20.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 239/74

—

atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Vienos deklaraciją bei veiksmų programą, priimtas 1993 m. birželio 25 d. Pasaulio žmogaus teisių konferencijoje, ypač į jos I dalies 28–29 punktus ir II dalies 38 punktus dėl nuolatinio žaginimo, seksualinės vergijos ir priverstinio apvaisinimo vykstant ginkluotiems konfliktams,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) ir į 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo (1),

—

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1325 (2000) ir 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo, į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1888 (2009) dėl seksualinio smurto prieš moteris ir vaikus vykstant ginkluotam konfliktui, į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1889 (2009), kuria siekiama, kad būtų aktyviau taikoma JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1325 ir stebima, kaip ji taikoma, ir į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1960 (2010), kuria sukuriama duomenų apie seksualinio smurto vykstant ginkluotam konfliktui vykdytojus rinkimo ir jų sąrašo sudarymo sistema,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo mėn. paskirtas Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas seksualinio smurto per ginkluotus konfliktus klausimams,

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Pasaulinę moterų konferenciją ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005) ir „Pekinas + 15“ (2010),

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2000 m. vasario 7 d. rezoliuciją 54/134, pagal kurią lapkričio 25 d. paskelbiama Tarptautine smurto prieš moteris panaikinimo diena,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į ES Tarybos veiksmų lyčių lygybės skatinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje planą (SEC(2010)0265), pagal kurį turėtų būti užtikrinama, kad ES vykdant darbą su šalimis partnerėmis būtų atsižvelgiama į lyčių lygybės aspektą visais lygmenimis,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. ataskaitą dėl rodiklių, susijusių su visapusišku ES požiūriu į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rodiklius, susijusius su visapusišku ES požiūriu į JT ST rezoliucijų 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą,

—

atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. priimtus dokumentą „Visapusiškas ES požiūris į JT ST rezoliucijų 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą“ (4) ir darbinį dokumentą „JT ST rezoliucijos 1325, kurios nuostatos sustiprintos JT ST rezoliucija 1820, įgyvendinimas atsižvelgiant į ESGP“,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir jų diskriminacijos,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 13 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės skatinimo ir lyčių aspekto integravimo valdant krizes,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. Tarybos nustatytas bendras ESGP operacijoms taikomas elgesio normas (5),

—

atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. priimtą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į jo 7 ir 8 straipsnius, kuriuose žaginimas, seksualinė vergija, vertimas užsiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas, priverstinė sterilizacija ar bet kurios kitos formos seksualinis smurtas apibrėžiami kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai,

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo metinių (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspekto integravimo į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl moterų padėties vykstant ginkluotiems konfliktams ir jų vaidmens atstatant šalis po konflikto ir demokratizacijos proceso metu (8),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0429/2011),

A.

kadangi per pastaruosius dešimt metų po JT ST rezoliucijos 1325 priėmimo padaryta pažanga nedidelė; kadangi kai kuriais atvejais buvo nustatytos moterų dalyvavimo vyriausybių veikloje kvotos ir moterų skaičius atstovaujomosiose institucijose padidėjo; kadangi nuo tada imta kreipti daugiau dėmesio į lyčių skirtumus vykstant konfliktams; kadangi, nepaisant įdėtų pastangų, moterų, dalyvaujančių taikos derybose, dalis su kai kuriomis išimtimis ir toliau sudaro mažiau kaip 10 proc. viso oficialiai procesuose dalyvaujančiųjų skaičiaus (9);

B.

kadangi buvo įsteigta JT specialiojo įgaliotinio, atsakingo už seksualinio smurto vykstant konfliktams klausimus, pareigybė ir šias pareigas šiuo metu eina Margot Wallström;

C.

kadangi pasaulyje vykstančių konfliktų regionuose kaip karo taktika vis dar nepriimtinai naudojamas seksualinis smurtas – masiniai išžaginimai, prekyba žmonėmis ir kitų formų seksualinė prievarta prieš moteris ir vaikus; kadangi pokonfliktinėse teritorijose nesant valdžios gali pablogėti moterų ir mergaičių teisių padėtis, kaip buvo Libijoje ir Egipte;

D.

kadangi seksualinis smurtas vykstant konfliktams turi siaubingų padarinių aukoms, įskaitant fizines (pavojus likti nevaisingoms, turėti nelaikymo problemų, užsikrėsti lytiniu būdu plintančiomis ligomis ) ir psichologines pasekmes, nes šios aukos dažnai pasmerkiamos, atstumiamos, su jomis blogai elgiamasi, jos laikomos užsitraukusiomis gėdą ir dažnai išstumiamos iš bendruomenės, o kartais netgi nužudomos;

E.

kadangi aukų šeimos taip pat labai nukenčia, nes seksualinis smurtas laikomas pažeminimu; kadangi po seksualinio smurto gimę vaikai gali būti atstumti; kadangi šis atstūmimas gali būti radikalus, pavyzdžiui, kūdikiai gali būti paliekami tik gimę arba nužudomi;

F.

kadangi 1993 m. birželio 25 d. JT Pasaulinėje žmogaus teisių konferencijoje priimtoje Vienos deklaracijoje teigiama, kad „moterų ir mergaičių žmogaus teisės yra neatimama, neatskiriama ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis“;

G.

kadangi susirūpinimą kelia tai, kad daugeliu atvejų seksualinio smurto vykdytojai lieka nenubausti, kaip rodo ginkluoto konflikto Kolumbijos pavyzdys, kai seksualinė prievarta prieš moteris vykdoma sistemingai ir slapta, o kaltininkai praktiškai išvengia bet kokios bausmės; kadangi ši smurto forma turėtų būti laikoma karo nusikaltimu;

H.

kadangi pripažįsta, kad taikos palaikymo operacijose dalyvaujančios moterys kariuomenėje ir (arba) civilinėse organizacijose atlieka svarbų vaidmenį, nes rodo pavyzdį, tarpininkauja tarp kultūrų ir skatina suteikti daugiau galių vietos moterims, o vietos vyrams jos yra stereotipų laužytojos; kadangi jos taip pat geriau bendrauja su vietos moterimis;

I.

kadangi dauguma šalių su lytimi susijusių veiksmų nelaiko prioritetiniais, lyčių aspektą laiko mažesnės svarbos klausimu, be to, kultūrine, religine ir socialine bei ekonomine praktika pateisina kliudymą pažangai lyčių lygybės ir moterų teisių srityje;

J.

kadangi į lyčių aspektą reikia atkreipti dėmesį nuo pat civilinių ir saugumo misijų planavimo pradžios; kadangi taikos palaikymo misijos pasirodė itin svarbios siekiant integruoti lyčių aspektą vykdant prevencinius veiksmus, demobilizaciją ir atstatymą po konflikto;

K.

kadangi istorija parodė, jog kariavimas yra veikla, kurioje labai dominuoja vyrai, ir todėl galima tikėtis, kad ypatingi moterų gebėjimai palaikyti dialogą ir imtis nesmurtinės veiklos gali labai prisidėti užtikrinant taikią konfliktų prevenciją ir jų valdymą;

L.

kadangi moterų dalyvavimo ir lyčių aspekto svarba matyti iš fakto, kad ten, kur konfliktų sprendimo, taikos kūrimo ir taikos derybų procesuose dalyvauja daugiau moterų, apimama daugiau su atstatymu ir taikos kūrimu susijusių sričių: rinkos infrastruktūra, kaimo keliai, sveikatos klinikos, prieinamos mokyklos, vaikų darželiai ir kt.;

M.

kadangi 2010 m. buvo patvirtinta 17 rodiklių, susijusių su visapusišku požiūriu (10), ir pastangos 2011 m. pateikti šių rodiklių pagrindu parengtą pirmąją stebėsenos ataskaitą buvo sėkmingos (11); kadangi reikia išsamių ES stebėsenos ataskaitų, parengtų taikant aiškią metodiką ir atitinkamus rodiklius;

N.

kadangi nacionaliniai veiksmų planai, susiję su moterimis, taika ir saugumu, yra labai svarbūs ir turėtų būti rengiami laikantis vienodų būtiniausių europinių standartų, susijusių su jų tikslais, įgyvendinimu ir stebėsena visoje ES;

O.

kadangi 2011 m. rugpjūčio 31 d. Komisija nusprendė skirti dar 300 mln. EUR taikai ir saugumui Afrikoje; kadangi 2011 m. mažiausiai 12 Afrikos valstybių, kurių bendras gyventojų skaičius apie 386,6 mln., laikomos vykstančių konfliktų regionais;

P.

kadangi pasibaigus konfliktui ir vykstant atstatymo ir reintegracijos procesams, institucinės priemonės ir įsipareigojimai siekti lyčių lygybės yra veiksmingi pirmieji žingsniai siekiant apsaugoti ir ginti moterų teises; kadangi visų reikiamų veikėjų, pvz., vyriausybių ir politinių atstovų, pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės dalyvavimas ir tiesioginis moterų organizacijų, grupių ir tinklų, kurie turėtų gauti politinę, finansinę ir teisinę pagalbą, kad galėtų vykdyti programas, pvz., skirtas pažeidžiamiausioms visuomenės narėms, įskaitant migrantes, šalies viduje perkeltas moteris, pabėgėles ir į šalį grįžtančias moteris, dalyvavimas yra būtina sąlyga norint kurti taiką, pasiekti tvarų vystymąsi ir padėti susiformuoti demokratinei visuomenei, gerbiančiai moterų teises ir lyčių lygybę;

Q.

kadangi esminės moterų pažeidžiamumo konfliktų sąlygomis priežastys dažnai yra ribotos jų prieigos galimybės, pvz., prie švietimo sistemos ir darbo rinkos, taigi lygiateisis moterų dalyvavimas ekonominėje veikloje yra būtina sąlyga norint kovoti su smurtu dėl lyties per ginkluotus konfliktus, kadangi moterų dalyvavimas valdymo srityje tiek vykstant deryboms, tiek atliekant aktyvų vaidmenį taikaus pereinamojo proceso metu tebėra ribotas, tačiau lieka didžiausias prioritetas ir būtinas aspektas norint pasiekti lyčių lygybę;

1.

ragina, kad ES parama taikos procesams priklausytų nuo moterų dalyvavimo tarptautinėse grupėse, kurios vadovauja taikos deryboms; ragina daryti pažangą siekiant, kad vykstant taikos procesui prie derybų stalų nuolat būtų moterys vadovės, vietos moterų teisių organizacijos ir (arba) pilietinės visuomenės grupės;

2.

pabrėžia politinio dialogo svarbą siekiant suteikti daugiau galių moterims ir ragina ES delegacijas į politinį ir žmogaus teisių dialogą su priimančiąja vyriausybe įtraukti moterų, taikos ir saugumo klausimus; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares aktyviai skatinti ir remti tai, kad moterys turėtų daugiau įtakos palaikant dvišalius ir daugiašalius santykius su valstybėmis ir organizacijomis už ES ribų;

3.

palankiai vertina ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir galių moterims vystymosi srityje suteikimo ir ragina ES vyriausiąją įgaliotinę imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų galima ES delegacijų darbuotojams surengti tinkamus ir veiksmingus mokymus apie lyčių aspekto integravimą į taikos palaikymo, konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo veiksmus; prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti tinkamą techninę ir finansinę paramą programoms, pagal kurias moterims suteikiama galimybė visapusiškai dalyvauti taikos derybų procese, taip pat moterims suteikiama daugiau galių pilietinėje visuomenėje;

4.

ragina ES ir valstybes nares aktyviai siekti, kad karinėse ir civilinėse taikos palaikymo operacijose dalyvaujančių moterų, ypač einančių vadovaujamąsias pareigas, skaičius didėtų, ir šiuo tikslu ragina:

5.

ragina skirti atitinkamą ES finansavimą, taip pat pagal Stabilumo priemonę, siekiant remti veiksmingą moterų dalyvavimą nacionalinio ir vietos lygmens atstovaujamųjų institucijų veikloje ir jų indėlį į šią veiklą, taip pat visais lygmenimis priimant sprendimus konfliktų sprendimo, taikos derybų, taikos kūrimo ir laikotarpio po konflikto planavimo procesuose;

6.

pažymi, kad ES darbuotojams, dalyvaujantiems karinėse ir civilinėse misijose, reikia parengti elgesio kodeksą, kuriame būtų aiškiai išdėstyta, kad seksualinis išnaudojimas yra nepateisinamas ir nusikalstamas elgesys, ir reikalauja, kad dėl šio išnaudojimo kaltiems humanitariniams darbuotojams, tarptautinių institucijų, taikdarių atstovams ir diplomatams būtų taikomos griežtos administracinės ir baudžiamosios sankcijos; ragina netoleruoti jokio seksualinio vaikų ir moterų išnaudojimo per ginkluotus konfliktus ir pabėgėlių stovyklose; tuo požiūriu teigiamai vertina pastaruosius JT tyrimus siekiant ištirti šios organizacijos taikdarių, kaltinimų seksualiniu išnaudojimu vykdant JT operacijas Dramblio Kaulo Krante, veiksmus;

7.

griežtai smerkia tebesitęsiantį seksualinio smurto prieš moteris naudojimą kaip karo taktiką, kadangi tai prilygsta karo nusikaltimams; pripažįsta, kad šis smurtas palieka aukoms gilias fizines ir psichologines žaizdas ir dramatiškus padarinius jų šeimoms, pabrėžia, kad šį reiškinį reikia šalinti vykdant paramos nukentėjusiosioms programas, ir primygtinai ragina sutelkti politinių lyderių pastangas, kad būtų pateiktas suderintas priemonių rinkinys seksualinio smurto prevencijai įtvirtinti ir jo naudojimui mažinti; pažymi, kad šiuo požiūriu padėtis Konge tebėra dramatiška; primena, kad 2010 m. liepos 30–rugpjūčio 4 d. rytinės Kongo dalies kasybos regione gaujos vykdė masinius išžaginimus, 2009 m. rytinėje Kongo dalyje buvo užfiksuoti mažiausiai 8 300 moterų išžaginimai, o per pirmąjį 2010 m. ketvirtį buvo išžagintos 1 244 moterys – tai atitinka vidutiniškai 14 išžaginimų per dieną; pažymi, kad 2011 m. ši padėtis tebėra nepakitusi; primygtinai ragina ir ES misijas Kongo Demokratinėje Respublikoje – Kongo EUPOL ir Kongo EUSEC – kovą su seksualiniu smurtu ir moterų dalyvavimą padaryti pagrindiniais prioritetais stengiantis reformuoti Kongo saugumo sektorių;

8.

pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad seksualinis smurtas, kurio aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, turi ypač neigiamo poveikio, inter alia, kalbant apie lyčių atskirtį, smurto plitimą apskritai ir visuomenės militarizavimą bei visuomenės struktūros irimą, ypatingą dėmesį ir išteklių reikėtų skirti šio karo nusikaltimo prevencijai;

9.

ragina valstybes nares skatinti priimti šeimai naudingas priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti neigiamus karinių konfliktų padarinius šeimos gyvenimui;

10.

ragina glaudžiau bendradarbiauti su vietos moterų organizacijomis siekiant sukurti išankstinio perspėjimo sistemą ir galbūt suteikti joms galimybių išvengti prievartos ar sumažinti jos atvejų;

11.

ragina Komisiją remti vietos pilietinės visuomenės grupes, ypač moterų grupes bei grupes, į kurių darbotvarkes įtrauktas lyčių aspektas, t. y. teikti prieinamą finansavimą ir stiprinti gebėjimus, siekiant, kad jos galėtų atlikti stebėtojo vaidmenį, ypač žlungančiose valstybėse;

12.

yra priblokštas, kad seksualinio smurto vykdytojai tebėra nebaudžiami; ryžtingai reikalauja padaryti galą seksualinio smurto vykdytojų nebaudžiamumui; primygtinai ragina nacionalines valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kuriais siekiama užkirsti kelią nebaudžiamumui, ir ragina stiprinti teisingumo sistemą mokant teisėjus ir prokurorus tirti seksualinio smurto atvejus ir bausti už jį; atsižvelgdamas į tai, ragina gerai informuoti apie baudžiamąsias bylas ir didinti jų žinomumą, nes tai – priemonė skleisti informaciją, kad tokia praktika netoleruotina;

13.

ragina, kad nebaudžiamumo klausimas būtų pagrindinis veiksnys vykstant taikos deryboms, nes neturėtų būti taikos be teisingumo, o nusikaltėliai turi būti teisiami ir baudžiami už savo veiksmus; pabrėžia, kad dėl nebaudžiamumo neturi būti deramasi; primena, kad teismo procesai, kuriuose teisiami smurtautojai prieš moteris, kurios nukentėjo karo metu, dažnai yra pernelyg lėti ir nukentėjusios moterys patiria dar daugiau nepatogumų, todėl prašo vykdyti tikrą ir visiems lygų teisingumą, laikantis priimtinų terminų ir išsaugant moterų, kurios nukentėjo per karą, orumą;

14.

pabrėžia, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant suteikti daugiau galių moterims ir mergaitėms, taip pat kovojant su stereotipais ir siekiant pakeisti žmonių mąstymą; prašo įgyvendinti ir (arba) remti visuomenės informavimo programas švietimo srityje, programose itin daug dėmesio skiriant moterų orumo klausimams;

15.

ragina ginkluotąsias pajėgas įsteigti moterų klinikas, kuriose būtų padedama atsigauti nuo karo zonose patirto seksualinio ir psichologinio smurto;

16.

reikalauja, kad nuo blogo elgesio ir smurto per konfliktus nukentėjusios moterys, išlaikydamos savo orumą, galėtų paduoti skundus tarptautiniams teismams ir kad šie teismai joms suteiktų apsaugą nuo fizinio pasikėsinimo ir traumų, galinčių kilti dėl apklausų, vykdomų neatsižvelgiant į traumas; reikalauja, kad tokiais atvejais atitinkamos moterys galėtų savo teises ginti ir civiline, ir baudžiamąja tvarka ir kad būtų įgyvendintos paramos programos, kuriomis joms būtų padedama reintegruotis ekonominiu, socialiniu ir psichologiniu atžvilgiais;

17.

ragina ES ir valstybes nares veiksmingai remti ES gairių dėl smurto prieš moteris ir mergaites įgyvendinimą taikant šias konkrečias priemones:

18.

pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti lygiateisį moterų dalyvavimą teisingumo ar tarpvalstybinio teisingumo sistemos reformos procesuose tam, kad jos galėtų veiksmingai reikalauti, jog nacionalinėse teismų sistemose būtų taikomos lygios teisės;

19.

ragina Komisiją, EIVT ir Parlamento delegacijas rasti būdų paskatinti, kad besivystančios šalys, kurios to dar nepadarė, pasirašytų, ratifikuotų ir įgyvendintų 1998 m. Romos statutą (susijusį su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu), nes tai yra būtinas žingsnis siekiant apsaugoti moterų seksualines teises karo sąlygomis ir išvengti nusikaltėlių nebaudžiamumo;

20.

smerkia įkaitų ėmimą ir ragina griežčiau bausti už žmonių kaip gyvos priedangos naudojimą per konfliktus;

21.

ragina, kad vyrai ir moterys būtų kalinami atskirai, visų pirma siekiant išvengti seksualinės prievartos;

22.

pabrėžia teisės žinoti dingusių artimųjų likimą svarbą ir ragina ginkluotų konfliktų dalyvius imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų teikiama informacija apie asmenis, kurie laikomi dingusiais;

23.

ragina numatyti konkrečias nuostatas, pagal kurias moterys būtų labiau saugomos nuo išprievartavimo, priverstinės prostitucijos ir kitų formų lytinių nusikaltimų, taip pat ypač pasirūpinti besilaukiančiomis motinomis ir mažamečių vaikų motinomis, kad joms būtų užtikrintas maisto ir drabužių teikimas, jų evakuacija ir transportas bei medicininės pagalbos teikimas, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamiems nėštumams ir lytiniu keliu plintančioms ligoms, nes šios sritys yra prioritetinės pagal 2014–2020 m. vystymosi finansavimo priemonę;

24.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti greito reagavimo padalinius, kuriuos sudarytų apmokytas personalas (kaip antai gydytojai, psichologai, sociologai ir teisiniai patarėjai), kurių tikslas – lytinių nusikaltimų aukoms teikti neatidėliotiną pagalbą vietoje;

25.

džiaugiasi, kad buvo priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1960, kurioje reikalaujama pateikti išsamią informaciją apie seksualinio smurto vykdytojus vykstant ginkluotiems konfliktams; ragina valstybes nares labiau pasistengti vykdant rezoliuciją 1960;

26.

ragina išnagrinėti galimybę skirti aukoms atitinkamą kompensaciją pagal taikomą tarptautinę ir nacionalinę teisę, atsižvelgiant į psichologinį poveikį šių aukų šeimoms ir vaikams;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares konfliktus patyrusiose šalyse suteikti moterims galimybių naudotis savo teisėmis, įsigyti žemės, paveldėti, gauti kreditų ir turėti santaupų, ypač tose šalyse, kur moterų teisių į turtą neįmanoma teisiškai įgyvendinti ir jos socialiai nepripažįstamos;

28.

pabrėžia, kad reikia moterų, kaip pažeidžiamų aukų, įvaizdį papildyti kitokiu įvaizdžiu – moterų, kaip skirtingos socialinių veikėjų, turinčių vertingų išteklių ir gebėjimų, taip pat turinčių savo planų, grupės įvaizdžiu; laikosi nuomonės, kad moterys daro įtaką įvykiams, jos turi formuoti ir vystymosi procesą; mano, kad nuo karo nukentėjusios moterys nebeturėtų būti laikomos vien karo aukomis, veikiau jau – stabilizavimo ir konfliktų sprendimo proceso veikėjomis; pabrėžia, kad moterys apskritai šį vaidmenį gali atlikti tik tada, kai joms vienodai atstovaujama priimant politinius ir ekonominius sprendimus;

29.

pažymi, kad žmonės moterų vaidmenį pokarinėje visuomenėje ir jos atkūrime turi suvokti plačiau nei vien kaip visuotinį „moterų patirties per karą“ siužetą ir kad reikia pripažinti, jog moterų patirtis labai konkreti ir įvairi;

30.

ragina Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurti specialiojo ES įgaliotinio moterų, taikos ir saugumo klausimais pareigybę, kad būtų galima integruoti lyčių perspektyvą ir efektyviau palaikyti ryšį su atitinkamais JT pareigūnais; ragina, kad visa atitinkama ES politika, specialios paskirties grupės ir padaliniai (centrai), kurie sprendžia lyčių ir saugumo klausimus, būtų koordinuojami šio specialiojo ES įgaliotinio ir siejami su juo, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir veiksmingumą, taip pat sistemingą, nuoseklų ir visapusišką strateginių planų ir veiksmų, kurių reikia imtis, įgyvendinimą;

31.

ragina remti ir pripažinti neoficialią darbo grupę moterų, taikos ir saugumo klausimais;

32.

ragina ypatingą dėmesį skirti lyčių perspektyvos integravimui į taikos tyrimo, konfliktų prevencijos ir sprendimo procesus, taikos palaikymo operacijas, šalių atstatymą ir atkūrimą po konfliktų ir lyčių aspekto įtraukimui į šalių strateginius dokumentus;

33.

primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares į savo veiksmus, darančius poveikį moterims konfliktų vietovėse, įtraukti vystymosi klausimus, ypač teisės į motinystės apsaugą ir paramą jai pripažinimo klausimą, rūpinimosi vaikais ir jų auginimo, taip pat moterų sveikatos apsaugos ir ekonominio saugumo klausimą, ypatingą dėmesį skiriant nuosavybės teisių, ypač žemės nuosavybės ir jos dirbimo klausimams;

34.

palankiai vertina ES sprendimą patvirtinti 17 įgyvendinimo rodiklių sąrašą, kad būtų galima vertinti pačios ES veiklą lyčių klausimais nestabiliose šalyse, šalyse, kuriose vyksta konfliktai, ir šalyse po konfliktų; pabrėžia, kad rodikliai, kurie taip pat turėtų apimti kokybinius vertinimus, dar turi būti tobulinami; ragina Komisiją ir EIVT atsižvelgti į šio vertinimo proceso išvadas planavimo ir įgyvendinimo etapuose;

35.

ragina EIVT pagal 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/427/ES 9 straipsnį užtikrinti, kad šalių iniciatyvų, susijusių su lyčių aspektu prieš konfliktus, konfliktų metu ir po konfliktų, planavimas, įgyvendinimas ir stebėjimas būtų valdomi delegacijų lygmeniu siekiant geriau prisitaikyti prie konkrečių sąlygų ir galimos regioninės dimensijos;

36.

ragina valstybes nares patvirtinti nacionalinius planus moterų, taikos ir saugumo klausimais, juos vykdyti ir stebėti, kaip jie vykdomi; dar kartą ragina ES ir valstybes nares savo planuose ir strategijose parengti rinkinį būtiniausių standartų, kurie apimtų tikroviškus tikslus ir konkrečius rodiklius, gaires, terminus, skiriamą biudžetą ir efektyvią stebėsenos sistemą; pabrėžia, kad rengiant veiksmų planus, juos vykdant ir stebint, kaip jie vykdomi, svarbu įtraukti NVO;

37.

ragina ES užtikrinti, kad į misijas ir operacijas siunčiamo personalo atranka būtų subalansuota ir kad daugiau moterų būtų skiriama į vadovaujančias pareigas, pvz., ES delegacijų į trečiąsias šalis ir ES misijų vadovų;

38.

pabrėžia Komisijos raginimą ES remti trečiųjų šalių pastangas įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, pvz., Konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, Kairo veiksmų programą, Pekino veiksmų programą ir JT Tūkstantmečio deklaraciją;

39.

ryžtingai pritaria tam, kad į bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir ES delegacijas būtų įtraukti patarėjai lyčių klausimais arba kad būtų sukurti lyčių reikalų centrai, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę siekti, kad būtų išvengta funkcijų dubliavimo ir suteikti jiems pakankamai lėšų bei įgaliojimų;

40.

pabrėžia informuotumo didinimo kampanijų svarbą kovojant su stereotipais, diskriminacija (dėl lyties, kultūros, religijos) ir buitiniu smurtu ir apskritai siekiant lyčių lygybės; pažymi, kad šias kampanijas reikėtų papildyti skatinant teigiamą moterų įvaizdį – pasitelkiant pavyzdinius moterų vaidmenis žiniasklaidoje ir reklamoje, švietimo medžiagoje ir internete;

41.

ragina parengti BSGP misijoms skirtas deramas viešųjų skundų procedūras, kurios pirmiausia padėtų pranešti apie seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę į kas šešis mėnesius teikiamą BSGP misijų vertinimą įtraukti išsamią ataskaitą moterų, taikos ir saugumo klausimais; primena, kad BSGP misijos yra viena iš svarbiausių ES priemonių, rodančių jos įsipareigojimą siekti JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 1820 ir 1325 tikslų nuo krizių nukentėjusiose šalyse ir regionuose;

42.

ragina numatyti konkretų biudžetą, skirtą duomenims, surinktiems remiantis ES parengtais rodikliais, vertinti ir stebėti; ragina numatyti atskirą biudžeto išlaidų kategoriją, skirtą patirties lyčių klausimais kaupimui ir projektams bei veiksmams, susijusiems su moterimis, taika ir saugumu, kai vykdomos BSGP misijos, finansuoti;

43.

ragina ES biudžeto valdymo instituciją padidinti finansavimą, skirtą lyčių lygybės ir moterų teisių skatinimui, rengiant būsimas 2014–2020 m. vystymosi finansavimo priemones;

44.

ragina ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją imtis visų reikalingų priemonių siekiant, kad visos ES išorės veiksmų finansinės priemonės, t. y. Europos plėtros fondas, Vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, Pasirengimo narystei pagalbos priemonė, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė ir Stabilumo priemonė, labiau papildytų viena kitą ir būtų laiku sutelkiamos norint išvengti ES veiksmų, susijusių su moterų padėtimi karo sąlygomis, nenuoseklumo;

45.

ragina, kad Europos lyčių lygybės institutas (ELLI) teiktų konkrečią paramą, t. y. rinktų, tvarkytų ir skleistų efektyvius lyčių aspekto integravimo būdus, kad būtų praktiškai pritaikyti Pekino rodikliai, susiję su moterimis ir ginkluotais konfliktais;

46.

pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį atlieka EB ir JT partnerystė dėl lyčių lygybės vystomojo bendradarbiavimo ir taikos, kuria siekiama nustatyti būdus, kaip integruoti lyčių lygybę ir moterų žmogaus teises teikiant naujų formų pagalbą, paremti nacionalinių partnerių pastangas siekiant įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus lyčių lygybės klausimais ir pasiekti, kad jų įsipareigojimus lyčių lygybės srityje atitiktų pakankami asignavimai nacionalinėse plėtros programose ir biudžetuose; pabrėžia, kad šis projektas pirmiausia skirtas moterų vaidmeniui per konfliktus ir po jų, ypač tinkamam JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 įgyvendinimui;

47.

prašo Europos Sąjungos teikiant paramą, skirtą atkūrimui po karinių konfliktų, remti mokyklų steigimą siekiant suteikti berniukams ir mergaitėms geresnį išsilavinimą;

48.

palankiai vertina įvairias iniciatyvas, kuriomis kuriami su lytimi susiję ankstyvo įspėjimo ir konfliktų stebėjimo rodikliai, pavyzdžiui, JT Moterų, Europos Tarybos, Šveicarijos taikos fondo, organizacijos „International Alert“ ir Ankstyvo įspėjimo ir ankstyvo reagavimo forumo iniciatyvas;

49.

pabrėžia, kaip svarbu, kad konfliktų ir pokonfliktinėse teritorijose vykdomose vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos politikos priemonėse pirmiausia būtų atsižvelgiama į moteris, todėl pabrėžia, kad svarbu didinti saugaus geriamojo vandens, pakankamų sanitarinių sąlygų ir gamybiniams poreikiams skirto vandens prieinamumą;

50.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.