22.5.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/88

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos

(COM(2011) 609 galutinis – 2011/0270 (COD))

2012/C 143/17

Pagrindinė pranešėja Laure BATUT

Taryba ir Europos Parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, atitinkamai 2010 m. spalio 25 d. ir 2011 m. lapkričio 16 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programos

COM(2011) 609 final – 2011/0270 (COD).

Komiteto biuras 2011 m. spalio 25 d. pavedė Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriui atlikti Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu (pagrindine pranešėja Laure Batut).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad darbas skubus, savo 478-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. vasario 22–23 d. (2012 m. vasario 23 d. posėdis), pagrindine pranešėja paskyrė Laure Batut ir priėmė šią nuomonę 168 nariams balsavus už, 2. – prieš ir 7 susilaikius.

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1 EESRK jau nagrinėjo socialinių inovacijų koncepciją ir atkreipė dėmesį į neaiškias jos ribas bei su ja susijusias abejones (1). Kita vertus, Komitetas jau pripažino inovacijų darbo vietoje naudingumą (2). Beje, daugelis subjektų patys to nežinodami kasdien diegia „socialines inovacijas“ vien todėl, kad jie gerai atlieka savo darbą.

1.2 EESRK prašo Komisijos socialinių pokyčių ir inovacijų programoje (3) apibrėžti „socialinių inovacijų“ ir „pokyčių“ tikslus. Šios koncepcijos tik bandomos. Jos neturėtų pakeisti nacionalinių socialinių sistemų ar darbo teisės aktų. Konkurencingumo požiūriu galbūt naudinga, kad gyventojai būtų įdarbinti, bet Komitetas mano, kad krizė neturi tapti pretekstu atlikti sisteminius pertvarkymus, dėl kurių išimtis pavirstų taisykle.

1.3 EESRK prašo į aptariamą programą įtraukti rašytines nuostatas siekiant užtikrinti, kad vykdomos socialinės inovacijos papildytų valstybėse narėse galiojančias socialines teises ir sistemas bei jų nariams užtikrinamą teisinį tikrumą, o ne su jomis konkuruotų.

1.4 Komitetas rekomenduoja Komisijai savo pasiūlyme atsižvelgti į tikslą suderinti nacionalines socialines teises palaikant gerėjimą (4), kad būtų panaikinti jų skirtumai ir taip sudarytos palankesnės sąlygos judumui.

1.5 EESRK rekomenduoja Komisijai paaiškinti, kokio poveikio tikimasi iš jos minimos programų PROGRESS, EURES ir Europos mikrofinansų priemonės tarpusavio sąveikos, nurodyti sąsajas su Europos fondais (visų pirma ESF ir FESE (5)) ir patvirtinti jų valdymo taisyklių, kurios nėra visiškai aiškios, suderinamumą.

1.6 Komitetas prašo visose trijose socialinių pokyčių ir inovacijų programos kryptyse aiškiai paminėti socialinių partnerių ir NVO vaidmenį.

1.7 EESRK pageidauja, kad į socialinių pokyčių ir inovacijų programą būtų įtraukta nuostata dėl lankstumo, kuri leistų priderinti programą atlikus laikotarpio vidurio vertinimą. 2017 m. būtų parengta ir Parlamentui bei konsultaciniams komitetams ir jų atstovaujančioms organizacijoms įvertinti pateikta tarpinė socialinių permainų apžvalga.

1.8 EESRK laikosi nuomonės, kad, visas tris kryptis sujungus į vieną programą, jos pavadinimą reikėtų pakeisti į „Paramos socialinei pažangai, judumui ir įtraukčiai programa“.

1.9 Dėl PROGRESS EESRK mano, kad reikia

—	nustatyti, kokio pobūdžio darbo vietas padėjo sukurti PROGRESS,

—	supažindinti su atliktais darbais, paskleisti teigiamus rezultatus ir sudaryti galimybę jais keistis internete paskelbiant žinyną,

—	apibrėžti „eksperimentavimą“, jo taikymo sritį, dalyvius, veiklą ir galimus paramos gavėjus,

—	projektams, turintiems lyties ir (arba) nediskriminavimo aspektą, palikti galimybę gauti paramą,

—	nuspręsti didžiausią PROGRESS dalį skirti ne administracinėms analizės ir apskaitos užduotims, kad būtų daugiau naudos vietos lygmeniu,

—	supaprastinti dokumentus ir kontrolės procedūras,

—	patikslinti socialinių įmonių vaidmenį teikiant visuotinės svarbos socialines paslaugas,

—	paaiškinti socialinių pokyčių ir inovacijų programos ir FESE, socialinių pokyčių ir inovacijų programos ir ESF sąveiką ir atsižvelgiant į socialinio tikslo mastą patikslinti socialinėse įmonėse taikytinas valdymo taisykles.

1.10 Dėl EURES EESRK rekomenduoja

—	išsaugoti pradinio EURES etapo dvasią su jo regioniniais įgaliojimais ir socialinių partnerių dalyvavimu,

—	įtvirtinti deramo darbo pasiūlos pirmenybės mikrokreditų ir mikro darbo vietų pasiūlos atžvilgiu principą,

—	užsibrėžti tikslą skatinant judumą kovoti su socialiniu dempingu,

—	paskelbti apie teisinio pagrindo pasikeitimą ir atsivėrimą privačioms įdarbinimo agentūroms (6), paaiškinti to veiksmo pasekmes ESF ir lėšų skyrimo požiūriu,

—	patikslinti EURES dvigubo finansavimo (socialinių pokyčių ir inovacijų programos ir ESF lėšomis) klausimą, biudžetų dubliavimosi pasekmes ir kontrolės tvarką,

—	apibrėžti tikslinį judumą, nustatyti, kokio pobūdžio sutartis padėjo sudaryti EURES, paminėti naująjį Komisijos centralizavimo vaidmenį, kad jis būtų aptartas,

—	patvirtinti, kad būtina užtikrinti visų socialinių teisių perkeliamumą ir gebėjimų lygiavertiškumo sistemas,

—	numatyti papildomas skaitmeninės įtraukties skatinimo priemones.

1.11 Kalbant apie Europos mikrofinansų priemonę ir socialinį verslumą, EESRK rekomenduoja

—	atsižvelgti į subsidiarumo principą,

—	numatyti valstybių narių įnašų schemos galimybę,

—	numatyti konkrečiau apibrėžtų paramos gavėjų rėmimo skalę (reikalavimus atitinkančių socialinių įmonių dydis),

—	skleisti informaciją apie projektą, kad reikalavimus atitinkantys piliečiai būtų apsaugoti nuo nereglamentuoto mikrofinanasavimo be skrupulų, ir užtikrinti, kad mikrofinansavimas būtų pristatomas įvadiniame atitinkamų interneto svetainių puslapyje visomis Sąjungos kalbomis,

—	aiškiau nurodyti EIF ir EIB vaidmenį ir jų atliekamą sverto poveikį,

—	nustatyti kreditoriams taikomas taisykles, kad jie prisiimtų visišką atsakomybę.

2. Aplinkybės

2.1 Socialinės darbotvarkės XXI a. Europai strategija yra sudėtinė strategijos „Europa 2020“ dalis. Nagrinėjant siūlomą socialinių pokyčių ir inovacijų programą reikia į tai atsižvelgti. Kaip teigia Socialinės apsaugos komitetas, kas penktam Europos asmeniui gresia skurdas ir socialinė atskirtis, ir šią liūdną tendenciją šiuo metu paaštrina socialinės krizės poveikis. ES ir valstybės narės imasi veiksmų, kad iki 2020 m. skurdą įveiktų ne mažiau kaip 20 mln. žmonių, ir pagrindinėmis jų priemonėmis užimtumo ir socialinės įtraukties srityje, be kita ko, yra ESF, PROGRESS, EŽŪFKP (7), ERPF, Europos mikrofinansų priemonė.

2.2 Programos bendrieji tikslai

2.2.1 Komisija siūlo sujungti tris dabartines programas (PROGRESS, Europos mikrofinansų priemonę ir EURES), kad būtų priimami racionalesni sprendimai ir geriau kontroliuojamas lėšų panaudojimas šiuo nacionalinių biudžetų krizės laikotarpiu.

2.3 Naujos programos gairės

2.3.1 2006 m. užimtumo ir socialinio solidarumo programa PROGRESS siekta parengti socialinės padėties Europoje suvestines, kurios leistų palyginti padėtį atskirose valstybėse.

2.3.1.1

PROGRESS tikslas 2014–2020 m. laikotarpiu – skatinti užimtumą, rinkti palyginamus duomenis, remiantis sukaupta patirtimi skatinti laikytis į rezultatus orientuoto požiūrio, kad būtų didinamas Europos pilietinės visuomenės tinklų pajėgumas, prisidėti prie Sąjungos socialinės politikos tikslų įgyvendinimo; programai suteiktas 575 mln. EUR, t. y. 82,1 mln. EUR per metus, biudžetas, kurio 17 proc. skiriama socialiniam eksperimentavimui.

2.3.2 EURES yra Komisiją ir valstybines užimtumo tarnybas vienijantis Europos tinklas. Šis tinklas, kurio pagrindas – anksčiau profesinių sąjungų, vėliau ir socialinių partnerių vykdyta veikla, sudaro palankias sąlygas darbuotojų judumui pasienio regionuose. Nuo 2002 m. siekiama trijų tikslų: sukurti Europos mobilumo portalą, užmegzti tarpvalstybinę valstybinių užimtumo tarnybų ir socialinių partnerių partnerystę ir parengti valstybių narių veiklos planus, kad laisvos darbo vietos būtų užimtos, o darbo prašymai patenkinti (20 mln. EUR). Programa EURES vykdoma visoje Sąjungoje ir valstybės narės „veiklos planams“ įgyvendinti panaudoja 70 proc. jos biudžeto.

2.3.2.1

2014–2020 m. vykdant socialinių pokyčių ir inovacijų programą, kuriai numatoma 143 mln. EUR (20,5 mln. EUR per metus), bus siekiama visose Sąjungos regionuose užtikrinti judumą, visų pirma jaunimo, Europos lygmeniu valdyti statistinius duomenis ir informaciją, sudaryti metinę mainų suvestinę, tobulinti portalą plėtojant daugiakalbystę, artimoje ateityje pradėti dirbti su privačiais užimtumo sektoriaus subjektais, užtikrinti nacionalinės veiklos ESF lėšomis programą.

2.3.3 2010 m. užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonės tikslas – didinti mikrokreditų prieinamumą asmenims, patiriantiems užimtumo ir (arba) kreditavimo sunkumų. Programos reikalavimus atitinka savarankiškai dirbantys asmenys ir labai mažos socialinės įmonės. Ją valdo Europos investicijų fondas, privačioms finansų įstaigoms kreditorėms suteikiantis galimybę pasinaudoti EIF ir EIB, kad apsidraustų nuo galimų nuostolių pavojaus ir užsitikrintų likvidumą. Programa 27 valstybėms narėms suteikė galimybę gauti 200 mln. EUR per trejus metus (2010–2013 m.).

2.3.3.1

2014–2020 m. laikotarpiu naudojant septyneriems metams numatytą 191,6 mln. EUR biudžetą (27 mln. EUR per metus) bus siekiama to paties tikslo – didinti mikrofinansų ir socialinio verslo prieinamumą suteikiant paskolų iki 25 000 EUR garantiją.

2.4 Pasiūlymo nuostatos

2.4.1 Siūlomos naujos socialinių pokyčių ir inovacijų programos biudžetas sudaro 958 mln. EUR, t. y. tik 10 proc. daugiau nei 2007 m. Kadangi ši programa yra strategijos „ES 2020“ dalis, ji grindžiama tais pačiais principais: partnerystė, koordinavimas, ex-ante sąlygos, stabili biudžeto padėtis, bendradarbiavimo ir teritorinės sanglaudos stiprinimas, tolesnis paprastinimas.

2.4.2 Komisija, kuri visų pirma ketina ilgainiui Sąjungoje atlikti struktūrinius socialinės srities pertvarkymus skatindama valstybes nares „modernizuoti“ socialinę politiką (8), šiuo atveju siūlo

—	užtikrinti trijų programų tarpusavio sąveiką ir jų ryšį su Europos socialiniu fondu,

—	įdiegti suderintas informavimo, komunikacijos, sklaidos, valdymo ir vertinimo procedūras,

—	dėmesį labiau sutelkti į stambius projektus, teikiančius Europai didelę papildomą naudą, ir dėti pastangas sumažinti išlaidas.

2.4.3 Programa siekiama penkių tikslų:

—	stiprinti atsakomybę už Sąjungos tikslų užimtumo, socialinių reikalų ir atskirties srityse įgyvendinimą,

—	skatinti gerą valdymą, abipusį mokymąsi ir socialines inovacijas,

—	modernizuoti Sąjungos teisės aktus ir užtikrinti, kad jie būtų taikomi,

—	skatinti geografinį judumą,

—	didinti mikrofinansų prieinamumą.

3. Bendros EESRK pastabos

3.1 Komitetas pasiūlymą racionalizuoti darbo ieškantiems asmenims skirtus Europos Sąjungos paramos veiksmus laiko įdomiu ir pripažįsta, kad septynerių metų trukmės programą parengti nėra lengva turint omenyje tai, kad dvejus metus dar bus vykdoma ankstesnė programa.

3.2 Komitetas apgailestauja, kad nacionalinių socialinių teisių suderinimo palaikant gerėjimą tikslas, kuriuo siekiama panaikinti teisių skirtumus ir taip sudaryti palankesnes sąlygas judumui, nepasirinktas bendru tikslu (9).

3.3 Komitetas primena, kad Sąjunga socialinės politikos ir sanglaudos srityje turi pasidalinamąją kompetenciją (10). Imdamasi bet kokių veiksmų Sąjunga privalo į tai atsižvelgti ir laikytis SESV 9 straipsnio bendro taikymo reikalavimų (11), taip pat 8 ir 10 straipsnių reikalavimų.

3.4 Šiuo atveju Komitetas prašo, kad lygioms galimybėms ir kovai su diskriminacija – dviems svarbiems klausimams, kurie iki šiol visada buvo siejami su socialine politika, o vėliau buvo patikėti Teisingumo GD, ir toliau būtų sudaryta galimybė gauti PROGRESS paramą, kadangi diskriminavimas daugeliu atvejų yra nelygybė darbo užmokesčio ir socialinėje srityse. Abu šie klausimai nurodomi pasiūlymo dėl reglamento dėl ESF konstatuojamosios dalies 10 punkte ir 7 bei 8 straipsniuose (12), o lygių galimybių klausimas minimas Sutarties socialinės politikos skyriuje.

3.5 EESRK apgailestauja, kad socialinių pokyčių ir inovacijų programoje nepaaiškinta, kokios sąveikos tikimasi sujungus tris kryptis – PROGRESS, EURES ir Europos mikrofinansų priemonę. Buvo galima atsižvelgti į regionų vaidmenį. Nenagrinėjamos konkrečios galimybės užtikrinti sąveiką su kitomis Europos programomis, pavyzdžiui, švietimo, jaunimo užimtumo skatinimo, pavyzdine jaunimui skirta iniciatyva „Tavo pirmasis EURES darbas“.

3.6 EESRK laikosi nuomonės, kad, norint naujajai programai suteikti aiškumo, reikia įvertinti iš tiesų skirtas lėšas, jų panaudojimo rodiklius, konkrečias projektams iškilusias kliūtis (pavyzdžiui, mikrofinansų ir darbo vietų kūrimo srityse), ir mano, kad Komisija nenurodo, kaip bus nustatyta didelė Europos papildoma nauda, naujiems veiksmams suteikianti galimybę gauti paramą. Komisija savo tikslus grindžia neapibrėžtais elementais – tai, kad dar neįvertinta ankstesnė programa, tik padidina jų neapibrėžtumą – ir tikrai subjektyviu naujosios programos papildomos naudos vertinimu.

3.7 Komitetas, lygindamas su pasiūlymu dėl reglamento dėl ESF, nurodo, kad visose trijose socialinių pokyčių ir inovacijų programos kryptyse derėjo paminėti socialinių partnerių svarbą ir jų vaidmenį, kadangi ESF dokumente pripažintas jų lemiamas vaidmuo „užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityje“ (13).

3.8 Komitetas taip pat pastebi, kad socialinių pokyčių ir inovacijų programoje (iš dalies finansuojamoje ESF lėšomis) reikėtų užsiminti apie NVO vaidmenį, kadangi pasiūlymo dėl reglamento dėl ESF konstatuojamosios dalies 9 punkte (14) nurodoma, kad „ESF lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir produktyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų susijusių teritorinių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų, partnerystė“.

3.9 Socialinių pokyčių ir inovacijų programa yra neatsiejama nuo pilietinės visuomenės organizacijų (15) ir EESRK mano, kad reikėtų apibrėžti jų vaidmenį. Tada politikos įgyvendinimo proceso metu jos galėtų atlikti joms tenkantį vaidmenį.

3.10 EESRK laikosi nuomonės, kad Komisija imdamasi numatytų veiksmų turėtų pasirūpinti skaitmenine įtrauktimi (16), kadangi naujosios informacijos ir ryšių technologijos atlieka horizontaliojo sverto vaidmenį įtraukties ir užimtumo srityse.

4. Apie metodą

4.1 EESRK atkreipia dėmesį, kad pasiūlymas pavadintas „Socialinių pokyčių ir inovacijų programa“ ir jame siūloma nediegiant jokių naujovių toliau taikyti tris ankstesnes Sąjungos priemones. Komisija siūlo visas tris kryptis orientuoti į socialinius pokyčius ir inovacijas plėtojant socialinį eksperimentavimą, bet nei konstatuojamoje dalyje, nei tekste, nei ex-ante vertinime neapibrėžia konkretaus socialinio eksperimentavimo tikslo.

4.2 Skirtingų šalių universitetuose socialinių inovacijų tema vykdyti moksliniai tyrimai grindžiami prielaida, kad gamybos ir vartojimo modelis išsikvėpė, ir daroma išvada, kad atėjo laikas pakeisti socialines struktūras perskirstant subjektų ir interesų kategorijų vaidmenis, o tai, kadangi inovacijų apibrėžtis nėra nusistovėjusi, sukeltų abejonių dėl valdymo modelių pasirinkimo įmonėse – nepaisant to ar jos socialinės, ar ne – ir dėl atstovavimo darbuotojams svarbos bei socialinio dialogo formos (17). Mokslininkai mano, kad socialiniai pokyčiai galėtų turėti poveikio ir socialinės apsaugos sistemoms. Tai būtų Europos socialinio modelio persvarstymas be tvirtų prielaidų, eksperimentiniu būdu. Beje, pagal „Progress“ kryptį (18), „bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis“, turėtų būti remiamas „įrodymais pagrįstas politikos formavimas bei inovacijos“.

4.3 Europos Komisija savo pasiūlyme skatina vykdyti socialinį eksperimentavimą, bet neapibrėžia, kokių inovacijų ir kokių permainų ji siūlo imtis. Toks sociologinis požiūris gali suklaidinti piliečius, kadangi jie gali nesuprasti, koks galutinio projekto tikslas. EESRK laikosi nuomonės, kad visų pirma reikėtų įvertinti, kodėl ir kaip rinka, viešosios paslaugos, Europos parama nepatenkino socialinių poreikių, kodėl nebuvo atliktas gerovės paskirstymas siekiant sunkumų patiriantiems asmenims užtikrinti jų savarankiškumą vadovaujantis Pagrindinių teisių chartijos principais.

4.4 Komiteto nuomone, reikėtų žinoti, kokio visuomenės pasikeitimo tikimasi iš bet kokios inovacijos, o „iš apačios į viršų“ metodas ir su juo susijęs aptariamas pasiūlymas dėl reglamento tokios galimybės nesuteikia.

4.5 Piliečiams dėl savo tvarumo žinomos socialinės apsaugos sistemos yra pelniusios neginčijamą teisėtumą. Komitetas laikosi nuomonės, kad siekis „išbandyti inovatyvius sprendimus ir diegti juos plačiau, kad būtų tenkinami socialiniai poreikiai“ (19) gali lemti plataus masto solidarumo susilpnėjimą, protekcionizmą ir socialinės veiklos bei jos atstovaujamųjų struktūrų susiskaidymą.

4.6 EESRK nuomone, aptariama programa turėtų užtikrinti, kad vykdomos socialinės inovacijos papildys valstybėse narėse nustatytas socialines teises ir sukurtas socialinės apsaugos sistemas, o ne su jomis konkuruos (20). Komitetas pabrėžia, kad dėl socialinių inovacijų neturi išnykti teise grindžiamos sistemos ir jomis žmonėms, įskaitant pačius pažeidžiamiausius, užtikrinamas ilgalaikis saugumas.

4.7 Nepalankioje padėtyje esantiems žmonėms konkreti socialinė permaina, o ne sisteminės socialinės reformos suteiktų galimybę susirasti darbą, įsigyti būstą ir naudotis transportu. Sąjungoje gyvenantiems asmenims visų pirma reikalingas deramas darbas. Programoje reikėtų paminėti būsto klausimą, kadangi jis aktualus visiems su užimtumu ir įtrauktimi susijusiems subjektams (21).

4.8 EESRK primena, kad socialinės apsaugos tiesiogine prasme srityje (22) SESV 153 straipsnio 3 dalimi valstybėms narėms užtikrinama teisė nustatyti pagrindinius jų socialinio draudimo sistemų principus ir galimybė laikytis arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių, savaime aišku, atitinkančių sutartis.

5. Konkrečios pastabos

5.1 Komitetas mano, kad būtų naudinga pasiūlyme dėl reglamento priminti subsidiarumo principą ir pateikti „didelės papildomos naudos“, kurios tikimasi, apibrėžtį.

5.2 PROGRESS

5.2.1 Nepakankamai apibrėžti projekto veiksmai, dalyviai ir galimi paramos gavėjai (23). Tekste nenurodyta, ar atliekant tyrimą atsižvelgta į socialinių partnerių (24) ir NVO požiūrį, ypač nustatant rodiklių grupes (25).

5.2.2 Programos PROGRESS tikslus „labai sunku vertinti“ ir joje naudojami „subjektyvūs kintamieji rodikliai“, bet projekto finansinė pažyma parengta orientuojantis į rezultatais grindžiamą valdymą (26). Poveikis užimtumo tikslui nėra vertinamas, priemonė atrodo nelabai veiksminga. EESRK nuomone, pasinaudojant jau surinktais duomenimis reikėtų pasimokyti iš to, kas nuveikta, ir parengti internetinį teigiamos patirties žinyną. EESRK rekomenduoja prieš tęsiant veiklą išnagrinėti, kokios darbo vietos sukurtos pasinaudojant parama. Taip Komisija išvengtų rekomendacijų dėl struktūrinių reformų teikimo remiantis nelabai patikimu vertinimu.

5.2.3 Pastebimas atotrūkis tarp tikslų ir priemonių: numatomas trijų krypčių finansavimas 2014–2020 m. laikotarpiu suteikiant 10 proc. daugiau lėšų, palyginti su 2007 m., nesuteiks galimybės imtis naujų veiksmų.

5.2.4 Projekte pernelyg daug dėmesio skiriama valdymui (27): mokesčių mokėtojų pinigai turėtų veikiau duoti tiesioginę naudą piliečiams. Svarbu žinoti, kiek lėšų bus skirta, pavyzdžiui, skurdo problemai spręsti.

5.2.5 Kaip jau atsitiko anksčiau, paramą gavusių projektų vertinimas gali pareikalauti papildomų išlaidų, kai pasitelkiamos išorės audito įmonės. EESRK laikosi nuomonės, kad reikėtų supaprastinti ir standartizuoti dokumentus ir procedūras.

5.2.6 Kalbant apie socialines įmones (28), EESRK norėtų

—	priminti subsidiarumo principą ir valstybių narių atsakomybę,

—	konkrečios jų vaidmens visuotinės svarbos socialines paslaugų srityje apibrėžties,

—	aiškios socialinių pokyčių ir inovacijų programos sąveikos su 2011 m. gruodžio 7 d. pasiūlymu dėl reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondo, kurio tikslas – sudaryti palankias sąlygas socialinių įmonių plėtrai (Europos socialinio verslumo fondo ženklo suteikimas),

—	valdymo taisyklių atsižvelgiant į socialinio tikslo mastą, investuotojams taikomų taisyklių ir tikslesnio bankų vaidmens apibrėžimo ir, jei reikia, mokumo reikalavimų, kuriuos galima kelti,

—	galimybės nepriklausomiems verslininkams gauti paramą.

5.3 EURES

5.3.1 15 proc. EURES finansavimo sudarys socialinių pokyčių ir inovacijų programos lėšos, o didžiąją dalį – ESF lėšos. Dėl programų biudžetų dubliavimosi piliečiams bus tik sunkiau viską suprasti: struktūrinių fondų lėšos regionams skiriamos atsižvelgiant į NUTS2, o socialinių pokyčių ir inovacijų programos – ne.

5.3.2 Nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmens veiksmus finansuos Europos socialinis fondas, o Europos veiksmus (29) – socialinių pokyčių ir inovacijų programa. ESF daliai bus taikomos partnerių ir NVO dalyvavimo taisyklės, o socialinių pokyčių ir inovacijų programos daliai – ne.

5.3.3 EESRK abejoja, ar naudinga tokius skirtingus elementus sujungti į vieną socialinių pokyčių ir inovacijų programą, kurios biudžeto kontrolę vykdyti bus sunkiau negu ankstesnės struktūros atveju. Finansavimo pasidalijimas tarp ESF, Komisijos ir valstybių narių turėtų būti aiškesnis. Dėl šios priežasties komitologijos procedūrai taikomos skirtingos taisyklės ir vykdoma Komisijos įgyvendinimo aktų kontrolė (30).

5.3.4 EESRK abejoja, ar Komisijai tikslinga kurti centralizuotą sistemą ir slopinti EURES regioninę raidą turint omenyje, kad įgyvendinant šią nenaują socialinę inovaciją jau sukaupta patirtis rodo, kad vietos subjektai yra pajėgiausi imtis veiksmų. 2007 m. Parlamentas netgi norėjo padidinti jos biudžetą (31). Komitetas primena, kad judumas pats savaime nėra tikslas, o tik išeitis tais atvejais, kai tenka vykti ieškoti darbo priimančioje Sąjungos šalyje.

5.3.5 EESRK mano, kad dokumente reikėtų nurodyti

—	deramo darbo pasiūlos pirmenybės mikrokreditų ir mikro darbo vietų pasiūlos atžvilgiu principą,

—	tikslą skatinant judumą ir kartu kovoti su socialiniu dempingu,

—	darbo sutarčių, kurias padėjo sudaryti EURES, pobūdį,

—	tikslinio judumo apibrėžtį,

—	numatomą EURES teisinio pagrindo pasikeitimą (32),

—	būtinybę užtikrinti judume dalyvaujančių piliečių teisių perkeliamumą ir priimti naujus dokumentus dėl gebėjimų lygiavertiškumo sistemų (33).

5.3.6 EESRK nuomone, EURES svarbu išsaugoti aiškų socialinių partnerių vaidmenį.

5.4 Europos mikrofinansų priemonė ir socialinis verslumas

5.4.1 EESRK pageidauja, kad piliečiai būtų plačiai informuojami apie šią programą, kad nepriimtų neoficialios ekonomikos internetinių mikrofinansavimo pasiūlymų už lupikiškas palūkanas (skaitmeninės įtrauktiems poreikis). Reikėtų neužmiršti, kad pasiūlymo 22 straipsnyje nurodyti asmenys yra pažeidžiami ir būtina jiems pasiūlyti kitokią pagalbą, ne vien mikrokreditus ir konkurencija pagrįstą veiklą. Ši veikla gali būti rizikinga, tapti pinklėmis ir niekada neatstoti darbo pagal darbo sutartį.

5.4.2 EESRK prašo išnagrinėti valstybių narių įnašų į programą schemos galimybę.

5.4.3 Komiteto nuomone, reikia pabrėžti, kad iš EIF ir EIB tikimasi sverto poveikio, ir aiškiai nurodyti paramos gavėjus. Savaime aišku, kad 25 000 EUR turės skirtingą poveikį asmeniui, kuris ką tik prarado darbą (22 straipsnio 1 dalies a punktas), samdomus darbuotojus ir biudžetą turinčiai socialinei įmonei (22 straipsnio 3 dalis) ir nepriklausomam verslininkui bei jo labai mažai įmonei, ir kreditorių požiūris į reikiamą garantiją labai skirsis. Todėl reikėtų patikslinti,

—	ką šios krypties atveju reiškia „socialinis“,

—	paramos gavėjus ir ypač reikalavimus atitinkančių socialinių įmonių dydį,

—	kas yra „labai maža socialinė įmonė“,

—	paramos teikimo tvarką ir konkrečią paramos dalį (100 proc.?),

—	reikalavimus, kurie leistų nustatyti tam tikrą rėmimo skalę,

—	ex-post vertinimo supaprastinamo priemones, kurios palengvintų suvestinių rengimą ir sumažintų audito išlaidas.

5.4.4 Kalbant apie kreditorius,

—	reikėtų nustatyti aiškesnes jiems taikomas taisykles, kad jie atliktų savo vaidmenį neapsunkindami paskolos gavėjų galimais atskirais ir paslėptais reikalavimais,

—	numatyti vertinimo priemones, kurios leistų greitai įvertinti.

5.4.5 EESRK norėtų, kad šios priemonės duotų daugiau papildomos naudos negu pagal ankstesnę programą vienam suteiktam mikrokreditui tenkančios maždaug 1,2 sukurtos darbo vietos (34).

2012 m. vasario 23 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Staffan NILSSON

(1) EESRK nuomonė, OL C 100, p. 77, 2009 4 30.

(2) EESRK nuomonė, OL C 132, p. 22, 2011 5 3.

(3) Socialinių pokyčių ir inovacijų programa, COM(2011) 609 final.

(4) SESV 151 straipsnis.

(5) Europos socialinis fondas ir Europos socialinio verslumo fondas.

(6) 2012 m. Komisijos darbo programa, COM(2011) 777 final.

(7) Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai.

(8) COM(2011) 609 final, Aiškinamojo memorandumo 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalies c punktas.

(9) SESV 151 straipsnio 1 dalis.

(10) SESV 4 straipsnio 2 dalies b ir c punktai.

(11) EESRK nuomonė, OL C 24, 2012 1 28, p. 29.

(12) COM(2011) 607 final.

(13) COM(2011) 607 final, aiškinamojo memorandumo 5 dalis.

(14) COM(2011) 607 final, konstatuojamosios dalies 9 punktas.

(15) COM(2011) 609, konstatuojamosios dalies 9 punktas.

(16) ESSRK nuomonė, OL C 318, 2011 10 29, p. 9.

(17) Social innovation Review, Standford Graduate School of Business, 2008 m. ruduo, J.A. Phills, K. Deiglmeier, D.T. Miller; Social Innovation, J. Howaldt & M. Schwarz, IMO-Dortmund, 2010 m. gegužės mėn.; Transformations et Innovation sociale en Europe: quelles sorties de crise ? (Pertvarkymai ir socialinės inovacijos Europoje: kaip įveikti krizę?), N. Richez-Battesti & D. Vallade, P.U de Louvain-Cahiers du CIRTES 5, 2010 m. rugsėjo mėn., p. 45; S. Bacq & F. Janssen, ten pat, p. 207.

(18) Pasiūlymo 3 straipsnio a punktas ir EESRK nuomonė, OL C 255, p. 67, 2005 10 14.

(19) COM(2011) 609, 9 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnis, kurių taikymo sritys labai plačios.

(20) SESV 151 straipsnio 1 dalis.

(21) Pagrindinių teisių chartijos 1, 7, 15, 24 straipsniai, 34 straipsnio 3 dalis, 52 straipsnio 3 dalis, EŽTK 8 straipsnis ir pataisytos Europos socialinės chartijos 30 ir 31 straipsniai.

(22) COM(2011) 609, 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktai.

(23) Pavyzdiui, ex-ante vertinimo p. 42.

(24) COM(2011) 609, 15 straipsnio a ir c punktai.

(25) COM(2011) 607, 6 straipsnis.

(26) „Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma“, 1.4.3 punktas, COM(2011) 609 final priedas, p. 32.

(27) COM(2011) 609 final, 5 straipsnio 3 dalis.

(28) EESRK nuomonė, OL C 24, 2012 1 28, p. 1.

(29) Portalas ir jaunimui skirtas projektas „Tavo pirmasis EURES darbas“.

(30) Reglamentas (ES) Nr. 182/2011.

(31) 2007 m. rugsėjo 15 d. EP rezoliucija.

(32) Komunikatas COM(2011) 777 final.

(33) 2011 m. gruodžio 19 d. pasiūlymas dėl direktyvos COM(2011) 883 final.

(34) „Finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma“, 2.1.2 punktas, Veiklos rodikliai, COM(2011) 609 final priedas, p. 37.