52012PC0164

Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo supaprastinamas kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių perkėlimas bendrojoje rinkoje /* COM/2012/0164 final - 2012/0082 (COD) */


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Nepaisant didėjančios bendrosios rinkos integracijos, variklinių transporto priemonių registravimo problemos lieka dažna kliūtis vidaus rinkoje ne tik verslininkams, bet ir piliečiams. Variklinių transporto priemonių registravimo problemos akcentuotos kaip vienas iš dvidešimties didžiausią susirūpinimą bendrojoje rinkoje keliančių dalykų, šiuo metu įrašytas į Komisijos sudarytą sąrašą. 2010 m. ES pilietybės ataskaitoje „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“[1] transporto priemonių registracijos problemas Komisija įvardijo kaip vieną iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis piliečiai susiduria įgyvendindami savo teises pagal ES teisę kasdieniniame gyvenime, ir, kaip vieną iš numatytų veiksmų tokioms kliūtims šalinti, nurodė kitoje valstybėje narėje įregistruotų transporto priemonių registracijai taikomų formalumų ir sąlygų supaprastinamą (ES pilietybės ataskaitoje nurodytas 6 veiksmas).

Pareiga priimančiojoje valstybėje narėje įregistruoti transporto priemonę, jau įregistruotą kilmės valstybėje narėje, daugelį metų yra skundų ir teismų bylų priežastis. Transporto priemonę kitoje šalyje perkantys ir atsigabenantys ją į šalį, kurioje gyvena, piliečiai bei įmonės paprastai susiduria su sudėtingomis ir apsunkinančiomis registracijos procedūromis bei laiko užimančiu papildomų dokumentų tvarkymu.

Todėl variklinių transporto priemonių registracijos problemos turi neigiamo poveikio laisvam prekių judėjimui – pagrindinei laisvei, kuri yra kertinis Europos Sąjungos akmuo. Tai akcentuota 2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje[2], kurioje pažymėta, kad įmonės ir piliečiai kasdien susiduria su realybe, jog tarpvalstybinės veiklos kliūtys išliko net ir teisiškai įsigaliojus bendrajai rinkai.

2011 m. kovo 11 d. nuomonėje Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė administracinei naštai mažinti parėmė galimą Komisijos iniciatyvą supaprastinti registracijos sąlygas ir formalumus. Be to, ši grupė paragino nacionalines valdžios įstaigas stengtis kuo greičiau pagerinti registracijos procedūras, ypač dėl abipusio reikalingų dokumentų pripažinimo, ir susilaikyti nuo apsunkinančių reikalavimų pateikti papildomus dokumentus.

Visose valstybėse narėse veikia variklinių transporto priemonių registracijos sistema. Šia sistema suteikiamas administracinis leidimas joms patekti į kelių transporto eismą, įskaitant jų identifikavimą ir registracijos numerio išdavimą. Registracijos duomenys naudojami apmokestinant variklines transporto priemones. Registracijos procedūros pabaigoje valstybės narės išduoda registracijos liudijimą, liudijantį, kad transporto priemonė yra registruota valstybėje narėje. Registracijos liudijime taip pat nurodytas asmens, kurio vardu transporto priemonė įregistruota (registracijos liudijimo turėtojo, kuris nebūtinai yra variklinės transporto priemonės savininkas), vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas.

Tačiau, jei variklinė transporto priemonė yra įregistruota vienoje valstybėje narėje ir dažnai naudojama kitoje, dažnai iškyla dvi pagrindinės problemos:

(1) piliečiai, kurie persikelia į kitą valstybę narę, taip pat kitoje šalyje dirbantys darbuotojai, automobilių nuomos bendrovės ir žmonės, išperkamosios nuomos būdu nuomojantys transporto priemonę kitoje valstybėje narėje, dažnai įpareigojami įregistruoti ją teritorijoje, kurioje jie gyvena arba kurioje transporto priemonė naudojama, nors variklinė transporto priemonė jau įregistruota kitoje valstybėje narėje. Taip, pavyzdžiui, būna tuomet, kai liudijimų turėtojai pakeičia gyvenamąją vietą ir išsikelia, pasiimdami variklinę transporto priemonę, nuolat gyventi kitoje valstybėje narėje. Tačiau tai yra varginanti problema piliečiams, kurie dalį metų gyvena vienoje valstybėje narėje, o kitą dalį − kitoje, taip pat reguliariai į kitą šalį ir atgal vykstantiems asmenims, kurie savo valstybėje narėje naudojasi varikline transporto priemone, jų darbdavio įregistruota kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju variklinė transporto priemonė įregistruojama vienoje iš valstybių narių, tačiau kita valstybė narė dažnai reikalauja, kad liudijimo turėtojas įregistruotų ją pastarojoje valstybėje. Su registracijos problemomis taip pat susiduria išperkamosios nuomos bendrovės, bent jau tuomet, kai jos yra registracijos liudijimų turėtojos ir kai transporto priemonę naudoja asmuo, įsikūręs kitoje valstybėje narėje. Galiausiai automobilių nuomos firmos, norinčios dalį savo automobilių parko trumpam laikotarpiui perkelti į kitą valstybę narę, kad patenkintų sezoninę paklausą, dažnai įpareigojamos įregistruoti tokias transporto priemones toje valstybėje narėje;

(2) iš vienos valstybės narės į kitą perkeliamos transporto priemonės perregistravimo formalumai dažnai sudėtingi ir jų tvarkymas užtrunka. Perkeliant variklinę transporto priemonę į kitą valstybę narę ilgesniam laikotarpiui prireikia tvarkyti naujus dokumentus priimančioje valstybėje narėje ir paprastai taip pat tvarkyti papildomus dokumentus, kad transporto priemonė būtų išregistruota kilmės valstybėje narėje. Papildoma našta iš esmės atsiranda dėl to, kad registraciją priimančiojoje valstybėje narėje atliekančios institucijos turi mažai arba neturi jokios informacijos apie transporto priemonę, išskyrus tą, kurią jos gali rasti registracijos liudijime. Jeigu transporto priemonė būtų perregistruojama toje pačioje valstybėje narėje, registravimo institucijos galėtų remtis jų nacionalinėse duomenų bazėse esančia informacija.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAI

Prie šio pasiūlymo pridedama poveikio vertinimo santrauka ir poveikio vertinimas, kurio projektą įvertino Europos Komisijos Poveikio vertinimo valdyba, pateikusi savo nuomonę 2011 m. gruodžio 16 d. Galutinis poveikio vertinimas buvo atitinkamai pataisytas.

Priėmus šį pasiūlymą būtų įvykdytas ypač svarbus administracinis supaprastinimas, naudingas įmonėms, piliečiams ir registravimo institucijoms. Sumažinus administracinę naštą būtų sutaupyta mažiausiai 1,445 mln. eurų per metus.

2011 m. kovo – gegužės mėnesiais pagal sąveikaus politikos kūrimo priemonę („Jūsų balsas Europoje“) buvo surengtos viešos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, pateikus specialiai parengtus klausimynus piliečiams, ūkio subjektams ir valdžios institucijoms. Viešų konsultacijų rezultatų santrauką galima rasti poveikio vertimo 1 priede, taip pat interneto svetainėje „Europa“[3]. Laikytasi visų minimalių Komisijos standartų. Siekiant pristatyti išankstinius viešo konsultavimosi rezultatus ir įvairioms suinteresuotosioms šalims, ypač už registraciją valstybėse narėse atsakingoms valdžios institucijoms, suteikti papildomą erdvę diskusijoms bei apsikeitimui informacija, 2011 m. birželio 21 d. surengta konferencija.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1         Pasiūlymo tikslai

Bendras šios iniciatyvos tikslas yra pagerinti bendrosios rinkos veikimą pašalinant administracines kliūtis, susijusias su transporto priemonių perregistravimo procedūra ir šiuo metu trukdančias laisvam prekių judėjimui.

Specialūs šios iniciatyvos tikslai yra suderinti, racionalizuoti ir supaprastinti kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių perregistravimo procedūras, taikomas piliečiams, darbuotojams, darbdaviams, automobilių nuomos ir išperkamosios nuomos bendrovėms bei registravimo institucijoms. Be to, šia iniciatyva siekiama palengvinti visiems susijusiems subjektams tenkančią administracinę naštą, nepažeidžiant kelių saugos ir nusikaltimų bei sukčiavimo prevencijos.

Šia iniciatyva siekiama įgyvendinti tokius veiklos tikslus:

– nustatyti, kurioje valstybėje narėje turėtų būti įregistruota iš vienos valstybės narės į kitą perkelta variklinė transporto priemonė;

– sutrumpinti perregistravimo procedūrų trukmę;

– palengvinti piliečiams ir įmonėms tenkančią administracinę naštą ribojant dokumentų, būtinų atlikti perregistravimo procedūrą, skaičių bei sudarant sąlygas nacionalinėms registravimo institucijoms keistis duomenimis.

3.2.        Teisinis pagrindas – teisės akto forma

Esamos problemos ir nacionalinio lygmens administracinių taisyklių, susijusių su kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių perregistravimu, skirtumai trukdo šioms transporto priemonėms laisvai judėti ES. Todėl ES turi teisę veikti SESV 114 straipsnio teisiniu pagrindu, kad užtikrintų tinkamą bendrosios kitoje valstybėje narėje įsigytų naudotų variklinių transporto priemonių rinkos veikimą. Be to, šis pasiūlymas būtų naudingas piliečiams, perkeliantiems variklinę transporto priemonę į kitą gyvenamąją valstybę narę, piliečiams, besinaudojantiems valstybėje narėje, kurioje jie dirba, įregistruota varikline transporto priemone, taip pat automobilių nuomos firmoms (ir − šiek tiek mažiau − išperkamosios nuomos firmoms), kurios dėl joms pačioms ar jų klientams taikomų registracijos reikalavimų patiria kliūčių naudoti šias transporto priemones kitoje valstybėje narėje.

Dėl toliau išdėstytų priežasčių siūloma teisinė priemonė yra reglamento formos. Reglamentas yra tiesiogiai taikomas valstybėse narėse ir jo nereikia perkelti į skirtingus nacionalinius įstatymus. Kadangi teisinė priemonė būtų taikoma tik tarpvalstybinėms situacijoms ES viduje, reglamentu vidaus rinkoje būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir supaprastinimas. Be to, reglamentas yra veiksmingesnė priemonė organizuoti nacionalinių registravimo institucijų elektroninį apsikeitimą informacija. Galiausiai tuomet, kai teisės aktas yra reglamento formos, nėra valstybių narių perteklinio reguliavimo pavojaus.

3.3         Pasiūlymo turinys

1 straipsnyje patvirtinamas principas, kad valstybės narės turi teisę netaikyti registracijos tam tikrų kategorijų variklinėms transporto priemonėms. Tai, kad variklinė transporto priemonė buvo įregistruota kitoje valstybėje narėje, nereiškia, kad tai pačiai variklinei transporto priemonei turėtų būti taikoma prievolė įregistruoti ją valstybėje narėje, į kurią ji perkelta. 1 straipsnyje taip pat aiškiai pažymėta, kad trečiosiose šalyse įregistruotos variklinės transporto priemonės nepatenka į šio pasiūlymo taikymo sritį. Be to, pasiūlymas neapima variklinių transporto priemonių, kurios buvo įregistruotos toje pačioje valstybėje narėje, registracijos. Todėl variklinių transporto priemonių perregistravimui toje pačioje valstybėje narėje toliau taikomos valstybių narių nacionalinės taisyklės ir šis pasiūlymas neturės tam įtakos. Be to, valstybės narės gali toliau laisvai naudotis savo įgaliojimais nustatyti variklinių transporto priemonių apmokestinimą laikantis Sąjungos teisės.

2 straipsnyje pateikiamos apibrėžtys, kurios yra labai panašios į galiojančias apibrėžtis, išdėstytas Sąjungos teisės aktuose, ypač 1999 m. balandžio 29 d. Direktyvoje 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų[4]. Ši direktyva taikoma variklinėms transporto priemonėms, kurioms taikoma 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus[5], ir 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, panaikinanti Tarybos direktyvą 92/61/EEB[6], bei netaikoma žemės ūkio ar miškininkystės traktoriams. Tačiau remiantis neseniai priimtu Teisingumo Teismo sprendimu[7] Direktyva 1999/37/EB nebuvo atliktas išsamus derinimas.

3 straipsnyje nustatyta, kad valstybė narė gali reikalauti įregistruoti jos teritorijoje transporto priemonę, įregistruotą kitoje valstybėje narėje, tik tuomet, jeigu registracijos liudijimo turėtojo įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje. 3 straipsnyje siūlomi keli kriterijai, kuriais reikėtų vadovautis nustatant įprastinę gyvenamąją vietą. Fiziniams asmenims, nevykdantiems komercinės veiklos, siūlomi kriterijai yra išdėstyti 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvos 83/182/EEB dėl tam tikrų transporto priemonių, laikinai importuojamų iš vienos valstybės narės į kitą, atleidimo nuo mokesčių Bendrijos teritorijoje[8] 7 straipsnyje. Bendrovėms siūlomi kriterijai yra susiję su įsisteigimo ar verslo vieta; tai reiškia, kad jeigu automobilis įregistruotas bendrovės vardu jos įsistegimo vietos valstybėje narėje ir yra naudojamas darbuotojo, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, pastaroji valstybė narė negali reikalauti registracijos jos teritorijoje. Taip išvengiama būtinybės kiekvienu konkrečiu atveju darbuotojo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje atlikti vertinimą siekiant nustatyti, ar bendrovės automobilis daugiausia naudojamas asmeniniais ar darbo tikslais ir ar važinėjimas iš namų į darbo vietą ir atgal reiškia naudojimą darbo ar asmeniniais tikslais.

4 straipsnyje nustatyta aiški ir paprasta taisyklė: kai registracijos liudijimo turėtojo įprastinė gyvenamoji vieta perkeliama į kitą valstybę narę, jis turėtų pateikti prašymą įregistruoti jo transporto priemonę per šešis mėnesius nuo atvykimo. Per šį laikotarpį atvykimo valstybė narė negali riboti transporto priemonės naudojimo. Be to, 4 straipsniu radikaliai supaprastinamos kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių registracijos procedūros. Juo taikoma nusistovėjusi Teisingumo Teismo praktika dėl laisvo prekių judėjimo, pagal kurią valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas ES vidaus prekybai, pripažindamos kitoje valstybėje narėje išduotus įrodymus, pavyzdžiui, kad tos valstybės teritorijoje įregistruotai transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad šis informacijos apie registraciją ir techninę apžiūrą abipusio pripažinimo principas turėtų būti papildomas valstybių narių įstaigų tarpusavio bendradarbiavimu dėl visų duomenų, kurių gali trūkti[9]. Dar 4 straipsnyje šis bendradarbiavimas organizuojamas elektroniniu būdu, t. y. transporto priemonių registravimo institucija duomenų turėtų ieškoti valstybės narės, kurioje transporto priemonė įregistruota, transporto priemonių registre, naudodamasi 7 straipsnyje ir II priede nurodyta programine įranga. Administracinio bendradarbiavimo elektroninėmis priemonėmis principas taip pat reiškia atsakomąsias funkcijas: kai valstybė narė registruoja kitoje valstybėje narėje įregistruotą transporto priemonę, paskirties valstybės narės transporto priemonės registraciją atliekanti institucija pagal 4 straipsnį įpareigojama informuoti valstybės narės, kurioje atlikta ankstesnė registracija, registravimo instituciją. Galiausiai, šio pasiūlymo 4 straipsnyje numatyta papildoma variklinių transporto priemonių kontrolė tam tikrais konkrečiais atvejais.

5 straipsnyje tiksliai apibrėžiama, kokiais atvejais registravimo institucijos turi teisę atsisakyti registruoti variklinę transporto priemonę, įregistruotą kitoje valstybėje narėje. Pagrindinis 5 straipsnio tikslas yra užkirsti kelią sukčiavimui ir užtikrinti kelių eismo saugą, nes kitoje valstybėje narėje įregistruotos variklinės transporto priemonės perregistravimu kartais naudojamasi įteisinant vogtas transporto priemones ar jų dokumentus. Pavogtos transporto priemonės dažnai parduodamos pakeitus jų tapatybę, pavyzdžiui, „klonavus“ (t. y. praktika, kai transporto priemonė pavagiama, tuomet originalus jos tapatybės ženklinimas pašalinamas ir pakeičiamas taip, kad atitiktų keliuose tuo metu eksploatuojamos teisėtos transporto priemonės tapatybę, taigi vogta transporto priemonė gauna teisėtos transporto priemonės tapatybę ir tuomet dvi transporto priemonės naudojamos su tuo pačiu transporto priemonės registracijos numeriu) arba „apkeitus“ (t. y. praktika, kai pavogtos transporto priemonės tapatybė apkeičiama su smarkiai sugadintos transporto priemonės tapatybe). Tam kelią galima užkirsti tik glaudžiu registravimo institucijų bendradarbiavimu. Todėl šis straipsnis taip pat turėtų padėti įgyvendinti:

· 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių[10]. Ši direktyva valstybes nares įpareigoja, inter alia, imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad visos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų perduodamos patvirtintoms apdorojimo įmonėms. Direktyvoje numatyta, kad valstybės narės privalo nustatyti sistemą, pagal kurią eksploatuoti netinkama transporto priemonė būtų išregistruojama tik pateikus sunaikinimo pažymėjimą. Šis pažymėjimas išduodamas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turėtojui ir (arba) savininkui po to, kai ji perduodama apdorojimo įmonei;

· 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2004/919/EB dėl kovos su tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais, susijusiais su transporto priemonėmis [11], kuriuo siekiama pagerinti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, siekiant užkirsti kelią tarpvalstybiniam nusikalstamumui, susijusiam su transporto priemonėmis, ir su juo kovoti, ypatingą dėmesį skiriant ryšiui tarp transporto priemonių vagysčių ir neteisėtos prekybos automobiliais. Sprendimas įpareigoja kiekvieną valstybę narę užtikrinti, kad jos kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių užkirsti kelią piktnaudžiavimams transporto priemonių registracijos dokumentais ir jų vagystei. Sprendimu teisėsaugos institucijos įpareigojamos nacionalinėms transporto priemonių registravimo institucijoms pranešti apie tai, ar registruojama transporto priemonė žinoma, kaip pavogta. Sprendimu taip pat siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui transporto priemonių registracijos liudijimais: kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad jos kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių susigrąžinti transporto priemonės savininko arba turėtojo transporto priemonės registracijos liudijimą, jeigu transporto priemonė eismo įvykio metu buvo smarkiai sugadinta (visiškas jos praradimas). Registracijos liudijimas, taip pat turi būti susigrąžintas, jei teisėsaugos institucijai atliekant patikrinimą, įtariama, kad buvo pažeisti transporto priemonės identifikavimo ženklai, pavyzdžiui transporto priemonės identifikavimo numeris.

6 straipsniu užtikrinama, kad būtų palengvinta prekyba naudotomis transporto priemonėmis ES viduje, suderinant taisykles dėl variklinių transporto priemonių laikinosios registracijos. Tokios taisyklės visų pirma reikalingos asmenims, perkantiems variklinę transporto priemonę kitoje valstybėje narėje, kad jie galėtų važiuoti su transporto priemone į savo valstybę narę, ketindami ten ją galutinai įregistruoti. Kai vienoje valstybėje narėje jau įregistruota transporto priemonė parduodama kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam ar įsisteigusiam asmeniui, pardavėjas tikriausiai išregistruos variklinę transporto priemonę nuo jos pardavimo momento. Pardavėjas pirkėjui tikriausiai neleis vairuoti variklinės transporto priemonės su ankstesnės registracijos numeriais. Todėl laikinosios registracijos sistema būtina, siekiant pagerinti naudotų variklinių transporto priemonių rinkos veikimą ir užtikrinti, kad būtų laikinai užpildyta spraga tarp registracijos pirmojoje valstybėje narėje ir naujosios registracijos antrojoje. Laikinos registracijos sistema taip pat leidžia registravimo institucijoms užtikrinti registracijos duomenų kokybę savo registruose, kad būtų galima jais lengvai keistis naudojant programinę įrangą, nurodytą 7 straipsnyje. 6 straipsnyje siūloma riboti laikinosios registracijos galiojimą iki 30 dienų, kad jis atitiktų 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo[12] 15 straipsnį. Direktyvos 2009/103/EB 15 straipsnyje nustatomas variklinių transporto priemonių, siunčiamų iš vienos valstybės narės į kitą, draudimas, nurodant, kad tokiais atvejais valstybe nare, kurioje yra draudimo rizika, laikoma paskirties valstybė narė iš karto po to, kaip pirkėjas priima siunčiamą transporto priemonę, 30 dienų laikotarpiui, net jei transporto priemonė nėra oficialiai užregistruota paskirties valstybėje narėje. Jei per šį laikotarpį neapdrausta transporto priemonė patenka į eismo įvykį, už kompensaciją atsakinga paskirties valstybės narės įstaiga bus atsakinga už Direktyvos 2009/103/EB 10 straipsnyje numatytą kompensaciją.

Pasiūlymo 7 straipsnyje reglamentuojamas valstybių narių elektroninis keitimasis variklinių transporto priemonių registracijos duomenimis variklinių transporto priemonių perregistravimo tikslais. 7 straipsnyje Komisijai leidžiama priimti įgyvendinimo aktus dėl bendrų procedūrų ir specifikacijų, taikytinų programinei įrangai, įskaitant duomenų, kuriais keičiamasi, formatą, elektroninės paieškos nacionaliniuose elektroniniuose registruose ir prieigos prie jų technines procedūras, prieigos procedūras ir saugos mechanizmus. Valstybių narių elektroninis keitimasis transporto priemonių registracijos duomenimis turėtų vykti pagal Europos sąveikumo sistemą (EIF)[13].

8 straipsniu siekiama palengvinti įmonių vykdomą prekybą naudotomis transporto priemonėmis ES viduje, suderinant taisykles dėl variklinių transporto priemonių „profesinės paskirties registracijos“. Šiuo metu „profesinės paskirties registracijos“ schemos veikia daugelyje valstybių narių, kad prekybininkams būtų sudarytos sąlygos važiuoti variklinėmis transporto priemonėmis labai trumpą laikotarpį bendrojo naudojimo keliais neprivalant oficialiai jų įregistruoti. „Profesinės paskirties registracijos“ schemos paprastai skiriamos gamintojams, surinkėjams, platintojams ir atstovams dėl jų disponuojamų variklinių transporto priemonių arba bandymų tikslams. Daugelis valstybių narių neišduoda profesinės paskirties registracijos liudijimų, įskaitant tokius, kuriuose identifikuojama transporto priemonė. Jose paprastai suteikiami kitokio tipo dokumentai, rodantys ryšį tarp registracijos numerio ženklo ir jo turėtojo, ir (arba) reikalaujama, kad turėtojas pildytų žurnalą, kuriame būtų surašytos kelionės nurodant registracijos numerio ženklą. Tačiau praktika rodo, kad daugelis „profesinės paskirties registracijų“ nėra pripažįstamos kitų valstybių narių, paprastai dėl to, kad nėra oficialaus registracijos liudijimo, taigi dauguma profesionalių platintojų ir prekybininkų nesinaudoja profesinės paskirties registracija už savo šalies ribų. 8 straipsnio tikslas yra panaikinti šias kliūtis ES vidaus prekybai naudotomis variklinėmis transporto priemonėmis įvedant bendrą sistemą, pagal kurią „profesinės paskirties registracija“, suteikiamos gamintojams, surinkėjams, platintojams ir atstovams, įsisteigusiems vienoje valstybėje narėje, būtų pripažįstamos kitose valstybėse narėse. 8 straipsnyje Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytas transporto priemonių profesinės paskirties registracijos liudijimo formatas ir modelis.

9 straipsniu valstybės narės įpareigojamos pranešti Komisijai transporto priemonių registravimo institucijų, kurios atsako už oficialius transporto priemonių registrus savo teritorijoje ir už šio reglamento taikymą, pavadinimus bei kontaktinius duomenis. Komisija tuomet paskelbs transporto priemonių registravimo institucijų sąrašą ir visus šio sąrašo atnaujinimus savo tinklalapyje. Be to, 9 straipsnyje transporto priemonių registravimo institucijos įpareigojamos užtikrinti, kad informacija apie transporto priemonių registraciją susijusios institucijos valstybėje narėje ir institucijos pavadinimą bei kontaktinius duomenis būtų lengvai prieinama visuomenei.

10 ir 11 straipsniais Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I ir II priedų pakeitimų atsižvelgiant į techninę pažangą, ypač siekiant atsižvelgti į susijusius Direktyvos 1999/37/EB pakeitimus ar kitų Sąjungos aktų, tiesiogiai susijusių su I ir II priedų atnaujinimu, pakeitimus. Šiais straipsniais Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos sąlygos, kurias turėtų atitikti transporto priemonių profesinės paskirties registracijos liudijimus naudojančios įmonės, kad būtų tenkinami geros reputacijos ir reikiamos profesinės kompetencijos reikalavimai ir nustatyta transporto priemonių profesinės paskirties registracijos liudijimų galiojimo trukmė:

– I priedas turėtų atitikti Direktyvoje 1999/37/EB nustatyto suderinto registracijos liudijimo turinį dėl transporto priemonės duomenų. Kadangi nei ankstesnio registracijos liudijimo turėtojo asmens duomenys, nei bet kurio kito liudijime nurodyto asmens (pvz., savininko, naudotojo ir pan.) duomenys perregistravimo tikslais nebūtini, šie duomenys I priede nepaliekami, nors jie sudaro dalį privalomos informacijos, išdėstytos Direktyvoje 1999/37/EB pateiktame suderintame registracijos liudijime. Tačiau negalima atmesti galimybės, jog ateityje, pavyzdžiui, bus atitikties liudijimo, kuris yra pirmosios registracijos pagrindas, turinio pokyčių. Tokių pokyčių gali atsirasti, pavyzdžiui, iš dalies pakeitus 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus. Įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimas turėtų leisti Komisijai prie tokių pakeitimų pritaikyti I priedą;

– II priedas aiškiai susijęs su programine įranga, kuri ateityje tikriausiai turės būti keletą kartą techniškai atnaujinta, siekiant atsižvelgti į technologinę plėtrą informacinių technologijų srityje. Įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimas turėtų leisti Komisijai prie tokių pakeitimų pritaikyti II priedą;

– Komisijai suteikus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus turėtų būti sudarytos prielaidos nustatyti sąlygas, kurias turi tenkinti transporto priemonių profesinės paskirties registracijos liudijimus naudojančios įmonės, kad būtų laikomasi geros reputacijos ir reikiamos profesinės kompetencijos reikalavimų, nustatytų 8 straipsnio 1 dalies c punkte. Tai taip pat turėtų leisti Komisijai apibrėžti transporto priemonių profesinės paskirties registracijos liudijimų galiojimo trukmę.

12 straipsnyje nustatyta komiteto procedūra dėl 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimo, t. y. įgyvendinimo aktų, susijusių su 7 straipsnyje nurodytai programinei įrangai taikytinomis bendromis procedūromis ir specifikacijomis, įskaitant duomenų, kuriais keičiamasi, formatą ir technines procedūras, elektroninės paieškos nacionaliniuose elektroniniuose registruose ir prieigos prie jų technines procedūras, prieigos procedūras ir saugos ir saugumo mechanizmus, taip pat dėl įgyvendinimo aktų, kuriuose nustatomas transporto priemonių profesinės paskirties registracijos liudijimo formatas ir modelis. Šie įgyvendinimo aktai būtų bendro pobūdžio, taigi turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[14], 2 straipsnio 2 dalies a punktą.

13 straipsnyje numatomas šio reglamento vertinimas, kurį atlikus turėtų būti parengta Europos Parlamento ir Tarybos ataskaita praėjus ketveriems metams po reglamento įsigaliojimo. Vertinimas turėtų nustatyti galimas problemas ir trūkumus bei galėtų būti pradžia tolimesniems veiksmams, įskaitant galimą pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentą siekiant tolesnio administracinio supaprastinimo piliečiams ir įmonėms, taip pat geresnės bendrosios naudotų variklinių transporto priemonių rinkos integracijos.

14 straipsnyje nurodoma, kad reglamentas bus pradėtas taikyti praėjus metams po jo įsigaliojimo.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Šio pasiūlymo poveikis biudžetui išdėstytas prie pasiūlymo pridedamoje finansinėje ataskaitoje. Pasiūlymui įgyvendinti reikia tik administracinių asignavimų. Jam įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudotini.

2012/0082 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo supaprastinamas kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių perkėlimas bendrojoje rinkoje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[15],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       visose valstybėse narėse veikia variklinių transporto priemonių registracijos sistema, kuri reiškia administracinio leidimo joms patekti į kelių transporto eismą išdavimo procedūrą, kurios metu transporto priemonė identifikuojama ir jai priskiriamas registracijos numeris. Tačiau daugelis transporto priemonių registracijai taikomų nacionalinių taisyklių yra prieštaringos, sudėtingos ir apsunkinančios. Taigi dėl transporto priemonių registracijos problemų kyla kliūčių vidaus rinkoje ir atsiranda kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių laisvo judėjimo Sąjungoje problemų;

(2)       2010 m. ES pilietybės ataskaitoje „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“[16] transporto priemonių registracijos problemos įvardytos kaip viena iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis piliečiai susiduria įgyvendindami savo teises pagal ES teisę kasdieniniame gyvenime. Šioje ataskaitoje Komisija akcentavo, kad būtina pašalinti šią kliūtį, supaprastinant kitoje valstybėje narėje įregistruotų transporto priemonių registracijos formalumus bei sąlygas;

(3)       1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų[17] suvienodinta registracijos liudijimo forma bei turinys siekiant palengvinti jame esančios informacijos supratimą ir taip padėti vienoje valstybėje narėje įregistruotoms transporto priemonėms laisvai judėti kitų valstybių narių teritorijose esančiais keliais. Pagal šią direktyvą, identifikuojant transporto priemonę tarptautiniame eisme arba perregistruojant ją kitoje valstybėje narėje, vienoje valstybėje narėje išduotas registracijos liudijimas turėtų būti kitų valstybių narių pripažįstamas. Tačiau Direktyvoje 1999/37/EB nėra nuostatų, kuriomis būtų nustatyta dėl registracijos kompetentinga valstybė narė ir taikytini formalumai bei procedūros. Todėl siekiant panaikinti laisvo variklinių transporto priemonių judėjimo vidaus rinkoje kliūtis būtina nustatyti atskiras suvienodintas taisykles dėl valstybės narės, kurioje turi būti įregistruotos variklinės transporto priemonės, ir dėl supaprastintų procedūrų, taikomų kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių perregistravimui;

(4)       pagal valstybių narių nacionalines taisykles dažnai reikalaujama, kad jų teritorijoje įsteigtos įmonės ir įsikūrę piliečiai įregistruotų ten savo variklinę transporto priemonę, įregistruotą kitoje valstybėje narėje įsikūrusio ar įsteigto trečiojo asmens, be kita ko, tais atvejais, kai transporto priemonė iš esmės nėra nuolat naudojama registruoti reikalaujančioje valstybėje narėje ir jos neketinama taip naudoti. Todėl reikia nustatyti, kurioje valstybėje narėje variklinė transporto priemonė turėtų būti įregistruota, jeigu ją naudoja asmuo, įsteigtas, įsikūręs ar gyvenantis kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje įsisteigęs, įsikūręs ar gyvena savininkas. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų abipusiškai pripažinti kitoje valstybėje narėje galiojančią registraciją;

(5)       kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių registraciją apsunkina valstybėse narėse taikomi sudėtingi registracijos formalumai, ypač pareiga pateikti šias transporto priemones papildomiems patikrinimams, kad prieš įregistruojant būtų įvertinta bendra jų būklė arba kad jos būtų identifikuotos. Todėl būtina supaprastinti šiuos formalumus, kad būtų užtikrintas laisvas variklinių transporto priemonių judėjimas ir kad būtų sumažinta administracinė našta piliečiams, įmonėms bei registravimo institucijoms. Ypač piliečiams ar įmonėms, įsigyjantiems kitoje valstybėje narėje įregistruotą variklinę transporto priemonę, reikėtų numatyti supaprastintą registracijos procedūrą, kuri apimtų kitoje valstybėje narėje išduotų dokumentų bei atliktos techninės apžiūros pripažinimą ir kuria būtų organizuojamas kompetentingų institucijų administracinis bendradarbiavimas dėl keitimosi trūkstamais duomenimis;

(6)       šiuo reglamentu turėtų būti atsižvelgta į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2004/919/EB dėl kovos su tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais, susijusiais su transporto priemonėmis[18], kurio tikslas – pagerinti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, siekiant užkirsti kelią tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimams, susijusiems su transporto priemonėmis, ir kovoti su jais. Pagal tą sprendimą kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių užkirsti kelią piktnaudžiavimui transporto priemonių registracijos dokumentais ir jų vagystei. Todėl šiuo reglamentu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atsisakyti įregistruoti kitoje valstybėje narėje įregistruotą variklinę transporto priemonę su transporto priemone susijusio nusikaltimo atveju, įskaitant piktnaudžiavimą transporto priemonės registracijos dokumentais bei jų vagystę;

(7)       šiuo reglamentu turėtų būti siekiama administracinio supaprastinimo piliečiams, įmonėms ir registravimo institucijoms, ypač elektroniniu būdu keičiantis transporto priemonių registracijos duomenimis. Todėl siekiant registracijos formalumų administracinio supaprastinimo būtina, kad valstybės narės suteiktų viena kitai prieigą prie jų turimų transporto priemonių registracijos duomenų tam, kad būtų pagerintas keitimasis informacija ir pagreitintos registracijos procedūros;

(8)       asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turėtų būti atliekamas laikantis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[19]. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[20] taikomas Komisijai tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą;

(9)       kai vienoje valstybėje narėje įregistruota variklinė transporto priemonė perkeliama į kitą valstybę narę siekiant įregistruoti ją toje kitoje valstybėje narėje, reikalinga laisvai prieinama laikina registracija tam, kad būtų užtikrinta kelių sauga ir patikimų transporto priemonės registracijos duomenų perdavimas elektroninėmis priemonėmis. Todėl būtina nustatyti sistemą, pagal kurią variklinės transporto priemonės galėtų būti įregistruojamos laikinai;

(10)     kai variklines transporto priemones iš vienos valstybės narės į kitą perkelia įmonės, prekiaujančios variklinėmis transporto priemonėmis arba teikiančios variklinių transporto priemonių bandymo ar remonto ir priežiūros paslaugas, toks perkėlimas dažniausiai atliekamas naudojant nacionalinius profesinės paskirties registracijos numerius. Tačiau dažnai tokie profesinės paskirties registracijos numeriai nepripažįstami kitose valstybėse narėse, todėl sudaromos kliūtys tarpvalstybinei profesionaliai prekybai naudotomis variklinėmis transporto priemonėmis, ypač pasienio regionuose. Taigi būtina įvesti sistemą, pagal kurią variklinėmis transporto priemonėmis prekiaujančios ar bandymo, remonto ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės galėtų tokias transporto priemones perkelti iš vienos valstybės narės į kitą su profesinės paskirties registracijos numeriais;

(11)     kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sumažinti registracijos formalumų skaičių siekiant užtikrinti laisvą kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių judėjimą ir sumažinti administracinę naštą piliečiams, įmonėms ir registravimo institucijoms, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl prieštaringų nacionalinių taisyklių ir kadangi dėl šių tikslų masto ir poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(12)     šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(13)     tam, kad būtų pasiektas keitimosi informacija tarp valstybių narių tarpusavyje suderintomis priemonėmis tikslas, įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti Komisijai dėl šio reglamento I ir II priedų pakeitimų atsižvelgiant į techninę pažangą, ypač siekiant atsižvelgti į susijusius Direktyvos 1999/37/EB pakeitimus ar kitų Sąjungos aktų, tiesiogiai susijusių su šio reglamento I ir II priedų atnaujinimu, pakeitimus, dėl sąlygų, kurias turėtų atitikti profesinės paskirties transporto priemonių registracijos liudijimus naudojančios įmonės, kad būtų tenkinami geros reputacijos ir reikiamos profesinės kompetencijos reikalavimai, ir dėl profesinės paskirties transporto priemonių registracijos liudijimų galiojimo trukmės. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(14)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus nustatyti bendras procedūras ir specifikacijas, taikytinas programinei įrangai naudojimui elektroniniu būdu keičiantis transporto priemonių registracijos duomenimis, be kita ko, duomenų, kuriais bus keičiamasi, formatą, elektroninės paieškos nacionaliniuose elektroniniuose registruose ir prieigos prie jų technines procedūras, prieigos procedūras ir saugos mechanizmus, taip pat nustatyti profesinės paskirties transporto priemonių registracijos liudijimo formatą ir modelį. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[21],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Taikymo sritis

1.           Šis reglamentas taikomas šioms transporto priemonėms:

(a) variklinėms transporto priemonėms ar priekaboms, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB[22] 3 straipsnyje;

(b) dviratėms arba triratėms variklinėms transporto priemonėms, sudvejintais arba kitokiais ratais, skirtoms važiuoti keliu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/24/EB[23] 1 straipsnyje.

2.           Šis reglamentas netaikomas trečiojoje šalyje įregistruotų variklinių transporto priemonių registracijai.

3.           Šiuo reglamentu nepažeidžiama valstybių narių teisė netaikyti registracijos variklinėms transporto priemonėms pagal Direktyvą 1999/37/EB.

2 straipsnis Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)          „registracija – tai administracinio leidimo transporto priemonei patekti į kelių transporto eismą išdavimo procedūra, kurios metu transporto priemonė identifikuojama ir jai suteikiamas serijinis numeris, vadinamas registracijos numeriu;

(2)          kitoje valstybėje narėje įregistruota transporto priemonė – tai transporto priemonė su galiojančiu kitoje valstybėje narėje išduotu registracijos liudijimu;

(3)          registracijos liudijimo turėtojas – tai asmuo, kurio vardu transporto priemonė įregistruota valstybėje narėje;

(4)          profesinės paskirties transporto priemonės registracija – tai administracinio leidimo transporto priemonėms patekti į kelių transporto eismą išdavimo procedūra, kurios metu transporto priemonės identifikuojamos ir joms suteikiamas serijinis numeris, vadinamas profesinės paskirties registracijos numeriu, kurį galima naudoti skirtingoms transporto priemonėms.

3 straipsnis Kitoje valstybėje narėje įregistruotų transporto priemonių registracijos vieta

1.           Valstybė narė gali reikalauti įregistruoti jos teritorijoje transporto priemonę, įregistruotą kitoje valstybėje narėje, tik tuomet, jeigu jos teritorijoje yra registracijos liudijimo turėtojo įprastinė gyvenamoji ar buveinės vieta.

2.           Valstybė narė, kurioje yra registracijos liudijimo turėtojo įprastinė gyvenamoji ar buveinės vieta, yra :

(a) bendrovės ar kito juridinio asmens statusą turinčio ar neturinčio subjekto atveju – valstybė narė, kurioje yra centrinė administracija;

(b) bendrovės ar kito subjekto filialo, agentūros ar kito padalinio atveju – valstybė narė, kurioje yra toks filialas, agentūra ar kitas padalinys;

(c) komercinę veiklą vykdančio fizinio asmens atveju – valstybė narė, kurioje yra pagrindinė jo komercinės veiklos vykdymo vieta;

(d) visų kitų fizinių asmenų atveju:

(i)      vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena, t. y. vieta, kurioje asmuo dėl asmeninių ir profesinių ryšių, o asmens, neturinčio profesinių ryšių atveju – dėl jo asmeninių ryšių, artimai siejančių jį su gyvenamąja vieta, gyvena ne trumpiau kaip 185 dienas per kalendorinius metus;

(ii)      asmens, turinčio profesinių ryšių su kita vieta, nei vieta, kurioje jis turi asmeninių ryšių, ir todėl gyvenančio pakaitomis skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių narių, atveju – vieta, su kuria jis turi asmeninių ryšių, jeigu šis asmuo reguliariai į ją sugrįžta.

ii papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma, jeigu asmuo gyvena valstybėje narėje tam, kad atliktų nustatytos trukmės užduotį. Universiteto arba mokyklos lankymas nelemia įprastinės gyvenamosios vietos perkėlimo.

4 straipsnis Kitoje valstybėje narėje įregistruotų transporto priemonių registracijos procedūra

1.           Kai registracijos liudijimo turėtojas perkelia savo įprastinę gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę, jis pateikia prašymą įregistruoti transporto priemonę, įregistruotą kitoje valstybėje narėje, per šešis mėnesius nuo savo atvykimo.

Per laikotarpį, nurodytą pirmoje pastraipoje, transporto priemonės naudojimas neribojamas.

2.           Prašymas įregistruoti kitoje valstybėje narėje įregistruotą transporto priemonę pateikiamas transporto priemonių registravimo institucijai ir prie jo pridedamos reikalingos registracijos liudijimo dalys, kaip nurodyta Direktyvos 1999/37/EB 5 straipsnio 2 dalyje, arba kiti ankstesnės registracijos kitoje valstybėje narėje įrodymai.

3.           Gavusi prašymą įregistruoti kitoje valstybėje narėje įregistruotą transporto priemonę, transporto priemonių registravimo institucija nedelsdama surenka informaciją apie I priede nurodytus duomenis iš valstybės narės, kurioje transporto priemonė įregistruota, transporto priemonių registravimo institucijos, remdamasi 7 straipsniu, ir perkelia duomenis į savo registrą.

4.           Transporto priemonių registravimo institucijos prieš įregistruodamos kitoje valstybėje narėje įregistruotą transporto priemonę gali vykdyti fizinius patikrinimus tik šiais atvejais:

(a) jeigu registracijos procedūros metu pareiškėjo pateiktos informacijos negalima rasti valstybės narės, kurioje transporto priemonė, kaip teigiama, įregistruota, transporto priemonių registre;

(b) jeigu registracijos procedūros metu pareiškėjo pateikta informacija skiriasi nuo valstybės narės, kurioje transporto priemonė įregistruota, transporto priemonių registre saugomos informacijos;

(c) jeigu transporto priemonių registravimo institucijos turi pakankamo pagrindo manyti, kad techninės sąlygos, pagal kurias transporto priemonė buvo patvirtinta remiantis Direktyvos 2007/46/EB 23 ir 24 straipsniais arba Direktyvos 2002/24/EB 15 straipsniu, nėra lygiavertės jų pačių taikomoms sąlygoms;

(d) jeigu reikalaujama atlikti techninę apžiūrą bet kokio transporto priemonės nuosavybės pasikeitimo arba smarkiai sugadintų transporto priemonių atveju.

5.           Įregistravus kitoje valstybėje narėje įregistruotą transporto priemonę, atitinkama transporto priemonių registravimo institucija nedelsdama apie tai praneša valstybės narės, kurioje transporto priemonė paskutinį kartą įregistruota, registravimo institucijai, remdamasi 7 straipsniu.

5 straipsnis Atsisakymas įregistruoti kitoje valstybėje narėje įregistruotą transporto priemonę

1.           Transporto priemonių registravimo institucijos gali atsisakyti registruoti kitoje valstybėje narėje įregistruotą transporto priemonę tik bet kuriuo šių atvejų:

(a) kai netenkinamos 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytos sąlygos;

(b) jei taikoma – kai nebuvo sumokėti tos valstybės narės už 4 straipsnyje nurodytą registraciją nustatyti mokesčiai;

(c) kai atlikus 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus fizinius patikrinimus rasta neatitikimų;

(d) kai pagal 7 straipsnį surinkta informacija rodo, kad:

(i)      transporto priemonė smarkiai sugadinta, pavogta arba sunaikinta;

(ii)      transporto priemonės registracijos dokumentai pavogti, išskyrus atvejus, kai registracijos liudijimo turėtojas gali aiškiai įrodyti transporto priemonės nuosavybę;

(iii)     praėjusi kitos privalomos techninės apžiūros liudijimo išdavimo data.

2.           Transporto priemonių registravimo institucijos sprendimas atsisakyti įregistruoti kitoje valstybėje narėje įregistruotą transporto priemonę turi būti tinkamai pagrįstas. Susijęs asmuo per vieną mėnesį nuo neigiamo sprendimo gavimo gali prašyti, kad kompetentinga transporto priemonių registravimo institucija persvarstytų sprendimą. Prašyme nurodomi tokio persvarstymo motyvai. Per vieną mėnesį nuo tokio prašymo gavimo kompetentinga transporto priemonių registravimo institucija turi patvirtinti ar panaikinti savo sprendimą.

6 straipsnis Laikinoji registracija dėl perkėlimo į kitą valstybę narę

1.           Bet kuris asmuo, kuris kitoje valstybėje narėje įsigijo transporto priemonę, kuriai nėra išduotas registracijos liudijimas, gali prašyti, kad transporto priemonių registravimo institucija išduotų transporto priemonės laikinosios registracijos liudijimą siekiant perkelti ją į kitą valstybę narę. Laikinosios registracijos liudijimas galioja 30 dienų.

2.           Gavusi prašymą išduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikinosios registracijos liudijimą, transporto priemonių registravimo institucija vadovaudamasi 7 straipsniu nedelsdama kreipiasi į valstybės narės, kurioje ta transporto priemonė įregistruota, transporto priemonių registravimo instituciją, kad tiesiogiai iš jos gautų informacijos apie I priede nurodytus duomenų elementus, ir perkelia duomenis į savo registrą.

3.           Transporto priemonių registravimo institucija gali atsisakyti išduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikinosios registracijos liudijimą bet kuriuo iš šių atvejų:

(a) jei taikoma – kai nebuvo sumokėti jos valstybės narės už laikinąją registraciją nustatyti mokesčiai;

(b) kai pagal 7 straipsnį surinkta informacija arba nacionaliniame oficialiame transporto priemonių registre esanti informacija rodo, kad:

(i)      transporto priemonė smarkiai sugadinta, pavogta arba sunaikinta;

(ii)      transporto priemonės registracijos dokumentai pavogti, išskyrus atvejus, kai registracijos liudijimo turėtojas gali aiškiai įrodyti transporto priemonės nuosavybę;

(iii)     praėjusi kitos privalomos techninės apžiūros liudijimo išdavimo data.

7 straipsnis Informacijos apie transporto priemonių registracijos duomenis mainai

1.           Kitoje valstybėje narėje įregistruotos transporto priemonės įregistravimo tikslais transporto priemonių registravimo institucijos suteikia kitų valstybių narių transporto priemonių registravimo institucijoms prieigą prie duomenų, saugomų oficialiuose transporto priemonių registruose, kuriuose kaupiami I priede nurodyti duomenų elementai.

2.           1 dalies tikslais transporto priemonių registravimo institucijos naudojasi programine įranga, kaip nurodyta II priede.

Tik transporto priemonių registravimo institucijos gali turėti tiesioginę prieigą prie naudojantis programine įranga saugomų ir parengtų naudoti duomenų. Transporto priemonių registravimo institucijos imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias:

(a) neįgaliotiems asmenims įgyti prieigą prie duomenų tvarkymo įrangos;

(b) neįgaliotiems asmenims nuskaityti, nukopijuoti, pakeisti ar ištrinti informaciją;

(c) nesankcionuotam informacijos rinkimui ar perdavimui;

(d) nesankcionuotam informacijos nuskaitymui ar kopijavimui ją perduodant.

3.           Valstybių narių transporto priemonių registravimo institucijos asmens duomenis tvarko, laikydamosi Direktyvos 95/46/EB ir prižiūrint nepriklausomai valstybės narės valdžios institucijai, nurodytai tos direktyvos 28 straipsnyje.

Transporto priemonių registravimo institucijos informaciją, perduotą pagal šį reglamentą, naudoja tik kitoje valstybėje narėje įregistruotos transporto priemonės įregistravimo tikslais.

Transporto priemonių registravimo institucijoms keičiantis informacija pagal šį reglamentą, registravimo institucijos, teikiančios informaciją, jeigu prašoma, informuojamos apie perduodamos informacijos paskirtį ir tolesnius veiksmus.

Informaciją teikianti transporto priemonių registravimo institucija atsižvelgia į teiktinos informacijos tikslumą ir į tai, ar ji būtina bei proporcinga atsižvelgiant į tikslą, dėl kurio ji teikiama. Ji laikosi susijusių asmens duomenų apsaugos nuostatų.

Paaiškėjus, kad pateikta neteisinga informacija ar informacija, kuri neturėjo būti pateikta, apie tai nedelsiant informuojama informaciją gaunanti transporto priemonių registravimo institucija . Tuomet informaciją gavusi transporto priemonių registravimo institucija ištrina arba pataiso gautą informaciją.

4.           Komisija priima įgyvendinimo aktus, kad būtų nustatytos bendros procedūros ir sąlygos, taikytinos 2 dalyje nurodytai programinei įrangai, įskaitant duomenų, kuriais keičiamasi, formatą, elektroninės paieškos nacionaliniuose elektroniniuose registruose ir prieigos prie jų technines procedūras, prieigos procedūras ir saugos mechanizmus. Tie įgyvendinimo aktai priimami taikant 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

8 straipsnis Transporto priemonių profesinės paskirties registracija

1.           Transporto priemonių registravimo institucija gali išduoti vieną arba kelis transporto priemonių profesinės paskirties registracijos liudijimus bet kuriai įmonei, kuri atitinka šiuos kriterijus:

(a) ji įsisteigusi jos teritorijoje;

(b) ji prekiauja transporto priemonėmis arba teikia jų remonto, priežiūros arba bandymo paslaugas;

(c) ji yra geros reputacijos ir turi reikiamą profesinę kompetenciją.

2.           Transporto priemonių registravimo institucijos užtikrina, kad transporto priemonės duomenys, kaip nurodyta I priede, kiekvienos transporto priemonių profesinės paskirties registracijos atveju būtų įrašomi į šių institucijų registrą.

3.           Transporto priemonės su profesinės paskirties registracijos liudijimais gali būti naudojamos tik tuomet, jei transporto priemonė nekelia tiesioginio pavojaus kelių eismo saugumui. Tokios transporto priemonės negali būti naudojamos komerciniam asmenų ar prekių vežimui.

4.           Valstybės narės negali dėl priežasčių, susijusių su transporto priemonės registracija, apsunkinti laisvo transporto priemonių, kurioms išduotas profesinės paskirties transporto priemonės registracijos liudijimas, judėjimo.

5.           Komisija priima įgyvendinimo aktus, kad nustatytų transporto priemonės profesinės paskirties liudijimo formatą ir modelį.

Tie įgyvendinimo aktai priimami taikant 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

9 straipsnis Transporto priemonių registravimo institucijos

1.           Valstybės narės informuoja Komisiją apie transporto priemonių registravimo institucijų, atsakingų už transporto priemonių oficialių registrų tvarkymą jų teritorijoje ir šio reglamento taikymą, pavadinimus bei kontaktinius duomenis.

Komisija paskelbia savo tinklalapyje transporto priemonių registravimo institucijų sąrašą ir visus tokio sąrašo pakeitimus.

2.           Transporto priemonių registravimo institucijos užtikrina, kad visuomenei būtų lengvai prieinama ši informacija:

(a) informacija apie transporto priemonių registravimą atitinkamos institucijos valstybėje narėje;

(b) institucijos pavadinimas ir kontaktiniai duomenys, kad su ja būtų galima susisiekti tiesiogiai.

10 straipsnis Deleguotieji aktai

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 11 straipsnį dėl:

(1)          šio reglamento I ir II priedų pakeitimų atsižvelgiant į techninę pažangą, ypač siekiant atsižvelgti į susijusius Direktyvos 1999/37/EB pakeitimus ar kitų Sąjungos aktų, tiesiogiai susijusių su šio reglamento I ir II priedų atnaujinimu, pakeitimus.

(2)          sąlygų, kurias turi įvykdyti įmonės, kad būtų tenkinami 8 straipsnio 1 dalies c punkte išdėstyti reikalavimai;

(3)          transporto priemonės profesinės paskirties registracijos liudijimų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalyje, galiojimo trukmės.

11 straipsnis Delegavimas

1.           Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nurodytų sąlygų.

2.           10 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 10 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal 10 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

12 straipsnis  Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas yra komitetas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.           Jeigu komiteto nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra užbaigiama negavus rezultato, jeigu per nuomonei pareikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprasta komiteto narių dauguma.

13 straipsnis Vertinimas

Komisija pateikia šio reglamento vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki [ketveri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo]. Komisija, jei būtina, pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl šio reglamento keitimo ir kitų Sąjungos aktų suderinimo , visų pirma atsižvelgiant į tolesnio administracinio supaprastinimo galimybes piliečiams ir įmonėms.

14 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo xxxx [įrašyti datą: vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2012 04 04

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS

7 straipsnio 1 dalyje nurodytų transporto priemonių registracijos duomenų automatizuotos paieškos duomenų rinkinys

Duomenų elementas || Suderintų kodų direktyva 1999/37/EB

1. Registracijos šalis || --

2. Registracijos numeris || (A)

3. Transporto priemonės pirmosios registracijos data || (B)

4. Registracijos liudijimo identifikavimo numeris (-iai) || --

5. Registracijos liudijimą išduodančios institucijos pavadinimas || --

6. Transporto priemonė: markė || (D.1)

7. Transporto priemonė: tipas - variantas (jei yra) - versija (jei yra) || (D.2)

8. Transporto priemonė: komercinis aprašymas (-ai) || (D.3)

9. Transporto priemonės identifikavimo numeris (TPAN) || (E)

10. Masė: maksimali techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė (išskyrus motociklus) || (F.1)

11. Masė: registracijos valstybėje narėje eksploatuojamos pakrautos transporto priemonės maksimali leistina masė || (F.2)

12. Eksploatuojamos transporto priemonės masė su kėbulu ir sukabinimo įtaisu, jei tai yra bet kokios kategorijos eksploatuojamas vilkikas, išskyrus M1 kategoriją || (G)

13. Galiojimo laikas, jeigu nėra neribotas || (H)

14. Liudijime nurodytos registracijos data || (I)

15. Tipo patvirtinimo numeris (jei yra) || (K)

16. Ašių skaičius || (L)

17. Važiuoklės bazė (mm) || (M)

18. Jei tai yra didesnės nei 3500 kg didžiausios leistinos masės transporto priemonė, didžiausios techniškai leistinos masės pasiskirstymas tarp ašių: 1 ašis (kg) || (N.1)

19. Jei tai yra didesnės nei 3500 kg didžiausios leistinos masės transporto priemonė, didžiausios techniškai leistinos masės pasiskirstymas tarp ašių: 2 ašis (kg), jei yra || (N.2)

20. Jei tai yra didesnės nei 3500 kg didžiausios leistinos masės transporto priemonė, didžiausios techniškai leistinos masės pasiskirstymas tarp ašių: 3 ašis (kg), jei yra || (N.3)

21. Jei tai yra didesnės nei 3500 kg didžiausios leistinos masės transporto priemonė, didžiausios techniškai leistinos masės pasiskirstymas tarp ašių: 4 ašis (kg), jei yra || (N.4)

22. Jei tai yra didesnės nei 3500 kg didžiausios leistinos masės transporto priemonė, didžiausios techniškai leistinos masės pasiskirstymas tarp ašių: 5 ašis (kg), jei yra || (N.5)

23. Didžiausia techniškai leistina velkamosios priekabos masė: stabdomoji (kg) || (O.1)

24. Didžiausia techniškai leistina velkamosios priekabos masė: nestabdomoji (kg) || (O.2)

25. Variklis: tūris (cm3) || (P.1)

26. Variklis: didžiausia naudingoji galia (kW) (jei žinoma) || (P.2)

27. Variklis: degalų tipas ar galios šaltinis || (P.3)

28. Variklis: nominalus variklio sūkių skaičius (min-1) || (P.4)

29. Variklio identifikavimo numeris || (P.5)

30. Galios ir svorio santykis (kW/kg) (tik motociklams) || (Q)

31. Transporto priemonės spalva || (R)

32. Sėdimųjų vietų skaičius: įskaitant vairuotojo vietą || (S.1)

33. Sėdimųjų vietų skaičius: stovimųjų vietų skaičius (jei yra) || (S.2)

34. Didžiausias greitis (km/h) || (T)

35. Triukšmo lygis: stovinčios transporto priemonės (dB(A)) || (U.1)

36. Triukšmo lygis: varikliui sukantis tam tikru sūkių skaičiumi (min-1) || (U.2)

37. Triukšmo lygis: pravažiuojančios (dB(A)) || (U.3)

38. Išmetamosios dujos: CO (g/km arba g/kWh) || (V.1)

39. Išmetamosios dujos: HC (g/km arba g/kWh) || (V.2)

40. Išmetamosios dujos: NOx (g/km arba g/kWh) || (V.3)

41. Išmetamosios dujos: HC + NOx (g/km) || (V.4)

42. Išmetamosios dujos: kietosios dalelės (dyzelinių variklių) (g/km arba g/kWh) || (V.5)

43. Išmetamosios dujos: patikslintas absorbcijos koeficientas (dyzelinių variklių) (min-1)) || (V.6)

44. Išmetamosios dujos: CO2 (g/km) || (V.7)

45. Išmetamosios dujos: bendras degalų sunaudojimas per bandomąjį transporto priemonės važiavimo ciklą mieste ir užmiestyje (l/100 km), || (V.8)

46. Išmetamosios dujos: EB tipo patvirtinimo aplinkos kategorijos ženklas; nuoroda į versiją, taikomą pagal Direktyvą 70/220/EEB arba Direktyvą 88/77/EEB || (V.9)

47. Degalų bako (-ų) talpa (litrais) || (W)

48. Paskutinės techninės apžiūros data || --

49. Kitos techninės apžiūros data || --

50. Rida (jei žinoma) || --

51. Transporto priemonė sunaikinta (Taip/Ne) || --

52. Sunaikinimo liudijimo išdavimo data[24] || --

53. Sunaikinimo liudijimą išdavusi įstaigai arba įmonė || --

54. Sunaikinimo priežastis || --

55. Transporto priemonė pavogta (Taip/Ne) || --

56. Pavogtas registracijos liudijimas ir (arba) numerio ženklai (Taip/Ne) || --

57. Neaktyvioji registracija || --

58. Sustabdyta registracija || --

59. Registracijos numerio pakeitimas || --

60. Techninė apžiūra, reikalinga po avarijos, kurios metu transporto priemonė smarkiai sugadinta || --

61. Papildomas tikrinimas reikalingas pakeitus ar patikslinus 9–47 duomenų elementus ||

II PRIEDAS

7 straipsnyje nurodytos programinės įrangos naudojimas

1.           Keitimasis informacija atliekamas naudojant sąveikias elektronines priemones, nesikeičiant kitų duomenų bazių duomenimis. Šis pasikeitimas informacija atliekamas ekonomiškai efektyviu ir saugiu būdu, užtikrinant perduodamų duomenų saugą ir apsaugą, kiek įmanoma naudojant esamą programinę įrangą.

2.           Šio reglamento tikslais programinė įranga užtikrina keitimąsi duomenimis internetu realiuoju laiku ir (arba) keitimąsi duomenų paketais. Keitimosi duomenų paketais būdas leidžia viename pranešime pasikeisti daugeliu užklausų ar atsakymų.

3.           Kiekviena valstybė narė padengia savo sąnaudas, susijusias su 1 punkte nurodytos programinės įrangos administravimu, naudojimu ir priežiūra.

4.           Registravimo institucijos, naudodamos 1 ir 2 punktuose nurodytas automatizuotas procedūras, gauna informaciją dėl I priede nurodytų duomenų iš vienos ar kelių kitų valstybių narių elektroninių transporto priemonių registrų.

5.           Programine įranga saugiai perduodami duomenys kitoms valstybėms narėms ir palaikomas ryšys su valstybių narių vidinės pusės liktinėmis sistemomis, naudojant XML kalbą. Valstybės narės keičiasi pranešimais, siųsdamos juos tiesiogiai gavėjui.

7.           Tinkle siunčiami užšifruoti XML pranešimai.

FINANSINĖ TEISĖS AKTŲ PASIŪLYMŲ PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTŲ PASIŪLYMŲ PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo supaprastinamas kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių perkėlimas bendrojoje rinkoje, pasiūlymas

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[25]

2 antraštinė dalis. Įmonės. 02 03 skyrius: Prekių vidaus rinka ir sektorių politika

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas Reguliariai peržiūrėti galiojantį vidaus rinkos acquis ir prireikus siūlyti naujus norminius ar nenorminius veiksmus

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Tikimasi, kad ši iniciatyva pagerins bendrosios rinkos veikimą, pašalinant su variklinių transporto priemonių perregistravimo procedūra susijusias administracines kliūtis, kurios šiuo metu trukdo laisvam variklinių transporto priemonių judėjimui. Šiuo pasiūlymu turėtų būti suderintos, racionalizuotos ir supaprastintos kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių perregistravimo procedūros piliečiams, darbuotojams, darbdaviams, automobilių nuomos ir išperkamosios nuomos bendrovėms bei registravimo institucijoms. Šiuo pasiūlymu taip pat turėtų būti sumažinta administracinė našta visiems susijusiems subjektams nemažinant kelių eismo saugumo ar nesilpninant nusikaltimų ir sukčiavimo prevencijos.

Šis pasiūlymas turės poveikio piliečiams, persikeliantiems iš vienos šalies į kitą, ar žmonėms, turintiems atostogų būstą kitoje valstybėje narėje, bei asmenims, gyvenantiems vienoje valstybėje narėje ir naudojantiems jų darbdavio kitoje valstybėje narėje įregistruotą variklinę transporto priemonę. Piliečiai taip pat yra pagrindinė naudotų variklinių transporto priemonių rinkos ES viduje vartotojų grupė. Šis pasiūlymas taip pat turi tiesioginio poveikio prekybininkams naudotomis transporto priemonėmis, taip pat išperkamosios nuomos bendrovėms ir automobilių nuomos bendrovėms. Galiausiai šis pasiūlymas turės poveikio variklinių transporto priemonių registravimo institucijoms. Konkretus poveikis išsamiau nurodytas pridedamame poveikio vertinime.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

– skundų skaičius;

– SOLVIT bylų skaičius;

– teismų bylų skaičius;

– Europos vartotojų centrams pateiktų prašymų skaičius;

– perregistravimų ir išregistravimų skaičius;

– viešosios konsultacijos, visų pirma dėl administracinės naštos;

– konkrečiai šiam sektoriui skirtas tyrimas;

– konkrečiai nacionalinėms registravimo institucijoms skirtas tyrimas;

– EUCARIS statistika.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Bendras šios iniciatyvos tikslas – pagerinti bendrosios rinkos veikimą, pašalinant su variklinių transporto priemonių perregistravimo procedūra susijusias administracines kliūtis, kurios šiuo metu trukdo laisvam variklinių transporto priemonių judėjimui.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

Tarpvalstybiniai automobilių registracijos aspektai ir toliau kelia problemų vidaus rinkoje. Pavyzdžiui, nuo 2000 m. Teisingumo Teismas priėmė 17 sprendimų ir nutarčių dėl kliūčių laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui, kurias sukėlė su automobilių registracija susiję dalykai. Nacionalinių administracinių taisyklių skirtumai dėl kitoje valstybėje narėje įregistruotų variklinių transporto priemonių trukdo laisvam šių transporto priemonių judėjimui visoje ES. Todėl ES turi teisę veikti SESV 114 straipsnio pagrindu, kad užtikrintų tinkamą bendrosios rinkos veikimą kitoje valstybėje narėje įsigytų naudotų variklinių transporto priemonių atžvilgiu piliečiams, besinaudojantiems valstybėje narėje, kurioje jie dirba, įregistruota varikline transporto priemone, taip pat automobilių nuomos firmoms (ir – šiek tiek mažiau – išperkamosios nuomos firmoms), kurios dėl joms pačioms ar jų klientams taikomų registracijos reikalavimų patiria kliūčių naudoti šias transporto priemones kitoje valstybėje narėje. Tačiau siekiant laikytis subsidiarumo principo šis pasiūlymas neturi įtakos perregistravimui toje pačioje valstybėje narėje arba variklinės transporto priemonės perkėlimui tos pačios valstybėje narės teritorijoje.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Be pradėtų pažeidimo procedūrų, Komisija paskelbė aiškinamuosius komunikatus, apibendrindama ES teisę šiuo klausimu. Tačiau ES teisė ir Teisingumo Teismo praktika šiuo klausimu toliau vystosi, todėl dauguma aiškinamųjų komunikatų dėl automobilių registracijos gana greitai paseno, įskaitant paskelbtąjį 2007 m. Be to, aiškinamasis komunikatas yra neprivalomas ir iki šiol valstybėms narėms nereiškė veiksmingų nurodymų ar suvaržymų. Nors Komisija jau paskelbė šiuos įvairius aiškinamuosius komunikatus, negalima teigti, kad dėl jų labai sumažėjo problemų. Nacionalinės registravimo institucijos žino arba turėtų žinoti apie paskutinio aiškinamojo komunikato buvimą, bet paprastai taiko nacionalinę teisę, jei atsiranda prieštaravimų tarp nacionalinių taisyklių ir aiškinamojo komunikato. Nėra jokių požymių, kad piliečiams ir įmonėms būtų žinoma apie komunikato buvimą ir, atrodo, nerealu tikėtis, kad komunikatas – kuriame nurodomi pagrindiniai ES teisės ir Teisingumo Teismo praktikos dalykai – būtų jiems labai naudingas konflikto atveju.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Ši iniciatyva yra visiškai suderinama su kitomis susijusiomis priemonėmis, ypač 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2004/919/EB dėl kovos su tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais, susijusiais su transporto priemonėmis, 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimu 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, ir 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimu 2008/616/TVR dėl Sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje, įgyvendinimo.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Pasiūlymo 13 straipsnyje numatytas šio reglamento vertinimas, kurį atlikus turėtų būti parengta Europos Parlamento ir Tarybos ataskaita praėjus ketveriems metams po reglamento įsigaliojimo. Vertinimas turėtų nustatyti galimas problemas ir trūkumus bei galėtų būti pradžia tolimesniems veiksmams, įskaitant galimą pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentą siekiant tolesnio administracinio supaprastinimo piliečiams ir įmonėms, taip pat geresnės vidaus naudotų variklinių transporto priemonių rinkos integracijos.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Finansinės rizikos nenustatyta.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Numatyti kontrolės metodai nustatyti Finansiniame reglamente ir Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Komisija turi užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos priemones, vykdant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisėtai išmokėtas sumas, o jei nustatomi pažeidimai – taikant veiksmingas, proporcingas pažeidimams ir atgrasančias nuobaudas, kaip numatyta reglamentuose (EB, Euratomas) Nr. 2988/95, (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (EB) Nr. 1073/1999.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas…] || DA / NDA ([26]) || ELPA[27] šalių || šalių kandidačių[28] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti || [XX.YY.YY.YY.] || DA / NDA || TAIP || NE || NE || NE

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || 1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti ||

|| Įmonių ir pramonės GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || IŠ VISO

|| Ÿ Veiklos asignavimai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| IŠ VISO asignavimų skirtų Pramonės ir įmonių GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| Mokėjimai || =2+2a +3 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

||

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ ||

|| Įmonių ir pramonės GD || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || IŠ VISO

|| Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0,2 || 0,2 || 0,2 || 0,2 || 0,2 || 1,0

|| Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,5

|| IŠ VISO Įmonių ir pramonės GD || Asignavimai || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 1,5

|| IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 1,5

|| IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 1,5

|| Mokėjimai || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 1,5

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0,2 || 0,2 || 0,2 || 0,2 || 0,2 || 1,0

Kitos administracinės išlaidos || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,1 || 0,5

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 1,5

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[29] || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Kitos išlaidos administracinio pobūdžio išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

IŠ VISO || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 0,3 || 1,5

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

|| 02 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 0.2 || 0.2 || 0.2 || 0.2 || 0.2

|| Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5 || Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5 || Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5 || Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5 || Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5

|| XX 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)) [30] ||

|| XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| XX 01 04 yy[31] || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||

|| 0 || 0 || 0 || 0 || 0 ||

|| XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| IŠ VISO || 0,2 || 0,2 || 0,2 || 0,2 || 0,2

|| Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5 || Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5 || Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5 || Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5 || Visos darbo dienos ekvivalentas – 1,5

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Valdyti reglamento įgyvendinimą, inter alia, rengiant įgyvendinimo aktus ir galbūt deleguotuosius aktus bei pradedant vertinimą

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme nenumatytas su trečiosiomis šalimis bendras finansavimas

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

[1]               KOM(2010) 603, 2010 10 27.

[2]               KOM(2010) 2020, 2010 3 3.

[3]               http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/free-movement-non-harmonised-sectors/car-registration/view_contributions_en.htm

[4]               OL L 138, 1999 6 1, p. 57.

[5]               OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

[6]               OL L 124, 2002 5 9, p. 1.

[7]               2011 m. spalio 6 d.Teisingumo Teismo sprendimas Philippe Bonnarde prieš Agence de Services et de Paiement, byla C-443/10.

[8]               OL L 105, 1983 4 23, p. 59.

[9]               2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, byla C-297/05.

[10]             OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

[11]             OL L 389, 2004 12 30, p. 28.

[12]             OL L 263, 2009 10 7, p. 11.

[13]             COM (2010) 744, 2010 12 16.

[14]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[15]             OL C ..., ..., p. ….

[16]             KOM(2010) 603, 2010 10 27.

[17]             OL L 138, 1999 6 1, p. 57.

[18]             OL L 389, 2004 12 30, p. 28.

[19]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[20]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[21]             OL L 55, 2011 2 28, р. 13.

[22]             OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

[23]             OL L 124, 2002 5 9, p. 1.

[24]             Kaip nurodyta 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34) su pakeitimais.

[25]             VGV – veikla grind˛iamas valdymas, VGB – veikla grind˛iamas biud˛eto sudarymas.

[26]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[27]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[28]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[29]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[30]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“);

[31]             Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).