Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žemės ūkio produktų propagavimas ir informavimas apie juos. Didelės europinės pridėtinės vertės tradicinių Europos maisto produktų propagavimo strategija“

(COM(2012) 148 final)

2012/C 299/25

Pranešėjas Armands KRAUZE

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2012 m. kovo 30 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žemės ūkio produktų propagavimas ir informavimas apie juos. Didelės europinės pridėtinės vertės tradicinių Europos maisto produktų propagavimo strategija“

COM(2012) 148 final.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. birželio 26 d. priėmė savo nuomonę.

482-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. liepos 11–12 d. (liepos 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 136 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 10 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   ES informavimo ir skatinimo programos yra labai svarbios Europos gamintojams ir darbuotojams padedant įveikti didėjančios pasaulinės konkurencijos iššūkius ir užsitikrinti stiprią padėtį rinkoje, nes pagal jas vartotojams aiškinami aukštos kokybės, gyvūnų gerovės ir ES žemės ūkio produktų gamybos standartai ir skatinamas eksportas.

1.2   Kaip teigiama ankstesnėje nuomonėje dėl COM(2011) 436 final (1), EESRK pritaria dviem pagrindiniams naujos skatinimo politikos tikslams, orientuotiems į tikslinę rinką: informuoti vartotojus bei plėsti žinias apie ES rinką ir skatinti eksportą išorės rinkoje.

1.3   2014–2020 m. finansinėje programoje būtina numatyti naujų, papildomų išteklių, kurie būtų panaudoti, jei kiltų sektorių galinčios paliesti naujos krizės ir susiklostytų ypatinga padėtis ir jei šiems sunkumams įveikti nepakaktų BŽŪP asignavimų, skirtų skatinimo ir informavimo politikai. EESRK mano, kad tiesiog būtina padidinti informavimo apie žemės ūkio produktus, jų propagavimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse priemonių finansavimą.

1.4   EESRK mano, kad Komisija turėtų parengti aiškias gaires nacionalinių, daugiašalių ir trečiųjų šalių programų pareiškėjams valstybėse narėse. Reikėtų pagerinti programų vertinimą ir tai daryti taikant griežtą vertinimo sistemą su konkrečiais rodikliais. Būtinas didesnis skaidrumas atrenkant programas ir nustatant jų prioritetus nacionaliniu ir ES lygiu. Kad procedūra taptų paprastesnė, daugiašales programas pareiškėjai galėtų teikti tiesiai Komisijai. Pirmenybė turėtų būti teikiama daugiašalėms programoms, skirtoms keletui produktų – joms reikėtų taikyti palankesnę finansavimo sistemą, skiriant iki 60 proc. bendro ES finansavimo.

1.5   Reikėtų didinti lankstumą, kad įgyvendinimo etape programas būtų galima pritaikyti prie kintančių rinkos sąlygų. EESRK pritaria pasiūlymui pristatyti pamatinę daugiametę programą reikalaujant pateikti tik pirmųjų metų įgyvendinimo detales tais atvejais, kai prieš pradedant vykdyti minėtas programas buvo atlikti rinkos tyrimai ir poveikio vertinimai, taip sudarant galimybę koreguoti vėlesnių metų planus.

1.6   EESRK pabrėžia, kad propagavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose turėtų būti išaiškintas prekės ženklo vaidmuo ir pusiausvyra tarp bendro pobūdžio propagavimo ir prekės ženklo propagavimo. Reikėtų išanalizuoti pagrindinę idėją propaguoti ES produktus konkrečiais prekės ženklais. Turėtų būti leista produkto kilmę minėti net tais atvejais, kai produktui kilmės nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda nesuteikta. ES kilmės koncepcija galėtų būti perteikiama platesnės reikšmės reklaminiais šūkiais, nepažeidžiančiais vartotojo teisės gauti tinkamą informaciją.

1.7   Kalbant apie išorės rinkodaros priemonių tikslams skirtą bendrą europinį šūkį, tikslinga perteikti bendrą informaciją, kuri sujungtų į grupę ir apimtų visus europinius produktus. Gyvybiškai svarbu vartotojui pateikti aiškią, lengvai identifikuojamą informaciją.

1.8   EESRK pasisako už bendrą reikalavimus atitinkančių produktų sąrašą, siekiant supaprastinti procedūras. Sąrašas turėtų būti išplėstas, kad būtų galima skatinti kitoms Europos kokybiško maisto programoms, pagal kurias skleidžiama informacija apie Europos produktų kokybę, pavyzdžiui, nacionalinėms, regioninėms ir ekologiškų produktų programoms, priklausančius produktus.

1.9   EESRK mano, kad labai svarbu sukurti tinklą, leisiantį specialistams keistis geros praktikos pavyzdžiais, kad būtų įgyvendintos gerai struktūruotos, koordinuojamos daugiašalės skatinimo programos ir kampanijos, nepamirštant naujųjų technologijų taikymo. Be to, reikėtų išanalizuoti, kaip naujas technologijas būtų galima pritaikyti glaudesniam vartotojų ir gamintojų ryšiui užmegzti. Būtina užkirsti kelią, kad šie mechanizmai neiškreiptų rinkos arba konkurencijos.

2.   Pagrindinių komunikato nuostatų santrauka

2.1   Kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, turi būti remiamas toks žemės ūkis, kuriuo užtikrinamas apsirūpinimo maistu saugumas, tausus gamtinių išteklių naudojimas, kaimo vietovių dinamiškumas, augimas ir užimtumas. Veiksminga skatinimo politika yra būtina sąlyga šiems tikslams pasiekti.

2.2   Skatinimo programoms finansuoti lėšų skiria: ES – ne daugiau kaip 50 proc., šakinės asociacijos – ne mažiau kaip 20 proc., valstybė narė – likusią dalį. Tačiau dažnai programoms, kurios teikiamos ES nepriklausančiose šalyse, trūksta užmojo, jų poveikis gana silpnas ir pavėluotas.

2.3   Komisijos komunikate nurodyti dabartinių skatinimo priemonių trūkumai, pavyzdžiui, biurokratizmas, pusiausvyros nebuvimas tarp patvirtintų priemonių ir pažangai trukdančių kliūčių. Tada Komisija pateikia pasiūlymus, kaip spręsti šias problemas ir pagerinti Europos žemės ūkio produktų įvaizdį.

2.4   Komunikate pateikti šie būsimos skatinimo politikos tikslai:

2.5   Komisija pateikia skatinimo politikos gairių metmenis.

2.5.1   Platesnė taikymo sritis

2.5.2   Platesnė veiklos sritis

2.5.3   Persvarstyti intervencijos metodai

2.5.4   Skatinimas ir krizė

2.5.5   Patobulintas ir supaprastintas administravimas

2.5.6   Didesnis skatinimo ir informavimo priemonių derėjimas

3.   Pasiūlymo analizė ir Komiteto pastabos

3.1   Ankstesnėse EESRK nuomonėse būdavo teigiama, kad, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria Europos žemės ūkio politika, vis svarbiau tampa propaguoti ES žemės ūkio ir maisto produktus, kad jie įsitvirtintų kaip didelės pridėtinės vertės produktai ir kad ES išlaikytų savo kaip didžiausios maisto tiekėjos pozicijas (2).

3.2   EESRK pabrėžia, kokie svarbūs du pagrindiniai naujos šiam sektoriui skirtos Europos politikos tikslai: pirma, vartotojų informavimas ir žinių apie ES rinkoje siūlomų produktų kokybės standartus ir didelę pridėtinę vertę didinimas, pabrėžiant tvirtesnes gamybos, ženklinimo, atsekamumo ir maisto saugos garantijas, taip pat griežtesnius aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės reikalavimus ir deramą pagarbą darbuotojų teisėms; ir antra, eksporto skatinimas išorinėje rinkoje, pabrėžiant Europos produktų kokybines, maistines ir gastronomines savybes, tvarumą ir saugumą.

3.3   Komitetas pritaria Komisijos žingsniui persvarstyti dabartinę ES informavimo ir skatinimo politiką, kad ji taptų veiksmingesnė, tikslingesnė ir ambicingesnė.

3.4   Komitetas iš esmės remia Komisijos komunikate pateiktus pasiūlymus ir gaires dėl būsimos politikos, skirtos skatinti žemės ūkio produktus, kad padidėtų sektoriaus konkurencingumas ir būtų pateikta daugiau informacijos apie aukštus Europos žemės ūkio maisto produktų modelio standartus.

3.5   EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate nėra nuostatų dėl automatinių ar pusiau automatinių mechanizmų, kuriais būtų galima padėti šalims, kurių ekonomika nukentėjo nuo maisto krizės, atsigauti, ir kurie būtų greiti, veiksmingi, sistemingi ir efektyvūs. EESRK pripažįsta, kad dėl dabartinės finansų krizės biudžetas ribotas, tačiau mano, kad yra būtina padidinti informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse priemonių finansavimą. 2014–2020 m. finansinėje programoje būtina laiku numatyti naujų, papildomų išteklių, kurie būtų panaudoti, jei kiltų sektorių galinčios paliesti naujos krizės ir susiklostytų ypatinga padėtis ir jei šiems sunkumams įveikti nepakaktų BŽŪP asignavimų, skirtų skatinimo ir informavimo politikai.

3.6   EESRK pabrėžia, kad programose turėtų būti pateikta vizija apie europinę ir pridėtinę vertę, nepamirštant skirti dėmesio darbo vietų kūrimui, ir mano, kad Komisija turėtų parengti aiškias gaires nacionalinių, daugiašalių ir trečiųjų šalių programų pareiškėjams valstybėse narėse. Reikėtų pagerinti programų vertinimą ir tai daryti taikant griežtą vertinimo sistemą su konkrečiais rodikliais. Labai svarbus didesnis skaidrumas atrenkant programas ir nustatant jų prioritetus nacionaliniu ir ES lygiu. Kad procedūros taptų paprastesnės, daugiašalės programos galėtų būti teikiamos tiesiogiai Komisijai, o atrankos procesus nacionaliniu ir ES lygmenimis reikėtų paspartinti.

3.7   Dėl siūlymo išplėsti skatinimo programų pagalbos gavėjų ratą, EESRK mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus šakinėms organizacijoms, nes būtent jos suburia verslo įmones ir finansiškai prisideda prie jų veiklos. Visi kiti pagalbos gavėjai turėtų būti tvirtinami tik gavus šakinių organizacijų rekomendaciją.

3.8   Bet kuri šakinė organizacija, kuri siūlo programą, turėtų turėti galimybę viena ar kartu su kita organizacija tapti projekto valdytoja, priklausomai nuo iniciatyvos masto, gebėjimų ir turimos patirties. Turėtų būti apsvarstyta galimybė leisti mažesnėms šakinėms asociacijoms iš naujų valstybių narių kaip pagalbos gavėjoms ir valdymo organams teikti paraiškas skatinimo programoms, nes jos geriausiai žino savo tradicinius produktus ir kaip juos skatinti.

3.9   EESRK pasisako už bendrą reikalavimus atitinkančių produktų sąrašą, siekiant supaprastinti procedūras. Produktų, kurie patenka į nagrinėjamų teisės aktų taikymo sritį, sąrašas turėtų būti išplėstas, kad būtų galima skatinti visus produktus, kuriais siunčiama arba gali būti stiprinama žinia apie aukštą Europos produktų kokybę. Galbūt vertėtų ir turėtų būti galima pažymėti produktų, kurių nacionalinis identitetas yra tvirtas, nacionalinę kilmę, net jei jie neturi SKVN ar SGN. Tačiau Komitetas mano, kad priemonės šiems pasiūlymams įgyvendinti turėtų būti subalansuotos atsižvelgiant į būtinybę pirmiausia skatinti ES produktus.

3.10   Komitetas pritaria pasiūlymui sukurti europinę platformą specialistams keistis geros praktikos pavyzdžiais vystant ir įgyvendinant tinkamai struktūruotas ir koordinuotas daugiašales skatinimo kampanijas, pasitelkiant ir naująsias technologijas, kurios šioje srityje gali praversti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas užtikrinti, kad dėl šių naudojamų mechanizmų nebus iškreipta nei rinka, nei konkurencija.

3.11   Ieškant būdų patobulinti kokybės programas ir rengiant jas keletui šalių, EESRK sutinka, kad šioms daugiašalėms programoms būtų teikiama pirmenybė, nes jos atspindi tikrąjį europinį matmenį ir joms reikalinga ES parama. EESRK siūlo Komisijai daugiau prisidėti, pirmiausia toje srityje, kuri susijusi su besiformuojančiomis rinkomis.

3.12   Komitetas palankiai vertina pasiūlymą leisti programų populiarintojams pateikti išsamią pirmųjų metų įgyvendinimo informaciją tik tais atvejais, kai prieš pradedant minėtas programas buvo atlikti rinkos tyrimai ir poveikio vertinimai siekiant nustatyti, kokios galimybės yra pasiekti tikslus, ir pateikti išsamią informaciją dėl tolesnių metų vėliau. Taip programos taps lankstesnės ir sudarys galimybę reaguoti į rinkos signalus.

3.13   Be komunikate paminėtų Europos kokybiško maisto programų (SKVN, SGN ir GTG), galima būtų numatyti kitas kokybiško maisto programas, pavyzdžiui, susietas su ekologiška gamyba ir regionine kokybe.

3.14   EESRK mano, kad skatinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose turėtų būti paaiškintas prekės ženklo vaidmuo ir pusiausvyra tarp bendro pobūdžio skatinimo ir prekės ženklo skatinimo, ypač ES nepriklausančiose šalyse. Taip bus padidintas skatinimo kampanijų veiksmingumas (didesnis poveikis ir importuotojams, ir vartotojams) ir bus labiau skatinamos dalyvauti įmonės, kurios galiausiai prisideda prie šių veiksmų finansavimo. Siekiant užtikrinti išsamią ir skaidrią informaciją, turėtų būti leista minėti produkto kilmę net tais atvejais, kai produktui nesuteikta kilmės nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda. ES kilmės koncepcija galėtų būti perteikiama platesnės reikšmės reklaminiais šūkiais, nepažeidžiančiais vartotojo teisės gauti tinkamą informaciją.

3.15   Supaprastinimo požiūriu, reikėtų pritarti minčiai suderinti įvairių skatinimo programų biudžetus.

(1)  CESE, OL C 43, 2012 02 15, p. 59-64.

(2)  CESE 1859/2011, OL C 43, 2012 2 15, p. 59–64.