3.3.2012 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 64/19 |
Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį
2012/C 64/15
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą pakeitimo paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.
PAKEITIMO PARAIŠKA
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ
„PROVOLONE VALPADANA“
EB Nr.: IT-PDO-0217-0021-27.01.2010
SKVN ( X ) SGN ( )
1. Keičiamos produkto specifikacijos dalys:
— |
|
Produkto pavadinimas |
— |
|
Produkto aprašymas |
— |
|
Geografinė vietovė |
— |
|
Kilmės įrodymas |
— |
|
Gamybos būdas |
— |
|
Ryšys su geografine vietove |
— |
|
Ženklinimas etiketėmis |
— |
|
Nacionaliniai reikalavimai |
— |
|
Kita (patikslinti) |
2. Pakeitimo (-ų) pobūdis:
— |
|
Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas |
— |
|
Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka nepaskelbti, pakeitimas |
— |
|
Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis) |
— |
|
Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis) |
3. Pakeitimas (-ai):
1993 m. balandžio 9 d. Ministrų tarybos pirmininko dekreto, kuriuo nustatyta „Provolone Valpadana“ kilmės nuoroda, 3 straipsnyje ir į Komisijos teisės aktus įtrauktuose dokumentuose pateiktas produkto specifikacijos tekstas, kuriuo remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/96 suteiktas kilmės nuorodos Bendrijos pripažinimas.
Kaip ir kitų tuo metu parengtų specifikacijų atveju, tekstas buvo parengtas itin nenuosekliai, o kai kurie produkto gamybos etapai aprašyti neišsamiai. Be to, 1993 m. parengtuose dokumentuose pateikiami atsakymai į įvairius Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 4 straipsnio punktus, todėl jau seniai norėta parengti ne aprašomojo pobūdžio, bet gamintojams, vartotojams ir kontrolės įstaigoms aiškesnį ir naudingesnį tekstą.
Taigi, patikslinti kai kurie gamybos etapai, nurodyti parametrai, pagal kuriuos galima nustatyti reikiamas skaitmenines vertes, ir išsamiau aprašyti karvių pašarai.
Todėl norėta pažymėti, kad, pavyzdžiui, negali būti renkamas prieš daugiau kaip 60 val. pamelžtas pienas, ir pabrėžti vietos pieno fermentų auginimo svarbą („Provolone Valpadana“ – vienas iš nedaugelio SKVN žymimų sūrių, kurių gamybos procese naudojama ankstesnio apdorojimo metu gautų išrūgų kultūra).
3.1. Produkto aprašymas:
1. |
Nustatytos produkto svorio klasės ir su jomis susiję atitinkami produkto nokinimo laikotarpiai, tačiau nebenurodomi mažiausias ir didžiausias svoriai. Su ankstesnėmis svorio klasėmis susiję apribojimai nebeatitinka labai pakitusios tikrosios padėties rinkoje. Be to, panaikinus svorio nuorodas, tiksliau nurodomas nokinimo laikas ir išsamiau aprašomi saldaus ir aštraus sūrio tipai. |
2. |
Numatyta, kad saldus sūris, kurį ketinama dalyti į porcijas ir vėliau pakuoti, gali būti be žievės. Tokio sūrio galvą galima vartoti tiesiogiai be papildomo apdorojimo. Be to, jį lengviau pjaustyti ir pakuoti. |
3. |
Nustatomas svarbus gamybos apribojimas – didžiausio vandens kiekio rodiklis. Taip įmonės įpareigojamos laikytis parametrų, kad jų gaminamas sūris nebūtų painiojamas nei su pluoštiniais sūriais (it. pasta filata) apskritai, nei su sūriu „Scamorza“. |
4. |
Patikslinama, kad riebalų kiekis sausojoje medžiagoje negali sudaryti mažiau kaip 44 % ir daugiau kaip 54 %. Manoma, kad toks patikslinimas būtinas, nes 1993 m. produkto specifikacijoje nurodyta vienintelė riebalų vertė procentais sausojoje medžiagoje, neatsižvelgiant į kai kuriuos su gamybos procesu susijusius kintamus dydžius. Šios vertės siūlomos atsižvelgiant į pieno ir sūrio produktų gamybos ypatumus ir į techninius veiksnius, pvz., sezoninį cheminės pieno sudėties – riebalų ir baltymų kiekio – kitimą ir nokinimo metu vykstančius sūrio sudėties pokyčius. |
3.2. Gamybos vietovė:
Įrašytos dar dvi Trento autonominėje provincijoje esančios komunos – Nogaredo ir Nomio. Šios dvi komunos visada priklausė gamybos vietovei, kuri, kaip akivaizdžiai matyti iš žemėlapių, pridėtų prie dokumentų, yra vientisa ir nedaloma. Įsivėlus klaidai, 1993 m. rugpjūčio 21 d. Ministrų tarybos pirmininko dekrete Nogaredo ir Nomio komunos nebuvo nurodytos, tačiau be jų geografinė vietovė būtų nevientisa, o tai prieštarautų 1994 m. dokumentuose, kuriais užregistruota nuoroda ir kurie jau yra Europos Komisijos archyvuose, pateiktai informacijai.
Be to, pranešama, kad 1993 m. rugpjūčio 21 d. Ministrų tarybos pirmininko dekreto 2 straipsnyje išvardytos anksčiau Milano provincijai priklausiusios komunos dabar priklauso Lodžio provincijai, įsteigtai 1992 m. kovo 6 d. teisės akto galią turinčiu dekretu Nr. 251, priimtu įgyvendinant 1990 m. birželio 8 d. įstatymą Nr. 142 (63 str.). Todėl produkto specifikacija turi būti atnaujinta.
3.3. Gamybos būdas:
Patikslinami šie aspektai:
1. |
Nurodoma, kad „Provolone Valpadana“ gaminamas iš žalio nenugriebto karvės pieno. Gaminant saldų sūrį, pienas apdorojamas termiškai taikant aukščiausią pasterizacijos režimą, o gaminant aštrų sūrį, pienas termiškai apdorojamas jį termizuojant. Terminis apdorojimas taikytas jau prieš pripažįstant SKVN. Jo tikslas – užtikrinti produkto sveikumą, sunaikinti patogenines ir žalingas bakterijas, valdyti nokimo procesą naudojant produktui būdingus mikroorganizmus ir gerinti sūrio skonį, probiotines savybes ir maistingumą. Jei saldaus sūrio žaliavai reikėtų taikyti griežtas prevencines mikrobiologines priemones, ji galėtų būti apdorojama termiškai (t. y. atliekama pasterizacija, per kurią pienas 15 sekundžių šildomas 72 °C temperatūroje – neigiama fosfatazė), nes šis sūris parduodamas trumpai nokintas. Terminį apdorojimą (t. y. termizaciją, per kurią pienas 5–10 sekundžių šildomas ne aukštesnėje kaip 55 °C temperatūroje – teigiama fosfatazė) taikant aštraus sūrio gamyboje, organoleptinės ir kokybinės pieno savybės išlieka beveik nepakitosios, nes vykstant natūraliam „Provolone Valpadana“ nokimo procesui užkertamas kelias netinkamai fermentacijai ir sunaikinami visi kiti nepageidaujami mikroorganizmai. |
2. |
Patikslintas koaguliacijos etapas. „Provolone Valpadana“ sūris būna dviejų rūšių – saldus ir aštrus, – todėl nurodyti šių rūšių sūrių gamyboje taikomi skirtingi šliužo fermento naudojimo būdai. |
3. |
Patikslintas kietėjimo etapas. Norint kuo greičiau atšaldyti sūrio galvą, ją būtina pamerkti į šaltą arba atšaldytą vandenį – taip išvengiama vėlesnio nepageidaujamo sūrio išsipūtimo. |
4. |
Patikslintas džiovinimo etapas. Džiovinimas – tai dar vienas iš svarbių veiksnių, padedančių išvengti vėlesnio sūrio išsipūtimo. |
5. |
Pakeista nokinimo trukmė – sutrumpintas trumpiausias nokinimo laikotarpis. Tai lemia gamybos evoliucija: dėl svarbių komercinių priežasčių gaminamos mažesnės sūrių galvos, kurių nokinimo laikas yra trumpesnis. Iš tiesų, laikoma, kad trumpiausias nokinimo laikotarpis turi būti sutrumpintas nuo 30 iki 10 dienų, nes per nurodytą laikotarpį mažos sūrių galvos (ne didesnės nei 6 kg) įgyja joms būdingas organoleptines savybes. Taigi po nustatyto laikotarpio šį sūrį galima atskirti nuo kitų pluoštinių sūrių ir tiekti rinkai konkrečiomis išskirtinėmis savybėmis jau pasižymintį sūrį. |
6. |
Numatyta, kad „Provolone Valpadana“ sūrio galvos paviršius nokimo metu gali būti apdorojamas, norint jį apsaugoti nuo pelėsio ir erkių. Numatomi tokie apdorojimo būdai: sūrio galvos padengimas priešgrybelinėmis savybėmis pasižyminčia, plastikine ar parafinine danga. Nors šiomis medžiagomis padengiamas visas sūrio paviršius, produktas gali kvėpuoti, ir todėl gali vykti natūralūs nokimo procesai. |
3.4. Ženklinimas etiketėmis:
1. |
Patikslinta su tiekiamo rinkai produkto pavadinimu ir pateikimu susijusi dalis. Toks pakeitimas yra būtinas norint vartotojui pateikti konkretesnę ir tikslesnę informaciją. |
BENDRASIS DOKUMENTAS
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006
„PROVOLONE VALPADANA“
EB Nr.: IT-PDO-0217-0021-27.01.2010
SGN ( ) SKVN ( X )
1. Pavadinimas:
„Provolone Valpadana“
2. Valstybė narė ar trečioji šalis:
Italija
3. Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas:
3.1. Produkto rūšis:
1.3 klasė. |
Sūriai |
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas:
„Pusiau kietas pluoštinis sūris (it. pasta filata), pagamintas iš kilmės vietovėje prieš mažiau nei 60 valandų surinkto nenugriebto žalio pieno, pasižymintis fermentacijos metu įgytu natūraliu rūgštingumu ir apdorotas tokiais būdais:
— |
jei gaminamas saldus sūris – termiškai, taikant aukščiausią pasterizacijos režimą, |
— |
jei gaminamas aštrus sūris – termiškai, taikant termizacijos procesą.“ |
Nokinimo laikas, priklausomai nuo sūrio svorio, gali skirtis:
— |
jei svoris mažesnis kaip 6 kg, mažiausias nokinimo laikas – 10 (dešimt) dienų, |
— |
jei svoris didesnis kaip 6 kg, mažiausias nokinimo laikas – 30 (trisdešimt) dienų, |
— |
jei svoris didesnis kaip 15 kg (taikoma tik aštriam sūriui), mažiausias nokinimo laikas – 90 (devyniasdešimt) dienų, |
— |
jei svoris didesnis kaip 30 kg ir sūris žymimas P.V.S. ženklu (taikoma tik aštriam sūriui), nokinimo laikas – daugiau kaip 8 mėnesiai. |
Sūris gali būti rūkomas.
Sūrio svoris priklauso nuo jo formos.
Sūriai gali būti įvairių formų: dešros, meliono, nupjauto kūgio ar kriaušės formos su apskrita galvute (it. fiaschetta) viršuje. Išoriniame paviršiuje gali būti nedidelių įdubimų, kuriuos palieka sūriui surišti naudojama virvutė.
Sūrio žievė būna glotni, plona, šviesiai geltonos, auksinės, o kartais tamsiai geltonos spalvos. Saldus sūris, skirtas dalyti į porcijas, gali būti be žievės.
Sūrio masė paprastai būna standi su nedidelėmis vietomis matomomis akutėmis. Trumpai nokintam sūriui gali būti būdinga mažiau pastebima, o ilgai nokintam sūriui – ryškesnė pluoštinė struktūra. Sūris paprastai būna geltonos šiaudų spalvos.
Trumpiau nei tris mėnesius nokinto sūrio skonis būna švelnus. Stipresnis ir šiek tiek aštresnis skonis sūriui suteikiamas jį ilgiau nokinant arba į masę atskirai arba kartu įdėjus ožiuko ar ėriuko šliužo fermento.
Didžiausias vandens kiekis neturi viršyti:
— |
46 % – visų saldžių sūrių atveju ir ne didesnio nei 6 kg svorio aštrių sūrių atveju, |
— |
43 % – didesnio kaip 6 kg svorio aštrių sūrių atveju. |
Riebalų kiekis sausojoje medžiagoje negali sudaryti mažiau kaip 44 % ir daugiau kaip 54 %.
3.3. Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):
Pienas, šliužo fermentas, druska.
3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):
Bent 50 % pagrindinio melžiamų karvių raciono, kurį sudaro žalieji pašarai ar silosas, taip pat kiti gyvuliams skirti pašarai ir jų koncentratas, turi sudaryti kilmės vietovėje gaunami pašarai. Jais šeriamos pieningos ir nepieningos karvės, taip pat vyresnės nei 7 mėnesių galvijų patelės. Bent 75 % kasdieninio žaliųjų pašarų raciono sausųjų medžiagų turi sudaryti gamybos teritorijoje pagaminti pašarai. Leidžiama naudoti tokius žaliuosius pašarus: šviežius žaliuosius pašarus, gautus iš nuolatinių ar sėjomainos būdu auginamų ganyklų, pašarinius augalus, laukuose išdžiovinus pašarinius augalus gautą šieną, grūdinių kultūrų šiaudus, silosą, smulkintą žolę ir šieno silosą. Leidžiama naudoti tokius kitus pašarus: grūdus ir jų produktus, trintus kukurūzus, aliejinių augalų sėklas ir jų produktus, šakniagumbius ir šaknis, sausuosius pašarus, cukraus pramonės produktus, pvz., melasą ir (arba) jos produktus (naudojami kaip papildomos technologinės medžiagos ir skonio stiprikliai, kurių kasdienio raciono sausosios medžiagos dalis neturi viršyti 2,5 %). Be to, leidžiama naudoti: džiovintas ankštinių augalų ir saldžiųjų ceratonijų sėklas ir jų produktus, riebalus, pagal galiojančius įstatymus leidžiamas naudoti mineralines druskas ir papildus, pavyzdžiui, vitaminus, mikroelementus, amino rūgštis, kvapiąsias medžiagas ir antioksidantus. Be to, galima naudoti tik natūralius antioksidantus ir kvapiąsias medžiagas arba jiems tolygias medžiagas. Į premiksus galima įmaišyti neaktyvintų alaus mielių.
3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:
Visi gamybos veiksmai turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.
3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:
—
3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:
Visos sūrių galvos turi būti ženklinamos saugomos kilmės vietos nuoroda „Provolone Valpadana“, kuri taip pat turi būti pateikta ant specialaus nepažeidžiamo (metalinio ar plastikinio) laikiklio.
Sūrių galvos turi būti ženklinamos prieš jas įvežant į nokinimo sandėlius.
Jei rinkai tiekiamos „Provolone Valpadana“ sūrio galvos nėra dalijamos, joms galima suteikti savitą išvaizdą naudojant popierines juostas, etiketes, maišus ar panašias medžiagas. Jei sūriams suteikiama savita išvaizda, juos privaloma ženklinti logotipu ir aiškiai užrašyti „Saugoma kilmės vietos nuoroda Provolone Valpadana“. Logotipui ir užrašui turi būti skirta ne mažiau kaip šeštoji prekybos ženklui skiriamos vietos dalis. Šis reikalavimas mažesnėms nei 6 kg galvoms netaikomas.
Jei galvos žymimos rašaliniu spaudu, laikantis anksčiau nurodytų proporcijų turi būti pateiktas užrašas „Provolone Valpadana“, o produkto logotipo pateikti neprivaloma.
Praėjus aštuoniems mėnesiams nuo nokinimo pradžios „Provolone Valpadana“ turėtojai gali prašyti, kad ant aštriųjų sūrių būtų išdegintas ženklas „P.V.S.“, kuris reiškia „Provolone Valpadana Stagionato“, t. y. nokintas „Provolone Valpadano“ sūris. Tokiu ženklu gali būti žymimi tik specialistų techniškai patikrinti sūriai. Toks techninis patikrinimas atliekamas sūrių turėtojų lėšomis ir gavus konkretų jų prašymą. Atliekant atrankinę patikrą, atsižvelgiama į sūrių išvaizdą (sūris neturi būti įtrūkęs, o barbenant garsas turi būti tolygus), masės struktūrą (pluoštinė, be akučių ir neelastinga), spalvą (balta su gelsvu šiaudų atspalviu), skonį (aštrokas, bet ne sūrus) ir aromatą (intensyvus, savito kvapo).
Logotipu (kuriame pateikiamas produkto pavadinimas) turi būti ženklinamos visos galutiniam vartotojui skirto produkto pakuotės, o jo dydis turi būti proporcingas naudojamos pakuotės dydžiui – jam turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 % turimos laisvos vietos. Pavadinimas „Provolone Valpadana“ turi būti rašomas vienodais rašmenimis. Vietoj užrašo „Saugomos kilmės vietos nuoroda“ gali būti pateiktas Bendrijos simbolis.
Gali būti naudojamas ir vienspalvis logotipas.
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:
Vientisą geografinę vietovę sudaro visos Kremonos, Brešos, Veronos, Vičencos, Rovigo, Padujos ir Pjačencos provincijų teritorijos, taip pat šioms teritorijoms gretimos Bergamo, Mantujos ir Lodžio provincijų, taip pat Trento autonominės provincijos komunos.
5. Ryšys su geografine vietove:
5.1. Geografinės vietovės ypatumai:
Geografinė gamybos vietovė apima dalį Po upės slėnio. Šioje vietovėje gausiai auga žaliųjų pašarų, primelžiamas didelis pieno kiekis ir vyrauja melžiamų karvių mitybai ir auginimui itin palankios klimato sąlygos. Būtent dėl šių aplinkos veiksnių šioje gamybos vietovėje susiformavo „Provolone Valpadana“ sūriui gaminti palankios sąlygos.
„Provolone Valpadana“ – tai pluoštinis sūris, kilęs iš pietų Italijos. Tačiau dėl Po upės slėnyje vyraujančių sūrių gamybos tradicijų (čia netrūko nei techninių žinių, nei tuo labiau gamybai reikalingų žaliavų) šio tipo sūris galėjo įsitvirtinti šiaurės Italijos vietovėse. Itin svarbūs „Provolone Valpadana“ gamybos elementai – ankstesnio apdorojimo metu gautų natūralių pieno išrūgų panaudojimas, geografinės vietovės sūrių gamintojų gebėjimas išmaniai naudoti įvairius (ėriuko, ožiuko ir veršiuko) šliužo fermentus, taip pat meistriškas ir profesionalus sūrio masės lydymas ir apdorojimas.
5.2. Produkto ypatumai:
Ne ilgiau kaip tris mėnesius nokintam „Provolone Valpadana“ sūriui būdingas švelnus skonis, o ilgiau nokinamas sūris įgyja vis stipresnį aštroką skonį, kuris, be kita ko, priklauso ir nuo naudojamo šliužo fermento tipo. Be to, šis sūris būna įvairios formos – dešros, meliono, nupjauto kūgio ar kriaušės – ir dydžio, o jo svoris gali viršyti 30 kilogramų. Sūrio masė būna standi, tačiau nesausa, – tuo jis skiriasi nuo pietų Italijos pluoštinių sūrių, kurie dėl savo mažo dydžio noksta ir įgyja aštrumo tik džiūdami, ir todėl vartojami tarkuoti.
5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:
„Provolone Valpadana“ nustatytoje geografinėje vietovėje gaminamas nuo devyniolikto amžiaus antros pusės. Nors pluoštiniai sūriai kilę iš pietų Italijos, kaip liudija Bezanos (1916 m.) ir Fašečio (1923 m.) darbai, šis sūris dvidešimtame amžiuje įsitvirtino šiaurės Italijoje.
Teigiamą poveikį „Provolone Valpadana“ gamybos plėtrai turėjo Po upės slėnio sūrių gamintojų techniniai gebėjimai, ilgą laiką vystęsi itin palankiomis geografinės vietovės sąlygomis, kuriomis buvo auginamos karvės ir primelžiamas didelis perdirbti skirto pieno kiekis. Vienas iš „Provolone Valpadana“ gamybos metodui būdingų elementų – ankstesnio apdorojimo metu gautų išrūgų panaudojimas vėlesnėje gamyboje. Iš tiesų toks procesas retai naudojamas sūrių gamyboje, todėl jis – labai svarbus elementas, suteikiantis išskirtinumo tiek gamybos vietovei, tiek „Provolone Valpadana“ gamybos metodui. Gamybos metodų tobulinimas turėjo įtakos prekinėms „Provolone Valpadana“ savybėms, pavyzdžiui, jo formai ir dydžiui, tačiau esminės sūrio savybės liko nepakitusios. Įvairios „Provolone Valpadana“ formos ir dydis atskleidžia geografinės vietovės sūrių gamintojų gebėjimą lydyti masę – masė tampa tokia tampri, kad jai galima suteikti įvairią formą ir formuoti net labai dideles sūrių galvas. Šios prekinės savybės yra susijusios su geografine gamybos vietove, nes būtent čia jos yra ištobulintos ir perduodamos iš kartos į kartą. Be to, dėl sūrių gamintojų gebėjimo naudoti įvairius šliužo fermentus, nuo kurių (nors ir naudojami panašūs gamybos procesai) priklauso „Provolone Valpadana“ būdingas švelnus ar aštrus skonis, gaminami dviejų skirtingų tipų sūriai – saldus ir aštrus; sūriai gali būti mažesni ir atitinkamai nokinami trumpiau arba didesni ir nokinami ilgiau, o jų masė būna standi, bet niekada neišdžiūsta taip, kad juos reikėtų tarkuoti (kaip atsitinka su pietų Italijai būdingiausiais pluoštiniais sūriais).
Nuoroda į specifikacijos paskelbimą:
(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)
Valdžios institucijos pradėjo Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 5 dalyje nustatytą nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdamos saugomos kilmės vietos nuorodos „Provolone Valpadana“ pakeitimo paraišką 2009 m. gruodžio 15 d.Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 291.
Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje:
http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335
arba
tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (http://www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all'esame dell'UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).
(1) OL L 93, 2006 3 31, p. 12.