Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. rugsėjo 20 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. vasario 29 d. priėmė savo nuomonę.

479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. kovo 28–29 d. (kovo 28 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 134 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 11 susilaikius.

Savanoriška veikla – svarbi aktyvaus pilietiškumo išraiškos priemonė. Vykdant savanorišką veiklą kuriamas socialinis kapitalas, stiprinama socialinė sanglauda ir solidarumas, suteikiama didelės ekonominės naudos visuomenei ir sudaromos galimybės atskiriems asmenims atskleisti savo potencialą. „Sąvoka „savanoriška veikla“ reiškia visų rūšių savanorišką veiklą (formaliąją, neformaliąją ar neoficialiąją), kurią asmuo vykdo savo noru, pasirinkęs ją savo nuožiūra ir turėdamas savo motyvus, ir kuri vykdoma nesiekiant finansinės naudos“ (1) . Atsižvelgiant į šiuo metu Europą ištikusią krizę, vykstančius demografinius pokyčius ir kitas susijusias problemas, svarbu pripažinti itin didelę savanoriškos veiklos svarbą atskiriems asmenims, nes ji gerina įtrauktį, leidžia suteikti daugiau galių, padeda gerinti įgūdžius ir socialinę tinklaveiką. Tačiau savanorišką veiklą reikia aiškiai atskirti nuo apmokamos darbinės veiklos; ji pastarosios jokiu būdu neturėtų pakeisti.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) – pirmoji ES institucija, 2006 m. pasiūliusi Europos savanoriškos veiklos metų idėją; EESRK parėmė „ESVM 2011“ aljanso (Europos savanoriškos veiklos metų aljanso) narių pastangas, o jo pavyzdžiu pasekė ir kiti. Šis tikslas įgyvendintas 2011 m. Tai buvo puiki galimybė atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos veiklos sektoriaus teikiamą papildomą naudą ir padėjo savanorių organizacijoms veiksmingiau vykdyti savo veiklą vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Be to, 2011 m. – Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metai – suteikė galimybę tiesiogiai prisidėti prie savanoriškos veiklos, kaip visuomenės problemų sprendimo ir pasitikėjimo didinimo priemonės, svarbos pripažinimo.

1.1 Kad būtų sukurta veiksminga ir tvari savanoriškos veiklos aplinka, EESRK rekomenduoja ES institucijoms ir valstybėms narėms imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad nacionaliniais ir ES teisės aktais būtų suteikiama galimybė vykdyti savanorišką veiklą ir ji būtų skatinama, būtų suteikiama apsauga savanoriams ir panaikinamos teisinės kliūtys, trukdančios jiems vykdyti savo veiklą.

1.2 Tačiau reikėtų vengti teisės aktų, kuriais dėl pernelyg aprašomojo jų pobūdžio arba žinių apie vietos lygmeniu vykdomos savanoriškos veiklos tradicijas trūkumo ribojama savanoriška veikla arba užkertamas kelias ją vykdyti, o savanorių organizacijos turėtų tiesiogiai dalyvauti rengiant tokio pobūdžio teisės aktus. Kai kuriose šalyse teisinės sistemos nebuvimas nėra kliūtis, tačiau yra šalių, kuriose tai varžo savanorių ir savanoriškos veiklos paslaugų teikėjų gyvenimą arba dėl ribojančios teisinės sistemos savanoriai negali pasinaudoti visomis galimybėmis vykdyti savanorišką veiklą.

1.3 Europos Komisija turėtų skatinti ES ir valstybių narių lygmenimis sukurti veiksmingą ir gerai organizuotą savanoriškos veiklos infrastruktūrą (pavyzdžiui, užtikrinti reikiamas savanorių organizacijų veiklos, naujokų priėmimo, mokymo sąlygas, padėti rengti paraiškas dėl finansavimo) ir stiprinti savanorių organizacijų ir savanorių centrų infrastruktūrą, skirtą informacijai ir mokymams teikti ir savanorių bei jų organizacijų veiklai koordinuoti.

1.4 ES ir valstybės narės turėtų užtikrinti prieinamas, patikimas ir tvarias savanoriškos veiklos sektoriaus finansavimo sąlygas ir padėti savanorių organizacijoms prisitaikyti prie naujų finansavimo sąlygų. Be to, EESRK ragina Europos Komisiją padidinti ES finansuojamose programose ir struktūriniuose fonduose numatytą savanoriškai veiklai skirtą finansinę paramą.

1.5 ES institucijos ir valstybės narės turėtų leisti savanorišką veiklą laikyti nepiniginiu įnašu, kai ja prisidedama prie bendro finansavimo, ir remti tokią praktiką. EESRK taip pat ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad dėl PVM teisės aktų neatsirastų papildomos administracinės naštos savanorių organizacijoms.

1.6 Norint šią tendenciją išlaikyti ir ateityje, EESRK siūlo imtis praktinių veiksmų, kad ir po 2011 m., pasibaigus Europos savanoriškos veiklos metams, būtų galima tęsti pradėtą veiklą ir kad savanoriškos veiklos klausimai būtų įtraukiami į atskirų valstybių ir Europos viešosios politikos darbotvarkę. EESRK prašo Europos Komisijos pradėti konsultacijų procesą (pavyzdžiui, parengiant baltąją knygą arba kitu veiksmingu būdu). Toks konsultacijų procesas galėtų būti vertinamas kaip Europos savanoriškos veiklos metų tęstinė veikla, nes taip būtų užtikrinama, kad savanoriškos veiklos darbotvarkė bus svarbi ES lygmeniu. Šiuo atžvilgiu reikėtų pasinaudoti ir 2012-aisiais bei 2013-aisiais Europos teminiais metais.

1.7 Reikėtų, kad ES institucijos laikytųsi geriau suderinto požiūrio į savanoriškos veiklos politiką. Savanoriška veikla turėtų būti pripažįstama kaip visoms politikos sritims svarbi tema. Ją turėtų koordinuoti atskiras Europos Komisijos skyrius, o kitose ES institucijose ją turėtų remti reikiamos politinės struktūros (2). Taip būtų užtikrinta, kad visais lygmenimis toliau vyks nacionalinių koordinavimo institucijų, atsakingo Europos Komisijos skyriaus, Europos Parlamento jungtinės grupės ar komiteto, aiškią atsakomybę turinčios atitinkamos sudėties Tarybos ir savanorių organizacijų bendradarbiavimas.

1.8 Be to, visi suinteresuotieji subjektai turėtų stengtis ir toliau daugiausia dėmesio skirti aktyviam savanoriškos veiklos propagavimui tarp piliečių ir, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, ypatingą dėmesį skirti jaunimui ir vyresniems piliečiams. Ateityje reikėtų daugiau remti darbdavių palaikomą savanorišką veiklą, o valstybės narės turėtų priimti tam skirtas priemones (pavyzdžiui, išnagrinėti galimybę taikyti mokesčių lengvatas) ir skatinti partnerystę su savanoriškos veiklos sektoriumi.

2.1 Turi būti suformuotas į savanorišką veiklą orientuotas požiūris, kad būtų galima užtikrinti kokybę, pripažinimą, apsaugą, galimybes vykdyti savanorišką veiklą ir tai, kad bus išvengta bet kokio pobūdžio diskriminacijos. Turėtų būti pripažįstamos ir gerbiamos savanorių teisės, orumas ir atsakomybė, o savanoriai ir jų organizacijos turėtų jas gerai žinoti (3).

2.2 Savanoriškai veiklai reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir ją pripažinti kaip strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo priemonę. Todėl labai svarbu savanorišką veiklą įtraukti ir į nacionalines reformų programas, tokiu būdu užtikrinant, kad ji bus remiama.

2.3 Net ir pasibaigus 2011 m. savanoriškos veiklos sektorius turėtų būti koordinuojamas siekiant sparčiau įgyvendinti jo darbotvarkę, turėtų būti keičiamasi gerąja patirtimi ir kuriami ir (arba) stiprinami savanorių forumai, kuriuose dalyvautų visi svarbūs suinteresuotieji subjektai (darbdaviai, profesinės sąjungos, kiti sektoriaus organai, nacionalinės valdžios institucijos ir ES). EESRK labai vertina „ESVM 2011“ aljanso (4) atliktą darbą, kurio rezultatas – priimta Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkė (5). Joje pateikiama keletas įkvepiančių pasiūlymų dėl savanoriškos veiklos plėtojimo ateityje ES ir valstybių narių lygmenimis ir pasiūlymų socialiniams partneriams bei NVO.

2.4 EESRK nuomone, siekiant supažindinti visuomenę su savanoriškos veiklos sektoriaus socialine ir ekonomine verte ir indėliu, svarbu plačiu mastu rinkti ir skleisti informaciją apie savanoriškos veiklos poveikį visuomenei ir ekonomikai. Visų pirma būtina susitarti dėl naudojimosi Tarptautinės darbo organizacijos žinynu dėl savanoriškos veiklos stebėjimo ir pradėti juo naudotis kaip duomenų apie savanorišką veiklą valstybėse narėse rinkimo metodikos suderinimo priemone. Tačiau EESRK taip pat pabrėžia, kad būtina sujungti nacionalinius duomenis ne tik apie BVP, bet ir apie „socialinius rodiklius“, padedančius įvertinti socialinę gerovę.

2.5 Svarbu patenkinti visų savanorių, dirbančių oficialiose struktūrose arba užsiimančių nepriklausoma savanoriška veikla, poreikius. ES institucijos ir valstybės narės negali nepaisyti ir neturėtų nepaisyti asmenų, atsidavusių savanoriškam darbui visuomenės labui. Reikėtų nušviesti jų tiesioginį ir netiesioginį darbą su savanorių organizacijomis. Taip pat reikėtų giliau pažvelgti į daugelį kitų savanoriškos veiklos sričių (ne vien jaunimo, sporto ar socialinio sektoriaus).

3.1 EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES politika ir savanoriška veikla“. EESRK pritaria siūlomoms apibrėžtims ir sutinka su įvardytais iššūkiais.

3.2 Tačiau EESRK nerimą kelia tai, kad komunikatas skelbiamas skubotai, dėl jo konsultuotasi nepakankamai ir nebuvo parengtas poveikio vertinimas. Į jį neįtraukta keletas pilietinės visuomenės pasiūlymų, ypač tų, kurie vėliau pateikti Europos savanoriškos veiklos politikos darbotvarkėje.

3.3 Komisija pagrįstai išvardija savanoriškos veiklos kliūtis ir teigia, kad „2006 m., kai buvo prisiimti įsipareigojimai bendradarbiauti šalinant kliūtis, (…) valstybės narės pasiekė tam tikros pažangos. Vis dėlto daug darbų dar nepadaryta“. Komunikate turėtų būti pateikta daug ryžtingesnių konkrečių pasiūlymų dėl plėtros šioje srityje.

3.4 Svarbu pripažinti, kad ES Komisija turi būti varomoji jėga vystant savanoriškos veiklos politiką ir didžiausią dėmesį skiriant tarpvalstybinės savanoriškos veiklos ir savanorių judumo ES klausimams. Sukurti reguliavimo sistemas, naudojimosi gerąja patirtimi gaires ir strategijas – valstybių narių atsakomybė, tačiau Komisija turėtų dalyvauti renkant duomenis, plačiau taikyti atvirąjį koordinavimo metodą, kad būtų užtikrinta, jog savanoriška veikla bus įtraukta į nacionalines reformų programas, ir užtikrinti, kad ES galiojanti finansavimo tvarka būtų taikoma ir savanoriškai veiklai.

3.5 EESRK teigiamai vertina tai, kad „Komisija gali pateikti konkrečiai su savanoriška veikla susijusių pasiūlymų pagal ES užimtumo strategiją, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat pagal Komisijos iniciatyvą „Nauji įgūdžiai naujoms darbo vietoms“. Tačiau reikėtų pripažinti, kad yra rizika, jog savanoriška veikla gali tapti priemone siekti politinių tikslų, ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos ir saugomos pagrindinės savanoriškos veiklos vertybės.

4.1 EESRK džiaugiasi, kad Komisija įsipareigoja skleisti ES piliečiams ir kitoms suinteresuotosioms šalims informaciją apie įvairias finansavimo programas, kuriomis gali naudotis savanoriai ir pagal kurias gali būti finansuojama savanoriška veikla. Reikėtų sukurti daugiau savanoriškos veiklos finansavimo galimybių, kad būtų ne tik finansuojami projektai, bet ir, pavyzdžiui, numatomas finansavimas nustatant pagrindinę lėšų dalį, galimybės teikti mažesnes subsidijas ir sudaryti sutarčių paketus. Reikėtų leisti savanorišką veiklą laikyti nepiniginiu įnašu, kai ja prisidedama prie bendro finansavimo, ir pageidautina, kad tai būtų privaloma nuostata.

4.2 Atsižvelgdamas į tai, kad siūloma Mokymosi visą gyvenimą ir „Veiklaus jaunimo“ programas sujungti į vieną programą „Erasmus visiems“, EESRK nerimauja, kad tai gali kelti pavojų neformaliajam mokymuisi per savanorišką veiklą tiek turinio atžvilgiu, tiek dėl išteklių ribojimo. Todėl EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad esama programa „Veiklus jaunimas“ bus nepriklausoma ir kad jai bus skiriamas tinkamas finansavimas, ir tęsti pradėtą naudingą veiklą, įskaitant Europos savanorių tarnybos veiklą, toliau įgyvendinti jaunimui skirtas iniciatyvas ir remti jaunimo srityje veikiančias Europos struktūras.

4.3 EESRK pritaria Komisijai, kad reikėtų tinkamai įvertinti, kaip sekėsi įgyvendinti „tarpvalstybinės savanoriškos veiklos skatinimo iniciatyvas Europos piliečių metais (2013 m.)“. Tačiau neužtenka nurodyti vien tarpvalstybinę savanorišką veiklą – turi būti įtraukta visų rūšių savanoriška veikla. 2013-ųjų Europos teminių metų taikymo sritį reikėtų išplėsti, kad į ją būtų įtrauktas ir aktyvus pilietiškumas, siekiant įgyvendinti šį tikslą ir pritraukti Europos piliečių dėmesį.

4.4 EESRK atidžiai stebi Komisijos darbą, susijusį su pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos, įskaitant jų savanoriškos veiklos matmenį ir Europos įgūdžių pasą, patvirtinimo. Kad būtų tinkamai įtraukta visa mokymosi patirtis, įgyta vykdant savanorišką veiklą, šis pasas turėtų būti ne atskirų naujų sertifikatų rinkinys, bet išsamus dokumentas, kuriame savanorio pageidavimu būtų išvardyta visa įgyta praktinė patirtis, mokymai, dalyvaujant mokymosi visą gyvenimą programoje įgyti socialiniai emociniai gebėjimai ir profesiniai įgūdžiai, įskaitant įgūdžius, įgytus vykdant savanorišką veiklą.

4.5 2012 m. Komisija pateiks pasiūlymų, kaip toliau įgyvendinti ES jaunimo strategiją, ir rekomendaciją dėl jaunų savanorių judumo ES. EESRK nuomone, būtų naudinga atvirąjį koordinavimo metodą taikyti ir visai Europoje vykdomai savanoriškai veiklai. Taip būtų galima ES darbotvarkėje skirti daug dėmesio savanoriškai veiklai ir tai padaryti struktūrizuotu būdu.

4.6 EESRK teigiamai vertina pasiūlymą nustatyti sporto srityje taikytiną naują ES finansavimo priemonę ir pabrėžia būtinybę remti savanorišką veiklą, ypač vietos lygmeniu.

4.7 EESRK mano, kad reikėtų teikti daugiau informacijos apie įvairius būdus, kuriais darbdaviai galėtų remti atskirų darbuotojų vykdomą savanorišką veiklą, kad ji galėtų būti vertinama kaip jų bendros socialinės atsakomybės išraiška. Turėtų būti atsižvelgiama į socialinių partnerių nuomonę dėl darbuotojų savanoriškos veiklos programų, kurios turi būti visuomet grindžiamos savanoriško darbuotojų dalyvavimo principu.

4.8 EESRK jau žinoma ne viena iniciatyva, kuriomis siekiama skatinti ES institucijų darbuotojus ir valstybių narių valstybės tarnautojus vykdyti savanorišką veiklą. Remdamasis teigiama EESRK personalo patirtimi, EESRK rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti „Solidarité“ pasiūlymui (6).

4.9 EESRK tikėjosi sulaukti didesnės Komisijos reakcijos į pilietinės visuomenės raginimą supaprastinti vizų išdavimo iš trečiųjų šalių atvykstantiems savanoriams tvarką. Turėtų būti teikiami Tarybos direktyvos 2004/114/EB pakeitimai, kuriais būtų nustatyta atskira vizų kategorija savanoriams, kaip kad jau yra moksleivių ir studentų atveju.

4.10 EESRK palankiai vertina sumanymą įsteigti Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą (7), tačiau abejoja, ar ši organizacija bus orientuota vien į savanorišką veiklą. Prieš pateikiant galutinį pasiūlymą dėl Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso reikėtų tinkamai įvertinti šiuo metu įgyvendinamus bandomuosius projektus. Kadangi Komisija teigiamai vertina vystomojo bendradarbiavimo srityje veiklą vykdančių nevyriausybinių organizacijų darbą, EESRK siūlo toliau didinti ES paramą šiai daugiausia savanoriško pobūdžio veiklai, siekiant didesnio šios veiklos poveikio.

4.11 Paminėdamas savanoriškos veiklos sąsają su sveikatos ir (arba) socialinės gerovės sritimis, EESRK norėtų pabrėžti, kad savanoriai neturėtų pakeisti samdomų socialinės rūpybos darbuotojų jų pagrindinėje kasdieninėje veikloje. Tačiau savanoriai galėtų suteikti papildomos vertės profesionalių darbuotojų teikiamoms paslaugoms.

5.1 Siekdamas pasirengti Europos savanoriškos veiklos metams ir organizuoti savo veiklą EESRK įsteigė „ESVM 2011“ koordinavimo grupę (pirmininkas Pavel Trantina (III gr.)). EESRK surengė keletą šios grupės viešų posėdžių, siekdamas užmegzti atvirą darbdavių, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų diskusiją apie tai, kaip būtų galima ES lygmeniu sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti savanorišką veiklą. Koordinavimo grupė glaudžiai bendradarbiavo su Komisijos „ESVM 2011“ darbo grupe, „ESVM 2011“ aljansu, Europos Parlamento savanoriškos veiklos interesų grupe ir daugeliu kitų EESRK renginiuose dalyvavusių suinteresuotųjų subjektų.

5.2 2011 m. EESRK „ESVM 2011“ koordinavimo grupė surengė penkis posėdžius, kurių kiekvienas buvo skirtas atskirai temai, susijusiai su savanoriška veikla, siekiant paskatinti įvairių tos srities suinteresuotųjų subjektų dialogą. Keturiuose iš jų buvo surengti viešieji klausymai. Pagrindiniai šių klausymų partneriai buvo „ESVM 2011“ aljansas (jo darbo grupių pranešėjai skaitė pranešimus aktualiomis temomis) ir Komisijos „ESVM 2011“ darbo grupė.

5.4 Lenkijos pirmojo pirmininkavimo ES Tarybai ir 2011 m. – Europos savanoriškos veiklos metų – proga EESRK III grupė surengė labai svarbią konferenciją savanoriškos veiklos klausimais. Konferencija įvyko 2011 m. rugsėjo 30 d. Varšuvos karalių rūmuose ir joje dalyvavo Lenkijos prezidentas, už užimtumą ir socialinius reikalus atsakingas Europos Komisijos narys, Lenkijos socialinės politikos ir darbo ministras ir kiti svarbūs pranešėjai. Bendra konferencijos tema – „Aktyvių piliečių Europa. Savanoriška veikla“.

5.5 EESRK pirmininkas ir „ESVM 2011“ koordinavimo grupės pirmininkas bei nariai kalbėjo daugelyje teminių posėdžių, įskaitant:

5.6 EESRK rengia knygą apie aktyvų pilietiškumą. Joje bus pateikiama daugybė EESRK narių įgyvendintos profesinės, politinės ir savanoriškos veiklos pavyzdžių.

2012 m. kovo 28 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) 2011 m. spalio 3 d. Tarybos išvados „Savanoriškos veiklos vaidmuo socialinėje politikoje“.

(2) Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) nacionalinės koordinavimo institucijos 2011 m. gruodžio 1 d. Varšuvos deklaracijoje dėl darnių veiksmų, susijusių su savanoriška veikla ir aktyviu pilietiškumu (DESAVAC), teigė, kad Europos Komisija raginama sukurti tinkamas visų suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės mainų ir bendradarbiavimo savanoriškos veiklos srityje struktūras ne tik Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metais (2011 m.), bet ir jiems pasibaigus, atsižvelgiant į nacionalinio, regionų ir vietos lygmenų kompetenciją bei poreikius. Savanoriška veikla turėtų būti Europos Komisijos dėmesio centre.

(3) Nuo 2006 m. EESRK remia diskusijas dėl Europos savanoriškos veiklos chartijos, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai bendrieji savanorių ir jų organizacijų teisių ir atsakomybės užtikrinimo principai, parengimo. Remiantis tokia chartija taip pat būtų galima patobulinti teisinę savanoriškos veiklos aplinką.

(5) http://www.eyv2011.eu/images/stories/pdf/EYV2011Alliance_PAVE_copyfriendly.pdf