20.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 239/60


2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis
Atliekų tvarkymo direktyvos taikymas

P7_TA(2012)0026

2012 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl klausimų, kuriuos peticijų pateikėjai iškėlė dėl Atliekų tvarkymo direktyvos ir su ja susijusių direktyvų taikymo Europos Sąjungos valstybėse narėse (2011/2038(INI))

2013/C 239 E/10

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į SESV 227 straipsnyje įtvirtintą teisę pateikti peticiją,

atsižvelgdamas į gautas ir Peticijų komiteto pranešimo priede nurodytas peticijas (A7-0335/2011),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1),

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (2),

atsižvelgdamas į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (3),

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (4),

atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (5) (Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyva (SPAV),

atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/313/EEB (6),

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB (PAV) dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (7),

atsižvelgdamas į Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhusas, Danija, 1998 m. birželio 25 d.),

atsižvelgdamas į 2011 m. liepos mėn. ekspertų tyrimą „Atliekų valdymas Europoje: pagrindinės problemos ir geriausia patirtis“,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7–0335/2011),

A.

kadangi 2004–2010 m. Peticijų komitetas gavo ir priimtinomis paskelbė 114 peticijų dėl tariamų minėtos reguliavimo sistemos pažeidimų toliau nurodytose valstybėse narėse: Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Airijoje (iš kiekvienos gauta daugiau nei po 10 peticijų), Bulgarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vokietijoje (iš kiekvienos gauta po 3–10 peticijų), Austrijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Maltoje, Portugalijoje ir Slovakijoje (iš kiekvienos gauta po vieną peticiją);

B.

kadangi Peticijų komitetas parengė penkių pranešimų apie faktų nustatymo vizitus, susijusius su peticijomis dėl atliekų, Airijoje (8), Pajūrio Fose (Prancūzija) (9), Path Head sąvartyne (Jungtinė Karalystė) (10), Kampanijoje (Italija) (11) ir Huelvoje (Ispanija) (12) projektus;

C.

kadangi dėl su aplinka susijusių klausimų teikiamos peticijos nuolat sudaro pagrindinę gautų peticijų grupę, o dėl atliekų pateiktos peticijos sudaro svarbų peticijų pogrupį, ir kadangi susirūpinimą dėl atliekų, ypač dėl leidimų išdavimo naujiems atliekų tvarkymo įrenginiams arba esamų įrenginių eksploatavimui procedūros, bei susirūpinimą dėl atliekų tvarkymo apskritai tiesiogiai jaučia visos ES piliečiai;

D.

kadangi dauguma pateiktų peticijų dėl atliekų susijusios su atliekų tvarkymo įrenginiais (apie 40 proc. peticijų susijusios su leidimų išdavimo planuojamiems statyti naujiems įrenginiams procedūra, kitos 40 proc. peticijų susijusios su esamų įrenginių eksploatavimu), iš jų 75 proc. peticijų pateikta dėl sąvartynų, 25 proc. – dėl deginimo įrenginių, o likusios peticijos pateiktos dėl problemų, kurių kyla apskritai dėl atliekų tvarkymo;

E.

kadangi naujausi Eurostato duomenys (2009 m.) rodo, jog ES piliečiai per metus pagamina vidutiniškai 513 kg atliekų, daugelio naujų valstybių narių rodikliai daug mažesni nei vidurkis, o valstybių, kurių pramonė labiausiai išvystyta, minėti rodikliai didžiausi;

F.

kadangi daugiausia atliekų gaminančių valstybių taip pat daugiausiai jų perdirba, kompostuoja ir jas degina gamindamos energiją, o sąvartynuose užkasamų atliekų dalis yra labai maža arba toks atliekų tvarkymo būdas nebetaikomas, tačiau valstybės narės, kuriose pagaminamų atliekų kiekis siekia vidurkį, pirmauja pagal sąvartynuose užkasamų atliekų kiekį, o atliekų perdirbimo ir deginimo rodikliai yra daug mažesni;

G.

kadangi kai kuriuose deginimo įrenginiuose nėra įrengtos tinkamos atliekų atskyrimo ir tvarkymo infrastruktūros; kadangi neatrodo, kad būtų taikomi aiškūs apribojimai dėl deginamų atliekų rūšies, ir išlieka susirūpinimas dėl toksinių pelenų, susidarančių deginimo procese, pasklidimo;

H.

kadangi Direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų (Pagrindų direktyva dėl atliekų (PDA)) nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą užkertant kelią atliekų susidarymo ir tvarkymo keliamam neigiamam poveikiui arba tokį poveikį sumažinant ir sumažinant bendrą išteklių naudojimo poveikį bei didinant tokio naudojimo veiksmingumą, taip užtikrinant ES piliečių geresnę sveikatą ir gerovę bei formuojant ekologiškai tvarų atliekų šalinimo būdą;

I.

kadangi Direktyvoje 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę nustatytas mažiausias sunkių nusikaltimų, susijusių su aplinka, skaičius, ir reikalaujama, kad valstybės narės taikytų labiau atgrasančias baudžiamąsias nuobaudas už šio pobūdžio nusikaltimus, kai jie padaryti tyčia arba dėl didelio aplaidumo;

J.

kadangi Pagrindų direktyvos dėl atliekų (PDA) nuostatas atitinkančia atliekų tvarkymo strategija turi būti užtikrinama, kad visos atliekos būtų surenkamos ir siunčiamos į atitinkamų atliekų tvarkymo įrenginių tinklą perdirbti ir visiškai pašalinti, ir jis turi apimti atliekų gamybos prie šaltinio mažinimo priemones;

K.

kadangi kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Pajūrio Fose (Prancūzija, 2008 m.), Path Head (Jungtinė Karalystė, 2009 m.), Huelvoje (Ispanija, 2009 m.) ir Kampanijoje (Italija, 2011 m.), padaryta labai nedidelė pažanga mažinant atliekų kiekį ir kadangi perdirbant buitines atliekas, buitinės ir kitos atliekos ir toliau vežamos į sąvartynus nerūšiuotos, o kai kuriais atvejais, manoma, ir kartu su įvairių rūšių pramonės atliekomis;

L.

kadangi PDA perkėlimo terminas buvo 2010 m. gruodžio mėn., tačiau tai padarė tik šešios valstybės narės, Komisija imasi aktyvių priemonių siekdama užtikrinti, kad likusios valstybės narės baigtų direktyvos nuostatų perkėlimą ir nedelsdamos pradėtų jas įgyvendinti;

M.

kadangi buitinės atliekos turėtų būti tvarkomos laikantis atliekų hierarchijos, kurią pagal PDA 4 straipsnį sudaro prevencija, mažinimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, kitoks naudojimas (pvz., naudojimas energijai gauti) ir šalinimas;

N.

kadangi vienas pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų yra sukurti tausiai išteklius naudojančią Europą, o PDA nustatytas tikslas užtikrinti, kad iki 2020 m. visose valstybėse narėse būtų perdirbama 50 proc. komunalinių atliekų, pripažįstant, kad ES siekis sukurti ekologišką ekonomiką, kurioje atliekos yra perdirbamos ir naudojamos kaip išteklius, yra svarbi veiksmingo išteklių naudojimo tikslo įgyvendinimo dalis;

O.

kadangi yra kelios priežastys, dėl kurių nevykdomi atliekų tvarkymo planai pagal PDA: trūksta įgyvendinimo ir vykdymo, tinkamai apmokyto personalo vietos ir regionų lygmeniu ir koordinavimo nacionaliniu lygmeniu; nepakanka kontrolės ES lygmeniu, neskiriama pakankamai išteklių ir nėra nuobaudų sistemos, ir taip veikiant neatsižvelgiama į gero atliekų tvarkymo galimybes siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kitokį aplinkai daromą poveikį, taip pat mažinti Europos priklausomybę nuo įvežamų žaliavų;

P.

kadangi labai svarbus, tačiau dažnai ignoruojamas dalykas yra tas, kad perdirbimo pramonė pajėgi pasiūlyti iki pusės milijono darbo vietų, nes kai kurios atliekų rūšys yra gamybos ištekliai, kurie gali padėti didinti ekologinį tvarumą ir kurti ekologišką ekonomiką,

Q.

kadangi biologinių atliekų tvarkymas ES yra palyginti vis dar ankstyvoje stadijoje ir būtina gerinti esamas teisėkūros priemones ir didinti taikomų metodų veiksmingumą;

R.

kadangi ir toliau turėtų būti teikiamas prioritetas atliekų rinkimo, perdirbimo ir sąvartynų atsisakymo srityse nustatytų ES tikslų įgyvendinimui;

S.

kadangi valstybėms narėms nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis tenka pagrindinė atsakomybė už ES teisės aktų įgyvendinimą ir kadangi piliečiai mano, jog ES atsakinga už atliekų politikos įgyvendinimo užtikrinimą, tačiau ji neturi tinkamų priemonių teisės aktams įgyvendinti;

T.

kadangi, remiantis Orhuso konvencija, piliečiai turi teisę būti informuoti apie padėtį jų teritorijoje, o valdžios institucijos įpareigotos teikti informaciją ir skatinti piliečius vadovautis atsakingu požiūriu ir atsakingai elgtis; kadangi pagal Direktyvą 2003/35/EB valstybės narės privalo užtikrinti, kad visuomenei būtų iš anksto sudarytos veiksmingos galimybės dalyvauti rengiant ir keičiant ar persvarstant planus arba programas, kurias reikia parengti;

U.

kadangi teikdami peticijas piliečiai parodo, kad, jų nuomone, valdžios institucijos nekontroliuoja padėties ir kai kuriais atvejais nėra pasirengusios dėti pastangų, kurių reikia norint rasti sprendimus, taip pat susvyravo pasitikėjimas, atsiranda atvira konfrontacija bei veiksmų sąstingis, o tai užkerta kelią veiklai;

V.

kadangi iš Komisijos užsakymu neseniai atlikto galimybės įsteigti ES atliekų tvarkymo agentūrą tyrimo (13) matyti, jog daugelis valstybių narių nėra pakankamai pajėgios parengti atliekų tvarkymo planų ir atlikti patikrinimų, vykdyti kontrolės ir kitų veiksmų, kad atliekų teisės aktai būtų tinkamai vykdomi;

W.

kadangi iš tyrimo rezultatų taip pat matoma, jog dažnai nesilaikoma teisės aktų, atliekos neteisėtai išmetamos ir vežamos, Europos Teisingumo Teismui pateikiama daug piliečių skundų ir jame nagrinėjamos bylos dėl pažeidimų, taigi, matoma, kad visuomenės sveikatos ir aplinkos apsauga – svarbiausias ES atliekų teisės aktų tikslas – yra nepakankama;

X.

kadangi neteisėtas atliekų šalinimas tapo organizuoto nusikalstamumo dalimi, o tai kelia abejonių dėl atsakingų valdžios institucijų vaidmens ir įtarimų dėl pramonės sąmokslo tvarkant pramonines atliekas;

Y.

kadangi taikomos stebėjimo ir kontrolės procedūros, kuriomis užtikrinama, kad buitinės atliekos nebūtų užteršiamos toksiškomis atliekomis, kai kuriais atvejais yra nepakankamos arba jos visai netaikomos, todėl teršiami sąvartynai ir deginimo įrenginiai; kadangi būtina pabrėžti, jog griežtai draudžiama toksiškas atliekas šalinti jas deginant buitinėms atliekoms deginti skirtuose įrenginiuose;

Z.

kadangi išsami peticijų analizė patvirtina, kad priimta dauguma teisės aktų, kurie būtini norint užtikrinti veikiančią ir ekologišką atliekų tvarkymo sistemą, ir kad pagrindinės problemos susijusius su įgyvendinimu ir vykdymu, nes 95 proc. peticijų susijusios su vietos arba regiono valdžios lygmens nesėkmėmis,

AA.

kadangi vienas nustatytų esminių tokios padėties veiksnių yra informacijos ir sąmoningumo, administracinių gebėjimų ir finansinių bei kitokių išteklių trūkumas vietos lygiu;

AB.

kadangi Komisija padidino paramą, įskaitant 2005–2006 m. skirtus 4,1 mlrd. euro, siekdama gerinti ES atliekų teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą nacionaliniu lygmeniu; kadangi, nepaisant to, 2009 m. pabaigoje su atliekomis susijusių pažeidimų atvejai sudarė 20 proc. visų su aplinka susijusių pažeidimų;

AC.

kadangi netinkamas atliekų tvarkymas labai nuostolingas ir būtų galima nemažai sutaupyti, jei būtų taikoma regioninė sistema, kurioje galima vykdyti visą atliekų tvarkymo ciklą;

AD.

kadangi, nors už atliekų teisės aktų įgyvendinimą ES atsakingas viešasis sektorius, privačios ir tarptautinės bendrovės tvarko 60 proc. buitinių atliekų ir 75 proc. įmonių atliekų, o jų metinė apyvarta sudaro 75 mlrd. euro (14),

AE.

kadangi naujų sąvartynų ir deginimo įrenginių įrengimas patenka į Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) direktyvos (15) I priedo 9 dalies taikymo sritį ir jam taikomas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal 4 straipsnio 1 dalį arba bent jau vertinimą pagal 4 straipsnio 2 dalį, jei sąvartynas priklauso II priedo 11 dalies b punkto taikymo sričiai;

AF.

kadangi sąvartynams išduodami leidimai patenka į PAV direktyvos II priedo taikymo sritį, jei jie „gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai“ ir jiems taikomi valstybių narių nustatyti ribiniai kriterijai;

AG.

kadangi PAV direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog „suinteresuotai visuomenei sudaromos išankstinės ir veiksmingos palankios galimybės dalyvauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytose sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose ir tuo tikslu ji turi teisę reikšti pastabas ir nuomones, kol kompetentingai institucijai ar institucijoms visos pasirinkimo galimybės yra atviros prieš priimant sprendimą dėl leidimo suteikimo vykdyti planuojamą veiklą“;

AH.

kadangi ES direktyvose ir Orhuso konvencijoje pateikiama konkreti nuostata dėl teisės gauti informaciją ir visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkos klausimais;

AI.

kadangi daugelyje peticijų tvirtinama, jog leidimų išdavimo atliekų tvarkymo įrenginiams procedūra nevisiškai atitinka ES teisės aktus, visų pirma poveikio aplinkai vertinimo ir konsultavimosi su visuomene srityse;

AJ.

kadangi, jei leidimai atitinka direktyvoje išdėstytus kriterijus ir buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, Komisija neturi įgaliojimų kištis dėl nacionalinių institucijų priimtų sprendimų; vis dėlto, kadangi kai kurios valstybės narės neatliko išsamių poveikio aplinkai vertinimų prieš išduodamos leidimus sąvartynams atidaryti ar plėsti arba deginimo įrenginiams statyti;

AK.

kadangi teisines procedūras galima pradėti tik tada, kai projektą patvirtina valstybės narės; kadangi piliečiams sunku suprasti, jog ES negali veiksmingai kištis, kol nebaigta visa procedūra ir projekto nepatvirtino valstybės narės;

AL.

kadangi dažnai piliečių susirūpinimas, išreiškiamas per konsultavimosi su visuomene procesą ir atliekant poveikio aplinkai vertinimą dėl teritorijų, kuriose numatyta įrengti naujus sąvartynus, yra susijęs su galimais pažeidimais saugomose teritorijose, kaip Vezuvijaus nacionaliniame parke įrengto sąvartyno atveju, arba su nuogąstavimais dėl neigiamo poveikio sveikatai ir gerovei;

AM.

kadangi naujiems sąvartynams parinktos vietos dažnai ginčijamos, nes peticijos pateikėjai mano, jog įsibraunama į ekologijos arba kultūros požiūriu saugomas zonas, kaip matyti iš peticijų, pateiktų dėl plano atidaryti naują sąvartyną Vezuvijaus nacionaliniame parke, ir kadangi Europos Parlamentas laikosi nuomonės, kad sąvartynų steigimas „Natura 2000“ tinklui priklausančiose teritorijose nesuderinamas su ES aplinkos teise;

AN.

kadangi Sąvartynų direktyvoje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos suteikiami eksploatacijos leidimai, atliekamos bendros stebėjimo procedūros eksploatavimo ir tolesnės priežiūros etapais, ir kadangi direktyvos nuostatos netaikomos sąvartynams, uždarytiems iki direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę; kadangi direktyvoje išvardyti kriterijai apima vietovę, vandens kontrolę ir filtratų tvarkymą, dirvožemio ir vandens apsaugą, dujų kontrolę, taršą ir pavojus, stabilumą ir kliūtis;

AO.

kadangi Peticijų komitetas gavo keletą peticijų, susijusių su sąvartynais, kurie yra netoli gyventojų namų ir gyventojai turi pakęsti iš jų sklindantį bjaurų kvapą, didesnę oro taršą ir netoli jų namų plintančius kenkėjus, o remiantis viena iš jų buvo surengta faktų nustatymo misija į Pathedą (Path Head, Jungtinė Karalystė); tačiau, kadangi ES teisės aktuose nėra nustatyti tikslesni kriterijai dėl sąvartynų atstumo iki gyvenamųjų namų, mokyklų ir ligoninių, tikslūs reikalavimai užtikrinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą turi būti apibrėžiami vadovaujantis sutartyse įtvirtintu subsidiarumo principu;

AP.

kadangi peticijose dėl sąvartynų dažnai reiškiamas susirūpinimas dėl galimos gruntinio vandens taršos, nes senesniuose sąvartynuose esą gali nebūti dugno paklotų, neleidžiančių medžiagoms sunktis į vandeninguosius sluoksnius, arba šie paklotai esą gali atrodyti skylėti ir kelti įtarimų dėl medžiagų nutekėjimo arba jie gali būti įrengti ant geologiškai nestabilaus pagrindo ir per arti gruntinio arba geriamojo vandens atsargų;

AQ.

kadangi Komisija pranešė, kad nuo 2001 m. buvo iškeltos 177 bylos dėl Sąvartynų direktyvos pažeidimo ir kad rengiant naujausią aprašą nustatyta, jog ES veikia mažiausiai 619 neteisėtų sąvartynų;

AR.

kadangi Komisijai pateiktos peticijos ir skundai patvirtina, jog veikia labai daug neteisėtų sąvartynų, kurie eksploatuojami neturint leidimų, tačiau trūkstant tinkamo stebėjimo tikslus jų skaičius nežinomas;

AS.

kadangi primenama, jog atliekų užkasimas sąvartynuose turėtų būti naudojamas tik kraštutiniu atveju; kadangi kai kurių valstybių narių, kurios atliekų prevencijos, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo srityje atsilieka, valdžios institucijoms gali būti daromas spaudimas plėsti esamus, net ir reikalavimų neatitinkančius, sąvartynus arba skubiai atidaryti naujus norint atsikratyti šiukšlių;

AT.

kadangi žemą vietą atliekų hierarchijoje užimantis deginimo įrenginių, kuriuos naudojant atgaunama energija, naudojimas yra paplitęs ir gyventojams priimtinas kai kuriose valstybėse, kurios laikomos gerai besilaikančiomis Pagrindų direktyvos dėl atliekų, ir kadangi valstybės, kuriose iki šiol nesinaudojama deginimo įrenginiais, gali nuspręsti tai daryti, kad įveiktų atsilikimą;

AU.

kadangi tai padaryti galima tik vykdant griežtą kontrolę ir laikantis atitinkamų ES teisės aktų, ir nepamirštant, jog tokioms priemonėms gali pasipriešinti netoliese gyvenantys tiesioginį poveikį patiriantys ir dėl jo padarinių sveikatai susirūpinę gyventojai, ir tai yra visiškai suprantama;

AV.

kadangi reikėtų pripažinti, jog pradėjus taikyti naujesnę technologiją deginimo įrenginiai išmeta daug mažiau teršalų; kadangi kai kuriose valstybėse narėse, visų pirma tose, kuriose sudeginama daug atliekų, vietos gyventojai rodo daugiau palankumo, galbūt pripažindami, jog deginimo įrenginiuose gaminama šiluma arba elektros energija, taip pat patenkinti skaidrumu ir galimybe gauti informacijos apie jų veikimą;

AW.

kadangi dėl leidimų įrengti deginimo įrenginius kyla panašus pasipriešinimas, kaip ir išduodant leidimus sąvartynams, ir abiem atvejais šis pasipriešinimas kyla dėl panašių priežasčių, labiausiai nuogąstaujama dėl oro taršos ir neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir (arba) dėl ekologiniais sumetimais saugomų zonų;

AX.

kadangi valdžios institucijos deginimo įrenginiams įrengti dažnai renkasi vietoves, kuriose oras jau gerokai užterštas, reikėtų atsižvelgti į bendrą vietovės gyventojų sveikatai daromą poveikį, kadangi dažnai netiriami alternatyvūs atliekų šalinimo ir energijos gaminimo išgaunant metaną būdai;

AY.

kadangi deginimas energijai gaminti vis dėlto yra brangiau kainuojantis atliekų tvarkymo būdas negu prevencija, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas, pastariesiems būdams turėtų būti teikiama pirmenybė vadovaujantis atliekų hierarchija pagal Pagrindų direktyvą dėl atliekų;

AZ.

kadangi norint įgyvendinti teisės aktuose nustatytus perdirbimo ir prevencijos tikslus reikia, kad aktyviai dalyvautų pilietinė visuomenė, aktyviau dalyvautų suinteresuotieji subjektai ir visuomenė būtų geriau informuota, ir visa tai turi būti įgyvendinama žiniasklaidoje vykdant visuomenės informavimo kampanijas;

BA.

kadangi visuose Peticijų komiteto faktų nustatymo misijų pranešimuose dėl atliekų minima, jog piliečiai ir valdžios institucijos beveik arba visai nebendrauja, o tai kai kuriais atvejais gali sukelti įtampą ir paskatinti piliečių demonstracijas, apie kurias dažnai pranešama spaudoje‘

BB.

kadangi pasaulio gyventojų skaičius auga ir gali žymiai padidėti bendras vartojimo lygis, ir atliekų tvarkymas tampa dar svarbesnis; kadangi sprendžiant šią problemą reikėtų, be kita ko, didinti informuotumą ir įgyvendinti atliekų hierarchijos principą;

BC.

kadangi Peticijų komitetas neturi prevencinių arba teisminių įgaliojimų, tačiau gali apginti piliečių interesus, visų pirma iškilus problemoms dėl ES teisės taikymo, ir bendradarbiauja su atsakingomis valdžios institucijomis norėdamas rasti sprendimus arba gauti paaiškinimus dėl peticijose nurodytų problemų;

1.

prašo valstybes nares ilgiau nedelsiant perkelti Pagrindų direktyvą dėl atliekų ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų joje nustatytų reikalavimų, visų pirma reikalavimo parengti ir vykdyti išsamius atliekų tvarkymo planus, taip pat laiku pakeisti visus nustatytus tikslus pagal ES teisės aktus;

2.

ragina Komisiją atidžiai stebėti ES Direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę perkėlimą į nacionalinę teisę valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad tai būtų atliekama sparčiai ir veiksmingai; ragina Komisiją atkreipti savo dėmesį į visų rūšių organizuoto nusikalstamumo vaidmenį nusikaltimų aplinkai atvejais;

3.

atsižvelgdamas į tai, kad atliekos ir tarša kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkos integralumui, ragina valstybes nares greičiau pradėti įgyvendinti pažangią atliekų tvarkymo strategiją pagal Pagrindų direktyvą dėl atliekų;

4.

prašo valdžios institucijas pripažinti, kad norint nustatyti teisingas atliekų tvarkymo strategijas, įrengti infrastruktūrą ir įrenginius daugumoje valstybių narių būtinos didelės investicijos, ir mano, kad jos turėtų apsvarstyti galimybę šiam tikslui skirti tinkamą Sanglaudos fondo lėšų dalį arba ieškoti tiesioginio Europos investicijų banko finansavimo;

5.

mano, kad būtina gerinti valstybių narių ir ES patikrinimo vietoje ir vykdymo pajėgumus siekiant užtikrinti geresnę atitiktį atliekų teisės aktams, todėl ragina valstybes nares stiprinti savo pajėgumus atlikti patikrinimus, stebėti ir imtis kitų veiksmų visais atliekų tvarkymo grandinės etapais siekiant geriau įgyvendinti atliekų teisės aktus, taip pat ragina Komisiją nustatyti konkrečias procedūras, kad būtų visapusiškai įgyvendinamas subsidiarumo principas tuo atveju, kai valstybės narės padaro šiurkštų pažeidimą;

6.

prašo Komisijos kompetentingoms valdžios institucijoms teikti konkretesnes gaires siekiant padėti joms teisingai įgyvendinti atliekų acquis, tačiau pažymi, kad Europos lygmeniu turimų išteklių šiuo metu nepakanka; todėl mano, kad turėtų būti imamasi papildomų finansinių ir administracinių priemonių siekiant atliekų sektoriuje dirbantiems pareigūnams sudaryti geresnes vadovavimo ir mokymo sąlygas;

7.

prašo Komisiją nustatyti dažniau pasitaikančius valstybių narių atliekamo atliekų srities direktyvų įgyvendinimo trūkumus ir jiems skirti daugiau dėmesio, pavyzdžiui, nustatyti netinkamus atliekų tvarkymo įrenginių tinklus, pernelyg dažno atliekų užkasimo sąvartynuose atvejus, didėjantį atliekų kiekį vienam gyventojui arba mažą perdirbamų atliekų santykį;

8.

mano, kad nebūtina steigti naują ES atliekų tvarkymo agentūrą ir kad dabartinė institucinė ES lygmens struktūra, kurios pagrindą sudaro Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas ir Europos aplinkos agentūra kaip žinių ir kompetencijos centras, veikia patiriant mažiau išlaidų, nors, siekiant užtikrinti aktyvesnį vadovavimą ir vykdymą, reikėtų ją toliau stiprinti;

9.

mano, kad veikianti Europos aplinkos agentūra galėtų padėti tai padaryti ir atlikti konstruktyvesnį vaidmenį rengiant ataskaitas dėl valstybių narių atliekų tvarkymo strategijų ir nustatant trūkumus, kurie matyti įvertinus valstybių narių parengtų atliekų tvarkymo planų atitiktį ES teisės aktams;

10.

mano, kad glaudesnis valdžios institucijų bendradarbiavimas vietos, regiono ir nacionaliniu lygmeniu gali duoti gerų rezultatų nustatant geriausios patirties modelius; pažymi, kad Regionų komitetas, Europolas, Europos Sąjungos aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklas, asociacija „Europos komunalinės atliekos“ (angl. Municipal Waste Europe) ir Europos atliekų tvarkymo ir aplinkos tarnybų federacija (FEAD), atliekų tvarkymo pramonės sektoriui atstovaujanti Europos federacija, galėtų būti dar naudingesnės organizuojant tokius mainus ir padėti stiprinti gyventojų, kurie patyrė pagrindinės atliekų politikos įgyvendinimo poveikį, pasitikėjimą;

11.

prašo valstybes nares, kurios susidūrė su akivaizdžiomis atliekų krizėmis, apsvarstyti tai, kad taikant veiksmingesnes atliekų tvarkymo strategijas sudaromos galimybės kurti darbo vietas ir didinti pajamas ir kartu užtikrinti ekologinį tvarumą skatinant pakartotinai panaudoti atliekas, jas perdirbti ir naudoti jas energijai gauti;

12.

primena, kad atliekų tvarkymo ciklo hierarchija yra pagrindinis Direktyvos 2008/98/EB aspektas ir pagal šią direktyvą turėtų tapti viso atliekų tvarkymo proceso pagrindas; be to pažymi, kad atliekų hierarchijos laikymasis ir pirmiausia prevencija, o vėliau pakartotinis naudojimas ir perdirbimas prieš deginimą energijai gauti, grindžiamas ir ekonominiais argumentais, ir kad reikėtų kuo labiau vengti brangiai kainuojančių ir netvarių sąvartynų įrengimo;

13.

ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į tai, didinti gyventojų informuotumą aplinkos srityje – supažindinti juos su veiksmingo atliekų tvarkymo pranašumais, ypač informuoti apie atliekų rūšiavimo naudą, apie tikrą buitinių atliekų surinkimo kainą, taip pat apie finansinę buitinių atliekų perdirbimo naudą;

14.

mano, kad glaudesnis valstybių narių valdžios institucijų ir Peticijų komiteto bendradarbiavimas šiam nagrinėjant vietos piliečiams tiesiogiai rūpimus klausimus suteiktų puikią galimybę palengvinti atsakingų valdžios institucijų ir vietos bendruomenių dialogą apie atliekų strategijų įgyvendinimo prioritetus ir kai kuriais atvejais gali tapti veiksminga priemone, kurios gali prireikti sprendžiant vietos ginčus;

15.

siūlo susitarti dėl bendrų ES atliekų ženklinimo spalvomis pagal kategorijas standartų, kurie būtų naudojami jas rūšiuojant ir perdirbant, siekiant palengvinti ir pagerinti piliečių dalyvavimą su atliekomis susijusiuose procesuose ir jų supratimą, ir mano, kad taip būtų galima prisidėti prie valstybių narių pastangų labai padidinti perdirbamų atliekų kiekį ir tai padaryti sparčiai;

16.

skatina pradėti veiksmingą atsakingų vietos ir regiono valdžios institucijų ir vietos gyventojų dialogą per pradinius planavimo etapus, kol nepriimti sprendimai dėl atliekų tvarkymo įrenginių statybos, kartu supranta, kad gyventojų pasipriešinimas – didelė problema šiuo atžvilgiu;

17.

pabrėžia, kad ypač svarbu teisingai ir visapusiškai įgyvendinti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą ir tinkamai koordinuoti leidimų išdavimo procedūras, kurias būtina taikyti vadovaujantis aplinkos teisės aktais;

18.

prašo valstybes nares užtikrinti, kad prieš priimant bet kokį sprendimą dėl naujo atliekų tvarkymo, ypač deginimo arba metano gamybos, įrenginio arba blogiausiu atveju – naujo sąvartyno įrengimo ar statybos, būtų atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas; mano, kad tokie vertinimai turėtų būti privalomi;

19.

supranta, kad kai kuriais atvejais būtina priimti skubius sprendimus norint suvaldyti staiga dėl atliekų kilusias krizes arba užkirsti kelią tokioms krizėms kilti, tačiau pabrėžia, kad net ir tokiais atvejais būtina užtikrinti visapusišką galiojančių ES teisės aktų laikymąsi, ypač kai kyla pavojus vietos bendruomenių ilgalaikei sveikatai ir gerovei;

20.

įsitikinęs, kad būtina gerinti valdžios institucijų, privačiojo sektoriaus subjektų ir poveikį patyrusių gyventojų dialogą, o piliečiams turi būti suteiktos geresnės galimybės susipažinti su objektyvia informacija, prireikus užtikrinant veiksmingesnes administracinės ir teisminės peržiūros procedūras;

21.

ragina Komisiją remti ir stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės tinklą įgyvendinant projektus dėl informuotumo didinimo kampanijų; ragina remti kampaniją „Išvalykime pasaulį“, dėl kurios daugiau nei 400 Europos Parlamento narių pasirašė rašytinį pareiškimą siekdami paremti renginį, kuriame kitais metais tikimasi sulaukti milijonų savanorių paramos;

22.

mano, kad peticijų pateikėjai galėtų būti skatinami visapusiškai naudotis minėtomis priemonėmis, jei jos prieinamos, nes jos gali būti daug veiksmingesnės ir naudingesnės nei ES lygmens priemonės, ypač kai sprendžiami su konkrečiais atliekų tvarkymo įrenginiais susiję klausimai;

23.

ragina Komisiją pasiūlyti aiškesnius ir konkretesnius sąvartynų vietos kriterijus atsižvelgiant į atstumą iki vietos gyvenamųjų namų, mokyklų ar sveikatos įstaigų tam, kad būtų užtikrintos didesnės garantijos saugant žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimo pavojaus, nepamirštant, kad yra daug kintančių ir konkrečiai vietai būdingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti siekiant visapusiškai paisyti subsidiarumo principo;

24.

rekomenduoja valstybių narių valdžios institucijoms dirbti kartu, ypač planuojant pasienio zonose įrengti atliekų tvarkymo įrenginius, ir užtikrinti, kad būtų atliekami tarpvalstybiniai poveikio aplinkai vertinimai atsižvelgiant į visiems piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams svarbią informaciją;

25.

skatina Komisiją visapusiškai pripažinti veiksmingų aplinkos teisės aktų nuostatų dėl istorinio paveldo vietovių ir biologinės įvairovės apsaugos ir skatinimo, išdėstytų Vandens pagrindų direktyvoje, Buveinių direktyvoje ir Laukinių paukščių direktyvoje, sąsają su Poveikio aplinkai vertinimo direktyva ir Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyva bei su teisės aktais, susijusiais su atliekų tvarkymu;

26.

skatina Komisiją pagal savo kompetenciją užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisėje nustatytų procedūros reikalavimų (poveikio aplinkai vertinimas, konsultavimasis su visuomene), įskaitant direktyvose, kuriomis reglamentuojama gamtos ir istorinio paveldo vietovių apsauga, nustatytus reikalavimus;

27.

mano, kad turėtų būti naudojamasi tik oficialiai akredituotais, ES sąvartyno direktyvos nuostatas atitinkančiais ir tinkamai pripažintus leidimus turinčiais sąvartynais, jų vieta turėtų būti aiškiai nurodoma ir registruojama, o visi kiti sąvartynai ir atliekų išmetimo vietos turi būti paskelbti neteisėtais, tinkamai uždaryti, aptverti, jų aplinka atkurta, o netoli jų esanti ir juos supanti zona turi būti veiksmingai stebima siekiant pastebėti bet kokius galimus neigiamus padarinius;

28.

mano, kad būtina nustatyti viešą ir aiškią atliekų priėmimo kriterijų apibrėžtį bei įdiegti veiksmingą atliekų, ypač pavojingų, atsekimo sistemą siekiant užtikrinti, kad į sąvartynus arba deginimo įrenginius būtų vežamos ir juose šalinamos tik atitinkamos atliekos; mano, kad visose valstybėse narėse turėtų būti nuolat ir neįspėjus taikomos reguliarios mėginių ėmimo ir patikros procedūros;

29.

mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti organinių atliekų panaudojimui, visų pirma tuose regionuose, kuriuose plačiai vykdoma žemės ūkio veikla, nes tam iki šiol skirta itin mažai dėmesio;

30.

ragina nustatyti bendrus iš deginimo įrenginių išmetamų pagrindinių teršalų verčių matavimo kriterijus ir internete realiuoju laiku konsultavimosi su visuomene tikslais skelbti matavimo duomenis siekiant įgyti vietos bendruomenių pasitikėjimą ir sukurti veiksmingą įspėjimo sistemą, kuri būtina matavimų rezultatų nukrypimo nuo normų atveju;

31.

valstybėms narėms primena, kad, net iškilus problemoms vietos ar regionų valdžios institucijų lygmeniu, jos atsakingos už tinkamą stebėjimą ir atitikties visiems ES standartams ir leidimams priežiūrą ir skatina jas užtikrinti, kad šią funkciją, įskaitant dažnus patikrinimus vietoje, atliktų tinkami ir kompetentingi darbuotojai;

32.

pažymi, kad nedelsiant reikia spręsti mišrių ir nenustatytų atliekų atviro ir neteisėto išmetimo problemą, ir ragina vykdyti griežtą tokių atliekų tvarkymo kontrolę; primena kompetentingoms valdžios institucijoms, kad, visiškai laikydamosis Direktyvos dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK direktyva) (2008/1/EB, persvarstyta Direktyva 2010/75/ES) nuostatų, jos turi taikyti griežtas konkrečių rūšių pramoninių atliekų, neatsižvelgiant į jų kilmę, tvarkymo kontrolės priemones, ir ragina Komisiją dėti visas pastangas pagal savo kompetenciją ir stebėti, kad kompetentingos institucijos veiksmingai užtikrintų tinkamą atliekų surinkimą, atskyrimą ir tvarkymą, pvz., atliekant nuolatinius patikrinimus, o regioninės valdžios institucijos pateiktų įgyvendinamus planus;

33.

ragina visas valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas netoli esamų ar planuojamų statyti atliekų tvarkymo įrenginių gyvenančių žmonių palankumas jiems parodant, kad leidimus išduodančios ir eksploataciją vykdančios institucijos tinkamai ir visiškai skaidriai vadovaujasi taisyklėmis;

34.

rekomenduoja nustatyti atitinkamas ir atgrasančias baudas ir nuobaudas už neteisėtą atliekų, ypač toksiškų ir pavojingų atliekų, šalinimą, kuriomis, vadovaujantis principu „teršėjas moka“, būtų iš dalies kompensuojama aplinkai padaryta žala; mano, kad už neteisėtą ir savavališką labai užterštų cheminėmis ar radioaktyviomis medžiagomis atliekų išmetimą į gamtą turėtų būti baudžiama kaip už labai sunkius nusikaltimus, nes tai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai;

35.

ragina taikyti veiksmingas priemones kovojant su bet kokiu organizuotu nusikalstamumu atliekų tvarkymo srityje ir organizuoto nusikalstamumo ir teisėtų pramonės ar viešųjų institucijų atstovų ryšiais;

36.

rekomenduoja, kad, jei privačioms įmonėms skiriamos valstybinės lėšos atliekų tvarkymo procesams vykdyti, vietos ir (arba) nacionalinės valdžios institucijos turėtų užtikrinti veiksmingą finansinę šių lėšų priežiūrą siekdamos, kad būtų laikomasi ES teisės aktuose nustatytų taisyklių;

37.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.


(1)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(2)  OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

(3)  OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

(4)  OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

(5)  OL L 197, 2001 7 21, p. 30.

(6)  OL L 41, 2003 2 14, p. 26.

(7)  OL L 156, 2003 6 25, p. 17.

(8)  DT 682330.

(9)  DT 745784.

(10)  DT 778722.

(11)  DT 833560 + B7-0073/2011.

(12)  DT 820406.

(13)  Galimybių įsteigti Atliekų politikos įgyvendinimo agentūrą studija, peržiūrėta galutinė ataskaita, 2009 m. gruodžio 7 d.

(14)  2011 m. vasario 15 d. Europos atliekų tvarkymo ir aplinkos tarnybų federacijos (FEAD) Briuselio deklaracija.

(15)  85/337/EEB.