veiklai.

[6]               NEEVVP teikiami pagal ataskaitų teikimo prievolę, nustatytą Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų. Visi NEEVVP (su vertimais į anglų k.) pateikiami adresu http://ec.europa.eu/energy/efficiency/end-use_en.htm.

[7]               Konsultacijų klausimus, atsakymus ir apžvalgą galima rasti adresu http://ec.europa.eu/energy/efficiency/consultations/20120518_eeb_financial_support_en.htm.

[8]               OL L 134, 2004 4 30, p. 114.