8.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 202/10

Tarybos išvados: siekiant modernių, atvirų ir tvarių sveikatos priežiūros sistemų

2011/C 202/04

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

PRIMENA, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turėtų būti užtikrinama žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga, Sąjungos veikla turi papildyti valstybių narių politiką ir ja turi būti siekiama gerinti žmonių sveikatą, ja taip pat turi būti skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas visuomenės sveikatos srityje ir prireikus remiami jų veiksmai bei visapusiškai pripažįstama valstybių narių atsakomybė už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą;

2.	PRIMENA 2007 m. gruodžio 7 d. priimtas Tarybos išvadas dėl Komisijos baltosios knygos „Kartu sveikatos labui. 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“;

3.	PRIMENA 2006 m. birželio 2 d. priimtas Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų (1), ypač svarbiausias universalumo, galimybės naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis, teisingumo ir solidarumo vertybes;

4.	PRIMENA 2008 m. birželio 27 d. remiant Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) pasirašytą Talino chartiją dėl sveikatai ir gerovei būtinų sveikatos priežiūros sistemų;

PRIMENA Europos Komisijos (EK) parengtą ir Ekonominės politikos komiteto (EPK) 2010 m. lapkričio 23 d. patvirtintą galutinę bendros ataskaitos dėl sveikatos priežiūros sistemų redakciją ir 2010 m. gruodžio 7 d. priimtas Tarybos išvadas dėl bendros EK ir EPJ ataskaitos dėl sveikatos priežiūros sistemų;

PRIPAŽĮSTA darbą, kurį atliko Socialinės apsaugos komitetas (SAP), ir PRIMENA tikslus, dėl kurių buvo susitarta 2006 m. Europos Vadovų Tarybos susitikime laikantis atvirojo koordinavimo metodo socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje siekiant užtikrinti prieinamas, aukštos kokybės ir tvarias sveikatos priežiūros bei ilgalaikės priežiūros paslaugas;

7.	PRIMENA 2011 m. balandžio 4–5 d. Gedelėje (Vengrija) neoficialiame sveikatos apsaugos ministrų posėdyje vykusias diskusijas „Pacientai ir profesionalūs darbo metodai Europoje. Investavimas į ateities sveikatos priežiūros sistemas“;

8.	PRIMENA strategiją „Europa 2020“ ir PALANKIAI VERTINA Komisijos iniciatyvą parengti bandomąją Europos inovacijų partnerystę dėl aktyvaus ir sveiko senėjimo bei jos vykdomą darbą;

PRIPAŽĮSTA, kad valstybės narės susiduria su bendromis problemomis, kurios kyla dėl visuomenės senėjimo, besikeičiančių gyventojų poreikių, augančių pacientų lūkesčių, sparčios technologijų sklaidos ir augančių sveikatos priežiūros kainų, bei dėl dabartinio nestabilaus ir pažeidžiamo ekonomikos klimato, susidariusio visų pirma dėl pastarojo meto pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės, dėl kurios laipsniškai ribojami valstybių narių sveikatos priežiūros sistemų ištekliai. Augantis susirgimų chroniškomis ligomis skaičius yra viena iš pagrindinių sveikatos priežiūros sistemų užduočių;

10.

PRIPAŽĮSTA, kad lygių galimybių naudotis aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinimas, kai nepakanka ekonominių ir kitų išteklių, visada buvo vienas iš svarbiausių klausimų, o šiuo metu, kintant padėties mastui ir aktualumui, šis klausimas, jei jis nebūtų sprendžiamas, galėtų tapti lemiamu veiksniu, turinčiu įtakos būsimai ES ekonominei ir socialinei padėčiai;

11.	PRIPAŽĮSTA, kad reikia pažangių ir patikimų inovacijų, įskaitant socialines ir organizacines inovacijas, o būsimus poreikius reikia nustatyti atsižvelgiant į prieinamus ir tvarius išteklius siekiant pasirengti spręsti visas šias problemas;

12.	REIKALAUJA, kad sveikatos sektoriui turėtų būti suteiktas tinkamas vaidmuo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Turėtų būti pripažinta, kad investicijomis į sveikatos priežiūrą prisidedama prie ekonomikos augimo. Kadangi sveikata yra vertybė, ji taip pat yra ekonomikos augimo išankstinė sąlyga;

13.

PABRĖŽIA, kad siekiant sukurti modernias, atviras, veiksmingas, rezultatyvias ir finansiškai stabilias sveikatos priežiūros sistemas, kuriomis visiems būtų užtikrintos lygios galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, būtų galima naudoti Europos struktūrinių fondų lėšas nedarant įtakos deryboms dėl būsimos finansinės programos ir papildant sveikatos priežiūros sektoriaus plėtojimo finansavimą reikalavimus atitinkančiuose valstybių narių regionuose, inter alia, įskaitant kapitalo investicijas, kadangi:

—	ypač svarbu užtikrinti socialinę sanglaudą, mažinti didžiausius neatitikimus ir šalinti didelius sveikatos priežiūros skirtumus tarp valstybių narių ir valstybėse narėse,

—	norint parengti „naujos kartos“ sveikatos priežiūros metodus reikės tinkamo finansavimo, kad būtų skatinama pertvarkyti sveikatos priežiūros sistemas ir iš naujo subalansuoti investicijas į naujus bei tvarius priežiūros modelius ir infrastruktūrą;

14.	PABRĖŽIA, kad nepaprastai svarbu užtikrinti investicijų į būsimas sveikatos priežiūros sistemas veiksmingumą, kurį turėtų vertinti ir stebėti atitinkamos valstybės narės;

15.	PRIPAŽĮSTA, kad yra svarbūs įrodymais grindžiami politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesai, remiami tinkamomis sveikatos priežiūros duomenų informacinėmis sistemomis;

16.	PRIPAŽĮSTA, kad Europos Sąjungoje reikia keistis duomenimis apie sveikatos priežiūros sistemų modernizavimą ir naujus sveikatos priežiūros metodus;

17.	PRIPAŽĮSTA, kad sveikatingumo skatinimas ir ligų prevencija yra pagrindiniai sveikatos priežiūros sistemų ilgalaikio tvarumo veiksniai;

18.

PABRĖŽIA, kad modernių, dinamiškų sveikatos priežiūros sistemų veikimui užtikrinti kiekvienoje valstybėje narėje turi būti pakankamas tinkamai parengtų sveikatos priežiūros specialistų skaičius, ir kiekviena valstybė narė turėtų patenkinti savo poreikius bei laikytis PSO tarptautinio įdarbinimo geros praktikos kodekso;

19.

PABRĖŽIA, kad reikia sutelkti jėgas ir pradėti geriau koordinuojamą ES lygio bendradarbiavimą, siekiant remti valstybes nares atitinkamais atvejais joms dedant pastangas užtikrinti, kad būtų išspręstos būsimos jų sveikatos priežiūros sistemų problemos, remiantis nacionalinių ir ES iniciatyvų rezultatais bei tarpvalstybinių organizacijų, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir PPO, veiklos rezultatais;

20.

PABRĖŽIA, kad sveikatos apsaugos ministrai atlieka vadovaujamą vaidmenį rengiant ir taikant veiksmingus, sveikatos politika grindžiamus metodus, kad būtų tinkamai sprendžiamos makroekonominės, sveikatos ir socialinės problemos, įskaitant su senėjančia visuomene susijusias problemas, ir užtikrintos būsimos sveikatos sektoriaus ilgalaikės strategijos, itin daug dėmesio skiriant investicijų į sveikatos sektorių ir žmogiškųjų išteklių strategijoms;

21.

PRAŠO valstybių narių:

—	dar labiau įsipareigoti atlikti aktyvų vaidmenį rengiant veiksmingus, sveikatos politika grindžiamus metodus, kad būtų tinkamai sprendžiamos makroekonominės, sveikatos ir socialinės problemos,

—	užtikrinti, kad sveikatos sritis būtų tinkamai išnagrinėta valstybių narių pagal strategiją „Europa 2020“ teikiamose nacionalinėse reformų programose,

—	pakeisti požiūrį į sveikatos politiką, gerinant šios politikos matomumą, kai sprendžiami makroekonominiai klausimai, ir pripažinti, kad ja prisidedama prie ekonomikos augimo, užuot laikius ją tik išlaidų reikalaujančia sritimi,

—

sprendžiant problemas, svarstyti naujoviškus sveikatos priežiūros metodus bei modelius ir rengti būsimas sveikatos sektoriaus ilgalaikes strategijas, itin daug dėmesio skiriant veiksmingoms investicijoms į sveikatos sektorių ir į žmogiškuosius išteklius, siekiant atsisakyti į ligonines orientuotų sistemų ir pereiti prie integruotų priežiūros sistemų, suteikiant daugiau lygių galimybių naudotis aukštos kokybės priežiūros paslaugomis ir mažinant skirtumus,

—	integruotai, laikantis požiūrio, kad į sveikatos klausimus turi būti atsižvelgta visose politikos srityse, toliau stiprinti sveikatingumo skatinimo veiklą ir ligų prevenciją,

—	skatinti atlikti sveikatos priežiūros technologijų vertinimą ir užtikrinti geresnį e. sveikatos sistemos sprendimų panaudojimą, kad būtų užtikrintas lėšų naudojimo veiksmingumas ir nauda sveikatai bei sveikatos priežiūros sistemoms,

—	geriau pasinaudoti ES finansinėmis programomis, inter alia, struktūriniais fondais, kurios gali padėti diegti naujoves sveikatos priežiūros sistemoje ir mažinti sveikatos priežiūros skirtumus bei skatinti tolesnį ekonomikos augimą;

22.

PRAŠO valstybių narių ir Komisijos:

—	inicijuoti svarstymų procesą, kuriam vadovautų aukšto lygio Visuomenės sveikatos darbo grupė, siekiant nustatyti veiksmingus investavimo į sveikatos sektorių būdus, kad būtų įgyvendinamos modernios, atviros ir tvarios sveikatos priežiūros sistemos,

—

siekiant pradėti svarstymų procesą ir pasiekti jo tikslus:

—	prašo aukšto lygio Visuomenės sveikatos darbo grupės vadovauti svarstymų procesui, nustatyti jo veiksmų planą ir parengti jo sąlygas,

—	prašo aukšto lygio Visuomenės sveikatos darbo grupės reguliariai palaikyti dialogą su Ekonominės politikos komitetu ir Socialinės apsaugos komitetu,

—	sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms neoficialiai ir nepriklausomai konsultuotis su ekspertais šiam svarstymų procesui aktualiose srityse,

—

į šį svarstymų procesą įtraukti šiuos tikslus, visų pirma:

—	geriau tinkamai atstovauti sveikatos sektoriui įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir Europos semestro proceso metu,

—	keistis patirtimi, geriausios praktikos pavyzdžiais ir juos analizuoti siekiant nustatyti sėkmę lemiančius veiksnius, kad investuojant į sveikatos sektorių būtų veiksmingai naudojami struktūriniai fondai,

—	keistis patirtimi, geriausios praktikos pavyzdžiais ir kompetencija suvokiant augančius ir besikeičiančius, visų pirma dėl visuomenės senėjimo, visuomenės poreikius sveikatos srityje bei į juos reaguojant bei veiksmingai ir efektyviai numatant investicijas į sveikatos sektorių,

—	bendradarbiauti vertinant ir stebint investicijų į sveikatos sektorių veiksmingumą,

—	atsižvelgti į programas, duomenis, žinias, įrodymus ir kompetenciją ES, tarpvyriausybinėse organizacijose, visų pirma PPO ir OECD, bei valstybėse narėse, taip vengiant pastangų dubliavimosi;

23.

PRAŠO Komisijos:

—	remti valstybes nares inicijuojant ir įgyvendinant svarstymų procesą,

—	remti svarstymų procesą taikant tinkamas priemones, be kita ko, sudarant palankesnes galimybes neoficialiai ir nepriklausomai konsultuotis su įvairių sektorių ekspertais; tokios konsultacijos būtų teikiamos pateikus prašymą valstybėms narėms ir (arba) aukšto lygio Visuomenės sveikatos darbo grupei,

—	skatinti tinkamą sveikatos sektoriaus vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir remti reguliarias diskusijas su valstybėmis narėmis esamai padėčiai ir tolesniems veiksmams aptarti,

—	pabrėžti, kad sveikatos sektorius atlieka pagrindinį ekonominį vaidmenį, siekiant pripažinti, kad jis prisideda prie ekonomikos augimo, užuot laikius jį tik išlaidų reikalaujančia sritimi,

—	numatyti veiksmingas valstybėms narėms skirtas sveikatos priežiūros sistemų veikimo vertinimo priemones ir metodikas,

—	skatinti naujus valstybių narių rėmimo būdus atsižvelgiant į jų būsimus investavimo į sveikatos sektorių poreikius,

—	reguliariai teikti ataskaitas Tarybai siekiant prisidėti prie svarstymų proceso; pirmą ataskaitą pateikti iki 2012 m. pabaigos.

(1) OL C 146, 2006 6 22, p. 1.