Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė

Komisija, vadovaudamasi Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 203 straipsniu, 2011 m. gruodžio 7 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. gegužės 10 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 146 nariams balsavus už, 5 – prieš ir 6 susilaikius.

1.1 Komitetas pritaria siūlomam reglamentui ir su išlygomis palaiko platesnį ES kompetencijos branduolinės saugos srityje taikymą trečiosiose šalyse.

1.2 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad didelės orientacinės finansavimo sumos – 631 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiui – priežiūra yra EuropeAid (Plėtros ir bendradarbiavimo GD) atsakomybė ir ji bus skirstoma pagal visai pagalbos ir vystymosi politikai bendras taisykles ir procedūras. Komitetas tikisi, kad tai sustiprins atskaitomybę, skaidrumą ir nuoseklumą su kitomis pagalbos programomis.

1.3 Komitetas pažymi, kad Komisija kas dvejus metus nuo 2016 m. jam teiks ataskaitą dėl šios programos įgyvendinimo, rezultatų, pagrindinių pasiekimų ir poveikio Sąjungos išorės finansinės pagalbos kontekste, ir ketina aktyviai dalyvauti šiame tikrinimo ir peržiūros procese. Jei būtų laiku atliekamos programų laikotarpio vidurio peržiūros, būtų galima kuo geriau pristatyti rezultatus ir, be abejo, būtų bendradarbiaujama su geografinėmis programomis ir (arba) ES delegacijomis šalyse partnerėse.

1.4 Pažymėtina, kad apskritai Europos pilietinės visuomenės nuomonė dėl branduolinės energetikos plėtros valstybėse narėse labai skiriasi ir kai kuriose reglamento nuostatose į tai turėtų būti labiau atsižvelgiama.

1.5 Visų pirma Europos piliečiams, kaip mokesčių mokėtojams, turėtų būti išaiškinta, kad didžioji programos išlaidų dalis bus skirta išvalymo darbams ir tik nedidelė dalis – konsultacinėms programoms saugos klausimais besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, kuriose galima užtikrinti politinį ir civilinį stabilumą.

1.6 Kad galėtų teikti paramą besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims, Komisija turėtų pasiūlyti šalims, kurios gali teikti konsultacijas branduolinės saugos klausimais (o tokių šalių nėra daug), parengti tarptautinę konvenciją dėl tokioms konsultacijoms taikytinų kriterijų ir sąlygų. Net jei tokia konvencija ir nebūtų priimta, Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonei (BBSSP) turėtų būti parengti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis:

1.7 Šie kriterijai turėtų būti ne išdėstyti reglamento priede, bet įtraukti į pagrindinį tekstą, nes jie apima svarbiausius bendruosius principus, susijusius su tarptautine branduoline sauga, tarptautinių santykių saugumu ir tarptautiniu saugumu.

1.8 Pagalbos projektai besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse turėtų būti plėtojami tik tuomet, jei šalis yra pasirašiusi Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir jos protokolus, Branduolinės saugos konvenciją ir Jungtinę radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvenciją.

1.9 Lėšos techninei įrangai įsigyti turėtų būti teikiamos tik esant nepaprastoms aplinkybėms, susijusioms su saugos užtikrinimu. Komisija turėtų suformuluoti kriterijus ir informuoti apie jų taikymą. Pagalba neturėtų būti teikiama operatoriams.

1.10 Siekiant didinti skaidrumą rekomenduotina skelbti konkrečius dabartinės programos įgyvendinimo pavyzdžius, taip pat patobulinti medžiagos pateikimą EuropeAid tinklavietėje ir jos nuorodas į susijusius šaltinius.

1.11 Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (BBSSP) – tai programa, kuri turėtų padėti didinti ir vertinti kiekvienos šioje veikloje dalyvaujančios šalies pasirengimą integruoti privalomuosius dokumentus į nacionalinę teisę, įgyvendinant ar stiprinant Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) sutartis, konvencijas ir susitarimus.

1.12 Mes ypač rekomenduojame įtraukti paramą nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms paramą gaunančiose valstybėse arba tose gretimose valstybėse, kurios konkrečiais veiksmais siekia didinti branduolinės saugos kultūros atskaitomybę ir skaidrumą.

2.1 Laikas nuo laiko iškyla branduolinės saugos ir saugumo ne Europoje klausimas, ypač po tokių įvykių kaip avarija Trijų mylių saloje 1979 m., Černobylyje 1986 m., Fukušimoje 2011 m. Tokių avarijų poveikis juntamas visame pasaulyje, jos atskleidžia katastrofiškus netobulų konstrukcijų, prastos saugos kultūros ir nepakankamai geros veiklos saugos bei reguliavimo sistemos padarinius.

2.2 2010 m. 30 pasaulio šalių veikė 441 komercinis branduolinis reaktorius, daugelis buvo pastatyti 1970–1990 m., jų vidutinė eksploatacijos trukmė – maždaug 35 m. Be to, 56 šalyse veikia apie 250 civilinių mokslinių tyrimų reaktorių. Statoma daugiau nei 60 naujų branduolinių reaktorių, dar per 150 planuojama pastatyti. Daugiausia naujų reaktorių bus statoma Kinijoje, Indijoje ir Rusijoje, bet galbūt ir Pietryčių Azijoje, Pietų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Elektros energijos paklausa neišvengiamai didėja, tad valstybės gali siekti didinti savo atominių elektrinių gaminamos energijos eksportą.

2.3 Nepriklausomai nuo to, ar prasidės branduolinės energetikos „renesansas“, branduolinės saugos klausimai, kurių poveikis gali būti juntamas visame pasaulyje, visuomet bus svarbūs ir liks aktualūs tol, kol veiks branduolinės jėgainės. Todėl ES skelbia, kad įvairūs tarptautinės branduolinės saugos aspektai yra ta sritis, kuri jai rūpi ir kurioje ji privalo veikti, ypač turint galvoje tai, kad nuo 1957 m., kai buvo pasirašyta Euratomo sutartis, Europos Sąjunga šioje srityje įgijo nemažai mokslinės, techninės, veiklos ir reguliavimo patirties. Europoje esančių atominių elektrinių numatytoji galia sudaro maždaug trečdalį viso pasaulio atominių elektrinių galios; Europa turi ir daugiausia patirties, nes joje veikia įvairios ir kintančios reguliavimo ir saugos sistemos, tad ji šioje srityje turi sukaupusi didelį žinių bagažą. Po Černobylio katastrofos, kuri atskleidė tragiškus trečiosios šalies saugos sistemos trūkumus, imta rodyti iniciatyvą ir aktyviai plėtoti bendradarbiavimą branduolinės saugos ir žinių sklaidos srityje.

2.4 Nuo 1991 m. vykdoma ES techninės pagalbos Nepriklausomų valstybių sandraugos šalims (angl. TACIS) programa, pagal kurią suteikta svarios paramos branduolinės saugos srityje ne ES valstybėms. Parama buvo nukreipta į saugos analizę, tiesioginę pagalbą atominėse elektrinėse, o kai kuriais atvejais buvo tiekiama įranga siekiant pagerinti įmonių eksploatavimo kontrolę; taip pat į buvo remiamas reguliavimas ir licencijavimas, atliekų tvarkymas. Prisidėta ir prie platesnių tarptautinių iniciatyvų, ypač Černobylyje. Pagalbai branduolinės saugos srityje skirta 1,3 mlrd. EUR, daugiausia Rusijai ir Ukrainai ir daug mažiau Armėnijai ir Kazachstanui.

2.5 Nuo 2007 m. TACIS pakeitė Bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (BBSSP) (1), kurios paskirtis – skatinti ir didinti branduolinę saugą. Ši programa taikoma jau ne tik toms valstybėms, kurios paskelbė nepriklausomybę žlugus Sovietų Sąjungai. BBSSP 2007–2013 m. biudžetas siekia 524 mln. EUR; pagal šią programą finansuojami veiksmai, kuriais siekiama gerinti branduolinę saugą, saugų transportą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir šalinimą, buvusių branduolinių objektų išvalymą ir apsaugą nuo radioaktyvių medžiagų jonizuojančiosios spinduliuotės, avarinę parengtį, taip pat skatinti tarptautinį bendradarbiavimą branduolinės saugos srityje.

2.6 ES glaudžiai bendradarbiauja su TATENA, dažnai suteikdama finansavimą rekomenduojamų programų, kurios šiaip negautų finansavimo, įgyvendinimui.

2.7 Naujų iššūkių galima tikėtis dėl trečiųjų šalių ketinimų didinti savo branduolinius pajėgumus. Kai kurios iš šių besiformuojančios rinkos šalių galbūt neturi stabilių politinių struktūrų, nesilaiko valdžių padalijimo principo, stokoja demokratinės kontrolės, išmėgintų administracinių struktūrų ir patirties valdyti didelės rizikos technologijas. Jei tokios šalys netiesiogiai būtų skatinamos vystyti branduolines technologijas, nes ES parama būtų pasitikėjimo jų branduolinėmis programomis ženklas, galėtų kilti naujų pavojų branduolinei saugai.

2.8 Be to, nepaisant trečiųjų šalių ketinimų didinti savo branduolinius pajėgumus, EESRK suvokia, kad branduolinės energijos naudojimas civiliniams tikslams yra susijęs su plutonio ir kitų radioaktyviųjų medžiagų gamyba ir su techninių žinių tobulinimu, o tai gali sukelti tarptautinio masto branduolinį pavojų ir padidinti tarptautinę įtampą. Šios grėsmės gali didėti nestabiliose trečiosiose šalyse.

3.1 Dabartinis reglamento pasiūlymas yra 2007 m. BBSSP reglamento išdėstymas nauja redakcija; jame, be kita ko, išplečiama geografinė taikymo sritis – įtraukiamos visos trečiosios šalys, ir nustatomi bendradarbiavimo prioritetai ir kriterijai. Atsakomybė už veiksmų įgyvendinimą tenka EuropeAid – Plėtros ir bendradarbiavimo GD (DEVCO), bendradarbiaujant su Išorės veiksmų GD, Energetikos GD ir Jungtiniu tyrimų centru. Taikant šį reglamentą visų pirma turės būti laikomasi bendrų Sąjungos išorės veiksmų priemonių įgyvendinimo taisyklių ir procedūrų (COM(2011) 842 final). Juo leidžiama supaprastinta tvarka įgyvendinti Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), Europos kaimynystės priemonę (EKP), Stabilumo priemonę (SP), Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) ir partnerystės priemonę (PP).

3.2 Reglamentu siekiama skatinti aukšto lygio branduolinę saugą, apsaugą nuo radiacijos ir efektyvių bei veiksmingų branduolinės medžiagos apsaugos priemonių taikymą trečiosiose šalyse. Pagal visapusišką požiūrį tai apima kuro gavybą, jėgainių statybą, eksploatavimo nutraukimą, atliekų šalinimo klausimus. Komisijos siūlymu, pažanga bus vertinama pasitelkus TATENA tarpusavio vertinimo sistemą, pagal panaudoto branduolinio kuro, branduolinių atliekų ir eksploatavimo nutraukimo strategijų raidos būklę, atitinkamus teisės aktus, reguliavimo sistemą ir projektų įgyvendinimą bei pagal tai, kiek ir kokių problemų bus nustatyta Tarptautinės atominės energijos agentūros saugos priemonių ataskaitose.

3.3 Reglamentu siekiama užtikrinti nuoseklumą ES politikos tikslų ir kitų trečiosioms šalims skirtų vystomųjų priemonių atžvilgiu; jis bus užtikrinamas rengiant strateginius dokumentus, po kurių būtų rengiamos daugiametės orientacinės programos – iš pradžių ketverių metų laikotarpiui, vėliau pratęsiamos dar trejų metų laikotarpiui.

3.4 Priede apibrėžiamos konkrečios remiamos priemonės ir bendradarbiavimo kriterijai, įskaitant prioritetus, pagal kuriuos per septynerius metus bus išleista 631 mln. EUR.

4.1 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kaip pastaruosius 20 metų buvo plėtojamos branduolinės saugos pagalbos ir bendradarbiavimo programos. Šiuo pasiūlymu dėl reglamento laikomasi ligšiolinės krypties ir siekiama, kad būtų aišku, jog siekiama užtikrinti saugą, o ne skatinti branduolinę energetiką (COM(2011) 841 final; Priedas, „Kriterijai“, paskutinis punktas). Komitetas supranta, kad programos tikslas nėra skatinti besiformuojančios rinkos šalis įgyvendinti branduolinės technologijos projektus. Todėl reikėtų daug daugiau dėmesio skirti išsamiam išlaidų balanso paaiškinimui pagal ankstesnę ir pagal siūlomąją BBSSP. Jeigu būtų parodyta, kad didžioji programos išlaidų dalis bus skirta išvalymo darbams ir tik visai nedidelė – konsultacijų saugos klausimais programoms besiformuojančios rinkos šalyse, būtų galima, visų pirma, sušvelninti kai kuriuos opiausius klausimus.

4.2 Kartu šitaip būtų pripažinta, kad ankstesniais programos etapais galbūt nepakankamai aiškiai buvo išaiškinta, kad tam tikros veiklos priemonės remiamos visų pirma saugos sumetimais, nors jomis neišvengiamai prisidėta prie branduolinių elektrinių plėtros, o ne tik saugaus eksploatavimo. Branduolinę energetiką Europos visuomenė vis dar labai prieštaringai vertina, tačiau visuotinai pritaria aukščiausių saugos standartų skatinimui.

4.3 Komitetas mano, kad klausimas, ar vykdydama BBSSP Europos Sąjunga neremia ir neskatina, nors ir tyliai, kuriamų branduolinių programų, ypač nestabiliose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, nebuvo išsamiai aptartas. Komitetas supranta, kad konkrečių projektų finansavimui pagal BBSSP taikomos griežtos sąlygos, tačiau remtų pradinį dialogą ir diskusijas branduolinės energijos klausimais su bet kuria trečiąja šalimi, be jokių išankstinių sąlygų.

4.4 ES privalo siekti neprisidėti prie branduolinių pajėgumų plėtros tokioje trečiojoje šalyje, kuri galėtų sukelti naujų branduolinės saugos pavojų ir tarptautiniam saugumui pavojų keliančių branduolinių grėsmių. 1.6 punkte siūlomi tinkamumo kriterijai. Taikydama aukščiausius branduolinės saugos standartus Sąjungoje, ES galėtų didžiuotis saugiausia ir patikimiausia civilinės paskirties branduolinės energijos vartojimo praktika pasaulyje.

4.5 Parama pagal BBSSP programą šalims, kurių pramonė, mokslas ir moksliniai tyrimai nėra labai išplėtoti ir kurios vykdo arba ketina imtis komercinių branduolinės energetikos programų ir atitinka būtiniausius stabilumo kriterijus, taip pat laikytina vertinga ir atitinkančia ES viešąjį interesą. Tikėtina, kad su TATENA plėtota parama geriausiai praktikai sustiprėjo techniniai ir reguliavimo režimai tose trečiosiose šalyse, kurių ištekliai riboti. Tačiau gali būti nelengva susidaryti aiškų vaizdą, kaip panašios naudos bus pasiekta esamomis ir būsimomis BBSS programomis.

4.6 Todėl Komisija turėtų imtis papildomų veiksmų išaiškinti, kad būsimos BBSSP strateginis tikslas yra sauga. Būtų galima paskelbti prieinamus atvejų tyrimus iš dabartinės programos, pagerinant programos pristatymą ir su ja susijusių nuorodų pateikimą EuropeAid tinklavietėje ir apskritai didinti šios itin reikšmingos programos matomumą. Tai reikštų ir pagalbos skaidrumo didinimą bei atskaitomybės skatinimą. Kadangi reglamentu remiamas aukšto lygio branduolinės saugos skatinimas, reikėtų pateikti tokių aukštų standartų geriausių pavyzdžių, tokių kaip WENRA pareiškimas dėl naujų branduolinių įrenginių saugos reikalavimų.

5.1 Reikėtų pažymėti, kad Europos direktyvose dėl branduolinės saugos, priešingai, nei gali pasirodyti skaitant reglamento pasiūlymą, nėra techninių saugumo standartų, panašiai ir reguliavimo sistemos įsipareigojimuose nurodoma tik keletas bendrųjų reikalavimų, suderintų su Branduolinės saugos konvencija.

5.2 Pasiūlyme taip pat teigiama, kad ES vykdomas visapusiškas saugos vertinimas. Tačiau vykdomas „testavimas nepalankiausiomis sąlygomis“ tėra tik papildomas saugos vertinimas, o pagrindinių saugos kriterijų, kurie leistų atsakyti į klausimą „kas atsitiktų, jei saugumo sistemos nesuveiktų“, nėra. Taip pat pripažįstama, kad šis procesas yra ribotas dėl itin trumpų nustatytų laiko terminų. Nepaisant šių apribojimų, ES požiūrio į branduolinę saugą privalumus lemia nuostata vykdyti „testavimą nepalankiausiomis sąlygomis“ kaip pirmą žingsnį, nuo kurio prasideda saugos kultūros vystymas ir tobulinimas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų diegimas. Laikinosios išvados, kurias leidžia daryti dabar vykdomas „testavimas nepalankiausiomis sąlygomis“ branduoliniuose įrenginiuose Europoje, rodo, kad būtina tęsti pokyčius, tobulinimą ir teisės aktų nustatytų veiksmų įgyvendinimą. Visa tai derėtų nedelsiant numatyti įgyvendinimo ir konsultavimo darbo pagal BBSSP planuose.

5.3 Verta turėti omenyje tai, kad ES instituciniu požiūriu turi labai nedaug patirties branduoliniais klausimais ir kad BBSSP projektus dažniausiai atlieka valstybių narių organizacijos. Komisija turi galimybių pasiūlyti vertingą kritinę analizę ir minčių apie Europos standartus ir praktikos įvairovę, tačiau taip pat turėtų siekti ugdyti savo vidinius gebėjimus ir nepriklausomą patirtį.

5.4 Pasiūlyme dėl BBSSP teigiama, kad BBSSP tikslas yra panaikinti branduolinę riziką, bet reikėtų pažymėti, kad techniniu požiūriu, kaip ir bet kuriame sudėtingame pramoniniame procese, neįmanoma garantuoti, kad rizikos visiškai nebeliks, ypač – kad niekada neįvyks katastrofiškas branduolinis incidentas. Reikėtų paaiškinti, kad tikslas yra incidentų ir avarijų prevencija – tam skirti geriausi žinomi standartai. Taip pat reikėtų pažymėti, kad įsitikinimas, jog rizika pašalinta iš bet kokio proceso, neskatina aukšto lygio saugos kultūros.

5.5 Komisija siūlo vertinant remtis integruotąja reguliavimo peržiūros paslaugos (IRRS) ir operacinio saugumo patikros grupės (OSART) misijomis, tačiau iš jų neverta daug tikėtis, nes jų paskirtis nėra vykdyti priežiūrą. Pavyzdžiui, jos nepasiūlė jokios apsaugos, kuri būtų padėjusi išvengti Fukušimos avarijos. Be to, minėtųjų abiejų tipų misijų paskirtis nėra branduolinių elektrinių branduolinės saugos būklė. Tarptautinė branduolinių elektrinių priežiūra tebėra sudėtingas ir daug ginčų keliantis klausimas.

5.6 BBSSP programose taip pat turėtų būti numatyta, esant galimybei, reikalauti taikyti privalomas priemones, kurios būtų įtrauktos į kiekvienos šalies nacionalinę teisę, taip sutvirtinant TATENA sutartis, konvencijas ir susitarimus.

5.7 Reglamento aiškinamajame memorandume pažymima, kad viešųjų konsultacijų dėl išorės veiksmų metu didžioji dauguma respondentų pritarė, kad būsimose priemonėse ir įgyvendinant projektus (programas) didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas stebėsenos ir vertinimų sistemoms. Komitetas pripažįsta, kad, nors ir neseniai įkurtas, EuropeAid – plėtros ir bendradarbiavimo GD remiasi didele darbo šioje srityje patirtimi ir kompetencija, kuri, be jokios abejonės, bus visapusiškai taikoma.

5.8 Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad konkrečių remiamų priemonių sąraše nėra numatyta parama nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms, įsikūrusioms paramą gaunančiose valstybėse arba už jų ribų, – organizacijoms, kurios konkrečiais veiksmais siekia gerinti branduolinės saugos kultūros atskaitomybę ir didinti skaidrumą. Tokia parama yra įmanoma pagal Stabilumo priemonę, taip pat pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, todėl Komitetas primygtinai rekomenduoja į BBSSP įtraukti tarp leidžiamų priemonių tokią paramą.

5.9 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad remiamos priemonės ir bendradarbiavimo kriterijai priede išdėstyti taip, kad liktų erdvės lankstumui – juos galima keisti laikantis Bendrajame įgyvendinimo reglamente numatytos nagrinėjimo procedūros. Tačiau reikėtų apsvarstyti galimybę į reglamento pagrindinį tekstą įtraukti pagrindinius su tarptautine branduoline sauga ir saugumu susijusius klausimus.

5.10 Bendradarbiavimo kriterijai formuluojami taip, kad liktų erdvės veikimo laisvei. Atsižvelgdamas į visų atomines elektrines eksploatuojančių šalių interesus, Komitetas tai vertina palankiai. Jis taip pat mano, kad tiriamuoju, preliminariu etapu gali būti tikslinga plėtoti dialogą su kiek galima daugiau trečiųjų šalių. Europos visuomenės saugumo interesų požiūriu nebūtų naudinga nustatyti papildomus ribojančius kriterijus atrinkti šalis, kurios gali būti paramos gavėjos pagal BBSSP. Esame įsitikinę, kad ES galimybėmis, kompetencija, analizės ir konsultavimo priemonėmis gali ir turi būti naudojamasi ir tose šalyse, kurios pasiryžusios imtis branduolinės elektros energijos gamybos, o atramos reikia ieškoti aktyvioje, nepriklausomoje ir organizuotoje pilietinės visuomenėje. Tačiau didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar šalis partnerė pajėgi užtikrinti ilgalaikį politinį stabilumą ir civilinę saugą.

5.11 Todėl Komitetas siūlo apibrėžti būtiniausius reikalavimus, taikytinus pagalbos pagal BBSSP gavėjams, ir parengti tarptautinę ES ir nedidelio skaičiaus valstybių, pajėgių teikti branduolinės saugos konsultacijas, konvenciją dėl sąlygų, susijusių su branduolinės saugos patariamąja veikla (G8 Branduolinės saugos darbo grupės diskusijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros ir ES rengtos diskusijos šia tema būtų pradžios taškas).

2012 m. gegužės 23 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON