7.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 258/115


2012 m. balandžio 20 d., penktadienis
Šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūra ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos prioritetų nustatymas

P7_TA(2012)0147

2012 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos „Geresnė aplinkosauga geresniam gyvenimui“ prioritetų nustatymo (2011/2194(INI))

2013/C 258 E/16

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa. Galutinis įvertinimas“ (COM(2011)0531),

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 ir 192 straipsnius, kuriais siekiama padėti išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos ir žmonių sveikatos kokybę,

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 10 d. Aplinkos tarybos išvadas dėl šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos vertinimo ir tolesnių veiksmų dėl septintosios ES aplinkosaugos veiksmų programos,

atsižvelgdamas į 2010 m. Europos aplinkos agentūros Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitą (SOER2010),

atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EAA) parengtą techninę ataskaitą Nr. 15/2011 „Oro taršos iš pramonės įrenginių Europoje išlaidų atskleidimas“,

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ COM(2011)0571,

atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl kitos daugiametės 2014–2020 m. finansinės programos (COM(2011)0398),

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ir sanglaudos politikos reformos,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7–0048/2012),

A.

kadangi dabartinė šeštoji aplinkosaugos veiksmų programa baigs galioti 2012 m. liepos 22 d.;

B.

kadangi dešimtmetį šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje buvo pateikiamas visa apimantis aplinkosaugos politikos plano pagrindas, o per šį laikotarpį konsoliduoti ir iš esmės papildyti aplinkosaugos teisės aktai, ir kadangi jos priėmimas pagal bendro sprendimo procedūrą sustiprino jos teisėtumą ir padėjo padidinti atsakomybę; kadangi vis dėlto valstybės narės ir Komisija ne visada veikė pagal šią programą ir kadangi joje buvo keletas netikslumų, kuriuos reikia ištaisyti;

C.

kadangi pažanga siekiant šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatytų tikslų buvo netolygi ir buvo pasiekti kai kurie tikslai (klimato kaitos, atliekų srityse), kai kurių tikslų pasiekti nepavyko (oro, miestų aplinkos, gamtos išteklių srityse), o kitų tikslų pasiekimas priklauso nuo būsimų pastangų, skirtų šiems tikslams įgyvendinti (cheminių medžiagų, pesticidų, vandens išteklių srityse), ir kadangi išlieka keletas uždavinių ir reikia dėti papildomas pastangas;

D.

kadangi šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos laikotarpiu nepakankamai įgyvendintas aplinkosaugos teisynas oro taršos kontrolės, vandens ir nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir gamtos apsaugos srityse;

E

kadangi nebuvo pasiektas tikslas iki 2010 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, nes trūko politinių ir finansinių įsipareigojimų;

F.

kadangi 2010 m. Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitoje (SOER 2010) teigiama, kad išlikusios svarbiausios aplinkosaugos problemos turės reikšmingų padarinių, jeigu jos nebus išspręstos;

G.

kadangi turėtų būti persvarstyti tam tikri aplinkosaugos teisės aktų aspektai, visų pirma stiprinant poveikio aplinkai vertinimų nepriklausomumą Poveikio aplinkai vertinimo direktyvoje;

H.

kadangi aplinkos būklės blogėjimas dėl oro taršos, triukšmo, cheminių medžiagų, prastos vandens kokybės ir ekosistemos nykimo – svarbus veiksnys, lemiantis lėtinių ligų skaičiaus augimą; kadangi šiuo atžvilgiu plačių užmojų ES aplinkos apsaugos darbotvarkė – pagrindinis aspektas siekiant veiksmingai užkirsti kelią ligoms ir sveikatos sutrikimams;

I.

kadangi tarp valstybių narių išlieka didelių skirtumų aplinkos kokybės ir visuomenės sveikatos srityse;

1.

pabrėžia poreikį kuo skubiau priimti septintąją aplinkosaugos veiksmų programą, kad ateityje būtų sprendžiamos aplinkosaugos problemos, todėl ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl septintosios aplinkosaugos veiksmų programos;

2.

mano, kad naujojoje septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdintos ES aplinkosaugos srities problemos, įskaitant spartėjančią klimato kaitą, ekosistemos būklės blogėjimą ir vis didėjantį gamtos išteklių eikvojimą;

3.

atsižvelgiant į esamas tvarumo problemas, su kuriomis susiduria ES, pabrėžia, kad aplinkosaugos veiksmų programos, kaip visuotinės priemonės, padeda užtikrinti būtiną įvairių Bendrijos politikos sričių koordinavimą; mano, kad ateinantį dešimtmetį bus dar svarbiau nuosekliau ir vientisiau spręsti aplinkosaugos klausimus, atsižvelgiant į jų sąsajas ir pašalinant išlikusius atotrūkius, kitaip gali būti padaryta nepataisoma žala;

4.

mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būti teigiamai apibūdinta griežtesnės aplinkos apsaugos politikos nauda, siekiant sustiprinti visuomenės paramą ir politinę valią veikti;

5.

mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būti nustatyti konkretūs 2020 m. tikslai ir aiški plataus užmojo 2050 m. aplinkosaugos vizija, kurios tikslas – visiems piliečiams užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir gerovę, atsižvelgiant į saugias aplinkos ribas;

6.

mano, kad septintosios aplinkosaugos veiksmų programos tvarkaraštis turėtų būti suderintas su daugiamete finansine programa po 2013 m. ir strategija „Europa 2020“; vis dėlto pabrėžia, kad pagrindiniai sprendimai kitose politikos srityse, kurios turi didelį poveikį aplinkai, gali būti priimti prieš patvirtinant septintąją aplinkosaugos veiksmų programą;

7.

pabrėžia, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti sukurta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas, įskaitant naujovių, mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą, ir kad aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo finansavimas turėtų būti svarbi kitos daugiametės finansinės programos (DFP), taip pat bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, bendros žuvininkystės politikos (BŽP), sanglaudos politikos reformų ir programos „Horizontas 2020“ dalis; ypač mano, kad ES, sutelkdama rinkos priemones ir ekosistemų funkcijų mokesčius, turėtų sudaryti sąlygas atsirasti naujiems aplinkosaugos veiksmų programos finansavimo šaltiniams;

8.

mano, kad septintoji aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti visa apimanti sistema, padedanti spręsti nuolatines ir kylančias aplinkosaugos ir tvarumo problemas, atsižvelgiant į jau įgyvendinamas ir planuojamas priemones;

9.

mano, kad ateinantį dešimtmetį įgyvendinant septintąją aplinkosaugos veiksmų programą turėtų būti užtikrinta, kad ES aplinkosaugos srityje priimami sprendimai nacionalinėms ir vietos administracinėms įstaigoms, piliečiams, verslininkams ir investuotojams būtų gana aiškūs ir nuspėjami; mano, kad ši visa apimanti ES programa turėtų būti stiprus politinis pareiškimas visam pasauliui ir prisidėti kuriant tarptautinį aplinkos valdymą;

10.

ragina Komisiją savo būsimą pasiūlymą dėl septintosios aplinkosaugos veiksmų programos grįsti šiais trimis prioritetais:

Įgyvendinimas ir stiprinimas;

Integravimas;

Tarptautinis mastas;

11.

mano, kad daugelis tikslų, nustatytų šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, yra tinkami, tačiau taip pat supranta, kad daugelis šių tikslų toli gražu nėra įvykdyti; todėl Europos Parlamentas pageidauja, kad daugiau šių tikslų būtų perkelta į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą;

12.

norėtų pabrėžti, kad ES aplinkosaugos politikoje svarbu vadovautis atsargumo principu;

Įgyvendinimas ir stiprinimas

13.

susirūpinęs pažymi, kad aplinkosaugos teisyno įgyvendinimas vis dar nepakankamas; mano, kad visiškas įgyvendinimas ir vykdymas visais lygmenimis bei tolesnis svarbiausių aplinkosaugos ir susijusių politikos krypčių prioritetų – klimato kaitos, biologinės įvairovės, išteklių, aplinkos ir sveikatos, taip pat socialinės ir užimtumo politikos, energetikos, tvaraus transporto, tvaraus žemės ūkio ir kaimo plėtros – stiprinimas yra būtinas; šiuo tikslu primygtinai siūlo sukurti aiškius, suderintus aplinkosaugos srities ES teisės aktus, paremtus viešosios politikos priemonių vertinimais ir grįžtamąja informacija;

14.

pabrėžia, kad visiškas ES aplinkosaugos teisės aktų laikymasis – tai tikras Sutartyje nustatytas įsipareigojimas ir ES lėšų naudojimo valstybėse narėse kriterijus;

15.

pabrėžia, kaip svarbu informuoti piliečius apie mūsų aplinkos politiką, siekiant įtraukti juos į jos sėkmingą įgyvendinimą; todėl ragina, kad būsimojoje veiksmų programoje būtų daugiau pastangų šiuo klausimu, turint omenyje, kad valdžios institucijos negali vienašališkai sukurti geresnės aplinkos geresniam gyvenimui be pačios visuomenės paramos;

Klimato kaita

16.

mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti užtikrintas ir sustiprintas visapusiškas klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas;

17.

mano, kad į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą reikėtų įtraukti privalomų energijos vartojimo efektyvumo ir (arba) energijos taupymo tikslų nustatymo poreikį, kadangi tai padėtų kovojant su klimato kaita ir prisidėtų prie aplinkos apsaugos; pabrėžia lanksčios sistemos Bendrijos lygmeniu svarbą, siekiant užtikrinti, kad siūlomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės būtų rengiamos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatumus;

18.

laikosi nuomonės, kad septintoji aplinkosaugos veiksmų programa taip pat turėtų apimti diskusijas po 2020 m. ir kad joje turėtų būti apsvarstyti laikotarpio vidurio tikslai dėl išmetamųjų teršalų mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos 2030 m.;

19.

mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būtų sprendžiami jūrų ir kitų nei CO2 išmetimo klausimai;

20.

mano, kad prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas turėtų būti tinkamai sprendžiamas septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, atsižvelgiant į skirtingus regionų poreikius remiantis būsima ES prisitaikymo strategija; ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo augalų apsaugą reglamentuojančių ES teisės aktų reformą, siekiant veiksmingai kovoti su invazinių rūšių ir kenkėjų dauginimusi, kurį iš dalies lemia klimato kaita;

21.

pripažįsta, kad didėjanti atsinaujinančiosios energijos gamyba teikia papildomą naudą mažinant taršą ir poveikį sveikatai, su sąlyga, kad kartu efektyviai mažinamos neatsinaujinančios energijos gamybos apimtys;

22.

siūlo stiprinti paramą, skiriamą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios visuomenės kūrimo regioninėms strategijoms ir nedidelės apimties su klimato kaita susijusiems projektams, kuriuos vykdo MVĮ, NVO ir vietos valdžios institucijos, įgyvendinant Klimato kaitos paprogramę, kuri yra naujos Komisijos pasiūlytos programos LIFE dalis;

Veiksmingas ir tvarus išteklių naudojimas

23.

primena, kad reikia skubiai iš tikrųjų sumažinti išteklių naudojimą; ragina Komisiją išteklių naudojimo efektyvumo sąvoką aiškinti plačiai, kad ji apimtų visus išteklius, pabrėžia, kad tai apima, pvz., gamtos energiją ir neenergetinius išteklius, įskaitant vandenį, ekosistemas ir biologinę įvairovę; ragina Komisiją taip pat įtraukti tvarų medžiagų valdymą ir gamybos bei vartojimo tvarumą į išteklių naudojimo efektyvumo sritį;

24.

mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti siekiama ilgalaikio tikslo: per ateinančius dvidešimt metų sumažinti ekologinį pėdsaką 50 proc.; pabrėžia, kad pernelyg didelis ES ekologinis pėdsakas kenkia regioninėms ir pasaulinėms natūralių ekosistemų, kurios gali pakankamai aprūpinti žmoniją, perspektyvoms;

25.

mano, kad į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą reikėtų įtraukti visus efektyvaus išteklių naudojimo Europoje plano tikslus;

26.

ragina Komisiją jau naudoti ir, jei įmanoma, tobulinti esamus išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius ir nedelsiant nustatyti tikslus glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei visomis kitomis suinteresuotomis šalimis ir prireikus kuo skubiau nustatyti naujus rodiklius ir tikslus, kaip reikalaujama plane; atsižvelgdamas į pavyzdinio išteklių produktyvumo rodiklio apribojimus ragina Komisiją kuo skubiau nustatyti žaliavų naudojimo rodiklius pagal gyvavimo ciklo metodą, įtraukiant nematomus veiksnius, t. y., galimą poveikio aplinkai perkėlimą už ES ribų ir nepritekliaus bei priklausomybės nuo išteklių pokyčius;

27.

laikosi nuomonės, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti tobulinama teisės aktų sistema, įtraukiant į atitinkamų sričių politiką, visų pirma tvarios gamybos, pakopinio išteklių naudojimo sąvoką, kad mūsų ribotos žaliavų apimties galimybės būtų visapusiškai panaudotos;

28.

mano, kad į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą turėtų būti įtraukti tikslai dėl to, kaip elgtis su miesto aplinka, kurioje gyvena dauguma Europos piliečių, išmetama daugiau nei du trečdaliai CO2 ir daromas didelis poveikis aplinkai, ir kad joje reikėtų pateikti rekomendacijas, kaip skatinti integruotą aplinkosaugos planavimą miestuose, tvarų mobilumą, gyvenimo kokybę ir žmonių sveikatą miestuose, atsižvelgiant į subsidiarumo principą;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant įgyvendinti miesto aplinkos taršos mažinimo strategijas, išnagrinėti galimybę sukurti nuoseklaus mobilumo mieste planų įgyvendinimo Europos miestuose Europos paramos sistemą, Europos lygmeniu nustatyti procedūras ir finansinės paramos priemones, siekiant parengti mobilumo mieste auditą ir mobilumo mieste planus, taip pat parengti Europos mobilumo mieste rezultatų suvestinę;

30.

mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būtų siekiama iki galo įgyvendinti plane nustatytus tvaraus ir ekologiško vartojimo ir gamybos tikslus, pvz., kalbant apie žaliuosius viešuosius pirkimus, laikantis skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principų; ragina sukurti produktų politiką, kuri apimtų visą produkto gyvavimo ciklą, taip pat visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovei palankius gamybos metodus; ragina Komisiją, kai bus sukurtas suderintas produktų poveikio aplinkai vertinimo metodas Europos mastu, užtikrinti, kad prie esamų priemonių (ekologinis ženklas, energijos ženklas, ekologinio ūkininkavimo ženklas ir kt.) vartotojams būtų papildomai teikiama informacija apie produktų poveikį aplinkai; ragina Komisiją išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį ir atlikti jos įgyvendinimo peržiūrą;

31.

mano, kad septintoji aplinkosaugos veiksmų programa turėtų skatinti kurti paskatų schemas, siekiant padidinti perdirbtų medžiagų paklausą, ypač kai jos yra galutinio produkto sudėtinė dalis;

32.

mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti visapusiškai įgyvendinti atliekų teisės aktai, laikantis atliekų tvarkymo hierarchinės sistemos, ir kartu užtikrinant suderinamumą su kitų sričių ES politika; mano, kad turėtų būti nustatyti platesnio užmojo prevencijos, perdirbimo ir pakartotino naudojimo tikslai, pvz., žymiai sumažinti bendrą atliekų susidarymo apimtį, nedeginti atliekų, kurios tinkamos perdirbti ar kompostuoti atsižvelgiant į Atliekų direktyvoje nustatytą hierarchiją, ir nustatyti griežtą draudimą į sąvartynus vežti atskirai surinktas atliekas, taip pat nustatyti tikslus sektoriams išteklių naudojimo efektyvumo srityje, pateikiant atliekų tvarkymo būdų veiksmingumo palyginimą; primena, kad atliekos taip pat yra išteklius, todėl dažnai gali būti pakartotinai naudojamos, ir tokiu atveju galima užtikrinti veiksmingą išteklių naudojimą; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip galima geriau organizuoti vartojimo prekių atliekų rinkimą, būtent suteikiant gamintojui daugiau atsakomybės ir nustatant naudojimo, rinkimo ir perdirbimo sistemų gaires; pabrėžia, kad būtina investuoti į žaliavų ir retųjų žemių elementų perdirbimą, nes retųjų žemių elementų kasyba, rafinavimas ir perdirbimas, jeigu tai daroma netinkamai, gali turėti didelių padarinių aplinkai;

33.

mano, kad reikėtų toliau plėtoti tikslus, kurie jau buvo nustatyti keliose direktyvose dėl atliekų surinkimo ir atskyrimo, ir juos apibrėžti taip, kad medžiagos būtų geriausiai ir kokybiškiausiai panaudotos kiekviename perdirbimo etape: surinkimo, išmontavimo, išankstinio apdirbimo ir perdirbimo;

34.

mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje reikėtų atsižvelgti į būsimo ES vandens politikos veiksmų plano nuostatas ir pabrėžia, kad svarbu laikytis labiau koordinuoto požiūrio į vandens kainodarą; taigi ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas taikyti sprendimus, skirtus kovoti su vandens trūkumu, taip pat vandens atkūrimo sprendimus ir alternatyvias drėkinimo technikos rūšis, bei skatinti optimizuoti vandens naudojimą iš vėlesnių vandens vartojimo ciklo etapų, įskaitant vandens, tinkamo žemės ūkio ir pramonės reikmėms, perdirbimą ir iš nuotekų išgaunant maistines medžiagas ir energiją;

35.

ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką ir veiksmingą teisės aktų vandens valdymo srityje įgyvendinimą ir mano, kad siekiant užtikrinti atitiktį Vandens pagrindų direktyvą ir Direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo, būtina plėtoti priemones siekiant atkurti natūralias upių pakrantes ir iš naujo apželdinti miškais aplinkines vietoves;

36.

ragina Komisiją įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus nustatant tikslus, kuriais būtų užtikrintas žemės naudojimo tvarumas septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje; ragina Komisiją apibrėžti tokius esminius žemės naudojimo klausimus kaip pusiau natūralių buveinių nykimas ir didelės vertės žemės naudojimas bioenergetiniams augalams auginti; šiuo tikslu pabrėžia poreikį taikyti biomasei ir biodegalams tvarumo kriterijus, kuriais būtų sprendžiamas ir netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo klausimas;

37.

mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje būtina spręsti Europos politikos poveikio klausimus už Europos Sąjungos ribų, todėl prašo Komisijos toliau nagrinėti, kaip mažinti ES žemės pėdsaką trečiosiose šalyse, visų pirma sprendžiant netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo biodegalų ir biomasės energijai gaminti klausimą, taip pat įtraukti tikslą, kad didelės aplinkosauginės vertės žemė nebūtų naudojama naujai paskirčiai – auginti kultūrinius augalus Europos Sąjungai;

Biologinė įvairovė ir miškininkystė

38.

pabrėžia skubių priemonių svarbą, kad ES būtų pasirengusi pasiekti pagrindinį savo su biologine įvairove susijusį 2020 m. tikslą ir vykdyti savo pasaulinius įsipareigojimus, susijusius su biologinės įvairovės apsauga, kadangi negalime sau dar vieno žlugimo, taip pat pabrėžia, kad svarbu numatyti pakankamai lėšų tinklui „Natura 2000“ išsaugoti; mano, kad sunkumai, patirti siekiant įgyvendinti nustatytą 2010 m. tikslą, parodo, kad turi būti iš esmės peržiūrėti iki šiol taikyti metodai; mano, kad būtina atlikti integruotus strateginius tyrimus, įskaitant aspektų, galinčių daryti įtaką saugomose teritorijose, tyrimus; mano, kad šie tyrimai turėtų būti įtraukti į miestų planavimą ir kartu turėtų būti vykdomos vietos gamtos išteklių svarbos ir išsaugojimo mokymo ir informacinės kampanijos;

39.

mano, kad visus ES biologinės įvairovės strategijos tikslus iki 2020 m., įskaitant jos tikslus ir veiksmus, reikėtų įtraukti į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą, siekiant užtikrinti jos visapusišką įgyvendinimą; mano, kad trumpalaikiu laikotarpiu būtina atlikti kai kuriuos papildomus veiksmus, pvz., atkurti sunykusias ekosistemas, o kai kuriuos veiksmus reikia sustiprinti, kad būtų veiksmingai siekiama 2020 m. tikslo; pabrėžia, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa taip pat turėtų būti sukurta stipri sistema, kuria remiantis būtų priimtos būtinos teisinės ir finansinės priemonės, visų pirma užtikrinant finansavimą tinklui „Natura 2000“;

40.

pabrėžia, kad svarbu sutelkti ES ir nacionalinę finansinę paramą iš visų galimų šaltinių, taip pat kurti naujoviškas finansines priemones siekiant užtikrinti tinkamo lygio paramą biologinei įvairovei apsaugoti;

41.

ragina Komisiją iki 2012 m. pabaigos paskelbti naują komunikatą dėl naujos Europos miškininkystės strategijos, pasiūlyti veiksmingas priemones, siekiant gerinti valstybių narių bendradarbiavimą miškininkystės klausimais ir skatinti racionalų miškininkystės išteklių naudojimą ir tvarų miškų valdymą;

42.

siūlo skirti daugiau dėmesio miškams naujoje bendroje žemės ūkio politikoje, skatinant žemės ūkio ir miškininkystės derinimą ir kaimo plėtros politiką, grindžiamą tvariais kraštovaizdžiais;

43.

ragina priimti naują Bendrijos reglamentą dėl gaisrų prevencijos arba bent jau siūlo valstybėms narėms glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje;

Aplinkos kokybė ir sveikata

44.

mano, jog atsižvelgiant į tai, kad prastos aplinkos sąlygos daro svarbų poveikį sveikatai, kuris susijęs su didelėmis išlaidomis, septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būti ypač:

perimtas šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos tikslas iki 2020 m. chemines medžiagas gaminti ir naudoti tik taip, kad nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis sveikatai ir aplinkai;

sprendžiama oro kokybės, įskaitant vidaus oro kokybę, ir jos poveikio sveikatai problema;

sprendžiamos triukšmo ir jo poveikio sveikatai problemos;

numatytas konkrečių priemonių, susijusių su šiuo metu nepakankamai išnagrinėtomis naujomis grėsmėmis žmonių ir gyvūnų sveikatai, rengimas siekiant ištirti, kaip naujos technologijos, pvz., nanomedžiagos, endokrininės sistemos veiklą trikdančios medžiagos ar suderintas cheminių medžiagų poveikis veikia žmonių ir gyvūnų sveikatą, kai įmanoma remiantis moksliniais tyrimais ir bendrai priimtomis apibrėžtimis;

numatyti veiksmai, kuriais būtų nuo aplinkos taršos saugoma vaikų sveikata, remiantis 2010 m. kovo mėn. PSO Europos regiono šalių priimta Parmos deklaracija dėl aplinkos ir sveikatos;

ši programa turėtų būti susieta su antruoju aplinkos ir sveikatos apsaugos veiksmų planu;

45.

pabrėžia, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje turėtų būti nustatyti konkretūs tikslai iki 2020 m., siekiant užtikrinti, kad Europos piliečių sveikatai nebekenktų tarša ir pavojingos medžiagos;

46.

turi būti visapusiškai atsižvelgiama į metodus, taikomus cheminių medžiagų rizikai vertinti, teikiant pirmenybę ne bandymui su gyvūnais, o alternatyviems metodams; taip pat mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti priimta ES lygmens strategija siekiant sumažinti saugumo tyrimuose naudojamų gyvūnų skaičių, kartu užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę žmonėms ir gyvūnams Europos Sąjungoje;

47.

mano, kad reikia taikyti visa apimantį požiūrį į sveikatą ir aplinką, teikiant pirmenybę atsargumo principui bei rizikos prevencijai ir ypač atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes, pvz., embrionus, vaikus ir jaunimą;

48.

mano, jog turėtų būti dedamos pastangos, kad ES lygmeniu būtų skiriamas tinkamas dėmesys prevencijai, atsargumui ir aplinką tausojančios veiklos skatinimui mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros srityse siekiant sumažinti ligų dėl aplinkos veiksnių naštą;

49.

mano, kad septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje reikėtų spręsti transporto problemas, skatinant daugiau investuoti į aplinką tausojančias transporto sistemas bei siūlant sprendimus, kaip kovoti su grūstimis, CO2 išmetimu ir mikrodalelėmis;

50.

mano, kad svarbu septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje teikti pirmenybę tolesniam laipsniškam gyvsidabrio atsisakymui ir Europos Sąjungoje, ir kitose šalyse;

Vykdymo užtikrinimas

51.

ragina valstybes nares užtikrinti visišką ir tinkamą ES aplinkos apsaugos teisės aktų, taip pat patvirtintų politikos priemonių ir strateginių planų įgyvendinimą ir užtikrinti reikiamus pajėgumus bei finansavimą siekiant juos visapusiškai įgyvendinti, net ir taupymo laikotarpiu, nes ES aplinkos apsaugos teisės aktų neįgyvendinimas ar nevisiškas jų įgyvendinimas yra ne tik neteisėtas, bet ir ilgainiui kur kas daugiau kainuoja visuomenei;

52.

mano, kad būtina stiprinti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklą (angl. IMPEL), ir primygtinai ragina Komisiją pranešti apie galimus būdus tai padaryti;

53.

ragina Komisiją prieš teikiant finansavimą nuolat taikyti išankstinę atitikties visiems atitinkamiems Bendrijos teisės aktams kontrolę, visų pirma sanglaudos politikos srityje;

54.

mano, kad svarbu, jog septintoji aplinkosaugos veiksmų programa būtų laikoma komunikacijos su Europos piliečiais priemone, kad galima būtų sutelkti šiuos piliečius įgyvendinant sutartas politikos priemones vietoje;

55.

ragina Komisiją sustiprinti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį, kad užtikrintų tinkamą aplinkosaugos teisės aktų perkėlimą, įgyvendinimą ir vykdymą visose valstybėse narėse; siūlo aktyviau dalyvauti vietos valdžios institucijoms rengiant aplinkosaugos politiką, siekiant geriau įgyvendinti teisės aktus, t. y. parengti aplinkosaugos teisės perkėlimo grupes regionų ir vietos lygmenimis; todėl ragina Komisiją ištirti, kokį vaidmenį perkeliant ir vykdant šiuos teisės aktus galėtų atlikti Europos aplinkos agentūra;

Integravimas

56.

mano, kad aplinkosaugos aspektai tampa vis svarbesni ir kitų sektorių politikai ir kad aplinkosaugos politiką atitinkamai reikėtų toliau integruoti į kitas susijusias politikos sritis;

57.

ragina Komisiją tobulinti rodiklius, kad būtų galima įvertinti integravimo gerinimą;

58.

laikosi nuomonės, kad energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei bus įgyvendinamos papildomos strategijos, įskaitant žemės ūkio veiklos vertinimą, miškų atsodinimą ir politinių priemonių, kuriomis būtų skatinama diegti inovacijas ir greitai panaudoti geoterminę, saulės ir jūros energiją, taikymą;

59.

primygtinai ragina Komisiją į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą įtraukti bendrą visų esamų su aplinkosauga susijusių skirtingų politikos sričių, ypač klimato kaitos, biologinės įvairovės, transporto, energetikos, žemės ūkio, žuvininkystės ir sanglaudos politikos tikslų, sąrašą, ir tuos tikslus peržiūrėti kartu su kitais tikslais, kad būtų galima juos tinkamai palyginti ir užtikrinti, kad tikslai būtų nuoseklūs;

60.

ragina Komisiją, persvarstant Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą ir Direktyvą 2001/42/EB, užtikrinti, kad jomis būtų skatinama tvariai naudoti žemę kaip svarbų ES išteklių, ir taip pat išplėsti poveikio aplinkai vertinimo taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik didelio masto projektus, kartu sugriežtinant ir išplečiant tokio vertinimo kriterijus, kad jie apimtų pakopinio išteklių naudojimo sąvoką ir viso gyvavimo ciklo analizę;

61.

ragina Komisiją pasiūlyti procedūrą, kuria būtų užtikrintas poveikių aplinkai vertinimo nešališkumas ir nepriklausomumas, visų pirma panaikinant tiesioginį ryšį tarp projekto vykdytojų ir vertintojų;

62.

rekomenduoja rasti tinkamą būtinybės kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui ar jį sušvelninti ir septintosios aplinkosaugos veiksmų programos pusiausvyrą, kad Europos Sąjunga galėtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir išvengti su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu susijusių nereikalingų išlaidų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia sanglaudos politikos po 2013 m. svarbą; turėdamas mintyje prevencijos politiką, taip pat pabrėžia būtinybę vertinti išlaidas kaip investicijas į ateitį ir į naujas darbo vietas ir inicijuoti informavimo, sąmoningumo ir kitas kampanijas, kad būtų galima keistis gerąja patirtimi visais lygmenimis; pabrėžia būtinybę geriau naudoti techninę pagalbą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad prireikus būtų galima užtikrinti didesnius administracinius pajėgumus; mano, kad būtina veiksmingai derinti mokslinių tyrimų bei inovacijų tikslus ir vietos bei regioninio vystymosi reikmes;

63.

laikosi nuomonės, kad energetikos veiksmų plano iki 2050 m. tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei bus įgyvendinamos papildomos strategijos, įskaitant žemės ūkio veiklos vertinimą, miškų atsodinimą ir politinių priemonių, kuriomis būtų skatinama diegti inovacijas ir greitai panaudoti geoterminę, saulės ir jūros energiją, taikymą;

64.

mano, kad į septintąją aplinkosaugos veiksmų programą turėtų būti įtrauktas griežtas ir išsamus laipsniško aplinkai kenksmingų, pvz., turinčių poveikį biologinei įvairovei, subsidijų panaikinimo Europos ir nacionaliniu lygmeniu iki 2020 m. planas, kad būtų laikomasi Nagojos konferencijos įsipareigojimų;

65.

mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa į Europos semestrą turėtų būti įtrauktas aplinkosaugos aspektas, ne vien tik esamas pagrindinis rodiklis, susijęs su klimato kaita ir energija; todėl visų pirma ragina Komisiją įtraukti Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų plane apibrėžtą tausų išteklių naudojimą į Europos semestrą ir Europos semestro metu stebėti, ar valstybės narės laikosi konkrečių kiekvienai šaliai nustatytų rekomendacijų;

66.

pabrėžia svarbų regionų ir vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, universitetų ir pilietinės visuomenės bei privačiojo sektoriaus vaidmenį skatinant ir vykdant veiksmingą aplinkosaugos politiką visoje ES;

67.

mano, kad, norint pasiekti reikšmingų rezultatų, būtina užtikrinti programų įgyvendinimą regionų ir vietos lygmenimis ir į šį procesą įtraukti visas suinteresuotąsias šalis; ragina atkreipti dėmesį į ypatingų geografinių bruožų turinčių regionų ir teritorijų, pvz., salų, kalnuotų ar retai gyvenamų regionų, padėtį; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sugriežtinti poveikio aplinkai vertinimų ir strateginių poveikio aplinkai vertinimų naudojimą priimant sprendimus vietos ir regionų lygmenimis.

68.

pabrėžia, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti visiškai įgyvendinta Orhuso konvencija, ypač klausimai, susiję su teise kreiptis į teismą; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis reikia skubiai priimti direktyvą dėl teisės kreiptis į teismą; ragina Tarybą laikytis savo įsipareigojimų, nustatytų Orhuso konvencijoje, ir iki 2012 m. pabaigos priimti bendrąją poziciją dėl atitinkamo Komisijos pasiūlymo;

69.

mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti siekiama remti alternatyvių „ne tik BVP“ augimo ir gerovės vertinimo modelių kūrimą;

70.

ragina Komisiją ir valstybes nares visame pasaulyje skatinti vadinamąją ekologišką ekonomiką, įtraukiant aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus, pvz., skurdo mažinimą;

71.

pabrėžia, kad labai svarbu parodyti ES piliečiams, ypač dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kad aplinkos apsauga nėra nesuderinama su tvaria ekonomine ir socialine plėtra; šiuo tikslu ragina remti sėkmingus projektus ir visuomenei skleisti informaciją apie aplinkos požiūriu naudingos ekonominės plėtros galimybę svarbiose gamtos ir kultūros paveldo, pvz., „Natura 2000“ tinklas, teritorijose;

72.

primena, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti sukurta tinkama sistema, kad būtų užtikrintas tinkamas finansavimas, įskaitant naujovių, mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą;

73.

mano, kad programą „LIFE+“ turėtų valdyti Europos Komisija, ypatingą dėmesį kreipdama į inovacijų ir kompetencijos projektus: remti MVĮ ir MTTP įstaigas ir pirmenybę teikti biologinės įvairovės išsaugojimui taikant sistematinį ir integralųjį metodą, dirvožemiui išsaugoti tinkančioms žemės ūkio technologijoms ir gyvūnų ekosistemų maisto grandinei; mano, kad ES programa LIFE+ turėtų būti plačiau propaguojama visuose Europos regionuose ir taip būtų skatinami novatoriški veiksmai vietos lygiu, o šios programos „Aplinkos politikos ir valdymo“ dalies poveikis būtų didesnis ir ji būtų žinomesnė;

74.

ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant kitą mokslinių tyrimų bendrąją programą, sukurti į naujas medžiagas ir išteklius, kuriais ateityje atsargų trūkumo atvejais būtų galima pakeisti šiuo metu naudojamas žaliavas, orientuotą mokslinių tyrimų ir inovacijų programą;

Tarptautinis mastas

75.

mano, kad septintosios aplinkosaugos veiksmų programos tikslas turėtų būti aplinkosaugos aspektų integravimas į visus ES išorės santykius, ypač į paramą vystymuisi ir prekybos susitarimus, kad būtų skatinama aplinkos apsauga trečiosiose šalyse; ragina ES skatinti bendrą su kaimynėmis mokslinių tyrimų programavimą aplinkosaugos srityje;

76.

ragina Komisiją į savo pasiūlymą įtraukti tikslą, kad ES visiškai remtų JT, Pasaulio banko ir Europos aplinkos agentūros aplinkosaugos apskaitos darbą, kad pasaulyje būtų suderinta aplinkosaugos apskaitos sistema; palankiai vertina ES biologinės įvairovės strategijoje numatytus įsipareigojimus siekiant pagerinti žinias apie šias ekosistemas ir jų naudą ES (pavyzdžiui, jų nauda miškams); ragina valstybes nares keistis patirtimi ir palyginti aplinkosaugos apskaitos metodus;

77.

mano, kad septintąja aplinkosaugos veiksmų programa turėtų būti laiku įgyvendinami tarptautiniai ES įsipareigojimai, ypač JTBKKK ir BĮK įsipareigojimai;

78.

primygtinai ragina Komisiją į septintąją aplinkosaugos veiksmų įtraukti programą „Rio+20“ konferencijos dėl ekologiškos ekonomikos ir tarptautinės aplinkos valdysenos stiprinimo rezultatus;

*

* *

79.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.