18.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 391/1

—

palankiai vertina pasiūlymą sukurti jūrų strategiją Atlanto vandenyno zonai ir parengti 2014–2020 m. Atlanto veiksmų planą;

—

pabrėžia, kad Komiteto parama Atlanto strategijai priklauso nuo to, ar bus laikomasi platesnio požiūrio visiškai integruojant teritorinį aspektą, plėtojant aiškius ryšius tarp sausumos ir jūros ir padedant siekti kitų svarbiausių ES politikos tikslų; todėl prašo Europos Komisijos pakeisti strategijos pavadinimą į „Integruota Atlanto vandenyno zonos strategija“;

—

pripažįsta, kad pagal Atlanto veiksmų planą vykdomiems projektams turi būti naudojami esami finansavimo šaltiniai ES lygmeniu (bendrai strateginei programai priklausančios arba nepriklausančios lėšos) ir kitos nacionalinio, regionų ir vietos lygmens, taip pat privataus sektoriaus lėšos;

—

nepritaria pasiūlymui panaikinti Atlanto forumą, kai tik bus priimtas veiksmų planas, ir siūlo Atlanto forumą palikti iki 2020 m., kad jis stebėtų įgyvendinimą, apžvelgtų pažangą ir padėtų siekti strategijos tikslų;

—

teigia, kad valdymo struktūra turi kuo labiau padidinti daugelio suinteresuotųjų subjektų ir galimų Atlanto strategijos dalyvių indėlį, ir prašo taikyti daugiapakopį valdymo metodą rengiant, įgyvendinant, vertinant ir persvarstant veiksmų planą.

Pranešėjas

Paul O'DONOGHUE (IE / LDAE), Klero grafystės tarybos ir Pietvakarių regiono valdžios institucijos narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jūrų strategijos Atlanto vandenyno zonai kūrimas“

COM(2011) 782 final

1.

palankiai vertina pasiūlymą sukurti jūrų strategiją Atlanto vandenyno zonai ir parengti 2014–2020 m. Atlanto veiksmų planą;

2.

mano, kad Atlanto regionui iki šiol trūko tinkamos strateginės tolesnio vystymosi vizijos ir kad šis pasiūlymas suteikia realią galimybę sukurti strateginę viziją, kurios pagrindas – teritorinė sanglauda ir gerovė;

3.

pritaria Europos strategijos esmei, kadangi Atlanto regiono problemos ir galimybės peržengia nacionalines sienas ir tam reikalingas labiau holistinis ir integruotas požiūris; todėl pabrėžia, kad strategija turi teikti realią papildomą naudą įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų požiūriu;

4.

numano, kad Europos Komisija siūlo „jūros baseino strategiją“, priklausančią integruotos jūrų politikos sričiai (o ne „makroregioninę strategiją“), tačiau pabrėžia, kad Komiteto parama Atlanto strategijai priklauso nuo to, ar bus laikomasi platesnio požiūrio visiškai integruojant teritorinį aspektą, plėtojant aiškius ryšius tarp sausumos ir jūros ir padedant siekti kitų svarbiausių ES politikos tikslų;

5.

todėl prašo Europos Komisijos pakeisti strategijos pavadinimą į „Integruota Atlanto vandenyno zonos strategija“ ir mano, kad jūrų strategijos turėtų būti rengiamos ir kitiems Europos jūrų baseinams remiantis Atlanto vandenyno zonoje (pavyzdžiui, Šiaurės jūros regione) įgyta patirtimi;

6.

pripažįsta ypatingus Atlanto vandenyno atokiausių regionų reikalavimus ir mano, kad ši strategija gali suteikti galimybių šiuose regionuose užtikrinti didesnį ES politikos sistemų veiksmingumą ir nuoseklumą;

7.

prašo, kad rengiant Atlanto strategiją ir su ja susijusį veiksmų planą ypatingas dėmesys būtų skiriamas užimtumui, tvariam augimui ir investavimui, kartu padedama pagerinti jūrų aplinkos būklę;

8.

mano, kad, kalbant apie geografinę strategijos taikymo sritį, reikėtų laikytis pragmatinio požiūrio ir suteikti šio regiono riboms deramą lankstumą, kuris leistų spręsti klausimus be dirbtinių apribojimų, tačiau ragina šią geografinę taikymo sritį šiek tiek išplėsti į šiaurę, kad įgyvendinant šią strategiją galėtų dalyvauti ir Islandija;

9.

išreiškia susirūpinimą, kad Atlanto strategijos procesui nepritaikyta vertinga patirtis, sukaupta kuriant dabartinius makroregionus ir įgyvendinant kitas tarptautines strategijas (1), visų pirma šiais klausimais: valdymas, politikos rengimas, ryšiai ir politinė atsakomybė, tikslai ir vertinimas;

10.

pabrėžia, kad Atlanto forumui tenka didžiulė atsakomybė pateisinti suinteresuotųjų subjektų lūkesčius, užtikrinti įtraukų bendradarbiavimo rengiant veiksmų planą procesą ir nuoseklias prioritetinių priemonių ir projektų planavimo ir įgyvendinimo sistemas;

11.

neprieštarauja Europos Komisijos nustatytoms problemoms ir galimybėms, tačiau mano, kad veiksmų planu visų pirma turi būti siekiama realių rezultatų ir dėmesys turi būti sutelkiamas į problemas, kurias veiksmingiau išspręsti padėtų partneryste grindžiamas požiūris;

12.

pabrėžia, kad veiksmų plano temos turi būti labiau suderintos su strategijos „Europa 2020“ ir jos pavyzdinių iniciatyvų temomis, tačiau turi derėti ir su bendra strategine programa (BSP) ir siūlomomis BSP fondų reformomis;

13.

apskritai pritaria šioms Atlanto lanko komisijos (angl. Atlantic Arc Commission) (2) išskirtoms teminėms kategorijoms: 1) prieinamumas ir transportas Atlanto regione, 2) ekonomika ir jūrų pramonė, 3) klimatas ir aplinka, 4) moksliniai tyrimai ir inovacijos ir 5) teritorijų patrauklumas;

14.

pabrėžia, kad žvejyba, moliuskų gaudymas ir akvakultūra, jūros gėrybių perdirbimo ir pateikimo į rinką grandinė Atlanto regione yra labai svarbi ir kad nuo jos priklauso daug darbo vietų. Ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija šiame regione būtinai turi padėti konsoliduoti ir sustiprinti šios veiklos sektorių;

15.

mano, kad veiksmų planas turi patenkinti planavimu grindžiamo požiūrio į jūros aplinką Atlanto regione poreikį; užsimena, kad tam prireiks darnaus jūrų erdvės planavimo ir jūrų valdymo procesų visame regione koordinavimo, taip pat geresnio jūrų ir sausumos planavimo sistemų koordinavimo;

16.

mano, kad Atlanto vandenyno regionų pakrantė yra labai patraukli tiek įsikurti naujiems nuolatiniams gyventojams, tiek vykdyti sezoninę veiklą, susijusią su laivyba, laisvalaikiu, turizmu ir sportu. Svarbu, kad šios teritorijos pasirengtų gyventojų judėjimui, dėl kurio gali pradėti trūkti žemės ir kuris pakrantei gali daryti ekonominį, aplinkosauginį ir kitokį spaudimą;

17.

pabrėžia būtinybę rengiant strategiją pasinaudoti ankstesnių ir šiuo metu Atlanto regione vykdomų ES finansuojamų projektų rezultatais, kartu atlikti įvertinimą, kas buvo finansuota iki šiol ir kas gali būti tęsiama veiksmų plane; pabrėžia, kad tai gali turėti įtakos kai kurioms programoms ir kad reikia išplėsti projektus siekiant didesnio ir konkretesnio poveikio;

18.

pasisako už tai, kad veiksmų planui būtų suteiktas išorės aspektas, kad būtų siekiama strateginių tikslų su viso Atlanto vandenyno regiono suinteresuotaisiais subjektais;

19.

pripažįsta, kad pagal Atlanto veiksmų planą vykdomiems projektams turi būti naudojami esami finansavimo šaltiniai ES lygmeniu (bendrai strateginei programai priklausančios arba nepriklausančios lėšos) ir kitos nacionalinio, regionų ir vietos lygmens, taip pat privataus sektoriaus lėšos: pabrėžia, kad kyla daug klausimų, kaip konkrečiai bus gauta finansinė parama strategijai įgyvendinti , visų pirma atsižvelgiant į tai, kad veiksmų planas rengiamas tuo pat metu, kai vyksta įvairių ES finansavimo programų planavimo procesas;

20.

pabrėžia, kad turi būti užtikrintas aiškus ryšys tarp veiksmų plano ir turimo finansavimo, kad šis planas duotų rezultatų; pabrėžia, kad tai dar labiau išryškina būtinybę, kad strategija būtų grindžiama integruotesniu teritoriniu požiūriu ir kad veiksmų planas būtų tiesiogiai dar labiau susietas su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir atitiktų įvairių ES fondų reguliavimo reikalavimus;

21.

siūlo Atlanto forumui užmegzti dialogą su penkių valstybių narių atitinkamomis valdymo institucijomis, kad nacionaliniai partnerystės susitarimai deramai atspindėtų Atlanto strategijos prioritetus ir būtų užtikrintas pakankamas veiklos programų ir veiksmų plano priemonių tarpusavio papildomumas; vis dėlto baiminasi, kad integruotos jūrų politikos srityje sukurta strategija gali suteikti ribotas suderinimo su pagal BSP finansuojamomis programomis galimybes, išskyrus Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF);

22.

pažymi, kad rengiamas veiksmų planas turės derėti su fondų principais ir tikslais, visų pirma susijusiais su bendra strategine programa;

23.

nepritaria tam, kad ištekliai Atlanto veiksmų planui būtų skiriami pagal kiekvieną veiklos programą , kadangi valdymo institucijoms jau numatytas griežtas išteklių sutelkimas pagal temas;

24.

vis dėlto siūlo, kad vykstant programavimo procesui Atlanto forumas dirbtų kartu su valdymo institucijomis ir nustatytų, kaip veiksmų plano priemonės galėtų būti finansuojamos užtikrinant aiškų derėjimą su konkrečiose programose išskirtais teminiais prioritetais ir specifiniais projektų atrankos kriterijais;

25.

pabrėžia kai kurių BSP reglamentų dalių suteikiamą galimybę remti ir padėti įgyvendinti svarbiausius Atlanto strategijos tikslus, visų pirma laikytis kelis fondus apimančio požiūrio ; be to, pastebi, kad užtikrinus strategijos ir kai kurių integruotų BSP metodų (miestų aspektas, integruotos teritorinės investicijos, bendri veiksmų planai ir kt.) nuoseklumą sukuriamas potencialas, kuris, tinkamai jį taikant, gali sutelkti vietos valdžios institucijų žinias ir patirtį, kuri padėtų pasiekti pagrindinius Atlanto tikslus;

26.

be to, siūlo į susijusių programų metines įgyvendinimo ataskaitas įtraukti vertinimą, kaip su BSP susijusios programos padeda siekti Atlanto strategijos tikslų ir įgyvendinti veiksmų planą;

27.

mano, kad būsimos teritorinio bendradarbiavimo programos bus itin svarbios įgyvendinant pagrindinius Atlanto strategijos aspektus, ir pabrėžia, kad strategijai įgyvendinti siūlomame regione šiuo metu vykdoma per 10 teritorinio bendradarbiavimo programų (tarpvalstybinių, tarptautinių ir tarpregioninių);

28.

pritaria, kad Atlanto regiono (tarptautinė) programa turi būti tęsiama, jai turi būti skiriama daugiau finansinių išteklių, kad būtų pasiekti kai kurie aukšti Atlanto strategijos tikslai; be to, pažymi, kad Atlanto regiono programa yra tinkama priemonė užmegzti konkrečius ryšius su Atlanto strategijos strateginėmis iniciatyvomis (pavyzdiniais projektais) ir finansuoti įgyvendinimo platformą (žr. 37–38 punktus);

29.

siūlo Atlanto forumui pasinaudoti programa INTERACT sąmoningumo ugdymo priemonėms remti ir dabartinių teritorinio bendradarbiavimo programų valdymo institucijas įtraukti į ankstyvąjį Atlanto veiksmų plano rengimo proceso etapą;

30.

pabrėžia, kad tai padėtų:

31.

reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo kitų ES programų nuoseklumo, dėl kurio Atlanto strategijos tikslai nebus visiškai pasiekti ir jos veiksmų plano finansavimo reikalavimai nebus visiškai patenkinti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;

32.

atkreipia dėmesį, pavyzdžiui, į naujus integruotus projektus, įgyvendinamus pagal programą LIFE+ (2014–2020 m.), kurie yra ilgalaikiškesni ir apima platesnę teritoriją, kad būtų geriau įgyvendinta aplinkos ir klimato politika, tačiau nėra numatyti jūros aplinkos projektams (3); mano, kad tai praleista galimybė įgyvendinti pagrindinius integruotos jūrų politikos ir Atlanto strategijos tikslus;

33.

taip pat apgailestauja, kad į Atlanto regioną nebuvo atsižvelgta ir apibrėžiant pagrindinius tinklus transeuropiniuose tinkluose, ir prašo pirmenybę teikti Europos infrastruktūros tinklų priemonės taikymui sprendžiant prieinamumo ir periferiškumo Atlanto regione klausimus (transportas, energetika ir IRT);

34.

kelia klausimą, kaip Atlanto forumas siūlo tikslingiau nukreipti ir panaudoti kitas turimas ES lėšas ir daugiau lėšų skirti strategijos tikslams įgyvendinti; siūlo, pavyzdžiui, veiksmų planu skatinti mokslinių tyrimų partnerystes visame Atlanto regione siekiant kuo labiau padidinti paramą pagal programą „Horizontas 2020“;

35.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepakankamai akcentuojama būtinybė pritraukti privačiojo sektoriaus skiriamą finansavimą ir apskritai pasitelkti privatųjį sektorių siekiant strategijos tikslų; mano, kad šią problemą turi išspręsti Atlanto forumas vykdydamas konsultacijas ir tinkamai parengtas informavimo kampanijas;

36.

pažymi, kad dabartinė valstybių biudžeto krizė lemia būtinybę, kad Atlanto regionas pritrauktų investicijas ir išnaudotų esamas galimybes (pavyzdžiui, jūros atsinaujinančiųjų energijos išteklių, jūros produktų ir akvakultūros, jūrų išteklių ir uostų vystymo sektoriuose); teigia, kad Atlanto regiono, kaip investicijoms ir verslo vystymui palankios vietovės, propagavimas turi būti pagrindinis veiksmų plano elementas;

37.

siūlo, kad Atlanto forumas kartu su Europos Komisija ir Europos investicijų banku įvertintų galimybę sukurti konkrečią finansinę priemonę, skirtą padėti parengti finansiškai naudingus projektus derinant subsidijas su paskolomis, nuosavo kapitalo ir rizikos garantijos priemones ir užtikrinant racionalesnį projektų įgyvendinimą;

38.

pabrėžia, kad norint sėkmingai įgyvendinti Atlanto strategiją, reikia ją giliai įtvirtinti politinėse ir administracinėse struktūrose, ir pažymi, kad tam reikia:

39.

teigia, kad valdymo struktūra turi kuo labiau padidinti daugelio suinteresuotųjų subjektų ir galimų Atlanto strategijos dalyvių indėlį, ir prašo taikyti daugiapakopį valdymo metodą rengiant, įgyvendinant, vertinant ir persvarstant veiksmų planą;

40.

taigi pripažįsta, kad be tvirto valstybių narių politinio įsipareigojimo aukščiausiu lygmeniu ir kartu nacionalinio susijusių politikos sričių koordinavimo Atlanto strategija nepateisins lūkesčių ir nebus pasiekti jos tikslai; be to, teigia, kad veiksmų planas nebus sėkmingai įgyvendintas, jeigu jame visapusiškai nedalyvaus vietos ir regionų suinteresuotieji subjektai ir jeigu jie neprisiims atsakomybės už šią strategiją;

41.

nepritaria pasiūlymui panaikinti Atlanto forumą, kai tik bus priimtas veiksmų planas, ir siūlo Atlanto forumą palikti iki 2020 m., kad jis stebėtų įgyvendinimą (sukūrus įgyvendinimo platformą (žr. 24 ir 38 punktus)), apžvelgtų pažangą ir padėtų siekti strategijos tikslų;

42.

siūlo sukurti tokį Atlanto strategijos valdymo modelį: a) Atlanto forumas , užtikrinantis politinę priežiūrą ES lygmeniu ir apimantis įgyvendinimo platformą , kuri veikia kaip strategijos informacijos centras, inicijuoja gebėjimų ugdymo priemones, nustato projektų rengimo gaires ir skatina bei valdo veiksmų plano įgyvendinimą; b) nacionaliniai ir regioniniai koordinavimo centrai , užtikrinantys politikos nuoseklumą ir skatinantys suinteresuotuosius subjektus ir galimus projektų vykdytojus dalyvauti įgyvendinant Atlanto strategiją;

43.

pabrėžia, kad Atlanto regionas yra sudėtinga geografinė teritorija, pasižyminti skirtingais ypatumais, kultūromis ir perspektyvomis; mano, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją, reikia labiau pasistengti išplėsti ir sustiprinti bendradarbiavimą Atlanto regione; tikisi, kad Atlanto strategija: a) taps bendru atskaitos tašku šiam tikslui pasiekti; b) būtinai apims gebėjimų ugdymo priemonę, skatinančią glaudesnio bendradarbiavimo siekį;

44.

mano, kad priėmus Atlanto veiksmų planą, reikės sukurti informacijos ir ryšių modulį , kurio paskirtis – didinti strategijos matomumą, padėti suprasti jos tikslus, skatinti platesnį dalyvavimą (visų pirma privataus sektoriaus) ir laikui bėgant pasiekti rezultatų;

45.

pabrėžia, kad ETBG reglamentas gali pasitarnauti kaip strategijos įgyvendinimą palengvinanti priemonė;

46.

siūlo Europos Komisijoje sukurti Atlanto strategijos įvairių tarnybų darbo grupę , kuri užtikrintų nuoseklumą susijusiose politikos srityse ir Atlanto strategijos tikslų derėjimą su ES programomis ir prašymais dėl finansavimo; be to, siūlo, kad, atsižvelgiant į horizontalų strategijos pobūdį, šiai darbo grupei vadovautų generalinis sekretoriatas;

47.

pabrėžia būtinybę paspartinti veiksmų plano priėmimo procesą ir siūlo dažniau rengti Atlanto forumo (vadovaujančiųjų ir iniciatyvinių komitetų) posėdžius siekiant nustatyti svarbiausius šio proceso etapus ir užtikrinti savalaikius veiksmus;

48.

laukia konsultacijoms skirto dokumento, kuris turi būti pagrindas platesniam ir labiau struktūruotam suinteresuotųjų subjektų sutelkimo ir konsultavimosi su jais procesui 2012 m., ir ragina Europos Komisiją nedelsiant išplėsti ir sustiprinti įsipareigojimus, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant vietos ir regionų lygmenį, jaustųsi esą atsakingi už veiksmų planą, ir užtikrinti, kad šis procesas būtų grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir būtų orientuotas į piliečius;

49.

baiminasi, kad siūlomų teminių seminarų – po vieną kiekvienai valstybei narei – neužteks paskatinti suinteresuotuosius subjektus prisiimti įsipareigojimus ir atsakomybę už strategiją; siūlo Atlanto strategiją papildančius veiksmus, kad būtų sutarta dėl strategijos vizijos, siūlo apsvarstyti valdymo aspektus, nustatyti tikslus ir patikrinamus sėkmės rodiklius ir aiškiai apibrėžti finansavimo tvarką; be to, siūlo Europos Komisijai sutelkti savo nacionalines atstovybes, kad būtų užtikrintas platesnis dalyvavimas su veiksmų planu susijusiame procese;

50.

pabrėžia, kad reikia paankstinti siūlomą veiksmų plano priėmimo terminą , kad jį būtų galima suderinti su susijusių 2014–2020 m. finansavimo programų prioritetais;

51.

rekomenduoja įgyvendinant Atlanto strategiją visų pirma susitarti dėl Atlanto regiono strateginės vizijos, kuri bus pagrindas 2014–2020 m. Atlanto veiksmų planui; be to, siūlo šiame veiksmų plane

52.

nurodo, kad Atlanto strategija ir jos veiksmų plano rengimo procesas turėtų būti Europos Komisijos pasiūlyto ES makroregioninių metodų pridėtinės vertės vertinimo 2013 m. dalis, kaip prašė Europos Taryba;

53.

siūlo, kad šį veiksmų planą priimtų Atlanto forumas, ir ragina ES Tarybai pirmininkausiančią Airiją pirmenybę teikti šio plano priėmimui pabrėžiant jo įgyvendinimą, patikimą stebėsenos ir nuolatinio vertinimo procedūrą ir numatytą laikotarpio vidurio peržiūrą.