20.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 239/11


2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis
Nuosekli politika autoritarinių režimų, kuriems ES taiko ribojamąsias priemones, atžvilgiu

P7_TA(2012)0018

2012 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl nuoseklios politikos dėl režimų, kuriems ES taiko ribojamąsias priemones, kai jų vadovai siekia savo asmeninių ir prekybinių interesų ES viduje (2011/2187(INI))

2013/C 239 E/02

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Grahamo Watsono ALDE frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl nuoseklios politikos dėl autoritarinių režimų, kuriems ES taiko ribojamąsias priemones, kai jie siekia savo asmeninių ir prekybinių interesų ES viduje (B7–0235/2011),

atsižvelgdamas į JT Chartiją, ypač į jos 1 bei 25 straipsnius ir į VII skyriaus 39 bei 41 straipsnius,

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus,

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir du jo fakultatyvinius protokolus,

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos žmogaus teisių konvencija),

atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 28 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1674, kurioje dar kartą patvirtinamos 2005 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų dokumento nuostatos dėl pareigos apsaugoti gyventojus nuo genocido, karo nusikaltimų, etninio valymo ir nusikaltimų žmoniškumui,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos saugumo strategiją (ESS) „Saugi Europa geresniame pasaulyje“,

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 1999 m. rezoliuciją Nr. 1267 dėl padėties Afganistane ir 2001 m. rezoliuciją Nr. 1371 dėl padėties buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 2 dalį, 22 ir 36 straipsnius,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį,

atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (1),

atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 22 d. Tarybos dokumentą „Sankcijų klausimams spręsti skirtos sudėties Išorės santykių patarėjų darbo grupės (RELEX/Sankcijos) įsteigimas“ (5603/2004),

atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 7 d. Tarybos dokumentą „Pagrindiniai ribojamųjų priemonių (sankcijų) taikymo principai“ (10198/1/2004),

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Yusuf ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją (ECR 11-3533 (2005)),

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (2),

atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 9 d. Tarybos dokumentą „Geriausia ES veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo praktika“ (11679/2007),

atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 21 d. Tarybos dokumentą „Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP įgyvendinimas“ (10826/1/2007),

atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 24 d. Tarybos dokumentą „Atnaujinta ES geriausia ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo praktika“ (08666/1/2008),

atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 26 d. Tarybos bendrąją poziciją 2009/67/BUSP, atnaujinančią Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu ir panaikinančią Bendrąją poziciją 2008/586/BUSP (3),

atsižvelgdamas į Tarybos dokumentą „Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir įvertinimo gairės“ (paskutinioji redakcija – 2009 m. gruodžio 15 d. (17464/2009)),

atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 4 d. rezoliuciją dėl ES sankcijų, kaip ES veiksmų ir politikos žmogaus teisių srityje, vertinimo (4),

atsižvelgdamas į Direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (5),

atsižvelgdamas į valstybių narių išteklius užsienio politikos srityje,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7–0007/2012),

Bendros pastabos dėl ES požiūrio į autoritarinius vadovus

A.

kadangi naujame ES sutarties 21 straipsnyje, įvestame Lisabonos sutarties 1 straipsnio 24 dalimi, pripažįstama, jog Sąjungos veiksmai grindžiami „demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi“;

B.

kadangi sankcijos taikomos siekiant ES sutarties 21 straipsnyje nustatytų BUSP tikslų, kurie apima tarptautinės taikos ir saugumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinės valstybės ir demokratijos įtvirtinimo bei gero valdymo skatinimą;

C.

kadangi pagal BUSP sankcijos ar ribojamosios priemonės laikomos ribotą galią turinčiomis prievartos priemonėmis, kaip antai ginklų embargas, prekybos sankcijos, finansinės ir ekonominės sankcijos, sąskaitų įšaldymas, skrydžių uždraudimas, priėmimo apribojimas, diplomatinės sankcijos, sporto ir kultūros renginių boikotavimas bei bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sustabdymas;

D.

kadangi sankcijų ir ribojamųjų priemonių taikymas yra veiksmingas tik jeigu jis yra nuoseklios ir bendros ES ir jos valstybių narių strategijos žmogaus teisių srityje dalis;

E.

kadangi „tikslinės sankcijos“ – tai asmeninės sankcijos, selektyvios ekonominės ir diplomatinės priemonės, pvz., draudimas išduoti vizas, turto įšaldymas, tam tikrų prekių eksporto ar importo embargas, skrydžių draudimai, draudimai investuoti ar oficialių ryšių ribojimas;

F.

kadangi dėl valstybių narių nesutarimo ribojamosios priemonės dažnai taikomos nenuosekliai ir dėl šios priežasties kenkiama ES patikimumui ir daromas neigiamas poveikis šių priemonių veiksmingumui;

G.

kadangi ES savo sankcijų politiką dažnai taikydavo nenuosekliai, skirtingai elgdamasi su panašią žmogaus teisių ir demokratijos istoriją turinčiomis trečiosiomis šalimis, todėl buvo kritikuojama dėl dvigubų standartų taikymo;

H.

kadangi dėl informacinių technologijų pažangos valstybių sienos tampa vis mažiau svarbios, todėl globalizuotame pasaulyje mažėja galimybių izoliuoti šalį ar jos elitą;

I.

kadangi dažniausiai šalys, kurioms taikomos sankcijos, yra labiausiai izoliuotos nuo tarptautinės sistemos ir jų visuomenė turėtų daugiausiai naudos, jeigu tarptautiniai ryšiai siekiant pokyčių būtų aktyvesni; kadangi tam tikrais atvejais ribojamosios priemonės, ypač prieš tam tikrus asmenis, vis dėlto gali turėti atgrasomąjį ir psichologinį poveikį;

J.

kadangi sprendimus dėl sankcijų ES turėtų priimti tik visapusiškai įvertinusi, kaip atitinkamoje šalyje veiksmingiausiai galima pasiekti demokratinių pokyčių; kadangi kiekvienas sprendimas turėtų būti atitinkamai pagrįstas;

K.

kadangi Europos Sąjunga daugeliui autoritarinių vadovų ir su jais susijusių asmenų yra patraukli kaip investicijų, turto, bankininkystės ir sveikatos priežiūros paslaugų šaltinis, taip pat kaip vieta, kur jie naudojasi laisve keliauti ir laisve išleisti dažnai abejotinais būdais įgytas savo lėšas;

L.

kadangi galimybė valdžią paversti asmenine gerove, dažnai įskaitant valstybės turto pasisavinimą ar asmeninę jo kontrolę, autoritarinius vadovus skatina užimti ir išlaikyti valdžią ir stiprina jų gebėjimą tą padaryti; kadangi reikia toliau vykdyti tyrimus, kad būtų sumažintas bet koks ryšys tarp vystymuisi ar kitiems tikslams skirtos užsienio pagalbos ir autoritarinių vadovų ir artimiausiam jų ratui priklausančių žmonių turtėjimo;

M.

kadangi nesant suderintų veiksmų sudėtinga gauti tikslios informacijos apie autoritarinių vadovų ES laikomą turtą ir ES turi atkakliai ieškoti informacijos;

N.

kadangi vadovai, kuriems taikomos sankcijos, pajus poveikį, jei jiems asmeniškai bus taikomos spaudimo priemonės, kaip antai bus apribotos jų galimybės pervedinėti pinigus, investuoti savo finansinį turtą ir juo naudotis, galimybės keliauti, galimybė įsigyti konkretų turtą ar diplomatinis atstovavimas;

O.

kadangi yra daug tarptautinių ir regioninių subjektų ir reikia, kad tarp šių subjektų būtų užmegztas dialogas ir taikomos oficialios bei neoficialios konsultacijų priemonės;

P.

kadangi siekiant veiksmingos politikos autoritarinių režimų atžvilgiu svarbiausia suderinti prievartos diplomatiją, įskaitant ribojamąsias priemones, su aiškiu bendravimu ir konstruktyviomis priemonėmis, kurias taikant nenaudojama jėga, ir su ES ir valstybių narių užsienio politikos galimybėmis, kurias įgyvendinant pirmenybė teikiama kritiškam ir laipsniškam dialogui, o ne izoliacijai;

Q.

kadangi peržiūros procedūra, kuria vadovaujantis galima plėsti sankcijas, jas palengvinti arba panaikinti reaguojant į atitinkamų vadovų veiksmų pokyčius, yra itin svarbi norint, kad ribojamosios priemonės būtų veiksmingos, ir turi būti taikoma griežtai, laikantis strategijos;

R.

kadangi taikant visas ribojamąsias priemones neturi būti pažeidžiamos žmogaus teisės, tarptautinė humanitarinė teisė, tinkamas procesas ir proporcingumo bei teisės į veiksmingą žalos atlyginimą principai ir šiomis priemonėmis neturi būti baudžiamos pažeidžiamiausios šalių, kurioms taikomos šios priemonės, gyventojų grupės;

1.

teikia Tarybai šias rekomendacijas:

Parengti aiškesnes apibrėžtis

a)

konsultuojantis su Europos Parlamentu parengti aiškius ribojamųjų priemonių taikymo kriterijus, nustatyti šių priemonių tikslus, taikytinų sankcijų formą, jų reguliaraus vertinimo gaires ir persvarstymo procedūrą, kurios turi būti laikomasi; kriterijus nustatyti taip, kad jais būtų didinamas ES sankcijų nuoseklumas ir patikimumas, tačiau veiklos lygmeniu būtų palikta pakankamai lankstumo, sudarant Sąjungai sąlygas šią priemonę išorės veiksmų srityje taikyti kaip veiksmingą svertą;

b)

aiškiai ir visapusiškai apibrėžti, kam turi būti taikomos sankcijos, kai jos taikomos žlugusioms valstybėms ar nevalstybiniams veikėjams, gerai žinant, kad struktūros dažnai būna neaiškios;

c)

įtraukti sankcijas į visapusišką politinį kontekstą ir nustatyti jų trumpojo laikotarpio ir ilgalaikius tikslus tvariame demokratijos kūrimo procese;

d)

pripažinti, jog sankcijos nėra pačios savaime tikslas, ir jas taikant turėti aiškius ir įgyvendinamus sankcijų nutraukimo kriterijus;

e)

sistemingai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą užtikrinant, kad vykdant ES sankcijų politiką būtų deramai atsižvelgiama į šio teismo procedūras ir sprendimus;

f)

primygtinai raginti ES valstybes nares taikyti visuotinės jurisdikcijos principą kovojant su nebaudžiamumu ir nusikaltimais žmoniškumui, siekiant pagerinti tarptautinę baudžiamosios teisenos sistemą;

Sukurti veiksmingą sankcijų politiką

g)

įsipareigoti kuo labiau pagerinti 27 ES valstybių narių bendradarbiavimą ir sąveiką, raginant jas smerkiant autoritarinius režimus kalbėti vieningai ir nuosekliai, išreiškiant vieną bendrą integruotą ES požiūrį;

h)

pripažinti, kad tarptautiniu mastu nekoordinuojamos sankcijos gali būti neveiksmingos, gali duoti jų tikslams priešingų rezultatų, gali pakenkti Europos sankcijų politikos skaidrumui, patikimumui ir nuoseklumui ir gali sustiprinti režimą, kuriam jos taikomos, ar sumažinti ES ir jos valstybių narių santykinį lankstumą ir patikimumą derybose su ta valstybe; aiškiomis procedūromis užtikrinti geresnį valstybių narių veiklos koordinavimą ir keitimąsi informacija;

i)

griežtai ir nuosekliai taikyti esamą sankcijų tvarką, vengti dvigubų standartų taikymo ir į sankcijų taikymo sritį įtraukti ir pagrindinių laisvių, ypač religijos ir saviraiškos laisvės, pažeidimus; užtikrinti, kad ribojamąsias priemones taikytų ir atitinkama informacija su Sąjunga taip pat keistųsi ir Europos ekonominei erdvei priklausančios šalys bei valstybės, siekiančios narystės Europos Sąjungoje;

j)

taikyti sankcijas tik siekiant daryti įtaką atsakingam represinių ar nusikalstamų režimų elitui ir atsakingiems nevalstybiniams žlugusių valstybių veikėjams ir užtikrinti, kad ribojamosios priemonės ir sankcijos nebūtų taikomos netikslingai, būtų proporcingos siekiamam tikslui ir būtų kuo labiau sumažintas neigiamas poveikis civiliams gyventojams, ypač pažeidžiamiausiems iš jų;

k)

užtikrinti, kad vystymuisi ar kitiems tikslams skirta užsienio pagalba galiausiai netaptų autoritarinių vadovų ir artimiausio jų rato žmonių turtėjimo priežastimi;

l)

visais įmanomais atvejais užtikrinti, kad sankcijų politika būtų derinama su parama pilietinei visuomenei susijusioje šalyje; pagerinti atskaitomybės etapo kokybę ir skaidrumą siekiant tiksliai apskaičiuoti suteiktą pagalbą ir aiškiai įvertinti, kiek ji iš tikrųjų prisidėjo prie pilietinės visuomenės poreikių patenkinimo;

m)

užtikrinti, kad sprendžiant dėl ribojamųjų priemonių ar sankcijų nebūtų taikomi dvigubi standartai ir kad jos būtų taikomos nepaisant politinių, ekonominių ir saugumo interesų;

n)

užtikrinti, kad ribojamosios priemonės, kuriomis ribojama Europos bendrovių veikla šalių, kurioms taikomos sankcijos, rinkoje, nebūtų naudingos konkurentams iš trečiųjų šalių;

o)

užtikrinti, kad valstybės narės, taip pat ES misijų ir delegacijų vadovai būtų glaudžiai susiję su ribojamųjų priemonių nustatymo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo procesu ir jų praktiniais padariniais – teiktų informaciją poveikio vertinimui atlikti, todėl itin svarbu, kad ES turėtų atstovų vietos mastu; užtikrinti, kad svarbi informacija būtų nedelsiant perduodama Europos Parlamentui;

p)

užtikrinti, kad šalyse, kurioms taikomos ribojamosios priemonės, pagrindiniai kovotojai už demokratiją ir žmogaus teises būtų aktyviai įtraukti į ribojamųjų priemonių nustatymo, įgyvendinimo ir vertinimo procesą;

q)

įpareigoti esamus Europos išorės veiksmų tarnybos ir Komisijos organus prieš pradedant taikyti sankcijas ir pradėjus jas taikyti atlikti išsamią atitinkamos šalies ekonominės ir socialinės struktūros padėties analizę, atitinkamai įvertinant tiesioginį ir netiesioginį visų konkrečių priemonių poveikį politinei ir socialinei bei ekonominei atitinkamos visuomenės sričiai, taip pat atsižvelgiant į poveikį verslo elitui, pilietinės visuomenės grupėms, politinei opozicijai ir netgi į reformas orientuotiems vyriausybės elementams;

r)

įpareigoti sankcijų klausimams spręsti skirtos sudėties Išorės santykių patarėjų darbo grupę (RELEX/Sankcijos) vykdyti savo įgaliojimą atlikti sankcijų priėmimo tyrimą, įvertinti esamas sankcijas ir plėtoti geriausią ribojamųjų priemonių taikymo ir įgyvendinimo praktiką ir reguliariai informuoti Tarybą ir Europos Parlamentą apie savo išvadas;

s)

įpareigoti ES teisės ir kitas atitinkamas tarnybas konsultuoti Tarybą dėl atsargumo priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad išvardyti asmenys neapeitų sankcijų;

t)

įpareigoti Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją laikytis labiau integruoto požiūrio ir dalytis kompetencija ir žiniomis rengiant, įgyvendinant ir persvarstant sankcijas;

u)

įpareigoti Tarybą ir Komisiją skirti pakankamai laiko ir išteklių, įdarbinti žinomus šalies ekspertus ir žmogaus teisių specialistus, kad prieš rengiant sankcijas jie atliktų analizę, o vėliau įvertintų sankcijų veiksmingumą;

v)

įpareigoti Komisiją ir valstybes nares koordinuotai taikyti ginklų embargą, kuris priskirtas valstybių narių kompetencijai;

w)

įpareigoti Komisiją ir valstybes nares kasmet atsiskaityti dėl sankcijų įgyvendinimo ir jų veiksmingumo;

x)

paraginti Prancūziją ir Didžiąją Britaniją ir visas ES valstybes nares, kurios yra nenuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, naudotis veiksmingomis įtikinėjimo priemonėmis siekiant užtikrinti, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijos būtų griežtai ir nuodugniai įgyvendinamos;

y)

apsvarstyti galimybę reikiamais atvejais pasinaudoti dvišalės prekybos „svarbiausių elementų“ išlygomis, leidžiančiomis ES taikyti sankcijas už žmogaus teisių ir demokratijos principų pažeidimus ir vykdyti nuoseklią Europos užsienio politiką siekiant remti priemones, taikomas autoritariniams režimams;

Įpareigoti vykdyti nuoseklią politiką ES teritorijoje

z)

įpareigoti ES valstybes nares skelbti, kai asmenys, įtraukti į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turi materialaus ir finansinio turto jų teritorijose, taip pat skelbti apytikslę šio turto vertę ir jo vietą; paraginti ES valstybes nares bendradarbiauti keičiantis svarbia informacija, pvz., pasitelkiant veikiančias turto susigrąžinimo tarnybas ir Kamdeno turto susigrąžinimo tarpagentūrinį tinklą (CARIN); stiprinti ES valstybių narių bendradarbiavimą nustatant ir konfiskuojant šį turtą;

aa)

įpareigoti ES valstybes nares užtikrinti griežtą tikslingų finansinių sankcijų ar ribojamųjų priemonių taikymą, pvz.:

išplėsti Direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui taikymo sritį ir ją privalomai taikyti visų diktatorių, kuriems taikomos sankcijos, ir su jais susijusių fizinių ir juridinių asmenų ar subjektų bandymams atidaryti sąskaitas arba padėti lėšas, nes šie pinigai yra nusikaltimų, vagysčių ir turto pasisavinimo rezultatas, išnagrinėti galimybes taikyti prevencinį mechanizmą, kad būtų užkirstas kelias pasisavintų valstybės lėšų ar turto perkėlimui į ES finansų įstaigas,

atsisakyti teikti paskolas, griežtinti priemones, susijusias su paskolų išmokėjimu, užšaldyti banke laikomas lėšas siekiant užtikrinti, jog praktiškai šiomis priemonėmis tiems asmenims ir subjektams būtų panaikinamos bet kokios galimybės naudotis visomis ES jurisdikcijos sričiai priklausančiomis finansinėmis paslaugomis;

ab)

užtikrinti, kad ekonomines ir finansines ribojamąsias priemones, įskaitant tikslines finansines sankcijas, taikytų visi Sąjungoje veikiantys asmenys ir subjektai, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, bei už ES ribų veikiantys Sąjungos piliečiai arba ekonominės veiklos vykdytojai, kurie yra užsiregistravę arba įsisteigę pagal kurios nors Sąjungos valstybės narės teisę;

ac)

užtikrinti, kad vadovams, kuriems taikomos sankcijos, ir su jais aiškiai susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir subjektams būtų griežtai draudžiama turėti turtą ir nuosavybę ES;

ad)

įpareigoti ES valstybes nares uždrausti mokykloms ir universitetams, idėjų institutams ir kitoms akademinėms įstaigoms iš vadovų, kuriems taikomos sankcijos, ir su jais susijusių fizinių ir juridinių asmenų priimti finansavimą, dotacijas ar aukas, taip pat įpareigoti jas užtikrinti, kad privatus šių įstaigų finansavimas būtų skaidrus;

ae)

įpareigoti ES valstybes nares uždrausti sporto asociacijoms (įskaitant futbolo klubus) ir labdaros organizacijoms iš vadovų, kuriems taikomos sankcijos, ir su jais susijusių fizinių ir juridinių asmenų priimti finansavimą, dotacijas ar aukas;

af)

įpareigoti ES ir jos valstybes nares griežtai taikyti draudimą keliauti, pagal kurį asmenims, kuriems taikomos sankcijos, draudžiama keliauti ES teritorijoje ne humanitariniais tikslais;

ag)

įpareigoti ES valstybes nares aktyviai išsiaiškinti asmenis ar juridinius asmenis Europoje, padėjusius vadovams, kuriems taikomos sankcijos, ir su jais susijusiems asmenims apeiti jiems teisėtai taikomas sankcijas ar jų išvengti, ir prireikus šiuos asmenis ir juridinius asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

Aprėptis

ah)

įpareigoti ES siekti tarptautinio jos politikos palaikymo ir formuoti koalicijas, ypač su įtakingais susijusio regiono veikėjais ir tarptautinėmis organizacijomis, ir į šį procesą visapusiškai įtraukti Europos Parlamentą;

ai)

įpareigoti ES stiprinti teisėtumą ir siekti plataus savo politikos, įskaitant ribojamąsias priemones ir sankcijas, palaikymo visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose ES ir tarptautiniu lygmenimis, ypač režimų, kuriems taikomos sankcijos, šalyse, ir užtikrinti visapusišką Europos Parlamento dalyvavimą šiame procese;

aj)

kai JT Saugumo Taryba netaiko sankcijų ar ribojamųjų priemonių, primygtinai raginti ES bendradarbiauti su valstybėmis, kurios taiko sankcijas, dalytis informacija ir koordinuoti priemones siekiant užtikrinti kuo didesnį tarptautinio lygmens poveikį ir sustiprinti Bendrijos sankcijų taikymo veiksmingumą;

ak)

įpareigoti Komisijos pirmininko pavaduotoją-Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, misijų vadovus ir EIVT aiškiai informuoti vadovus, kuriems taikomos sankcijos, ko iš jų reikalaujama, nustatyti tikslius ir pasiekiamus tikslus, kad būtų skatinami teigiami pokyčiai, ir pasiūlyti tinkamą techninę paramą;

al)

įpareigoti valstybes nares su kitomis valstybėmis, atitinkamomis ES institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis dalytis informacija apie į sąrašą įtrauktus asmenis, jei tai teisiškai įmanoma;

am)

įpareigoti valstybes nares užtikrinti pakankamas visuomenės galimybes susipažinti su informacija apie nacionalines priemones, susijusias su taikomomis ribojamosiomis priemonėmis;

an)

įpareigoti Tarybą visapusiškai konsultuotis su Europos Parlamentu sankcijų persvarstymo proceso metu ir siekti Europos Parlamento indėlio rengiant politines gaires ir formuojant platesnę ES sankcijų politiką;

ao)

priminti, kad prievartos diplomatija taip pat turi būti derinama su teigiamomis priemonėmis, pvz., parama vystymuisi, tvariu ekonominiu bendradarbiavimu ir parama pilietinei visuomenei;

ap)

sankcijas ir jų vertinimą papildyti priemonėmis, paremtomis bendradarbiavimu ir dialogu su atitinkamų šalių pilietinės visuomenės organizacijomis ir gyventojais siekiant plėtoti ar stiprinti pagarbą demokratijai ir žmogaus teisėms toje šalyje;

aq)

stengtis sutelkti užšaldytą ir konfiskuotą turtą, kad jis būtų kuo greičiau grąžintas į atitinkamą šalį, kur būtų naudingas vietos gyventojams;

*

* *

2.

paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai bei Europos išorės veiksmų tarnybai.


(1)  OL L 196, 2003 8 2, p. 45.

(2)  OL L 328, 2006 11 24, p. 59.

(3)  OL L 23, 2009 1 27, p. 37.

(4)  OL C 295 E, 2009 12 4, p. 49.

(5)  OL L 309, 2005 11 25, p. 15.