AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO BENDROSIOS APLINKYBĖS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 222 straipsnyje pateikta nauja solidarumo sąlygos nuostata. Pagal šią nuostatą Sąjunga ir jos valstybės narės turi veikti bendrai ir solidariai, jeigu kuri nors valstybė narė patirtų teroro aktą, gaivalinę ar žmogaus sukeltą nelaimę. Remiantis 222 straipsnio 3 dalies pirmu sakiniu Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis turi pateikti bendrą pasiūlymą, pagal kurį Taryba turi priimti sprendimą, kaip Sąjunga solidarumo sąlygą turėtų įgyvendinti. Apie tai turi būti pranešta Europos Parlamentui.

Atsižvelgiant į plačią Sutarties straipsnio taikymo sritį solidarumo sąlygos įgyvendinimo tvarka apima daug politikos sričių ir priemonių. Ji apima ES vidaus saugumo strategiją[1], Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir Civilinės saugos finansinę priemonę[2], ES solidarumo fondą[3], sveikatos saugumo iniciatyvą dėl didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai[4], EIVT reagavimo į krizes ir analizės struktūras ir Tarybos krizių koordinavimo tvarką. Ši tvarka taip pat dera su Europos teisingumo erdvės Sąjungoje sukūrimu.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI

Atsakydamos į klausimus, kuriuos bendrai parengė Komisija ir EIVT, valstybės narės raštu pateikė vertingos informacijos pasiūlymui rengti. Valstybių narių atstovai taip pat surengė diskusijas įvairiose Tarybos grupėse. Jos apima Politinį ir saugumo komitetą, Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinį komitetą, Policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose koordinavimo komitetą ir Karinį komitetą.

Taip pat labai naudingas Europos Parlamento indėlis dėl priimtos rezoliucijos „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos. Politiniai ir veiklos aspektai“[5].

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Pasiūlymo tikslas – laikytis 222 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis pateiktų Tarybai pasiūlymą dėl Sąjungos tvarkos, taikomos siekiant įgyvendinti šią sąlygą. Pasiūlyme nustatoma geografinė apimtis, aktyvavimo mechanizmas ir Sąjungos lygmens reagavimo tvarka.

Pasiūlymu atsižvelgiama į Tarybos koordinavimo tvarką (remiantis krizių koordinavimo tvarka) pagal 222 straipsnio 2 dalį ir ją atitinka.

Atsižvelgiant į 222 straipsnio 4 dalį pasiūlyme išdėstoma tvarka dėl: i) kompleksinio grėsmių ir rizikos vertinimo Sąjungos lygmeniu, kurio pagrindu Europos Vadovų Taryba vykdytų reguliarius vertinimus, ir ii) Sąjungos ir valstybių narių pasirengimo priemonių, priimamų remiantis Europos Vadovų Tarybos gairėmis.

Sąlyga taikoma ES teritorijoje – sausumoje, jūroje ir ore – įvykusių nelaimių ir teroro aktų atveju. Ji taikoma nepriklausomai nuo to, ar krizė prasideda ES viduje, ar išorėje. Sąlyga taip pat taikoma laivams (jiems esant tarptautiniuose vandenyse) ir orlaiviams (jiems esant tarptautinėje oro erdvėje) bei valstybės narės jurisdikcijai priklausantiems ypatingos svarbos infrastruktūros objektams (tokiems kaip naftos ir dujų įrenginiams atviroje jūroje).

Sąlyga susijusi su visomis ES lygmens reagavimo į krizes struktūromis. Atsižvelgiant į sąlygos ES vidaus dimensiją, dauguma atitinkamų struktūrų yra Komisijoje (ECHO, HOME, SANCO, TAXUD ir kt. generaliniuose direktoratuose) arba ES decentralizuotosiose agentūrose (FRONTEX, ECDC, EUROPOL, EMSA, EFSA, EMA ir kt.). Europos išorės veiksmų tarnyba gali pasitelkti padėties stebėjimo, žvalgybos ar karines struktūras[6] ir delegacijų tinklą, galinčius padėti reaguoti į grėsmes arba nelaimes valstybių narių teritorijoje arba į išorės krizes. Komisijos, EIVT ir atitinkamų agentūrų veiksmai bus koordinuojami ir keičiamasi informacija Komisijos rengiamuose posėdžiuose, siekiant parengti siūlomas reagavimo į krizes priemones.

Solidarumo sąlygos įgyvendinimo tvarka nepakeičia esamų priemonių ar politikos nuostatų ar specialių jų aktyvavimo procedūrų. Ši tvarka sudaro bendrąjį pagrindą ypatingos grėsmės ar žalos, viršijančių nukentėjusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) reagavimo pajėgumą, atveju. Siekiant didinti veiksmingumą ir vengti struktūrų ir funkcijų dubliavimosi bus naudojamas tinklo metodas. Kiekvienos krizės atveju tinkamiausias ES reagavimo centras atliks platformos ir ryšių su valstybėmis narėmis palaikymo centro („svorio centro“) funkciją ir jam paramą teiks daug įvairių specializuotų tarnybų.

Pasiūlyme numatoma, kad ES turėtų veikti tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir valstybės narės, kuri mano, jog jos reagavimo pajėgumai viršyti dėl įvykusio ar gresiančio teroro akto arba gaivalinės ar žmogaus sukeltos nelaimės, politinės valdžios institucijų prašymu.

Nukentėjusi valstybė narė gali pasinaudoti solidarumo sąlyga; šiuo tikslu ji turi pateikti prašymą Komisijai ir tuo pat metu pranešti Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei.

Nukentėjusios valstybės narės kompetentingos institucijos privalo nedelsdamos susisiekti su Komisijos reagavimo į nelaimes centru (ERC) – bendru visoms valstybėms narėms skirtu visą parą visomis savaitės dienomis veikiančiu Sąjungos ryšių palaikymo punktu.

Kai solidarumo sąlyga pasinaudojama, Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis, laikydamiesi šiame sprendime nustatytos tvarkos, privalo:

· pirmiausia, nustatyti ir sutelkti visas Sąjungos priemones, galinčias padėti reaguoti į tam tikrą krizę. Jos apima visas jų kompetencijai priklausančias konkretiems sektoriams skirtas operatyvines ar politikos priemones. Be to, Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis turi nustatyti ir pasiūlyti priemones ir išteklius, priklausančius Sąjungos agentūrų kompetencijai;

· tada, glaudžiai bendradarbiaudami su nukentėjusia valstybe nare, jie turi įvertinti, ar esamos priemonės yra pakankamos, ar reikalinga papildoma parama ir, prireikus, suteikti finansinę paramą iš ES solidarumo fondo;

· prireikus pateikti Tarybai pasiūlymų dėl operatyvinių sprendimų esamiems mechanizmams sustiprinti, sprendimų dėl išskirtinių valstybių narių priemonių, nenumatytų esamose priemonėse, politikos koordinavimo ir keitimosi informacija, operatyvinių arba paramos priemonių, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas greitam valstybių narių reagavimui.

Jeigu reikalinga kita karinė parama, nei ta, kuri jau numatyta pagal Civilinės saugos mechanizmą, Vyriausiajam įgaliotiniui pagal atitinkamas Sutarties nuostatas pateikiamas atskiras pasiūlymas.

Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba parengs bendras kompleksines padėties vertinimo ataskaitas. Šias ataskaitas parengs ERC arba paskirtas operatyvinis centras, bendradarbiaudami su ES situacijų kabinetu ir remdamiesi įvairių valstybių narių padėties stebėjimo ir krizių valdymo centrų, Komisijos, EIVT, ES agentūrų ir atitinkamų tarptautinių organizacijų pateikta informacija. Šios ataskaitos bus pateiktos valstybėms narėms, siekiant jas informuoti ir remti koordinavimą bei politinio lygmens sprendimų Taryboje priėmimą.

ERC iš pradžių veiks kaip bendras operatyvinis Sąjungos lygmens centras. Komisija, pasikonsultavusi su Vyriausiuoju įgaliotiniu, vėliau gali paskirti kitą centrą, kuris, atsižvelgiant į krizės pobūdį, būtų geriau pasirengęs vykdyti šią funkciją. Paskirtasis operatyvinis centras veiks kaip pagrindinis valstybių narių ryšių palaikymo punktas. Jis bus atsakingas už operatyvinio reagavimo koordinavimą ir bendrų padėties vertinimo ataskaitų rengimą.

Pasinaudojus solidarumo sąlyga pirmininkaujanti valstybė narė gali nuspręsti aktyvuoti krizių koordinavimo tvarką ir nustatyti tinkamiausią būdą skubiai konsultuotis ir priimti sprendimus Taryboje, laikantis valstybių narių pareigos padėti pagal 222 straipsnio 2 dalį. Paramą krizių koordinavimo tvarkos taikymui teikia Tarybos generalinis sekretoriatas, Komisija ir EIVT.

Nuo 2015 m. Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis reguliariai rengs Sąjungos lygmens bendrą kompleksinę grėsmių ir rizikos vertinimo ataskaitą. Ši ataskaita bus rengiama remiantis įvairiuose sektoriuose nustatytų grėsmių, pavojų ir rizikos (kaip antai susijusių su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, civiline sauga, sveikata, klimato kaita ir aplinka) vertinimu. Ji visų pirma bus pagrįsta stebėsena, aiškinimu ir dalijimusi valstybių narių (per esamus sektorių tinklus arba iš krizių centrų), ES agentūrų ir atitinkamų tarptautinių organizacijų pateikta informacija. Kompleksinių grėsmių ir rizikos vertinimo ataskaitų pagrindu Europos Vadovų Taryba vykdys reguliarų vertinimą.

Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlyme numatoma, kad ES turėtų veikti tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir valstybės narės, kuri mano, jog jos pajėgumai viršyti, politinės valdžios institucijų prašymu.

Proporcingumo principas

Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina sąlygos tikslams pasiekti. Šiuo tikslu jame numatoma tinkamai panaudoti visas įprastas esamas ES paramos priemones.

2012/0370 (NLE)

Bendras pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl tvarkos, kuria Sąjunga įgyvendina solidarumo sąlygą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 222 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį,

atsižvelgdama į bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

1)         šis sprendimas susijęs su Sąjungos solidarumo sąlygos įgyvendinimu. Vis dėlto reikėtų užtikrinti, kad Sąjungos veiksmai derėtų su kita valstybių narių pagal Sutarties 222 straipsnio 2 dalį ir prie Sutarties pridedamamą 37 deklaraciją, kuria nustatoma, kad valstybė narė gali pasirinkti tinkamiausią būdą laikytis savo solidarumo įsipareigojimo kitos valstybės narės atžvilgiu, teiktina pagalba ir ją papildytų;

2)         įgyvendindama solidarumo sąlygą Sąjunga kiek galėdama remiasi esamomis priemonėmis, didina veiksmingumą gerindama koordinavimą ir vengdama dubliavimosi, nenaudoja papildomų išteklių, valstybėms narėms teikia paprastą ir aiškią Sąjungos lygmens platformą ir nepažeidžia nė vienos institucijos ir tarnybos institucinių gebėjimų;

3)         šis sprendimas yra susijęs su įvairiomis politinėmis priemonėmis, visų pirma Europos Sąjungos vidaus saugumo strategija, Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, Europos Sąjungos solidarumo fondu, Sprendimu dėl rimtų tarpvalstybinių grėsmių sveikatai ir struktūromis, sukurtomis pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką;

4)         valstybių narių veiksmų koordinavimas Taryboje turėtų būti paremtas ES krizių koordinavimo tvarka, pakeista remiantis Tarybos įgaliojimu ir jos paskesnėmis išvadomis[7], kuriomis skelbiama, kad: „turėtų būti užtikrintas suderinamumas su solidarumo sąlygos įgyvendinimu“;„tvarka bus grindžiama gerai žinomomis įprastomis Tarybos procedūromis, užuot pasitelkiant iš anksto nustatytas ad hoc grupes“; „turėtų būti pripažinta integruoto ES padėties stebėjimo pajėgumų svarba“;

5)         geografinė įgyvendinimo tvarkos taikymo apimtis turi būti aiškiai apibrėžta;

6)         kalbant apie kovą su terorizmu[8], yra priimta įvairių priemonių, kuriomis siekiama stiprinti ypatingos svarbos energetikos ir transporto infrastruktūros objektų apsaugą[9], gerinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, užkirsti kelią radikalizmo plitimui ir riboti galimybes teroristams gauti lėšų, taip pat sprogmenų ir cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų[10];

7)         įgyvendinimo tvarkos aktyvavimo mechanizmas turi būti nustatytas Sąjungos lygmeniu, remiantis atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) aukšto lygio politiniu prašymu ir vadovaujantis Sąjungos lygmens vieno langelio principu;

8)         Sąjungos lygmens reagavimo tvarka turėtų būti padidintas veiksmingumas dėl geresnio esamų priemonių koordinavimo;

9)         pagal Civilinės saugos mechanizmą[11] sudaromos sąlygos stiprinti valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimą civilinės saugos srityje. Komisijos pasiūlymu dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo[12] numatoma įsteigti Reagavimo į nelaimes centrą (toliau – ERC), kuris užtikrins operatyvinius pajėgumus visą parą ir visomis savaitės dienomis ir teiks paslaugas valstybėms narėms ir Komisijai;

10)       Europos išorės veiksmų tarnyba gali pasitelkti žvalgybos ar karines struktūras (pvz., ES žvalgybos analizės centrą, ES karinį štabą ir ES situacijų kabinetą) ir delegacijų tinklą, kurie taip pat gali padėti reaguoti į grėsmes arba nelaimes valstybių narių teritorijoje arba į išorės krizes;

11)       Komisijos Vidaus reikalų generaliniame direktorate 2011 m. įsteigtas Strateginės analizės ir reagavimo centras sudaro sąlygas vertinti ir valdyti riziką ir krizes, darančias poveikį Sąjungos vidaus saugumui, įskaitant susijusias su terorizmu;

12)       jeigu būtina ir įmanoma atsižvelgiant į skubumą, reagavimo tvarka Sąjungos lygmeniu turėtų būti papildyta priimant teisės aktus arba pakeičiant galiojančius teisės aktus pagal atitinkamas Sutarties nuostatas;

13)       šis sprendimas nedaro poveikio gynybai. Jeigu dėl krizės reikalingi bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) veiksmai, kuriais viršijamas karinių išteklių, įtrauktų į esamus susitarimus dėl civilinės saugos, naudojimas, Taryba turėtų priimti sprendimą pagal atitinkamas Sutarties nuostatas;

14)       Komisijos komunikatu „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“[13] siekiama didinti Europos gebėjimą įveikti krizes ir nelaimes imantis veiksmų, be kita ko, iki galo išnaudojant solidarumo sąlygos teikiamas galimybes ir sukuriant visų rūšių pavojus apimantį požiūrį į grėsmių ir rizikos vertinimą. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti parengta ir nuolat atnaujinama įvairius sektorius apimanti gamtos ir žmogaus sukeltų nelaimių rizikos apžvalga;

15)       Sąjungos lygmeniu turėtų būti sukurtas kompleksinis grėsmių ir rizikos vertinimo procesas – tai Europos Vadovų Tarybai turėtų padėti įvertinti grėsmes, kylančias Sąjungai, kad būtų sudarytos sąlygos Sąjungai ir jos valstybėms narėms imtis efektyvių veiksmų;

16)       2012 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją 2012/2223 „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos. Politiniai ir veiklos aspektai“;

17)       joje numatyta tvarka nekliudo priimti kitą specialią tvarką kritinėms padėtims už valstybių narių teritorijos valdyti;

18)                   šiuo sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir jis turi būti taikomas atsižvelgiant į šias teises ir principus;

19)       kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. Sąjungai įgyvendinti solidarumo sąlygą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl tikslingiau jų siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendras tikslas ir dalykas

1.           Šiame sprendime nustatomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio nuostatų (toliau – solidarumo sąlyga) įgyvendinimo taisyklės ir procedūros.

2.           Sąjungos lygmens tvarka yra paremta Komisijos ir Sąjungos agentūrų taikomais informacijos ir paramos teikimo mechanizmais ir juos papildo. Išorės dimensiją turinčių krizių atveju arba krizių, kurių atveju reikalinga žvalgybos informacija, kariniai ištekliai arba BUSP veiksmai, Vyriausiasis įgaliotinis ir EIVT prisideda imdamiesi atitinkamų iniciatyvų ir teikdami reikiamą informaciją ir paramą, patenkančią į Vyriausiojo įgaliotinio kompetencijos sritį.

3.           Šia tvarka didinamas veiksmingumas dėl geresnio Sąjungos ir valstybių narių veiksmų koordinavimo.

4.           Politinio lygmens koordinavimas Taryboje grindžiamas krizių koordinavimo tvarka, kartu užtikrinant suderinamumą su Sąjungos veiksmais ir jų papildomumą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis sprendimas taikomas teroro aktų ir gaivalinių arba žmogaus sukeltų nelaimių atveju, nepriklausomai nuo to, ar jie prasideda valstybių narių teritorijoje, ar už jos ribų:

(a) valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijoje, įskaitant sausumos teritoriją, teritorinę jūrą ir oro erdvę;

(b) poveikio laivams (esantiems tarptautiniuose vandenyse) ar orlaiviams (esantiems tarptautinėje oro erdvėje) arba ypatingos svarbos infrastruktūros objektams (tokiems kaip naftos ir dujų įrenginiams atviroje jūroje) atveju – kai jie priklauso valstybės narės jurisdikcijai.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

(a) krizė – rimta, netikėta ir dažnai pavojinga padėtis, dėl kurios būtina laiku imtis tinkamų veiksmų; padėtis, kuriai susidarius gali būti padaryta žala arba kilti grėsmė žmonių gyvybei, aplinkai, ypatingos svarbos infrastruktūros objektams arba esminėms visuomenės funkcijoms; tokia padėtis gali susidaryti dėl gaivalinės arba žmogaus sukeltos nelaimės arba teroro akto;

(b) nelaimė – situacija, kuri turi ar gali turėti neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar turtui;

(c) teroro aktas – teroristinis nusikaltimas, kaip apibrėžta 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu, kurį iš dalies pakeitė 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR;

(d) pasirengimas – išankstiniais veiksmais pasiekta žmogiškųjų išteklių ir materialinių priemonių parengtis ir pajėgumai, dėl kurių galima užtikrinti veiksmingą greitą reagavimą į ekstremalią padėtį;

(e) reagavimas – veiksmai, kurių imamasi nelaimės metu arba po jos arba įvykusio ar gresiančio teroro akto atveju, siekiant likviduoti jų tiesioginius neigiamus padarinius.

4 straipsnis

Aktyvavimas

1.           Valstybė narė, kurioje įvykdytas arba kuriai gresia teroro aktas, arba kuri nukentėjo nuo gaivalinės arba žmogaus sukeltos nelaimės, gali pasinaudoti solidarumo sąlyga, jeigu, išnaudojusi esamų nacionalinio ar Sąjungos lygmens priemonių galimybes, ji mano, kad situacija viršija jos reagavimo pajėgumą.

2.           Nukentėjusi valstybė narė pateikia prašymą Europos Komisijos pirmininkui per Europos reagavimo į nelaimes centrą ir kartu apie tai praneša Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei.

3.           Reagavimo į nelaimes centras yra visą parą visas savaitės dienas veikiantis nukentėjusios valstybės narės kompetentingų institucijų ryšių palaikymo punktas.

5 straipsnis

Sąjungos lygmens reagavimo tvarka

1.           Aktyvavus solidarumo sąlygą Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis pagal 1 straipsnio 2 dalį:

(a) nustato ir panaudoja visas atitinkamas Sąjungos priemones, kurios geriausiai gali padėti reaguoti į krizę, įskaitant įvairius sektorius apimančius veiklos, politikos ar finansinius sprendimus (pvz., civilinės saugos mechanizmą, strateginės analizės ir reagavimo centrą, sveikatos ekstremalių situacijų valdymo centrą, Žvalgybos analizės centro žvalgybos išteklius), priklausančius Komisijos ir Vyriausiojo įgaliotinio kompetencijai, taip pat per Europos Sąjungos karinį štabą mobilizuojamus karinius išteklius; be to, nustato ir pasiūlo priemones ir išteklius, priklausančius Sąjungos agentūrų kompetencijai;

(b) įvertina, ar esamos priemonės yra pakankamos;

(c) reguliariai rengia kompleksines padėties vertinimo ir analizės ataskaitas, siekiant teikti informaciją ir remti politinio lygmens koordinavimą ir sprendimų priėmimą Taryboje;

(d) prireikus teikia pasiūlymus Tarybai, ypač susijusius su operatyviniais sprendimais dėl esamų mechanizmų stiprinimo, sprendimais dėl išskirtinių valstybių narių priemonių, nenumatytų esamose teisinėse priemonėse, politikos koordinavimu ir keitimusi informacija, siekiant sudaryti reikiamas reglamentavimo sąlygas, operatyvinėmis arba paramos priemonėmis, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas greitam valstybių narių reagavimui.

Komisija rengia susitikimus siekiant parengti siūlomas reagavimo į krizes priemones. Į juos Komisija kviečia EIVT ir atitinkamas ES agentūras.

2.           Reagavimo į nelaimes centras (ERC) iš pradžių veikia kaip bendras Sąjungos lygmens operatyvinis valstybių narių centras. Komisija, pasikonsultavusi su Vyriausiuoju įgaliotiniu, vėliau gali paskirti kitą centrą, kuris, atsižvelgiant į krizės pobūdį, būtų geriau pasirengęs vykdyti šią funkciją. Paskirtasis operatyvinis centras veikia kaip pagrindinis valstybių narių ryšių palaikymo punktas. Jis yra atsakingas už operatyvinio reagavimo koordinavimą ir padėties vertinimo ataskaitų rengimą.

6 straipsnis

Koordinavimo Taryboje tvarka

Aktyvavus sąlygą Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gali priimti sprendimą aktyvuoti krizių koordinavimo tvarką ir nustatyti, kaip tinkamiausiai rengti skubias konsultacijas ir priimti sprendimus Taryboje, laikantis valstybių narių pareigos padėti. Paramą krizių koordinavimo tvarkos taikymui teikia Tarybos generalinis sekretoriatas, Komisija ir EIVT.

7 straipsnis

Padėties vertinimo ataskaitos

Padėties vertinimo ataskaitas rengia ERC arba paskirtasis operatyvinis centras, bendradarbiaudamas su ES situacijų kabinetu. Rengiant tokias ataskaitas remiamasi įvairių valstybių narių, Komisijos, EIVT, ES agentūrų ir atitinkamų tarptautinių organizacijų padėties stebėjimo ir krizių valdymo centrų informacija.

8 straipsnis

Kompleksinis grėsmių ir rizikos vertinimas Sąjungos lygmeniu

1.           Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis nuo 2015 m. reguliariai teiks bendrą kompleksinę Sąjungos lygmens grėsmių ir rizikos vertinimo ataskaitą.

2.           Ši ataskaita rengiama remiantis įvairiuose sektoriuose nustatytų grėsmių, pavojų ir rizikos (kaip antai susijusių su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, civiline sauga, sveikata, klimato kaita ir aplinka) vertinimu, ir ji visų pirma grindžiama stebėsena, aiškinimu ir dalijimusi valstybių narių (per esamus sektorių tinklus arba iš krizių centrų), Sąjungos agentūrų ir atitinkamų tarptautinių organizacijų pateikta informacija.

3.           Bendrų kompleksinių grėsmių ir rizikos įvertinimo ataskaitų pagrindu Europos Vadovų Taryba vykdys reguliarų vertinimą.

9 straipsnis

Pasirengimas

Valstybės narės, Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis gali įvertinti Sąjungos ir valstybių narių priemones, skirtas reaguoti į pagrindines grėsmes, nustatydami galimus trūkumus ir veiksmingiausius bei ekonomiškiausius šių trūkumų šalinimo būdus bei imtis veiksmingo solidarumo priemonių.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010) 673 galutinis).

[2]               Tarybos sprendimas, nustatantis Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (nauja redakcija), 2007/779/EB, Euratomas; Tarybos sprendimas, nustatantis civilinės saugos finansinę priemonę, 2007/162/EB, Euratomas.

[3]               2002 m. lapkričio 11 d. TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą.

[4]               Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, COM(2011) 866 galutinis.

[5]               2012/2223, 2012 11 22.

[6]               Pavyzdžiui, ES žvalgybos analizės centras, ES karinis štabas ir ES situacijų kabinetas.

[7]               2006 m. birželio 1 d. TVR tarybos išvados, dokumentas 9409/06, 2010 m. gruodžio 10 d. COREPER išvados; 2011 m. lapkričio 23 d. ir 2012 m. gegužės 30 d. COREPER išvados.

[8]               Terorizmas, kaip apibrėžta 2002 ir 2008 m. Tarybos pamatiniuose sprendimuose dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3; OL L 330, 2008 12 9, p. 21).

[9]               Kaip nurodyta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų (OL L 345, 2008 12 23).

[10]             Komisijos komunikatas „ES kovos su terorizmu politika. Svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“ (COM(2010)386 galutinis, 2010 7 20). Vėliau buvo imtasi papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateiktas pasiūlymas dėl reglamento dėl prekybos sprogmenų pirmtakais ir jų naudojimo (COM(2010) 473 galutinis), sukurtas informacijos apie radikalizaciją tinklas (RAN) ir sustiprintos ChBRB, sprogmenų saugumo ir aptikimo srities pastangos.

[11]             Tarybos sprendimas 2007/779/EB, Euratomas, nustatantis Bendrijos civilinės saugos mechanizmą (nauja redakcija), ir Tarybos sprendimas, nustatantis civilinės saugos finansinę priemonę (2007/162/EB, Euratomas).

[12]             COM(2011) 934 galutinis.

[13]             COM(2010) 673 galutinis.