19.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 17/37

—

mano, kad Europos regionų dirvožemio mineralinis ir organinis tipas, žemės tvarkymas ir klimatas labai skiriasi. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti proporcingą dirvožemio apsaugos priemonių įgyvendinimą, reikia atsižvelgti į regionų prioritetus, reikalingos specialios tvarkymo gairės ir apsaugos strategijos, tačiau būtina turėti ir bendrą struktūrą, kad būtų vykdoma ir ES politika,

—

pažymi, kad sprendžiant problemas, susijusias su dirvožemiui kylančiais pavojais, reikia imtis kuo skubesnių veiksmų, visų pirma atsižvelgiant į klimato kaitą,

—

pabrėžia, kad klimato kaita gali turėti įvairų poveikį dirvožemiui, dažniausiai dėl dirvožemio drėgnumo kitimo, dirvožemio temperatūros, kritulių dažnumo, o tai gali sukelti dirvožemio degradaciją, įskaitant organinių medžiagų praradimą ir erozijos didėjimą, tankinimą ir nuotėkius,

—

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį vykdydamos dirvožemio degradacijos stebėseną ir prisidėdamos prie užterštų teritorijų inventorizavimo,

—

mano, kad dirvožemio politika turi užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp Europos lygmens veiksmų ir subsidiarumo principo taikymo ir geresnio reguliavimo siekiant išvengti bereikalingos papildomos administracinės naštos ir neproporcingų išlaidų. Todėl ES teisės aktai, reglamentuojantys dirvožemio tvarkymą turėtų būti rengiami taip, kad veiksmų būtų imamasi tik tada, kai jie būtini,

—

mano, kad norint užpildyti su dirvožemio apsauga susijusias spragas geriausia taikyti visoje ES bendrą sistemą ir bendrus principus, kurie būtų privalomi visoms šalims. Todėl reikėtų remti Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvą, tačiau svarbu ir tai, kad priemonės nebūtų bereikalingai kategoriškos, pavyzdžiui, nebūtų nustatyti kiekybiniai nurodymai arba ribinės vertės.

Berichterstatter

Corrie McCHORD (UK/SPE), Mitglied des Stadtrates von Stirling

Referenzdokument

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimas ir vykdoma veikla“

COM (2012) 46 final

1.

Komisijos ataskaitoje apžvelgiama, kaip nuo priėmimo 2006 m. rugsėjo mėn. įgyvendinama Dirvožemio apsaugos teminė strategija, ir pateikiamos dabartinės dirvožemio degradacijos tendencijos bei būsimi apsaugos užtikrinimo uždaviniai.

2.

Strategijoje nurodomi keturi pagrindiniai įgyvendinimo ramsčiai: visuomenės informavimas, moksliniai tyrimai, integravimas ir teisės aktai. Neatsiejama strategijos dalis – Pasiūlymas dėl Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos (COM(2006) 232 final), kuri parengta remiantis trimis temomis: prevencinės priemonės, problemos nustatymas ir veiklos priemonės.

3.

Regionų komitetas yra paskelbęs šias nuomones dėl dirvožemio apsaugos:

4.

Dirvožemis yra neatsiejama mūsų aplinkos, socialinės ir ekonominės sistemos dalis, be kitų aplinkosaugos paslaugų, lemianti maisto gamybą, kontroliuojanti vandens tėkmės kokybę ir kiekybę, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos bei biologinę įvairovę. Siekiant Europos aplinkos ir ekonomikos tvarumo nepaprastai svarbu užtikrinti, kad dirvožemis būtų geros būklės ir galėtų atlikti savo svarbias funkcijas.

5.

2012 m. Europos aplinkos agentūros ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) paskelbtoje svarbioje ataskaitoje (1) dėl Europos dirvožemio būklės atkreipiamas dėmesys į dešimt didžiausių dirvožemiui kylančių pavojų Europoje: organinių medžiagų mažėjimą, eroziją, tankinimą, sandarinimą, įdruskėjimą, rūgštėjimą, biologinės įvairovės nykimą, dykumėjimą (Pietų Europa), nuošliaužas ir dirvožemio užterštumą. Taip pat aptariamos perspektyvos tokiais klausimais kaip anglies kaupimasis dirvožemyje ir visuotinė klimato kaita, erozija, vandens sulaikymas, rūgštėjimas ir biokuras. Ataskaitoje teigiama, kad dirvožemio degradacijos procesas ES toliau vyksta, o kai kuriose Europos dalyse padėtis blogėja. Ataskaita rodo, kad esamų ES, nacionalinio ar regionų lygmens politinių priemonių ir teisės aktų nepakako visiškai apsaugoti dirvožemį.

6.

Europos regionų dirvožemio mineralinis ir organinis tipas, žemės tvarkymas ir klimatas labai skiriasi. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti proporcingą dirvožemio apsaugos priemonių įgyvendinimą, reikia atsižvelgti į regionų prioritetus, reikalingos specialios tvarkymo gairės ir apsaugos strategijos, tačiau būtina turėti ir bendrą struktūrą, kad būtų vykdoma ir ES politika.

7.

Vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka lemiamas vaidmuo saugant Europos dirvožemį. Jos, be kita ko, atsako už tai, kad būtų užtikrinta, kad priimtais žemės naudojimo srities teisės aktais būtų apsaugotas dirvožemis ir kad jie būtų tinkamai įgyvendinami, šiuo atveju atlikdamos žemėtvarkininkų ir institucijų, atsakingų už statybos ir žemės naudojimo leidimų išdavimą, funkcijas. Šioms institucijoms gali būti suteiktos galios užkirsti kelią miestų drėkai ir dirvožemio sandarinimui, skatinti apleistų pramoninių teritorijų ir miesto gyvenamųjų rajonų rekultivavimą ir apsaugoti ir propaguoti žaliąsias zonas.

8.

Komitetas pritaria, kad rengiant bet kokias būsimas Europos nuostatas dėl dirvožemio, reikėtų galvoti apie atitinkamą lankstumą, kuris reikalingas dėl nacionalinių ir regioninių skirtumų. Bendra visoje ES taikoma dirvožemio sistema padės užtikrinti, kad valstybių narių žemės valdytojų (plačiausia prasme) įsipareigojimai dirvožemio apsaugos srityje būtų panašūs, taip sumažinant galimybę iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje.

9.

Komisijos ataskaitoje (4 skyriuje) pateikiamas dabartinių ir būsimų uždavinių vertinimas. Komitetas pritaria Komisijos analizei, kurioje teigiama, kad per pastarąjį dešimtmetį dirvožemio degradacija Europos Sąjungoje ir pasaulyje paspartėjo. Ši tendencija veikiausiai tęsis, nebent būtų veiksmingai sprendžiamos problemos žemės naudojimo ir tvarkymo, organinių medžiagų ir anglies dioksido bei efektyvaus išteklių naudojimo srityje.

10.

Akivaizdu, kad dėl prognozuojamo pasaulio gyventojų skaičiaus augimo, spartaus mėsos ir pieno gaminių suvartojimo didėjimo, taip pat didesnio biomasės vartojimo energijos gamybai ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių, dykumėjimo rizikos ir žemės naudojimo padidės konkurencija dėl žemės ir vandens išteklių ir degradacijos pavojus.

11.

Sprendžiant problemas, susijusias su dirvožemiui kylančiais pavojais, reikia imtis kuo skubesnių veiksmų, visų pirma atsižvelgiant į klimato kaitą. Žemės ūkis turi labai didelį poveikį anglies dioksido (CO2) ir azoto suboksido (N2O) išsiskyrimui iš dirvožemio. ES dirvožemiuose yra daugiau kaip 70 mlrd. tonų organinės anglies – maždaug 50 kartų daugiau nei per metus išmetame šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Organinių medžiagų mažėjimas dirvožemyje ir su tuo susijęs CO2 išsiskyrimas yra nepaprastai svarbus klausimas dėl jo poveikio klimato kaitai. Yra duomenų (2), kad Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Austrijoje organinių medžiagų mažėja. Dirvožemio organinių medžiagų kiekio sumažėjimas daro neigiamą poveikį dirvožemio kokybei, be to, gali lemti anglies dioksido išmetimą į atmosferą ir turėti neigiamą poveikį įgyvendinant ES tikslus sumažinti anglies dioksido išmetimą.

12.

Klimato kaita gali turėti įvairų poveikį dirvožemiui, dažniausiai dėl dirvožemio drėgnumo kitimo, dirvožemio temperatūros, kritulių dažnumo, o tai gali sukelti dirvožemio degradaciją, įskaitant organinių medžiagų praradimą ir erozijos didėjimą, tankinimą ir nuotėkius. Šiuo metu ne visų Europos šalių žemės tvarkymo politikoje dedama pastangų apsaugoti dirvožemio organinę anglį.

13.

Pasigirsta raginimų nedelsiant imtis veiksmų ir atkurti pažeistus durpynus siekiant išvengti anglies sankaupų praradimo ir atgaivinti daugialypes sveiko durpyno funkcijas. Nors durpynai sudaro tik 2 proc. ES dirbamos žemės, tačiau iš jų pasklinda daugiau kaip 50 proc. šio sektoriaus CO2 išlakų. Pastaraisiais metais vis didesnį nerimą kelia ir tai, kokias pasekmes turės durpynų naudojimas komercinei durpių kasybai sodininkystės tikslais.

14.

Anglies sankaupų dirvožemyje išsaugojimas (ir azoto suboksido išsiskyrimo sumažinimas) bus svarus indėlis sumažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir švelninant klimato kaitą. Įgyvendinant Komisijos projektą (3)„Tvari žemdirbystė ir dirvožemio apsauga“ (SoCo) parengtas naudingas atvejų tyrimų ir rekomendacijų rinkinys.

15.

Labai svarbus vaidmuo tenka efektyviam išteklių naudojimui. Žemės ūkis yra priklausomas nuo dirvožemio derlingumo, ypač nuo jo maistinių medžiagų. ES importuoja didesnę dalį savo naudojamų fosforo trąšų. Be to, kiekvienais metais ES sukaupiama daug mėšlo, biologinių atliekų ir nuotekų dumblo. Viena iš galimybių išspręsti maistinių medžiagų tiekimo saugumo problemą, pagerinti dirvožemio būklę ir apriboti užteršimą galimai nuodingomis medžiagomis – užtikrinti tinkamą šių medžiagų surinkimą, apdorojimą ir naudojimą. Komitetas rekomenduoja peržiūrėti Direktyvą dėl nuotekų dumblo, siekiant užtikrinti kitų, šioje direktyvoje neminimų organinių medžiagų, kurios paskleidžiamos žemėje, naudojimo kontrolę.

16.

Dabartinės žemės panaudojimo tendencijos (dirvožemio sandarinimas) yra labai netausios visoje ES ir svarbi dirvožemio degradacijos ES priežastis. Dirvožemio sandarinimas dažnai turi įtakos derlingai žemės ūkio paskirties žemei, kelia pavojų biologinei įvairovei, didina potvynių ir vandens trūkumo pavojų ir prisideda prie pasaulio klimato atšilimo. 2012 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė Dirvožemio sandarinimo ribojimo, jo pasekmių švelninimo ir kompensavimo gerosios patirties gaires (4). Regionų komitetas primygtinai rekomenduoja laikytis šių gairių.

17.

Rūgštinančių medžiagų atmosferos nuosėdos gali turėti neigiamą poveikį dirvožemiui dėl rūgštinimo ir nitrifikavimo. Nustatyta, kad pagrindinės rūgštinančios medžiagos šiuo metu yra azoto suboksidas ir amoniakas, o sieros dioksido išmetimas pastaraisiais metais yra reguliuojamas ir todėl iš esmės sumažėjo. Nepaprastai svarbu bus užtikrinti, kad rūgštinančių medžiagų išmetimas Europoje toliau mažėtų, siekiant sumažinti žemės plotus, kuriuose rūgštingumo kiekis viršija kritinį kiekį.

18.

Komisijos ataskaitoje (5 skyriuje) nurodomos penkios vykdomos veiklos priemonės ir Regionų komitetas toliau norėtų pateikti pastabas dėl kiekvienos jų:

19.

Labai svarbu informuoti visuomenę apie Dirvožemio apsaugos teminę strategiją ir būtinybę apsaugoti ES dirvožemį. Žemės valdytojai turi būti gerai susipažinę su tausiais dirvožemio tvarkymo metodais, kurie leidžia išsaugoti dirvožemio teikiamas ekosistemų funkcijas. Todėl Regionų komitetas labai gerai vertina nuo 2006 m. Komisijos atliekamą darbą informuojant visuomenę apie dirvožemį. Tai apima Komisijos išleistus Europos dirvožemio (5) ir dirvožemio biologinės įvairovės atlasus (6) bei svarbias konferencijas dirvožemio klausimams. Komitetas gerai vertina ir Komisijos darbą kuriant Europos dirvožemio biurų tinklo darbo grupę visuomenės informavimo ir švietimo klausimams spręsti.

20.

Žemės valdytojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų informuotumo didinimui bei visuomenės švietimui ir informavimui apie dirvožemio svarbą teks pagrindinis vaidmuo skatinant tausų dirvožemio naudojimą. Tačiau pats savaime visuomenės informavimas reikalingo dirvožemio apsaugos lygio neužtikrins, tai galima pasiekti tik derinant reikalingas priemones, švietimui ir ekonominėms paskatoms teikiant tokią pačią svarbą kaip reguliavimo priemonėms. Geresnio informavimo iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę tvaraus dirvožemio tvarkymo praktiką, ir toliau teks svarbus vaidmuo mažinant dirvožemio degradaciją. Todėl Regionų komitetas ragina vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus tapti šios srities ambasadoriais; vienas iš pavyzdžių, kuriuo būtų galima sekti, – Europos žemės ir dirvožemio aljansas (angl. European Land and Soil Alliance – ELSA).

21.

Moksliniams tyrimams tenka nepaprastai svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti geresnį dirvožemio apsaugos prioritetų supratimą ir tolesnį rimtais moksliniais argumentais paremtos strategijos formavimą. Todėl Komitetas labai palankiai vertina nuo 2006 m. Komisijos atliktą darbą finansuojant apie 25 mokslinių tyrimų projektus, skirtus dirvožemio problemoms spręsti (7), pavyzdžiui, ENVASSO, RAMSOIL ir SOILSERVICE. Bus svarbu užtikrinti, kad iš šių mokslinių tyrimų gautos žinios ir toliau būtų tinkamai skleidžiamos galutiniams šių mokslinių tyrimų rezultatų vartotojams, įskaitant ir žemės valdytojus. Siekiant užpildyti esamas žinių spragas reikia papildomų dirvožemio tyrimų ir dirvožemio stebėsenos duomenų, tačiau jie turi būti renkami visais atvejais siekiant visų dalyvaujančių organizacijų išlaidų proporcingumo ir tarpusavio keitimosi informacija. Itin svarbu nustatyti vertinimo metodikas, švelninimo priemones ir dirvožemio stebėsenos veiklos suvienodinimo būtinuosius reikalavimus.

22.

Regionų komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir toliau finansuoja mokslinius tyrimus, visų pirma skirtus nuošliaužoms, dirvožemio sandarinimui, dirvožemio funkcijoms, dirvožemio anglies ir azoto ciklams (ypač akcentuojant durpynų atkūrimą), dirvožemio derlingumui ir maistinių medžiagų recirkuliavimui žemės ūkyje. RK pritaria tam, kad visi šie mokslinių tyrimų projektai yra reikalingi, be to, juos įgyvendinant prireiks tinkamai perduoti žinias suinteresuotiesiems subjektams.

23.

Regionų komitetas reikalauja parengti atnaujintą dirvožemio taršos masto Europos Sąjungoje ir valstybių narių veiksmų šiai problemai spręsti apžvalgą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sąsajai tarp dirvožemio ir požeminio vandens taršos, nes daugelyje šalių požeminis vanduo yra svarbus geriamojo vandens šaltinis.

24.

Kol kas nėra aplinkosaugos standartų, apsaugančių pagrindinius dirvožemyje vykstančius procesus ir jo funkcijas. Be to, Europoje nėra bendros dirvožemio stebėsenos sistemos. Iki šiol trūksta sisteminių ES masto duomenų apie dirvožemį, nežinoma, kokia informacija jau sukaupta, reikia identifikuoti esamus trūkumus ir parengti rekomendacijas būsimai dirvožemio stebėsenai. Regionų komitetas sutinka, kad reikia išsamesnės dirvožemio stebėsenos, pavyzdžiui, kad būtų galima parengti tinkamas regionines dirvožemio apsaugos koncepcijas. Būtina pagerinti Europos, nacionalinių ir regionų politikos kūrėjų ir sprendimų priėmėjų galimybes susipažinti su atitinkamais duomenimis ir informacija apie dirvožemį. Be to, Europos mastu nevykdoma derama ilgalaikė teritorijų tinklo dirvožemio stebėsena, kad būtų galima spręsti esamas problemas, ypač tai pasakytina apie dirvožemio ir klimato kaitos sąveiką. Todėl Regionų komitetas palankiai vertina tai, kad Europos dirvožemio duomenų centras (angl. ESDAC) toliau tęs savo veiklą.

25.

Nepaisant to, kad eina jau šešti metai nuo strategijos įgyvendinimo pradžios, ES iki šiol nėra sistemingos arba suderintos Europos masto dirvožemio stebėsenos sistemos ir taikoma skirtinga mokslinių tyrimų metodika. Visoje Europos Sąjungoje dirvožemio apsaugos formos ir dirvožemio kokybė labai skiriasi, o pasiūlyta Dirvožemio apsaugos sistemos direktyva buvo siekiama spręsti šį klausimą. Atsižvelgdamas į tai, Regionų komitetas palankiai vertina mokslinių tyrimų projektus, pavyzdžiui, LUCAS, kuriais siekiama surinkti duomenų Europos dirvožemio duomenų centrui (ESDAC). Regionų komitetas pritaria Komisijos pasiūlymui stiprinti suderintą dirvožemio stebėseną kartojant dirvožemio tyrimus ir išbandant nuotolinio zondavimo technologijas.

26.

Vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį vykdydamos dirvožemio degradacijos stebėseną ir prisidėdamos prie užterštų teritorijų inventorizavimo. Tikslinga ir veiksminga dirvožemio apsaugos politika turi būti vykdoma remiantis duomenimis apie tai, kur gali vykti degradacija.

27.

Dirvožemio kokybės stebėseną valstybės narės vykdo įvairiais būdais. Siekdama tiksliau sužinoti, kokia yra Europos dirvožemio būklė, Komisija pasiūlė suderinti stebėsenos veiklą. Jungtinis tyrimų centras jau surinko nemažai duomenų, tačiau turint aiškias ir palyginamas valstybių narių ataskaitas, būtų galima padaryti dar daugiau. Suderinta stebėsena bus įgyvendinama kartu su šiuo metu persvarstomu Sprendimu dėl stebėsenos mechanizmo.

28.

Regionų komitetas palankiai vertina aktyvų Komisijos dalyvavimą drauge su valstybėmis narėmis rengiant su dirvožemiu susijusias politikos priemones, įskaitant Efektyvaus išteklių naudojimo plano, bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir regioninės politikos priemones. Dirvožemio problematika daugialypė, todėl Europos Komisijos pasiūlymai dėl dirvožemio apsaugos turės būti integruoti į daugelį politinių iniciatyvų ir įgyvendinimo mechanizmų (pavyzdžiui, į vandens pagrindų, nitratų, potvynių, nuotekų dumblo, buveinių ir paukščių direktyvas dėl biologinės įvairovės apsaugos politiką, direktyvas dėl projektų, planų ir programų poveikio aplinkai vertinimo, kaimo plėtros reglamentą ir bendrą žemės ūkio politiką).

29.

RK ragina Europos Komisiją įtvirtinti dirvožemio apsaugos teminę strategiją kaip bendrą veiksmų planą, kad valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų geriau įgyvendinti su dirvožemiu susijusią politiką ir taikyti Europos lygmens taisykles. Šiuo metu pasiūlymai ir priemonės dėl dirvožemio išsklaidyti įvairiuose ES pasiūlymuose. Dirvožemio apsaugos teminė strategija sudarytų galimybę parengti bendrą esamų ir naujų priemonių viziją. Veiksmų plane galėtų būti išsamiai nurodyta:

30.

Komitetas pritaria siūlymui kurti ekologiškesnę bendrą žemės ūkio politiką. Reikalingos permainos, nes reikia imtis priemonių, kad priimant regionų lygmens sprendimus dėl dirvožemio apsaugos būtų labiau atsižvelgiama į BŽŪP. Tai reiškia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę ES kaimo plėtrai skirtas lėšas panaudoti kaimo plėtros sutarčių (angl. Rural Development Contracts) sudarymui, tokiu būdu finansuojant žemės valdytojų veiksmus, skirtus apsaugoti dirvožemį, atkurti durpynus, sukurti šlapžemes, ariamąją žemę paversti pievomis, stabdyti dirvožemio eroziją ir apsaugoti organines medžiagas. Todėl Regionų komitetas labai palankiai vertina Komisijos pastabas, kad reikėtų intensyviau naudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas ir taip gerinti dirvožemio kokybę bei plėsti plotus, kuriems šios priemonės yra taikomos.

31.

2012 m. Europos aplinkos agentūros ir Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu galiojantys BŽŪP geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai nevisiškai atitinka dirvožemio apsaugos tikslus. Todėl dabartinius pasiūlymus kurti ekologiškesnę BŽŪP reikėtų labiau orientuoti į geresnę dirvožemio apsaugą, nedidinant valstybių narių valdžios institucijoms administracinės naštos. Be to, reikia įvertinti, ar siekiant pagerinti dirvožemio apsaugą nebūtų galima dar labiau išplėsti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

32.

Be to, reikėtų pripažinti ir tai, kad BŽŪP priemonės skirtos tik tiems žemės ūkio paskirties dirvožemiams, už kuriuos mokamos išmokos ūkiams. Regionų komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą toliau aiškinti ir konkretinti dirvožemio standartus atsižvelgiant į visos BŽŪP reformą. Komitetas ypač palankiai vertina dabartinį pasiūlymą dėl naujų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, taikytinų organinių medžiagų apsaugai, taip pat draudimą deginti ražienas ir uždrausti pirmąjį supelkėjusios žemės ir dirvožemio, pasižyminčio dideliu anglies kiekiu, arimą.

33.

Regionų komitetas palankiai vertina vykdomą Komisijos darbą siekiant geriau integruoti dirvožemio apsaugą į visas susijusias politikos sritis. Tas darbas apima ir Europos žemės ūkio našumo ir tausumo inovacijų partnerystės susitarimo rengimą. Svarbiausi šio susitarimo aspektai – žemės ir dirvožemio tvarkymas, Europos vandens išteklių apsaugos veiksmų plano rengimas ir sanglaudos politikos įgyvendinimas.

34.

Egzistuoja aiškios dirvožemio tvarkymo ir išplautųjų teršalų sąsajos ir tai svarbus ir neatidėliotinas klausimas, susijęs su vandens kokybe visoje Europoje. Vandens kokybei grėsmę kelia dirvožemio erozija bei pesticidų ir maistinių medžiagų praradimas žemės ūkio paskirties žemėje. Nitratų direktyvoje 91/676/EEB, Požeminio vandens direktyvoje 2006/118/EB ir Vandens pagrindų direktyvoje, nepaisant išplautų teršalų kiekio, nėra tiesioginio reikalavimo taikyti teisės aktus konkrečiai dirvožemiui. Regionų komitetas ragina imtis tinkamų priemonių kovai su dirvožemio degradacija ir išplautų teršalų keliama grėsme požeminiam vandeniui ir kitiems vandens ištekliams, nes gali užtrukti daugelį šimtmečių, kol užterštas požeminis vanduo išsivalys.

35.

Nors prioritetu ir toliau turėtų išlikti tolesnės dirvožemio degradacijos prevencija, tačiau kai kur Europoje dirvožemio dabartinė būklė yra tokia, kad reikia imtis dirvožemio atkūrimo priemonių. Regionų komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš Sanglaudos fondų ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) toliau remti apleistų pramoninių sklypų atkūrimą per būsimą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų ir toliau nepamiršti, kad reikalavimus atitinkantys regionai, kurie nori spręsti su dirvožemio degradacija susijusias problemas, gali ir toliau gauti nemažą Sanglaudos fondo paramą.

36.

RK ragina Europos Komisiją suteikti daugiau galimybių įgyvendinti su dirvožemiu susijusius projektus pagal paramos programą Life+. Šios programos kito laikotarpio finansavimo nuostatos galėtų būti grindžiamos platesniu pagrindu. Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus projektai turi būti susiję su „Aplinkos politika ir tvarkymu“, būti geriausios praktikos ir novatoriškais projektais. Tačiau daugeliu atvejų sprendžiant dirvožemio problemas svarbu ne diegti inovacijas, o pakartotinai vykdyti tam tikras operacijas arba tęsti anksčiau pradėtą veiklą.

37.

Regionų komitetas palankiai vertina tai, kad Komisija pasiūlė persvarstyti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą, – taip bus sukurta galimybė aktualius dirvožemio klausimus geriau integruoti per pirmuosius projekto planavimo etapus. Komisijai bus svarbu apsvarstyti, kaip pagal ES klimato apsaugos įsipareigojimus sukurti paskatas, kad, taikant žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriaus apskaitos priemones, iki 2020 m. sumažėtų išmetamo CO2 kiekis ir būtų išlaikytas dirvožemio organinių medžiagų kiekis.

38.

Dirvožemio nykimas gali turėti tarpvalstybinių padarinių (pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, pasklidieji teršalai, erozijos nuosėdos, dirvožemyje esančios organinės anglies praradimas, tarptautinė tarša). Europos dirvožemiai yra dideli anglies dioksido absorbentai, taigi ir potencialūs šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant išmetamą N2O, šaltiniai.

39.

Regionų komitetas palankiai vertina konstruktyvų Komisijos darbą konferencijoje „Rio+20“ ir tai, kad su žemės degradacija susijusios problemos buvo įtrauktos į baigiamąją rezoliuciją (8). Komitetas norėtų paraginti Komisiją dirvožemio politikai ir ateityje teikti pirmenybę tarptautinių konferencijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių posėdžių arba kitų susijusių forumų, įskaitant Biologinės įvairovės konvenciją, metu. Regionų komitetas taip pat labai palankiai vertina tai, kad drauge su Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu Komisija aktyviai remia žemės degradacijos ekonomikos iniciatyvą, kurios tikslas – sukurti paskatas investuoti į tvaraus žemės tvarkymo politikos sritis. Regionų komitetas džiaugiasi, kad Komisija dirbs tarptautiniu lygmeniu, kad paskatintų sukurti tarpvyriausybinę dirvožemio klausimų komisiją.

40.

Komisijos ataskaita nekelia problemų subsidiarumo ir proporcingumo požiūriu, nes tai yra ataskaita dėl Dirvožemio apsaugos teminės strategijos įgyvendinimo. Tačiau joje daroma netiesioginė nuoroda į galimus ES teisės aktus, skirtus dirvožemio apsaugai, kur šis klausimas gali būti aktualus.

41.

Tos valstybės narės, kurios prieštarauja 2006 m. pasiūlymui dėl Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos ir 2010 m. blokavo teisės aktų priėmimo procedūrą Taryboje, remiasi subsidiarumo principu. Problema ta, kad kai kurios valstybės narės jau turi pažangius teisės aktus dėl dirvožemio apsaugos, tačiau kitose valstybėse narėse teisinė šios srities sistema dar nesukurta arba ji daug mažiau išvystyta. RK ragina valstybes nares nustatyti nacionalinio lygmens priemones ir rekomenduoja nedelsiant:

RK pritaria Komisijos priemonėms, kuriomis valstybėms narėms pagal šių kompetenciją padedama parengti ir įgyvendinti nuostatas dėl dirvožemio.

42.

Dirvožemio degradacija, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, taršą, tankinimą, išplautus teršalus ir sandarinimą, turi tarpvalstybinių padarinių, todėl šis klausimas turi būti koordinuojamas (bent jau) Europos politikos lygmeniu. Pavyzdžiu galėtų būti suslėgtas arba sugadintas dirvožemis, kuris nebepajėgia sugerti lietaus vandens ir dėl to gali padidėti potvyniai kaimyninėse šalyse. Vandens tarša ir eutrofikacija taip pat yra dirvožemio taršos pasekmės, kurių valstybių sienos nesustabdo. Dirvožemio erozijos išplautos nuosėdos vienoje šalyje gali užblokuoti užtvankas arba sugadinti infrastruktūrą (pavyzdžiui, uostus) kitose šalyse; užterštas dirvožemis gali užteršti požeminius kaimyninės šalies vandenis. Todėl Europos teisės aktais siekiama apsaugoti konkrečios šalies žemės naudotojus nuo žalingų kitoje šalyje vykdomos veiklos, už kurią jie neatsako, pasekmių (9). Tarpvalstybinių padarinių atveju nepaprastai svarbu imtis bendrų regionų ir vietos valdžios institucijų iniciatyvų spręsti iškilusius klausimus.

43.

Atsižvelgiant į tai, kad, praėjus šešeriems metams po Dirvožemio apsaugos teminės strategijos paskelbimo, Europos dirvožemis ir toliau žalojamas, sunku įsivaizduoti, kad, nepriėmus Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos, užteks tik peržiūrėtos teminės strategijos norint užtikrinti aukštą dirvožemio apsaugos lygį visose valstybėse narėse ir išspręsti pirmiau nurodytas problemas. Europos Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrinta dirvožemio apsauga.

44.

Siekiant užtikrinti proporcingumą, būsimuose ES dirvožemio apsaugos teisės aktuose būtina palikti pakankamai laisvės valstybėms narėms nustatyti tinkamiausias priemones tinkamiausiu geografiniu ir administraciniu lygmeniu. Tai yra būtina norint tinkamai atsižvelgti į regiono ir vietos ypatumus – į dirvožemio įvairovę, žemės naudojimo būdus, vietines klimato sąlygas ir socialinius bei ekonominius aspektus.

45.

Regionų komitetas labai palankiai vertina Komisijos darbą įgyvendinant Dirvožemio apsaugos teminę strategiją. Europos dirvožemis yra nepaprastai svarbus mūsų pragyvenimui ir jį būtina apsaugoti. Dirvožemio, kaip tvariai aplinkai būtino neatsinaujinančio ištekliaus, svarba turi būti pripažinta visa apimančioje dirvožemio apsaugos politikoje ir priemonėse.

46.

Dirvožemį būtina apsaugoti, siekiant:

47.

Visose Europos šalyse gali kilti įvairių su dirvožemiu susijusių problemų, kurios kartais gali turėti labai rimtų, nepataisomų ir brangiai kainuojančių pasekmių. Dažniausiai šias problemas sukelia dirvožemio tarša, nuošliaužos, organinių medžiagų praradimas, erozija, įdruskėjimas, dykumėjimas ir sandarinimas. Dėl nepaprastai svarbių Europos ekonomikai, visuomenei ir aplinkai teikiamų dirvožemio funkcijų ir ekosistemų produktų reikėtų parengti daugiau ES lygmens politinių priemonių ir taisyklių, o valstybių narių lygmenių – priemonių ir, jei dar neparengta, taisyklių dirvožemio apsaugos srityje. Reguliavimo priemonių kainą reikėtų palyginti su neveiklumo sąnaudomis, t. y. netiesioginėmis sąnaudomis, susidarančiomis dėl klimato kaitos, vandens taršos, potvynių valdymo, visuomenės sveikatos priežiūros ir pan. 2006 m. Komisija įvertino, kad bendros su dirvožemio degradacija susijusios sąnaudos 25-ių valstybių narių Europos Sąjungoje galėtų siekti 38 milijardus eurų per metus.

48.

Dirvožemio kokybė labai susijusi su kitais svarbiais ES aplinkos aspektais (pavyzdžiui, oro ir vandens kokybe, potvynių rizika, biologine įvairove, klimato kaita, atsinaujinančiais ištekliais ir kt.). Vykdant būsimą dirvožemio politiką būtina pripažinti, kad ji yra susijusi su kitais ES aplinkosaugos tikslais (pavyzdžiui, vandens pagrindų direktyva). Egzistuoja daug ES nuostatų, kurios apima kai kuriuos dirvožemio apsaugos aspektus, tačiau nėra visa apimančių konkrečiai dirvožemiui skirtų teisės aktų. Dabar galiojančios nuostatos paprastai taikomos konkretiems žemės naudojimo arba tvarkymo būdams, bet ne visai žemei ir visam dirvožemiui.

49.

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi įvertinti žemės naudojimą savo teritorijose ir nuspręsti, kokių priemonių imtis, jei pastebėtos tendencijos yra netvarios. Šį darbą gali paspartinti Komisijos rekomendacijų dėl sandarinimo ir Dirvožemio apsaugos teminės strategijos keturių ramsčių įgyvendinimas. Vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turėtų toliau aktyviai dalyvauti įgyvendinant šią strategiją, pavyzdžiui, prisidėdamos rengiant vietos dirvožemio apsaugos praktikos kodeksus.

50.

Norint užpildant su dirvožemio apsauga susijusias spragas geriausia taikyti visoje ES bendrą sistemą ir bendrus principus, kurie būtų privalomi visoms šalims. Todėl reikėtų remti Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvą, tačiau svarbu ir tai, kad priemonės nebūtų bereikalingai kategoriškos, pavyzdžiui, nebūtų nustatyti kiekybiniai nurodymai arba ribinės vertės. Subsidiarumo principas yra labai svarbus, nes Europos regionų dirvožemio tipai labai skiriasi. Todėl dirvožemio apsaugos strategijos turėtų būti parengtos atsižvelgiant į riziką, turėtų būti proporcingos ir atsižvelgti į regioninius skirtumus. Siekiant užtikrinti dirvožemio apsaugą, reikėtų imtis tikslinių priemonių. Dirvožemio politika visų pirma yra įgyvendinama vietos ir regionų lygmeniu. Todėl reikia išsamesnės dirvožemio stebėsenos, kad būtų galima padėti rengti, skatinti ir įvertinti regionines dirvožemio apsaugos koncepcijas.

51.

Dirvožemio politika turi užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp Europos lygmens veiksmų ir subsidiarumo principo taikymo ir geresnio reguliavimo siekiant išvengti bereikalingos papildomos administracinės naštos ir neproporcingų išlaidų. Todėl ES teisės aktai, reglamentuojantys dirvožemio tvarkymą turėtų būti rengiami taip, kad veiksmų būtų imamasi tik tada, kai jie būtini.