2.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 62/14

—

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą atsiliepiant į Tarybos prašymą pateikti strategiją, kaip paspartinti pastangas ir iki 2014 m. baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

—

pritaria nuomonei, kad žinios – tai naujosios ekonomikos „valiuta“. Todėl sutinka, jog tam, kad ekonomikos atsigavimas būtų tvarus, o Europos pozicija pasaulyje taptų tvirta, labai svarbu plėtoti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, grindžiamus tvirta viešąja mokslo baze;

—

pabrėžia, kad užbaigti kurti EMTE būtina tam, kad būtų įveiktas mokslinių tyrimų veiklos susiskaidymas Europoje, kartu pašalinant ir nacionalines bei institucines kliūtis. Neabejotina, šis susiskaidymas neleidžia Europai panaudoti savo mokslinių tyrimų ir naujovių potencialo – tai brangiai kainuoja europiečiams (mokesčių mokėtojams, vartotojams ir piliečiams). Todėl dabar būtina imtis daugiau tikslinių veiksmų;

—

ragina Komisiją skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą pagal „Horizontas 2020“ sukuriant veiksmingas priemones ir paskatas. Šiuo atžvilgiu vietos valdžia ir regionų valdžios institucijos galėtų atlikti paramos ir koordinavimo funkcijas (kurti mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklus, teikti techninę ir administracinę paramą ir finansavimo, kurį skiria privatus sektorius, paskatas), kad skatintų mokslinius tyrimus ir būtų galima pasinaudoti žinių ir inovacijų rezultatais.

Pranešėjas

Grigorios ZAFEIROPOULOS (EL/ELP), Atikos regiono tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Glaudesnė Europos mokslinių tyrimų erdvės partnerystė siekiant pažangos ir augimo“

COM(2012) 392 final

1.

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą atsiliepiant į Tarybos prašymą pateikti strategiją, kaip paspartinti pastangas ir iki 2014 m. baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę;

2.

pritaria 2011 m. vasario ir 2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadoms, kad iki 2014 m. būtina baigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE);

3.

vertina tai, kad teisės aktai, skirti baigti kurti EMTE, galėtų būti naudingi tam tikroms sritims (pavyzdžiui, koordinuoti nacionalines ir ES politikos priemones pagal SESV 181 straipsnį ir skatinti imtis veiksmų skleisti mokslinių tyrimų rezultatus pagal 180 straipsnį, siejant jį su SESV 182 straipsnio 5 dalimi);

4.

mano, kad dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimas, nukreiptas į mokslinius tyrimus ir moksliniais tyrimais pagrįstas inovacijas, yra labai svarbus, kad būtų paremtas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas, mokslinė kompetencija ir sanglauda tarp regionų ir šalių;

5.

pritaria nuomonei, kad žinios – tai naujosios ekonomikos „valiuta“. Todėl sutinka, jog tam, kad ekonomikos atsigavimas būtų tvarus, o Europos pozicija pasaulyje taptų tvirta, labai svarbu plėtoti pasaulinio lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, grindžiamus tvirta viešąja mokslo baze;

6.

pabrėžia, kad ir programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimui, ir EMTE turi būti skiriama daugiau dėmesio ir užtikrinamas didesnis poveikis realaus gyvenimo praktikai (1), t. y. vietos ir regionų lygmenys turi dalyvauti ir būti visapusiškai įtraukti į procesą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

7.

pabrėžia, kad EMTE tikslas – pagerinti mūsų gyvenimo kokybę siekiant, kad Europa taptų vieta, kur klesti moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos bei sprendžiamos svarbiausios mūsų laikmečio problemos; mano, kad siekiant geriau panaudoti žinias reikia stiprinti akademinės bendruomenės, pramonės ir valdžios institucijų bendradarbiavimą;

8.

pritaria tam, kad būtų sutelktas visų regionų kompetencijos potencialas; be to, būtini nauji metodai, kad prastesnių rezultatų pasiekę regionai ir valstybės narės galėtų stiprinti kompetenciją ir diegti pažangiąją regioninę specializaciją;

9.

pabrėžia, kad užbaigti kurti EMTE būtina tam, kad būtų įveiktas mokslinių tyrimų veiklos susiskaidymas Europoje, kartu pašalinant ir nacionalines bei institucines kliūtis. Neabejotina, šis susiskaidymas neleidžia Europai panaudoti savo mokslinių tyrimų ir naujovių potencialo – tai brangiai kainuoja europiečiams (mokesčių mokėtojams, vartotojams ir piliečiams). Todėl dabar būtina imtis daugiau tikslinių veiksmų;

10.

pritaria tam, kad turėtų būti imtasi priemonių tyrėjų ir mokslinių tyrimų organizacijų konkurencijai didinti ir tarpvalstybinei sinergijai tarp nacionalinių ir regioninių mokslinių tyrimų sistemų išnaudoti, sudarant palankesnes sąlygas tyrėjų karjeroms ir mobilumui bei laisvam žinių judėjimui;

11.

yra tvirtai įsitikinęs, kad vienas iš svarbiausių EMTE tikslų – stabdyti „protų nutekėjimą“ (ypač iš regionų, kuriuose vykdoma mažiau mokslinių tyrimų), taip pat mažinti didelius mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų skirtumus tarp regionų, siekiant visoje Europoje kelti kompetencijos lygį atsižvelgiant į inovacijų potencialą. Todėl svarbu tarpusavyje suderinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir su šiomis inovacijomis susijusias nacionalines ir regionines strategijas;

12.

palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos tikslą pagerinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sąlygas ir pasiekti, kad bendros viešojo ir privataus sektoriaus investicijos sudarytų 3 proc. ES BVP. Vis dėlto reikia pripažinti, kad kalbant apie pažangių žinių panaudojimą komerciniais tikslais Europa dar atsilieka nuo kai kurių kitų pasaulio šalių, todėl reikia dar kartą pabrėžti MVĮ kaip inovacijas skatinančio veiksnio vaidmenį;

13.

yra įsitikinęs, kad sanglaudos priemonėmis būtų galima stiprinti kompetencijos ugdymą ir didinti pajėgumus skatinant regioninio lygmens mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką. Tai padės kurti „kompetencijos laiptus“, dėl to šie regionai galės visapusiškai dalyvauti EMTE ir pasinaudoti Bendros strateginės programos finansavimo šaltiniais;

14.

ragina Komisiją kartu su Taryba ir Parlamentu užtikrinti veiksmingą ir efektyvų programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą, parengiant kuo paprastesnes gavėjams taisykles ir procedūras;

15.

pripažįsta, kad EMTE prioritetai komunikate yra tinkamai apibrėžti ir jų visapusiškas įgyvendinimas pagerintų Europos mokslinių tyrimų rezultatus ir veiksmingumą iki 2014 m. Tačiau valstybės narės, mokslinių tyrimų suinteresuotieji subjektai ir jų europinės organizacijos bei Komisija turėtų visapusiškai ir aktyviai išnaudoti glaudesnę partnerystę, kad būtų sukurta EMTE, leisianti Europai pirmauti kompetencijos srityje didinant efektyvumą, gerinant kokybę ir atveriant naujas galimybes pagal Sąjungos poreikius;

16.

ragina Europos Komisiją užtikrinti programos „Horizontas 2020“ ir struktūrinių fondų sinergiją ir papildomumą bei sukurti „kompetencijos laiptus“ prastesnių rezultatų pasiekusioms ir socialiai labiau pažeidžiamoms valstybėms narėms ir regionams remiantis atitinkamais jų pranašumais tam, kad būtų iš esmės padidinti jų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumai ir sumažintas inovacijų diegimo atotrūkis Europoje;

17.

ragina Komisiją skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą pagal „Horizontas 2020“ sukuriant veiksmingas priemones ir paskatas. Šiuo atžvilgiu vietos valdžia ir regionų valdžios institucijos galėtų atlikti paramos ir koordinavimo funkcijas (kurti mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklus, teikti techninę ir administracinę paramą ir finansavimo, kurį skiria privatus sektorius, paskatas), kad skatintų mokslinius tyrimus ir būtų galima pasinaudoti žinių ir inovacijų rezultatais;

18.

pabrėžia, kad patiems regionams būtina geriau pasirengti pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais. Tuomet sukurta kompetencija, praktika ir priemonės turėtų būti naudojamos mokslinių tyrimų rezultatams paskleisti, kad jie būtų taikomi visoje Europoje. Tai galima pasiekti tik užtikrinant geresnį visų Europos finansavimo priemonių, visų pirma programos „Horizontas 2020“, sanglaudos politikos, taip pat nacionalinių, regionų ir vietos išteklių, panaudojimą (2). Tačiau nepakanka vien tik naudoti išteklius iš įvairių šaltinių; reikia keisti ir veiklos kultūrą bei administravimo praktiką;

19.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas stiprinti europinių ir (arba) regioninių bei nacionalinių organizacijų bendradarbiavimą, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, atlikti patobulinimus, kurie padėtų suvienodinti politiką, užtikrinti veiksmingą ir efektyvų valdymą, suderinti procedūras ir sustiprinti bendras valdymo sistemas, kurios suteiktų piliečiams galimybę dalyvauti įgyvendinant politiką ir padidintų jos socialinį ir ekonominį poveikį;

20.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali ir turėtų svariau prisidėti prie inovacinių produktų ir paslaugų kūrimo propaguodamos viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Taip būtų kuriama daugiau darbo vietų ir didinamas augimas vietos ir (arba) regionų lygiu, kartu padidinant viešojo ir privataus sektorių veiklos pajėgumą ir veiksmingumą;

21.

palankiai vertina Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD ir Regioninės politikos GD iniciatyvas, sudarančias palankesnes sąlygas steigti regioninius mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklus, kuriuos galėtų remti universitetai, institutai, valdžios institucijos ir privatus sektorius;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2000 m. Komisija ir valstybės narės palaipsniui siekė kurti EMTE, tačiau pabrėžia, kad įvairių EMTE aspektų įgyvendinimo pažanga ir pavienių valstybių narių pažanga nevienoda;

23.

ragina, atitinkamais atvejais, įtraukti regionų ir mokslinių tyrimų suinteresuotąsias organizacijas į EMTE;

24.

pabrėžia apskritai viešojo sektoriaus ir ypač vietos bei regionų valdžios institucijų svarbų vaidmenį palaikant glaudžius įmonių, universitetų ir (arba) mokslinių tyrimų centrų bei valdžios institucijų santykius (laikantis „trigubo sraigto“ principo) siekiant plėtoti ir konkrečiai įgyvendinti EMTE ir atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate nėra skirta pakankamai dėmesio viešojo sektoriaus svarbai;

25.

ragina Komisiją, valstybes nares ir mokslinių tyrimų suinteresuotuosius subjektus nustatyti ir įgyvendinti tinkamas sąlygas pagerinti Europos mokslinių tyrimų sistemų veiksmingumą, spręsti tokius svarbius klausimus kaip tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir konkurencija, darbo rinka tyrėjams, lyčių lygybė ir mokslinių žinių perdavimas. Atrodo, kad Komisijos nustatytų „sąlygų“ pakanka tikslams pasiekti;

26.

pripažįsta, kad nepakankama konkurencija nacionalinėse mokslinių tyrimų sistemose nesukuria tinkamų sąlygų mokslo kokybei gerinti. Dėl ribotos mokslinių tyrimų institutų ir universitetų konkurencijos specializacija nėra pakankama;

27.

mano, jog būtina gerinti Europos fundamentaliąją, smalsumu pagrįstą mokslinių tyrimų veiklą tam, kad būtų sukurta dirva inovacijoms ir atradimams, kurie reikalingi sudėtingiems uždaviniams spręsti. Europa turi daryti tikslines strategines investicijas į pagrindinius mokslinius tyrimus ir mokslinę kompetenciją laikyti svarbiausiu sprendimų priėmimo kriterijumi, kuris sukuria būtinas sąlygas tvariai ugdyti ir plėsti vietos ir regionų lygmens patirtį ir žinių potencialą;

28.

pritaria nuomonei, kad valstybės narės ir regionai turėtų remti konkurencingą finansavimą ir kvietimus teikti pasiūlymus bei mokslinių tyrimų institutų tarpusavio vertinimus laikyti pagrindiniais nacionalinių ir regioninių lėšų skyrimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms būdais, tačiau kai kuriais atvejais skiriant paramą regionų MTTP tarpusavio vertinimas nėra būtinas;

29.

palankiai vertina žaliojoje knygoje (kurią Komisiją paskelbė 2011 m.) nurodytą tikslą rasti tinkamą institucinio ir konkurencinio finansavimo pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į anksčiau išsakytas mintis, Regionų komitetas ragina tęsti diskusiją dėl tinkamos institucinio ir konkurencinio finansavimo pusiausvyros. Nuo to, kokia bus pusiausvyra, priklausys sistemos dinamika ir įvairių mokslinių tyrimų institutų gyvybingumas;

30.

mano, kad pagrindinio finansavimo dalies padidinimas ir pažangioji specializacija sudarytų galimybę, kad lėšos pasiektų ir nedideles, perspektyvias mokslinių tyrimų bendruomenes. Kartu su didelėmis žinybomis ir „iš viršaus į apačią“ vykdomomis svarbiomis technologijų programomis, užtikrinančiomis kritinę masę, nedidelės pedagogų ir mokslinių tyrimų darbuotojų bendruomenės, dirbančios vienos disciplinos srityje, taip pat gali tapti pakankamai konkurencingos ir kurti inovacijas, kai jos bendradarbiauja, veiksmingai kuria universitetų tinklus ir daug disciplinų apimančią universitetų ir mokslinių tyrimų institutų grandinę savo mieste ir tarptautiniu mastu;

31.

pakartoja savo nuomonę, kad dažniau panaudojant konkurencingą finansavimą programoms turėtų būti daugiau pagrindinio finansavimo skiriama mokslinių tyrimų institutams. Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai ir parengti mokslinių tyrimų infrastruktūros finansavimo modelį, nepamirštant struktūrinių fondų teikiamų galimybių. Didesnis pagrindinis finansavimas mokslinių tyrimų bendruomenėms atveria galimybę pradėti vykdyti nuo apačios į viršų mokslinių tyrimų projektus, paremtus jų pačių strateginiais poreikiais, kartu dinamiškai sąveikaujant su vietos ar regionų valdžia;

32.

pabrėžia, kad, skirstant lėšas moksliniams tyrimams ir inovacijų veiklai, svarbiausiu atrankos kriterijumi turi būti laikoma mokslinė kompetenciją, taip pat turėtų būti taikomi esminiai tarptautinio tarpusavio vertinimo principai;

33.

pripažįsta, kad tam tikrų regionų sėkmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų nepavyks paprasčiausiai nukopijuoti ir perkelti į kitus regionus. Žinoma, atsižvelgus į tam tikras struktūrines, visuomenines ir kultūrines sąlygas, jie gali būti pavyzdžiu rengiant atitinkamai pritaikytus modelius kituose, be kita ko, ir prastesnių rezultatų pasiekusiuose, regionuose;

34.

dar kartą patvirtinta, kad pritaria regioninių, nacionalinių ir ES mokslinių tyrimų programų ir prioritetų koordinavimui, pabrėžia valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų atsakomybę už mokslinius tyrimus ir inovacijas ir, kaip ir anksčiau, nepritaria mokslinių tyrimų darbotvarkių ir prioritetų centralizacijai Europos lygiu;

35.

kviečia Komisiją propaguoti, kad valstybės narės ir suinteresuotųjų subjektų organizacijos mokytųsi viena iš kitos ir keistųsi gerąja patirtimi, susijusia su nacionalinių teisinių ir (arba) kitų EMTE kūrimo kliūčių šalinimu, siekiant komunikate nurodytų prioritetų; laikosi nuomonės, kad reikėtų propaguoti bendras mokslo politikos gaires visoje ES, kad būtų galima paskatinti imtis bendrų veiksmų ir jiems sudaryti palankesnes sąlygas;

36.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms ir regionams pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis plėtoti mokslinių tyrimų pajėgumus ir parengti specialiai pritaikytas inovacijų strategijas, pagrįstas regionine kompetencija ir pažangiosios specializacijos strategijomis, įskaitant paramą bendroms mokslinių tyrimų programoms pagal sanglaudos politikos tikslus;

37.

šiuo požiūriu pripažįsta, kad svarbu nustatyti perspektyviausias lyginamojo pranašumo sritis kaip pagrindą parengti pažangiosios regioninės specializacijos strategijas (3). ES turėtų paraginti regionus tapti novatoriais savo pasirinktose srityse ir bendradarbiauti su kitais regionais. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad pažangioji specializacija nėra išeitis pirmenybę teikti jau pirmaujantiems regionams ar vietos valdžios institucijoms ir neteikti paramos arba per mažai jos teikti kitoms vietovėms. Todėl reikia sudaryti Europos regionų žemėlapį, kuriame atsispindėtų regionų novatoriškumo lygis ir specializacijos sritys. Tuomet remiantis šia klasifikacija būtų galima paskatinti regionus bendradarbiauti tarpusavyje ir skirti konkrečią specialių fondų paramą atsiliekantiems regionams ir taip didinti šių regionų ir novatoriškiausių regionų konvergenciją;

38.

pritaria būtinybei turėti tikslesnę rodiklių ir tikslų sistemą, kuri ne tik atspindėtų įmonių išlaidų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai procentinę dalį, bet ir apimtų aspektus, susijusius su konkurencingumo ir našumo gerinimu. Kitaip tariant, reikia išsamios sistemos, kuri padėtų įvertinti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sistemų veiksmingumą ir inovacijų našumą (4);

39.

pabrėžia, kad ES turi skubiai imtis nuoseklių veiksmų, kad pasiektų sudėtingiems uždaviniams spręsti reikalingą pastangų ir poveikio mastą, atsižvelgiant į tai, kad moksliniams tyrimams skiriamos viešojo sektoriaus lėšos yra ribotos;

40.

dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad geresnis valstybių narių ir regionų koordinavimas ir tarpusavio bendradarbiavimas gali padėti atsirasti sinergijai ir taip sukurti pridėtinę Europos mokslinių tyrimų erdvės vertę. Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) yra vertinga priemonė sėkmingai įgyvendinti teritorinį bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų bei inovacijų srityje. Taip sustiprės Europos konkurencingumas pasaulio žinių rinkoje;

41.

pabrėžia, kad dėmesys žinių kūrimui, sklaidai ir panaudojimui turėtų būti veiksmingai nukreiptas, atsižvelgiant į viešojo ir privataus sektorių suinteresuotųjų subjektų strateginius interesus ir įtraukiant juos į strateginių darbotvarkių rengimą. Tam reikalinga tarptautinių tinklų parama, kad geriausi tyrėjai galėtų bendradarbiauti tarpusavyje spręsdami sudėtingus uždavinius;

42.

pabrėžia būtinybę geriau koordinuoti vietos ir regionines, nacionalines ir Europos tarpvalstybines mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas ir užtikrinti didesnę jų sąveiką, atsižvelgiant į skirtingų aplinkybių ypatumus ir kartu sudarant geresnes galimybes papildomumui ir bendradarbiavimui;

43.

dar kartą patvirtinta, kad būtina užtikrinti geresnį mokslinių tyrimų ir pramonės koordinavimą, kad būtų žengtas žingsnis į priekį plėtojant pažangią vietovių specializaciją tokiose srityse kaip didelio poveikio technologijos, pavyzdžiui, nanotechnologija, mikroelektronika ir nanoelektronika, pramoninė biotechnologija, fotonika, pažangios medžiagos ir pažangios gamybos technologijos, taip pat skatinti kurti tarptautinius tinklus ir stiprinti bendradarbiavimą regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu; tai, be kita ko, padėtų kurti pastovias ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas (5);

44.

pritaria nuostatai, kad valstybės narės ir regionai turėtų propaguoti ir įgyvendinti bendras mokslinių tyrimų darbotvarkes, skirtas sudėtingiems uždaviniams spręsti, keistis informacija ir gerąja patirtimi suderintose prioritetinėse srityse ir užtikrinti, kad toms sritims būtų skiriamas pakankamas nacionalinis ir regioninis finansavimas, kad jis būtų strategiškai suderintas;

45.

mano, kad būtina šalinti teisines ir biurokratines nacionalinių ir tarptautinių programų tarpvalstybinio sąveikumo kliūtis kad būtų galima bendrai finansuoti mokslinių tyrimų projektus ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą nacionaliniu ar regionų lygiu bei peržengiant nacionalines ir regionines ribas;

46.

kviečia Komisiją veiksmingai ir efektyviai padėti valstybėms narėms, regionams ir mokslinių tyrimų finansavimo organizacijoms vykdyti bendrus tarptautinius tarpusavio vertinimus ir nustatyti bendrus finansavimo standartus;

47.

pabrėžia, kad pažangiausi moksliniai tyrimai priklauso nuo pasaulinio lygio įrenginių ir mokslinių tyrimų infrastruktūros, įskaitant IRT pagrįstą e. infrastruktūrą. Tokia mokslinių tyrimų infrastruktūra yra labai svarbi Europai, nes padeda pritraukti talentingus specialistus ir skatina inovacijas bei suteikia verslo galimybių, padėdama kurti darbo vietas;

48.

vertina pagrindinį mokslinių tyrimų infrastruktūros vaidmenį žiniomis pagrįstose inovacijų sistemose ir šiuo požiūriu palankiai vertina naują regionų partneryste grindžiamos infrastruktūros koncepciją ir mokslinių tyrimų infrastruktūros partnerystę, pripažindamas jų potencialą prisidėti prie labiau subalansuoto Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo įtraukiant mažesnes ar mažiau patyrusias šalis ir regionus į konkurencingą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą (6);

49.

mano, kad turėtų būti imtasi veiksmingų priemonių nukreipti „Horizontas 2020“Europai reikalingų reformų kryptimi. Ramsčio „Visuomenės uždaviniai“ dėmesio centras – geriausios Europoje sukauptos patirties pritaikymas vykdant didelio masto bendros kūrybos projektus, taip sudarant galimybes Europai diegti didelius sistemos lygmens struktūras atnaujinančius pokyčius išeinant už tradicinių ribų. Į vieną discipliną orientuoti moksliniai tyrimai nesuteikia pakankamai žinių, kad būtų galima išspręsti didelius visuomenės iššūkius. Dėmesį reikėtų nukreipti į daugiadisciplininę MTTVI veiklą, kurią vykdant būtų kuriamos minėtiems sistemos lygmens struktūras atnaujinantiems pokyčiams reikalingos koncepcijos ir komponentai. Moksliniai tyrimai turėtų būti pagrįsti eksperimentavimu ir bandymais. Geras pavyzdys – plati iniciatyvos „Pažangieji miestai“ veiklos sritis. Labai svarbi viso to dalis – galimybė keisti rezultatus atsižvelgiant į įvairias sąlygas Europoje (7);

50.

remia iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ įsipareigojimą, kad iki 2015 m. valstybės narės drauge su Komisija turėtų būti baigusios arba pradėjusios 60 proc. šiuo metu ESFRI veiksmų plane numatytų Europos svarbos prioritetinių mokslinių tyrimų infrastruktūros objektų statybų;

51.

rekomenduoja valstybėms narėms patvirtinti finansinius įsipareigojimus statyti ir naudoti ESFRI mokslinių tyrimų infrastruktūros objektus ir propaguoti regionų partneryste grindžiamą infrastruktūrą, visų pirma tuomet, kai bus rengiami nacionaliniai veiksmų planai ir kito programavimo laikotarpio veiklos programos;

52.

ragina Komisiją veiksmingai remti, įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, prieigos prie mokslinių tyrimų infrastruktūros gerinimą, taip pat remti bendrąją ES mokslinių tyrimų infrastruktūros (pirmiausia ERIC statusą turinčios infrastruktūros) integraciją;

53.

siūlo Komisijai, pasinaudojant finansavimo šaltiniais, pavyzdžiui, struktūriniais fondais, remti mokslinių tyrimų infrastruktūros eksploatacijos sąnaudas;

54.

ragina nacionalines ir regionų valdžios institucijas mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, bendrai finansuojamose iš struktūrinių fondų, mokslinių tyrimų infrastruktūros veiksmų planus susieti su ESFRI veiksmų planu bei pažangiosios specializacijos strategijomis, ir taip padidinti labiau atsilikusių regionų pajėgumą diegti Europos ir tarptautinės svarbos mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir dalyvauti jos veikloje;

55.

mano, kad Europos Komisija kartu su ESFRI turėtų nustatyti veiksmų plano įgyvendinimo prioritetus ir teikti patarimus ir rekomendacijas valstybėms narėms, kaip įveikti teisines, finansines arba technines įgyvendinimo kliūtis;

56.

pripažįsta, kad kliūtys tarp įvairių nacionalinių darbo rinkų tyrėjams dažniausiai kyla dėl skirtingos įdarbinimo tvarkos, institucijų autonomijos, skirtumų rengiant žmogiškųjų išteklių politiką ir skatinant tyrėjų judėjimą bei dėl nepatrauklių darbo sąlygų jauniems ir Europos Sąjungai nepriklausančių šalių tyrėjams;

57.

primena, kad dėl užsitęsusios ekonomikos krizės daug darbuotojų ES valstybėse narėse jau prarado darbą (8), net itin aukštos kvalifikacijos tyrėjai, daugiausia iš pramonės sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srities. Šia problemą dar labiau paaštrins atsiradusios naujos rinkos ir įmonių perkėlimas į pigios darbo jėgos šalis. Būtina tobulinti visų darbuotojų gebėjimus ir derinti juos su darbo rinkos poreikiais (9);

58.

mano, kad labai svarbu šalinti teisines ir kitokio pobūdžio kliūtis, iškylančias atviros, skaidrios ir nuopelnais pagrįstos tyrėjų įdarbinimo tvarkos taikymui ir tarpvalstybiniam nacionalinių dotacijų prieinamumui ir perkeliamumui;

59.

pritaria tam, kad mokslinių tyrimų organizacijos informaciją apie visas laisvas darbo vietas skelbtų europinėje mokslinių tyrimų karjeros sistemoje ir priimdamos į pareigybes taikytų atvirą ir skaidrią įdarbinimo tvarką, sudarydamos galimybę jų siekti ne tik ES valstybių narių piliečiams. Jos taip pat turėtų skelbti informaciją apie darbo vietas EurAxess portale (http://ec.europa.eu/euraxess/index.cfm/lobs/index);

60.

pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas tyrėjų judumui Europoje ir ragina taikyti konkrečias priemones kliūtims judumui šalinti (pavyzdžiui, pensijų teisių perkeliamumą ir socialinės apsaugos garantijas, tarpusavio profesinių kvalifikacijų pripažinimą, priemones, skirtas suderinti šeiminį gyvenimą su profesine veikla), kurios palengvintų Europos tyrėjų judumą, o mokslinė karjera ES taptų patrauklesnė;

61.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvas šalinti kliūtis ES tyrėjams socialinės apsaugos srityje ir dar labiau palengvinti trečiųjų šalių tyrėjų įvažiavimo ir buvimo sąlygas;

62.

dar kartą patvirtina, jog būtina pritraukti aukščiausios kvalifikacijos ne Europos šalių mokslininkus, todėl reikėtų pabrėžti ES judumo programų svarbą. Paminėtina Marie Curie programa ir pagalbos priemonės, kurių buvo imtasi kai kuriuose regionuose įgyvendinant tyrėjų ir mokslininkų grįžimui skirtas programas;

63.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas imtis tokių priemonių, kurios prisidėtų prie judumo gerinimo visose srityse, pirmiausia tarp mokslo ir pramonės. Labai svarbu, kad įmonės, aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai glaudžiai bendradarbiautų Europos lygiu, o vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu būtų įtraukti politikai ir valdžios institucijos pasinaudojant „trigubos spiralės“ modeliu;

64.

pabrėžia būtinybę paraginti jaunimą siekti profesinės karjeros mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, remti jaunus verslininkus, prisidedančius prie mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų veiklos, bei pasinaudoti šios veiklos rezultatais vietos ir regionų bendruomenių naudai;

65.

pabrėžia, kad skubiai reikia formuoti ir stiprinti asmenų gebėjimus ir turint omenyje tai, kad trūksta darbuotojų ateities požiūriu strateginę reikšmę turinčiose srityse, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, inžinerijos, sveikatos ar matematikos, sudaryti palankias ir patrauklias sąlygas dirbti žinių pramonėje (10). Taip pat reikia nuolat atnaujinti darbuotojų įgūdžius ir žinias ir juos suderinti su naujų sektorių ir naujų technologijų poreikiais. Tai ne tik būtų naudinga pramonei, bet ir padėtų darbą praradusiems darbuotojams greitai prisitaikyti prie naujų sektorių ir technologijų;

66.

pabrėžia, jog būtina ne tik ugdyti kompetenciją ir siekti puikių laimėjimų, bet ir užtikrinti sklandų kiekvieno regiono gyventojų mokymą ir lavinimą, kuris yra asmeninės ir visuomeninės gerovės bei regionų gebėjimo diegti naujoves pagrindas (11);

67.

rekomenduoja Europos Komisijai įsteigti jaunimo integracijos į darbo rinką, įskaitant į mokslinių tyrimų ir inovacijų sektorius (12), geriausios praktikos mainų vietos ir regionų lygmeniu interneto portalą;

68.

pripažįsta, kad iki šiol pažanga lyčių lygybės srityje yra menka ir atkreipia dėmesį į tai, kad vos keletas valstybių narių ir mokslinių tyrimų organizacijų įgyvendina politiką, skirtą pasinaudoti jaunųjų mokslininkių talentais, ir nauda, kurią suteikia lyčių aspekto integravimas į mokslinę sritį. Lyčių aspekto integravimas į mokslinių tyrimų rengimą, vertinimą ir įgyvendinimą vis dar labai ribotas;

69.

pabrėžia būtinybę pašalinti moterų tyrėjų įdarbinimo, išlaikymo pareigose ir perkėlimo į aukštesnes pareigas kliūtis, pašalinti lyčių nelygybę ir propaguoti, kad būtų labiau atsižvelgiama į lyčių aspektą mokslinių tyrimų programose;

70.

pritaria tam, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visas pagal „Horizontas 2020“ vykdomas programas ir projektus nuo pat jų sukūrimo;

71.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2013 m. pateikti „Rekomendaciją valstybėms narėms“ kartu su bendrosiomis gairėmis dėl institucinių pokyčių, kad būtų skatinama užtikrinti lyčių lygybę universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose;

72.

siūlo Komisijai įsteigti keletą sričių apimantį komitetą stebėti moterų tyrėjų atstovavimą EMTE ir programos „Horizontas 2020“ veikloje ir teikti šiais klausimais rekomendacijas;

73.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių pažanga remiant atviros prieigos politiką, galinčią sumažinti informacijos asimetriją, nėra vienoda. Be to, žinių perdavimas tarp viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų įstaigų ir privačiojo sektoriaus vis dar nepakankamas ir tai daro poveikį mokslinei kokybei ir ekonominiams rezultatams, pagrįstiems moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra;

74.

pabrėžia, kad prieiga prie žinių ir jų perdavimas mokslinių tyrimų institutuose, universitetuose ir įmonėse ir tarp šių subjektų yra svarbūs fundamentinių tyrimų ir inovacijų srityje ir tai turėtų būti tvirtai skatinama;

75.

pabrėžia, kad atviros prieigos požiūris į viešojo sektoriaus lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatus ir duomenis yra esminė sudėtinė kuriamos Europos mokslinių tyrimų erdvės dalis, siekiant užtikrinti, kad tyrėjai galėtų remtis esamomis žiniomis, vertinti naujus duomenis ir nedubliuoti mokslinių tyrimų pastangų;

76.

pabrėžia, kaip svarbu koordinuoti ir suvienodinti prieigos prie mokslo informacijos ir jos išsaugojimo politiką, užtikrinant, kad vykdant viešuosius mokslinius tyrimus būtų skatinamas žinių perdavimas tarp viešojo ir privačiojo sektorių – šiuo tikslu rengiant nacionalines žinių perdavimo strategijas;

77.

pabrėžia būtinybę užtikrinti optimalią akademinės bendruomenės ir įmonių sąveiką, ryšius ir strateginę partnerystę, parengti bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų bendras darbotvarkes, kad mokslinių tyrimų rezultatais būtų kuo plačiau naudojamasi ir jie darytų kuo didesnį poveikį inovacijoms ir sudėtingų uždavinių sprendimui;

78.

remia atvirą prieigą prie mokslo leidinių – tai bendras principas, kuris taikomas visiems pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“ ES lėšomis finansuojamiems projektams, ir teigia, kad Komisija turėtų toliau finansuoti su atvira prieiga susijusius projektus; šiuo požiūriu reikia užtikrinti, kad būtų visiškai atsižvelgta į mokslininkų ir įmonių interesus, susijusius su intelektine nuosavybe ir naudojimo teisėmis;

79.

siūlo imtis tokios veiklos, kuri padidintų suinteresuotųjų subjektų informavimą apie atvirą prieigą ir e. mokslą. Komisija kartu su suinteresuotaisiais subjektais turėtų parengti šabloninius konsorciumo susitarimus, kad pagerintų žinių perdavimą;

80.

pabrėžia, kad valstybės narės ir regionai turi imtis būtinų nacionalinių ir regioninių reformų ir sudaryti būtinas sąlygas EMTE sukurti. Jie taip pat turi remti šių reformų įgyvendinimą ir sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti veiksmus, už kuriuos atsako mokslinių tyrimų finansavimo ir vykdymo organizacijos;

81.

siūlo sukurti „trigubos spiralės“ partnerysčių tinklus regionuose, kurie kartu koordinuotų veiksmus; pabrėžia keitimosi gerąja patirtimi svarbą, įskaitant keitimąsi informacija apie pažangiosios specializacijos strategijas, sukuriant regioninėse mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemose „EMTE profesūrą“ ir remiant tarptautinius tinklus, susijusius su nustatyta regionų kompetencija;

82.

pabrėžia būtinybę stebėti ir vertinti valstybių narių, Komisijos ir mokslinių tyrimų suinteresuotųjų subjektų įgyvendinamų EMTE veiksmų, kurie nurodyti komunikate, pažangą. Palankiai vertina pranešimus, kad Komisija kurs EMTE stebėsenos mechanizmą; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, paskelbtą EMTE stebėsenos mechanizmą kurti ir rodiklius atrinkti skaidriai. Nustatytų kriterijų ir atrinktų rodiklių turėtų būti tik būtiniausias minimumas, reikalingas tinkamai įvertinti EMTE kūrimo pažangą. Nustatyta bendradarbiavimo su Eurostatu, nacionalinėmis statistikos tarnybomis ir vietos valdžios institucijomis (pavyzdžiui, ministerijomis) tvarka turėtų būti taikoma ir renkant duomenis iš mokslinių tyrimų centrų ir universitetų;

83.

palankiai vertina pastangas supaprastinti procedūras ir paskelbti ES finansavimo galimybių „praktinį vadovą“ (13); itin palankiai vertina nuolatines pastangas leisti, kad įvairios programos siekiant tęstinumo būtų naudojamos skirtingiems projektų įgyvendinimo etapams finansuoti; pritartų, jeigu toks praktinis vadovas taptų išsamiu, tačiau prieinamu skaitmeniniu portalu gauti informaciją ir išteklius, susijusius su atitinkamomis mokslinių tyrimų ir inovacijų programomis (14);

84.

ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ būtų prisidedama prie EMTE sukūrimo ir veikimo, remiant veiksmus, susijusius su tyrėjų karjera ir judumu, mokslinių tyrimų infrastruktūra, lyčių lygybe, tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, atvira prieiga ir žinių perdavimu;

85.

palankiai vertina Komisijos ketinimą nuo 2014 m. Tarybai ir Europos Parlamentui kasmet teikti išsamų pažangos vertinimą;

86.

prašo Europos Komisijos EMTE pažangos ataskaitą persiųsti Regionų komitetui.