29.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 191/61


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito

(COM(2011) 778 final – 2011/0389 (COD),

ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų

(COM(2011) 779 final – 2011/0359 (COD)

2012/C 191/12

Pranešėjas Peter MORGAN

Europos Parlamentas, 2011 m. gruodžio 13 d., ir Europos Sąjungos Taryba, 2012 m. sausio 26 d. vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybė audito

COM(2011) 778 final – 2011/0389(COD).

Europos Parlamentas, 2011 m. gruodžio 15 d., ir Europos Sąjungos Taryba, 2012 m. sausio 26 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų

COM(2011) 779 final – 2011/0359(COD).

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. balandžio 17 d. priėmė savo nuomonę.

480-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. balandžio 25–26 d. (balandžio 26 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 110 narių balsavus už, 18 – prieš ir 63 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Pateikęs nuomonę dėl Žaliosios knygos (NŽK) „Audito politika“ (1), EESRK tikėjosi, kad dabartinė Audito direktyva 2006/43/EC (2) bus atnaujinta. Tačiau Komisija siūlo atnaujinti dalį direktyvos, o dėl likusios dalies parengti reglamentą.

1.2   EESRK pritaria nagrinėjamos direktyvos projektui. Jis atitinka EESRK NŽK. Daugelį reglamento aspektų EESRK taip pat vertina palankiai.

1.3   Pasirinkta reguliavimo forma siekiama dvejopo tikslo: priversti audito rinką iš pagrindų keistis bei nustatyti pakankamai detalias procedūras, taikytinas įmonių auditui bei valdybos ir audito komitetų santykiams.

1.4   Beveik nebuvo atsižvelgta į EESRK rekomendaciją, kad audito reforma turėtų būti vykdoma laikantis rekomendacijų dėl įmonių valdymo. Nediskutuojama, kaip teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito komitetai turėtų pagerinti bendravimą su suinteresuotaisiais subjektais ir akcininkais.

1.5   Siekdama esminių permainų audito rinkoje, Komisija siūlo nustatyti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių privalomąją rotaciją praėjus šešeriems metams ir įvesti struktūrinių nuostatų dėl ne audito paslaugų, siekdama apriboti tam tikrų įmonių valdomą rinkos dalį tam tikrose valstybėse narėse.

1.6   Komiteto siūlymu, užuot audito rinkos būklės problemas sprendus reglamento forma, būtina kreiptis į konkurencijos institucijas. Šios institucijos turi priemonių atlikti nuodugnius ekonominius vertinimus ir pasiūlyti reikiamus sprendimus. Pastaraisiais mėnesiais padėtį Jungtinėje Karalystėje buvo patikėta spręsti šios šalies konkurencijos tarnybai. Kaip pabrėžiama mūsų NŽK, EESRK ragintų Vokietiją ir Ispaniją imtis tokių pačių veiksmų. Vis tik Komitetas pripažįsta, kad šis reglamentas užtikrins didesnį Europos viešojo intereso įmonių audito nuoseklumą, o tai, Komiteto manymu, yra labai svarbu finansinio stabilumo ir vidaus rinkos stiprinimo požiūriu.

1.7   Savo NŽK EESRK nepalaikė teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių privalomos rotacijos. Vietoj to jis pasiūlė privalomą naujo konkurso rengimą kas šešerius – aštuonerius metus. Išsamiai apsvarstęs naujuosius pasiūlymus, EESRK ir toliau laikosi šios savo pozicijos, tačiau palankiai vertina kitus reglamento aspektus. Kadangi pagrindinio audito partnerio rotacija turi vykti praėjus septyneriems metams, EESRK siūlo privalomam naujo konkurso skelbimui taip pat nustatyti septynerių metų terminą.

1.8   Savo NŽK Komitetas išreiškė labai aiškų požiūrį dėl ne audito paslaugų: teisės aktų nustatytą a uditą atliekantys auditoriai neturėtų teikti savo teisės aktų nustatyto audito klientams tokių paslaugų, kurios galėtų teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui sukelti interesų konfliktą, kitaip tariant, neturėtų susiklostyti tokia situacija, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius tikrintų savo paties darbą. Tuo pat metu teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai turėtų turėti galimybę teikti visą spektrą ne audito paslaugų ne audito klientams. Įgytos patirties naudą pajustų tiek audito, tiek ir ne audito klientai.

1.9   EESRK nepritaria pasiūlymui dėl vien audito paslaugas teikiančių įmonių. Reikia visai atsisakyti formulės, pagal kurią siūloma spręsti, kada audito įmonė negali teikti kokių nors ne audito paslaugų. Komisijai kelia susirūpinimą galimos grėsmės, kylančios dėl tam tikrų įmonių dominavimo trijose teritorijose. EESRK rekomenduoja, kad Komisija šiuos kelis atvejus spręstų tiesiogiai arba per atitinkamas kompetentingas institucijas ir (arba) konkurencijos tarnybas.

1.10   Kaip pabrėžiama visose EESRK nuomonėse, privalu atsižvelgti į MVĮ padėtį. Jei MVĮ akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, tokia įmonė apibrėžiama kaip viešojo intereso įmonė, tad jai taikomos plačios ir griežtos reglamento nuostatos, akivaizdžiai skirtos bankų auditui. 4.1.1 punkte pateikiama įmonių, kurių akcijomis prekiaujama Londono vertybinių popierių biržoje, analizė. Londono vertybinių popierių birža siūlo gerokai daugiau akcinio kapitalo injekcijų galimybių mažoms įmonėms nei kitos ES biržos. Akcinis kapitalas yra lankstesnis nei bankų paskolos. Pusei visų įmonių, kurių akcijomis prekiaujama Londono vertybinių popierių biržoje, turėtų būti suteikta arba išimtis, arba leidimas netaikyti šio reglamento, kaip ir MVĮ, kurių akcijomis prekiaujama kitų Europos šalių vertybinių popierių biržose.

1.11   Pažymėtina, kad EESRK pabrėžia, jog 14 straipsnio 2 dalis griežtai apriboja tai, ko šiaip suinteresuotieji subjektai būtų galėję tikėtis iš teisės aktų nustatyto audito, tad kyla klausimas, koks turėtų būti audito vaidmuo.

1.12   Reglamentu taip pat jaukiami šioje srityje nusistovėję etikos, apskaitos ir kokybės standartai ir neužsimenama apie galimą atitinkamų standartų rengimą. Ar Komisija ketina nuvertinti šių tarnybų darbą?

1.13   Užbaigdamas EESRK pabrėžia, kad pritaria visoms iš dalies pakeistos direktyvos nuostatoms ir daugeliui reglamento nuostatų. EESRK didžiausią nerimą kelia tai, kad šį reglamentą siūloma taikyti MVĮ, todėl EESRK rekomenduoja toliau svarstyti radikalesnius pasiūlymus.

2.   Įvadas

2.1   Ši nuomonė parengta dėl dviejų vienu metu pateiktų Komisijos pasiūlymų: reglamento, kuriuo siekiama gerinti viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito kokybę, ir direktyvą, skirtą gerinti teisės aktų nustatyto audito bendrąją rinką. Šie pasiūlymai buvo parengti po plataus masto konsultacijų, paremtų „Žaliąja knyga dėl audito politikos: krizės pamokos“ (3). EESRK jau anksčiau pateikė išsamią nuomonę dėl Žaliosios knygos, o ši nuomonė ja paremta.

2.2   Turime galiojančią Audito direktyvą (2006/43/EC) (4). Komisija siūlo priimti naują direktyvą, iš dalies keičiančią šią direktyvą, ir naują reglamentą, kuriuo sustiprinamas viešojo intereso įmonių auditas. Todėl siūloma iš Direktyvos 2006/43/EB (5) išbraukti nuostatas dėl teisės aktų nustatyto viešojo intereso įmonių audito ir tokį auditą reglamentuoti naujuoju reglamentu.

2.3   Komiteto nuomonėje dėl Žaliosios knygos buvo išsakyta viskas, ką EESRK mano esant reikalinga pasakyti apie audito reikšmę visuomenei, audito vaidmenį finansų krizės sąlygomis, audito paslaugų rinką ir t. t. Šioje nuomonėje dėmesys sutelkiamas į išsamius pasiūlymus, kurie buvo įtraukti į naujuosius teisės aktų projektus.

3.   EESRK požiūris į Direktyvą

3.1   Pagrindiniai Teisės aktų nustatyto audito direktyvos pakeitimai yra šie:

3.1.1

Teisės aktų nustatyto audito direktyvos susiejimas su papildomu teisės aktu dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų

3.1.2

Teisės aktų nustatyto audito apibrėžties pakeitimas siekiant atsižvelgti į naują apskaitos direktyvą

3.1.3

Nuosavybės taisyklių pakeitimas

Valstybės narės turėtų nebereikalauti, kad minimali audito įmonės kapitalo dalis priklausytų teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams arba audito įmonėms, su sąlyga, kad tik teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės galėtų daryti poveikį audito ataskaitų rengimui. Tačiau valstybės narės turi turėti teisę priimti sprendimą dėl tokio „išorės“ dalyvavimo kapitale pagrįstumo, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes.

3.1.4

Audito įmonių pasas

3.1.5

Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių pasas ir sąlygų, kuriomis teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius gali būti patvirtintas kitoje valstybėje narėje, sušvelninimas

3.1.6

Kompetentingoms institucijoms taikomi reikalavimai bendradarbiauti profesinio rengimo reikalavimų ir kvalifikacinio egzamino arba testo klausimais

3.1.7

Audito standartai ir audito išvados rengimas

3.1.8

Naujos kompetentingoms institucijoms taikomos taisyklės

EESRK pritaria, kad būtų kuriamos valstybių narių kompetentingos institucijos, kurios būtų nacionalinės nepriklausomos reguliavimo ir priežiūros institucijos ir nacionalinis EVPRI atitikmuo. Tačiau kai valstybėse narėse kompetentingos nepriklausomos auditorių priežiūros institucijos (įskaitant viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir audito rūmus) jau įkurtos ir sėkmingai vykdo veiklą, EESRK norėtų, kad jos nebūtų pamirštos, o vienodomis sąlygomis būtų įtrauktos į naująją priežiūros sistemą.

3.1.9

Draudžiami sutarčių punktai, kurie turi įtakos teisės aktą nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių skyrimui

3.1.10

Specialios taisyklės, taikomos atliekant mažųjų ir vidutinių įmonių teisės aktų nustatytą auditą

3.2   EESRK pritaria šiems pasiūlymams. Dauguma jų atitinka EESRK NŽK.

4.   EESRK požiūris į Reglamentą

Ši dalis parengta laikantis reglamento struktūros. Svarbūs reglamento punktai cituojami arba glaustai persakomi, tuomet, kur reikia, įterpiamos EESRK nuomonę išreiškiančios pastabos.

I ANTRAŠTINĖ DALIS.   DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

4.1    1–3 straipsniai. Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

„Reglamentas taikomas auditoriams, kurie atlieka viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, ir audituojamoms viešojo intereso įmonėms, pavyzdžiui, taisyklės dėl audito komiteto, kurį sudaryti viešojo intereso įmonės privalo. Kadangi finansų sektorius keičiasi, pagal Sąjungos teisės aktus kuriamos naujos finansų įstaigų kategorijos, todėl tikslinga, kad viešojo intereso įmonių sąvoka taip pat žymėtų investicines įmones, mokėjimo institucijas, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektus (KIPVPS), elektroninių pinigų įstaigas ir alternatyvaus investavimo fondus.“

4.1.1   Šalia kredito įstaigų, draudimo įmonių ir visų kitų finansinių paslaugų įmonių, viešojo intereso įmonės apibrėžiamos kaip visos įmonės, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržose. EESRK nuomone, šio reglamento reikalavimai yra pernelyg dideli MVĮ atžvilgiu. MVĮ apibrėžiamos darbo vietų, pelno ir (arba) balansinių ataskaitų požiūriu. O stambios įmonės reglamente apibrėžiamos rinkos kapitalizacijos požiūriu; EESRK siūlo rinkos kapitalizacijos kriterijų naudoti ir MVĮ apibrėžti teisės aktų nustatyto audito tikslais. Išimtys arba leidimas nukrypti turėtų būti suteikiami įmonėms, kurių rinkos kapitalas sudaro iki 120 mln. eurų. Toliau pateikta įmonių, kurių akcijomis prekiaujama Londono vertybinių popierių biržoje, analizė. Rinkos kapitalizacijos pasiskirstymas panašus ir kitose ES biržose. Reikėtų pagalvoti ir apie tas finansų MVĮ, kurių veikla vargu ar turi sisteminį poveikį.

Įmonių nuosavo kapitalo rinkos kapitalizacija

(konvertavimo kursas: 1 svaras sterlingų = 1,20 euro)

 

Pagrindinė rinka: 985 įmonės

Nuosavo kapitalo vertė: 2 336 055 mln. EUR

AIM rinka:1 122 įmonės

Nuosavo kapitalo vertė: 85 107 mln. EUR

Intervalas (mln. EUR)

Įmonių skaičius

Įmonių %

Rinkos vertės %

Įmonių skaičius

Įmonių %

Rinkos vertės %

Virš 2 400

116

11,8

86,2

1

0,1

4,2

1 200-2 400

87

8,8

6,4

6

0,5

13,1

600–1 200

91

9,2

3,4

16

1,4

16

300–600

106

10,6

2

34

3

15,4

120–300

169

17,2

1,4

92

8,2

20,4

60–120

101

10,3

0,4

133

11,9

13

30–60

79

8

0,2

200

17,4

9,9

12–30

88

8,9

0,1

229

20,4

5,3

6–12

40

4,1

0

156

13,9

1,5

0–6

61

6,1

0

240

21,4

0,9

Kita

47

4,7

 

15

1,3

 

> 120

569

57,7

99,4

149

13,2

69,3

< 120

369

37,5

0,6

958

85,4

30,7

< 60

268

27,2

0,2

825

73,5

17,7

< 30

189

19,2

0,1

625

55,7

7,8

Šaltinis: Londono vertybinių popierių biržos svetainė, statistikos duomenys

4.2    4 straipsnis. Didelės viešojo intereso įmonės

„a)

10 stambiausių kiekvienos valstybės narės akcijų emitentų, vertinant pagal rinkos kapitalizaciją ir visus akcijų emitentus, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija, remiantis praėjusių trejų kalendorinių metų pabaigos rezultatais, sudarė daugiau kaip 1 000 000 000 EUR;

b) ir c)

bet kurią įmonę, kurios bendra balanso sudarymo dienos balanso vertė viršija 1 000 000 000 EUR.“

4.2.1   Šios apibrėžtys susijusios su 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS.   VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ TEISĖS AKTŲ NUSTATYTO AUDITO ATLIKIMO SĄLYGOS

I SKYRIUS.   Nepriklausomumas ir interesų konfliktų vengimas

4.3    5–8 straipsniai

4.3.1   EESRK iš principo pritaria šiems 4 straipsniams.

4.4    9 straipsnis. Audito mokesčiai

„2.   Jei teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė audituojamai įmonei teikia susijusias finansines audito paslaugas, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje, mokesčiai už tokias paslaugas gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. audituojamos įmonės už teisės aktų nustatytą auditą mokamo mokesčio.

3.   Jei bendra mokesčio, gauto iš viešojo intereso įmonės, kurios teisės aktų nustatytas auditas atliekamas, suma sudaro daugiau kaip 20 proc. arba dvejus metus iš eilės – daugiau kaip 15 proc. visų teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus, kuris atlieka teisės aktų nustatytą auditą, per metus gautų mokesčių, toks auditorius apie tai praneša audito komitetui.

Audito komitetas svarsto, ar reikia, kad prieš pateikiant audito ataskaitą kitas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atliktų audito kokybės kontrolės peržiūrą.

Jei bendra mokesčio, gauto iš viešojo intereso įmonės, kurios teisės aktų nustatytas auditas atliekamas, suma dvejus metus iš eilės sudaro 15 proc. ar daugiau visų teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus, kuris atlieka teisės aktų nustatytą auditą, per metus gautų mokesčių, toks auditorius arba įmonė apie tai informuoja kompetentingą instituciją.“

4.4.1   EESRK pritaria šiems pasiūlymams, nes dėl jų padidės skaidrumas. Tačiau 10 proc. riba, įvardyta 2 punkte, yra nemotyvuota. EESRK siūlo, kad su auditu susijusios paslaugos (žr. 10 str. 2 dalį) būtų įtrauktos į audito planą (žr. 4.16.2 punktą toliau), o jų kaina būtų nustatoma netaikant jokių nemotyvuotų apribojimų, pagal bendras audito kainas.

4.5    10 straipsnis. Draudimas teikti ne audito paslaugas

„1.   Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius gali teikti audituojamai įmonei teisės aktų nustatyto audito paslaugas ir susijusias finansines audito paslaugas.

2.   Susijusios finansinės audito paslaugos yra:

a)

tarpinių finansinių ataskaitų auditas arba peržiūra;

b)

patikinimo dėl įmonės valdymo pareiškimų teikimas;

c)

patikinimo dėl įmonės socialinės atsakomybės aspektų teikimas;

d)

patikinimas arba patvirtinimas dėl kontrolės ataskaitų, teikiamų finansų įstaigų kontrolės institucijoms;

e)

atitikties mokesčių reikalavimams pažymėjimo pateikimas;

f)

bet kurios kitos teisės aktų nustatytos pareigos, susijusios su audito darbu.

3.   Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai teikti audituojamai įmonei ne audito paslaugų. Ne audito paslaugos yra:

a)

paslaugos, dėl kurių visais atvejais kiltų interesų konfliktas:

(i)

ekspertų teikiamos paslaugos, nesusijusios su auditu, konsultavimo mokesčių klausimais, bendros konsultavimo valdymo klausimais ir kitos patariamosios paslaugos;

(ii)

buhalterijos vedimas ir apskaitos dokumentų ir finansinių ataskaitų rengimas;

(iii)

vidaus kontrolės arba rizikos valdymo procedūrų planavimas ir diegimas ir patarimai rizikos klausimais;

(iv)

vertinimo paslaugos, nuomonės dėl sąžiningumo arba ataskaitų dėl įnašų natūra teikimas;

v)

aktuarijaus ir teisinės paslaugos, įskaitant atstovavimą bylinėjantis;

(vi)

finansinės informacijos technologijų sistemų projektavimas ir diegimas viešojo intereso įmonėse;

(vii)

dalyvavimas atliekant audito kliento vidaus auditą arba paslaugos, susijusios su vidaus audito funkcijomis;

(viii)

brokerio arba prekybos agento, konsultavimo investicijų klausimais arba investicinės bankininkystės paslaugos;

b)

paslaugos, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas:

(i)

žmogiškųjų išteklių paslaugos;

(ii)

patvirtinimo laiškai investuotojams, įmonei išleidžiant vertybinius popierius;

(iii)

finansinės informacijos technologijų sistemų projektavimas ir diegimas;

(iv)

išsamaus patikrinimo paslaugos pardavėjui arba pirkėjui galimo susijungimo ir įsigijimo atvejais.“

4.5.1   Savo NŽK EESRK pažymėjo, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai neturėtų savo teisės aktų nustatyto audito klientams teikti jokių paslaugų, kurios sukeltų interesų konfliktą. Nors dar reikėtų papildomai aptarti, apie kokias konkrečiai paslaugas kalbama 3 a) ir b) punktuose (žr. pirmiau), EESRK pritaria reglamento intencijai.

4.5.2   Gali pasitaikyti tokių aplinkybių, kurioms esant teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui atrodys visiškai natūralu savo teisės aktų nustatyto audito klientui suteikti kurią nors iš a) sąrašo i–v punktuose išvardytų paslaugų. Gali nutikti kas nors, ko neįmanoma išvengti, pavyzdžiui, susidaryti force majore aplinkybės; įmones kartais ištinka katastrofos. b) sąraše įvardytos paslaugos galėtų būti teikiamos arba audito kliento, arba kompetentingos institucijos nuožiūra. Tokia nuožiūros teisė turėtų būti išskirtinėmis aplinkybėmis palikta ir a) sąraše įvardytais atvejais.

„5.   Jei audito įmonė daugiau kaip vieną trečdalį metinių audito pajamų gauna iš didelių viešojo intereso įmonių arba priklauso tinklui, kurio narių bendra metinių audito pajamų suma siekia 1 500 mln. EUR Europos Sąjungoje, ji laikosi šių sąlygų:

a)

nei tiesiogiai, nei netiesiogiai jokiai viešojo intereso įmonei neteikia ne audito paslaugų;

b)

nepriklauso tinklui, kuris Sąjungoje teikia ne audito paslaugas;

e)

tokia audito įmonė negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai valdyti daugiau kaip 5 proc. jokios įmonės, teikiančios 3 dalyje išvardytas paslaugas, kapitalo arba balsavimo teisių.“

4.5.3   EESRK supranta, kad šių nuostatų tikslas yra spręsti „Didžiojo ketverto“ įmonių dominuojančios padėties Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Ispanijos rinkose (kiekvienu atveju – skirtinga įmonė) problemą ir užkirsti kelią tokios padėties susidarymui ateityje. Savo NŽK EESRK pasiūlė spręsti dominavimo rinkoje problemą kreipiantis į konkurencijos tarnybas. Jungtinėje Karalystėje jau pradėtas tyrimas. Nelaukiant, kol bus priimtas šis reglamentas, EESRK siūlo tokias bylas inicijuoti ir Vokietijoje bei Ispanijoje.

4.5.4   EESRK nepalaiko vien audito paslaugas teikiančių įmonių idėjos. Mūsų įsitikinimu, įgyvendinus tokį pasiūlymą, tikėtina, labai nusmuktų audito darbuotojų profesinis lygis ir teisės aktų nustatyto audito kokybė. Komitetas patvirtina savo poziciją, kad auditoriai turėtų laisvai teikti visas įmanomas ne audito paslaugas visiems savo klientams, išskyrus teisės aktų nustatyto audito klientus.

4.5.5   Savo NŽK EESRK pažymėjo remiąs nuostatą, kuria leidžiama MVĮ – teisės aktų nustatyto audito klientėms teikti tam tikras ne audito paslaugas. Mažos įmonės iš vieno konsultanto gali tikėtis geresnės kokybės, kokybiškesnių paslaugų ir didesnės vertės. EESRK ir toliau laikosi šios pozicijos.

4.6    11 straipsnis. Pasirengimas atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir grėsmių nepriklausomumui įvertinimas

4.6.1   EESRK pritaria šioms nuostatoms.

II SKYRIUS.   Konfidencialumas ir profesinė paslaptis

4.7    12 ir 13 straipsniai

4.7.1   EESRK pritaria šioms nuostatoms.

III SKYRIUS.   Teisės aktų nustatyto audito atlikimas

4.8    14 straipsnis. Teisės aktų nustatyto audito apimtis

„2.   Nepažeidžiant 22 ir 23 straipsniuose nustatytų išvadų ir ataskaitų rengimo reikalavimų, teisės aktų nustatytas auditas negali apimti patikinimo dėl audituojamos įmonės gyvybingumo ateityje, ar to, kaip veiksmingai ir efektyviai valdymo arba administracinis organas tvarkė ar tvarkys įmonės reikalus.“

4.8.1   EESRK išskiria šį punktą, nes jame griežtai apribojama tai, ko šiaip suinteresuotieji subjektai būtų galėję tikėtis iš teisės aktų nustatyto audito, tad kyla klausimas, koks turėtų būti audito vaidmuo.

4.9    15 straipsnis. Profesinis skepticizmas

„Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius per visą auditą laikosi profesinio skepticizmo principo. „Profesinis skepticizmas“ – tai požiūris, kurio laikantis abejojama, atsargiai vertinamos sąlygos, galinčios rodyti, kad informacija gali būti neteisinga dėl klaidų arba dėl sukčiavimo, ir kritiškai vertinami audito įrodymai.“

4.9.1   Kaip ir savo NŽK, EESRK pritaria profesinio skepticizmo pabrėžimui.

4.10    16–20 straipsniai

4.10.1   EESRK palankiai vertina tarptautinių audito standartų paminėjimą bei kitas 16–20 straipsnių nuostatas.

IV SKYRIUS.   Audito išvados ir ataskaitos rengimas

4.11    21 straipsnis. Teisės aktų nustatyto audito rezultatai

„Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius teisės aktų nustatyto audito rezultatus pristato šiose ataskaitose:

audito ataskaitoje pagal 22 straipsnį;

papildomoje ataskaitoje audito komitetui pagal 23 straipsnį.“

4.12    22 straipsnis. Audito ataskaita

„2.   Audito ataskaita rengiama raštu. Joje pateikiama bent ši informacija:

k)

nurodomos pagrindinės reikšmingų informacijos metinėse finansinėse ataskaitose arba konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose netikslumų rizikos sritys, įskaitant ypač svarbius apskaitinius įverčius arba vertinimo netikrumo sritis;

l)

nurodoma audituojamos įmonės padėtis, visų pirma pateikiamas įmonės gebėjimo vykdyti savo prievoles prognozuojamoje ateityje, tai yra jos veiklos tęstinumo prielaidos, įvertinimas;

m)

įvertinama įmonės vidaus kontrolės sistema, įskaitant per teisės aktų nustatytą auditą nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus, taip pat buhalterinės ir finansinės apskaitos sistema;

o)

nurodomi ir paaiškinami visi apskaitos taisyklių, teisės aktų arba įstatų, apskaitos politikos sprendimų ir kitų įmonės valdymui svarbių nuostatų pažeidimai;

q)

jei teisės aktų nustatytą auditą atliko audito įmonė, ataskaitoje nurodomas kiekvienas auditą atlikusios grupės narys ir pažymima, kad visi nariai išliko visiškai nepriklausomi ir audituojamoje įmonėje neturėjo nei tiesioginių, nei netiesioginių interesų;

t)

pateikiama nuomonė, kurioje aiškiai nurodoma teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus nuomonė, ar metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą vaizdą, ar buvo parengtos pagal atitinkamą finansinės atskaitomybės tvarką;

u)

nurodomi visi aspektai, kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius pabrėžia, atkreipdami į juos dėmesį, nors pateikia besąlyginę ataskaitą.

4.   Audito ataskaita negali būti ilgesnė kaip keturių lapų, arba 10 000 simbolių (be tarpų).“

4.12.1   Audito ataskaita pakeičia audito išvadą, kuri šiuo metu skelbiama kartu su viešojo intereso įmonių metine ataskaita ir atskaitomybe. 2 dalyje pateikiami 23 elementai, nuo a) iki w), kurie turi būti pateikti šioje 4 psl. apimties ataskaitoje. Savo NŽK EESRK kritiškai atsiliepė apie audito išvadų beprasmiškumą ir šabloniškumą – įvairiausių įmonių ir veiklos sričių audito išvados mažai kuo skiriasi. Ataskaitoje bus pateikiama daugiau informacijos, galbūt net daugiau, nei pageidautų audituojami subjektai.

4.12.2   Dėl reikalavimo įvardyti audito grupės sudėtį: didžiausių viešojo intereso įmonių atveju tai gali būti šimtai asmenų. Suprantama, ataskaita dėl labai didelės įmonės ir apimtimi, ir mastu turi gerokai skirtis nuo ataskaitos dėl šimtą kartų mažesnės įmonės. Kai kurie iš siūlomų reikalavimų atrodo nesuderinami su tarptautiniais apskaitos standartais. Reglamente šie standartai neminimi.

4.13    23 straipsnis. Papildoma ataskaita audito komitetui

„1.   Papildoma ataskaita pateikiama audituojamos įmonės visuotiniam susirinkimui, jeigu audituojamos įmonės valdymo arba administracinis organas taip nusprendžia.“

4.13.1   EESRK nuomone, mažai tikėtina, kad audituojami subjektai išviešintų visą ataskaitą. EESRK mano, kad ji turėtų būti perduota įmonės socialiniams partneriams atsižvelgiant į skirtingas nacionalines darbuotojų dalyvavimo sistemas.

„2.   Papildomoje ataskaitoje išsamiai ir nuodugniai paaiškinami atlikto teisės aktų nustatyto audito rezultatai ir pateikiama bent ši informacija:

f)

pateikiami ir paaiškinami argumentai dėl reikšmingo netikrumo, dėl kurio gali kilti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą;

g)

išsamiai nurodoma, ar buhalterinė, finansinė apskaita, visi audituoti dokumentai, metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir galimos papildomos ataskaitos yra tinkamos;

h)

nurodomi ir išsamiai paaiškinami visi atvejai, kai nesilaikyta nustatytų reikalavimų, įskaitant nereikšmingus atvejus, jeigu manoma, kad audito komitetui tai svarbu, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis;

i)

įvertinami įvairiems metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų straipsniams taikyti vertinimo metodai, įskaitant bet kokį tokių metodų pakeitimų poveikį;

j)

pateikiami išsamūs duomenys apie visas garantijas, patvirtinimo raštus, viešąsias intervencijas ir kitas paramos priemones, į kurias atsižvelgta vertinant veiklos tęstinumą;

k)

patvirtinamas dalyvavimas atliekant inventorizaciją, taip pat kitais fizinio patikrinimo atvejais;

n)

nurodoma, ar audituojama įmonė pateikė visus prašytus paaiškinimus ir dokumentus.“

4.13.2   Šio ataskaitos formato prototipas yra Vokietijos audito įmonių naudojama ilgoji ataskaita. Jei toks ataskaitos formatas bus naudojamas visoje ES, turėtų pagerėti teisės aktų nustatyto audito kokybė, o audituojami subjektai turėtų imti veiksmingiau reaguoti į audito išvadas. EESRK pritaria tokia ataskaitai.

4.14    24 straipsnis. Audito komiteto atliekama teisės aktų nustatyto audito priežiūra; 25 straipsnis. Ataskaita viešojo intereso įmonių priežiūros institucijoms

4.14.1   24 ir 25 straipsniai atitinka EESRK NŽK.

V SKYRIUS.   Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių skaidrumo pranešimai ir duomenų saugojimas

4.15    26–30 straipsniai

4.15.1   V skyrius atitinka EESRK NŽK.

III ANTRAŠTINĖ DALIS.   VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ TEISĖS AKTŲ NUSTATYTĄ AUDITĄ ATLIEKANČIŲ AUDITORIŲ ARBA AUDITO ĮMONIŲ PASKYRIMAS

4.16    31 straipsnis. Audito komitetas

„1.   Audito komitetas sudaromas iš audituojamos įmonės administracinio organo nevykdomųjų narių ir (arba) priežiūros organo narių, ir (arba) iš audituojamos įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo paskirtų narių.

Bent vienas audito komiteto narys turi būti kompetentingas audito srityje, o dar vienas narys – apskaitos ir (arba) audito srityje. Komiteto nariai, kaip visuma, turi turėti reikiamą kompetenciją tame sektoriuje, kuriame veikia audituojama įmonė.

Audito komiteto narių dauguma yra nepriklausomi. Audito komiteto pirmininką paskiria jo nariai ir jis yra nepriklausomas.“

4.16.1   1 dalis visiškai atitinka EESRK NŽK pateiktas rekomendacijas, jei tik žodžiai „kaip visuma“ nereiškia „visi“.

4.16.2   5 dalyje nurodomos audito komiteto pareigos. EESRK siūlo papildyti pareigų sąrašą dar dviem: audito plano tvirtinimas, įskaitant numatomas su auditu susijusias paslaugas, ir su juo susijusių biudžeto sąmatų tvirtinimas.

4.17    32 straipsnis. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių paskyrimas

„2.   Audito komitetas teikia rekomendaciją dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių paskyrimo. Rekomendacijoje pasiūlomos bent dvi alternatyvos dėl audito užduoties, o audito komitetas pateikia deramai pagrįstą nuomonę, kuri alternatyva priimtinesnė.

3.   Audito komiteto rekomendacija parengiama po atrankos procedūros, kurią audituojama įmonė organizuoja laikydamasi šių kriterijų:

a)

audituojama įmonė gali kviesti bet kuriuos teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius teikti pasiūlymus, jei bent vienas iš kviečiamų auditorių nėra auditorius, per praėjusius kalendorinius metus iš atitinkamos valstybės narės didelių viešojo intereso įmonių gavęs daugiau kaip 15 proc. visos audito mokesčių sumos;

b)

audituojama įmonė gali laisvai pasirinkti, kokiu būdu susisiekti su kviečiamu (-ais) teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu (-iais) auditoriumi (-iais);

c)

audituojama įmonė parengia konkurso dokumentus, kuriuos audituojama įmonė taikys teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių pateiktiems pasiūlymams vertinti;

d)

audituojama įmonė gali laisvai apibrėžti atrankos procedūrą ir per procedūrą vesti tiesiogines derybas su susidomėjusiais konkurso dalyviais;

f)

audituojama įmonė vertina teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių pasiūlymus, vadovaudamasi konkurso dokumentuose iš anksto nustatytais atrankos kriterijais.

g)

audituojama įmonė turi gebėti 35 straipsnyje nurodytai kompetentingai institucijai įrodyti, kad atrankos procedūra atlikta sąžiningai.

5.   Jeigu administracinio arba priežiūros organo pasiūlyme nesilaikoma audito komiteto rekomendacijos, pasiūlyme nurodomos priežastys, dėl kurių audito komiteto rekomendacijos nesilaikoma.

6.   Kredito įstaigos arba draudimo įmonės atveju administracinis arba priežiūros organas pasiūlymo projektą pateikia kompetentingai institucijai.

10.   Siekiant palengvinti audituojamos įmonės užduotį organizuoti atrankos procedūrą teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui paskirti, EBI, EDPPI ir EVPRI parengia viešojo intereso įmonėms skirtas rekomendacijas.“

4.17.1   Kad ir kokia būtų audito užduoties trukmė, šios gairės gali būti naudingos stambių viešojo intereso įmonių atžvilgiu, tačiau MVĮ atžvilgiu jos yra pernelyg kategoriškos. Daugelis MVĮ netaikys a) punkte nurodytų procedūrų ir verčiau samdys antro ar trečio lygio įmones. MVĮ manys galinčios pasinaudoti b) ir d) punktuose numatyta laisve rinktis. Paprastai MVĮ nerengs oficialių konkurso dokumentų, dažnu atveju gali nerengti konkursų ir nemanys, kad privalo pasiaiškinti kompetentingoms institucijoms. 5 dalis MVĮ netaikoma. Šios taisyklės sumanytos bankams, o ne MVĮ. MVĮ nereikės 10 dalyje nurodytų nesuskaičiuojamų institucijų įsikišimo, kad susitvarkytų savo reikalus.

4.17.2   Nustatomas reikalavimas, kad kvietimas dalyvauti konkurse būtų išsiųstas bent vienai antro lygio įmonei. Tai antro lygio įmonėms galėtų atverti galimybę teikti paslaugas didesniems klientams, tačiau akivaizdu, kad antro lygio įmonės pirmiausia turi išspręsti daugybę savų problemų, nes jų išteklių visų kartu sudėjus pakaktų tik pavieniams užsakymams atlikti.

4.18    33 straipsnis. Audito užduoties trukmė

„1.   Viešojo intereso įmonė paskiria teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių pradiniam užduoties laikotarpiui, kuris yra ne trumpesnis nei dveji metai. Viešojo intereso įmonė šį užduoties laikotarpį gali pratęsti tik kartą. Ilgiausia dviejų užduočių trukmė kartu negali viršyti 6 metų. Kai per nepertraukiamą 6 metų užduoties laikotarpį paskiriami du teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, ilgiausia kiekvieno teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės užduoties trukmė neviršija 9 metų.“

4.18.1   Savo NŽK EESRK nepalaikė privalomos teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių rotacijos. Vietoj to jis pasiūlė privalomą naujo konkurso rengimą kas šešerius – aštuonerius metus. Išsamiai apsvarstęs naujuosius pasiūlymus, EESRK ir toliau laikosi šios savo pozicijos, tačiau palankiai vertina kitus reglamento aspektus.

4.18.2   Kadangi pagrindinio audito partnerio rotacija turi vykti praėjus septyneriems metams (žr. 4 punktą toliau), EESRK siūlo privalomam naujo konkurso skelbimui taip pat nustatyti septynerių metų terminą. Kyla klausimas, ar paskirtasis teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius turėtų išbūti visą fiksuotą septynerių metų laikotarpį. Daugumoje šalių narių teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai skiriami kasmet; reglamente turėtų būti palikta galimybė tęsti tokią praktiką. Todėl turėtų būti leidžiama lanksčiau taikyti septynerių metų trukmės reikalavimą audito veiklai, tačiau po septynerių nenutrūkstamos veiklos metų turėtų būti privaloma skelbti naują konkursą. EESRK pabrėžia, kad įjungus audito partnerių privalomo perrinkimo mechanizmą, būtina užtikrinti, kad procedūros būtų skaidrios ir kad kredito įstaigų atveju auditorių tvirtintų kompetentinga institucija.

„4.   Pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai), atsakingas (-i) už teisės aktų nustatyto audito atlikimą, praėjus septyneriems metams nuo paskyrimo datos sustabdo dalyvavimą. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius įdiegia tinkamą aukščiausio rango darbuotojų laipsniškos rotacijos mechanizmą.“

4.18.3   Ši rotacija buvo palankiai įvertinta EESRK NŽK, tačiau dėl visų kitų laipsniškos rotacijos atvejų turėtų savo nuožiūra spręsti teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius.

4.19    34 straipsnis. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių atleidimas ir atsistatydinimas

IV ANTRAŠTINĖ DALIS.   VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ TEISĖS AKTŲ NUSTATYTĄ AUDITĄ ATLIEKANČIŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

I SKYRIUS.   Kompetentingos institucijos

4.20    35–39 straipsniai

4.20.1   EESRK pritaria nuostatoms dėl kompetentingų institucijų.

II SKYRIUS.   Kokybės užtikrinimas, tyrimas, rinkos stebėsena, nenumatytų atvejų planai ir kompetentingų institucijų veiklos skaidrumas

4.21    40–44 straipsniai

„Kompetentingų institucijų funkcijos:

vykdyti atlikto teisės aktų nustatyto audito kokybės užtikrinimo peržiūras;

atlikti tyrimus, siekiant nustatyti netinkamo teisės aktų nustatyto audito atvejus, juos ištaisyti ir užkirsti jiems kelią;

vykdyti teisės aktų nustatyto audito paslaugų rinkos pokyčių stebėseną;

vykdyti reguliarią galimų grėsmių didelių audito įmonių veiklos tęstinumui, įskaitant riziką dėl didelės koncentracijos, stebėseną ir reikalauti, kad didelės įmonės rengtų tokių grėsmių pašalinimo planus nenumatytiems atvejams.“

4.21.1   Pasiūlymas, kad kompetentingos institucijos grėsmių pašalinimo planus nenumatytiems atvejams rengtų kartu su didžiausiomis įmonėmis kiekvienoje jurisdikcijoje, atitinka EESRK NŽK.

III SKYRIUS.   Kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimas ir ryšiai su Europos priežiūros institucijomis

4.22    45–56 straipsniai

„a)

Reglamente reikalaujama, kad kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ES lygmeniu vyktų EVPRI, taigi į ją perkeliamas dabartinis bendradarbiavimo ES lygmeniu mechanizmas, veikiantis kaip Europos auditorių priežiūros institucijų grupė.

EVPRI turėtų parengti rekomendacijas keliomis temomis: pavyzdžiui, dėl audito ataskaitos ir papildomos ataskaitos audito komitetui turinio ir pateikimo, audito komiteto priežiūros veiklos arba dėl kokybės užtikrinimo peržiūrų vykdymo.

b)

EVPRI prižiūrint, įdiegiama Europos „savanoriško“ audito kokybės sertifikavimo sistema siekiant pagerinti visų audito įmonių, kurios geba atlikti aukštos kokybės viešojo intereso įmonių auditą, žinomumą, pripažinimą ir reputaciją.“

4.22.1   EESRK pritaria šiam pasiūlymui.

IV SKYRIUS.   Bendradarbiavimas su trečiosios šalies institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir įstaigomis

4.23    57–60 straipsniai

„Kompetentingos institucijos ir EVPRI bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis gali sudaryti tik jei atskleidžiamai informacijai taikomos profesinės paslapties garantijos ir laikomasi duomenų apsaugos taisyklių.“

4.23.1   EESRK pritaria IV skyriaus pasiūlymams.

V ANTRAŠTINĖ DALIS.   ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS IR PRIEMONĖS

4.24    61 straipsnis. Administracinės sankcijos ir priemonės

4.25    62 straipsnis. Įgaliojimai taikyti sankcijas

„1.   Šis straipsnis taikomas priede nurodytiems šio reglamento nuostatų pažeidimams.

2.   Kompetentingos institucijos gali taikyti bent toliau išvardytas administracines priemones ir sankcijas:

b)

viešas kompetentingų institucijų interneto svetainėje skelbiamas pareiškimas, kuriame nurodomas atsakingas asmuo ir pažeidimo pobūdis;

f)

administracinės piniginės sankcijos, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma;

g)

fiziniam asmeniui – administracinės piniginės sankcijos, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR;

h)

juridiniam asmeniui – administracinės piniginės sankcijos, kurios sudarytų iki 10 proc. to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais veiklos metais.“

4.26    63 straipsnis. Veiksmingas sankcijų taikymas

„1.   Nustatydamos administracinių sankcijų ir priemonių rūšį kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, tarp jų:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)

atsakingo asmens finansinį pajėgumą;

d)

atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių dydį.“

4.27    64 straipsnis. Sankcijų ir priemonių skelbimas

„Apie kiekvieną už šio reglamento pažeidimą taikomą administracinę priemonę arba sankciją skelbiama nedelsiant, nurodant bent informaciją apie pažeidimo tipą ir pobūdį, taip pat už jį atsakingų asmenų tapatybę, nebent dėl tokio skelbimo kiltų didelis pavojus finansų rinkų stabilumui.“

4.28    65 straipsnis. Skundas

4.29    66 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus

4.29.1   Savo NŽK EESRK svarstė galimybę kiekvienoje valstybėje narėje įkurti profesinę drausmę prižiūrinčias institucijas. Komitetas pritaria šiems pasiūlymams. Iš esmės šiais pasiūlymais numatoma piktnaudžiavimo atvejais kaip drausminimo priemonę pasitelkti „gėdos lentą“.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS.   DELEGUOTIEJI AKTAI, ATASKAITOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IRBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

4.30    68–72 straipsniai

4.30.1   Nustatomas audito įmonių rotacijos prievolės, prievolės organizuoti audito įmonių atrankos procedūras ir steigti tik audito paslaugas teikiančias audito įmones įsigaliojimo pereinamasis laikotarpis.

4.31    I PRIEDAS. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, audito įmonių arba pagrindinių audito partnerių pažeidimai

Numatomi pažeidimai iš esmės yra procesinio ir administracinio pobūdžio, susiję su interesų konfliktu, organizaciniais arba veiklos reikalavimais, teisės aktų nustatyto audito atlikimu, audito ataskaitomis, informacijos atskleidimo nuostatomis, teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių paskyrimu viešojo intereso įmonių iniciatyva ir kokybės užtikrinimu. Neaišku, kaip remiantis šiomis nuostatomis bus traktuojamas auditoriaus pareigų neatlikimas (panašiais atvejais kaip nesena „JP Morgan“ istorija, kai nebuvo užkirstas kelias piktnaudžiavimui klientų lėšomis).

4.32    II PRIEDAS. Viešojo intereso įmonių pažeidimai

Čia numatomi pažeidimai susiję su teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių paskyrimu.

2012 m. balandžio 26 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON


(1)  OL C 248, 2011 8 25, p. 92.

(2)  OL L 157, 2006 6 9, p. 87.

(3)  COM(2010) 561 final.

(4)  OL L 157, 2006 6 9, p. 87.

(5)  Žr. 4 išnašą.


PRIEDAS

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonės

Toliau pateiktas skyriaus nuomonės punktas buvo iš dalies pakeistas atsižvelgus į asamblėjos priimtą pakeitimą, tačiau už jį buvo atiduota daugiau kaip 1/4 balsų (Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnio 4 dalis).

3.1.8   punktas

3.1.8    Naujos kompetentingoms institucijoms taikomos taisyklės

EESRK pritaria, kad būtų kuriamos valstybių narių kompetentingos institucijos, kurios būtų nacionalinės nepriklausomos reguliavimo ir priežiūros institucijos ir nacionalinis EVPRI atitikmuo. Tačiau kai valstybėse narėse kompetentingos nepriklausomos auditorių priežiūros institucijos jau įkurtos ir sėkmingai vykdo veiklą, EESRK norėtų, kad jos nebūtų pamirštos, o būtų įtrauktos į naująją priežiūros sistemą.

Balsavimo rezultatai:

88

Prieš

60

Susilaikė

37.