AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Tai naujas Europos Sąjungos tarptautinės viešųjų pirkimų politikos srities pasiūlymas. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas – pagerinti sąlygas, kuriomis ES įmonės galėtų varžytis dėl viešųjų sutarčių trečiosiose šalyse. Šiuo metu ES teikėjai susiduria su viešųjų pirkimų ribojamojo pobūdžio veiksmais daugelyje šalių, kurios yra pagrindinės ES prekybos partnerės. Be to, iniciatyva įtvirtinamas konkursų dalyvių, prekių ir paslaugų iš šalių, kurios yra su ES sudariusios viešųjų pirkimų srities tarptautinį susitarimą, teisinis statusas ir paaiškinamos konkursų dalyviams, prekėms ir paslaugoms, kurioms tie susitarimai netaikomi, galiojančios taisyklės.

Bendrosios aplinkybės

Derybose dėl Sutarties dėl viešųjų pirkimų persvarstymo Pasaulio prekybos organizacijoje ir dvišalėse derybose su trečiosiomis šalimis ES kėlė idėją plačiai atverti tarptautines viešųjų pirkimų rinkas. Dalyviai iš valstybių, kurios yra PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų šalys, gali pretenduoti į maždaug 352 mlrd. eurų ES viešųjų pirkimų lėšų.

Tačiau daugelis trečiųjų šalių nenoriai praveria savo viešųjų pirkimų rinkas tarptautinei konkurencijai ar neatveria jų labiau nei iki tai darė iki šiol. JAV viešųjų pirkimų suma, į kurią gali pretenduoti konkursų dalyviai iš užsienio, šiuo metu tesiekia 178 mlrd. eurų, Japonijoje – 27 mlrd. eurų, o Kinijoje užsienio verslui atvira labai menka viešųjų pirkimų rinkos dalis. Daugelis šalių taiko protekcionistines priemones, ypač po ekonominės krizės. Apskritai, protekcionistinėmis priemonėmis šiuo metu užverta daugiau nei pusė pasaulinės viešųjų pirkimų rinkos, ir ši dalis dar auga. Todėl pasaulines viešųjų pirkimų rinkas pasiekia vos 10 mlrd. eurų ES eksporto (0,08 % ES BVP), ir paskaičiuota, kad dėl apribojimų neišnaudojama dar 12 mlrd. eurų vertės eksporto galimybių.

Tuo tarpu ES, nepaisydama spaudimo vidaus rinkoje, ypač sparčiai besivystančių šalių spaudimo kai kuriuose itin svarbiuose sektoriuose (geležinkelių, statybų, IT paslaugų), savo viešųjų pirkimų rinką yra plačiai atvėrusi tarptautinei konkurencijai. Išskyrus kelias tik prekių tiekimui ir paslaugoms komunalinių paslaugų sektoriuje taikomas nuostatas[1], ES nesinaudojo galimybe reguliuoti užsienio prekių, paslaugų ir bendrovių patekimo į ES viešųjų pirkimų rinką.

Sparčiai besivystančios šalys įgyja vis daugiau svarbos, todėl nelygios veiklos sąlygos kelia daug keblumų. Pagrindinė ES problema – tarptautinėse derybose su prekybos partneriais ji nepasiekia tvirtos derybinės pozicijos, kuri leistų atsverti nelygias sąlygas ir išsiderėti ES verslui naudingų esminių įsileidimo į rinką įsipareigojimų. Be to, perkančiosios organizacijos neturi aiškios sistemos, pagal kurią galėtų taikyti ES tarptautinius įsipareigojimus.

Šia iniciatyva siekiama išspręsti tas problemas pirmiausia sustiprinant Europos Sąjungos poziciją derantis dėl ES bendrovių patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, kad mūsų prekybos partneriai jas atvertų. Antra, tuo tikslu siekiama paaiškinti taisykles, kuriomis reguliuojamas trečiųjų šalių bendrovių, prekių ir paslaugų patekimas į ES viešųjų pirkimų rinką. Paskutinis tikslas – laikantis „Europos 2020“ strategijos, pagerinti ES įmonių verslo galimybes pasaulyje ir tokiu būdu kurti naujas darbo vietas ir skatinti inovacijas.

Galiojančios pasiūlymo srities nuostatos

Dvi pagrindinės Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvos[2] nesukuria bendros sistemos, ką Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkoje daryti su pasiūlymais, susijusiais su užsienio prekėmis ir paslaugomis. Vienintelės konkrečios taisyklės išdėstytos Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsniuose. Tačiau tos nuostatos taikomos tik komunalinių paslaugų sektoriui ir jų taikymo sritis pernelyg siaura, kad reikšmingai paveiktų derybas dėl patekimo į rinką. Mat ES viešieji pirkimai komunalinių paslaugų srityje sudaro vos 20 % visos ES viešųjų pirkimų rinkos.

Numatydama šią iniciatyvą Komisija nusprendė neįtraukti Komunalinių paslaugų direktyvos 58 ir 59 straipsnio nuostatų į pasiūlymą dėl ES viešųjų pirkimų taisyklių modernizavimo[3].

Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Šia iniciatyva įgyvendinama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ [COM(2010) 2020] ir strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva dėl integruotos globalizacijos eros pramonės politikos [COM(2010) 614]. Be to, ja įgyvendinamas Bendrosios rinkos aktas [COM(2011) 206] ir Komunikatas „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“ [COM(2010) 612]. Ši iniciatyva yra 2011 m. Komisijos darbo programos (COM(2010) 623 final) strateginė iniciatyva.

Šis pasiūlymas taip pat dera su Sąjungos vystymosi politika ir tikslais, ypač tuo, kad mažiausiai išsivysčiusių šalių prekės ir paslaugos apsaugomos nuo šia priemone pagrįstų veiksmų.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Rinkdama suinteresuotųjų šalių nuomones Komisija surengė keletą specialių susitikimų ir konsultacijų, kaupė informaciją kitais būdais.

Vieša konsultacija internetu vyko 2011 m. nuo birželio 7 d. iki rugpjūčio 2 d. Ji vyko naudojant tris išsamius klausimynus, kurių vienas buvo skirtas perkančiosioms organizacijoms ir valstybėms narėms, kitas – verslo įmonėms ir jų atstovams, o trečias – potencialioms suinteresuotosioms šalims (piliečiams, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms). Komisija sulaukė iš viso 215 atsakymų[4]. Gautų nuomonių santrauka pateikta poveikio vertinimo ataskaitos I priede. Konsultuodamasi Komisija taip pat surengė viešąjį svarstymą, kuris įvyko 2011 m. liepos 8 d. Briuselyje. Socialiniai partneriai taip pat galėjo pareikšti nuomones Europos Komisijos užimtumo reikalų padalinio surengtame Dialogo palaikymo forumo susitikime 2011 m. vasario 7 d. Atskiras konsultacijas atliko ES delegacijos trečiosiose šalyse, o valstybių narių nuomonės buvo teiraujamasi Viešųjų pirkimų patariamajame komitete. Atskiros temos (komunalinių paslaugų direktyvos 58 straipsnis ir neįprastai mažos pasiūlytos kainos vertinimas) buvo aptartos konsultacijose dėl viešųjų pirkimų politikos modernizavimo. Komisijos konsultacijoms keliami minimalūs reikalavimai buvo įvykdyti.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Komisijos iniciatyvai iš esmės pritarta. Didžioji dauguma respondentų pritarė dabartiniam prekių, paslaugų ir bendrovių iš ES nepriklausančių šalių patekimo į ES viešųjų pirkimų rinką aprašymui ir parėmė iškeltuosius iniciatyvos tikslus.

Svarbu pasakyti, kad vertinant pasiūlytąsias politikos galimybes nuomonės išsiskyrė: apskritai, dauguma suinteresuotųjų šalių (maždaug 65 %) remtų teisėkūros iniciatyvą, o nemenka mažuma (maždaug 35 %) linkusi nieko nekeisti. Skirtingų suinteresuotųjų šalių grupėse skyrėsi ir nuomonės dėl pasirinktinos galimybės. Pavyzdžiui, du trečdaliai perkančiųjų organizacijų ir valdžios įstaigų (įskaitant iš trečiųjų šalių) pritarė galimybei nieko nekeisti arba galimybei imtis veiksmų be naujų teisės aktų, o maždaug 75 % verslo ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovų rėmė teisėkūros iniciatyvą. Išsiskyrė ir nuomonės dėl to, kokia teisėkūros galimybė turėtų būti pasirinkta. Beveik pusė respondentų rėmė teisėkūros galimybės A variantą[5], gana daug respondentų rėmė ir kitus variantus. Pažymėtina, kad B variantas,[6] nors nelaikytas priimtiniausia teisėkūros galimybe, taip pat sulaukė daugelio respondentų pritarimo.

Pagrindiniai argumentai, kuriais suinteresuotosios šalys grindė pritarimą ar nepritarimą vienai ar kitai politikos galimybei: geriausio ekonominio pasiūlymo reikšmė, konkurencingumas ir našumas, kuriuos galėtų mažinti kai kurios politikos galimybės, galimas mūsų prekybos partnerių atsakomieji veiksmai, administracinė našta, kuri galėtų susidaryti ėmusis tokios iniciatyvos, taip pat galimybė, kad iniciatyva pakenktų ES kaip atviros rinkos gynėjos autoritetui. Profesinės sąjungos ir nevyriausybinės organizacijos pasirenkamų galimybių atžvilgiu buvo pakankamai neutralios ir reikšdamos nuomones labiau akcentavo poreikį, kad trečiosios šalys dalyvaudamos ES konkursuose paisytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir kad ES atvertų sienas sąžiningai prekybai su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Laikyta, kad atlikus nurodytąsias konsultacijas išorės ekspertų pasitelkti nereikia. Viešųjų pirkimų srityje Komisija nuo seno turi pakankamai daug žinių.

Poveikio vertinimas

Rinkdamasi tinkamiausią sprendimą Komisija apsvarstė keletą galimybių.

Pirmoji galimybė – nesiimti šioje srityje jokių veiksmų ir toliau vesti tarptautines derybas dėl patekimo į rinką su Europos Sąjungos prekybos partneriais, kaip buvo daroma iki šiol, tik galbūt intensyviau. Tačiau, sprendžiant pagal ankstesnę patirtį, nepanašu, kad toks pasirinkimas žymiai padidintų ES prekių, paslaugų ir tiekėjų galimybes dalyvauti trečiųjų šalių viešųjų pirkimų procedūrose. Neišvengiamai būtų masiškai prarandamos galimybės dalyvauti konkursuose.

Kitas galimybės variantas – patobulinti galiojančių priemonių įgyvendinimą laikantis Direktyvos 2004/17/EB (58 ir 59 straipsnių), taikant geresnes gaires arba išplečiant tų priemonių taikymo sritį, kad ji sutaptų su visa direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB taikymo sritimi. Pagal šį scenarijų, kuris pagrįstas tik atskirų perkančiųjų organizacijų ar subjektų pasirinkimo galimybe, ES derybinė pozicija tarptautinėse derybose pastebimai nesustiprėtų.

Trečioji galimybė – laikantis ES tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje iš esmės uždaryti ES viešųjų pirkimų rinką ar atskirus jos sektorius trečiųjų šalių prekėms, paslaugoms ir tiekėjams. Tačiau tokia galimybė kelia nerimą dėl galimų atsakomųjų veiksmų, perkančiųjų organizacijų ar subjektų išlaidų augimo ir ES konkurencingumo mažėjimo.

Todėl Komisija remia ketvirtąją galimybę: priimti savarankišką priemonę, kuri nustatytų tinkamą poreikio sustiprinti Sąjungos padėtį derybose dėl patekimo į rinką ir konkurencingos viešųjų pirkimų tvarkos Europos Sąjungoje išlaikymo kompromisą.

Todėl pasiūlyme išdėstytas dvigubas mechanizmas. Individualios perkančiosios organizacijos ar subjektai turėtų teisę, Komisijai prižiūrint, atmesti pasiūlymus, jei jų daugiau nei 50 % vertės sudaro prekės ir (arba) paslaugos, kurioms netaikomi tarptautiniai įsileidimo į rinką įsipareigojimai. Be to, Komisijai būtų leista imtis atsakomųjų veiksmų ir laikinai apriboti patekimą į rinką šalims, kurios nacionaliniuose viešųjų pirkimų procedūrose demonstratyviai atmeta ar diskriminuoja Sąjungos tiekėjus, prekes ir paslaugas arba derantis atsisako suteikti geresnę prieigą prie rinkos. Visi patekimo į ES viešųjų pirkimų rinką apribojimai, kuriuos Komisija priimtų pagal šį reglamentą, būtų nuosaikūs ir turėtų tikslų adresatą.

Komisijos poveikio vertinimo valdyba pateikė dvi nuomones apie poveikio vertinimo ataskaitą. Atsižvelgiant į pirmą nuomonę, poveikio vertinimo ataskaita buvo perrašyta: problema performuluota taip, kad sietųsi su pagrindine visame poveikio vertinimo procese nustatyta problema – poreikiu plačiau atverti trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas ir ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymo keblumais. Išplėstas svarstytinų galimybių spektras. Poveikio vertinime atsižvelgiama ne tik į aktyvesnę derybų politiką, bet ir į tokį Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsnių galiojančių nuostatų taikymo srities išplėtimą, kad jos aprėptų visą ES direktyvų reguliuojamus viešuosius pirkimus, ir į galimybę vykdant viešąjį pirkimą pasirinktinai priimti tarptautinių susitarimų nereglamentuojamas prekes ir paslaugas. Galiausiai poveikių analizė patikslinta taip, kad būtų padidinti atsakomųjų veiksmų ir nedarbo rodiklių dydžiai. Poveikio vertinimo ataskaitos 10 priede išsamiau apžvelgiama, kaip perrašant ataskaitą (iš naujo pateiktą 2012 m. vasario 8 d.) atsižvelgta į Poveikio vertinimo valdybos nuomonę.

Poveikio vertinimo valdyba nuomonėje apie iš naujo pateiktą ataskaitą pripažino, kad ataskaita patobulinta ir kad įtrauktos pirmoje nuomonėje pateiktos rekomendacijos, tačiau nurodė negalinti pateikti teigiamos nuomonės. Poveikio vertinimo valdyba mano, kad daugeliu aspektų vertinimas galėtų būti solidesnis, ir nurodo keletą tolesnių ataskaitos tobulinimo veiksmų, t. y. sukonkretinti galimybių pristatymą, patobulinti poveikiams vertinti taikyto modelio pristatymą, geriau pagrįsti pasirinktos galimybės proporcingumą ir kitus. Į šias rekomendacijas, kiek įmanoma, atsižvelgta rengiant galutinę poveikio vertinimo ataskaitą.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – sustiprinti Europos Sąjungos poziciją derantis dėl ES bendrovių patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas ir išaiškinti konkursų dalyvių, prekių ir paslaugų iš užsienio teisinę padėtį ES viešųjų pirkimų rinkoje. Todėl šiuo pasiūlymu sukuriama visapusiška ES išorės viešųjų pirkimų politika, kuria reglamentuojamas užsienio prekių ir paslaugų patekimas į ES viešųjų pirkimų rinką, ir nustatomi mechanizmai, kurie paskatintų ES prekybos partnerius pradėti derybas dėl įsileidimo į rinką.

Pirmiausia pasiūlymu ES teisėje įtvirtinamas principas, kad ES vidaus viešųjų pirkimų rinkoje prekėms ir paslaugoms, kurioms taikomi įsileidimo į rinką įsipareigojimai, galioja tokios pat sąlygos kaip ES prekėms ir paslaugoms; tokios sąlygos taip pat sudaromos prekėms ir paslaugoms, kurių kilmės šalys yra mažiausiai išsivysčiusios šalys.

Prekėms ir paslaugoms, kurioms įsileidimo į rinką įsipareigojimai negalioja, numatytos trejopos sąlygos.

Komisija gali pritarti, kad atskiros perkančiosios organizacijos ar subjektai atmestų pasiūlymus, kai nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % visų pasiūlymo apimamų prekių ar paslaugų vertės. Pranešime apie pirkimą potencialiems dalyviams pranešusi apie ketinimą atmesti tokius pasiūlymus perkančioji organizacija ar subjektas, gavę tokios kategorijos pasiūlymus, turi apie tai informuoti Komisiją. Komisija patvirtintų atmetimą tuo atveju, jei ES ir trečiosios šalies, kurios kilmės yra tos prekės ir (arba) paslaugos, rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo. Komisija patvirtins atmetimą, kai atitinkamoms prekėms ir paslaugoms taikoma tarptautiniame susitarime numatyta ES išlyga dėl įsileidimo į rinką.

Be to, šiuo pasiūlymu nustatomas ES mechanizmas, kuriuo būtų toliau stiprinama ES derybinė pozicija tarptautinėse derybose dėl įsileidimo į rinką atsižvelgiant į Komisijos tyrimus ir konsultacijas su trečiosiomis šalimis, o prireikus – Komisijai pritaikant laikinas ribojimo priemones.

Suinteresuotų šalių prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali atlikti tyrimą, kad patikrintų, ar esama viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų. Įsitikinusi, kad tokie veiksmai vykdomi, Komisija pakviestų atitinkamą šalį pradėti konsultacijas, kad būtų išspręsta tokių ribojamųjų veiksmų problema ir ES bendrovėms būtų sudaryta geresnė patekimo į rinką padėtis.

Jei atitinkama šalis nenori pradėti konsultacijų ar patenkinamai išspręsti viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų problemų, Europos Sąjunga galėtų nuspręsti laikinai apriboti tos šalies prekių ir paslaugų patekimą į ES viešųjų pirkimų rinką.

Galiausiai, papildant viešųjų pirkimų direktyvų reformos nuostatas dėl neįprastai mažų pasiūlymų, perkančiosios organizacijos ar subjektai turės kitus dalyvius informuoti, jei ketintų priimti neįprastai mažą pasiūlytą kainą, kai daugiau nei 50 % pasiūlymo vertės tenka nereglamentuojamosioms prekėms ar paslaugoms. Kadangi siūlomoje viešųjų pirkimų direktyvų reformoje numatyta, kad trečiosios šalys privalo laikytis Tarptautinės darbo organizacijos apibrėžtų pagrindinių darbo standartų, šiame dokumente to aptarti nebūtina.

Pažymėtina, kad ši iniciatyva parengta kaip derybų skatinimo priemonė, todėl jos esmė yra ne užverti Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkas, bet pagerinti patekimą į Europos Sąjungos prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkas. Būtina išsaugoti konkurencingas vidaus rinkos konkursų sąlygas, nes jos labai naudingos perkančiosioms organizacijoms ar subjektams ir visai plačiajai visuomenei.

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Pasiūlyme dėmesingai atsižvelgiama į visų svarbių suinteresuotųjų šalių interesus ir į tai, kad ES veiksmo forma ir turinys neviršytų to, kas būtina Sutarties tikslams pasiekti.

Pirma, perkančiosios organizacijos ar subjektai, Komisijai prižiūrint, turės teisę atmesti pasiūlymus, kurių daugiau nei 50 % vertės tenka nereglamentuojamosioms prekėms ir paslaugoms. Tai užtikrins, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai galėtų rinktis prekes ir paslaugas neatsižvelgdami į jų kilmę arba apriboti ES tarptautiniuose susitarimuose nenumatytų prekių ir paslaugų patekimą į rinką tiek, kiek tokie apribojimai atitinka ES bendrą prekybos politiką, kuri yra išimtinės ES kompetencijos sritis. Komisijos priežiūra atidžiai suformuluota tokia, kad taikymas būtų vienodas ir proporcingas. Antra, šiuo reglamentu sukuriama Komisijos priemonė užtikrins, kad ES turėtų viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų tyrimo ir konsultavimosi su atitinkama šalimi dėl tokių veiksmų mechanizmą. Tik neradusi kitos išeities Komisija priims laikinas ribojamąsias priemones.

Administracinės sąnaudos bus kiek įmanoma mažesnės, tačiau reikės imtis priemonių, kad būtų išlaikytas bendros prekybos politikos nuoseklumas. Priežiūros ir tyrimų mechanizmus turės sukurti Komisijos tarnybos, kurioms šiuo metu pavesta vykdyti išorės viešųjų pirkimų politiką ir patekimo į rinką stebėseną, taigi sumažės poveikis Komisijos žmogiškiesiems ištekliams. Perkančiųjų organizacijų ar subjektų administracinė našta padidės tik tais atvejais, kai Komisija imsis ribojamųjų priemonių arba kai perkančiosios organizacijos ar subjektai pasirinks naudoti tą mechanizmą; administruojant bus naudojamos standartinės formos arba savideklaracijos, todėl atskiriems subjektams neprireiks sudėtingų tyrimų, norint patikrinti prekių ar paslaugų kilmę.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – reglamentas.

Kitos priemonės nebūtų pakankamos, nes tik reglamentu galima užtikrinti vienodą Europos Sąjungos veikimą bendros prekybos politikos srityje. Be to, šia priemone suteikiamos galios Europos Komisijai, taigi perkėlimas nebūtų naudingas.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Šis pasiūlymas savaime neturi jokio poveikio biudžetui. Papildomai Komisijai tenkančios užduotys gali būti įvykdytos naudojantis turimais ištekliais.

5.           NEPRIVALOMI ELEMENTAI

Persvarstymo, keitimo, laikino galiojimo sąlyga

Į pasiūlymą įtraukta peržiūros sąlyga.

Europos ekonominė erdvė

Siūlomas teisės aktas susijęs su EEE, todėl turėtų būti jai taikomas.

Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

1 straipsnyje remiantis ES viešųjų pirkimų direktyvomis 2004/17/EB ir 2004/18/EB, taip pat Komisijos pasiūlytąja direktyva dėl koncesijos sutarčių skyrimo[7] apibrėžiamas reglamento dalykas ir taikymo sritis.

2 straipsnyje pateikiamos svarbios apibrėžtys, kurių dauguma perimta iš ES viešųjų pirkimų direktyvų. Tekste taip pat pateikiamos reglamentuojamųjų prekių ir paslaugų ir nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų apibrėžtys, kurios yra esminės taikant šį reglamentą.

3 straipsnyje nurodomos šiame reglamente taikomos perkančiųjų organizacijų ar subjektų viešojo pirkimo būdu perkamų prekių ir paslaugų kilmės nustatymo taisyklės. Vykdant ES tarptautinius įsipareigojimus, prekių kilmės taisyklės atitinka nepreferencines kilmės taisykles, kaip apibrėžta ES muitinės kodekse (Reglamente 2913/92). Paslaugos kilmė nustatoma remiantis su tuo susijusiomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo įsisteigimo teisės taisyklėmis ir GATS XXVIII straipsnio apibrėžtimis.

4 straipsnyje išdėstomos patekimo į ES viešųjų pirkimų rinką taisyklės, taikomos užsienio prekėms ir paslaugoms, kurioms taikomi ES įsileidimo į rinką įsipareigojimai, (jos vadinamos reglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis) ir prekėms ir paslaugoms, kurių kilmės šalys yra mažiausiai išssivysčiusios šalys. Abiem kategorijoms sudarytinos tokios pat sąlygos kaip ES prekėms ir paslaugoms.

5 straipsnyje išdėstomos patekimo į rinką taisyklės, taikomos trečiųjų šalių kilmės prekėms ir paslaugoms, kurioms netaikomi ES įsileidimo į rinką įsipareigojimai, (jos vadinamos nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis). Šių prekių ir paslaugų patekimas į rinkas gali būti ribojamas perkančiųjų organizacijų ar subjektų arba Komisijos pagal šiame reglamente nustatytą tvarką priimtomis priemonėmis.

6 straipsnyje išdėstomos sąlygos, kuriomis Komisija pritartų, kad atskiros perkančiosios organizacijos ar subjektai pašalintų pasiūlymus iš konkurso procedūrų, kai nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % visų pasiūlymo apimamų prekių ar paslaugų vertės, jei numatoma sutarties vertė yra lygi 5 000 000 EUR arba didesnė.

Perkančioji organizacija ar subjektas, pranešime apie pirkimą nurodę apie ketinimą atmesti nereglamentuojamąsias prekes ir paslaugas, bet gavę tokio pobūdžio pasiūlymą, privalo apie tai pranešti Komisijai ir nurodyti atitinkamo pasiūlymo ypatybes. Pagal Oficialiajame leidinyje (TED, Tenders European Daily) paskelbtus skelbimus tik 7% visų Oficialiajame leidinyje paskelbtų sutarčių vertė viršija 5 mln. eurų. Tačiau tos sutartys sudaro 61% visos ES viešųjų pirkimų rinkos. Komisija numato kasmet gausianti 35-45 pranešimus.

Kai numatoma sutarčių vertė ne mažesnė nei 5 000 000 EUR, Komisija turi priimti sprendimą dėl atmetimo. Kai atitinkamoms prekėms ir paslaugoms taikoma tarptautiniuose susitarimuose dėl viešųjų pirkimų numatyta ES išlyga dėl įsileidimo į rinką, Komisija visais atvejais patvirtina atmetimo ketinimą. Jei tokio susitarimo nėra, Komisija patvirtina atmetimo ketinimą tuo atveju, kai trečioji šalis nesiliauja taikiusi ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, dėl kurių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų atvėrimui iš esmės pritrūksta abipusiškumo. Vertindama, ar iš esmės trūksta abipusiškumo, Komisija išnagrinėja, kiek atitinkamos šalies viešųjų pirkimų įstatymais užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų pirkimų srities standartus ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir ūkio subjektų. Ji taip pat išnagrinėja, kiek valdžios įstaigos institucijos ir (arba) atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami Sąjungos prekes, paslaugas ir ūkio subjektus.

7 straipsnyje perkančiosios organizacijos ar subjektai įpareigojami informuoti kitus sutarties skyrimo procedūros dalyvius apie sprendimą priimti neįprastai mažą pasiūlytą kainą, kai daugiau nei 50 % pasiūlymo vertės tenka nereglamentuojamosioms prekėms ar paslaugoms.

8 straipsnyje išdėstomos sąlygos, kuriomis Komisija savo iniciatyva ar paprašyta valstybės narės arba suinteresuotų šalių gali pradėti išorės viešųjų pirkimų tyrimą, ar trečiosios šalys taiko ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, ir tokio tyrimo atlikimo tvarka.

9 straipsnyje nustatomas konsultavimosi su trečiosiomis šalimis mechanizmas tiems atvejams, kai Komisija, atlikusi išorės viešųjų pirkimų tyrimą, nustato, kad atitinkama šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų ribojamuosius veiksmus. Pagal šį mechanizmą Komisija pakviestų atitinkamą šalį tartis siekiant nutraukti viešųjų pirkimų ribojamuosius veiksmus, užtikrinti skaidrumą ir vienodas sąlygas ES tiekėjams, prekėms ir paslaugoms. Konsultavimosi schemoje atsižvelgiama į galimų situacijų įvairovę, kaip antai, ar esama ginčų dėl viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų sprendimo tvarkos, taikomos reglamentuojamųjų prekių ar paslaugų viešiesiems pirkimams, ar įmanoma imtis vienašališkų taisomųjų priemonių arba sudaryti tarptautinį susitarimą, kuriame būtų numatytos vienodos sąlygos ES tiekėjams, prekėms ir paslaugoms, kuriuos paveikė viešųjų pirkimų ribojamieji veiksmai. Komisija įgaliojama priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo iš sutarčių skyrimo procedūrų būtų uždrausta pašalinti nereglamentuojamąsias prekes ir paslaugas, su kurių kilmės šalimis vyksta esminės patekimo į rinką derybos, ir galima pagrįstai tikėtis, kad artimiausiu metu viešųjų pirkimų ribojamieji veiksmai bus nutraukti.

10 straipsnyje Komisija įgaliojama priimti įgyvendinamąjį aktą dėl ribojamųjų priemonių, jei ištyrus įsitikinta, kad trečiojoje šalyje taikomos ribojamosios viešųjų pirkimų priemonės ir jei Komisija taikydama konsultavimosi mechanizmą mėgino tartis dėl patekimo į rinką. Tokias priemones iš esmės sudarytų i) kai kurių pasiūlymų, kuriame atitinkamos šalies prekėms ir paslaugoms tenka daugiau nei 50 % vertės, pašalinimas iš procedūros; ir (arba) privalomas antkainis atitinkamos šalies kilmės prekėms ir paslaugoms.

11 straipsnyje nustatomos priimtų ribojamųjų priemonių atšaukimo ar sustabdymo ir Komisijos sprendimo uždrausti perkančiosioms organizacijoms ar subjektams taikyti 6 straipsnį taisyklės.

12 straipsnyje išdėstomos taisyklės, pagal kurias konkurso dalyviams teikiama informacija apie konkrečioms viešųjų pirkimų procedūroms Komisijos priimtų ribojamųjų priemonių taikymą.

13 straipsnyje nurodomos aplinkybės, kai perkančiosios organizacijos ar subjektai turi teisę netaikyti pagal šį reglamentą priimtų priemonių. Šios nuostatos tikslas – suteikti perkančiosioms organizacijoms ar subjektams pakankamai lankstumo, kad būtų patenkinti jų pirkimo poreikiai, ir sykiu, įpareigojus jas teikti pranešimus, užtikrinti, kad Komisija galėtų vykdyti stebėseną.

14 ir 15 straipsniuose Komisija įgaliojama pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamas priedas, kad į jį būtų įtraukiami Sąjungos naujai sudaryti tarptautiniai susitarimai viešųjų pirkimų srityje.

16 straipsnyje numatomos teisių gynimo priemonės, jei būtų pažeistos šio reglamento nuostatos.

17 straipsnyje nustatoma atitinkama komiteto procedūra įgyvendinamiesiems aktams priimti. Be to, čia Komisija įgaliojama priimti įgyvendinamąsias priemones, kuriomis būtų patvirtintos standartinės formos.

19 straipsnyje Komisija įpareigojama, reglamentui įsigaliojus, bent kartą per trejus metus teikti ataskaitas apie jo įgyvendinimą .

18 straipsnyje išdėstomos pagal šį reglamentą gautos informacijos konfidencialumo taisyklės.

20 straipsniu panaikinami Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsniai.

21 straipsnyje nustatoma šio reglamento įsigaliojimo data.

2012/0060 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[9],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi apibrėžti ir įgyvendinti bendrą politiką ir veiksmus bei siekti aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad, inter alia, skatintų visų šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimą;

(2)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 straipsnį, sukurdama muitų sąjungą, Sąjunga bendram labui turi prisidėti prie darnaus pasaulio prekybos plėtojimo, laipsniško tarptautinės prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų apribojimų panaikinimo bei muitų ir kitų kliūčių mažinimo;

(3)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206 straipsnį, Sąjunga siekdama sukurti vidaus rinką, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, ar užtikrinti jos veikimą, turi imtis priemonių pagal atitinkamas Sutarčių nuostatas;

(4)       pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos III:8 straipsnį ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis XIII straipsnį viešiesiems pirkimams pagrindinės daugiašalės PPO taisyklės netaikomos;

(5)       Pasaulio prekybos organizacijoje ir dvišaliuose santykiuose Sąjunga remia platų tarptautinį Sąjungos ir jos prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkų atvėrimą laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principo;

(6)       daugelis trečiųjų šalių nenoriai atveria savo viešųjų pirkimų rinkas tarptautinei konkurencijai ar neatveria jų labiau nei tai darė iki šiol. Todėl Sąjungos ūkio subjektai susiduria su viešųjų pirkimų ribojamaisiais veiksmais daugelyje Sąjungos prekybos partnerių. Dėl tų viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų netenkama daug prekybos galimybių;

(7)       2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo[10] ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo[11] yra vos kelios nuostatos dėl Sąjungos viešųjų pirkimų politikos išorės matmens, t. y. Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsniai. Tų nuostatų taikymo sritis ribota, ir, kadangi jos nėra pakankamai išaiškintos, perkančiosios organizacijos ar subjektai jas taiko retai;

(8)       pagal SESV 207 straipsnį, bendra prekybos politika viešųjų pirkimų srityje turi būti grindžiama vienodais principais;

(9)       siekiant Sąjungos ir trečiųjų šalių ūkio subjektams, perkančiosioms organizacijoms ar subjektams užtikrinti teisinį tikrumą, tarptautiniai įsileidimo į rinką įsipareigojimai, kuriuos viešųjų pirkimų srityje Sąjunga prisiėmė trečiųjų šalių atžvilgiu, turėtų būti įtvirtinti ES teisės sistemoje, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų taikymas. Komisija turėtų paskelbti esamų Europos Sąjungos įsileidimo į rinką tarptautinių įsipareigojimų taikymo gaires. Tos gairės turėtų būti nuolat atnaujinamos ir teikti patogią naudoti informaciją;

(10)     siekiant pagerinti ES ūkio subjektų patekimą į tam tikrų trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, kurios saugomos ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis, ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas Europos bendrojoje rinkoje reikia, kad požiūris į trečiųjų šalių prekes ir paslaugas, kurioms netaikomi Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai, būtų suderintas visoje Europos Sąjungoje;

(11)     todėl reikėtų nustatyti kilmės taisykles, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai žinotų, ar prekėms ir paslaugoms taikomi Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. Prekės kilmė turėtų būti nustatoma pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą[12], 22–26 straipsnius. Pagal tą reglamentą prekės laikytinos Sąjungos prekėmis, jeigu jos visiškai išgautos arba pagamintos Sąjungoje. Jeigu prekės buvo gaminamos vienoje ar daugiau trečiųjų šalių, jos turėtų būti laikomos kilusiomis iš tos šalies, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtoje įmonėje, o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas. Paslaugos kilmė turėtų būti nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens kilme. 9 konstatuojamojoje dalyje numatytose gairėse turėtų būti išaiškinta, kaip praktiškai taikyti kilmės taisykles;

(12)     Komisija turėtų įvertinti, ar pritarti tam, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai, kaip apibrėžta Direktyvose [2004/17/EB, 2004/18/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [….] [….]….dėl koncesijos sutarčių skyrimo[13]], pašalintų iš prekių ir paslaugų sutarčių, kurių numatoma vertė yra lygi 5 000 000 EUR arba didesnė, skyrimo procedūrų prekes ir paslaugas, kurioms netaikomi Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai.

(13)     siekiant skaidrumo perkančiosios organizacijos ar subjektai, ketinantys pasinaudoti savo galiomis pagal šį reglamentą ir iš sutarčių skyrimo procedūrų pašalinti prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis nėra Sąjunga, pasiūlymus, jei nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % tų prekių ar paslaugų vertės, turėtų apie tai informuoti ūkio subjektus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamame skelbime apie pirkimą;

(14)     kad Komisija galėtų priimti sprendimą dėl trečiosios šalies prekių ir paslaugų, kurioms netaikomi Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai, atmetimo, perkančiosios organizacijos ar subjektai turėtų pranešti Komisijai apie ketinimą tokias prekes ir paslaugas atmesti naudodami standartinę formą, kurioje būtų pakankamai informacijos, kad ja remdamasi Komisija galėtų priimti sprendimą;

(15)     kai numatoma sutarčių vertė mažesnė nei 5 000 000 EUR, Komisija turėtų patvirtinti ketinamą pašalinimą, jei Sąjungos ir šalies, kuri yra prekių ir (arba) paslaugų kilmės šalis, tarptautiniuose susitarimuose viešųjų pirkimų srityje yra aiški Sąjungos išlyga dėl prekių ir (arba) paslaugų, kurias siūloma pašalinti, įsileidimo į rinką. Jei tokio susitarimo nėra, Komisija turėtų patvirtinti atmetimą tuo atveju, kai trečioji šalis nesiliauja taikiusi ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, dėl kurių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo. Prielaida, kad iš esmės trūksta abipusiškumo, turėtų būti daroma tada, kai ES ūkio subjektai, prekės ir paslaugos nuolat rimtai diskriminuojami ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis;

(16)     vertindama, ar iš esmės trūksta abipusiškumo, Komisija turėtų išnagrinėti, kiek atitinkamos šalies viešųjų pirkimų įstatymais užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų pirkimų srities standartus ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir ūkio subjektų. Ji taip pat turėtų išnagrinėti, kiek valdžios institucijos ir (arba) atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami Sąjungos prekes, paslaugas ir ūkio subjektus;

(17)     Komisija turėtų pajėgti užkirsti kelią galimam neigiamam pašalinimo poveikiui vykdomoms prekybos deryboms su atitinkama šalimi. Todėl jei šalis pradeda esmines derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų srityje ir Komisija mano, kad artimiausiu metu galima pagrįstai tikėtis viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų nutraukimo, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos šalies vienus metus negalėtų būti šalinamos iš sutarčių skyrimo procedūrų;

(18)     atsižvelgiant į tai, kad bendra prekybos politika apima trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimą į Sąjungos viešųjų pirkimų rinką, valstybėms narėms ir jų perkančiosioms organizacijoms ar subjektams neturėtų būti suteikta teisė apriboti trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimą į jų konkursų procedūras kitomis priemonėmis nei tos, kurios numatytos šiame reglamente;

(19)     kadangi perkančiosioms organizacijoms ar subjektams sunkiau įvertinti konkursų dalyvių paaiškinimus, kai pasiūlyme ne Europos Sąjungos kilmės nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 % visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės, vertinant neįprastai mažą pasiūlytą kainą reikėtų numatyti aukštesnius skaidrumo reikalavimus. Perkančioji organizacija ar subjektas, kuris ketina priimti neįprastai mažą pasiūlytą kainą, turėtų taikyti ne tik taisykles, nustatytas Direktyvos dėl viešųjų pirkimų 69 straipsnyje ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų 79 straipsnyje, bet ir apie ketinimą informuoti raštu kitus konkurso dalyvius nurodydamas tokios neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų priežastis. Tai leistų tiems dalyviams padėti tiksliau įvertinti, ar konkurso laimėtojas pajėgus iki galo įvykdyti sutartį konkurso dokumentuose išdėstytomis sąlygomis. Todėl papildoma informacija padėtų vienodinti sąlygas ES viešųjų pirkimų rinkoje;

(20)     Komisijai turėtų būti suteikta teisė savo iniciatyva arba suinteresuotosioms šalims ar valstybei narei paprašius pradėti išorės viešųjų pirkimų tyrimą dėl trečiosios šalies galimai vykdomų viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų. Tyrime pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad Komisija pagal 6 straipsnio 2 dalį patvirtino keletą su trečiąja šalimi susijusių ketinamo pašalinimo atvejų. Tokios tyrimo procedūros turėtų vykti nepažeidžiant 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3286/94, nustatančio Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą[14];

(21)     kai remdamasi turima informacija Komisija turi pagrindo manyti, kad trečioji šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų ribojamuosius veiksmus, jai turėtų būti suteikta teisė pradėti tyrimą. Jei viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų vykdymas trečiojoje šalyje patvirtinamas, Komisija turėtų pakviesti atitinkamą šalį pradėti konsultacijas siekdama ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms pagerinti dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose galimybes toje šalyje;

(22)     jei konsultacijos su atitinkama šalimi nepadėjo pakankamai pagerinti ES ūkio subjektų, prekių ir paslaugų galimybių viešųjų pirkimų konkursuose, Komisija turėtų imtis atitinkamų ribojamųjų priemonių;

(23)     tokios priemonės galėtų būti privalomas trečiosios šalies prekių ir paslaugų pašalinimas iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų procedūrų arba privalomas antkainio nustatymas pasiūlymui, sudarytam iš tos šalies kilmės prekių ir paslaugų. Siekiant išvengti tų priemonių apėjimo gali prireikti pašalinti tam tikrus užsieniečių kontroliuojamus ar nuosavybės teise valdomus Europos Sąjungoje įsisteigusius juridinius asmenis, kurių didelė verslo dalis nėra vykdoma taip, kad būtų tiesiogiai ir realiai susijusi su atitinkamos valstybės narės ekonomika. Atitinkamos priemonės neturėtų būti neproporcingos viešųjų pirkimų ribojamiesiems veiksmams, dėl kurių jos taikomos;

(24)     būtina, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai galėtų gauti įvairių aukštos kokybės prekių, kurios atitiktų pirkimo reikalavimus ir būtų konkurencingai įkainotos. Todėl tuo atveju, kai nėra perkančiosios organizacijos ar subjekto reikalavimus atitinkančių Sąjungos ar reglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kuriomis būtų patenkinti būtiniausi visuomenės poreikiai, pavyzdžiui, sveikatos ar visuomenės saugumo, perkančiosioms organizacijoms ar subjektams turėtų būti suteikta teisė netaikyti priemonių, kuriomis ribojamas nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų įsileidimas į rinką arba dėl kurių neproporcingai išaugtų sutarties kaina ar sąnaudos;

(25)     jei perkančiosios organizacijos ar subjektai netinkamai taiko nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų įsileidimą ribojančias priemones, Komisijai turėtų būti suteikta teisė taikyti Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo[15] 3 straipsnio arba Tarybos direktyvos 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo[16] 8 straipsnio taisomąjį mechanizmą. Tuo pačiu tikslu sutartys, sudarytos su ūkio subjektu nesilaikant Komisijos sprendimų dėl perkančiųjų organizacijų ar subjektų praneštų pašalinimo ketinimų arba priemonių, laikinai ribojančių nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų įsileidimą į rinką, turėtų būti paskelbtos negaliojančiomis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/66/EB[17];

(26)     atsižvelgiant į Sąjungos bendrą politiką mažiausiai išsivysčiusių šalių atžvilgiu, nustatytą, inter alia, 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d., prekes ir paslaugas iš tų šalių reikėtų prilyginti Sąjungos prekėms ir paslaugoms;

(27)     siekiant į Europos Sąjungos teisinę sistemą įtraukti įsileidimo į rinką tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus viešųjų pirkimų srityje šiam reglamentui įsigaliojus, Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti įgaliota priimti aktus, kuriais būtų pakeičiamas šio reglamento priede pateiktas tarptautinių susitarimų sąrašas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(28)     siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais Komisija turėtų naudotis pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(29)     įgyvendinimo aktams, kuriais būtų tvirtinamos skelbimų paskelbimo, pranešimų Komisijai ir prekių ar paslaugų kilmės standartinės formos, priimti turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Tie sprendimai neturi poveikio nei finansiniu požiūriu, nei iš šio reglamento kylančių įpareigojimų pobūdžiui ar aprėpčiai. Kita vertus, šiems aktams būdingas vien administracinis tikslas ir jais siekiama palengvinti šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą;

(30)     Komisija bent kartą per trejus metus turėtų pateikti ataskaitą apie šio reglamento taikymą;

(31)     laikantis proporcingumo principo būtina ir siekiant pagrindinio tikslo (sukurti bendrą išorės politiką viešųjų pirkimų srityje) tiktų nustatyti taisykles, taikomas prekėms ir paslaugoms, kurioms negalioja Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. Šis reglamentas dėl trečiųjų šalių ūkio subjektų, prekių ir paslaugų įsileidimo neviršija to, kas būtina išsikeltiems tikslams pasiekti laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalies,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1.           Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kaip Sąjungos perkančiosios organizacijos ir subjektai gali skirti darbų arba darbo atlikimo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis, kuriose numatytos trečiųjų šalių prekės ir paslaugos, ir nustatomos procedūros, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas.

2.           Šis reglamentas taikomas sutartims, kurioms taikoma:

(a) Direktyva [2004/17/EB];

(b) Direktyva [2004/18/EB];

(c) Direktyva [201./… dėl koncesijos sutarčių skyrimo].

Šis reglamentas taikomas skiriant sutartis, kai prekės ir paslaugos perkamos valstybės reikmėms ir nesiekiant komerciniais tikslais perparduoti ar panaudoti jų gaminant prekes arba kuriant paslaugas, kurios būtų komerciškai parduodamos.

2 straipsnis Sąvokos

1.           Šiame reglamente taikomos šios apibrėžtys.

(a) tiekėjas – fizinis arba juridinis asmuo, rinkoje siūlantis prekes;

(b) paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, rinkoje siūlantis darbų arba darbo įvykdymą arba paslaugų teikimą;

(c) perkančioji organizacija ar subjektas – perkančioji organizacija, kaip apibrėžta [Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalyje, ir perkantysis subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/17/EB 2 straipsnyje ir Direktyvos 20.. dėl koncesijos 3 ir 4 straipsniuose.

(d) reglamentuojamosios prekės ar paslaugos – prekės ar paslaugos, kurių kilmės šalis yra šalis, su kuria Sąjunga sudarė joms taikomą viešųjų pirkimų srities, apimančios įsileidimo į rinką įsipareigojimus, tarptautinį susitarimą. Šio reglamento I priede pateiktas tokių susitarimų sąrašas;

(e) nereglamentuojamosios prekės ar paslaugos – prekė ar paslauga, kurios kilmės šalis yra šalis, su kuria Sąjunga nėra sudariusi viešųjų pirkimų srities, apimančios įsileidimo į rinką įsipareigojimus, tarptautinio susitarimo arba prekės ar paslaugos, kurių kilmės šalis yra šalis, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi tokį tarptautinį susitarimą, tačiau tai prekei ir paslaugai netaikomą.

(f) priemonė – įstatymas, reguliuojamasis aktas, veiksmas arba jų kompleksas;

(g) suinteresuotos šalys – pagal valstybės narės teisę įsteigta ir registruotą buveinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą Sąjungoje turinti bendrovė ar įmonė, kuri tiesiogiai užsiima gamyba tokių prekių arba teikimu tokių paslaugų, kurioms trečiosiose šalyse taikomos ribojamosios viešųjų pirkimų priemonės.

2.           Šiame reglamente:

(a) šalis gali reikšti bet kurią valstybę ar atskirą muitų teritoriją, tačiau be poveikio jos suverenumu;

(b) terminas „ūkio subjektas“ apima ir tiekėjo, ir paslaugų teikėjo sąvokas;

(c) pasiūlymą pateikęs ūkio subjektas vadinamas dalyviu;

(d) darbų ir (arba) darbo atlikimas, kaip apibrėžta Direktyvose [2004/17/EB, 2004/18/EB ir Direktyvoje 201./.. dėl koncesijos sutarčių skyrimo], šiame reglamente laikomas paslaugos teikimas;

(e) privalomas antkainis – perkančiųjų organizacijų ar subjektų prievolė padidinti, su tam tikromis išimtimis, sutarties skyrimo procedūrose pasiūlytas paslaugų ir (arba) prekių, kurių kilmės šalis yra tam tikros trečiosios šalys, kainas.

3 straipsnis Prekių kilmės taisyklės

1.           Prekės kilmė nustatoma pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą[18], 22–26 straipsnius.

2.           Paslaugos kilmė nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens kilme. Paslaugos teikėjo kilmės šalis yra:

(a) fizinio asmens atveju – šalis, kurios asmuo yra pilietis arba kurioje jis turi teisę nuolat gyventi;

(b) juridinio asmens atveju – viena iš šių sąlygų:

(1) jei paslauga teikiama ne per Sąjungoje įsteigtą komercinį vienetą, šalis, kurioje juridinis asmuo yra įsisteigęs arba kitaip įsteigtas pagal tos šalies įstatymus ir kurios teritorijoje vykdo didelę verslo dalį;

(2) jei paslauga teikiama per Sąjungoje įsteigtą komercinį vienetą, valstybė narė, kurioje juridinis asmuo yra įsisteigęs ir kurios teritorijoje jis vykdo didelę verslo dalį taip, kad yra tiesiogiai ir realiai susijęs su atitinkamos valstybės narės ekonomika.

Taikant 2 punktą, jei juridinis asmuo nevykdo didelės verslo dalies taip, kad būtų tiesiogiai ir realiai susijęs su atitinkamos valstybės narės ekonomika – fizinio ar juridinio asmens, kuriam priklauso paslaugą teikiantis juridinis asmuo arba kuris jį kontroliuoja, kilmės šalis.

Paslaugą teikiantis juridinis asmuo laikomas:

nuosavybės teise priklausančiu tos šalies asmenims, jei tos šalies asmenims priklauso daugiau kaip 50 procentų jo akcinio kapitalo, ir kontroliuojamu tos šalies asmenų, jeigu šie asmenys gali skirti daugumą jo direktorių ar kitu būdu teisiškai vadovauti jo veiklai.

3.           Šiame reglamente prekėms ir paslaugoms, kurių kilmės šalis yra kitos Europos ekonominės erdvės šalys nei valstybės narės, taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir toms, kurių kilmės šalis yra valstybės narės.

II skyrius Požiūris į reglamentuojamąsias ir nereglamentuojamąsias prekes ir paslaugas, neįprastai maža pasiūlyta kaina 4 straipsnis Požiūris į reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas

Skirdamos darbų ir (arba) darbo atlikimo, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartis perkančiosios organizacijos ar subjektai vienodai vertina reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas ir Europos Sąjungos kilmės prekes ir paslaugas.

Prekėms ir paslaugoms, kurių kilmės šalys yra mažiausiai išsivysčiusios šalys, išvardytosios Reglamento (EB) Nr. 732/2008 I priede, sudaromos tokios pačios sąlygos kaip reglamentuojamosioms prekėms ir paslaugoms.

5 straipsnis Nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų patekimas į rinką

Nereglamentuojamosios prekėms ir paslaugoms Komisija gali taikyti ribojamąsias priemones,

a)           kurių paprašo atskiros perkančiosios organizacijos ar subjektai, laikydamiesi 6 straipsnyje išdėstytų taisyklių;

b)           laikydamasi 10 ir 11 straipsniuose išdėstytų taisyklių.

6 straipsnis Perkančiųjų organizacijų ar subjektų įgaliojimas atmesti pasiūlymus su nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis

1.           Kai numatoma sutarčių vertė yra lygi 5 000 000 EUR be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar didesnė, perkančiųjų organizacijų ar subjektų prašymu Komisija toliau išdėstytomis sąlygomis įvertina, ar pritarti procedūrų pasiūlymų su nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis, kurių kilmės šalis nėra Sąjunga, pašalinimui iš sutarčių skyrimo, jei nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % visų pasiūlymo apimamų prekių ar paslaugų vertės.

2.           Perkančiosios organizacijos ar subjektai, kurie ketina paprašyti pašalinti dalyvį iš sutarčių skyrimo procedūrų remdamosi 1 dalimi, tai nurodo pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/18/EB 42 straipsnį, arba pagal Direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo 26 straipsnį skelbiamame pranešime apie pirkimą.

Perkančiosios organizacijos ar subjektai reikalauja dalyvių pateikti informaciją apie pasiūlyme nurodytų prekių ir (arba) paslaugų kilmę ir vertę. Jie pripažįsta savideklaracijas kaip pirminius įrodymus, kad dalyviai negali būti pašalinti pagal 1 dalį. Perkančioji organizacija gali bet kuriame procedūros etape prašyti dalyvio pateikti visus reikalaujamus dokumentus arba jų dalis, jeigu tai atrodo būtina tinkamai procedūros eigai užtikrinti. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos standartinės prekių ir paslaugų kilmės deklaravimo formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Perkančiosios organizacijos ar subjektai, gavę 1 dalies sąlygas atitinkančius pasiūlymus, kuriuos dėl tų priežasčių ketina paprašyti pašalinti, apie tai praneša Komisijai. Pranešimo procedūros metu perkančioji organizacija ar subjektas gali toliau analizuoti pasiūlymus.

Pranešimas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų nustatytos standartinės formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. Standartinėje formoje nurodoma ši informacija:

(a) perkančiosios organizacijos ar subjekto pavadinimas ir duomenys ryšiams;

(b) sutarties objekto aprašymas;

(c) ūkio subjekto, kuris būtų pašalintas, pavadinimas ir duomenys ryšiams;

(d) informacija apie ūkio subjekto, prekių ir (arba) paslaugų kilmę ir jų vertę.

Komisija gali paprašyti perkančiosios organizacijos ar subjekto pateikti papildomos informacijos.

Ta informacija pateikiama per 8 darbo dienas, skaičiuojamas nuo pirmos darbo dienos po to, kai buvo gautas prašymas pateikti papildomos informacijos. Jei Komisija per šį laikotarpį negauna jokios informacijos, 3 dalyje nustatytas laikotarpis sustabdomas tol, kol Komisija gaus prašytą informaciją.

3.           1 dalyje nurodytų sutarčių atžvilgiu Komisija priima įgyvendinamąjį aktą dėl ketinimo pašalinti patvirtinimo per du mėnesius nuo pirmos darbo dienos po tos, kurią ji gavo pranešimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Šį laikotarpį galima pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip dviem mėnesiams pateisinamais atvejais, visų pirma dėl to, kad pranešime arba prie jo pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra neišsami arba netiksli, arba dėl to, kad iš esmės pasikeičia pranešti faktai. Jei pasibaigus šiam dviejų mėnesių laikotarpiui arba pratęstam laikotarpiui Komisija nepriėmė sprendimo pašalinimui patvirtinti ar nepatvirtinti, laikoma, kad Komisija pašalinimo nepatvirtino.

4.           Priimdama įgyvendinamuosius aktus pagal 3 pastraipą Komisija patvirtina numatomą pašalinimą tokiais atvejais:

(a) jei Sąjungos ir šalies, kuri yra prekių ir (arba) paslaugų kilmės šalis, tarptautiniuose susitarimuose viešųjų pirkimų srityje yra aiški Sąjungos išlyga dėl prekių ir (arba) paslaugų, kurias siūloma pašalinti, įsileidimo į rinką;

(b) kai a dalyje nurodyto susitarimo nėra ir, trečiajai šaliai nesiliaujant taikyti ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo.

Taikant b punktą daroma prielaida, kad iš esmės trūksta abipusiškumo tada, kai Sąjungos ūkio subjektai, prekės ir paslaugos nuolat rimtai diskriminuojami ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis.

Pagal 3 dalį priimdama įgyvendinamuosius aktus Komisija nepatvirtina ketinimo pašalinti, kuriuo būtų pažeisti tarptautiniuose susitarimuose Sąjungos prisiimti įsileidimo į rinką įsipareigojimai.

5.           Vertindama, ar iš esmės trūksta abipusiškumo, Komisija išnagrinėja:

(a) kiek atitinkamos šalies viešųjų pirkimų įstatymais užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų pirkimų srities standartus ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir ūkio subjektų;

(b) kiek valdžios įstaigos institucijos ir (arba) atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami Sąjungos prekes, paslaugas ir ūkio subjektus.

6.           Prieš priimdama sprendimą pagal 3 dalį Komisija susipažįsta su atitinkamo dalyvių arba dalyvių pozicija.

7.           Perkančiosios organizacijos ar subjektai, kurie atmetė dalyvius remdamiesi 1 dalimi, tai nurodo skelbime apie sutarties sudarymą, skelbiamame pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį, Direktyvos 2004/17/EB 42 straipsnį arba Direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo 27 straipsnį. Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais nustatomos standartinės pranešimų apie sutarties skyrimą formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

8.           Jei Komisija priėmė įgyvendinamąjį aktą dėl laikino prekių ir paslaugų patekimo iš šalies, kuri pradėjo esmines derybas su Sąjunga, kaip išdėstyta 9 straipsnio 4 dalyje, pirma dalis netaikoma.

III skyrius Taisyklės dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos 7 straipsnis Neįprastai maža pasiūlyta kaina

Kai perkančioji organizacija ar subjektas, patikrinęs konkurso dalyvio paaiškinimus, pagal Direktyvos dėl viešųjų pirkimų 69 straipsnį ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų 79 straipsnį ketina priimti neįprastai mažą pasiūlytą ne Sąjungos kilmės prekių ir (arba) paslaugų kainą, kai nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 % visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės, jis apie tai raštu informuoja kitus konkurso dalyvius, nurodydamas tokios neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų priežastis.

Perkančioji organizacija ar subjektas gali neatskleisti informacijos, jei jos paviešinimas kliudytų vykdyti įstatymus, kitaip prieštarautų viešajam interesui, kenktų teisėtiems viešųjų ar privačių ūkio subjektų verslo interesams ar sąžiningai jų konkurencijai.

IV skyrius Komisijos tyrimas, konsultavimasis ir priemonės, laikinai ribojančios nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų patekimą į ES viešųjų pirkimų rinką 8 straipsnis ES ūkio subjektų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas tyrimas

1.           Kai Komisija mano, kad tai naudinga Sąjungai, ji gali bet kada savo iniciatyva arba paprašyta suinteresuotų šalių ar valstybės narės pradėti išorės viešųjų pirkimų tyrimą dėl galimų ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių.

Komisija pirmiausia atsižvelgia į tai, ar pagal 6 straipsnio 3 dalį patvirtinta keletas pašalinimo ketinimo atvejų.

Iniciavus tyrimą, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, pakviesdama suinteresuotas šalis ir valstybes nares per nustatytą laiką pateikti Komisijai visą svarbią informaciją.

2.           1 dalyje numatytas tyrimas vykdomas remiantis 6 straipsnyje nustatytais kriterijais.

3.           Ar atitinkama trečioji šalis taiko ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, Komisija įvertina remdamasi suinteresuotų šalių ir valstybių narių pateikta informacija ir (arba) faktais, kuriuos Komisija surinko atlikdama tyrimą, per devynis mėnesius nuo tyrimo pradžios. Tinkamai pagrįstais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas trimis mėnesiais.

4.           Kai Komisija, atlikusi išorės viešųjų pirkimų tyrimą, padaro išvadą, kad atitinkama trečioji šalis netaiko galimų ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių, ji priima sprendimą nutraukti tyrimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis Konsultavimasis su trečiąja šalimi

1.           Kai ištyrus nustatoma, kad trečioji šalis taikė ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, ir Komisija mano, kad tai pagrįsta ES interesų labui, Komisija pakviečia pradėti konsultacijas siekdama užtikrinti, kad Sąjungos ūkio subjektai, prekės ir paslaugos galėtų dalyvauti konkurso procedūrose dėl viešųjų pirkimų sutarčių skyrimo toje šalyje sąlygomis, kurios ne mažiau palankios nei tos, kurios taikomos tos šalies nacionaliniams ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms, ir siekdama užtikrinti, kad būtų taikomi skaidrumo ir lygių galimybių principai.

Jei atitinkama šalis atmeta kvietimą pradėti konsultuotis, Komisija, pagal 10 straipsnį priimdama įgyvendinamuosius aktus apriboti trečiosios kilmės prekių ir paslaugų pateikimą į rinką, priima sprendimą remdamasi žinomais faktais.

2.           Kai atitinkama šalis yra PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų šalis arba yra su ES sudariusi prekybos susitarimą, kuriame yra nuostatų dėl viešųjų pirkimų, Komisija laikosi tame susitarime nustatytos konsultacijų mechanizmų ir ginčų sprendimo tvarkos, jei ribojamieji veiksmai susiję su viešaisiais pirkimais, kuriems taikomi atitinkamos šalies Sąjungos atžvilgiu prisiimti įsileidimo į rinką įsipareigojimai.

3.           Jei, pradėjus konsultacijas, atitinkama šalis imasi patenkinamų ištaisomųjų (taisomųjų) priemonių, tačiau neprisiima naujų įsileidimo į rinką įsipareigojimų, Komisija konsultaciją gali sustabdyti arba nutraukti.

Komisija stebi, kaip taikomos šios ištaisomosios (taisomosios) priemonės, prireikus remdamasi informacija, kurią jai paprašius suinteresuotos trečiosios šalys pateikia nustatytais laiko tarpais.

Kai ištaisomosios (taisomosios) priemonės, kurių ėmėsi trečioji šalis, atšaukiamos, sustabdomos ar netinkamai įgyvendinamos, Komisija gali:

i) pratęsti ar iš naujo pradėti konsultaciją su atitinkama trečiąja šalimi, ir (arba)

ii) veikti vadovaudamasi 10 straipsniu ir priimti įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų apribotas prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką.

Šioje dalyje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4.           Kai pradėjus konsultaciją paaiškėja, kad tinkamiausia priemonė viešųjų pirkimų ribojamiesiems veiksmams nutraukti yra tarptautinio susitarimo sudarymas, vykdomos derybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 218 straipsnių nuostatas. Jei šalis pradėjo esmines derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų srityje, Komisija gali priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos šalies negalėtų būti pašalinamos iš sutarčių skyrimo procedūrų pagal 6 straipsnį.

5.           Komisija gali nutraukti konsultacijas, jei atitinkama šalis prisiima tarptautinius įsipareigojimus, sutartus su Sąjunga, vienu iš šių būdų:

(a) tapdama PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų šalimi,

(b) su Sąjunga sudarydama dvišalį susitarimą, kuriame numatyti viešųjų pirkimų srities įsipareigojimai įsileisti į rinką, arba

(c) išplėsdama įsileidimo į rinką įsipareigojimus, prisiimtus pagal PPO sutartį dėl viešųjų pirkimų arba pagal dvišalį su Sąjunga sudarytą susitarimą, susijusį su tos sutarties sistema.

Konsultacija taip pat gali būti nutraukta tai atvejais, kai viešųjų pirkimų ribojamieji veiksmai vykdomi ir prisiimant tuos įsipareigojimus, jeigu juose išsamiai nustatyta, kaip tokie veiksmai turėtų būti nutraukti.

6.           Jei konsultacijos su trečiąja šalimi per 15 mėnesių nuo jų pradžios neatneša patenkinamų rezultatų, Komisija konsultacijas nutraukia ir sprendžia, ar jai veikti pagal 10 straipsnį ir priimti įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų apribotas prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką.

10 straipsnis Priemonių, laikinai ribojančių nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų patekimą į ES viešųjų pirkimų rinką, priėmimas

1.           Kai pagal 8 straipsnį vykdant tyrimą ir atlikus 9 straipsnyje numatytą procedūrą nustatoma, kad dėl tos trečiosios šalies priimtų ir taikytų ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo, kaip nurodyta 6 straipsnyje, Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų laikinai apribotas nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.           Pagal 1 dalį priimtos priemonės gali būti tokios:

(a) pasiūlymų, kuriuose nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmus, vertė didesnė nei 50 %, atmetimas; ir (arba)

(b) privalomas antkainis pasiūlymo daliai, sudarytai iš nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmus.

3.           Pagal 1 dalį priimtos priemonės gali visų pirma būti taikomos tik:

(a) tam tikrų apibrėžtų kategorijų perkančiųjų organizacijų ar subjektų vykdomiems viešiesiems pirkimams;

(b) tam tikrų apibrėžtų prekių ar paslaugų kategorijų viešiesiems pirkimams;

(c) viešiesiems pirkimams, kurių vertė viršija tam tikras nustatytas ribas arba yra tam tikro sumų spektro.

11 straipsnis Priemonių atšaukimas arba sustabdymas

1.           Kai Komisija mano, kad pagal 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnį priimtas priemones pateisinančių priežasčių nebėra, ji gali priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo:

(a) atšaukia priemones; ir

(b) sustabdo priemonių taikymą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui.

Taikant b punktą, Komisija įgyvendinamuoju aktu gali bet kuriuo metu atnaujinti priemonių taikymą.

2.           Šiame straipsnyje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

12 straipsnis Dalyvių informavimas

1.           Perkančiosios organizacijos ar subjektai, vykdantys pirkimo procedūrą, kuriai taikomos pagal 10 straipsnį priimtos ar pagal 11 straipsnį atnaujintos ribojamosios priemonės, tai nurodo pagal [Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/17/EB 42 straipsnį] skelbiamame pranešime apie pirkimą. Komisija pagal 17 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos standartinės formos.    Kai pašalinimas iš konkurso pagrįstas pagal 10 straipsnį priimtomis ar pagal 11 straipsnį atnaujintomis ribojamosiomis priemonėmis, perkančiosios organizacijos ar subjektai informuoja nesėkmę patyrusius dalyvius.

13 straipsnis Išimtys

1.           Perkančiosios organizacijos ar subjektai gali nuspręsti netaikyti pagal 10 straipsnį viešųjų pirkimų procedūrai taikomų priemonių, jei:

(a) nėra prieinamų Sąjungos arba reglamentuojamųjų prekių ar paslaugų, atitinkančių perkančiosios organizacijos ar subjekto reikalavimus; ir

(b) pritaikius priemonę neproporcingai išaugtų konkurso kaina ar sąnaudos.

2.           Perkančiosios organizacijos ar subjektai, neketinantys taikyti pagal 10 straipsnį priimtų ar pagal 11 straipsnį atnaujintų ribojamųjų priemonių, apie savo ketinimą nurodo pagal [Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/18/EB 42 straipsnį] skelbiamame pranešime apie pirkimą. Jie apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų po pranešimo apie pirkimą paskelbimo.

Pranešimas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pranešimų apie pirkimą ir pranešimo standartinės formos.

Pranešime prateikiama tokia informacija:

(a) perkančiosios organizacijos ar subjekto pavadinimas ir duomenys ryšiams;

(b) sutarties objekto aprašymas;

(c) informacija apie norimų įsileisti ūkio subjektų, prekių ir (arba) paslaugų kilmę;

(d) pagrindas, kuriuo remiasi sprendimas netaikyti ribojamųjų priemonių, ir išsamus išimčių taikymo pateisinimas;

(e) tinkamais atvejais – kita informacija, kuri perkančiosios organizacijos ar subjekto nuomone yra naudinga.

Komisija gali paprašyti atitinkamos perkančiosios organizacijos ar subjekto pateikti papildomos informacijos.

3.           Kai perkančioji organizacija ar subjektas taiko derybų procedūrą neskelbiant kvietimo dalyvauti konkurse pagal Direktyvos 2004/18/EB 31 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/17/EB 40 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir nusprendžia netaikyti pagal šio reglamento 10 straipsnį priimtos ar pagal 11 straipsnį atnaujintos priemonės, jis apie tokį sprendimą nurodo pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/17/EB 43 straipsnį skelbiamame pranešime apie sutarties skyrimą ir ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po pranešimo apie sutarties skyrimą apie tai praneša Komisijai.

Pranešimas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pranešimų apie pirkimą ir pranešimų standartinės formos. Pranešime prateikiama tokia informacija:

(a) perkančiosios organizacijos ar subjekto pavadinimas ir duomenys ryšiams;

(b) sutarties objekto aprašymas;

(c) informacija apie norimus įleisti ūkio subjektų, prekių ir (arba) paslaugų kilmę;

(d) pagrindas, kuriuo remiasi sprendimas netaikyti ribojamųjų priemonių, ir išsamus išimčių taikymo pateisinimas;

(e) tinkamais atvejais – kita informacija, kuri perkančiosios organizacijos ar subjekto nuomone yra naudinga.

V SKYRIUS Delegavimo ir įgyvendinimo įgaliojimai, ataskaitų teikimas ir baigiamosios nuostatos 14 straipsnis

Priedo pakeitimai

Komisija įgaliojama pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiamas šio reglamento I priedas, kad į jį būtų įtraukiami Sąjungos naujai sudaryti tarptautiniai susitarimai viešųjų pirkimų srityje.

15 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1.           Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nurodytų sąlygų.

2.           14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo datos].

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 14 straipsnyje nurodytus delegavimo įgaliojimus. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie tai iškart tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal šį straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

16 straipsnis Įgyvendinimas

1.           Jei perkančiosios organizacijos ar subjektai netinkamai taiko 13 straipsnyje nurodytas išimtis, Komisija gali pritaikyti Direktyvos 89/665/EEB 3 straipsnio arba Direktyvos 92/13/EEB 8 straipsnio taisomąjį mechanizmą.

2.           Sutartys, sudarytos su ūkio subjektu nesilaikant pagal 6 straipsnį priimtų Komisijos įgyvendinamųjų aktų dėl perkančiųjų organizacijų ar subjektų pranešto ketinimo pašalinti iš konkurso arba pagal šio reglamento 10 straipsnį priimtų ar pagal 11 straipsnį atnaujintų priemonių, paskelbiamos negaliojančiomis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/66/EB.

17 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda Tarybos sprendimu 71/306/EEB sudarytas Viešųjų pirkimų patariamasis komitetas[19] ir Prekybos kliūčių reglamento[20] 7 straipsniu įsteigtas komitetas. Šie komitetai laikomas komitetais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnyje.

2.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis, o kompetentingas komitetas yra Prekybos kliūčių reglamentu įsteigtas komitetas.

3.           Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis, o kompetentingas komitetas yra Tarybos sprendimu 71/306/EEB įsteigtas komitetas.

18 straipsnis Konfidencialumas

1.           Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriam ją buvo prašyta pateikti.

2.           Nei Komisija, nei Taryba, nei Europos Parlamentas, nei valstybės narės, nei jų pareigūnai neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus pobūdžio informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo.

3.           Informacijos pateikėjas gali pateikti prašymą informaciją laikyti konfidencialia; su juo pateikiama nekonfidenciali informacijos santrauka arba išdėstomos priežastys, kodėl ta informacija negali būti pateikta sutrauktai.

4.           Jei paaiškėja, kad prašymas dėl konfidencialumo statuso nepagrįstas, o teikėjas nenori viešai skelbti minėtos informacijos arba leisti atskleisti ją apibendrinta ar sutrumpinta forma, į tokią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

5.           1–5 dalimis neribojama Sąjungos pareigūnų teisė paskelbti bendrą informaciją. Atskleidžiant tą informaciją būtina atsižvelgti į teisėtą suinteresuotųjų šalių interesą neatskleisti jų verslo paslapčių.

19 straipsnis Ataskaitų teikimas

2017 m. sausio 1 d. ir bent kartą kas trejus metus po šio reglamento įsigaliojimo Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento taikymo ir dėl pažangos, padarytos pagal šį reglamentą pradėtose tarptautinėse derybose dėl ES ūkio subjektų patekimo į viešųjų sutarčių skyrimo procedūras trečiosiose šalyse. Tuo tikslu valstybės narės paprašytos pateikia Komisijai atitinkamą informaciją.

20 straipsnis Panaikinimas

Įsigaliojus šiam reglamentui, Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsniai panaikinami.

21 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja šešiasdešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2012 03 21

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

Viešųjų pirkimų srityje Sąjungos sudarytų tarptautinių susitarimų, kuriuose numatyti įsipareigojimai įsileisti į rinką, sąrašas:

Daugiašaliai susitarimai

- Sutartis dėl viešųjų pirkimų (OL L 336, 1994 12 23)

Dvišaliai susitarimai:

– Europos bendrijos ir Meksikos laisvosios prekybos susitarimas (OL L 276, 2000 10 28, L 157/2000 6 30)

- Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų (OL L 114, 2002 4 30)

– Europos bendrijos ir Čilės laisvosios prekybos susitarimas (OL L 352, 2002 12 30)

- Europos bendrijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 87, 2004 3 20)

- Europos bendrijos ir Kroatijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 26, 2005 1 28)

- Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kroatijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 345, 2007 12 28)

– Europos bendrijos ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (OL L 107, 2009 4 28)

- Europos bendrijos ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimas (OL L 127, 2011 5 14)

[1]                      Direktyvos 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų procedūrų komunalinių paslaugų sektoriuje 58 ir 59 straipsniai.

[2]               Direktyva 2004/18/EB dėl subjektų vadinamuosiuose klasikiniuose sektoriuose ir Direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose (OL L 134, 2004 4 30, atitinkamai p. 1 ir p. 114).

[3]               COM(2011) 895 galutinis ir COM(2011) 896 galutinis.

[4]               Skaičius gautas sudėjus internetu ir raštu gautu atsakymus.

[5]               A variantas: ES perkančiosios organizacijos ar subjektai turėtų iš esmės atsisakyti trečiųjų šalių prekių, paslaugų ir bendrovių, kurioms netaikomi ES tarptautiniai įsipareigojimai.

[6]               B variantas: Pranešę apie tai Komisijai, ES perkančiosios organizacijos ar subjektai galėtų rinktis atsisakyti trečiųjų šalių prekių, paslaugų ir bendrovių, kurioms netaikomi ES tarptautiniai įsipareigojimai. Be to, Komisijai būtų suteikta speciali priemonė, kuria naudodamasi ji tirtų ES prekių, paslaugų ir bendrovių galimybes patekti į rinkas ir nustatytų ribojamąsias priemones trečiųjų šalių prekėms ir paslaugoms, kai ribojama ES prekių, paslaugų ir bendrovių galimybė pateikti į tų šalių viešųjų pirkimų rinkas.

[7]               COM(2011) 897 galutinis.

[8]               OL C ..., ..., p. ….

[9]               OL C ..., ..., p. ….

[10]             OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

[11]             OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

[12]             OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

[13]             OL L….

[14]             OL L 349, 1994 12 31

[15]             OL L 395, 1989 12 30, p. 33.

[16]             OL L 76, 1992 3 23, p. 14.

[17]             OL L 335, 2007 12 20, p. 31.

[18]             OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

[19]             OL L 185, 1971 8 16, p. 15.

[20]             OL L 349, 1994 12 31, p. 71.