KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Glaudesnė Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystė siekiant pažangos ir augimo

(Tekstas svarbus EEE)

1.           Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) naujomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis

Pagerinti Europos mokslinių tyrimų rezultatus ir taip paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą

Žinios – tai naujosios ekonomikos „valiuta“. Todėl, kad ekonomikos atsigavimas būtų tvarus, o Europos pozicija besiformuojančioje naujoje pasaulio sistemoje – tvirta, labai svarbu plėtoti pažangiausius pasaulyje ir tvirta viešąja mokslo baze grindžiamus mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus.

Europos Sąjungoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) į mokslinius tyrimus ir plėtrą nekinta, nors tai neatitinka bendrų tiesioginių užsienio investicijų mažėjimo tendencijos[1]. Tačiau, atsižvelgiant į mokslinės kokybės rodiklius (pažangos ir poveikio), akivaizdu, kad ES padėtis pasaulyje silpnėja, o gabiausi mokslininkai išvyksta.

Komisija pasiūlė moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) skirtą Europos Sąjungos biudžetą padidinti iki 80 mlrd. EUR (pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“), o valstybės narės pritarė ES tikslui iki 2020 m. į mokslinius tyrimus investuoti vidutiniškai 3 % ES BVP. Tačiau, kad šių investicijų grąža būtų kuo didesnė, Europa privalo padidinti savo viešųjų mokslinių tyrimų sistemos efektyvumą, veiksmingumą ir pažangumą.

Todėl Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE) yra svarbiausia strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“[2] dalis, o Europos Vadovų Taryba paragino baigti kurti EMTE iki 2014 m.[3] Iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ tikslas – užtikrinti, kad nauji žinioms imlūs produktai ir paslaugos kuo labiau padėtų augti ekonomikai ir kurti darbo vietas, bet šiam tikslui pasiekti labai svarbu turėti tikrai pasaulinio lygio mokslo bazę.

Be to, vienas iš svarbių EMTE tikslų – mažinti „protų nutekėjimą“ (ypač iš regionų, kuriuose vykdoma mažiau mokslinių tyrimų) ir didelius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų skirtumus tarp regionų, diegti pažangiąją specializaciją ir taip visoje Sąjungoje plėtoti pažangų mokslą.

Kaip ir Komisijos pasiūlymo dėl iniciatyvos „Horizontas 2020“ atveju, visa tai turi būti atliekama taikant taisykles ir procedūras, kurios būtų kuo paprastesnės naudoti.

Apibrėžti EMTE – atverti ir sujungti ES mokslinių tyrimų sistemas

EMTE sudaro 27 valstybių narių nacionalinės mokslinių tyrimų sistemos, finansuojamos iš nacionalinių mokestinių pajamų. Tos sistemos liks atskiros tol, kol tai bus naudinga ES ir atskiroms valstybėms narėms, – tuo būdu Europa galės pasinaudoti savo moksline, kultūrine ir geografine įvairove. Labai svarbu, kad valstybės narės ir regionai savo mokslinių tyrimų sistemas kurtų atsižvelgdami į savo pranašumus ir vadovaudamiesi pažangiosios specializacijos principu. Tačiau, siekiant sukurti pasaulyje konkurencingą visų valstybių narių dalyvavimu grindžiamą Europos mokslinių tyrimų erdvę, kuri padėtų užtikrinti, kad Europa atliktų svarbų vaidmenį sprendžiant sudėtingus uždavinius, nacionalinės sistemos turi būti atviresnės vienos kitoms ir pasauliui, geriau sujungtos tarpusavyje ir sąveikesnės.

Tai paskatins didesnę konkurenciją ir bendradarbiavimą. Konkurencija užtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas geriausiems tyrėjams ir tyrėjų grupėms, o bendradarbiavimas suteikia galimybę suburti talentingiausius tyrėjus, kad būtų sparčiau daromi atradimai sudėtingiems uždaviniams (gyventojų senėjimo, energetinio saugumo, mobilumo, aplinkos būklės blogėjimo ir t. t.) spręsti, be to, bendradarbiavimas padeda išvengti nereikalingo investicijų į nacionalinius mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą dubliavimosi.

Atsižvelgiant į siekį plėtoti atvirąsias inovacijas ir didėjančią bendradarbiavimo svarbą mokslui, sukūrus EMTE taip pat bus įgyvendinta „penktoji laisvė“[4] – tyrėjų ir mokslo žinių laisvas judėjimas (be kita ko, naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis[5] ). Vadovaujantis Lisabonos sutartimi[6] ir Europos Vadovų Tarybos išvadomis EMTE apibrėžtis yra: pasauliui atvira ir vidaus rinka pagrįsta vieninga mokslinių tyrimų erdvė, kurioje laisvai juda tyrėjai, mokslo žinios bei technologijos ir kurioje Sąjunga ir jos valstybės narės stiprina savo mokslinį ir technologinį pagrindą, taip pat konkurencingumą ir pajėgumą drauge spręsti sudėtingus uždavinius.

EMTE prioritetai

Remiantis Europos mokslinių tyrimų sistemų privalumų ir trūkumų analize[7] ir siekiant bendrojo tikslo – iki 2014 m. pasiekti didelių tvarių Europos mokslinių tyrimų rezultatų ir veiksmingumo pokyčių, EMTE prioritetai yra:

· veiksmingesnės nacionalinės mokslinių tyrimų sistemos, įskaitant didesnę konkurenciją valstybėse narėse ir panašaus dydžio arba net didesnes investicijas į mokslinius tyrimus;

· optimalus tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir konkurencija: parengti ir įgyvendinti sudėtingiems uždaviniams spręsti skirtas bendras mokslinių tyrimų darbotvarkes, didinti kokybę atveriant konkurenciją Europos mastu, statyti ir veiksmingai eksploatuoti pagrindinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą visoje Europoje;.

· atverti darbo rinką tyrėjams, siekiant pašalinti tyrėjų judumo, mokymo ir naudojimosi patraukliomis karjeros galimybėmis kliūtis;

· užtikrinti lyčių lygybę ir integruoti lyčių aspektą mokslinių tyrimų sektoriuje, kad talentai nebebūtų švaistomi (šito negalime sau leisti), mokslinių tyrimų srityje būtų skirtingesnių nuomonių ir metodų, o moksliniai tyrimai būtų pažangūs;

· optimalus judėjimas, prieiga prie mokslo žinių ir jų perdavimas, taip pat ir naudojantis skaitmenine EMTE, siekiant visiems suinteresuotiesiems subjektams suteikti galimybę įgyti žinių ir jomis naudotis.

Sukūrus EMTE visose valstybėse narėse padidės mokslinių tyrimų efektyvumas, kokybė bei poveikis ir atsiras naujų galimybių. Tai galimybė prastesnių rezultatų pasiekusioms valstybėms narėms reformuoti savo mokslinių tyrimų sistemas diegiant pažangiosios specializacijos principą ir taip padėti šalinti inovacijų diegimo atotrūkį. Tokia veikla bus remiama pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ ir bus naudojama struktūrinių fondų parama.

Išorės aspektas yra labai svarbi, kompleksiška ir neatsiejama EMTE dalis. Šis klausimas bus svarstomas 2012 m. pabaigoje ir bus įtrauktas į atskirą komunikatą dėl strateginio požiūrio į ES tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stiprinimą ir koncentravimą.

Dabartinė padėtis

EMTE – tai nėra visiškai nauja iniciatyva. Nuo 2000 m. ES, valstybės narės, kitos suinteresuotosios valstybės ir suinteresuotosios šalys padarė didelę pažangą.

EMTE kūrimo pažangos pavyzdžiai

Viena kitą pakeitusios Bendrosios programos kurti EMTE padėjo tiesioginiais[8] ir netiesioginiais veiksmais, įskaitant svarbiausias Komisijos iniciatyvas:

· Europos mokslinių tyrimų taryba, kuri veikia vadovaudamasi Europos masto konkurencijos principu, kad mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų srityje būtų siekiama pažangos.

· ERA-NET projektai, kuriuos įgyvendinant koordinuojamos Europos, nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų programos (pvz., pagal projektą „E-Rare“ koordinuojama apie pusė retųjų ligų mokslinių tyrimų Europoje).

· 185 straipsnio iniciatyvos, kurias įgyvendinant ES, nacionaliniai ir regioniniai veiksmai jungiami į bendras Europos programas (pvz., Europos metrologijos mokslinių tyrimų iniciatyva, pagal kurią sutelkta 44 % matavimų mokslui skirtų ES išteklių).

· Marie Curie veiksmai, kurie padėjo daugiau nei 60 000 tyrėjų pasinaudoti judumo galimybėmis.

Valstybių narių iniciatyvos:

· Perėjimas prie koordinuojamos mokslinių tyrimų infrastruktūros politikos, pvz., įsteigtas Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI), kuris parengė pirmąsias Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros gaires[9], o dviem Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros objektams[10] suteiktas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC[11]) statusas; daug kitų iniciatyvų pradėta ar yra planuojamos[12].

· Bendras programavimas[13] sudėtingiems uždaviniams spręsti įgyvendinamas aktyviau ir sulaukia didesnio politikų palaikymo, pvz., 2010 m. valstybės narės susitarė dėl bendro mokslinių tyrimų programavimo bendrųjų sąlygų gairių[14]. Atskiras atvejis yra Europos energijos gamybos mokslinių tyrimų sąjunga, kuri vykdo Europos masto mokslinių tyrimų programas pagal SET planą[15].

· Įgyvendinant iniciatyvą „Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė“[16] vis daugiau įstaigų sudaro geresnes sąlygas siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje – tai paskatino taikyti Komisijos pasiūlytą Europos mokslininkų chartiją ir Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodeksą[17], kuriuos kai kurios valstybės narės perkėlė į savo nacionalines sistemas ir sukūrė daug galimybių suteikiančias sistemas[18], kurios buvo itin veiksmingos.

· Bendras darbas žinių perdavimo srityje[19] padėjo užtikrinti, kad valstybės narės priimtų žinių sklaidos politiką.

Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijų bendrijos padeda kurti Europos mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo partnerystę, kuri turėtų būti plėtojama pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“.

Tačiau įvairių EMTE aspektų įgyvendinimo pažanga ir pavienių valstybių narių pažanga nevienoda. Nors mokslinių tyrimų infrastruktūrai, pavyzdžiui, buvo naudinga tai, kad įsteigta strateginė įstaiga, parengtas strateginis planas ir reglamentavimas, vis dėlto bendras programavimas įgyvendinamas vangiai, o optimalus konkurencijos lygis nepasiektas. Be to, skirtumai tarp labiau pažengusių ir mažiau pažengusių valstybių narių (ypač žinių sklaidos srityje ir tyrėjo karjeros sąlygų bei perspektyvų srityje) yra ypač ryškūs.

2.           Pragmatiška EMTE sukūrimo iki 2014 m. strategija. atsakomybė ir veiksmai

Dėl laiko apribojimų veiksmingiausias ir pragmatiškiausias būdas iki 2014 m. sukurti EMTE yra glaudesnė (t. y. aiškesnė, didesnio masto ir veiksmingesnė negu iki šiol) valstybių narių, Komisijos ir mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijų[20] EMTE partnerystė. Tai reiškia, kad pirminę valstybių narių ir Komisijos EMTE partnerystę reikia papildyti, sistemingai įtraukiant į ją suinteresuotųjų šalių organizacijas (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų finansavimo ir vykdymo organizacijas vienijančią asociaciją „Science Europe“), kai tai būtina.

Aiškiai apibrėžtas mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijų vaidmuo yra naujas ir svarbus. Naujasis vaidmuo atitinka jų pageidavimus ir atsiliepimus, gautus konsultuojantis dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės, taip pat ne kartą Tarybos išsakytus prašymus[21]. Jis apibrėžtas atsižvelgiant į ankstesnes suinteresuotųjų šalių iniciatyvas, pvz., Europos mokslo fondo (EMF) ir Europos mokslinių tyrimų finansavimo ir mokslinių tyrimų vykdymo organizacijų vadovų asociacijos (EUROHORCs) parengtą Europos mokslinių tyrimų erdvės veiksmų planą[22] ir kelis neoficialius trišalius simpoziumus[23], kuriuose dalyvavo aukšto lygio valstybių narių atstovai, mokslinių tyrimų finansavimo organizacijos ir Komisija (juos surengė EUROHORCs, o tęsė – asociacija „Science Europe“).

Aptariamojoje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama svarbiausiems prioritetams, ji grindžiama atsakomybės principu ir yra orientuota į veiksmus. Joje numatyta, kad visos suinteresuotosios šalys pagal savo kompetenciją turi konkrečiai patobulinti ES mokslinių tyrimų sistemą.

Reformos ir veiksmai, kurie turi būti įgyvendinti iki 2014 m. pagal kiekvieną prioritetą, nurodyti toliau.

2.1.        Veiksmingesnės nacionalinės mokslinių tyrimų sistemos

Atvira nacionalinio lygmens konkurencija labai svarbi norint gauti kuo daugiau naudos iš viešųjų lėšų, investuotų į mokslinius tyrimus. Šioje srityje visos valstybės narės turėtų vadovautis tokiais geriausios patirties pavyzdžiais:

· skirstyti lėšas pagal atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuos vertintų geriausių nepriklausomų nacionalinių ir užsienio ekspertų grupės (tarpusavio vertinimas[24]); tai skatintų tyrėjus siekti pasaulio mastu konkurencingų rezultatų;

· vertinti mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų ir grupių kokybę bei jų darbą, kad remiantis tokiu vertinimu būtų galima priimti institutų finansavimo sprendimus; į tokį vertinimą gali būti įtrauktas tarpusavio vertinimas, o ilgainiui tai gali padėti pertvarkyti organizacijas.

Taikant šiuos du metodus kuriam nors vienam metodui gali būti skiriama daugiau dėmesio nei kitam, tačiau, kad būtų suvienodintas ES šalių rezultatų lygis mokslinių tyrimų srityje, priimant mokslinių tyrimų finansavimo sprendimus jais reikėtų vadovautis visose valstybėse narėse.

Valstybės narės raginamos:

· pradėti taikyti arba patobulinti konkurencingą finansavimą, grindžiamą kvietimais teikti pasiūlymus ir mokslinių tyrimų institutų vertinimais (tai pagrindiniai viešojo sektoriaus lėšų skyrimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms būdai), o prireikus imtis teisinių reformų;

· užtikrinti, kad visos viešojo sektoriaus įstaigos, atsakingos už lėšų skyrimą moksliniams tyrimams, taikytų pagrindinius tarptautinio tarpusavio vertinimo principus.

Komisija:

· padės valstybėms narėms mokytis viena iš kitos ir keistis gerąja patirtimi, susijusia su nacionalinių teisinių ir kitų EMTE kūrimo kliūčių šalinimu, siekiant šiame komunikate nurodytų prioritetų;

· per pažangiosios specializacijos platformą padės valstybėms narėms ir regionams naudojantis struktūrinių fondų lėšomis plėtoti mokslinių tyrimų pajėgumus ir parengti pažangiosios specializacijos strategijas, taip pat rems bendras mokslinių tyrimų programas pagal sanglaudos politikos tikslus.

· Rems iniciatyvą „EMTE profesūra“, kuria siekiama paskatinti struktūrinius institutų pokyčius, kad jų mokslinių tyrimų kokybė pasiektų tarptautinį pažangos lygį.

2.2.        Optimalus tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir konkurencija

Kartu spręsti sudėtingus uždavinius

ES turi skubiai imtis nuoseklių veiksmų, kad pasiektų sudėtingiems uždaviniams spręsti reikalingą pastangų ir poveikio mastą, atsižvelgiant į tai, kad moksliniams tyrimams skiriamos viešojo sektoriaus lėšos yra ribotos. Iš strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkių, kurios parengtos pagal bendro programavimo iniciatyvas, matyti, kad valstybės narės yra pasiryžusios spręsti sudėtingus uždavinius, kaip raginama 2009 m. Lundo deklaracijoje[25] ir kaip prašo Taryba[26]. Bendras programavimas taip pat gali padėti pagerinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais. Tačiau bendras programavimas kol kas taikomas nepakankamai. Svarbiausias uždavinys – naudojantis nacionalinių ir tarptautinių programų sinergija sudaryti sąlygas tarptautiniams moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir šiuo tikslu geriau strategiškai derinti įvairius nacionalinius ir kitus ES lygmens finansavimo šaltinius, o ne naudoti tarpvalstybinį finansavimą. Kol kas derinimas nepakankamas, kad poveikis didelio masto sudėtingiems uždaviniams būtų juntamas[27]. Tokią padėtį iš dalies lemia nacionalinių finansavimo taisyklių ir atrankos procedūrų skirtumai, tačiau – tai dar ir politinės valios klausimas.

Visoms valstybėms narėms turi būti sudarytos sąlygos gauti naudos iš aktyvesnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir konkurencijos, todėl reikia:

– remiantis bendro programavimo iniciatyvomis ir ateities perspektyvų strateginės veiklos rezultatais, nustatyti bendrus prioritetus ir parengti bendras mokslinių tyrimų darbotvarkes;

– įgyvendinti bendras mokslinių tyrimų darbotvarkes, kai įmanoma, skelbiant bendrus kvietimus ar bent visose valstybėse narėse sinchronizuotus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriems taikomi bendri tarptautiniai tarpusavio vertinimai, kad visiems pasiūlymams suteikti vertinimo balai būtų palyginami. Tai užtikrintų Europos lygmens konkurenciją, kurios naudą jau plačiai pripažino valstybės narės (beveik visos jos dažnai dalyvauja bendruose ERA-NET kvietimuose, o kai kurios nusprendė skirti nacionalinį finansavimą Europos mokslinių tyrimų tarybos rezervo sąraše esantiems tyrėjams būtent dėl šios priežasties). Be to, tai leistų visoje ES atskleisti nacionalinius privalumus ir trūkumus kiekvienoje srityje, o tai padėtų valstybėms narėms nuspręsti, kurioje srityje specializuotis;

– bendrai įgyvendinti ir (arba) finansuoti kvietimus teikti pasiūlymus ir projektus, remiantis turima patirtimi ir viešojo sektoriaus subjektų partnerysčių nuostatomis pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“. Tam reikia suderinti nacionalines finansavimo taisykles su bendraisiais Europos standartais ir užtikrinti jų konvergenciją su šiais standartais.

Bendros mokslinių tyrimų darbotvarkės turėtų būti įgyvendinamos bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis, kai tai būtina ir tinkama.

Valstybės narės raginamos:

· aktyviau įgyvendinti sudėtingiems uždaviniams spręsti skirtas bendras mokslinių tyrimų darbotvarkes – keistis informacija apie veiklą suderintose prioritetinėse srityse ir užtikrinti, kad toms sritims būtų skiriamas tinkamas nacionalinis finansavimas, kad jis būtų strategiškai suderintas Europos mastu ir kad būtų atliekamas bendrasis ex post vertinimas;

· užtikrinti, kad būtų abipusiškai pripažįstami vertinimai, atitinkantys tarptautinius tarpusavio vertinimo standartus ir kad jais būtų remiamasi priimant nacionalinius finansavimo sprendimus;

· šalinti teisines ir kitas nacionalinių programų tarpvalstybinio sąveikumo kliūtis, kad būtų galima bendrai finansuoti veiksmus, įskaitant bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis (kai taikytina).

Mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijos raginamos:

· susitarti dėl bendro finansavimo principų: reikalavimus atitinkančių išlaidų, atskaitomybės reikalavimų, ir t. t., siekiant supaprastinti nacionalines mokslinių tyrimų programas tyrėjams, užtikrinti jų suderinamumą ir sąveikumą (tarpvalstybinį);

· toliau plėtoti ir diegti Vadovaujančios agentūros (angl. Lead Agency), Keliose šalyse partnerėse vykdomos projekto veiklos finansavimo (angl. Money-Follows-Cooperation Line), Tyrėjų dotacijų tarpvalstybinio perkėlimo (angl. Money-Follows-Researcher) iniciatyvas ir kitus tarpvalstybinio bendradarbiavimo modelius;

· valdyti sinchronizuotų kvietimų naudojimą, jei įmanoma, atliekant vieną bendrą tarptautinį pasiūlymų tarpusavio vertinimą, kuriuo grindžiami finansavimo sprendimai.

Komisija:

· toliau puoselės ir skatins viešojo sektoriaus subjektų partnerystes ir dalyvaus jose, kad spręstų sudėtingus uždavinius, kaip nurodyta Komunikate „Mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės“[28], kad padidintų valstybių narių indėlio poveikį ir užtikrintų glaudų koordinavimą su susijusia veikla pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“;

· remdamasi valstybių narių pateikta informacija, sudarys veiklos planus suderintose prioritetinėse srityse, kad nustatytų stipriąsias ir silpnąsias puses, spragas ir veiksmų dubliavimosi atvejus;

· padės valstybėms narėms ir mokslinių tyrimų finansavimo organizacijoms vykdyti bendrus tarptautinius tarpusavio vertinimus ir nustatyti bendrus finansavimo standartus, pvz., naudojant EMTE ženklą, kuris suteikiamas už geriausią tarpvalstybinių mokslinių tyrimų patirtį.

Veiksmingos investicijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir jos naudojimas

Kad būtų galima vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus, reikia turėti pasaulinio lygio įrenginių ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, įskaitant IRT pagrįstą e. infrastruktūrą. Tokia mokslinių tyrimų infrastruktūra padeda pritraukti talentingus specialistus ir skatina inovacijas bei suteikia verslo galimybių. IRT pagrįsta e. infrastruktūra visų pirma sudaro sąlygas skirtingose geografinėse vietovėse esančioms tyrėjų grupėms vykdyti dideliu duomenų kiekiu grindžiamus bendrus mokslinius tyrimus, kurių vis daugėja. Pagrindiniai uždaviniai yra: pasiekti, kad valstybės narės įsipareigotų įgyvendinti Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo veiksmų planą, visais lygiais užtikrinti geriausią investicijų kainos ir kokybės santykį, pašalinti mokslinių tyrimų infrastruktūros statybos bei eksploatavimo kliūtis ir tyrėjams užtikrinti atvirą prieigą prie tos infrastruktūros visoje Europoje. Į iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ įtrauktas įsipareigojimas iki 2015 m. baigti arba pradėti 60 % ESFRI veiksmų plane numatytų Europos svarbos prioritetinių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų. Tokiam planui įvykdyti pavienių šalių investicijų neužtenka – reikia sutelkti regionines, nacionalines ir Europos Sąjungos lėšas, visų pirma lėšas ERIC mokslinių tyrimų infrastruktūrai, įskaitant paskirstytąją infrastruktūrą, kuriai pastatyti reikia kuo daugiau šalių, turinčių pasaulinio lygio nacionalinių ir regioninių pajėgumų.

Kuriant daugelį naujų Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų dalyvauja ir tarptautiniai partneriai, arba tokie objektai yra pasaulio tinklų filialai Europoje. Labai svarbu užtikrinti pasaulinių projektų išlaidų kontrolę ir valdymą. Šiuos klausimus, aktyviai dalyvaujant Komisijai, sprendžia dvidešimt stipriausios ekonomikos šalių (didysis dvidešimtukas).

Valstybės narės raginamos: · patvirtinti finansinius įsipareigojimus statyti ir naudoti ESFRI, pasaulinius, nacionalinius ir regioninius Europos svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūros objektus, visų pirma tuomet, kai bus rengiami nacionaliniai veiksmų planai ir kitos struktūrinių fondų programos; · šalinti teisines ir kitas tarpvalstybinės prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūros kliūtis. Komisija: · įgyvendindama iniciatyvą „Horizontas 2020“ padės užtikrinti prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros, taip pat rems bendrąją ES mokslinių tyrimų infrastruktūros (pirmiausia ERIC statusą turinčios infrastruktūros) integraciją; · skatins valstybes nares, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, bendrai finansuojamose iš struktūrinių fondų, jos susietų mokslinių tyrimų infrastruktūros veiksmų planus su ESFRI veiksmų planu bei pažangiosios specializacijos strategijomis, ir taip didins labiau atsilikusių regionų pajėgumą diegti Europos ir tarptautinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir dalyvauti jos veikloje; · rems tokios mokslinių tyrimų infrastruktūros valdymo mokymo programas; · bendradarbiaudama su ESFRI, e-IRG[29] ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis parengs prieigos chartiją, kurioje bus nustatyti bendrieji standartai, prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūros reglamentuojančios suderintos taisyklės ir infrastruktūros naudojimo sąlygos; · kartu su ESFRI nustatys veiksmų plano įgyvendinimo prioritetus ir teiks patarimus ir rekomendacijas valstybėms narėms, kaip įveikti teisines, finansines arba technines įgyvendinimo kliūtis; · su ESFRI, e-IRG ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis nustatys bendrus vertinimo principus, poveikio vertinimo kriterijus ir stebėsenos priemones, kurie gali būti taikomi regioninėse, nacionalinėse ir Europos programose, kad būtų lengviau pritraukti lėšų iš įvairių šaltinių; · kartu su e-IRG sieks suderinti ES ir nacionalines e. mokslinių tyrimų infrastruktūros kūrimo ir naudojimo strategijas.

2.3.        Darbo rinkos atvėrimas tyrėjams

Nors tyrėjų judumas[30] padeda užtikrinti mokslinių tyrimų pažangą, kelios kliūtys trukdo sukurti tikrai veiksmingą Europos mokslinių tyrimų darbo rinką[31]. Viena svarbiausių kliūčių – trūksta skaidrios, atviros ir nuopelnais pagrįstos įdarbinimo tvarkos[32], todėl mokslinė karjera atrodo mažiau patraukli, neužtikrinamas tyrėjų judumas, lyčių lygybė ir mokslinių tyrimų veiksmingumas.

Judumo galimybių padaugėtų, jei nacionalinės dotacijos būtų skiriamos tyrėjams, kurie nėra valstybių narių piliečiai ar nuolatiniai jų gyventojai, ir jei tokias dotacijas būtų galima perkelti[33]. Kai kuriais atvejais tam trukdo teisinės ir administracinės kliūtys. Tokios iniciatyvos kaip „Tyrėjų dotacijų tarpvalstybinis perkėlimas“[34] rodo, kaip šias kliūtis galima pašalinti ir kaip valstybės narės ir mokslinių tyrimų organizacijos gali sudaryti sąlygas gauti nacionalines dotacijas ir užtikrinti jų perkeliamumą, nepažeisdamos nė vienos šalies interesų.

Tarp kitų kliūčių – jaunų tyrėjų karjeros galimybes ribojanti žmogiškųjų išteklių politika, neužtikrinama lyčių lygybė, kliūtys socialinės apsaugos srityje, nepakankamas tyrėjų judėjimas iš akademinių įstaigų į įmones (tik vienas iš šešių akademinėse įstaigose dirbančių tyrėjų turi patirties privačiajame sektoriuje)[35]. Taip pat dar nepašalintos sąžiningo akademinių diplomų pripažinimo kliūtys.

Valstybės narės raginamos: · šalinti teisines ir kitas atviros, skaidrios ir nuopelnais pagrįstos tyrėjų įdarbinimo tvarkos taikymo kliūtis; · šalinti teisines ir kitas tarpvalstybinio nacionalinių dotacijų prieinamumo ir perkeliamumo kliūtis; · remti įsipareigojimų deklaracijos[36] įgyvendinimą, kad naudojantis Europos tinklo EURAXESS[37] teikiamomis galimybėmis tyrėjams būtų teikiama jų poreikiams pritaikyta koordinuota informacija ir paslaugos; · padėti rengti ir taikyti novatoriškos doktorantūros principais[38] pagrįstas novatoriškas pakopinių doktorantūros studijų programas; · sukurti sistemą[39], kuri suteiktų galimybių įgyvendinti žmogiškųjų išteklių strategiją, apimančią chartiją ir kodeksą[40] ; Mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijos raginamos: · informaciją apie visas laisvas darbo vietas skelbti EURAXESS Jobs portale ir šiuo tikslu naudoti Europinėje mokslinių tyrimų karjeros sistemoje [41] numatytas bendras pareigų kategorijas; · priėmimui į mokslinių tyrimų srities pareigas taikyti pareigų lygiui proporcingą atvirą, skaidrią ir nuopelnais pagrįstą įdarbinimo tvarką, laikantis pagrindinių chartijos ir kodekso principų, ir galimybę siekti pareigų suteikiant ne tik ES valstybių narių piliečiams; · parengti tyrėjų karjeros galimybių gerinimo strategijas, laikantis tyrėjams skirtos žmogiškųjų išteklių strategijos; · nustatyti ir įgyvendinti nacionalinių dotacijų prieinamumo ir perkeliamumo principus; · organizuoti novatoriškos doktorantūros principais pagrįstas pakopines doktorantūros studijas; · rengti ir įgyvendinti struktūrines judumo tarp įmonių ir akademinės bendruomenės didinimo programas[42]. · Komisija: · stiprins bendradarbiavimą ir koordinavimą EURAXESS tinkle, kad jis taptų priemone tyrėjams gauti specialiai jiems pritaikytos pagalbos; · padės sukurti Europos akreditavimo mechanizmą, skirtą chartija ir kodeksu grindžiamam žmogiškųjų išteklių valdymui universitetuose ir viešojo sektoriaus lėšomis finansuojamuose mokslinių tyrimų institutuose; · rems šalių, kurios tirs galimybes siekti savaiminio palyginamų diplomų pripažinimo[43], veiklą; · imsis iniciatyvų siekdama šalinti kliūtis ES tyrėjams socialinės apsaugos srityje ir dar labiau palengvinti trečiųjų šalių tyrėjų įvažiavimo ir buvimo sąlygas: – komunikate aiškiau išdėstys ES taisykles, pagal kurias koordinuojamos darbuotojų grupėms, kurioms būdingas didelis judumas Europos Sąjungoje (įskaitant tyrėjus), taikomos socialinės apsaugos sistemos; – atnaujins veiklą, susijusią su pensijų perkeliamumo direktyva, kuria nustatomi minimalūs papildomų teisių į pensiją įgijimo ir išsaugojimo standartai[44]; – padės suinteresuotosioms šalims sukurti tyrėjams skirtą papildomą Europos pensijų fondą (-us); – peržiūrės Direktyvą 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos.

2.4.        Lyčių lygybė ir lyčių aspekto integravimas mokslinių tyrimų sektoriuje

Lyčių lygybės srityje taikomos nacionalinės ir ES lygmens strategijos, tačiau Europos mokslinių tyrimų sektoriuje vis dar labai trūksta aukštos kvalifikacijos moterų, o jų gebėjimai naudojami neefektyviai. Tyrėjo profesiją pasirenka tik mažiau kaip pusė doktorantūrą baigusių moterų (pagal metinius rodiklius), be to, per mažai moterų užima vadovaujamas pareigas arba dalyvauja priimant sprendimus. 2005 m. Taryba nustatė tikslą, kad moterys užimtų 25 % vadovaujamų pareigų viešajame mokslinių tyrimų sektoriuje, tačiau 2009 m. tik 13 % aukštojo mokslo įstaigų vadovų buvo moterys[45]. Be to, lyčių lygybė dar per menkai užtikrinama rengiant, vertinant ir vykdant mokslinius tyrimus.

Svarbiausias uždavinys – veiksmingiau spręsti visus minėtus klausimus, kad moksliniai tyrimai taptų kokybiškesni ir aktualesni. Komisija jau įsipareigojo užtikrinti, kad visose ekspertų grupėse, komisijose ir komitetuose dalyvautų 40 % lyties, kuriai atstovaujama nepakankamai, atstovų, ir šio įsipareigojimo ji ypač laikysis pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“.

Valstybės narės raginamos: · sukurti tokias teisines, politines sąlygas ir suteikti tokių paskatų, kad: – būtų pašalintos teisinės ir kitos moterų tyrėjų įdarbinimo, išlaikymo pareigose ir perkėlimo į aukštesnes pareigas kliūtys, laikantis ES teisės aktų lyčių lygybės srityje[46]; – būtų pašalinta lyčių nelygybė sprendimų priėmimo procesuose; – būtų labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą mokslinių tyrimų programose; · užmegzti partnerystės ryšius su finansuojančiomis agentūromis, mokslinių tyrimų organizacijomis ir universitetais, kad būtų skatinami kultūros ir instituciniai pokyčiai lyčių srityje: taikomos chartijos, susitarimai, apdovanojimai; · užtikrinti, kad bent 40 % lyties, kuriai atstovaujama nepakankamai, atstovų dalyvautų komitetuose, kurių darbas susijęs su įdarbinimu, perkėlimu į aukštesnes pareigas, mokslinių tyrimų programų sudarymu ir vertinimu. Mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijos raginamos: · įgyvendinti su žmogiškųjų išteklių valdymu, finansavimu, sprendimų priėmimu ir mokslinių tyrimų programomis susijusius institucinius pokyčius, naudojant lyčių lygybės planus, kuriais siekiama: – atlikti procedūrų ir praktikos poveikio vertinimą arba auditą, siekiant nustatyti lyčių nelygybės apraiškas; – įgyvendinti novatoriškas lyčių nelygybės šalinimo strategijas; – nustatyti tikslus ir stebėti pažangą, naudojantis rodikliais. Komisija: · skatins užtikrinti lyčių lygybę ir įtraukti lyčių aspektą į iniciatyvos „Horizontas 2020“ programas ir projektus nuo pat jų sukūrimo, taip pat įgyvendinimo ir vertinimo etapais; siekdama šio tikslo ji taip pat taikys paskatas; · 2013 m. valstybėms narėms pasiūlys rekomendaciją kartu su bendrosiomis gairėmis dėl institucinių pokyčių, kurie padėtų užtikrinti lyčių lygybę universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose.

2.5.        Optimalus mokslo žinių judėjimas, jų prieinamumas ir perdavimas

Mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriui naudinga, kad mokslininkai, mokslinių tyrimų institutai, įmonės ir piliečiai turėtų prieigą prie mokslo žinių, dalytųsi ir naudotųsi tomis žiniomis, taip pat turėtų galimybę laiku informuoti apie savo lūkesčius arba problemas, susijusius su minėta veikla. Pagrindinis uždavinys – plačiu mastu įgyvendinti atviros prieigos principą (t. y. sudaryti sąlygas užtikrinti nemokamą internetinę prieigą prie viešai finansuojamų mokslo leidinių ir duomenų, ir naudotis tokiais leidiniais ir duomenimis), atsižvelgiant į nevienodą valstybių narių politikos pažangą. Apskritai, kad padidintume ekonominį mokslinių tyrimų poveikį, turime skatinti diegti atvirąsias inovacijas, puoselėti mokslinių tyrimų sektoriaus subjektų, įmonių ir švietimo įstaigų („žinių trikampio“) ryšius (šiems tikslams pasiekti galima pasitelkti Europos inovacijos ir technologijos institutą), visų pirma užtikrinti, kad viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų įstaigose sukauptos žinios nepažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių būtų perduotos privačiajam sektoriui. Kadangi dažniausiai žinioms kurti ir perduoti naudojamos skaitmeninės priemonės, reikia pašalinti visas kliūtis, kurios trukdo bendradarbiavimo, duomenų apdorojimo ir prieigos prie mokslo informacijos tikslais laisvai internetu naudotis skaitmeninėmis mokslinių tyrimų paslaugomis (e. mokslas) ir e. infrastruktūra – šiam tikslui pasiekti reikia sukurti skaitmeninę EMTE. Į įvairių rūšių žinių perdavimą, žinių platinimą ir prieigą prie žinių taip pat reikėtų tinkamai atsižvelgti vykdant mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis.

Valstybės narės raginamos: · parengti ir koordinuoti politiką prieigos prie mokslo informacijos ir jos išsaugojimo srityje[47] ; · užtikrinti, kad vykdant viešuosius mokslinius tyrimus būtų plėtojamos atvirosios inovacijos ir skatinamas žinių perdavimas tarp viešojo ir privačiojo sektorių – šiuo tikslu būtų rengiamos nacionalinės žinių perdavimo strategijos;. · suderinti viešosios mokslinių tyrimų ir švietimo e. infrastruktūros naudojimo ir prieigos prie jos politikos kryptis, taip pat susijusių skaitmeninių mokslinių tyrimų paslaugų politiką, ir taip sudaryti sąlygas kurtis įvairių tipų viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerių konsorciumams; · priimti ir įgyvendinti nacionalines tyrėjų elektroninio tapatumo strategijas, pagal kurias tyrėjams būtų suteikta tarpvalstybinė prieiga prie skaitmeninių mokslinių tyrimų paslaugų. Mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijos raginamos: · priimti ir įgyvendinti priemones, kurios padėtų užtikrinti atvirą prieigą prie leidinių ir duomenų, susijusių su viešosiomis lėšomis finansuojamais moksliniais tyrimais; · įgyvendinti elektroninės tapatybės ir skaitmeninių mokslinių tyrimų paslaugų naudojimo priemones, taip pat skatinti tokiomis paslaugomis naudotis; · užtikrinti optimalią akademinės bendruomenės ir įmonių sąveiką, ryšius ir strateginę partnerystę, parengti bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų bendras darbotvarkes, kad mokslinių tyrimų rezultatais būtų kuo plačiau naudojamasi; · tobulinti žinių perdavimo veiklos pripažinimą ir didinti tos veiklos profesionalumą, taip pat stiprinti žinių perdavimo tarnybų vaidmenį. Komisija: · užtikrins atvirą prieigą prie mokslo leidinių – tai bendrasis principas, kuris taikomas visiems pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ ES lėšomis finansuojamiems projektams. Parengs mokslinių tyrimų duomenims skirtą lanksčią strategiją, kurioje atsižvelgiama į skirtingas mokslo sritis ir su verslu susijusius interesus; · toliau finansuos su atvira prieiga susijusius projektus; · priims valstybėms narėms skirtą komunikatą ir rekomendaciją dėl mokslo informacijos prieinamumo ir jos saugojimo skaitmeniniame amžiuje; · pasiūlys e. infrastruktūros plėtros veiksmų planą, kuris padėtų vystyti e. mokslą, užtikrinant atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų priemonių ir išteklių; · rems suinteresuotųjų šalių informavimo apie atvirą prieigą ir e. mokslą veiklą; · įvertinusi esamas iniciatyvas, parengs kompleksišką politinę atvirųjų inovacijų ir žinių perdavimo strategiją, ir konsultuosis dėl jos su suinteresuotosiomis šalimis; · kartu su suinteresuotosiomis šalimis parengs šabloninius konsorciumo susitarimus, kad pagerintų žinių perdavimą; · padės sukurti valstybių narių forumą, kuriame bus reguliariai keičiamasi informacija ir reguliariai pranešama apie nacionalinę pažangą skaitmeninių mokslinių tyrimų paslaugų teikimo ir naudojimo srityje.

3.           Sėkmės sąlygos: politinė valia, atsakomybė, įgyvendinimo metodai ir skaidrumas

Valstybės narės – pagrindiniai veikėjai

Visų pirma, valstybės narės turi imtis būtinų nacionalinių reformų ir sukurti EMTE būtinas sąlygas. Be to, jos taip pat turi remti šių reformų įgyvendinimą: padėti įgyvendinti veiksmus, už kuriuos atsako mokslinių tyrimų finansavimo ir vykdymo organizacijos. Kad reformos būtų įgyvendinamos optimaliai, reikės ir nuolatinių, ir specialiųjų darbo struktūrų ir procedūrų, taip pat reikės, kad Taryba šį reformų procesą kontroliuotų aukščiausiu lygmeniu[48]. Tai iš dalies galima pasiekti pritaikius esamus komitetus ir EMTE grupes, pvz., Europos mokslinių tyrimų erdvės komitetą, kuris yra pagrindinis Tarybos ir Komisijos EMTE politikos patariamasis organas ir kurio įgaliojimai turi būti peržiūrėti iki 2012 m. pabaigos[49]. Valstybės narės taip pat turi dalyvauti pažangos stebėsenos bei vertinimo veikloje ir remti politinį valdymą pagal metinį Europos semestro ciklą.

Mokslinių tyrimų suinteresuotosios šalys – paspartinti įgyvendinimą

Mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijos turėtų prisiimti atsakomybę už joms skirtus EMTE veiksmus, nepažeisdamos nacionalinių valdžios institucijų nustatytų autonomijos ir jurisdikcijos ribų. Atitinkamos mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijos bus pakviestos pasirašyti su atsakinguoju Komisijos nariu bendrą pareiškimą, kuriame bendrais bruožais bus išreikštas jų noras siekti, kad būtų baigta kurti EMTE. Jos taip pat turėtų nurodyti planuojamas konkrečias su EMTE susijusias priemones (įgyvendinimo grafiką, siektinus rezultatus, viešą pažangos ataskaitų skelbimą ir pan.) susitarimo memorandume, kurį pasirašys kartu su Komisija, arba vienašaliame pareiškime, ir informuoti apie tas priemones savo nacionalinės valdžios institucijas ir kitus partnerius.

Didesnė Komisijos parama

Komisija už pirmiau nurodytus veiksmus prisiims atsakomybę, o kitus veiksmus padės įgyvendinti valstybėms narėms ir suinteresuotųjų šalių organizacijoms. Ji užtikrins, kad įgyvendinant iniciatyvą „Horizontas 2020“ būtų prisidedama prie EMTE sukūrimo ir veikimo nuo 2014 m., rems EMTE veiksmus, susijusius su tyrėjų karjera ir judumu, lyčių lygybe, tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, atvira prieiga, žinių perdavimu ir infrastruktūra. Ji užtikrins, kad EMTE politika būtų plėtojama integruotai: rems struktūrinį dialogą su mokslinių tyrimų suinteresuotųjų šalių organizacijomis ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, pvz., sukurs tikslinę suinteresuotosioms šalims skirtą platformą.

Skaidri stebėsena

Šiame komunikate apibūdinta glaudesnės partnerystės strategija teisės aktai nekeičiami, o Komisijai netrukdoma pasinaudoti teise pateikti teisėkūros pasiūlymus, grindžiamus naujomis SESV sutarties nuostatomis dėl EMTE. Todėl Komisija sukurs patikimą EMTE stebėsenos mechanizmą, grindžiamą visiems veiksmams skirtais rodikliais[50]. Taikant šį mechanizmą bus galima stebėti EMTE politikos reformas ir jų įgyvendinimą, o Tarybai, Europos Parlamentui ir mokslo bendruomenei užtikrinti skaidrumą, be to, remiantis tokiu mechanizmu ateityje bus priimami Komisijos sprendimai. Naudodama oficialius statistikos ir tyrimų ar apžvalgų rezultatus, 2012 m. Komisija nustatys pradinę padėtį. Pirmojoje metinėje EMTE pažangos ataskaitoje, kurią Tarybai ir Europos Parlamentui numatoma pateikti 2013 m., pradinė padėtis bus palyginta su valstybių narių veiksmais, apie kuriuos valstybės narės praneš paskelbus šį komunikatą. Nuo 2014 m. Tarybai ir Europos Parlamentui taip pat bus pateikiamas išsamus pažangos vertinimas. Jei pažanga bus nepakankama, bus svarstomos įvairios pasirinkimo galimybės, taip pat galimybės priimti teisės aktus remiantis naujomis SESV nuostatomis, kaip aprašyta pridedamame poveikio vertinime. Stebėsena bus glaudžiai koordinuojama su Europos semestru, užtikrinant, kad ji derėtų su kitomis atitinkamomis stebėsenos priemonėmis, pvz., „Inovacijų sąjungos“ ir iniciatyvos „Horizontas 2020“ stebėsenos priemonėmis.

[1]               „Įmonių investicijų į MTP internacionalizavimas ir jų ekonominio poveikio analizė“ – atliktinas tyrimas, kurį užsakė Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų GD.

[2]               COM(2010) 546.

[3]               „Talentams ir investicijoms pritraukti Europai reikia suvienytos mokslinių tyrimų erdvės. Todėl reikia skubiai pašalinti likusius trūkumus ir iki 2014 m. užbaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę – tikrą bendrą žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų rinką“, 2011 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados; Europos Vadovų Tarybos išvados, 2012 m. kovo mėn.

[4]               Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvados, 7652/1/08, 2008 m. kovo mėn.

[5]               t. y vientisa interneto erdvė, kurioje juda žinios ir technologijos („skaitmeninė EMTE“).

[6]               Žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 179 straipsnį.

[7]               Žr. Ex-ante poveikio vertinimą, viešųjų konsultacijų dėl EMTE rezultatus (http://ec.europa.eu/research/era/) ir Europos mokslinių tyrimų erdvės komiteto nuomonę 1215/11, 2011 m. gruodžio mėn.

[8]               JRC mokslinė parama formuojant ES politiką.

[9]               Http://ec.europa.eu/research/infrastruktūrų/pdf/esfri-strategy_report__roadmap.pdf ir

[10]             Sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją Europoje tyrimas (http://www.share-project.org/) ir Bendra kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūra (http://www.clarin.eu/external/)[„European Social Science Survey“ paprašė ERIC statuso 2012 m. kovo mėn.]

[11]             http://ec.europa.eu/research/infrastructures/index_en.cfm?pg=eric

[12]             Dešimt iš 48 2010 m. ESFRI veiksmų plano projektų vykdomi, pvz., praėjusiais metais pradėti įgyvendinti trys biologijos mokslinių tyrimų infrastruktūros projektai: „Ekosistemų analizė ir eksperimentai“ (angl. Analysis and Experimentation on Ecosystems (ANAEE)), „Sistemų biologijos infrastruktūra“ (angl. Systems Biology-Europe (ISBE)) ir „ES mikrobų išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūra“ (angl. EU Microbial Resource Research Infrastructure (MIRRI)) [http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do? reference = IP/11/522], o likę 16 projektų galėtų būti pradėti įgyvendinti iki 2012 m. pabaigos (http://ec.europa.eu/research/infrastructures/index_en.cfm?pg=preparatory_phase_projects).

[13]             COM(2008) 468; Taip pat žr. bendro programavimo iniciatyvų portalą – http://ec.europa.eu/research/era/areas/programming/joint_programming_en.htm

[14]             http://ec.europa.eu/research/era/docs/en/voluntary_guidelines.pdf, pritarta Tarybos išvadose 17166/10, 2010 m. lapkričio mėn.

[15]             www.eera-set.eu ; COM(2007) 723.

[16]             COM(2008)317 ir Tarybos išvados 13671/08, 2008 m. rugsėjo mėn.

[17]             Europos Komisijos rekomendacija valstybėms narėms, C(2005) 576. Chartijoje nustatoma tyrėjų karjeros valdymo sistema; kodeksas skatina taikyti atviras ir skaidrias įdarbinimo ir vertinimo procedūras.

[18]             Pvz., Jungtinės Karalystės susitarimo „Concordat“ trejų metų įgyvendinimo apžvalga: http://www.vitae.ac.uk/ March 2012.

[19]             Remiantis Komisijos rekomendacija dėl intelektinės nuosavybės valdymo žinių perdavimo veikloje ir universitetų bei kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų praktikos kodekso C(2008) 1329.

[20]             Federaciniai ir atstovaujamieji viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų sektoriaus subjektų (įskaitant tyrėjus, mokslinių tyrimų finansavimo ir vykdymo organizacijas) organai ir jų nariai.

[21]             Vadovų Tarybos išvados 10231/08 (2008 m. gegužės mėn.), 16767/08 (2008 m. gruodžio mėn.), 9956/09 (2009 m. gegužės mėn.); Tarybos rezoliucijos 17159/09 (2009 m. gruodžio mėn.), 10255/10 (2010 m. gegužės mėn.)

[22]             2009 m. EMF ir EUROHORCs veiksmų planas „Pasaulyje konkurencingos EMTE vizija ir veiksmų planas“ (angl. Vision on a Globally Competitive ERA and their Road Map for Actions).

[23]             2009 m. – Lisabonoje, 2010 m. – Ciuriche, 2011 m. – Tartu, o 2012 m. – Blede.

[24]             Pagrindiniai principai nustatyti „Savanoriškose bendro mokslinių tyrimų programavimo bendrųjų sąlygų gairėse“, ERAC – GPC, 2010 m.

[25]             http://www.se2009.eu/polopoly_fs/1.8460!menu/standard/file/lund_declaration_final_version_9_july.pdf; deklaraciją pasirašė 350 tyrėjų, finansuotojų, verslo atstovų ir politikų, susirinkę į 2009 m. liepos mėn. pirmininkavusios Švedijos surengtą konferenciją „Nauji pasauliai – nauji sprendimai“; šią deklaraciją pripažino Taryba: http://ue.eu.int/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/intm/110310.pdf

[26]             Tarybos išvados 16127/09, 2009 m. gruodžio mėn.

[27]             2010 m. tarpvalstybinis finansavimas sudarė tik 0,8 % GBAORD.

[28]             COM(2011) 572.

[29]             E. infrastruktūros klausimų svarstymo grupė (angl. e-Infrastructures Reflection Group), www.e-irg.eu.

[30]             Per pastaruosius trejus metus apie 30 % ES tyrėjų dirbo užsienyje ne trumpiau kaip tris mėnesius (EB, 2010 m.).

[31]             Taip pat žr. Europos aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkę COM(2011) 567.

[32]             Komisijos ekspertų grupė mokslinių tyrimų profesiniams klausimams spręsti, 2012 m.

[33]             2012 m. EMTE Žmogiškųjų išteklių ir judumo iniciatyvinės grupės ataskaita „Dotacijų prieinamumas ir perkeliamumas“ (angl. Access to and Portability of Grants).

[34]             2009 m. EMF ir EUROHORCs pasaulio mastu konkurencingos EMTE vizija ir jų veiksmų planas.

[35]             2012 m. EMTE Žmogiškųjų išteklių ir judumo iniciatyvinės grupės ataskaita „Profesinis tyrėjų tobulėjimas“ (angl. Professional Development of Researchers).

[36]             Šia deklaracija EURAXESS tinklo nariai pritaria EURAXESS tikslams.

[37]             Šiame tinkle susiejami keturių rūšių veiklos aspektai (darbo vietos, paslaugos, teisės ir ryšiai), skirti tyrėjų karjeros vystymui ir judumui: http://ec.europa.eu/euraxess

[38]             COM(2011) 567; Tarybos išvados 126375, 2011 m. lapkričio mėn.

[39]             2012 m. EMTE Žmogiškųjų išteklių ir judumo iniciatyvinės grupės ataskaita „Žmogiškųjų išteklių klausimai“ (angl. Human Resources issues).

[40]             http://ec.europa.eu/euraxess/index.cfm/rights/strategy4Researcher

[41]             http://ec.europa.eu/euraxess/pdf/research_policies/Towards_a_European_Framework_for_Research_Careers_final.pdf

[42]             Analogiška programos Marie Curie priemonėms „Pramonės ir mokslo įstaigų sąsajos ir partnerystė“ ir juos pakeisiančioms priemonėms pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“.

[43]             http://www.ehea.info/Uploads/(1)/Bucharest%20Communique%202012.pdf

[44]             COM(2012) 55.

[45]             2009 m. duomenys apie moteris.

[46]             Žr. Direktyvą 2006/54/EB.

[47]             Netrukus Komisija ketina priimti šiam klausimui skirtą komunikatą ir rekomendaciją.

[48]             Taryba taip pat gali remtis metinių EMTE ministrų konferencijų, kuriose dalyvauja asocijuotosios šalys ir prie kurių darbo prisideda Europos mokslinių tyrimų erdvės komitetas ir Komisija, darbo rezultatais.

[49]             Tarybos rezoliucija 10255/10, 2010 m. gegužės mėn.

[50]             Žr. Poveikio vertinimui skirto Komisijos tarnybų darbinio dokumento priede pateikiamą orientacinį sąrašą, pvz., konkurencingų projektų finansavimui skiriama nacionalinio MTP biudžeto dalis, kaip nacionalinės mokslinių tyrimų sistemos veiksmingumo rodiklis, arba EURAXESS svetinėje skelbiamų laisvų darbo vietų mokslinių tyrimų sektoriuje visose ES šalyse skaičius, kaip atviros įdarbinimo tvarkos rodiklis.