11.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 8/15

1.

Kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP) teikimo principai ir sąlygos atitiktų jų paskirtį, gali būti reikalinga finansinė valdžios institucijų parama, kai už paslaugą gautų pajamų neužtenka su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo vykdymo išlaidoms padengti.

2.

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (1), kompensacija už viešąją paslaugą nėra laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje, jei ji atitinka tam tikras sąlygas (2). Kai tos sąlygos vykdomos, Sutarties 108 straipsnis netaikomas.

3.

Kai kompensacija už viešąją paslaugą netenkina tų sąlygų ir jei vykdomi bendrieji Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijai, ji laikoma valstybės pagalba ir jai taikomi Sutarties 106, 107 ir 108 straipsniai.

4.

Komunikate dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (3) Komisija išaiškino, kokiomis sąlygomis kompensacija už viešąją paslaugą laikytina valstybės pagalba. Be to, Komisijos reglamente dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skirtai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms (4), Komisija nustatys, kokiomis sąlygomis nedideles kompensacijos už viešąją paslaugą sumas reikėtų laikyti nedarančiomis įtakos valstybių narių prekybai ir (arba) neiškraipančiomis arba negrasinančiomis iškraipyti konkurencijos. Tokiais atvejais kompensacijai netaikoma Sutarties 107 straipsnio 1 dalis ir todėl ji nepatenka į Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytos pranešimo procedūros taikymo sritį.

5.

Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis valstybės pagalbos VESP suderinamumo pagrindas. Remiantis šia nuostata, įmonėms, kurioms pavesta teikti VESP, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms taikomos Sutartyje nustatytos taisyklės, ypač konkurencijos taisyklės. Tačiau Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sutarties taisyklės netaikomos, jeigu taikant konkurencijos taisykles teisiškai arba faktiškai būtų trukdoma vykdyti pavestas užduotis. Ši išimtis taikoma tik tuomet, kai prekybos plėtojimui nedaroma tokio poveikio, koks prieštarautų Sąjungos interesams.

6.

Komisijos sprendime 2012/21/ES (5) dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma, teikiamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (6) nustatytos sąlygos, kuriomis tam tikros rūšies kompensacija už viešąją paslaugą laikytina suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį ir atleidžiama nuo išankstinio pranešimo reikalavimo pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

7.

Šiame komunikate nustatyti principai taikomi tik kompensacijai už viešąją paslaugą, jei ji laikoma valstybės pagalba, nereglamentuojama Sprendimu 2012/21/ES. Pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį tokiai kompensacijai taikomas išankstinio pranešimo reikalavimas. Šiame komunikate išdėstomos sąlygos, kuriomis tokia valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį. Jos pakeičia Bendrijos bendrąsias nuostatas dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (7).

8.

Šiame komunikate nustatyti principai taikomi kompensacijai už viešąją paslaugą oro ir jūrų transporto srityje, nepažeidžiant Sąjungos sektorinės teisės aktuose numatytų specialių griežtesnių nuostatų. Jie netaikomi nei sausumos transporto sektoriui, nei visuomeninio transliavimo paslaugoms, kurios nagrinėjamos Komisijos komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (8).

9.

Pagalba sunkumų patiriantiems VESP teikėjams bus vertinama remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (9).

10.

Šiame komunikate nustatyti principai taikomi nepažeidžiant reikalavimų, nustatytų:

11.

Dabartiniu vidaus rinkos raidos etapu valstybės pagalba, nepatenkanti į Sprendimo 2012/21/ES taikymo sritį, gali būti pripažįstama suderinama su Sutarties 106 straipsnio 2 dalimi, jei ji reikalinga visuotinės ekonominės svarbos paslaugai teikti ir nedaro tokio poveikio, koks prieštarautų Sąjungos interesams. Norint pasiekti šią pusiausvyrą, reikia vykdyti 2.2.–2.10 dalyse išvardytas sąlygas.

12.

Pagalba turi būti skiriama už tikrą ir tinkamai apibrėžtą visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, minimą Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje.

13.

Komunikate dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą Komisija pateikė visuotinės ekonominės svarbos paslaugos apibrėžimo gaires. Pirmiausia, valstybės narės negali priskirti konkrečių viešųjų paslaugų įsipareigojimų paslaugoms, kurias patenkinamai ir su valstybės apibrėžtu viešuoju interesu suderinamomis sąlygomis, pvz., susijusiomis su kaina, objektyviais kokybės reikalavimais, tęstinumu ir galimybe naudotis paslauga, jau teikia arba gali teikti įprastomis rinkos sąlygomis veikiančios įmonės. Kalbant apie tai, ar paslaugą gali suteikti rinkoje jau veikianti įmonė, Komisijos vertinimas apsiriboja patikrinimu, ar apibrėždama tai valstybė narė nepadarė akivaizdžios klaidos, išskyrus tuos atvejus, kai Sąjungos teisės nuostatose numatytas griežtesnis standartas.

14.

Pagal šiame komunikate nustatytus principus valstybės narės turėtų įrodyti, kad reikiamai atsižvelgė į viešosios paslaugos poreikius: surengė viešąsias konsultacijas arba ėmėsi kitų tinkamų priemonių, kad būtų paisoma paslaugų naudotojų ir teikėjų interesų. Ši nuostata netaikoma, kai akivaizdu, kad naujos konsultacijos neduos jokios didelės papildomos naudos, lyginant su neseniai rengtomis konsultacijomis.

15.

Atsakomybę už VESP teikimą įmonei reikia paskirti vienu ar keliais dokumentais, kurių formą gali nustatyti kiekviena valstybė narė. Sąvoka „valstybė narė“ apima centrinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijas.

16.

Be kitos informacijos, dokumente ar dokumentuose privaloma nurodyti:

17.

Pavedimo laikotarpio trukmė turėtų būti grindžiama objektyviais kriterijais, kaip antai poreikiu amortizuoti ilgalaikį neperleidžiamą turtą. Iš esmės pavedimo vykdymo trukmė neturėtų viršyti laikotarpio, reikalingo svarbiausiam turtui, kuris būtinas VESP teikti, nuvertinti.

18.

Pagalba bus laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį tik tuomet, jei įmonė, kai taikoma, laikosi Direktyvos 2006/111/EB (11). Pagalba, kuri nesuderinama su šia direktyva, laikoma darančia tokį poveikį, koks prieštarautų Sąjungos interesams pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalies apibrėžtį.

19.

Pagalba bus laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalį tik tuomet, jei atsakinga institucija, pavesdama įmonei teikti paslaugą, laikėsi arba įsipareigoja laikytis Sąjungos viešojo pirkimo srityje galiojančių taisyklių. Taisyklėms priskiriami visi skaidrumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo reikalavimai, tiesiogiai kylantys iš Sutarties ir, kai tinka, iš antrinės Sąjungos teisės. Pagalba, kuri nesuderinama su tokiomis taisyklėmis ir reikalavimais, laikoma darančia tokį poveikį, koks prieštarautų Sąjungos interesams pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalies apibrėžtį.

20.

Kai institucija tą pačią VESP paveda teikti kelioms įmonėms, kompensaciją kiekvienai įmonei reikėtų apskaičiuoti remiantis tuo pačiu metodu.

21.

Kompensacijos suma turi neviršyti sumos, reikalingos su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymo grynosioms išlaidoms (12) padengti, įskaitant nuosaikų pelną.

22.

Kompensacijos suma gali būti nustatoma remiantis numatomomis išlaidomis ir pajamomis, realiai patirtomis išlaidomis ir pajamomis arba abiejų šių kategorijų deriniu, priklausomai nuo to, kaip valstybė narė nori skatinti našumą nuo pat pradžių (kaip nurodyta 40–41 punktuose).

23.

Kai kompensacija iš dalies arba visiškai grindžiama numatomomis išlaidomis ir pajamomis, numatomas išlaidas ir pajamas privaloma nurodyti pavedime. Numatomos išlaidos ir pajamos turi būti pagrįstos patikimais, stebimaisiais ekonomikos sąlygų, kuriomis VESP teikiama, kriterijais. Jei tinka, jos turi būti pagrįstos sektoriaus reguliavimo institucijų arba kitų nuo įmonės nepriklausomų subjektų patirtimi. Valstybės narės privalo nurodyti šaltinius, kuriais grindžiami šie lūkesčiai (13). Išlaidų sąmatoje privalo atsispindėti lūkesčiai dėl VESP teikėjo per pavedimo vykdymo laikotarpį pasieksimo našumo padidėjimo.

24.

Grynąsias išlaidas, reikalingas arba tikėtina reikalingas su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti, reikėtų apskaičiuoti taikant grynųjų išvengiamų išlaidų metodą, kai jį taikyti reikalaujama Sąjungos arba valstybių narių teisės aktais ir kitais atvejais, kai tai įmanoma.

25.

Pagal grynųjų išvengiamų išlaidų metodą grynosios išlaidos, reikalingos arba tikėtina reikalingos su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti, apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp paslaugos teikėjo, vykdančio su viešąja paslauga susijusį įsipareigojimą, grynųjų išlaidų ir to paties paslaugų teikėjo, nevykdančio tokio įsipareigojimo, grynųjų išlaidų arba pelno. Reikia tinkamai įvertinti išlaidas, kurių tikėtina paslaugų teikėjas išvengs, ir įplaukas, kurių tikėtina jis negaus, jei nebus vykdomas su viešąja paslauga susijęs įsipareigojimas. Apskaičiuojant grynąsias išlaidas, reikėtų įvertinti VESP teikėjo pelną, įskaitant, kiek tai įmanoma, nematerialų pelną.

26.

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (14), IV priede ir 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (15) I priede išsamiau paaiškinta, kaip taikyti grynųjų išvengiamų išlaidų metodą.

27.

Nors grynųjų išvengiamų išlaidų metodą Komisija laiko tinkamiausiu metodu nustatyti su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo vykdymo išlaidas, gali būti, kad tam tikrais atvejais tokio metodo neįmanoma arba netinka taikyti. Tokiais tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali pripažinti alternatyvius grynųjų išlaidų, reikalingų su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti, apskaičiavimo metodus, pvz., išlaidų paskirstymu grindžiamą metodą.

28.

Pagal išlaidų paskirstymo metodą grynosios išlaidos, reikalingos su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti, gali būti apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp paskirto viešosios paslaugos teikėjo įsipareigojimų vykdymo išlaidų ir pajamų, nurodytų bei numatytų pavedime.

29.

Išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti, – visos išlaidos, reikalingos VESP teikti.

30.

Jei įmonės veikla apsiriboja VESP teikimu, gali būti atsižvelgiama į visas įmonės išlaidas.

31.

Jei įmonė vykdo veiklą, nesusijusią su VESP teikimu, išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti, gali apimti visas tiesiogines išlaidas, reikalingas su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti, ir tinkamą netiesioginių išlaidų, būdingų tiek VESP, tiek kitai veiklai, dalį. Išlaidos, nesusijusios su VESP teikimu, turi apimti visas tiesiogines išlaidas ir tinkamą bendrųjų išlaidų dalį. Nustatant tinkamą bendrųjų išlaidų dalį, kai įmanoma, gali būti remiamasi išteklių naudojimo rinkos kaina (16). Neturint duomenų apie tokias rinkos kainas, tinkama bendrųjų išlaidų dalis gali būti nustatyta remiantis nuosaikiu pelnu (17), kurį įmonė turėtų gauti vykdydama kitą nei VESP veiklą, arba kitais metodais, kai jie labiau tinka.

32.

Pajamos, į kurias reikia atsižvelgti, turi apimti bent visas pavedime nurodytas pajamas, gautas už VESP, taip pat perviršinį pelną, gautą naudojantis specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, net jei jos susijusios su kita veikla, nurodyta 42 punkte, nesvarbu, ar šis perviršinis pelnas laikomas valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

33.

Nuosaikų pelną reikėtų suvokti kaip kapitalo grąžos normą (18), kurios reikėtų vidutinei įmonei, svarstančiai, ar teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, visu pavedimo vykdymo laikotarpiu, apskaičiuotą atsižvelgiant į rizikos mastą. Rizikos mastas priklauso nuo sektoriaus, paslaugos rūšies ir kompensavimo mechanizmo savybių.

34.

Siekiant nustatyti, koks pelnas nuosaikus, tinkamai pagrįstais atvejais gali būti remiamasi kitais nei kapitalo grąžos norma pelno dydžio rodikliais, pavyzdžiui, vidutine nuosavo kapitalo grąža (19) per pavedimo laikotarpį, panaudoto kapitalo grąžos norma, turto grąža ar pardavimo grąža.

35.

Kad ir koks rodiklis būtų pasirinktas, valstybė narė turi pateikti Komisijai įrodymus, kad numatytas pelnas neviršija to, ko reikėtų vidutinei įmonei, svarstančiai, ar teikti paslaugą, pavyzdžiui, nurodydama grąžą, pasiektą vykdant konkurencinėmis sąlygomis sudarytas panašias sutartis.

36.

Bet kokiu atveju kapitalo grąžos norma, neviršijanti atitinkamos apsikeitimo sandorių normos (20) ir papildomų 100 bazinių punktų (21), laikoma nuosaikia. Atitinkama apsikeitimo sandorių norma – tai apsikeitimo sandorių norma, kurios terminas ir valiuta atitinka pavedime nurodytą laikotarpį ir valiutą.

37.

Kai VESP teikimas susijęs su didele komercine ar sutartine rizika, pvz., nes kompensacija teikiama išmokant vienkartinę fiksuoto dydžio išmoką, padengiančią numatomas grynąsias išlaidas ir nuosaikų pelną, o įmonė veikia konkurencinėmis sąlygomis, nuosaikus pelnas negali viršyti dydžio, atitinkančio rizikos mastui proporcingą kapitalo grąžos normą. Tą normą reikėtų apskaičiuoti, kai galima, remiantis kapitalo grąžos norma, pasiekiama vykdant konkurencinėmis sąlygomis sudarytas panašias viešųjų paslaugų sutartis (pavyzdžiui, viešojo konkurso tvarka sudarytas sutartis). Kai tokį metodą taikyti nėra galimybių, pagrįstais atvejais gali būti taikomi kiti kapitalo grąžos normos nustatymo metodai (22).

38.

Kai VESP teikimas nesusijęs su didele komercine ar sutartine rizika, pvz., nes iš esmės ex post kompensuojamos visos grynosios išlaidos, patirtos teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, nuosaikus pelnas negali viršyti dydžio, atitinkančio nurodytąjį 36 punkte. Tokiu kompensavimo mechanizmu viešosios paslaugos teikėjas neskatinamas dirbti našiai. Todėl jis taikomas tik tais atvejais, kai valstybė narė gali pagrįsti, kad neįmanoma arba netikslinga atsižvelgti į veiklos našumą ir parengti sutartį taip, kad būtų skatinama pasiekti didesnį našumą.

39.

Rengdamos kompensavimo metodą, valstybės narės turi skatinti teikti našias kokybiškas VESP, nebent jos gali reikiamai pagrįsti, kad taip daryti neįmanoma arba netikslinga.

40.

Našumo skatinimo priemonės gali būti parengtos įvairiai, kad geriausiai atitiktų kiekvieno atvejo ar sektoriaus ypatumus. Antai valstybės narės gali iš anksto nustatyti fiksuotą kompensacijos dydį, kuriuo būtų numatomas ir įtraukiamas našumo padidėjimas, kurio įmonė gali tikėtis pavedimo vykdymo laikotarpiu.

41.

Valstybės narės pavedime taip pat gali nustatyti veiklos našumo tikslus, pagal kuriuos kompensacijos dydis priklauso nuo tikslų įgyvendinimo masto. Jei įmonė neįgyvendino tikslų, kompensacija turėtų būti mažinama taikant pavedime nurodytą apskaičiavimo metodą. Priešingai, jei įmonė viršijo tikslus, kompensacija turėtų būti didinama taikant pavedime nurodytą apskaičiavimo metodą. Atlygis, susijęs su veiklos našumo padidėjimu, turi būti tokio dydžio, kad padidėjęs našumas būtų vienodai naudingas tiek įmonei ir valstybei narei, tiek (arba) naudotojams.

42.

Bet koks našumo didinimo skatinimo mechanizmas turi būti grindžiamas pavedime išdėstytais objektyviais, išmatuojamais kriterijais ir vertinamas nuo VESP teikėjo nepriklausomam subjektui atliekant skaidrią ex post analizę.

43.

Didesnis našumas turėtų būti pasiekiamas nepakenkiant teikiamos paslaugos kokybei ir turėtų būti laikomasi Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

44.

Kai įmonė vykdo su VESP teikimu susijusią ir nesusijusią veiklą, vidaus ataskaitose išlaidos ir pajamos, susijusios su VESP, turi būti atskirtos nuo išlaidų ir pajamų, susijusių su kitomis paslaugomis, laikantis 31 punkte nustatytų principų. Kai teikti kelias VESP įmonei paveda skirtingos institucijos arba skiriasi VESP pobūdis, turi būti sudarytos sąlygos įmonės vidaus ataskaitose patikrinti, ar kompensacija nepermokėta kiekvienos VESP atveju.

45.

Jeigu įmonei suteiktos specialios arba išimtinės teisės, susijusios su kita nei VESP, kuriai teikiama pagalba, veikla, duodančia didesnį nei nuosaikų pelną, arba jei įmonė naudojasi kitomis valstybės suteiktomis lengvatomis, į jas būtina atsižvelgti, nepaisant jų klasifikavimo pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, ir jas pridėti prie įmonės gautų pajamų. Nuosaikus pelnas, susijęs su veikla, kurią vykdyti įmonė turi specialias arba išimtines teises, turi būti įvertintas iš ex ante perspektyvos, atsižvelgiant į susijusios įmonės patiriamą riziką arba rizikos nebuvimą. Atliekant tokį vertinimą reikia atsižvelgti į valstybės narės suteiktas paskatas siekti nagrinėjamų paslaugų teikimo efektyvumo.

46.

Valstybė narė gali nuspręsti dalį arba visą perviršinį pelną, gautą iš kitos su VESP nesusijusios veiklos, ypač grindžiamos VESP teikti reikalinga infrastruktūra, skirti VESP finansuoti.

47.

Kompensacijos permoka turėtų būti suvokiama kaip įmonės gauta kompensacija, viršijanti 21 punkte nurodytą pagalbos sumą per visą sutarties laikotarpį. Kaip nustatyta 39–42 punktuose, perviršį, gautą našumui padidėjus daugiau nei numatyta, įmonė gali pasilikti kaip papildomą nuosaikų pelną, kaip numatyta pavedime (23).

48.

Kadangi kompensacijos permoka nėra būtina VESP teikti, ji laikoma su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

49.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad kompensacija, suteikta už VESP teikimą, atitiktų šiame komunikate išdėstytus reikalavimus, ypač, kad įmonės negautų didesnės nei pagal šios dalies reikalavimus nustatytos kompensacijos. Komisijos prašymu jos turi pateikti įrodymus. Jos turi atlikti reguliarias patikras arba užtikrinti, kad patikros būtų atliktos baigiantis pavedimo vykdymo laikotarpiui ir bet kokiu atveju bent kas trejus metus. Kai pagalba teikiama kitu būdu nei iš anksto skelbiant viešojo pirkimo konkursą (24), patikros paprastai turėtų būti atliekamos bent kas dvejus metus.

50.

Kai valstybė narė iš anksto nustato fiksuotą kompensacijos dydį, kuriuo reikiamai numatoma ir atsižvelgiama į našumo padidėjimą, kurio viešosios paslaugos teikėjas gali tikėtis pavedimo vykdymo laikotarpiu remdamasis tinkamu išlaidų ir pajamų paskirstymu ir šioje dalyje apibūdintais pagrįstais lūkesčiais, kompensacijos permokos patikra iš esmės apsiriboja tikrinimu, ar pelno dydis, į kurį paslaugos teikėjas turi teisę pagal pavedimą, iš tiesų nuosaikus žvelgiant iš ex ante perspektyvos.

51.

Paprastai 2.1–2.8 dalyse išdėstytų reikalavimų užtenka, kad pagalba neiškraipytų konkurencijos taip, kad tai prieštarautų Sąjungos interesams.

52.

Tačiau gali pasitaikyti, kad tam tikromis išimtinėmis aplinkybėmis gali likti neišspręstos didelio konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje problemos, o pagalba gali daryti prekybai tokį poveikį, koks prieštarautų Sąjungos interesams.

53.

Tokiu atveju Komisija apsvarstys, ar tokį iškraipymą galima sumažinti, valstybėms narėms nustatant sąlygas arba įpareigojimus, kad siūloma priemonė būtų suderinama.

54.

Didelis konkurencijos iškraipymas, kuris prieštarautų Sąjungos interesams, galėtų atsirasti tik išimtinėmis aplinkybėmis. Komisija savo dėmesį sutelks tik į tokius iškraipymus, kai pagalba daro didelį neigiamą poveikį kitoms valstybėms narėms ir vidaus rinkos veikimui, pavyzdžiui, dėl to, kad svarbių ekonomikos sektorių įmonės negali pasiekti tokio operacijų masto, kuris joms leistų veikti veiksmingai.

55.

Toks konkurencijos iškraipymas gali atsirasti, kai pavedimo trukmė negali būti pateisinama objektyviais kriterijais (pavyzdžiui, poreikiu amortizuoti ilgalaikį neperleidžiamą turtą) arba kai pavedime susiejamos įvairios užduotys (kurios paprastai įtraukiamos į atskirus pavedimus, neprarandant socialinės naudos ir nesukeliant papildomų paslaugų teikimo išlaidų našumo ir veiksmingumo atžvilgiu). Tokiu atveju Komisija turėtų išnagrinėti, ar ta pati viešoji paslauga galėtų būti teikiama mažiau iškraipant konkurenciją, pvz., parengiant trumpesnės trukmės arba labiau apriboto tikslo pavedimą arba atskirus pavedimus.

56.

Kita situacija, kai gali prireikti išsamesnio vertinimo – kai valstybė narė nesurengusi konkurencingos atrankos procedūros paveda viešosios paslaugos teikėjui užduotį teikti VESP nerezervuotoje rinkoje, kurioje jau teikiamos labai panašios paslaugos arba kai galima tikėtis, kad tokios paslaugos turėtų būti greitai teikiamos be VESP pavedimo. Toks neigiamas poveikis prekybos plėtrai gali būti dar didesnis, jei VESP siūloma už mažesnę nei kito rinkoje veikiančio ar potencialaus paslaugų teikėjo kainą ir taip trukdoma patekti į rinką. Komisija netrukdo valstybei narei naudotis didele veiksmų laisve nustatant VESP, tačiau gali pareikalauti padaryti pakeitimus, pvz., skiriant pagalbą, tais atvejais, kai ji gali pagrįstai įrodyti, kad tą pačią VESP būtų galima teikti vartotojams tokiomis pačiomis sąlygomis, mažiau iškraipant konkurenciją ir valstybei narei pigesne kaina.

57.

Reikia atidžiau išnagrinėti atvejus, kai paslaugos įpareigojimo pavedimas susijęs su specialiomis arba išimtinėmis teisėmis, kurios konkurenciją vidaus rinkoje apriboja taip, kad tai prieštarautų Sąjungos interesams. Nors pagrindinis tokių atvejų nagrinėjimo būdas išlieka Sutarties 106 straipsnio 1 dalis, valstybės pagalba negali būti laikoma suderinama, kai išimtinės teisės suteikia pranašumų, kurių negalima tinkamai įvertinti, išmatuoti arba suprasti naudojant 2.8 dalyje aprašytus VESP grynųjų išlaidų apskaičiavimo metodus.

58.

Be to, Komisija atkreips dėmesį į tokias situacijas, kai pagalba sudaro įmonei sąlygas finansuoti sunkiai nukopijuojamos infrastruktūros diegimą arba naudojimą ir išstumti iš VESP rinkos ar kitų susijusių prekybos sričių kitus veiklos vykdytojus. Jei taip atsitiktų, gali tekti pareikalauti, kad konkurentams tinkamomis sąlygomis būtų suteikta sąžininga ir nediskriminacinė prieiga prie šios infrastruktūros.

59.

Jei konkurencija iškraipoma dėl to, kad pavedimas trukdo veiksmingai įgyvendinti arba vykdyti Sąjungos teisės aktus, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, Komisija išnagrinės, ar viešąją paslaugą būtų galima teikti taip pat gerai, tačiau mažiau iškraipant konkurenciją, pavyzdžiui, visiškai įgyvendinant sektorinius Sąjungos teisės aktus.

60.

Kai valstybė narė teikia kompensaciją už VESP, kuriai galioja šis komunikatas, internetu arba kitu tinkamu būdu ji turi paskelbti tokią informaciją:

61.

14, 19, 20, 24, 39, 51–59 punktuose ir 60 punkto a papunktyje nustatyti principai netaikomi pagalbai, kuri atitinka Sprendimo 2012/21/ES 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

62.

Valstybės narės kas dvejus metus Komisijai teikia ataskaitas apie tai, kaip laikomasi šio komunikato. Ataskaitose turi būti išsamiai apžvelgtas šio komunikato taikymas, susijęs su skirtingais paslaugų teikėjų sektoriais, pateikiant:

Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2014 m. birželio 30 d.

63.

Be to, remiantis 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (25) (dabar – Sutarties 108 straipsnis), ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (26), reikalavimais, valstybės narės turi teikti Komisijai metines ataskaitas apie pagalbą, suteiktą Komisijos pagal šį komunikatą priimtu sprendimu.

64.

Ataskaitos bus skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.

65.

Komisija ketina peržiūrėti šį komunikatą iki 2017 m. sausio 31 d.

66.

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnio 4 dalimi, priimdama teigiamą sprendimą Komisija gali nustatyti sąlygas, pagal kurias pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, ir nustatyti sprendimo vykdymo kontrolei būtinus įsipareigojimus. VESP srityje sąlygos ir įsipareigojimai gali būti būtini, visų pirma siekiant užtikrinti, kad įmonėms skyrus pagalbą, nebūtų nepagrįstai iškraipoma konkurencija ir prekyba vidaus rinkoje. Šiuo atžvilgiu gali reikėti periodiškai teikiamų ataskaitų ir kitų įsipareigojimų, atsižvelgiant į kiekvienos visuotinės ekonominės svarbos paslaugos ypatumus.

67.

Šio komunikato nuostatas Komisija taikys nuo 2012 m. sausio 31 d.

68.

Šiame komunikate nustatytus principus Komisija taikys visiems pagalbos projektams, apie kuriuos jai bus pranešama, ir remdamasi tais principais priims sprendimą dėl šių projektų net tuomet, kai apie projektus pranešta iki 2012 m. sausio 31 d.

69.

Šiame komunikate nustatytus principus Komisija taikys neteisėtai pagalbai, dėl kurios ji priims sprendimą po 2012 m. sausio 31 d., net tuomet, kai pagalba skirta iki tos datos. Tačiau kai pagalba skirta iki 2012 m. sausio 31 d., 14, 19, 20, 24, 39 ir 60 punktuose nustatyti principai netaikomi.

70.

Kaip tinkamas priemones pagal Sutarties 108 straipsnio 1 dalį, Komisija siūlo, kad valstybės narės iki 2013 m. sausio 31 d. paskelbtų dabartinių kompensavimo už viešąją paslaugą pagalbos schemų, kurios turi būti suderintos su šiuo komunikatu, sąrašą ir iki 2014 m. sausio 31 d. tas pagalbos schemas suderintų su šiuo komunikatu.

71.

Iki 2012 m. vasario 29 d. valstybės narės turėtų patvirtinti Komisijai, kad sutinka su siūlomomis tinkamomis priemonėmis. Nesulaukusi atsakymo, Komisija laikysis nuomonės, kad valstybė narė nesutinka.