29.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/111


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) sukūrimo

(COM(2011) 874 final)

2012/C 191/20

Pranešėjas Pedro NARRO

Europos Parlamentas ir Taryba, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 ir 304 straipsniais, atitinkamai 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2012 m. sausio 23 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) sukūrimo

COM(2011) 874 final.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. balandžio 10 d. priėmė savo nuomonę.

480-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. balandžio 25–26 d. (balandžio 25 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 127 nariams balsavus už, 2 - prieš ir 4 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Programa LIFE yra sėkmingai įgyvendinama Bendrijos programa, kuri per pastaruosius 20 metų kartu su kitais fondais ir iniciatyvomis davė labai teigiamų rezultatų. Todėl ją reikia išsaugoti ir sustiprinti siekiant toliau vykdyti strateginius ir nuoseklius veiksmus aplinkos ir klimato apsaugos Europos Sąjungoje srityje.

1.2   Pasiūlymas padidinti programai LIFE (2014–2020 m.) skiriamą biudžetą – geras ženklas, tačiau dar reikia daug ką nuveikti, kad aplinkos klausimas būtų veiksmingai integruotas į Europos politiką. EESRK prašo gilią ekonomikos krizę patiriančių valstybių narių ryžtingai remti investicijas aplinkos ir klimato srityje siekiant sušvelninti padarinius.

1.3   Sukurtas Klimato politikos paprogramis gali būti tinkama priemonė suteikti daugiau matomumo iniciatyvoms, skirtoms prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti. Aplinkos paprogramiu savo ruožtu turi būti toliau siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir visų pirma prisidėti prie tinklo Natura 2000 finansavimo nesumažinant kitų fondų, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), indėlio.

1.4   Didelio masto naujo tipo projektai – integruotieji projektai – turi būti įgyvendinami užtikrinant NVO ir MVĮ dalyvavimą, išsaugant tradicinių projektų tęstinumą ir pagerinant nacionalinių ir Bendrijos institucijų koordinavimą. Šiuo požiūriu EESRK siūlo Komisijai pasiūlyme dėl reglamento aiškiai paskirstyti biudžetą abiems projektams, konkrečiai nurodyti, kokiais kriterijais grindžiamas geografinis integruotųjų projektų paskirstymas, ir paaiškinti, kaip bus rengiamos daugiametės programos nepakenkiant programos lankstumui.

1.5   EESRK palankiai vertina tai, kad projektai skirstomi vadovaujantis pranašumų, o ne geografiniais kriterijais. Tačiau EESRK pripažįsta, kad programoje LIFE menkai dalyvauja daugelis šalių, neturinčių nei patirties, nei pakankamų priemonių aktyviai įsitraukti. Todėl labai svarbu, kad Komisija suteiktų joms daugiau galimybių vykdydama platesnes konsultacijas ir užtikrindama didesnį institucinį koordinavimą.

1.6   Didesne tradicinių ir integruotųjų projektų bendro finansavimo norma jokiu būdu negalima pateisinti to, kad su PVM ir nuolatiniais darbuotojais susijusios išlaidos nebebus laikomos tinkamomis finansuoti. Neįtraukus šių išlaidų būtų iš esmės pakenkta mažoms pilietinės visuomenės organizacijoms, kurių indėlis labai vertingas, tačiau kurių dalyvavimo galimybės būtų panaikintos ar apribotos.

1.7   Vienkartinių išmokų įvedimas – tinkama paprastinimo priemonė. EESRK mano, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintos konsultavimo paslaugos, supaprastintos finansinės formos ir numatytas tradicinių projektų išankstinio vertinimo etapas.

1.8   EESRK mano, kad būtina išsaugoti programos LIFE Bendrijos aspektą ir papildomą naudą Europai. Šiuo požiūriu Komisija turi iš anksto paaiškinti, kokios priemonės bus patvirtintos priimant deleguotuosius aktus, koks vaidmuo tenka valstybėms narėms LIFE komitete ir kokie nauji įgaliojimai numatyti Europos konkurencingumo ir inovacijų vykdomajai įstaigai.

1.9   Nepaisant pastebimos programos LIFE sėkmės, Europos Komisija turi dėti papildomų pastangų, kad apie šią programą būtų daugiau žinoma ir būtų paskatintas aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas. Todėl labai svarbu tobulinti informacijos skleidimo kanalus, didinti projektų atrankos skaidrumą ir informuoti Europos piliečius apie tokios Bendrijos priemonės kaip programa LIFE svarbą ir papildomą naudą visuomenei.

2.   Aplinkybės

2.1   2011 m. gruodžio 12 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) sukūrimo. Visas programos LIFE finansinis paketas 2014–2020 m. galiojančiomis kainomis yra 3 618 mln. eurų.

2.2   Programa LIFE įtraukta į Komisijos pasiūlymą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, kurioje nustatoma biudžeto programa ir svarbiausios strategijos „Europa 2020“ gairės. Komisija nusprendė aplinką ir klimato politiką įtraukti į visas pagrindines priemones ir veiksmus.

2.3   Nuo pat jos sukūrimo 1992 m. programa LIFE buvo viena pagrindinių Europos Sąjungos teikiamo finansavimo aplinkos srityje krypčių. Siūlomu nauju reglamentu Komisija ketina pakeisti šiuo metu galiojantį 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE+).

2.4   Pasiūlymas dėl naujo LIFE reglamento yra parengtas kaip nauja programa LIFE, padalyta į du paprogramius – Aplinkos ir Klimato politikos. Aplinkos paprogramio prioritetinės sritys yra trys: 1) biologinė įvairovė, 2) aplinka ir išteklių naudojimo efektyvumas ir 3) valdymas ir informavimas.

2.5   Aplinkos paprogramiui bus skirta 2 713,5 mln. eurų. Pusė išteklių, numatytų veiksmų dotacijomis finansuojamiems projektams, skiriama gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimui remti. Klimato politikos paprogramiui bus skirta 904,5 mln. eurų ir jis apims tris konkrečias prioritetines sritis: klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato valdymo bei informavimo.

2.6   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas visada pabrėžė didelę programos LIFE svarbą ES aplinkos politikos vystymui ir formavimui. Trijose naujausiose EESRK parengtose nuomonėse dėl programos LIFE, pakartotas jos vertingas, tačiau ribotas indėlis į Europos aplinkos apsaugą (1).

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Biudžetas

3.1.1   Pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos programai LIFE skiriamas gerokai didesnis biudžetas, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiui skirtomis lėšomis. 2011 m. kainomis programai LIFE skiriama suma bus padidinta nuo 2 143 iki 3 200 mln. eurų (3 618 mln. galiojančiomis kainomis). Aplinkos paprogramiui skirta 2 713 mln. eurų (pusė sumos numatyta veiksmams gamtos ir biologinės įvairovės srityje), o Klimato politikos paprogramiui – 904,5 mln. eurų.

3.1.2   Numatytos skirti lėšos sudaro 0,3 proc. viso Europos biudžeto. Padidintas biudžetas yra teigiamas žingsnis turint omenyje susirūpinimą keliančius aplinkos klausimus, nors reikėtų įvertinti, kaip ekonomikos krizė paveiks privačių subjektų ir vietos valdžios institucijų galimybes skirti finansavimą, ypač platesnio masto projektams, kuriems reikalingos didesnės lėšos. Bet kokiu atveju EESRK pabrėžia būtinybę dėmesį skirti aplinkos ir klimato apsaugai siekiant sušvelninti krizės padarinius ir pabrėžia, kad programai LIFE skiriamas finansavimas neturėtų daryti neigiamos įtakos kitiems fondams, kurie taip pat gali imtis veiksmų toje pačioje srityje, pavyzdžiui, EŽŪFKP ir struktūriniai fondai.

3.1.3   Komisija turėtų dėmesį visų pirma skirti būtinybei teikti papildomą finansavimą ryšių palaikymo, informacijos sklaidos ir žinių perdavimo veiklai. Konkretus konsultavimo ir mokymo priemonių finansavimas padėtų ne tik supaprastinti programos valdymą, bet ir padidinti jos veiksmingumą bei optimaliai panaudoti išteklius.

3.2   Pagrindinės pasiūlymo naujovės

3.2.1   Pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais ir atlikusi poveikio įvertinimą, Komisija nusprendė padaryti tris svarbius galiojančių teisės aktų pakeitimus, kad patobulintų jų struktūrą, supaprastintų taikymą, padidintų lankstumą ir aiškiau apibrėžtų tikslus bei strategijas. Pataisymai yra šie:

1)

konkretesni prioritetai,

2)

du paprogramiai – Aplinka ir Klimato politika,

3)

naujas projektų tipas – integruotieji projektai.

3.3   Prioritetų nustatymas

3.3.1   Vienas iš išankstinėse Europos Komisijos konsultacijose labiausiai svarstytų klausimų buvo galimybė nustatyti naujosios programos prioritetus. Komisija pagrįstai atsisakė nustatyti pastovius metinius prioritetus, galinčius trukdyti pareiškėjams tinkamai suplanuoti, parengti ir pristatyti pasiūlymus. Galiausiai Komisija nusprendė – nors konkrečios informacijos šiuo klausimu nesuteikė – kartu su valstybėmis narėmis parengti bent dvejų metų darbo programas. EESRK kol kas negali deramai svarstyti darbo programų klausimo, kadangi šioje nuomonėje nagrinėjamame pasiūlyme dėl reglamento nepateikta tikslios informacijos. Nors trūksta informacijos, darbo programos turi būti rengiamos atsižvelgiant į programos LIFE esmę turint omenyje jos lankstumą ir prisitaikymą prie pokyčių.

3.3.2   EESRK pritaria, kad daugiausia pastangų turi būti skiriama konkretiems aplinkos ir klimato politikos prioritetams ir veiklos sritims. Komisija turėtų suteikti daugiau informacijos apie programos LIFE komiteto veikimą, nacionalinių ryšių centrų reformą ir deleguotųjų aktų naudojimą nustatant projektų tinkamumo ir geografinės pusiausvyros integruotųjų projektų atveju kriterijus.

3.4   Klimato politikos paprogramis

3.4.1   Sukurtas specialus paprogramis, skirtas su klimatu ir trimis prioritetais (švelninimas, prisitaikymas ir valdymas) susijusiems klausimams spręsti, turi būti akstinas pagerinti ES teisės aktų klimato srityje įgyvendinimą, sutvirtinti valdymą ir sustiprinti naujus tinklus bei platformas. Naujas paprogramis yra būtinas stengiantis pasiekti strategijoje „Europa 2020“ (2) ir Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane (3) iškeltus tikslus.

3.4.2   Nors naujajam paprogramiui skirti riboti finansiniai ištekliai, jį įgyvendinant dėmesys turi būti sutelktas į daugelį konkrečių tikslų, kurie suteikia galimybę išplėsti vietos gyventojų žinias klimato klausimais ir šį prioritetą įtraukti į visas Bendrijos priemones ir veiksmus. Aplinkos ir klimato tikslų sąsaja yra akivaizdi. Kaip Europos Komisija nurodo savo pasiūlyme dėl reglamento, klimato srities projektai gali padėti pasiekti daugelį tikslų.

3.4.3   EESRK nuomone, sprendimas atnaujinti ankstesnę teminę kryptį „Klimato kaita“ pagal programos LIFE+ komponentą „Aplinkos politika ir valdymas“ yra tinkamas ir teisingas. Kalbama ne tik apie matomumo didinimą, bet ir apie strateginės ir įvairiapusės vertės supratimą.

3.5   Integruotieji projektai

3.5.1   Integruotas projektas yra įprastas LIFE projektas, skirtas didesnei teritorijai nei regionas, kuriame pareiškėjas siekia išugdyti būtiną gebėjimą tvariai valdyti kokį nors konkretų sektorių sutelkdamas LIFE lėšas, taip pat kitus ES fondus ir nacionalines, regionines ar privataus sektoriaus lėšas.

3.5.2   Paprastai tokie projektai būna didelės apimties (jiems skiriama ne mažiau kaip 5–10 mln. eurų Bendrijos bendro finansavimo) ir skirti spręsti aplinkos problemas, pagerinti įgyvendinimą ir užtikrinti aplinkos klausimų įtraukimą į kitas politikos sritis. Parinktos tinkamos prioritetinės veiklos sritys (tinklas Natura 2000, vanduo, oras, atliekos ir kt.), tačiau Komisija neturėtų nuvertinti tradicinių projektų, davusių nesuskaitomos naudos mažiausiomis sąnaudomis, vaidmens. Pagal integruotuosius projektus bus numatytas naujas daugiatikslis įgyvendinimo mechanizmas aplinkos ir klimato srities teisės aktams įgyvendinti, tačiau kyla pagrįstų būgštavimų, kad praktiškai jie gali lemti sudėtingesnį valdymą ir apsunkinti įvairių tuo pat metu dalyvaujančių fondų veiksmų koordinavimą.

3.5.3   Integruotiesiems projektams bus taikomas dar neapibrėžtas geografinis paskirstymas. Komisija deleguotaisiais aktais nustatys geografinius kriterijus, tačiau pageidautina į pagrindinį reglamentą įtraukti kai kurias svarbiausias gaires, kaip paskatinti LIFE srityje paprastai ne itin aktyviai veikiančias šalis labiau įsitraukti į šią programą. Šiuo tikslu minėtoms šalims reikia teikti išsamesnes konsultacijas ir pagerinti koordinavimą su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis. Komitetas mano, kad integruotieji projektai turi būti atrenkami vadovaujantis visų pirma pranašumų, o ne geografiniais ar panašiais kriterijais. Bendro finansavimo normos padidinimo iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų galbūt nepakanka siekiant paskatinti viešųjų ir privačiųjų subjektų dalyvavimą krizės sąlygomis, kai labai sunku sutelkti reikiamas lėšas tokio plataus užmojo projektams.

3.5.4   Į integruotuosius projektus turėtų būti aktyviau įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos, kad būtų sudarytos palankios sąlygos projektų vystymui ir įgyvendinimui vietos lygmeniu ir kad jie netaptų tik administravimo institucijų naudojamomis priemonėmis. Labai svarbu stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą ir skatinti tinklų, padėsiančių jų nariams keistis gera praktika ir dalytis žiniomis, kūrimą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Paprastinimas

4.1.1   Komisija pabrėžia didesnį supaprastinamą taikant vienodo dydžio normas ir vienkartines sumas. Ši priemonė yra teigiama ir gali pašalinti nereikalingą biurokratinę naštą.

4.1.2   Tačiau Komitetas negali pritarti pasiūlymui persvarstyti tinkamas finansuoti išlaidas ir į jas neįtraukti PVM ar nuolatinio personalo išlaidų (paprastai tokios išlaidos sudaro apie 30 proc.). Jei nebus atsižvelgta į minėtas išlaidas, bus sudaryti papildomi sunkumai projektams, iš esmės vykdomiems smulkesnių ar vietos lygmens pilietinės visuomenės subjektų. Paprastinimas turi būti grindžiamas paraiškos formų pakeitimais, išsamesnėmis konsultacijomis rengimo etapu, lankstumu atliekant ex post biudžeto pakeitimus ir išankstinio vertinimo etapu (angl. Screening). Komiteto nuomone, kai kurios konkrečiai integruotiesiems projektams numatytos paprastinimo priemonės turėtų būti taikomos ir tradiciniams projektams nustatant dviejų etapų projektų atrankos metodą.

4.1.3   Pasiūlymu dėl reglamento iš esmės pagerinamas finansinių priemonių papildomumas turint omenyje neaiškią šiuo metu galiojančio 9 straipsnio redakciją. EESRK pritaria principui, kad programa LIFE turi papildyti kitas Sąjungos finansavimo programas (Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai, „2020 m. horizontas“ ir kt.) ir kad turi būti pagerintas koordinavimas siekiant išvengti dvigubo finansavimo.

4.1.4   Be naujų programos vykdymo ir valdymo supaprastinimo priemonių turi būti numatyti skaidresni projektų atrankos kriterijai ir sustiprintos esamos priemonės, kad galimiems gavėjams būtų galima suteikti konsultacijas ir nurodyti veiklos kryptis.

4.2   Bendrijos pozicija. Veikla už Sąjungos ribų

4.2.1   Vietoje panaikintų orientacinių nacionalinių asignavimų (dabartinio reglamento 6 straipsnis) bus numatyti (tik kol kas dar neapibrėžti) geografinės pusiausvyros kriterijai, taikytini integruotiesiems projektams. Nacionaliniai asignavimai nedavė lauktų rezultatų ir nepaskatino mažesnių ar mažiau fondų valdymo patirties turinčių valstybių. Šis panaikinimas atrodo logiškas ir kompensuojamas Komisijos numatytais geografiniais kriterijais, taikytinais didesnio masto projektams (integruotieji projektai). Šiuo metu pagrindinės gavėjos yra Italija, Vokietija ir Ispanija, tačiau reikia aktyviai skatinti ir mažiau patirties turinčių ar techniškai mažiau pasirengusių šalių dalyvavimą.

4.2.2   Programos LIFE geografinės taikymo srities išplėtimas yra tinkamas sprendimas, tačiau neturėtų būti sumenkintas programos LIFE Bendrijos masto pobūdis. Išimtis iš bendros taisyklės turi būti taikoma labai konkretiems atvejams specifinėse srityse, pavyzdžiui, jūros gyvūnų ar migruojančių gyvūnų rūšims ar organizacijų tarptautiniam bendradarbiavimui. EESRK pritaria tam, kad mažiausiai 15 proc. programos biudžeto būtų skiriama tarpvalstybiniams projektams.

4.2.3   Iki šiol Komisija buvo prisiėmusi visą atsakomybę už programos LIFE valdymą, tačiau naujame pasiūlyme lieka neaišku, koks vaidmuo įgyvendinant tradicinius projektus numatytas vykdomosioms įstaigoms, o konkrečiai – Europos konkurencingumo ir inovacijų vykdomajai įstaigai. Todėl derėtų užduoti klausimą Europos Komisijai, kokie bus vykdomosios įstaigos įgaliojimai vykdant projektų atranką ir kokios priemonės bus taikomos nacionaliniams ryšių centrams sustiprinti.

4.3   Tinklas Natura 2000

4.3.1   Vienas iš programos LIFE prioritetų dalyvauti finansuojant tinklo Natura 2000 plėtrą davė reikšmingų rezultatų. Artimiausiu laikotarpiu įgyvendinant programą LIFE turi būti toliau prisidedama prie pastangų didinti suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų susidomėjimą tinklu Natura 2000. Todėl svarbiausia, kad programa LIFE padėtų stiprinti bendrus Natura 2000 sričių valdymo ir administravimo kriterijus. Šis uždavinys turi būti atliekamas koordinuojant Europos Komisijai ir dėmesys turi būti sutelktas į tas šalis, kuriose tinklas pradėtas įgyvendinti vėliausiai.

4.4   Bendras finansavimas

4.4.1   Didžiausia LIFE projektų finansavimo norma yra 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, anksčiau buvo 50 proc. Integruotųjų projektų atveju ši norma gali siekti 80 proc. Ši norma taikytina ir konkretiems projektams, kuriais remiami specifiniai Europos Sąjungos politikos ar teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo poreikiai atsižvelgiant į tokių projektų strateginę reikšmę. Šis bendras finansavimas padidintas siekiant kompensuoti tai, kad neįtrauktos tam tikros labai didelės išlaidos, kurios iki šiol buvo laikomos tinkamomis finansuoti, pavyzdžiui, PVM ir nuolatinio personalo išlaidos. Vis dėlto dabartiniu laikotarpiu kai kuriems biologinės įvairovės srities projektams jau suteiktas 75 proc. bendras finansavimas. Taigi reikėtų, kad Komisija išanalizuotų, ar šis bendras finansavimas yra pakankama kompensacija, ar, priešingai, vietoj didžiausios normos reikėtų nustatyti fiksuotą bendro finansavimo normą.

4.5   Ekologinės naujovės

4.5.1   Dabartiniu laikotarpiu didžioji aplinkos politikos ir valdymo projektų dalis skiriama novatoriškam valdymui ar verslo metodams. Poveikio įvertinime labai teigiamai atsiliepiama apie pažangą ekologinių naujovių srityje. Nepaisant to, Komisija siūlo riboti privataus sektoriaus naujoves, kadangi tai a priori priskirta konkrečioms priemonėms, pavyzdžiui, programai „2020 m. horizontas“.

4.6   MVĮ ir NVO skatinimas dalyvauti

4.6.1   Naujai parengtoje programoje LIFE principas „iš apačios į viršų“ (angl. bottom up) pakeičiamas lanksčiu principu „iš viršaus į apačią“. Toks sprendimas davė pradžią integruotiesiems projektams. EESRK neatmeta naujo Komisijos požiūrio, tačiau nori pabrėžti būtinybę remti tuos vietos ar regionų lygmens projektus, kuriuose dalyvauja mažos įmonės ar NVO, galinčios pasiekti didelių rezultatų mažomis sąnaudomis.

4.6.2   EESRK pritaria, kad pagal programą LIFE finansuojami projektai veiksmingai skatina žaliuosius viešuosius pirkimus.

4.7   Aplinkos srities NVO finansavimas

4.7.1   Europos Komisija, pasinaudodama LIFE priemone, teikią finansavimą Europos sprendimų priėmimo procese dalyvaujančioms aplinkos srities NVO. Šiomis lėšomis iki šiol pasinaudojo maždaug trisdešimt organizacijų ir, Komisijos vertinimu, tai davė labai teigiamų rezultatų. EESRK pripažįsta šių organizacijų atliktą darbą, tačiau mano, kad reikėtų pakoreguoti atrankos kriterijus, kuriais vadovaujantis skiriamos lėšos, kad jomis galėtų pasinaudoti ir kitos organizacijos, svariai prisidedančios sprendžiant aplinkos ir klimato klausimus.

2012 m. balandžio 25 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reiaklų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  CESE, (OL C 80, 2004 3 30, p. 57); CESE, (OL C 255, 2005 10 14, p. 52); CESE, (OL C 132, 2011 5 3, p. 75).

(2)  COM(2010) 2020 final.

(3)  COM(2011) 112 final.